Byla 2A-416/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovės V. G. atstovei advokatei Danguolei Bajorinienei, atsakovų V. P. , D. M. , V. M. ir R. K. atstovei advokatei Agnei Paspirgėlytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ir atsakovų V. P. , D. M. , V. M. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-131-267/2008 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovams V. P., D. M. , V. M. ir R. K. , tretiesiems asmenims W. G. ir R. G. , dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė V. G. prašė teismą priteisti iš atsakovų V. P. , D. M. , V. M. ir R. K. solidariai 126 283,25 Lt už netinkamą vartojimo rangos sutarties vykdymą statant gyvenamąjį namą ( - ). Taip pat prašė priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas – 15 210,83 Lt. Ieškovė nurodė, kad 2005 metais jos šeima pradėjo statyti minėtą gyvenamąjį namą. Pirmaisiais metais išliejo pamatus, o 2006 m. rugsėjo 8 d. pradėjo kitus namo statybos darbus. Dėl namo statybos bei apdailos susitarė su statybininkų brigada (atsakovais): atsakovai įsipareigojo iš ieškovės medžiagų pagal jos pateiktą projektą pastatyti gyvenamąjį namą, atlikti visus apdailos darbus ir sutvarkyti aplinką; ieškovė įsipareigojo sumokėti už darbus – mokėti sutartą užmokestį vieną kartą per savaitę. Rašytinės rangos sutarties šalys nepasirašė, tačiau susitarė dėl darbų atlikimo kainos ir darbų atlikimo dviem etapais: pirma – namo statyba, vėliau – apdailos darbai. Šalys taip pat susitarė atliktus darbus ir pinigų mokėjimo faktą žymėti sąsiuvinyje. Sudarius sutartį ieškovė išvažiavo dirbti į užsienį, o statybos darbus prižiūrėjo ieškovės tėvas S. S. . Namą statyti atsakovai baigė 2006 m. gruodžio 20 d. Namo apdaila turėjo būti pradėta 2007 metų pavasarį. Ieškovė buvo sutarusi su atsakovais, kad galutinį statybininkų darbo rezultatą, darbo kokybę apžiūrės ir įvertins visos statybos pabaigoje su specialistais, todėl atliekant darbus jokių priekaištų atsakovams nereiškė. Be to, būnant užsienyje tiesiogiai kontroliuoti atsakovų darbą buvo sunku. 2007 metų balandžio mėnesį, gavusi kaimynų elektroninį pranešimą apie nekokybiškai atliekamus statybos darbus, grįžo į Lietuvą ir, įsitikinusi nekokybišku statybininkų darbų rezultatu, nutraukė sutartį su atsakovais bei kreipėsi į UAB „Pastatų konstrukcijos“ dėl statinio ekspertizės. Atlikus ekspertizę ieškovė pateikė teismui ieškinį, nurodydama nekokybiškai atliktų darbų sąrašą, jų ištaisymo kiekius ir kainas. V. G. namo statybos darbams pabaigti surado kitus statybininkus, kuriems ji turi mokėti žymiai daugiau, negu buvo sutarta su atsakovais. Ieškinyje nurodoma, kad žalą sudaro išlaidos darbo defektams taisyti (47 293,80 Lt), sugadintoms statybinėms medžiagoms (13 039,26 Lt), naujai pirktoms medžiagoms brokui taisyti (19 016,63 Lt), papildomos išlaidos, susijusios su statyba: prarastas darbo užmokestis (6 900 Lt), transporto išlaidos (iš Airijos ir atgal, 605,92 Lt), neteisėtai gautas atsakovų atlyginimas už pastolių montavimą (1 000 Lt), negrąžinta atlyginimo permoka (1 881 Lt), naujo užrakto vertė (28,50 Lt).

4Atsakovai su jiems pareikštais reikalavimais sutiko iš dalies ir paaiškino, kad ieškovė pagrindė tik 48 540,42 Lt nuostolių dydį, tačiau, atsakovų įsitikinimu, ieškovės elgesys neatitinka net minimalių apdairaus žmogaus standartų, todėl ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti atlyginti jos turėtas kelionės į Lietuvą išlaidas bei negautą darbo užmokestį. Taip pat prašė dėl atsakovų pripažįstamų statybos darbų defektų mažinti ieškovės patirtus nuostolius (48 540,42 Lt) iki 30 procentų ir priteisti ieškovei V. G. 14 562,13 Lt. Atsakovai nurodė, kad didžiąją dalį nuostolių sudaro vidinių sienų tinkavimo ir apdailos plytų mūro defektų šalinimas, o šie darbai atliekami labai ilgą laiką. Ieškovei užtikrinus bent minimalią statybos techninę priežiūrą, nuostolių mastas būtų sumažėjęs net kelis kartus. Atsakovai taip pat prašė priteisti jų (atsakovų) turėtas bylinėjimosi išlaidas ir atmesti ieškovės reikalavimą priteisti kitas išlaidas, išskyrus tiesiogiai su šia byla susijusias bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį bei protingas teisinės pagalbos ir ekspertizės išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

5Šiaulių apygardos teismas ieškinį patenkino iš dalies: ieškovei priteisė iš atsakovų solidariai 55 327,33 Lt, o kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 6 285,11 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui D. M. iš ieškovės teismas priteisė 2 253,31 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Teismas sprendė, kad ieškovė gyvenamąjį namą statė mišriuoju būdu: dalis darbų (pvz., namo pamatų išliejimas) atlikta ūkio būdu, dalis pagal rangos sutartis. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovais sudarė sutartį ne dėl viso pastato pastatymo, o tik dėl konkrečių bendrastatybinių statybos darbų atlikimo, kurie išvardinti teismui pateiktuose darbų apmokėjimą patvirtinančiuose ieškovės užrašuose. Teismas kvalifikavo šalių teisinius santykius kaip vartojimo rangos teisinius santykius (CK 6.681 str. 4 d.) ir nustatė, kad rangovai (atsakovai), vykdydami savo sutartinius įsipareigojimus ginčo name, atliko įvairius statybos darbus, už kuriuos statytoja ir jos įgaliotas asmuo S. S. sumokėjo 47 294,60 Lt. Remdamasis bylos aplinkybėmis teismas konstatavo, kad atsakovai netinkamai vykdė sutartinę prievolę – jų atliktų statybos darbų kokybė neatitinka CK 6. 663 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tai patvirtina eksperto išvados (teismo ekspertizės aktas, 145 lapai), pastato nuotraukos, kiti rašytiniai įrodymai, liudytojų S. S. , G. G. , W. M. , T. Š. , D. R. , N. T. , A. V. parodymai, ginčo šalių paaiškinimai, antstolio R. K. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Šalys sutiko, jog rangovų atliktų darbų rezultatas neatitinka nustatytų šių darbų kokybės reikalavimų, todėl užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau šalys nesutarė dėl šių trūkumų šalinimo išlaidų dydžio ir ieškovės prašymo priteisti iš atsakovų dėl jų kaltės patirtų kitų nuostolių atlyginimą pagrįstumo. Teismas vertino visų ieškinyje suformuluotų reikalavimų pagrįstumą. Pasisakydamas dėl vidinių sienų tinkavimo darbų teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti dėl netinkamai atliktų vidinių sienų tinkavimo darbų turėtas išlaidas be 17 905,70 Lt medžiagų vertės. Atsakovų teigimu, šioje reikalavimo dalyje ieškovė įrodė 10 730 Lt sumą (tiek sumokėta darbininkams už vidinių sienų nudaužymą ir pertinkavimą). Teismas sutiko su atsakovų teiginiu, kad šioje reikalavimo dalyje ieškovė nepagrįstai prašė priteisti 7 175,70 Lt, sumokėtų atsakovams už vidinių sienų tinkavimą. Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti reikalaujamas sumas už sugadintas statybines medžiagas taip pat nepagrįstas, nes tai prieštarauja CK 6.678 straipsnio nuostatoms; ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų už naujai įsigytas statybines medžiagas 24 020,82 Lt yra nedetalizuotas, ir pati ieškovė pripažino, jog neįmanoma apskaičiuoti kiekvienos pozicijos sugadintų ir naujai pirktų medžiagų vertės, transporto išlaidų. Todėl, nustatydamas vidinių sienų tinkavimo atkūrimo sąnaudas (darbų ir medžiagų vertę), teismas vadovavosi eksperto išvadoje nurodyta suma – 30 977,36 Lt. Pasisakydamas dėl perdengimo plokščių montavimo, teismas pažymėjo, kad ieškovė dėl šio broko taisymo prašo priteisti 1 068,37 Lt. Teismas nusprendė, kad šioje reikalavimo dalyje ieškovė įrodė 988,37 Lt faktinių išlaidų. Tirdamas netinkamo sąramų išliejimo broko taisymo sąnaudas, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo ekspertizės akte nurodyta sąramų išardymo ir jų įrengimo iš naujo būtinybė. Šio defekto ištaisymo rinkos kaina – 1 450 Lt. Ieškovė prašė priteisti 2 515 Lt (atsakovams sumokėtas darbo užmokestis – 1 015 Lt + D. R. sąmatoje nurodyta vertė, kuria vadovavosi ekspertas, – 1 450 Lt + 50 Lt už mechanizmus). Teismas šioje pozicijoje pripažino atsakovų teiginių dėl 1 500 Lt išlaidų už 14,5 m sąramų įrengimą pagrįstumą. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų jiems sumokėtą darbo užmokestį teismas vertino kaip perteklinį ir teisiškai nepagrįstą. Išanalizavęs sienų ir kolonų apdailos mūro defektų šalinimo sąnaudas, teismas sutiko su ekspertizės akte nurodytomis išlaidomis, kad šio defekto ištaisymo kaina – 32 077,32 Lt (24 660,82 Lt sienų apdailos mūro atkūrimo sąnaudos, 5 103,50 Lt kolonų apdailos mūro atkūrimo sąnaudos ir inkarų apdailos mūrui įrengimas – 2 313 Lt). Nors ieškovė prašė priteisti 23 723 Lt defektų šalinimo išlaidų, tačiau teismas įvertino tai, kad šis ieškovės reikalavimas yra glaudžiai susijęs su ieškinio reikalavimu dėl išlaidų, susijusių su namo fasado keitimu, priteisimu. Dėl namo apkalimo apdailos lentelėmis (apkala) ieškovė nurodė patyrusi 19 966,48 Lt nuostolių (8 480 Lt medžiagos ir 11 486,48 Lt darbo užmokestis), kuriuos prašo priteisti iš atsakovų, teigdama, kad šiuos nuostolius patyrė dėl atsakovų kaltės. Teismas sutiko su atsakovų teiginiais, kad namo fasado baigiamieji darbai – apkalimas apdailos lentelėmis (apkala) – negali būti vertinami kaip atsakovų darbo broko šalinimas, nes eksperto išvadoje nėra duomenų, kad dėl nekokybiškai atliktų sienų apdailos mūro darbų būtina keisti namo fasadą. Pasisakydamas dėl pastato apšiltinimo, teismas nurodė, kad ekspertizės akte šio defekto šalinimo sąnaudos – 9 638,24 Lt, ieškovė šioje reikalavimo dalyje prašo priteisti 3 200,78 Lt. Dalį iš šių sumų: 896 Lt, sumokėtus atsakovams už nekokybiškai atliktus darbus, bei 430,08 Lt už sugadintas medžiagas, teismas pripažino perteklinėmis (CK 6.678 str. 1 d.). Teismas šioje reikalavimo dalyje pripažino pagrįstomis 1 874,70 Lt išlaidų (naujos vatos vertė – 884,70 Lt ir naujai statybininkų brigadai sumokėtas darbo užmokestis – 990 Lt). Atsakovų argumentus dėl 165 Lt nuostolių pagrįstumo šioje reikalavimo dalyje teismas atmetė kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius bylos medžiagai (liudytojai T. Š. ir D. R. teismui patvirtino, kad apšiltinimo darbai buvo blogai atlikti, vata nepritvirtinta, sukritusi). Pasisakydamas dėl grindų defektų taisymo, teismas pažymėjo, kad pagal teismo ekspertizės aktą šio defekto ištaisymo kaina yra 5 459,86 Lt, tačiau iškovė dėl šio defekto ištaisymo prašo priteisti 3 350 Lt nuostolių (atsakovams sumokėtas darbo užmokestis – 950 Lt, naujai brigadai už ardymo ir betonavimo darbus sumokėta 1 500 Lt, už pirmojo aukšto grindų išardymą ir betonavimą sumokėta 900 Lt). Teismas sutiko su atsakovų pozicija dėl to, kad šioje reikalavimo dalyje pagrįstos defektų šalinimo išlaidos yra 2 400 Lt už 80 kv. m grindų betonavimą, nes ieškovė nepagrįstai į defektų šalinimo išlaidas įtraukė atsakovams sumokėtą 950 Lt darbo užmokestį. Tačiau teismas sprendė, kad į šią sumą neįtraukta panaudotų statybinių medžiagų vertė. Kadangi, prašydama priteisti išlaidas naujai nupirktoms statybinėms medžiagoms, ieškovė nenurodė konkrečių išlaidų medžiagoms grindų defektams taisyti, teismas vadovaujasi eksperto nustatyta šio defekto kaina – 5 459,86 Lt. Vertindamas gipso kartono plokščių įrengimo kokybę, teismas sutiko su teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta šio defekto ištaisymo rinkos kaina – 2 140 Lt, nes darbo trūkumas šioje reikalavimo dalyje įrodytas 2007 m. rugpjūčio 27 d. D. R. aiškinamuoju raštu ir jo parodymais teismo posėdžio metu. Pasisakydamas dėl katilinės ir paradinių durų angų defektų ištaisymo, teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginius, kad katilinės durų anga buvo įrengta netinkamai. Todėl šioje reikalavimo dalyje prašoma priteisti eksperto S. M. nurodyta 800 Lt suma sumažinta 50 proc., pripažįstant, kad įrodytos tik 400 Lt paradinių durų angos defektų šalinimo išlaidos. Teismas pripažino pagrįstu ieškovės prašomą priteisti 28,50 Lt nuostolių atlyginimą dėl naujai pirkto namo durų užrakto (CK 6.25 str. 2 d.). Atsakovai dėl to jokių prieštaravimų nereiškė. Įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bendros pagrįstos defektų ištaisymo išlaidos nagrinėjamoje byloje sudaro 74 535,75 Lt. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakovų prašymą taikyti CK 6.259 straipsnio nuostatas, taip pat į tai, kad statinio statybos techninę priežiūrą organizuoti privalėjusi užsakovė (ieškovė) šios pareigos nevykdė, į tai, kad teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad statinio statybos priežiūros nevykdymas (arba nepakankamas vykdymas) negalėjo visiškai sutrukdyti defektams atsirasti, tačiau statinio statybos techninis prižiūrėtojas tinkamai vykdydamas statybos techninę priežiūrą galėjo ir privalėjo pareikalauti, kad atsakovai tinkamai, kokybiškai atliktų statybos darbus, sprendė, kad dėl tinkamos statybos techninės priežiūros būtų galėjęs sumažėti nekokybiškai atliktų statybos darbų mastas ir išlaidos, susijusios su defektų šalinimu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė buvo Lietuvoje, iki buvo užbaigti bendri statybos darbai, ir pati kiekvieną savaitę apžiūrėdavo ir priimdavo darbus, įrašydavo atliktų darbų kiekį žurnale. Įvertinęs šalių bendradarbiavimą vykdant vartojimo rangos sutartį, teismas padarė išvadą, kad tinkama priežiūra būtų turėjusi įtakos defektų mastui ir atitinkamai nuostolių dydžiui. Dėl šių aplinkybių ir vadovaudamasis Statybos įstatymo 30 ir 12 straipsnio nuostatomis teismas atsakovų atsakomybę sumažino 30 proc. ir vietoj 74 535,75 Lt nuostolių priteisė ieškovei 52 175,03 Lt. Kitus ieškinio reikalavimus teismas pripažino neįrodytais ir nepagrįstais (CPK 178 str., CK 6. 249 str.).

6Nors teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovės prašoma priteisti sugadintų statybinių medžiagų kaina sudarytų 13 658,99 Lt, o naujos pirktos statybinės medžiagos, panaudotos atsakovų padarytam brokui taisyti, kainuotų 24 020,82 Lt, tačiau teismas sprendė, kad naujų statybinių medžiagų vertė yra įskaičiuota į statybinio broko šalinimo sąnaudas ir tai patvirtina byloje atliktos teismo ekspertizės akto išvados. Be to, ieškovė kai kuriose reikalavimo dalyse į defektų šalinimo išlaidas įtraukė medžiagų vertę (pvz., perdengimo plokščių montavimo išlaidos, namo apšiltinimo vata išlaidos, nekokybiško apdailos plytų mūro defektų šalinimas ir kt.). Todėl teismas sprendė, kad pakartotinai medžiagų vertė iš atsakovų negali būti priteisiama. Teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, o kartu ir kaltės (netinkamai įvykdytos sutartinės prievolės) ji patyrė nuostolius: 500 Lt dėl grindų lyginimo visame name; 755,09 Lt dėl ventiliacijos konstrukcijų perdengimo; 3 000 Lt už sąmatoje nenumatytus papildomus nekokybiško darbo rezultato taisymo darbus; 2 881 Lt dėl atsakovams permokėto darbo užmokesčio už tinkavimo ir pastolių montavimo darbus; 4 612,59 Lt dėl prarasto darbo užmokesčio ir 605,92 Lt kelionės iš Airijos į Lietuvą ir atgal išlaidų. Teismas taip pat nurodė, jog iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovų netinkamai atliktų darbų buvo reikalinga ventiliacijos rekonstrukcija, nes sąsiuvinyje, kur nurodyti atsakovų atlikti darbai, nenurodyta jokių mokėjimų atsakovams už ventiliacijos įrengimą, be to, teismo ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad būtina betonuoti iš naujo 80 kv. m grindų, o ieškovė prašo visų grindų lyginimo išlaidų. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinys pareikštas dėl nekokybiškai atliktų darbų defektų šalinimo, tačiau kartu prašoma priteisti tariamai atsakovams permokėtą atlyginimą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė išvyko gyventi ir dirbti į Airiją žinodama, kad statybininkai darbus atlieka nepakankamai kokybiškai, tačiau ne tik nepasirūpino statybos objekto technine priežiūra, bet ir apskritai tinkamu jos interesų atstovavimu, todėl teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovės elgesys neatitinka net minimalių apdairaus žmogaus standartų ir ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti atlyginti jos turėtas kelionės į Lietuvą išlaidas bei negautą darbo užmokestį. Atmesdamas minėtus ieškovės reikalavimus, teismas įvertino tai, kad minimalūs ieškovės nuostoliai yra atlyginami priteisiant įstatymo numatytas palūkanas. Teismas ieškovės prašymą priteisti 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo laikė pagrįstu, nes ieškovė, kuriai laiku nebuvo sumokėta už atliktus defektų šalinimo darbus, negalėdama naudotis jai priklausančiais pinigais, patyrė nuostolius, susidariusius dėl infliacijos, prarastos galimybės pinigus investuoti ar kitaip panaudoti.

7Apeliaciniu skundu ieškovė V. G. prašo pakeisti šio teismo sprendimo dalį dėl statybos darbų broko taisymo atlyginimo padidinimo bei kaltės laipsnio sumažinimo ir priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš atsakovų 86 217,51 Lt nuostolių, patirtų dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, atlyginimą. Taip pat prašo solidariai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą apeliantė grindžia tokiomis aplinkybėmis:

81. Teismas, tenkindamas reikalavimą dėl defektų taisymo 32 077,32 Lt rinkos kaina ir atmesdamas reikalavimą dėl namo fasado apkalimo apdailos lentelėmis (apkala), sutiko su atsakovų atstovės teiginiu, kad eksperto išvadoje nėra duomenų apie būtinybę keisti namo fasadą. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad dėl atsakovų nekokybiško darbo rezultatų šalinimo naujai pasamdytai statybininkų brigadai teko išgriauti ir iš naujo mūryti namo apdailos mūrą. Dėl to antro aukšto apdailos mūrui nepakako plytų, o Lietuvoje tokios pačios rūšies apdailos plytomis jau nebeprekiauta, todėl ieškovė buvo priversta keisti namo fasadą, t. y. antrą namo aukštą apkalti priderintomis apdailos lentelėmis (apkala), dėl ko patyrė 19 966,48 Lt nuostolių (8 480 Lt medžiagos ir 11 486,48 Lt už darbą). Iš broko taisymo darbus atlikusio D. R. pažymos matyti, kad pagal vyraujančias statybos darbų kainas namo apkalimas minėta medžiaga yra pigesnis variantas, nei apdailos mūro darbai, todėl teismas nepagrįstai pripažino, jog namo fasado baigiamieji darbai – namo dalies apkalimas apdailos lentelėmis – negali būti pripažinti atsakovų darbo trūkumų šalinimu. Reikalavimas priteisti iš atsakovų 19 966,48 Lt namo apkalimo apdailos lentelėmis išlaidų netenkintas nepagrįstai. Įvertinus priteistų ir atmestų sumų santykį, turi būti papildomai priteista 11 612,16 Lt.

92. Teismas nepagrįstai sumažino katilinės ir paradinių durų angų defektų ištaisymo kainą iki 400 Lt. Tai, kad katilinės ir paradinių durų įrengimo darbai buvo atlikti su defektais, patvirtino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei nuotraukos, šias aplinkybes patvirtino ir ekspertas statybos darbų ekspertizės išvadoje. Todėl papildomai turi būti priteista iš atsakovų 400 Lt.

103. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 2 881 Lt nuostolių dėl permokėto darbo užmokesčio už tinkavimo ir pastolių montavimo darbus priteisimo, nes aplinkybę dėl permokėto atlyginimo už tinkavimo darbus atsakovai teismo posėdyje pripažino. Todėl reikalavimas išieškoti iš atsakovų 1 881 Lt permokėto atlyginimo – pagrįstas. Įstatymas nenumato, kad užsakovas turi atlyginti rangovo darbo įrankių įsigijimo ar nuomos išlaidas. Todėl 1 000 Lt sumokėjimas už pastolių sumontavimą, kaip ir 1 881 Lt atlyginimo permokėjimas atsakovams, buvo nepagrįstas, dėl ko atsakovai be jokio teisinio pagrindo praturtėjo.

114. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovų argumentu, kad ieškovės kaltė dėl patirtos žalos sudaro 30 procentų, ir be jokio pagrindo patenkintų reikalavimų sumą sumažino 30 procentų. Namo statybos techninės priežiūros sutartis buvo pasirašyta, tačiau tinkamai atlikti sutarties įsipareigojimų statinio techninės priežiūros specialistas negalėjo dėl pateisinamų priežasčių. Trečiasis asmuo V. G. teisme pateikė rašytinius įrodymus, kad susirgo, o ieškovė neturėjo galimybės pati nutraukti statybos techninės priežiūros sutartį su trečiuoju asmeniu, kadangi apie jo ligą nebuvo informuota ir nieko nežinojo. Apeliantė pripažįsta, kad jos kaltė gali būti ne didesnė kaip 10 proc.

125. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad dėl infliacijos nuo 2007 metų statybinių medžiagų ir statybos darbų kainos pakilo 20 proc. Tai lėmė ieškinio sumą. Dėl padidėjusių statybos darbų ir medžiagų kainų ieškovė buvo priversta net didinti kredito sumą.

136. Ieškovė įrodė visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas – atsakovai pripažino, kad nesugebėjo tinkamai ir kokybiškai atlikti sutartų darbų. Tarp tokių neteisėtų atsakovų veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Patirtą žalą, t. y. išlaidas, ieškovė įvertino pinigine išraiška, kurią atsakovai privalo atlyginti. Be to, ieškovė įrodė, kad dėl netinkamai įvykdytos sutartinės prievolės, t. y. dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, o kartu ir kaltės, patyrė 90 339,27 Lt nuostolių.

147. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio bylose yra pasisakęs, kada pagal vartojimo rangos sutartį ieškovas laikytinas silpnesne vartojimo santykių šalimi, todėl turi didesnes garantijas, kurių pažeidimas susijęs su viešuoju interesu. Atsakovai, teigdami, kad turi verslo liudijimus, priskirtini prie asmenų, užsiimančių ūkine-komercine veikla, todėl jiems taikomi griežtesni teisių ir pareigų žinojimo reikalavimai, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Ieškovė sutinka, kad yra ir jos kaltės dalis dėl patirtų nuostolių, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų. Todėl patirtus 90 339,27 Lt nuostolius mažinant 10 procentų išeina 81 305,35 Lt. Dėl to didėja 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos dydis.

15Apeliaciniu skundu atsakovai V. P. , D. M. , V. M. ir R. K. prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovų solidariai 21 320,39 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsakovų skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Teismas iš esmės teisingai nusprendė, kuriuos atsakovų atliktų statybos darbų defektus ieškovė įrodė. Atsakovai ginčija tik teismo išvadą dėl nekokybiškai įrengtų gipso kartono plokščių. Teismas neteisingai apskaičiavo ieškovei atlygintinos žalos dydį, kuris yra ne didesnis negu 30 742,42 Lt. Spręsdamas kai kurių defektų šalinimo klausimą, teismas vadovavosi eksperto apskaičiuota defekto pašalinimo kaina, nes iš patikslinto ieškinio bei kitų pateiktų į bylą dokumentų neįmanoma nustatyti, kiek ieškovė turėjo išlaidų, pirkdama naujas medžiagas, skirtas konkrečiam defektui šalinti. Teismas privalėjo vadovautis ieškovės patirtomis faktinėmis išlaidomis, o ne eksperto apskaičiavimu. Pažymėtina, kad statybos darbai buvo atliekami provincijoje pagal verslo liudijimus dirbančių asmenų, kurių įkainiai paprastai yra mažesni nei statybinių organizacijų, todėl eksperto apskaičiuota defektų šalinimo vidutinė rinkos kaina viršijo ieškovės realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

172. Ieškovė sudarė statybos darbų rangos sutartis su trūkumais šalinusiais statybininkais. Nei sutartyse su defektus šalinusiais statybininkais, nei prie sutarčių pridėtose lokalinėse sąmatose nenumatyta, kad darbai būtų atliekami naudojant užsakovo medžiagas. Taigi, defektus šalinę statybininkai darbą turėjo atlikti naudodami savo medžiagas.

183. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad 10 730,00 Lt suma buvo sumokėta tik už vidinių sienų tinkavimo darbą, todėl, nesant galimybės iš ieškovės pateiktos bendros medžiagų įsigijimo sumos apskaičiuoti vidinėms sienoms pertinkuoti reikalingą sumą, teismas nepagrįstai vadovavosi triskart didesne eksperto nurodyta rinkos kaina.

194. Ekspertas nenustatė, kad dėl mūro nuokrypio būtų reikalinga keisti apdailos būdą. Vadinasi, pritrūkus tos pačios rūšies plytų, buvo galima rasti namo dizaino sprendimą, kuris būtų leidęs užbaigti namo apdailą tuo pačiu būdu, naudojant kitos faktūros ar spalvos plytas. Ieškovė dėl žalos atlyginimo negali praturtėti ir atsakovai neprivalo apmokėti ieškovės pasirinkto brangesnio namo apdailos būdo. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovams baigus darbus liko nepanaudota 6 800 vnt. apdailos plytų. Taigi šių plytų visiškai pakako pakeisti atsakovų netinkamai sumūrytas 4 600 vnt. plytų (3 809 vnt. ant sienų ir 791 vnt. ant kolonų). Todėl ieškovei atlygintina sugadintų plytų vertė yra 4 035,12 Lt. Ieškovė įrodė tokias faktines išlaidas, patirtas dėl netinkamai sumūrytų apdailos plytų: 4 035,12 Lt už sugadintas plytas, 920 Lt už plytų nuardymą, 2 373 Lt už plytų sumūrijimą ant kolonų bei 10 284,30 Lt už plytų sumūrijimą ant sienų. Iš viso – 17 612,42 Lt. Todėl teismas nepagrįstai priteisė beveik dvigubai didesnę eksperto apskaičiuotą sumą.

205. Teismas, pasisakydamas apie grindų perbetonavimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad į D. R. brigadai sumokėtą užmokestį neįeina medžiagų kaina, o medžiagų kainos nustatyti neįmanoma ir dėl to būtina vadovautis keliskart didesne eksperto nurodyta kaina. Ieškovei priteistina 2 400 Lt žalos atlyginimo už 80 kv. m grindų perbetonavimą.

216. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė gipso kartono plokščių įrengimo trūkumus, kuriuos įrodo D. R. paaiškinimai. D. R. turi vidurinį išsilavinimą, neturi jokio statybinio išsilavinimo, be to, šis asmuo buvo suinteresuotas nurodyti kuo daugiau atliktų statybos darbų trūkumų. Nė vienas atestuotas specialistas nenustatė, kad gipso kartono plokštės būtų įrengtos blogai.

227. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas prieitų prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog D. R. ir jo brigados nariams K. R. ir S. V. mokėtas užmokestis buvo apskaičiuotas neįtraukiant medžiagų kainos, pirmosios instancijos teismas vis dėlto nepagrįstai rėmėsi eksperto nurodyta kaina net dėl trijų pozicijų - apskaičiuodamas dėl vidinių tinkavimo darbų, sienų ir kolonų apdailos mūro darbų bei grindų defektų šalinimo darbų ieškovės patirtą žalos atlyginimą. Nusprendęs vadovautis eksperto nurodyta vidutine rinkos kaina teismas priskaičiavo ieškovei už šių trijų defektų šalinimą net 68 514,54 Lt žalos atlyginimo, t. y. 16 120,72 Lt daugiau, nei ieškovė nurodo faktiškai patyrusi.

238. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų atsakomybė už darbų trūkumus mažintina, kadangi ieškovė nevykdė savo pareigos užtikrinti statinio techninę priežiūrą, matė, kad darbai atliekami blogai, tačiau nepasirūpino, kad prieš jai išvykstant iš Lietuvos ilgam laikui specialistas įvertintų jau atliktus darbus, nepasamdė naujo techninio prižiūrėtojo, galinčio tinkamai vykdyti savo pareigas, nepaliko įgaliojimo jokiam asmeniui spręsti su namo statyba susijusius klausimus. Teismas mažino atsakovų atsakomybę iki 70 proc., tačiau atsakovų atsakomybė turėtų būti mažinama iki 60 proc. Teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, kurios lėmė nuostolių padidėjimą kelis kartus.

249. Teismas neteisingai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas.

25Atsileipimu į ieškovės V. G. apeliacinį skundą atsakovai V. P. , D. M. , V. M. ir R. K. prašo šį apeliacinį skundą atmesti, o jų apeliacinį skundą patenkinti.

26Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė V. G. prašo šį apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą patenkinti.

27Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą dėl dalies ieškinio reikalavimų ir neteisingai įvertino su šiais reikalavimais susijusius įrodymus, netinkamai aiškino vartojimo rangą reglamentuojančias teisės normas (CPK CPK 177 str., 185 str., 330 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

29Byloje nustatytos aplinkybės: ieškovė ir atsakovai sudarė žodinę sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo pastatyti ieškovės šeimai pagal parengtą techninį projektą gyvenamąjį namą ir atlikti jo vidinę ir išorinę apdailą. Šalys sutarė dėl darbo apmokėjimo ir mokėjimo terminų. Atsakovai dalį darbų atliko, ieškovė už juos sumokėjo. Paaiškėjus statybos darbų rezultatų trūkumams ir atsakovams jų nepašalinus, ieškovė su atsakovais nutraukė sutartį, po ko statybos darbus tęsė ir atsakovų darbo trūkumus šalino kita ieškovės pasirinkta statybos brigada. Ieškovė (apeliantė) prašė atlyginti jai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirtus nuostolius.

30Šalys apeliaciniuose skunduose iš esmės kelia įrodymų vertinimo ir šalių (užsakovo ir rangovo) teisių ir pareigų pusiausvyros problemą.

31Apeliantė (ieškovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada (sprendimo dalis ,,Dėl sienų ir kolonų apdailinio mūro defektų šalinimo“) dėl nepagrįsto reikalavimo atlyginti išlaidas (19 966, 48 Lt), patirtas apkalant gyvenamojo namo antro aukšto fasadą apdailos lentelėmis (apkala). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu. Byloje nustatyta, kad apeliantė vietoj pirminiame techniniame projekte numatytų apdailos plytų gyvenamojo namo antro aukšto apdailai panaudojo apdailos lenteles, byloje vadinamas „saidingu“. Taip pat nustatyta, kad namo fasado apdailos darbai buvo atliekami šalinant nekokybišką atsakovų darbą – namo apmūrijimą apdailos plytomis, t. y. buvo būtina nuardyti nekokybiškos mūro apdailos plytas ir apdailą pakartoti, t. y. mūryti iš naujo. Tai konstatuota ir teismo ekspertizės akte. Dėl to ginčo byloje nėra. Byloje nustatyta ir tai, kad dalis plytų, išardžius nekokybišką apdailą, buvo sugadinta. Atliekant apdailos mūro darbus iš naujo, ieškovės nupirktų plytų nepakako, o trūkstamo kiekio įsigyti ieškovė neturėjo galimybės dėl to, kad šiomis plytomis Lietuvoje jau neprekiauta. Apdailos funkcija – suteikti pastatui tinkamą estetinį vaizdą. Tam, kad namo estetinis vaizdas būtų tinkamas, buvo būtina suderinti ieškovės statomo gyvenamojo namo fasado apdailą. Dėl to ieškovė keitė techninį projektą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl susidariusios situacijos, kurią sąlygojo atsakovų nekokybiškai atliktas darbas, ieškovė buvo priversta panaudoti namo fasadui kitą apdailos medžiagą, nei buvo numatyta pirminiame projekte. Dėl to ji patyrė 19 966,48 Lt nuostolių.

32Apeliantai (atsakovai), ginčydami būtinybę namo apdailai panaudoti apdailos lenteles (apkalą) ir teigdami, kad ieškovė galėjo panaudoti kitos faktūros ir spalvos plytas, t. y. pigesnį variantą, nepateikė konkrečių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Toks atsakovų teiginys vertintinas kaip prielaida. Atsakovai nesutinka su minėta namo fasado apdaila ir dėl to, kad teismo ekspertas nenustatė būtinybės keisti namo apdailos būdo. Su tokia atsakovų pozicija taip pat negalima sutikti, nes ekspertas neturėjo užduoties spręsti, ar buvo galimybė daryti konkrečią namo fasado apdailą, o priėmė sprendimus dėl konkrečių atliktų statybos darbų defektų. Kaip jau minėta, namo fasado mūro defektą teismo ekspertas nustatė.

33Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų (atsakovų) teiginiu, kad teismo sprendime, pozicijoje ,,Dėl sienų ir kolonų apdailinio mūro defektų šalinimo“, pirmosios instancijos teismas, nors netenkino ieškovės reikalavimo priteisti patirtus nuostolius dėl namo fasado apkalimo apdailos lentelėmis, tačiau, priteisdamas didesnę sumą nei prašė ieškovė (32 077,32 Lt vietoj 23 723 Lt), peržengė ieškinio ribas. Šią aplinkybę netiesiogiai pripažįsta ir apeliantė (ieškovė), prašydama priteisti už namo fasado apdailą skirtumą tarp reikalautos ieškiniu, teismo priteistos ir netenkintos sumos – 11 612,16 Lt.

34Nepagrįstas apeliantės V. G. teiginys dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai atmesto reikalavimo priteisti 400 Lt už netinkamai įrengtą katilinės durų angą. Nors patikslintame ieškinyje bei kituose ieškovės pateiktuose rašytiniuose dokumentuose durų angų defektų pozicija pavadinta ,,Katilinės ir paradinių durų angų defektų ištaisymas“, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai bei nuotraukos įrodo tik vienų durų – paradinių – angos defektą. 2008 m. sausio 4 d. atliktų darbų akte (2 t., b. l. 52) nurodyta ,,Katilinės ir paradinių durų remontas 2 vnt.“ ir šalia 800 Lt kaina. Tačiau 2008 m. sausio 3 d. antstolio S. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (1 t., b. l. 128-142) nurodytas gyvenamojo namo lauko durų, iš kurių patenkama į prieškambarį, defekto šalinimo faktas (durų apačioje atlikti mūrijimo darbai tam, kad būtų pakeltos per žemai nuleistos durys ir jos sulygintos su šalia esančiu langu). Tai užfiksuota ir nuotraukose (Nr. 1-3). Jokių duomenų apie katilinės ar kitų patalpų durų defektą minėtame protokole nėra. 2008 m. vasario 27 d. teismo ekspertizės akte tiriamų statybos darbų defektų pavadinimas ,,Katilinėje ir paradinių durų išmūrijimas“ tačiau statybos darbų rezultato defektas aprašomas remiantis jau minėtu tuo pačiu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame, kaip jau minėta, aprašomi atlikti lauko durų (ieškovės vadinamų paradinėmis) įrengimo darbai (48-49 psl.). Toliau teismo ekspertas konstatavo, kad šis defektas buvo ištaisytas, tačiau jo ištaisymo darbo kiekių ir sąnaudų nustatyti, atsižvelgiant į nustatytus įrodymus teismo ekspertizės metu, nepavyko, bet sutiko su ieškinio pareiškime nurodyta šio defekto ištaisymo suma – 800 Lt. Byloje nustatyta, kad ši ieškovės nurodyta suma už dvejas duris, tačiau byloje įrodyta, kad nekokybiškai įrengtos tik vienos – lauko durys. Kitų durų (katilinės) įrengimo kokybės ieškovė neįrodinėjo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Vien to fakto, kad naujiems rangovams buvo sumėta už dvejas duris 800 Lt, nepakanka išvadai, kad katilinės durys įrengtos nekokybiškai ir tai atsakovų nekokybiško darbo rezultatas. Priteisti papildomus 400 Lt nėra pagrindo.

35Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės reikalavimu priteisti jai iš atsakovų nepagrįstai gautus 1 000 Lt už pastolių sumontavimą. Byloje esantis rašytinis įrodymas – ieškovės užrašai apie atsiskaitymą su atsakovais – įrodo tokios paskirties mokėjimą ir mokėjimo dydį (1 t., b. l. 39). Šios faktinės aplinkybės neginčija ir atsakovai. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovais susitarė pastatyti ir įrengti (atlikti išorės ir vidaus apdailą) gyvenamąjį namą ir už atliktus darbus atsiskaityti. Pastoliai (aukštybinė įranga (laiptai) aplink statomą namą) naudojami statybos procese, kai reikia pasiekti statybines konstrukcijas aukščiau nei leidžia žmogaus ūgis, ištiestos rankos, ir ši įranga priskirtina prie rangovų darbo priemonių. Ji (įranga) nėra gyvenamojo namo sudėtinė dalis ir dėl jos pirkimo (nuomos) ieškovė su atsakovais sutarties nesudarė, todėl už rangovų darbo priemones mokėti neprivalėjo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatenkino šio ieškovės reikalavimo ir nepriteisė 1 000 Lt.

36Ieškovės reikalavimas dėl 1 881 Lt permokos grąžinimo nepatenkintas pagrįstai. Ieškinyje teismui ir apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad ši suma yra už atsakovams permokėtus tinkavimo darbus, tačiau jokių šią faktinę aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, apskaičiavimų nepateikė. Teismo ekspertizės akte (54 psl.) nurodoma, kad netinkamai ištinkuotas 422,1 kv. m plotas. Tai – atsakovų darbo rezultatas. Byloje esančiame naujo ieškovės rangovo atliktų darbų priėmimo akte (2 t., b. l. 52) nudaužyto vidinių sienų tinko plotas sutampa su nekokybiškai ištinkuotu plotu. Ši aplinkybė neįrodo ieškovės teiginio apie atsakovų nepagrįstai padidintą ištinkuotą plotą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepagrįsto ieškovės reikalavimo priteisti 1 881 Lt permoką – pagrįsta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti šių faktinių bylos aplinkybių kitaip.

37Dėl atsakovų apeliacinio skundo

38Dėl gyvenamojo namo sienų ir kolonų apdailos, šių darbų kokybės ir kainos jau pasisakyta aptariant ieškovės apeliacinio skundo argumentus, todėl ši naujo nepasisakoma, konstatuojant, kad atsakovų argumentai dėl šių darbų, jų kokybės ir kainos – nepagrįsti.

39Apeliantai nesutinka su ginčijamu teismo sprendimu ieškovei priteista 30 977,36 Lt suma už vidinių sienų tinkavimo darbus ir medžiagas. Apeliantų teiginys pagrįstas iš dalies. Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 17 905,70 Lt nuostolių, patirtų dėl netinkamai atliktų gyvenamojo namo vidinių sienų tinkavimo darbų, ir 24 020,82 Lt už bendrai įvairiems statybos darbams įsigytas naujas statybines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė sumokėjo naujam rangovui už atsakovų atliktų vidinių sienų tinkavimo darbų trūkumų šalinimą 10 730 Lt. Tokią sumą ieškovė nurodė ieškinyje ir tai įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tačiau prašydama priteisti išlaidas naujai įsigytoms statybinėms medžiagoms, jų nedetalizavo, o teismas, nesiaiškindamas medžiagų, būtinų minėtiems darbams atlikti, pobūdžio ir kiekio, nepagrįstai priteisė teismo ekspertizės akte nurodytą visą (darbų, medžiagų, papildomų mechanizmų, mokesčių ir kt. mokėjimų) sumą, jos neanalizuodamas ir nevertindamas. Minėtame akte nurodytas tinkavimo darbams būtinas kalkių ir smėlio skiedinys, jo kiekis ir kaina, kuri yra 1 170,97 Lt. Kadangi ieškovė, kaip jau minėta, nurodė bendrą visų pirktų statybinių medžiagų kainą, nenurodydama jų panaudojimo konkretiems darbams, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl pakartotinai atliktų vidaus tinkavimo darbų, jiems panaudotų medžiagų ieškovė patyrė 1 170,97 Lt nuostolių. Iš viso – 11 900,97 Lt nuostolių. Taigi teismo priteista 30 977,36 Lt suma mažinama iki minėtos sumos.

40Apeliantai nesutinka su ginčijamu teismo sprendimu ieškovei priteista grindų defektų taisymo suma. Apeliantų teiginys pagrįstas iš dalies. Tai, kad dalį, 80 kv. m, ploto gyvenamojo namo grindų atsakovai įrengė (išbetonavo) nekokybiškai ir dėl to jas (grindis) reikėjo išardyti ir įdėti iš naujo, įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais: antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, teismo ekspertizės aktu, taip pat šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais. Ieškovė dėl šio darbo rezultato trūkumo prašė priteisti iš atsakovų 3 350 Lt nuostolių. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad šių defektų ištaisymo rinkos kaina yra 5 459,86 Lt. Teismas, priteisdamas eksperto nurodytą sumą, peržengė ieškinio ribas, nes nepagrįstai padidino ieškovės reikalaujamą priteisti sumą, todėl ji mažinama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pagrįstas reikalavimas dėl 3 273,1 Lt. Atsakovai neginčija ieškovės naujam rangovui sumokėtos grindų defektų šalinimo kainos – 2 400 Lt, tačiau nesutinka, kad ieškovei turėtų būti atlyginta ir už šiems darbams sunaudotas medžiagas. Nepagrįstas atsakovų teiginys, kad medžiagos turėjo būti įskaičiuotos į minėtą darbų kainą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – PVM sąskaitos faktūros, šalių paaiškinimai – įrodo, kad medžiagas statybos darbams atsakovų darbo rezultatų defektams šalinti ieškovė pirko pati, o rangovams mokėjo tik už atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas dėl to padarė teisingą išvadą, tačiau netinkamai įvertino teismo ekspertizės akto išvadas ir nepagrįstai padidino ieškovei priteistiną medžiagų, panaudotų minėtiems darbams atlikti, kainą. Ieškovė, prašydama priteisti naujai pirktų medžiagų kainą, nurodė visą jų kainą, nekonkretizuodama medžiagų ir jų kiekio, panaudoto konkretiems darbams, todėl teisėjų kolegija, spręsdama dėl medžiagų, panaudotų grindims betonuoti, kiekio, iš dalies atsižvelgia į teismo ekspertizės nustatytą medžiagų (betono mišinio), būtinų minėtiems defektams pašalinti, kiekį ir kainą (teismo ekspertizės aktas, 64 psl.), kuri, kolegijos vertinimu, yra 873,1 Lt. Todėl ieškovei priteista 5 459,86 Lt suma mažinama iki 3 273,1 Lt.

41Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad gipso plokštės buvo sumontuotos kokybiškai, todėl jų permontavimas nebuvo būtinas. Ieškovė nurodė tokių darbų rezultato trūkumą ir šio trūkumo šalinimą. Ši faktinė aplinkybė patvirtinta ir atliktų darbų akte, kuris nenuginčytas. Minėti trūkumai nepaneigti ir teismo ekspertizės akte. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad dėl nekokybiškai sumontuotų gipso plokščių, šalindama atsakovų darbo trūkumus, ieškovė patyrė 2 140 Lt nuostolių. Atsakovai savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė.

42Susumavusi pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistas ir apeliantų neginčytas bei apeliacinės instancijos teismo pakoreguotas sumas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės (apeliantės) reikalavimas pagrįstas dėl 66 744,15 Lt.

43Dėl šalių (užsakovo ir rangovo) teisių ir pareigų pusiausvyros

44Šalių sudaryta sutartis pagal esminius požymius (paslaugas įsigijo fizinis asmuo (ieškovė V. G. ); šis asmuo paslaugas įsigijo savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o šias paslaugas teikė verslininkai (atsakovai veikė verslo liudijimų pagrindu) yra vartojimo rangos sutartis (CK 6.672-6.80 str.). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ši sutartis kyla iš vartojimo teisinių santykių. Tačiau teismas, spręsdamas sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros klausimą, neatsižvelgė į tai, kad vartojimo sutarčių instituto paskirtis R. K. – silpnosios sutarties šalies (vartotojo) teisių apsauga, todėl santykiuose su vartotoju negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006 m. vasario 22 d. Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006, 2008 m. vasario 29 d. Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008) yra pažymėjęs, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, o vartotojų teisų gynimas – viešasis interesas. Vertinant vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo pagrįstumą, turi būti atsižvelgta į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes, siekiant, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių.

45Byloje nustatyta, kad ieškovė, turėdama tikslą pastatyti gyvenamąją namą sau ir savo šeimai, neturėjo nei statybos patirties, nei specialiųjų šios srities (statybos) žinių. Nežiūrint to, jį parengė gyvenamojo namo statybos techninį projektą, jį suderino įstatymų nustatyta tvarka, pasirūpino statybos technine priežiūra, sudarydama sutartį su V. G. , sudarė sutartį su atsakovais, kurie prisistatė ieškovei kaip išmanantys statybą ir galintys patenkinti ieškovės poreikius – pastatyti gyvenamąjį namą pagal pateiktą techninį projektą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė atliko visus būtinus veiksmus, kad statyba būtų pradėta. Vykstant statybai, iki išvyko dirbti į Airiją, tiekė atsakovams statybines medžiagas, mokėjo už atliktus darbus. Byloje nustatyta, kad atsakovai veikė verslo liudijimų, leidžiančių jiems užsiimti naujų statinių statyba (2 t., b. l. 126-139), pagrindu, t. y. užsiimti tęstine savarankiška specialia veikla siekiant ekonominės naudos, ir jie (atsakovai) yra verslininkai. Nustatyta ir tai, kad atsakovai, nors ir teigė ieškovei, jog turi patirties gyvenamųjų namų statybos srityje, tačiau iš tikrųjų tokios patirties neturėjo. Jie net neturėjo statinių statybos ar su tuo susijusio išsilavinimo. Šios informacijos atsakovai neatskleidė ieškovei ir taip pažeidė bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareigą atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti ir vykdyti (CK 6.163 str. 4 d., 6.188 str. 2 d. 2 p.). Dėl to atsakovai laikytini nesąžiningais. Tai, kad namą atsakovai statė nekokybiškai ir tokio nekokybiško darbo rezultatų trūkumai esminiai, byloje įrodyta. To neginčija ir patys atsakovai. Atsižvelgdama į atsakovų darbo rezultatų trūkumus, jų apimtį, atsakovų nesąžiningumą sudarant sutartį su ieškove ir į tai, kad verslininkams taikytini didesnės atsakomybės standartai, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl atsiradusių pasekmių atsakovams tenka 90 proc. kaltės, o ieškovei dėl nepakankamai organizuotos statybos techninės priežiūros – 10 procentų, todėl ieškovės pagrįsti nuostoliai (66 744,15 Lt) mažinami 10 proc., t. y. 6 674,41 Lt, konstatuojant, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 60 069,74 Lt nuostolių.

46Atsakovai apeliacinės instancijos teisme sprendimo įvykdymą prašė išdėstyti dėl sunkios turtinės padėties (CPK 284 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus apie jų turtinę padėtį, taip pat ir byloje esančius ieškovės turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, prieina prie išvados, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymo, nes iš pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad atsakovų turtinė padėtis yra bloga ir dėl jos jie negalės įvykdyti teismo sprendimo – sumokėti ieškovei visą priteistą sumą iš karto.

47Ieškovei iš atsakovų priteistinos solidariai penkių procentų palūkanos už papildomai apeliacinės instancijos teisme priteistą 7 894,71 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes už sumą pirmosios instancijos teisme tokios palūkanos priteistos papildomu sprendimu, kuris apeliacine tvarka neapskųstas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

48Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstomos R. K. įvertinus apeliantų patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį ir sumokėtus mokesčius (žyminį mokestį, atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas). Atsižvelgiant į tai, patikslinamos bylinėjimosi išlaidos, priteistos pirmosios instancijos teisme. Iš šalių priteisiamos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 80, 83, 85, 88, 93, 96, 98 str.).

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

50Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti: iš atsakovų V. P. , D. M. , V. M. ir R. K. ieškovei V. G. solidariai priteistą 52 175,03 Lt sumą padidinti iki 60 069,74 Lt ir šią sumą (šešiasdešimt tūkstančių šešiasdešimt devynis litus ir septyniasdešimt keturis centus) priteisti iš atsakovų V. P. , D. M. , V. M. ir R. K. solidariai.

51Priteisti ieškovei V. G. iš atsakovų V. P. , D. M. , V. M. ir R. K. solidariai penkių procentų dydžio palūkanas už papildomai priteistą 7 894,71 Lt (septynių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt keturių litų ir septyniasdešimt vieno cento) sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

52Priteisti ieškovei V. G. iš atsakovų V. P. , D. M. , V. M. ir R. K. solidariai 236,78 Lt (du šimtus trisdešimt šešis litus ir septyniasdešimt aštuonis centus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

53Patikslinti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme: priteisti ieškovei V. G. iš atsakovų V. P. , D. M. , V. M. ir R. K. solidariai 6 338,56 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis litus ir penkiasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį.

54Priteisti valstybei iš atsakovų V. P. , D. M. , V. M. ir R. K. solidariai 676,80 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt šešis litus ir aštuoniasdešimt centų) žyminio mokesčio, 6,70 Lt (šešis litus ir septyniasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

55Priteisti iš ieškovės V. G. valstybei 6,70 Lt (šešis litus ir septyniasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

56Priteisti iš ieškovės V. G. atsakovui D. M. 2 051,71 Lt (du tūkstančius penkiasdešimt vieną litą ir septyniasdešimt vieną centą) atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

57Kitą sprendimo dalį dėl atmestų ieškinio reikalavimų palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovė V. G. prašė teismą priteisti iš atsakovų V. P. , D. M. , V. M.... 4. Atsakovai su jiems pareikštais reikalavimais sutiko iš dalies ir paaiškino,... 5. Šiaulių apygardos teismas ieškinį patenkino iš dalies: ieškovei priteisė... 6. Nors teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovės prašoma priteisti sugadintų... 7. Apeliaciniu skundu ieškovė V. G. prašo pakeisti šio teismo sprendimo dalį... 8. 1. Teismas, tenkindamas reikalavimą dėl defektų taisymo 32 077,32 Lt rinkos... 9. 2. Teismas nepagrįstai sumažino katilinės ir paradinių durų angų defektų... 10. 3. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 2 881 Lt nuostolių dėl... 11. 4. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovų argumentu, kad ieškovės kaltė... 12. 5. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad dėl infliacijos nuo 2007 metų... 13. 6. Ieškovė įrodė visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas –... 14. 7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio bylose yra... 15. Apeliaciniu skundu atsakovai V. P. , D. M. , V. M. ir R. K. prašo pakeisti... 16. 1. Teismas iš esmės teisingai nusprendė, kuriuos atsakovų atliktų statybos... 17. 2. Ieškovė sudarė statybos darbų rangos sutartis su trūkumais šalinusiais... 18. 3. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad 10 730,00 Lt suma buvo sumokėta... 19. 4. Ekspertas nenustatė, kad dėl mūro nuokrypio būtų reikalinga keisti... 20. 5. Teismas, pasisakydamas apie grindų perbetonavimą, padarė nepagrįstą... 21. 6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė gipso kartono... 22. 7. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas prieitų prie išvados, kad... 23. 8. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų atsakomybė už darbų trūkumus... 24. 9. Teismas neteisingai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas.... 25. Atsileipimu į ieškovės V. G. apeliacinį skundą atsakovai V. P. , D. M. ,... 26. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė V. G. prašo šį... 27. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Byloje nustatytos aplinkybės: ieškovė ir atsakovai sudarė žodinę... 30. Šalys apeliaciniuose skunduose iš esmės kelia įrodymų vertinimo ir šalių... 31. Apeliantė (ieškovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada... 32. Apeliantai (atsakovai), ginčydami būtinybę namo apdailai panaudoti apdailos... 33. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų (atsakovų) teiginiu, kad teismo... 34. Nepagrįstas apeliantės V. G. teiginys dėl pirmosios instancijos teismo... 35. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės reikalavimu priteisti jai iš... 36. Ieškovės reikalavimas dėl 1 881 Lt permokos grąžinimo nepatenkintas... 37. Dėl atsakovų apeliacinio skundo... 38. Dėl gyvenamojo namo sienų ir kolonų apdailos, šių darbų kokybės ir... 39. Apeliantai nesutinka su ginčijamu teismo sprendimu ieškovei priteista 30... 40. Apeliantai nesutinka su ginčijamu teismo sprendimu ieškovei priteista grindų... 41. Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad gipso plokštės buvo sumontuotos... 42. Susumavusi pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistas ir apeliantų... 43. Dėl šalių (užsakovo ir rangovo) teisių ir pareigų pusiausvyros ... 44. Šalių sudaryta sutartis pagal esminius požymius (paslaugas įsigijo fizinis... 45. Byloje nustatyta, kad ieškovė, turėdama tikslą pastatyti gyvenamąją namą... 46. Atsakovai apeliacinės instancijos teisme sprendimo įvykdymą prašė... 47. Ieškovei iš atsakovų priteistinos solidariai penkių procentų palūkanos... 48. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstomos R. K.... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 50. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti: iš... 51. Priteisti ieškovei V. G. iš atsakovų V. P. , D. M. , V. M. ir R. K.... 52. Priteisti ieškovei V. G. iš atsakovų V. P. , D. M. , V. M. ir R. K.... 53. Patikslinti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant civilinę bylą... 54. Priteisti valstybei iš atsakovų V. P. , D. M. , V. M. ir R. K. solidariai... 55. Priteisti iš ieškovės V. G. valstybei 6,70 Lt (šešis litus ir... 56. Priteisti iš ieškovės V. G. atsakovui D. M. 2 051,71 Lt (du tūkstančius... 57. Kitą sprendimo dalį dėl atmestų ieškinio reikalavimų palikti nepakeistą....