Byla 2A-820-459/2019
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovams R. R. ir D. B., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Priekabos“ ir R. B., dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skolų valdymo sprendimai“ 2018 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. R. ir D. B. 4 000 Eur skolą už priverstinį transporto priemonės nuvežimą į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimą transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, 5 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 15 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad 2012 m. birželio 15 d. atsakovei R. R. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė „V. G.“, valst. Nr. ( - ) po pažeidimo pagal 2012 m. birželio 15 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą buvo transportuota į UAB „Priekabos“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. 2015 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apskrities VPK informavo ieškovę, kad 2012 m. birželio 15 d. transporto priemonę „V. G.“, valst. Nr. ( - ) vairavo D. B., o valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis, paskutinė registruota transporto priemonės savininkė yra R. R..

93.

10Atsakovė R. R. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ji nėra transporto priemonės „V. G.“, valst. Nr. ( - ) savininkė ir niekada jos nėra įregistravusi savo vardu. Be to, atsakovė nebuvo ir negalėjo būti šios transporto priemonės savininkė ir tuo metu, kai atsakovas D. B. padarė administracinį teisės pažeidimą. Pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. A2.6.-369-867/2012 nurodyta, jog transporto priemonės savininkė yra R. B., o duomenys buvo gauti iš oficialių duomenų bazių. Atsakovė nėra gavusi jokio pranešimo, kad jai neva nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta, todėl ji nėra atsakinga už ieškovei kilusią žalą, susijusią su šios transporto priemonės saugojimu. Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek UAB „Priekabos“, tiek ir ieškovė visą laiką nuo priverstinio transporto priemonės nuvežimo elgėsi nesąžiningai – nesikreipė į policiją dėl duomenų apie tolimesnį transporto priemonės saugojimo būtinumą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad įsiskolinimas būtų išieškotas, ir pan.

114.

12Atsakovas D. B. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų nepareiškė, procesiniai dokumentai jam įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 130 str. nustatyta tvarka.

13II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

145.

15Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovų R. R. ir D. B. solidariai priteista 4 000 Eur skola už priverstinį transporto priemonės nuvežimą į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimą, 5 procentų dydžio metinės kompensuojamosios palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 15 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. birželio 12 d., ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. birželio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų lygiomis dalimis priteista po 60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, po 20,95 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniu R. B., po 6,72 Eur valstybei. Teismo motyvai:

165.1.

17Nurodė, kad ieškovė ieškinio reikalavimus pagrindė pateiktais byloje įrodymais: VĮ „Regitra“ duomenimis apie tai, kad nauja registruota transporto priemonės savininkė yra R. Š., t. y. šiame išraše nurodyta, kad transporto priemonė „V. G.“, valst. Nr. ( - ) buvo perduota kitam asmeniui – R. Š., t. y. atsakovei, 2012 m. sausio 4 d., o pranešimas – deklaracija apie šio automobilio ir nuosavybės teisių į jį perdavimą (pardavimą) kitam asmeniui pateikta 2012 m. sausio 31 d., šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo R. B.. Taip pat ieškovės ieškinio reikalavimus patvirtina 2016 m. birželio 6 d. atsakovės R. R. ieškovei pateiktas pranešimas, kuriame atsakovė nurodė, kad 2012 m. pradžioje transporto priemonė „V. G.“, valst. Nr. ( - ) buvo parduota naujam savininkui D. B., t. y. minėtas asmuo sumokėjo jai automobilio kainą (600 Lt), o ji jam perdavė automobilį kartu su visais automobilio dokumentais. Be to, ieškovės reikalavimus patvirtina ir pačios atsakovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai apie tai, kad automobilis stovėjo jos kieme ir pan.

185.2.

19Nurodė, kad D. B. yra pagrįstai patrauktas bendraatsakiu šioje byloje, kadangi tai patvirtina duomenys, gauti iš policijos, bei prie civilinės bylos pridėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-639-867/2012. Atsakovui D. B. nuo pat automobilio nuvežimo momento buvo žinoma, jog jo valdyta transporto priemonė buvo nuvežta į UAB „Priekabos“ saugojimo aikštelę ir kad transporto priemonės saugojimo paslaugos turės būti apmokėtos.

205.3.

21Nurodė, kad atsakovės teismo posėdžio metu duoti parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems ir byloje esančiai medžiagai. Atsakovės teismo posėdžio duoti paaiškinimai apie tai, kad pranešimą ieškovei ji pasirašė, nes jai taip patarė teisininkas, o realiai viskas buvo ne taip, teismas vertina kaip atsakovės gynybinę versiją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės. Teismas laikė neįtikėtinu, kad tuo metu buvęs draugas, o šią dieną – sutuoktinis, nebūtų informavęs atsakovės apie visas transporto priemonės įsigijimo aplinkybes, tuo labiau šias aplinkybes ji galėjo sužinoti iš sutuoktinio iki teismo posėdžio datos.

225.4.

23Pažymėjo, kad atsakovės atstovo nurodoma aplinkybė, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nėra viena kitos mačiusios, nesudaro pagrindo manyti, kad transporto priemonės pirkimo– pardavimo sutartis tarp jų negalėjo būti sudaryta. Priešingai, R. B. kreipėsi į VĮ „Regitra“ su visa informacija apie naują transporto priemonės valdytoją, nurodydama visus reikalingus anketinius asmens duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą ir tikslią gyvenamąją vietą, ir išviešindama juos taip siekė užsitikrinti savo teisėtus interesus.

245.5.

25Nurodė, kad nagrinėjamu atveju automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidos priteistinos iš transporto priemonės savininkės atsakovės R. R. ir valdytojo atsakovo D. B. solidariai, kadangi tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (CK 6.830 str.), iš kurios kyla ir transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą.

265.6.

27Nurodė, kad atsakovai už automobilio saugojimą ir nutempimą už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2018 m. birželio 5 d. yra solidariai skolingi 11 547,97 Eur (39 875,55 Lt) sumą, tačiau atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį (2 181 paros) ieškovė reikalaujamą priteisti solidariai iš atsakovų skolos sumą sumažino iki 4 000 Eur, o atsakovės teiginiai, kad pradinė kreditorė UAB „Priekabos“, remiantis 2009 m. kovo 2 d. sutarties punktais, turėjo nuvežtą transporto priemonę saugoti ne ilgiau nei 6 mėnesius, o po to reikalauti iš policijos įstaigos informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti, tačiau negavus iš policijos įstaigos informacijos apie tolesnę būtinybę saugoti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti neatsiimtų transporto priemonių klausimą su jų savininkais ir kitais valdytojais, nelaikytini teisiškai reikšmingais, nes atsakovė nagrinėjamoje byloje iš esmės nesutinka su ieškiniu ir jo reikalavimais, o ne ginčija prašomos priteisti sumos dydį.

285.7.

29Nurodė, kad teisminėje praktikoje ieškovės nurodyto dydžio įkainis nėra laikomas per didelis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-966-577/2018, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-636-881/2017).

305.8.

31Nurodė, kad nėra pagrindo skirti baudą atsakovei už priesaikos sulaužymą, nes tai, kad asmuo negali savo pozicijos pagrįsti įrodymais, neturi būti vertinama, kad jis tyčia, sąmoningai elgiasi nesąžiningai.

32III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

336.

34Atsakovė R. R. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria priteista skola iš apeliantės, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. ieškinio dalį dėl skolos priteisimo iš atsakovės R. R. atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui, likusią ieškinio dalį dėl skolos priteisimo iš atsakovo D. B. tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

356.1.

36Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 177-178 straipsniuose ir 185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo, dėl to buvo netinkamai ir neteisingai nustatytos ginčo baigčiai reikšmingos aplinkybės dėl apeliantės išdėstytos pozicijos bei ieškinyje keliamų reikalavimų. Teismas išimtinai vertino ir rėmėsi tik ieškovės nurodytais argumentais bei pateiktais įrodymais. Tuo tarpu visus atsakovės nurodytus teiginius atmetė, motyvuodamas tuo, jog atsakovės parodymai nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems ir byloje esančiai medžiagai.

376.2.

38Nurodo, kad atsakovė ne tik nepirko minėtos transporto priemonės, niekada nebuvo susitikusi su trečiuoju asmeniu, bet ir jokios pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašinėjo.

396.3.

40Nurodo, kad automobilis stovėjo atsakovės kieme, tačiau ji juo nesinaudojo, o vėliau šį automobilį dabartinis sutuoktinis kažkam pardavė. Faktas, kad atsakovė nenurodė smulkiai pardavimo faktinių aplinkybių, patvirtina tik pačios atsakovės teiginius, kad jai transporto priemonė nepatiko, ji ja nesinaudojo, o vėliau vyras ją kažkam pardavė (kaip, beje, vyras tą transporto priemonę ir nupirko).

416.4.

42Nurodo, kad byloje nėra duomenų vienareikšmiškai išvadai padaryti, jog priverstinio transporto priemonės nuvežimo 2012 m. birželio 15 d. metu automobilio savininkė ar valdytoja buvo būtent atsakovė R. R..

436.5.

44Nurodo, kad nesutiktina ir su teismo argumentu, jog transporto priemonės savininkas turėjo savo turtą valdyti taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ir interesai, tačiau neužtikrino tokio turto valdymo, nesidomėjo, kur yra transporto priemonė, ir jos neieškojo ir ja nesirūpino. Nurodo, kad transporto priemonės savininkas jos nutempimo į saugojimo aikštelę metu teismo buvo nustatytas netinkamai, todėl atsakovė neturėjo jokios realios galimybės ne tik valdyti jai nepriklausančio daikto, bet ir užtikrinti, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ir interesai. Atitinkamai atsakovė neturėjo pareigos domėtis transporto priemone ar juo labiau jos ieškoti bei rūpintis, nes pastaroji jai nuosavybės teise nepriklausė. Taip pat atsakovė nebuvo informuota ir apie transporto priemonės nutempimą.

456.6.

46Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog pradinė kreditorė UAB „Priekabos“ būtų bandžiusi ieškoti automobilio savininko. Atitinkamai ir pati ieškovė į atsakovę kreipėsi tik 2016 m. balandžio 12 d. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog saugotojas (pradinė kreditorė bei ieškovė) nesiėmė reikalingų priemonių tinkamai informuoti atsakovę (jeigu vis dėlto laikė ją savininke).

476.7.

48Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės teiginius, jog UAB „Priekabos“ įsipareigojo „nuvežtą transporto priemonę saugant ilgiau kaip 6 mėnesius, reikalauti iš policijos įstaigos informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti“, o „negavęs iš policijos įstaigos informacijos apie tolesnę būtinybę saugoti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti neatsiimtos transporto priemonės klausimus su jų savininkais ir kitais valdytojais“, laikė teisiškai nereikšmingais dėl to, kad atsakovė byloje neginčijo prašomos priteisti sumos, o apskritai nesutiko su ieškiniu. Nurodo, kad ši teismo išvada ne tik stokoja elementarios logikos, bet ja akivaizdžiai nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos (dėl privalomumo informuoti savininką apie nutempimą), kadangi šie atsakovės argumentai būtent ir yra susiję su jos žinojimu apie transporto priemonės nutempimą bei prievolę už tai sumokėti, t. y. jeigu ieškovė ir / ar pradinė kreditorė būtų laikiusi, jog atsakovė yra transporto priemonės savininkė, tai apie transporto priemonės nutempimą privalėjo informuoti atsakovę, tačiau to nepadarė.

496.8.

50Nurodo, kad įvertinus ieškovės melagingai nurodytus teiginius dėl negalėjimo nieko atlikti su transporto priemone, tik ją saugoti ir kiekvieną dieną didinti skolą, taip pat atsakovės neinformavimą apie transporto priemonės nutempimą iš karto bei tai, kad ieškinys paduotas teismui praėjus net 6 metams nuo transporto priemonės nutempimo, darytina išvada, jog saugotojui buvo svarbiau didinti įsiskolinimo sumą, o ne stengtis surasti transporto priemonės savininką. Saugotojas, būdamas savo srities profesionalas, besiverčiantis transporto priemonių nuvežimu ir saugojimu, privalėjo ir turėjo visas galimybes per kuo trumpesnį laiką tinkamai identifikuoti saugomos transporto priemonės savininką ir jį informuoti.

517.

52Ieškovė UAB „Skolų valdymo sprendimai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

537.1.

54Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kad automobilį pirko iš R. B. ir pardavė D. B. dabartinis atsakovės sutuoktinis. Pažymėtina, kad atsakovė net nenurodo sutuoktinio nei vardo, nei pavardės, nei kitų duomenų. Šių aplinkybių atsakovė neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme, kaip liudytojo atsakovė savo sutuoktinio nekvietė. Šių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai ar paaiškinimus byloje davę asmenys. Atsakovė privalėjo įrodyti šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme. Atsakovė turi įrodyti atsiliepimo į ieškinį faktinį pagrindą (CPK 178 str.). Tačiau šių aplinkybių atsakovė nenurodė nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžio metu. To nepadariusi, atsakovė neturi teisės nurodyti šių aplinkybių apeliaciniame skunde.

55Teisėjų kolegija

konstatuoja:

56IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

57Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

588.

59Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

609.

61Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

6210.

63Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistos išlaidos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą.

6411.

65Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimu konstatuota, jog D. B. 2012 m. birželio 15 d. 22.20 val. kelyje ( - ), 9 km, Klaipėdos r., būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,56 promilės girtumas, vidutinis girtumo laipsnis) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį „V. G.“, valst. Nr. ( - ). Minėtame nutarime nurodyta, kad D. B. teismo posėdžio metu prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi, o protokole aprašytos aplinkybės pasitvirtino ir byloje esančiais rašytinais dokumentais. Šiuo nutarimu D. B. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ( - ) straipsnyje, ir nubaustas 4 000 Lt pinigine bauda. Byloje esantis 2012 m. birželio 15 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. 30-18-4PK133 patvirtina, kad transporto priemonės vairuotojas pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, transporto priemonė „V. G.“, valst. Nr. ( - ) priverstinai nuvežta į UAB „Priekabos“ automobilių saugojimo aikštelę. UAB „Priekabos“ automobilį saugojo nuo 2012 m. birželio 15 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos. VĮ „Regitra“ duomenimis, paskutinė registruota transporto priemonės savininkė yra R. R.. 2015 m. spalio 12 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 15/10/12 pagrindu pradinė kreditorė UAB „Priekabos“ perleido reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą už automobilio nutempimą ir saugojimą naujajai kreditorei UAB „Skolų valdymo sprendimai“ – ieškovei, todėl vadovaujantis SEAKĮ 33 str. 6 d., ieškovė reikalauja automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 4 000 Eur skolą už priverstinį transporto priemonės nuvežimą į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimą, 5 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 15 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. birželio 12 d., ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. birželio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų lygiomis dalimis priteista po 60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, po 20,95 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. B., po 6,72 Eur valstybei. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl priteistų išlaidų iš jos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą.

66Dėl bylos įrodinėjimo dalyko ir įrodymų vertinimo

6712.

68Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 177-178 straipsniuose ir 185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo, dėl to buvo netinkamai ir neteisingai nustatytos ginčo baigčiai reikšmingos aplinkybės dėl apeliantės išdėstytos pozicijos bei ieškinyje keliamų reikalavimų. Teismas išimtinai vertino ir rėmėsi tik ieškovės nurodytais argumentais bei pateiktais įrodymais. Tuo tarpu visus atsakovės nurodytus teiginius atmetė, motyvuodamas tuo, jog atsakovės parodymai nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems ir byloje esančiai medžiagai.

6913.

70Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, šalių procesinius dokumentus, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, iš dalies sutinka su apeliantės teiginiais dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

7114.

72Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose pirmiausia yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos. Tinkamas įrodinėjimo dalyko nustatymas yra būtina sąlyga, siekiant greitai išnagrinėti bylą ir apginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės, įstatymo saugomi interesai yra pažeisti ar ginčijami, teises ir teisėtus interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Nenustačius svarbių bylos aplinkybių (susiaurinus įrodinėjimo dalyką), šių civilinio proceso tikslų įgyvendinti negalima.

7315.

74Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

7516.

76Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Šios nuostatos visa apimtimi taikytinos dispozityviosiose bylose, kilusiose iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybė laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama, ir jų nagrinėjimas bei sprendimas nėra susijęs su viešojo intereso apsauga. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ši nuostata reglamentuoja bendrosios taisyklės, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, išimtį ir taikytina nedispozityviosiose bylose (šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto, restruktūrizavimo bei kitose), kuriose teismas pagal įstatymą privalo veikti ex officio. Tokiose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus, kviesti liudytojus.

7717.

78Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši byla, kurioje nagrinėjamas iš pasaugos teisinių santykių kilęs, nesusijęs su viešojo intereso gynimu, ginčas, priskirtina dispozityviosioms byloms, kuriose teismas pagal įstatymą neprivalo veikti ex officio ir neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys teikia pagrindą pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, šioje byloje nenustatė esminių įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių.

7918.

80Pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, matydamas, kad turimų įrodymų nepakanka. Pirmosios instancijos teismas yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, turėjo reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus, kviesti liudytojus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas posėdžio metu nustatęs, kad trečiasis asmuo R. B. ir apeliantė R. R. niekada nebuvo susitikusios, nė viena šalis negalėjo pateikti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, neaišku, kokiu būdu buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, kas ją pasirašė, kaip buvo perduota transporto priemonė apeliantei, kada ir kaip vėliau transporto priemonė atsidūrė pas kitą atsakovą D. B., apeliantei posėdžio metu nurodžius, kad automobilį galbūt pirko jos dabartinis sutuoktinis, kuris vėliau jį ir pardavė, o trečiajam asmeniui nurodžius, kad automobilį parduoti padėjo dukterėčios vyras, teismas turėjo nustatyti, kad pateiktų įrodymų neužtenka, ir turėjo pasiūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, kviesti liudytojus, kurie dalyvavo sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kad nustatytų tikslias automobilio nuosavybės teisių (ne)įgijimo aplinkybes.

8119.

82Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iš automobilio savininko, turėjo nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su automobilio nuosavybės teisės įgijimu ir / ar perleidimu, kas tiksliai automobilio priverstinio nuvežimo momentu buvo šio automobilio savininkas, tačiau pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė aplinkybių, kurios įeina į šios bylos įrodinėjimo dalyką.

83Dėl skolos dydžio nustatymo ir teismų praktikos taikymo

8420.

85Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovė neinformavimo atsakovės apie transporto priemonės nutempimą iš karto, bei tai, kad ieškinys paduotas teismui praėjus net 6 metams nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo, tai sąlygojo didelį įsiskolinimo augimą.

8621.

87Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai už automobilio saugojimą ir nutempimą už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2018 m. birželio 5 d. yra solidariai skolingi 11 547,97 Eur (39 875,55 Lt) sumą, tačiau atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį (2 181 paros) ieškovė reikalaujamą priteisti solidariai iš atsakovų skolos sumą sumažino iki 4 000 Eur, o atsakovės teiginiai, kad pradinė kreditorė UAB „Priekabos“, remiantis 2009 m. kovo 2 d. sutarties punktais, turėjo nuvežtą transporto priemonę saugoti ne ilgiau nei 6 mėnesius, o po to reikalauti iš policijos įstaigos informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti, tačiau negavus iš policijos įstaigos informacijos apie tolesnę būtinybę saugoti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti neatsiimtų transporto priemonių klausimą su jų savininkais ir kitais valdytojais, nelaikytini teisiškai reikšmingais, nes atsakovė nagrinėjamoje byloje iš esmės nesutinka su ieškiniu ir jo reikalavimais, o ne ginčija prašomos priteisti sumos dydį.

8822.

89Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi atsakovė atsiliepime nurodydama UAB „Priekabos“ ir Klaipėdos apskrities VPK pasirašytose sutartyse numatytas sąlygas, kad UAB „Priekabos“ turėjo nuvežtą transporto priemonę saugoti ne ilgiau nei 6 mėnesius, o po to reikalauti iš policijos įstaigos informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti, iš esmės ginčija ir nurodytą laiko tarpą, už kurį yra skaičiuojamas įsiskolinimas, taigi ginčija ir priteistinos sumos dydį. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo, ar ieškovė turi reikalavimo teisę į tokio dydžio sumą bei netinkamai vadovavosi teismų praktika, nurodydamas, kad tokio dydžio įkainis nėra laikomas per didelis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-966-577/2018, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-636-881/2017).

9023.

91Pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad konstitucinė teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai, t. y. analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).

9224.

93Taigi, precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, be to, pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios nurodytoms Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoms byloms, kadangi akivaizdžiai skiriasi terminai, už kuriuos yra prašomas priteisti įsiskolinimas. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos sumos dydžio, turėjo atsižvelgti į tai, kada ir kokių veiksmų tokiu ilgu laikotarpiu ėmėsi pati ieškovė ir iki reikalavimo teisės perleidimo trečiasis asmuo UAB „Priekabos“ siekdamos informuoti atsakovę apie transporto priemonės pasiėmimą ir įsiskolinimo padengimą.

9425.

95Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė atsakovei pirmąjį pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo sumokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą išsiuntė 2016 m. balandžio 12 d., praėjus beveik ketveriems metams nuo automobilio priverstinio nuvežimo, o teismui ieškinį pateikė tik 2018 m. birželio 12 d., t. y. praėjus šešeriems metams nuo transporto priemonės perdavimo saugoti momento, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ne tik tai, ar ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Priekabos“ nesielgė pasyviai, ar per šešerius metus ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų dėl saugojimo išlaidų atlyginimo gavimo, bet ir tai, ar jų elgesys iš dalies nelėmė nepateisinamo transporto priemonės saugojimo išlaidų didėjimo, ar tokie veiksmai gali būti vertinami kaip atitinkantys teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Be to, pažymėtina ir tai, kad susiklostę pasaugos santykiai yra kilę iš viešųjų administracinės teisės normų (administracinio pažeidimo), todėl kylančios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios ir realiai įgyvendinamos.

96Dėl apeliacinio skundo turinio

9726.

98Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Taigi apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo tirti bei vertinti byloje esančius įrodymus, remdamasis byloje esančiais įrodymais analizuoti faktines bylos aplinkybes. Byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, gali tam tikras aplinkybes pripažinti nenustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nustatytomis, arba, priešingai, gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis.

9927.

100CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

10128.

102Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovės atsiliepime nurodytais teiginiais, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, jog automobilį pirko iš R. B. ir pardavė D. B. dabartinis atsakovės sutuoktinis. Šių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai ar paaiškinimus byloje davę asmenys. Atsakovė privalėjo įrodyti šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme, to nepadariusi, atsakovė neturi teisės nurodyti šių aplinkybių apeliaciniame skunde.

10329.

104Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nėra naujos, kolegijai išklausius teismo posėdžio garso įrašus, akivaizdu, jog duodama parodymus atsakovė teigė, jog automobilį jai atvežė į kiemą dabartinis sutuoktinis, kuris norėjo jai padaryti staigmeną, jis pasirūpino ir tuo, kad to automobilio vėliau kieme neliko, teigė, jog turbūt automobilį jis kažkam pardavė. Todėl konstatuotina, kad remtis šiomis aplinkybėmis apeliaciniame skunde atsakovė turi teisę, nes jos buvo nurodytos ir pirmosios instancijos teisme.

105Dėl bylos procesinės baigties

10630.

107CK 6.5 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

10831.

109Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su automobilio nuosavybės teisės įgijimu ir / ar perleidimu, nenustatė, kas tiksliai automobilio priverstinio nuvežimo momentu buvo šio automobilio savininkas, ar valdytojas ir savininkas nesutapo, nenagrinėjo, ar ieškovės reikalaujama skola yra pagrįsto dydžio. Todėl tik tiksliai nustačius, ar atsakomybė kyla vienam, ar dviem atsakovams, gali būti sprendžiamas ir solidarios civilinės atsakomybės klausimas, ir atsakomybės apimtis.

11032.

111Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės R. R. apeliacinio skundo argumentais iš esmės keliamas ir solidaraus atsakovo D. B. atsakomybės apimties klausimas, tačiau prašoma panaikinti tik Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį dėl atsakovės R. R. bei priimti dėl šios dalies naują sprendimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad nėra galimybės išnagrinėti šią bylą laikantis apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų, t. y. nesprendžiant ir atsakovo solidarios atsakomybės klausimo.

11233.

113Teisėjų kolegija, įvertinusi 32 punkte nurodytas aplinkybes ir pasinaudodama įstatymo suteikta teise išeiti už apeliacinio skundo ribų, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), naikina visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, įskaitant ir tą dalį, kuria skolos atlyginimas priteistas iš atsakovo D. B..

11434.

115Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus ieškovės pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių ar jį paneigiančių aplinkybių, taip pažeidžiant proceso teisės normas, byloje neištirtos ir nenustatytos aplinkybės, kas ir kada sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį tarp R. R. ir R. B., šie asmenys teismo posėdžio metu paliudijo, kad niekada nėra susitikę ir bendravę; kas pasirašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje ir joje nurodė R. R. asmens duomenis; jei šalims atstovavo įgalioti asmenys, ar jie buvo tinkamai įgalioti išreikšti atstovaujamos šalies valią įgyti nuosavybės teise automobilį; ar po automatinio automobilio išregistravimo iš VĮ „Regitra“ automobilis nebuvo perduotas nuosavybės teise kitam asmeniui; koks asmuo paskutinis nuosavybės teise valdė automobilį, kai šis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika, nustatinėdamas priteistinos skolos dydį, nevertino ieškinio reikalavimo dydžio pagrįstumo, nevertino ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Priekabos“ pasyvumo ieškinį dėl išlaidų priteisimo pateikiant praėjus 6 metams po automobilio priverstinio nuvežimo, neatsižvelgė, kad susiklostę pasaugos santykiai yra kilę iš viešųjų administracinės teisės normų (administracinio pažeidimo), todėl kilusios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios ir realiai įgyvendinamos.

11635.

117Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė aplinkybių, kurios įeina į šios bylos įrodinėjimo dalyką, todėl įvertinusi neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, mano, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindą konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Minėta, kad faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti ir sprendimui priimti šioje byloje pateiktų įrodymų nepakanka. Pareikalavus tokių įrodymų, dėl naujai tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

118Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

11936.

120Civilinę bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nenagrinėtini ir dėl jų bus pasisakyta išnagrinėjus bylą iš esmės.

121Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

122Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skolų valdymo... 7. 2.... 8. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad 2012 m. birželio 15 d. atsakovei R. R.... 9. 3.... 10. Atsakovė R. R. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti... 11. 4.... 12. Atsakovas D. B. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, prieštaravimų... 13. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinys... 16. 5.1.... 17. Nurodė, kad ieškovė ieškinio reikalavimus pagrindė pateiktais byloje... 18. 5.2.... 19. Nurodė, kad D. B. yra pagrįstai patrauktas bendraatsakiu šioje byloje,... 20. 5.3.... 21. Nurodė, kad atsakovės teismo posėdžio metu duoti parodymai yra... 22. 5.4.... 23. Pažymėjo, kad atsakovės atstovo nurodoma aplinkybė, kad nei atsakovė, nei... 24. 5.5.... 25. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidos... 26. 5.6.... 27. Nurodė, kad atsakovai už automobilio saugojimą ir nutempimą už laikotarpį... 28. 5.7.... 29. Nurodė, kad teisminėje praktikoje ieškovės nurodyto dydžio įkainis nėra... 30. 5.8.... 31. Nurodė, kad nėra pagrindo skirti baudą atsakovei už priesaikos sulaužymą,... 32. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 33. 6.... 34. Atsakovė R. R. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 35. 6.1.... 36. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 177-178 straipsniuose... 37. 6.2.... 38. Nurodo, kad atsakovė ne tik nepirko minėtos transporto priemonės, niekada... 39. 6.3.... 40. Nurodo, kad automobilis stovėjo atsakovės kieme, tačiau ji juo nesinaudojo,... 41. 6.4.... 42. Nurodo, kad byloje nėra duomenų vienareikšmiškai išvadai padaryti, jog... 43. 6.5.... 44. Nurodo, kad nesutiktina ir su teismo argumentu, jog transporto priemonės... 45. 6.6.... 46. Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog pradinė kreditorė UAB... 47. 6.7.... 48. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės teiginius, jog UAB... 49. 6.8.... 50. Nurodo, kad įvertinus ieškovės melagingai nurodytus teiginius dėl... 51. 7.... 52. Ieškovė UAB „Skolų valdymo sprendimai“ pateikė atsiliepimą į... 53. 7.1.... 54. Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kad... 55. Teisėjų kolegija... 56. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 57. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 58. 8.... 59. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 60. 9.... 61. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai... 62. 10.... 63. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo... 64. 11.... 65. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012... 66. Dėl bylos įrodinėjimo dalyko ir įrodymų vertinimo... 67. 12.... 68. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 177-178... 69. 13.... 70. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, šalių... 71. 14.... 72. Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose pirmiausia yra materialinio teisinio... 73. 15.... 74. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis... 75. 16.... 76. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo... 77. 17.... 78. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši byla, kurioje nagrinėjamas iš... 79. 18.... 80. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo ne tik teisę, bet ir... 81. 19.... 82. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 83. Dėl skolos dydžio nustatymo ir teismų praktikos taikymo... 84. 20.... 85. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios... 86. 21.... 87. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai už automobilio saugojimą... 88. 22.... 89. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo... 90. 23.... 91. Pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos... 92. 24.... 93. Taigi, precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra... 94. 25.... 95. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė atsakovei pirmąjį... 96. Dėl apeliacinio skundo turinio... 97. 26.... 98. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti... 99. 27.... 100. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad... 101. 28.... 102. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija negali sutikti su... 103. 29.... 104. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nėra naujos,... 105. Dėl bylos procesinės baigties... 106. 30.... 107. CK 6.5 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų... 108. 31.... 109. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė visų... 110. 32.... 111. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės R. R. apeliacinio skundo argumentais... 112. 33.... 113. Teisėjų kolegija, įvertinusi 32 punkte nurodytas aplinkybes ir pasinaudodama... 114. 34.... 115. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas... 116. 35.... 117. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė ir... 118. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 119. 36.... 120. Civilinę bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,... 121. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331... 122. Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir...