Byla 2A-589-803/2016
Dėl nuostolių atlyginimo atsakovei J. I

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „ROTONIS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ROTONIS“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovei J. I..

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ROTONIS“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės 5932,40 Eur nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013-02-06 iki 2013-08-30 ėjo UAB „ROTONIS“ direktorės pareigas, jai buvo nustatytas 1200 Lt bruto darbo užmokestis. Ieškovo teigimu, atsakovė jau pirmą darbo mėnesį savavališkai, neinformuodama kitų darbuotojų bei kito ieškovo akcininko UAB „Sabo group“, nepriimant sprendimo visuotiniame akcininkų susirinkime, pasididino sau darbo užmokestį nuo 1200 Lt iki 2000 Lt, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatytą tvarką. Ieškovo teigimu, atsakovės savavališkas darbo užmokesčio pasididinimas iki 2000 Lt realiai kainuoja apie 2623,60 Lt, o skirtumas tarp susitarto darbo užmokesčio ir savavališkai padidinto darbo užmokesčio sudaro apie 7346,08 Lt. Ieškovas pažymėjo, jog eidama ieškovo direktorės pareigas atsakovė beveik nesirodydavo darbe, tuo pačiu metu dirbo Vilniaus Ateities vidutinėje mokykloje mokytoja, o nuslėpdama nuo kito akcininko tokią informaciją elgėsi nesąžiningai, padarydama ieškovui žalos, kurią sudaro tiek atsakovei išmokėtas atlyginimas, tiek mokesčiai už 7 mėn., t. y. 18365,20 Lt (2623,60 Lt × 7 mėn.). Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė tiek eidama ieškovo vadovės pareigas, tiek išėjusi vaiko priežiūros atostogų, naudojosi ieškovo kuro kortele ir atsiskaitė kortele už 2118,18 Lt sumą. Ieškovo teigimu, minėta suma sudaro jo patirtus nuostolius, todėl ieškovas iš viso padarė 5932,40 Eur sumos nuostolių (b. l. 1-3).

5Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo UAB „ROTONIS“ 49 proc. akcijų priklauso jai, o 51 proc. akcijų - nuo 2013-02-13 priklauso UAB „Sabo Group“, tačiau jų realus valdytojas ir savininkas yra dabartinis bendrovės direktorius A. S., kuris yra Estijoje registruotos įmonės OU „RO&SI Balt Group“ savininkas ir vadovas. Pastaroji įmonė nuo 2013-02-11 yra vienintelis UAB „Sabo Group“ akcininkas, kuriam priklauso 100 proc. akcijų. Atsakovės teigimu, A. S. netiesiogiai valdo 51 procentą UAB „ROTONIS“ akcijų, jis yra realus šių akcijų valdytojas, todėl ir priėmė sprendimus dėl atsakovės paskyrimo bendrovės direktore, nustatė atsakovei atlyginimą bei jį padidino. Atsakovė nurodo, kad A. S. atlyginimo padidinimas buvo žinomas, kadangi jis asmeniškai bendravo su bendrovės buhalterinius dokumentus tvarkiusia UAB „Apskaitos garantas“ bei perduodavo šiai įmonei bendrovės dokumentus. Atsakovės teigimu, ji, net ir dirbdama direktorės pareigose, pati su UAB „Apskaitos garantas“ nebendravo, dokumentų jiems neperdavinėjo, viskas vyko per A. S., todėl ieškovo teiginiai dėl jos veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo laikytini nepagrįstais ir neatitinkantys tikrovės. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškinio argumentais dėl nepagrįsto naudojimosi ieškovo kuro kortele bei degalų sunaudojimo už 2118,18 Lt, kadangi kortelę jai pradėjus dirbti bendrovėje davė pats A. S. ir jam buvo žinoma, kad ji turi galimybę naudotis bei atsiskaityti šia kortele. Atsakovės teigimu, nei A. S., nei kiti bendrovės įgalioti atstovai neprašė ir nereikalavo grąžinti kortelės, jos neužblokavo bei neanuliavo. Mano, kad tokie veiksmai patvirtina aplinkybę, kad nei akcininkas, nei pati bendrovė neprieštaravo dėl naudojimosi kortele, todėl mano, kad šiuo atveju nėra darbo užmokesčio skaičiavimo klaidos (b. l. 30-31).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendime konstatavo, jog ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus nustatė, kad atsakovė J. I. 2013-02-04 darbo sutarties Nr. 16 pagrindu nuo 2013-02-06 dirbo UAB „ROTONIS“ (darbo sutartyje klaidingai nurodyta įmonė UAB „Sikar“) direktore, o tarp šalių ginčo dėl darbo sutartyje klaidingai nurodyto pavadinimo, nėra. Atsakovė laikotarpiu nuo 2014-01-18 iki 2016-10-02 yra vaiko priežiūros atostogose, darbo santykiai su UAB „ROTONIS“ nėra nutrūkę, ji UAB „ROTONIS“ direktorės pareigose buvo nuo 2013-02-21 iki 2014-11-21 (nuo 2014-11-22 direktoriaus pareigas eina A. S.). Teismas nenustatė atsakovės J. I. atšaukimo iš direktorės pareigų fakto bei su tuo susijusių darbo sutarties pakeitimų, todėl konstatuodamas, kad nėra ginčo dėl J. I. atšaukimo iš direktorės pareigų, sprendė ieškovo reikalavimų pagrįstumą nagrinėti pareikšto ieškinio ribose. Spręsdamas dėl atsakovės darbo funkcijų (ne)atlikimo teismas nustatė, jog turi reikšmę atsakovės paskyrimo į UAB „ROTONIS“ direktorės pareigas aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių paaiškinimus, liudytojų J. Š., M. M. ir J. M. parodymus, UAB „ROTONIS“ valdymą ir sprendė, jog tiek iki atsakovės paskyrimo, tiek po jos paskyrimo į UAB „ROTONIS“ direktorės pareigas A. S. tiesiogiai pats rūpinosi UAB „ROTONIS“ veikla, todėl jis, kaip 51 procento UAB „ROTONIS“ akcijų realus valdytojas, turėjo būti suinteresuotas tinkamu vadovavimu UAB „ROTONIS“ veiklai. Teismas pažymėjo, jog per visą atsakovės darbo nuo 2013-02-06 iki 2014-01-18 (vaiko priežiūros atostogų pradžios) laikotarpį, nei iki jos atšaukimo iš einamų pareigų (2014-11-21), UAB „ROTONIS“ akcininkas A. S. nereiškė pretenzijų J. I. dėl bendrovės valdymo, darbo laiko, darbo funkcijų neatlikimo arba netinkamo atlikimo, vertindamas, jog jį bendrovės direktorės darbas tenkino. Remdamasis liudytojų parodymais paneigė aplinkybę, jog atsakovė nesirodydavo darbe ar nevykdė darbo funkcijų, ir nesutiko su ieškinio argumentu, jog A. S. nebuvo žinoma apie atsakovės darbą kitoje darbovietėje. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti netinkamo atsakovės darbo funkcijų atlikimo arba jų netinkamo atlikimo.

8Pasisakydamas dėl mokamo darbo užmokesčio dydžio bei jo padidinimo teismas įvertino teismų praktiką ir konstatavo, jog byloje surinktų faktinių duomenų visuma nepatvirtina neteisėtų atsakovės, kaip bendrovės vadovės, veiksmų, susijusių su atlyginimo padidinimu, dėl ko ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo dėl nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio netenkinamas. Sprendė, kad faktas, jog nagrinėjant bylą nebuvo pateikta rašytinių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų dėl bendrovės vadovo atlyginimo padidinimo, savaime neįrodo atsakovės vienašališko sprendimo dėl didesnio atlyginimo nustatymo. Teismas pažymėjo, kad nors didesnio atlyginimo mokėjimo faktą patvirtina į bylą pateikti 2013-05-15 ir 2013-04-15 kasos išlaidų orderiai, o dėl didesnio atlyginimo mokėjimo nėra šalių raštiško susitarimo arba akcininkų sprendimo, bei nėra įsakymų dėl priedų prie atlyginimo bendrovės vadovei skyrimo, tačiau, vertinant didesnio atlyginimo mokėjimo aplinkybę, svarbu nustatyti, ar UAB „ROTONIS“ realiam akcijų valdytojui A. S. buvo žinoma apie atsakovei kiekvieną mėnesį išmokėtą priedą prie atlyginimo. Teismas sprendė, jog A. S. paaiškinimai bei jo nepateikti įrodymai apie bendrovės buhalterijoje trūkstamus dokumentus, nesamus pinigų išmokėjimo orderius, įsakymus dėl didesnio darbo užmokesčio išmokėjimo, patvirtina aplinkybę, kad bendrovės veiklos klausimai buvo išsprendžiami griežtai nesilaikant formalių reikalavimų, kuriuos galėjo įtakoti bendrovės akcininkų A. S. ir J. I. artimi ryšiai. Pažymėjo, kad UAB „ROTONIS“ iš esmės buvo valdoma realaus akcijų valdytojo A. S. ir konstatavo, kad pastarajam turėjo būti žinoma apie finansų bendrovėje valdymą, jos gaunamą pelną ir nuostolius. Teismas nustatė, jog atsakovei atlyginimas buvo mokamas oficialiai, dydis buvo nurodytas UAB „ROTONIS“ finansiniuose dokumentuose, byloje pateiktą 2014-10-22 pažymą apie atsakovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, nustatant ir išmokant kas mėnesį po 2000 Lt pasirašė A. S. ir konstatavo mažai tikėtiną aplinkybę, jog atsakovei nuolat mokant padidintą 2000 Lt atlyginimą akcininkas A. S. apie tai nežinojo. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės, kaip bendrovės vadovės atlyginimas nevertintinas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo kriterijų, galintis sukelti žalą (nuostolius) bendrovei.

9Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą dėl be pagrindo naudotasi ieškovo išduota kuro kortele padarytų nuostolių, konstatuodamas, kad ieškovas nerodė aplinkybės, jog ieškovė kuro kortele naudojosi nepagrįstai. Sprendė, jog atsakovei direktorės funkcijoms atlikti kuro kortelė buvo išduota pagrįstai, o byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas per atsakovės vadovavimo laikotarpį žodžiu arba raštu prašė atsakovės grąžinti jai priskirtą direktorės pareigoms atlikti kuro kortelę, ar būtų reiškęs pretenzijas dėl viršytos arba be pagrindo sunaudotos kuro normos, kortelės neužblokavo, neanuliavo. Vertino, jog ieškovui buvo žinoma apie atsakovės turimą kortelę bei jos galimybes kortele naudotis, be to, bendrovės finansinius reikalus tvarkant specializuotai bendrovei, J. S., kaip UAB „ROTONIS“ realus akcijų valdytojas, galėjo susipažinti su bendrovėje vedama kuro išlaidų sąmata ir sukontroliuoti sunaudoto kuro išlaidas.

10Pasisakydamas dėl ieškovo prašomų priteisti procesinių palūkanų teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas net ir ieškinio reikalavimo patenkinimo atveju nebūtų taikomas, kadangi procesinių palūkanų priteisimo darbo įstatymai nenumato. Taip pat nurodė, jog atmetus pagrindinius ieškovo reikalavimus, netenkinami ir šalutiniai reikalavimai.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinti. Nurodo, kad atsakovė netinkamai atliko savo pareigas, todėl jos gautas darbo užmokestis ir nuo jo sumokėti mokesčiai vertintini kaip ieškovui priteistina žala. Apelianto teigimu, vien aplinkybė, jog atsakovė darbe pasirodydavo labai retai, yra esminis darbo sutarties pažeidimas, kadangi atsakovė turėjo dirbti darbo patalpose kiekvieną dieną bent po dvi valandas. Mano, jog atsakovė neįrodė aplinkybės, jog dirbdavo kiekvieną dieną vakarais ir iš namų, o aplinkybė, kad atsakovė teismo įpareigojimu pateikė tik pažymą apie darbą kitoje darbovietėje, tačiau ne grafiką, netiesiogiai įrodo atsakovės bandymą nuslėpti, jog dėl savo užimtumo negalėjo dirbti keliose darbovietėse. Apelianto teigimu, net ir sutikus su aplinkybe, jog atsakovė dirbo vakarais iš namų, negali būti vertinamas kaip tinkamas darbo pareigų atlikimas, kadangi įmonės vadovas visada turi būti darbo vietoje ir bendrauti su įmonės darbuotojais, klientai, partneriais bei atitinkamomis institucijomis. Pasak apelianto, ginčo nagrinėjimui neturi reikšmės ir aplinkybė, ar ieškovo akcininką tenkino atsakovės darbas, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovu yra ne jis, o UAB „ROTONIS“. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovas įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovės neteisėtus veiksmus įrodo liudytojų parodymai, iš kurių nustatyta aplinkybė, jog atsakovė nedirbo pagal darbo sutartį. Kadangi atsakovė nedirbo pagal sutartį, jai darbo užmokestis ir mokesčiai sumokėti be pagrindo ir sudaro ieškovo patirtus nuostolius. Darbo užmokestis ir mokesčiai nepagrįstai sumokėti dėl atsakovės veiksmų, kas įrodo priežastinį ryšį. Nurodo, jog ieškovo akcininkas nežinojo apie tai, kad atsakovė sau vienašališkais veiksmais pasididino atlyginimą. Minėtą aplinkybę grindžia tuo, kad A. S. netvarkė įmonės finansinių reikalų, jo darbo pobūdis susijęs su klientais, užsakymais ir marketingu, o pažyma buvo pasirašyta po to, kai atsakovei buvo išmokėtos padidintos sumos, o ne prieš mokėjimus ar mokėjimų metu. Apelianto teigimu, pažyma neįrodo ieškovo akcininko žinojimo aplinkybės, kadangi ji buvo reikalinga teismui pateikti, todėl įmonės buhalterei parengus pažymą, jis pasirašė ant jos kaip laikinai einantis ieškovės direktoriaus pareigas. Mano, jog žinojimo fakto neįrodo ir akcininko trumpalaikiai asmeniniai santykiai su atsakove, kadangi atsakovė, pasinaudodama savo pareigomis, be pagrindo mokėjo sau didesnį atlyginimą. Ieškovo teigimu, atsakovė negalėjo naudotis ir ieškovo kuro kortele, kadangi nevykdė darbo funkcijų, be to, atsakovė teisme prisipažino, jog kuro kortele naudojosi ir išėjusi vaiko gimdymo ir priežiūros atostogų, o tai įrodo akivaizdų atsakovės nesąžiningumą. Ieškovo teigimu, ginčas kyla iš civilinių, o ne iš darbo teisinių santykių, todėl patenkinus jo ieškinį turėtų būti priteisimos ir procesinės palūkanos. Mano, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidas yra neprotingai didelės (b. l. 163-166).

13Atsakovė J. I. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d, sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad jai numatytas pareigas vykdė tinkamai, o minėtą aplinkybę patvirtino liudytojų parodymai, bei teismo teisingai konstatuotos aplinkybės, jog darbo sutartyje nenurodytas tikslus darbo laikas (dienos, tikslus dienos metas), nepateiktas darbo grafikas. Mano, jog bendrovės vadovo pareigos yra specifinės, jis neturi pareigos nuolat būti bendrovės patalpose ir tik darbo metu, o ji dažnai dirbdavo namuose ir darbe lankydavosi ne tik darbo metu, bet ir po darbo laiko. Teismo posėdyje apklausti liudytojai neįrodė ir nepatvirtino, kad atsakovė nedirbo taip, kaip numatyta darbo sutartyje, be to, nurodė atliekamas atsakovės darbo funkcijas. Byloje nėra įrodymų apie jos netinkamai atliktą darbą, o aplinkybė, jog atsakovė buvo atleista iš direktorės pareigų nereiškia, jog tai buvo padaryta dėl netinkamo atsakovės darbo funkcijų vykdymo. Mano, jog ieškovas nepagrįstai perkelia įrodinėjimo naštą atsakovei, kai tuo tarpu pats ieškovas turi pareigą įrodyti netinkamą atsakovės darbo pareigų atlikimą. Atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovė darbe lankydavosi epizodiškai arba iš viso nesilankydavo bei juo pasireiškė netinkamas atsakovės darbo funkcijų atlikimas. Atsakovė nurodo, kad ieškovas neįrodė ir jos civilinės atsakomybės sąlygų, kadangi nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovei sumokėjo visą darbo užmokestį bei mokesčius (byloje pateikti tik 4560 Lt sumą pagrindžiantys du kasos išlaidų orderiai). Atsakovės teigimu, A. S. žinojo ir pritarė atsakovei mokamo atlyginimo dydžiui, o aplinkybė, jog jis neva nematė, kiek pinigų grynais išmokėta, prieštarauja A. S. teiginiui, jog žinojo apie darbuotojams mokamą atlyginimų dydį. Atsakovė nurodo, jog ieškovo išduota kuro kortele naudojosi pagrįstai, kadangi faktiškai vykdė darbo funkcijas, jos nebuvo pareikalauta grąžinti kuro kortelės, o aplinkybė, jog vaiko gimdymo ir priežiūros metu naudojosi kuro kortele nereiškia jos nesąžiningo elgesio. Tam kad jos elgesys būtų pripažintas nesąžiningu, ji ieškovo išduota kuro kortele turėjo naudotis be leidimo, o ieškovas nepateikė minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, kad ieškovas netinkamai kvalifikuoja susiklosčiusius teisinius santykius, kadangi ginčas kilo dėl darbo teisinių santykių, kurių pagrindu kilusiuose ginčuose reikalavimas priteisti procesines palūkanas nepagrįstas. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neprotingos ar didelės, kadangi ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis nėra kriterijus, kuriuo turėtų vadovautis teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 169-173).

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Byloje kilo ginčas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl išmokėto darbo užmokesčio pagrįstumo ir materialinių vertybių naudojimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė šalių neginčijamą aplinkybę, jog atsakovė J. I. pagal 2013-02-04 darbo sutartį Nr. 16 nuo 2013-02-06 ėjo UAB „ROTONIS“ direktorės pareigas (b.l.5). Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis J. I. nuo 2014-01-18 iki 2016-10-02 yra vaiko priežiūros atostogose, darbo santykiai su UAB „ROTONIS“ nėra nutrūkę (b.l. 67), o pagal VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 2014-11-22 UAB „ROTONIS“ direktoriaus pareigas eina A. S. (b.l. 126). Dėl šios aplinkybės ginčo nėra, ji neveikia ieškinio dalyko, todėl apeliacinės instancijos teismas jos netiria (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis).

17Apeliantas įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, įrodinėdamas, kad tuo atveju, kai buvo padaryta žala, atsakovei kyla civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą, išaiškindama, jog jis neatitinka formuojamos kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, jog kad vadovo ir bendrovės santykiams yra būdingas tam tikras dualizmas: „vidiniuose“ santykiuose, t. y. organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“, t. y. veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). <...> kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009), tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009). Šioje byloje atsakovei, kaip asmeniui vadovavusiam bendrovei, pareikštas reikalavimas atlyginti žalą netinkamai atliekant vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, t.y. dėl apskaičiuoto ir išmokėto sau darbo užmokesčio ir išduotos kuro kortelės panaudojimo.

18DK 99 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties sudarymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, įtvirtintų DK 95 straipsnyje; pagal DK 95 straipsnio 1 dalį, kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.

19DK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų, tačiau darbo užmokestis pagal įstatymą (DK 95 straipsnio 1 dalis) nėra būtinoji darbo sutarties sąlyga, todėl darbo sutartis gali būti pripažinta sudaryta ir tais atvejais, kai šalys nesusitarė dėl mokėtino darbo užmokesčio; darbo sutartis yra atlygintinė, todėl tokiu atveju šią darbo sutarties spragą turi užpildyti bylą nagrinėjantis teismas.

20Nustatyta, jog 2013-02-04 sudarytoje darbo sutartyje Nr. 16 šalys sulygo, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojai 1200 Lt mėnesinį darbo užmokestį ir už gerus darbo rezultatus gali būti mokamas priedas (b.l. 5). Taigi priedo dydis nenustatytas. Iš UAB „ROTONIS“ 2014-10-22 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą atsakovei darbo užmokestį matyti, kad atsakovei per laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo mokamas 2000 Lt mėnesinis darbo užmokestis (b.l. 8). Šią aplinkybę patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie J. I. priskaičiuotą darbo užmokestį (b.l. 73). Įrodinėjamos žalos padarymo metu UAB „ROTONIS“ akcininkai buvo du: atsakovė, turėjusi 49 proc. akcijų, ir UAB „Sabo group“ (b.l.35). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog realus 51 proc. akcijų valdytojas ir savininkas yra dabartinis bendrovės direktorius A. S.. A. S. yra Estijoje registruotos įmonės OU „RO&SI Balt Group“ savininkas ir vadovas, o ši įmonė nuo 2013-02-11 yra vienintelis UAB „Sabo Group“ akcininkas, kuriam priklauso 100 proc. akcijų. Iki 2013-02-13 buvusi bendrovės 51 procentų akcijų savininkė N. R. taip pat buvo tik formali akcininkė, ji buvo A. S. uošvė. Apeliantas pripažįsta aplinkybę, kad A. S. ir atsakovė J. I. buvo sugyventiniai tuo laikotarpiu, kai ji buvo paskirta direktore, nustatant 1200 Lt mėnesinį darbo užmokestį ir teisę į neapibrėžto dydžio priedą (b.l.165). Iš esmės apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl žinojimo apie atsakovei mokamą darbo užmokesčio dydį savo paaiškinimais, įrodinėdamas, kad jis dirbo su klientais, užsakymais, marketingu. Tačiau kasacinio teismo nurodyta, jog paaiškinimais, kaip rodinėjimo priemone galima remtis tuo atveju, jei jie detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais. Paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalies paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P.s-G. v. valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė, bylos Nr. 3K-3-107/2013). Nagrinėjamoje byloje Liudytoja J. M. parodė, kad A. S. vadovavo visai įmonės veiklai. Liudytoja M. M. patvirtino, jog A. S. ateidavo į darbą UAB „Rotonis“, tačiau nežinojo, kokias jis užima pareigas. Apie kasdienį A. S. darbą UAB „ROTONIS“ patvirtino ir liudytoja J. Š.. Taigi apelianto paaiškinimai dėl nežinojimo apie atsakovei mokėtą darbo užmokestį, kai jis kasdien ateidavo į darbą, esant liudytojos J. M., kuri tvarkė darbą UAB „ROTONIS“ buhalterinę apskaitą, patvirtinimui, jog A. S. vadovavo visai įmonės veiklai, laikomi neįrodytais (CPK 12, 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, jog mažai tikėtina, kad asmenys, kuriuos siejo artimi tiek asmeniniai, tiek dalykiniai ryšiai, nežinotų apie tarpusavio įgytas teises ir prisiimtas pareigas (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantas turėjo matyti įmonėje esančius pasirašytus kasos išlaidų orderius, patvirtinančius atsakovei išmokėtų grynųjų pinigų sumas (b.l.6-7). Išmokėtos lėšos buvo apskaitytos (b.l.8,9). Be to, jei šiuo metu UAB „ROTONIS“ vadovaujantis A. S. pats faktiškai vykdė vadovo pareigas ir per ginčo laikotarpį, t.y. nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d., nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jį tenkino atsakovės dirbtas darbo laikas ir vykdomos funkcijos bei už tai mokėtas darbo užmokestis, nes tokia išvada atitinka DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punktą, DK 186 straipsnio 3 dalį. Taigi esant darbo sutartyje nenustatytam darbo užmokesčio priedo dydžiui, akcininkui ir faktiškai vadovavusiam įmonei asmeniui nereiškus pretenzijų dėl vykdomų darbo pareigų, kai 2000 Lt atlyginimo dydis buvo mokamas 7 mėnesius, spręstina, kad toks šalių susitarimas atitiko tikruosius jų ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Esant tokiai išvadai apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl jo patirtos žalos dėl išmokėto atsakovei darbo užmokesčio kaip neįrodytus (CPK 185 straipsnis).

21Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl teisėto naudojimosi kuro kortele, pakartodamas ginčo aplinkybes. Teisėjų kolegija jau konstatavo, jog šalys faktiniais veiksmais pripažino, jog atsakovės darbo kokybė tenkino UAB „ROTONIS“ akcininkus ir A. S., faktiškai vykdžiusį vadovo pareigas, todėl atmeta apelianto argumentus dėl kortelės naudojimo be teisėto pagrindo nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d., kaip neįrodytus (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, byloje konstatuota, jog apelianto paaiškinimai nepaneigia liudytojų J. M., M. M., J. Š. parodymų dėl atsakovės realaus darbo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje yra aiškiai nurodyta, jog atsakovei reiškiamas reikalavimas kaip direktorei, t.y. įmonės vadovei. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 2014-11-22 UAB „ROTONIS“ direktoriaus pareigas eina A. S. (b.l. 126). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad UAB „ROTONIS“ yra įformintas darbo santykių pasibaigimas su atsakove, t.y. SoDros duomenimis atsakovė registruota kaip darbuotoja (b.l. 67), darbo sutartyje nėra jokių atžymų nei apie darbo pareigų pasikeitimą bei apie jos nutraukimą (b.l.5). Tačiau apeliantas neginčija fakto, registruoto Juridinių asmenų registre dėl jo kaip vadovo. Atsakovė nuo 2014-01-18 iki 2016-10-02 yra vaiko priežiūros atostogose, o jai UAB „ROTONIS“ darbo užmokestis nemokamas nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio (b.l.8). Esant šioms aplinkybės, atsakovei negali būti reiškiamas reikalavimas kaip vadovei, nes byloje esantys įrodymai paneigia jos vadovavimą įmonei po 2013 m. rugpjūčio mėnesio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas negali išeiti iš ginčo ribų (CPK 13 straipsnis), įvertinat, kad pagal įstatymą darbdaviui nėra taikoma CPK 414 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnyje numatyta įrodinėjimo lengvata, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą ir dalyje žalos atlyginimo naudojant kuro kortelę. Pažymėtina, jog kasacinis teismas išaiškino, kad pagal darbo įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015, 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008).

22Kita vertus, pareiga tinkamai įforminti darbo santykius keliama darbdaviui (DK 99 straipsnis). Darbdavys nevykdymas savo pareigų negali įgyti pranašumo prieš darbuotoją ir veikti nesilaikydamas įstatymų, todėl apelianto apeliacinis skundas atmetamas ir tuo pagrindu, kad jo reikalavimas neatitinka teisingo darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo (DK 35 straipsnio 1 dalis).

23Dėl palūkanų

24Apelianto prašymas priteisti palūkanas, taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalį (b.l.166), atmetus jo materialinį reikalavimą, nesvarstomas, nes jis nebeturi teisinės reikšmės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks ieškovo (apelianto) reikalavimas neatitinka kasacinio teismo praktikos, yra teisinga. Be to, nagrinėjamoje byloje jau pasisakyta, jog ginčo santykiui taikomos darbo įstatymo normos, todėl teisėjų kolegija šių argumentų nekartoja.

25Dėl apelianto pateiktų papildomų paaiškinimų bei naujų įrodymų įvertinimo

26CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad be kita ko kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi). CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27Apeliantas (ieškovas) pateikė teismui paaiškinimus dėl skundžiamo Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, prašydamas priimti naujai pateikiamus įrodymus ir juos prijungti prie bylos, o tuo atveju, jeigu teismas atsisakytų priimti teikiamus įrodymus, prašo pateiktą raštą vertinti išimtinai kaip paaiškinimus, kuriuos leidžia pateikti CPK 42 straipsnio 1 dalis ir prijungti juos prie bylos. Nurodo, kad gavo atsakovės atsiliepimą į apeliacinį skundą, jame atsakovė klaidina teismą ir kelia naujas aplinkybes, kurioms paneigti būtina pateikti naujus įrodymus, todėl nori papildomai pasisakyti dėl atsakovės atsiliepime išdėstytų aplinkybių ir pateikti naujus įrodymus. Atsakovė nurodė, kad apelianto teikiami įrodymai apeliacinės instancijos teisme nėra susiję su šios bylos ginčo objektu. Be to, jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl prašo atsisakyti priimti tiek paaiškinimus, tiek įrodymus.

28Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad apelianto prašyme nurodytos aplinkybės išdėstytos apelianto apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas įvertino apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytus argumentus, todėl nėra pagrindo dėl paaiškinimuose nurodytų aplinkybių papildomai pasisakyti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo vertinti ir apelianto pateiktų įrodymų (paskolos sutarčių, reikalavimo perleidimo sutarties, jų pagrindu reiškiamo ieškinio dokumentinio proceso tvarka) nagrinėjant apeliacinį skundą, kadangi jų pagrindu įrodinėjami tarp šalių (bei trečiųjų nedalyvaujančių byloje asmenų) galimai susiklostę paskolos civiliniai teisiniai santykiai, kurie neturi teisinio sąsajumo su ginčo dalyku nagrinėjamu atveju, be to, tokie įrodymai turėjo būti pateikiami pirmosios instancijos teismu, kaip ir duomenys apie draudžiamąsias pajamas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 321 straipsnio 2 dalis).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Spręsdamas materialinį ieškovo reikalavimą atsakovui priteisti žalą ir patenkindamas ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas taikydamas CPK 93 straipsnį turi vadovautis jo 2 dalimi ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kaip išaiškino kasacinis teismas, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. K.M., bylos Nr. 3K-3-533/2008).

31Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog advokatas V. M. atsakovei rengė atsiliepimą (maksimali suma - 1786,25 € (koeficientas 2,5 x 714,50 €)), atstovavo teismo posėdyje, kurio bendra trukmė 3 val. (maksimali suma 214,35 Eur (koeficientas 0,1 x 714,50 € x 3 val.)), rengė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo (maksimali suma – 71,45 Eur (koeficientas 0,1 x 714,50 Eur)), atsiliepimą į atskirąjį skundą (maksimali suma – 285,80 Eur (koeficientas 0,4 x 714,50 Eur)), kitos advokato teiktos paslaugos įeina į paminėtas. Teismas vertino, kad atsakovės išlaidos advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti neviršija nustatytų maksimalių įkainių, todėl priteistinos pilna apimti iš ieškovo, t.y. 890 Eur sumoje. Apeliantas nurodė, kad ši suma mažintina du kartus, tačiau nepateikė įrodymų šiam argumentui pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės advokatas bylos procese veikė aktyviai, pasisakydamas dėl ieškovo prašymų (b.l.63), laiku parengė dokumentus, todėl nesant objektyvių veiksnių, dėl kurių turėtų būti mažinamas atlyginimas už suteiktas teisines paslaugas, argumentas dėl per didelių bylinėjimosi išlaidų atmetamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovas, pradėjęs procesą, turi prisiimti pats jo padarinius, todėl nebūtų teisinga bylinėjimosi dalies riziką perketi laimėjusiai bylą šaliai (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

32Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 435,60 €. Atsakovei atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokatas, prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo , 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš apelianto (ieškovo) priteisiamos jos turėtos 435,60 € išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš apelianto UAB „ROTONIS“ (j.a.k. 302451275) atsakovės J. I. (a.k. ( - ) naudai 435,60 € bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ROTONIS“ pateikė... 5. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo ieškinį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendime konstatavo,... 8. Pasisakydamas dėl mokamo darbo užmokesčio dydžio bei jo padidinimo teismas... 9. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą dėl be... 10. Pasisakydamas dėl ieškovo prašomų priteisti procesinių palūkanų teismas... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti... 13. Atsakovė J. I. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Byloje kilo ginčas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl išmokėto darbo... 17. Apeliantas įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai... 18. DK 99 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties sudarymą, 1 dalyje... 19. DK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys... 20. Nustatyta, jog 2013-02-04 sudarytoje darbo sutartyje Nr. 16 šalys sulygo, kad... 21. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl... 22. Kita vertus, pareiga tinkamai įforminti darbo santykius keliama darbdaviui (DK... 23. Dėl palūkanų... 24. Apelianto prašymas priteisti palūkanas, taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalį... 25. Dėl apelianto pateiktų papildomų paaiškinimų bei naujų įrodymų... 26. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad be kita ko kartu su apeliaciniu skundu... 27. Apeliantas (ieškovas) pateikė teismui paaiškinimus dėl skundžiamo Vilniaus... 28. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad apelianto prašyme nurodytos aplinkybės... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 30. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos... 31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog advokatas V. M. atsakovei rengė... 32. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti... 35. Priteisti iš apelianto UAB „ROTONIS“ (j.a.k. 302451275) atsakovės J. I....