Byla e2A-966-577/2018
Dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams G. O., E. P. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Jurisdictus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų G. O. ir E. P. 1 929 Eur išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; nurodė, kad UAB „Sauda“ reikalavimo perleidimo sutartimi ir priėmimo-perdavimo aktu, sudarytu tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Trade grupp“), 2017-01-24 perleido UAB „Jurisdictus“ teisę reikalauti iš transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. ( - ) savininko ir (ar) valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą. 2014-11-19 buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, policijos pareigūnas apžiūrėjo transporto priemonę ir remiantis 2001-05-04 sutartimi tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, perdavė automobilį transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę. UAB „Sauda“, protokolo surašymo dieną nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kur ji saugoma iki šios dienos. Pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius, už transporto priemonės nuvežimą iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas tiek mokestis už nuvežimą, tiek už transporto priemonės saugojimą. Atsižvelgiant į transporto priemonės saugojimo laiką, skaičiuojamą nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2014-11-19) iki skolos perdavimo UAB „Jurisdictus“ dienos (2017-01-24), įsiskolinimo suma skolos perleidimo UAB „Jurisdictus“ dieną sudarė 6 661 Lt (211 Lt + (30 d. * 15 Lt)+((26 mėn. – 1 mėn.))* 240 Lt), t. y. 1929 Eur. Nurodė, kad viešame transporto priemonių registre transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. ( - ) savininku yra nurodytas G. S., tačiau remiantis 2014-10-23 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, naujasis savininkas yra atsakovas G. O.. Pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateiktą raštą apie priverstinai nuvežtų transporto priemonių savininkus ir valdytojus, ginčo automobilį pažeidimo metu vairavo atsakovas E. P..
  2. Atsakovas G. O. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi 2014-11-19 nebuvo nuvežtos transporto priemonės savininku.
  3. Atsakovas E. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, kadangi jis buvo ir yra nuvežtos transporto priemonės savininkas ir valdytojas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 20d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino; priteisė ieškovei UAB „Jurisdictus“ solidariai iš atsakovų G. O. ir E. P. 1 929 Eur skolą už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 929 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė ieškovei UAB „Jurisdictus“ lygiomis dalimis iš atsakovų G. O. ir E. P. 45,65 Eurų (iš kiekvieno po 22,82 eurų) bylinėjimosi išlaidų.
    1. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. ( - ) buvo priverstinai nuvežta dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir saugoma UAB „Sauda“ aikštelėje nuo 2014-11-19. Už transporto priemonės saugojimo laiką, skaičiuojamą nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2014-11-19) iki skolos perdavimo UAB „Jurisdictus“ dienos (2017-01-24), įsiskolinimo suma sudarė 6 661 Lt (211 Lt + (30 d. * 15 Lt)+((26 mėn. – 1 mėn.))* 240 Lt), t. y. 1 929 Eur. Reikalavimo teisės perleidimo 2012-09-07 sutartimi Nr. 11/6 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 24-150, sudarytu tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Trade grupp“), 2017-01-24 perleido UAB „Jurisdictus“ teisę reikalauti iš transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. ( - ) savininko ir (ar) valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą (CK 6.101 str. 1 d., 6.109 str. 1 d.).
    2. Teismas, nustatęs, jog transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. ( - ) savininkas yra atsakovas G. O., o jos valdytojas priverstinio nuvežimo metu buvo E. P., iš jų solidariai priteisė 1 929 Eur išlaidų sumą už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kiekvieno po 22,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4III.

5Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Atsakovas G. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-20 sprendimą dalyje, kuria iš jo solidariai su atsakovu E. P. priteista 1 929 Eur skola už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 929 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,82 euro bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais:

65.1. Anot apelianto, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo; pirmos instancijos teismas išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant, nepranešus jam apie posėdžio vietą ir laiką. Gavęs teismo sprendimą, apeliantas kreipėsi į advokatą apeliacinio skundo ruošimui, kuris, susipažinęs su bylos medžiaga, nurodė, kad apeliantui asmeniškai teismo šaukimas į parengiamąjį posėdį nebuvo siunčiamas, jis buvo siunčiamas apelianto darbovietės ( - ) adresu ( - ). Kadangi darbovietė teismo šaukimo apeliantui neperdavė, apeliantas 2017 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į darbovietę ir tik tuomet jam buvo įteiktas teismo šaukimas į 2017-07-11 dienos posėdį, ką patvirtina apelianto parašas ant šaknelės.

75.2. Kadangi pirmos instancijos teismas išnagrinėjo bylą nepranešus apeliantui apie posėdžio vietą ir laiką, jam nedalyvaujant posėdyje, apeliantas negalėjo pateikti įrodymo – 2014-10-25 Transporto priemonės VW PASSAT pirkimo-pardavimo sutarties, kurį įrodo, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu (2014-11-19) apeliantas nebuvo transporto priemonės savininkas. Pažymėjo, jog atsiliepime į ieškinį šias aplinkybes bei tai, kad įrodymo gavimui reikalingas laikas, todėl pateiks jį vėliau, jis buvo nurodęs. Atsakovas E. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, kadangi jis buvo ir yra nuvežtos transporto priemonės savininkas ir valdytojas. Pirmos instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, todėl, apelianto tvirtinimu, sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

85.3. Prašo prijungti naują įrodymą – 2014-10-25 Transporto priemonės VW PASSAT pirkimo - pardavimo sutartį; naujo įrodymo prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; šio įrodymo prijungimas ir įvertinimas svarbus atskleidžiant ginčo esmę.

  1. Ieškovė UAB „Jurisdictus“ atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

96.1.

10Apeliantas teismui pateikė akivaizdžiai suklastotą dokumentą – 2014-10-25 transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią transporto priemonę G. O. neva pardavė E. P., t.y. asmeniui, valdžiusiam transporto priemonę jos sulaikymo dieną. Tokius teiginius patvirtina šios aplinkybės: a/ sudarant transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį (2014-10-25) tokia transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties forma dar net neegzistavo, ji buvo patvirtinta tik 2015 lapkričio 4 d. VĮ „Regitra“ direktoriaus įsakymu; pačioje transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad joje įrašyti privalomi duomenys pagal 2015 m. spalio 26 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymą Nr. 2B-231; b/ sutartyje nurodyta valiuta eurai, nors valiuta iš lito į eurą buvo pakeista tik 2015-01-01; sutartyje nenurodyta transporto priemonės registracijos dokumento serija ir numeris.

116.2.

122017-07-11 įvykusio teismo posėdžio metu transporto priemonės valdytojas atsakovas E. P. nurodė visiškai kitokias faktines aplinkybes, prieštaraujančias apelianto G. O. pateiktoje sutartyje nurodytiems duomenims; E. P. duodamas paaiškinimus nurodė, kad jis automobilį pirko iš savo brolio, kuris nesenai mirė (garso įrašo 11 min 35 sek. – 12 min 20 sek.).

136.3. Pasak ieškovės, akivaizdu, kad pateiktas dokumentas yra suklastotas, juo siekiama suklaidinti teismą bei kitus bylos dalyvius, galimai siekiant išvengti turtinės prievolės vykdymo. Jeigu bylos nagrinėjimo eigoje pareiškiama, kad įrodymas suklastotas, teismas gali nelaikyti tokio įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais (CPK 184 str. 1 d.). Vadovaujantis tuo, jog pateikta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis yra akivaizdžiai suklastota, prašo teismo nelaikyti G. O. pateiktos 2014-10-25 transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. ( - ) pirkimo- pardavimo sutarties įrodinėjimo priemone.

146.4. Atsakovas G. O. nedalyvavo pirmos instancijos teismuose vykusiuose teismo posėdžiuose, neteikė pirkimą pardavimą įrodančių dokumentų, nors buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, pareigą pateikti visus turimus įrodymus ir dokumentus. Anot ieškovės, CPK 314 str. pagrindu bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovo procesinis elgesys neteikiant įrodymų pirmos instancijos teismui, o juos pateikiant tik apeliacinės instancijos teismui, neatitinka sąžiningo bylos nagrinėjimo principų, pateiktas įrodymas neturėtų būti priimtas, kadangi apeliantas netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis, jomis piktnaudžiauja. Pažymėjo, kad apeliantas turi teisę pareikšti regresinius reikalavimus kitiems jo manymu atsakingiems asmenims, kitoje civilinėje byloje ir tokiu būdu ginti savo teises, jeigu jos yra pažeistos.

156.5. Prašo informuoti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą apie galimai neteisėtus G. O. veiksmus pateikiant 2014-10-25 transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, o tokiais veiksmais siekiama išvengti prievolės vykdymo, piktybiškai klaidinamas teismas ir bylos dalyviai.

166.6. Atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes bei apelianto procesinį elgesį neimant dokumentų gyvenamojoje vietoje, neteikiant jokių dokumentų su atsiliepimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad jam dokumentai buvo įteikti netinkamai. Šaukimas buvo tinkamai įteiktas apelianto darbovietės adresu, kadangi nurodytu adresu ( - ), apeliantas ieškovas teismo siunčiamų procesinių dokumentų nepriėmė, taip pat neatsiėmė jų ir palikus pašto pranešimą per nurodytą terminą (duomenys byloje). Todėl vienintelis realus būdas įteikti apeliantui procesinius dokumentus nepagrįstai nevilkinant proceso buvo jo darbovietė. Pažymėjo, kad kartu su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo apeliantas buvo informuotas apie galimybę jungtis prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP), tačiau šia galimybe taip pat nesinaudojo.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18

  1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatytos aplinkybės
  1. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB „Sauda“ 2001-05-04 sudarė sutartį „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo“, pagal kurią UAB „Sauda“ įsipareigojo įgaliotam policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Pagal sutarties 4.4 ir 4.5 punktus UAB „Sauda“ įgijo teisę imti sutartyje nurodytą užmokestį už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. 2014-11-19 surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. 7543, kurio pagrindu transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. ( - ) buvo priverstinai nuvežta dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Transporto priemonė buvo saugoma UAB „Sauda“ aikštelėje. Remiantis UAB „Sauda“ direktoriaus patvirtintais transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainiais, už transporto priemonės priverstinį nuvežimą skaičiuojamas 211 Lt mokestis už nuvežimą, už transporto priemonės saugojimą – už pirmąjį saugojimo mėnesį po 15 Lt mokestis už kiekvieną parą ir po 240 Lt per mėnesį už kiekvieną sekantį mėnesį. Už transporto priemonės saugojimą skaičiuojant nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2014-11-19) iki skolos perdavimo UAB „Jurisdictus“ dienos (2017-01-24) įsiskolinimo suma sudarė 6 661 Lt (211 Lt + (30 d. * 15 Lt)+((26 mėn. – 1 mėn.))* 240 Lt), t. y. 1 929 Eur. 2012-09-07 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 11/6 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 24-150, sudarytu tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Trade grupp“), UAB „Sauda“ 2017-01-24 perleido UAB „Jurisdictus“ teisę reikalauti iš transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. ( - ) savininko ir (ar) valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovų G. O. (kaip automobilio savininko) ir E. P. (kaip automobilio valdytojo) solidariai priteisti 1 929 Eur išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Pirmos instancijos teismas ieškovo reikalavimus tenkino. Atsakovas G. O. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimo dalį, kuria išlaidos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteistos iš atsakovo, panaikinti; apeliacinį skundą grindžia dviem argumentais: a/ teismas išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant ir nepranešus apie posėdžio vietą ir laiką; b/ apeliantas dar 2014-10-25 pardavė transporto priemonę VW PASSAT, todėl transporto priemonės nuvežimo metu, t.y. 2014-11-19, jis nebuvo automobilio savininkas ir neturi pareigos atlyginti ieškovei išlaidas už šios transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Prašo prijungti prie bylos transporto priemonės VW PASSAT 2014-10-25 pirkimo-pardavimo sutartį.
  2. Dėl naujų įrodymų prijungimo.

199.1. CPK 314 straipsnis riboja galimybę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

209.2. Tiek atsakovas su apeliacinius skundu, tiek ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus (apeliantas 2014-10-25 pirkimo-pardavimo sutartį, šaukimo šaknelę; ieškovė – VĮ „Regitra“ raštą, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties formas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad naujai pateiktais įrodymais šalys vadovaujasi savo procesiniuose dokumentuose, į tai, kad apelianto pateikti įrodymai buvo išsiųsti ieškovei kartu su apeliaciniu skundu, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teikia atsikirtimus į naujai pateiktus įrodymus, o ieškovės pateiktos transporto priemonės sutarties pirkimo-pardavimo formos yra viešai skelbiamos ir prieinamos, sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, minėtus įrodymus priima.

  1. Pažymėtina, jog remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
  1. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-969/2017).
  1. Apeliantas pateikė teismui 2014-10-25 transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. ( - ) pirkimo- pardavimo sutartį, kuri, anot apelianto, patvirtina, kad apeliantas nėra ginčo transporto priemonės savininkas, o yra ją pardavęs E. P., t.y. asmeniui, valdžiusiam transporto priemonę jos sulaikymo dieną. Iš pateiktos sutarties turinio matyti, kad sutartis sudaryta pasinaudojant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties forma, kuri buvo patvirtinta VĮ „Regitra“ direktoriaus 2015-11-04 įsakymu; sutarties formoje nurodoma, kad sutartyje turi būti privalomi duomenys, vadovaujantis LR CK 6.4311 str. (šis civilinio kodekso straipsnis įsigaliojo tik nuo 2015-11-01) bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr.2B-231. Tuo tarpu pateiktoje teismui sutartyje sutarties sudarymo data nurodoma 2014-10-25; tai reiškia, kad teismui pateikta sutartis sudaryta pasinaudojant sutarties tipine forma, kuri buvo patvirtinta daugiau nei po metų, skaičiuojant nuo sutartyje nurodytos sutarties sudarymo datos. Taigi, esant nustatytam, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti dėl pateikto rašytinio įrodymo tinkamumo ir juo vadovautis; jis eliminuojamas iš įrodymo priemonių visumos (CPK 184, 185 straipsniai).
  1. Byloje nustatyta, kad viešame transporto priemonių registre transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. ( - ) savininku yra nurodytas G. S.. Kasacinio teismo praktikoje nustatant automobilio savininku esantį asmenį laikomasi taisyklės, jog daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, kad tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, kad jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Autometra“ v. G. M., bylos Nr. 3K-7-309/2010). Ieškovas, remdamasis kasacinio teismo praktika bei byloje pateiktos 2014-10-23 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties duomenimis, kuria ginčo transporto priemonė buvo perleista G. O. – naujuoju ginčo transporto priemonės savininku nurodė atsakovą G. O.. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos duomenų pagrindu transporto priemonės valdytoju laikė atsakovą E. P..
  1. Pažymėtina, jog atsakovas G. O. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis nėra ginčo transporto priemonės savininkas, iš jo nurodytų aplinkybių apeliaciniame skunde matyti, kad jis pardavė automobilį atsakovui E. P., tuo tarpu atsakovas E. P. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad transporto priemonė priklauso jam, nes jis ją įsigijęs iš mirusio brolio. Taigi akivaizdu, kad atsakovų dėstoma pozicija dėl ginčo transporto priemonės pardavimo ir įsigijimo kardinaliai priešinga; nesat byloje jokių kitų įrodymų, patvirtinančių vieno ar kito atsakovo nurodytas aplinkybes, ja vadovautis nėra pagrindo (CPK 178 str.).
  1. Reziumuojant aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių pirmos instancijos teismo išvadas dėl ginčo transporto priemones savininko; pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, aiškinosi, kas pagal VĮ „Regitra“ duomenis ir turimas pirkimo pardavimo sutartis yra transporto priemonės savininkas. Apelianto argumentai dėl pirmos instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo atmestini.
  1. Apelianto tvirtinimu, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmos instancijos teismas išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant ir nepranešus apie posėdžio vietą ir laiką. Tačiau ir su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima.
  1. CPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninėmis ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
  1. Bylos duomenys patvirtina, kad nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu ( - ) (teismo procesinių dokumentų ieškovas nepriėmė, neatsiėmė jų palikus pašto pranešimą per nurodytą terminą), pirmos instancijos teismas ėmėsi papildomų priemonių adresato darbo vietos adresui nustatyti (paklausimas Socialinio draudimo fondo valdybai). Teismo procesiniai dokumentai (ieškovo ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) buvo siunčiami į atsakovo darbovietę ir įteikti 2017-05-10; atsakovas pateikė teismui atsiliepimą. Byloje esanti teismo pažyma patvirtina, kad analogišku būdu, įteikiant procesinius dokumentus atsakovo darbovietės adresu, apeliantui buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, išsiunčiant jam teismo nutartį apie posėdžio paskyrimą bei teismo šaukimą. Iš bylos duomenų matyti, kad pranešimas apie posėdį ir teismo šaukimas apelianto darbovietėje įteikti 2017-06-05, posėdis paskirtas 2017-07-11.
  1. Nors apeliantas skunde tvirtina, kad darbovietei jam dokumentai laiku nebuvo įteikti, apie teismo posėdį sužinojęs tik jo atstovui nuvykus į teismą susipažinti su byla ir nustačius, kad teismo procesiniai dokumentai apeliantui buvo siunčiami darbovietės adresu, su apeliaciniu skundu pateikė teismo šaukimą, kurio kampe pažymėjęs, kad gavo jį 2017-08-18, tačiau tokie apelianto paaiškinimai kelia apeliacinės instancijos teismui abejonių ir vertintini daugiau nei rezervuotai. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad buvo kokios nors objektyvios priežastys, dėl kurių darbovietėje procesiniai dokumentai jam negalėjo būti įteikti laiku. Kaip jau buvo minėta, ieškinys su priedais bei pranešimas apeliantui iškėlus bylą buvo darbovietei įteikti, atsakovas pateikė atsiliepimą, tai reiškia, kad apie iškeltą bylą apeliantui buvo žinoma, tačiau jis dėl neaiškių priežasčių neteikė teismui įstatymo nustatyta tvarka įrodymų, nesidomėjo bylos eiga. Be to, apelianto procesinis elgesys (vengė priimti procesinius dokumentus gyvenamosios vietos adresu, pateikė prie apeliacinio skundo suklastotą sutartį) sudaro pagrindą nesivadovauti nei jo nurodytomis aplinkybėmis, kad darbovietėje jam teismo siųsti dokumentai nebuvo įteikti laiku, nei ir jo darytu įrašu, kad gavo šaukimą tik 2017-08-18. Taigi, esant nustatytam, nėra pagrindo spręsti, kad pirmos instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant asmeniui, kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką ir konstatuoti procesinių teisės normų, t.y. CPK 329 str. 3 d. 1 p. nuostatų pažeidimą.
  1. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai