Byla T-82/2019
Dėl skolos priteisimo rūšinio teismingumo klausimą

1Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Andžej Maciejevski ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

2išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltpool“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lifosa“ dėl skolos priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3ieškovė UAB „Baltpool“ atsakovei AB „Lifosa“ pareiškė ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Ieškovė prašo jai, kaip viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje (toliau ir – VIAP) lėšų administratorei, priteisti iš atsakovės 9 881 588,39 Eur skolą, 1 649 476,97 Eur palūkanas už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 13338 yra paskirta VIAP lėšų administratore, kuri VIAP teikimą bei VIAP lėšų administravimą reglamentuojančių teisės aktų tvarka surenka VIAP lėšas iš jų mokėjimo pareigą turinčių asmenų, išmoka VIAP lėšas VIAP teikiantiems asmenims, administruoja VIAP lėšas. Atsakovė yra elektros energijos vartotoja, turinti pareigą mokėti už viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančias paslaugas. Vadovaujantis VIAP kainų nustatymo metodika, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija einamaisiais metais nustato VIAP kainas ateinantiems kalendoriniams metams. Atsakovė iki 2015 m. spalio 1 d. už suteiktas VIAP, pagal iki 2015 m. spalio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 11573 patvirtintą Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašą, turėjo pareigą mokėti perdavimo tinklų operatoriui AB „Litgrid“, o ši buvo įpareigota surinktas lėšas už VIAP iš prie elektros energijos perdavimo tinklo prijungtų asmenų, inter alia, atsakovės, pervesti VIAP lėšų administratoriui, t. y. ieškovei. AB „Litgrid“, vykdydama teisės aktuose nustatytą pareigą surinkti VIAP lėšas iš prie perdavimo tinklo prijungtų elektros energijos vartotojų, atsakovei apmokėjimui pateikė sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė perdavimo operatoriui apmokėjo VIAP lėšas tik už iš perdavimo tinklo jai patiektą ir suvartotą energijos kiekį, todėl laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. susidarė 3 243 254,17 Eur VIAP lėšų skola. Pasikeitus VIAP lėšų administravimą reglamentuojantiems teisės aktams nuo 2015 m. spalio 1 d. asmenys, kurių elektros energijos gamybos ir (ar) vartojimo įrenginiai yra prijungti prie perdavimo tinklų, už VIAP privalo mokėti tiesiogiai VIAP lėšų administratoriui. Todėl ieškovė ir AB „Litgrid“ sudarė 2016 m. birželio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SUT-164-16/16-BP-22, kuria pradinis kreditorius AB „Litgrid“ naujajam kreditoriui ieškovei perleido visas teises ir pareigas, susijusias su VIAP lėšų surinkimu santykiuose su atsakove pagal AB „Litgrid“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už teiktas VIAP laikotarpiu nuo 2013 m. vasario iki 2015 m. rugsėjo (imtinai). Už atsakovei suteiktas VIAP laikotarpiu nuo 2015 m. spalio iki 2019 m. kovo ieškovė, vykdydama VIAP lėšų surinkimo iš prie perdavimo tinklų prijungtų elektros energijos vartotojų funkciją,vadovaudamasi atsakovės pateiktomis ataskaitomis apie suvartotą ir (ar) pagamintą elektros energijos kiekį, išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė VIAP lėšų administratoriui apmokėjo VIAP lėšas tik už iš perdavimo tinklo suvartotą elektros energijos kiekį. Ieškovė nurodo, kad atsakovė tinkamai vykdė pareigą mokėti VIAP lėšas už iš perdavimo tinklo suvartotą elektros energijos kiekį, tačiau administracine tvarka ginčijo pareigą mokėti VIAP lėšas už suvartotą pačios pagamintą elektros energijos kiekį, todėl laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. susidarė 6 638 333,68 Eur VIAP lėšų skola.

5Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad ji yra Lietuvos Respublikoje veikiantis elektros energijos gamintojas, kuris esant poreikiui tiekia elektros energiją jo teritorijoje esantiems juridiniams asmenims jų ūkiniams poreikiams tenkinti. Atsakovė taip pat perka elektros energiją, kurią gauna perdavimo tinklais. Pasak atsakovės, nagrinėjamas ginčas yra susijęs su gamintojo VIAP kaina už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo pasigamintas ir suvartotas savo ūkiniams poreikiams ir už kurį atsakovė nėra sumokėjusi. Atsakovė nurodo, kad šiuo metu yra inicijavusi septynias administracines byla, kuriose skundžiami Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK, kurios teises ir pareigas perėmė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) nutarimai, kuriais nustatomos atitinkamų metų VIAP kainos, taikytinos inter alia atsakovės atžvilgiu, ir VIAP lėšos, mokėtinos atitinkamiems VIAP lėšų gavėjams iš surinktų VIAP kainos sumų. Atsakovė prašo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl nagrinėjamoje civilinėje byloje kilusio ginčo rūšinio teismingumo nustatymo. Atsakovė nurodo, kad šioje civilinėje byloje kilęs ginčas turi administraciniam teisiniam ginčui būdingų požymių, dėl ko byla gali būti teisminga ne bendrosios kompetencijos, o specializuotiems administraciniams teismams. Be to, ieškovė reikalavimą dėl skolos už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. kildina iš VKEKK nutarimų, kurie nustatė atitinkamai 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018 ir 2019 metų VIAP kainas ir iš jų išmokėtinas VIAP lėšas VIAP lėšų gavėjams, taikytinas atsakovei. Ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie sutartinės prigimties civiliniai santykiai, atsakovei nebuvo suteiktos jokios paslaugos. Ieškovę ir atsakovę galėtų sieti tik administracinio pobūdžio santykiai. VIAP kainos rinkimas traktuotinas kaip mokestis – privalomas mokėjimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punkto prasme. Atsakovė su jai byloje pareikštais reikalavimais nesutinka dėl to, jog VKEKK nutarimais nustatyta VIAP paramos schema yra neteisėta. Šioje civilinėje byloje, sprendžiant dėl ieškovės pareikštų reikalavimų priteisti VIAP kainą pagrįstumo, visų pirma teismas turės išspręsti VKEKK nutarimų teisėtumo, pagrįstumo klausimą, kurių nagrinėjimas, remiantis teismų praktika ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) nuostatomis, yra priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

6Ieškovė su atsakovės prašymu kreiptis į Specialiąją teismingumo kolegiją nesutinka. Paaiškino, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo. Jeigu administracinis teismas kitose bylose nuspręs, kad VKEKK nutarimai, kuriais nustatytas VIAP mokėjimas, buvo neteisėti ir kad VIAP nustatytas neteisėtai, tada bus panaudoti kiti administraciniai mechanizmai. VKEKK priims administracinį sprendimą dėl to, kaip, kokia pinigų suma ir už kokį laikotarpį turėtų būti sugrąžinta. 2016 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2587-656/2016 konstatuota, kad VIAP lėšos nėra mokestis, tai elektros energijos kainos dalis, sudėtinė sutartinių mokėjimų už elektros energiją dalis. 2017 m. birželio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-377-326/2017 konstatuota, kad VIAP nėra mokestis ir nėra prilyginamas mokesčiui, nes tai yra atlygintinė viešoji paslauga. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. e2-42-264/2018 atmetė argumentus, kad VIAP mokėjimą reglamentuoja administracinė teisė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos taikytos ir Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. e2A-452-381/2018, susijusioje su VIAP kainos mokėjimu. Analogiškai vadovaujantis civilinės teisės normomis buvo sprendžiami reikalavimai dėl SGD priedo mokėjimo (2015 m. liepos 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-40-407/2015, 2016 m. birželio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-464/2016). Šie precedentai, pasak ieškovės, patvirtina šioje civilinėje byloje Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje teismo padarytą išvadą, kad VIAP lėšų administratoriui išieškant nesumokėtas VIAP lėšas, jis turi vadovautis civilinės teisės normomis. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai, CK 6.161 straipsnio prasme kvalifikuotini kaip viešoji sutartis. Be to, ieškovė nėra viešojo administravimo subjektas, reikalavimo teisė jai buvo perduota vadovaujantis civilinės teisės normomis.

7Kauno apygardos teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad, ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų. Byloje pateiktais procesiniais dokumentais nustatyta, kad atsakovė nesutinka, jog ieškovės reikalavimo priteisti skolą pagrindas – VKEKK nutarimai, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovės – yra teisėti. Atsakovė VIAP kainos rinkimą traktuoja kaip mokestį, mano, kad ieškovę ir atsakovę galėtų sieti tik administracinio pobūdžio santykiai, o ne civiliniai teisiniai santykiai. Tačiau šioje byloje atsakovė nereiškia reikalavimo dėl VKEKK nutarimų, kuriais ieškovė grindžia reikalavimą atsakovei, pripažinimo neteisėtais. Byloje nagrinėjamas reikalavimas priteisti skolą, paskaičiuotą VKEKK nutarimų, kuriais nustatyta 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018 ir 2019 metų VIAP kaina ir iš jų išmokėtinos VIAP lėšos VIAP lėšų gavėjams, pagrindu. Siekiant nustatyti šioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo teismingumą bei užtikrinti teisingą šios bylos išnagrinėjimą bei išvengti galimo rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo, atsižvelgiant į atsakovės procesiniuose dokumentuose suformuluotus atsikirtimus į ieškinio reikalavimus, Kauno apygardos teismas sprendžia, jog yra tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti rūšinio bylos teismingumo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 36 straipsnio 2–4 dalys).

8Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja:

9Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

10Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Baltpool“ siekia skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės AB „Lifosa“. Ieškovė prašo jai, kaip viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administratorei, priteisti iš atsakovės 9 881 588,39 Eur skolą, 1 649 476,97 Eur palūkanas už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

11Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu, administracinių teismų kompetencijai yra priskiriamas bylų dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat mokestinių ginčų nagrinėjimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atskleisdamas mokesčiams, kitiems privalomiems mokėjimams būdingus požymius, yra konstatavęs, kad mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai – tai įstatymu nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų atitinkamo dydžio mokėjimai nustatytu laiku į valstybės (savivaldybės) biudžetą, sudarantys pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį; mokesčiams pagal Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktą būdingi privalomumas, neatlygintinumas, vienašališkumas; jie tiesiogiai nėra atlygintinio pobūdžio, t. y. juos sumokėjus, valstybės įstaigai, priėmusiai šį mokestį, neatsiranda prievolės atlikti kokius nors veiksmus ar suteikti konkrečią paslaugą mokesčio mokėtojui (žr. Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimą ir joje nurodomą praktiką).

12Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 53 ir 54 punktai nustato, kad viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje tai – veikla ar neveikimas elektros energetikos sektoriuje, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su valstybės energetiniu ir (ar) visuomenės saugumu, elektros energetikos sistemos darbo saugumu ir patikimumu, elektros energetikos sektoriaus neigiamo poveikio aplinkai mažinimu, energijos išteklių diversifikavimu ir kitais šiame įstatyme numatytais darnios elektros energetikos sektoriaus plėtros tikslais, o viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – paslaugos, kurių teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytais bendraisiais reikalavimais, viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir šių paslaugų sąrašu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašo 19 punktas nustato, kad VIAP lėšos yra surenkamos ir pervedamos VIAP lėšų administratoriui Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų elektros energetikos sektoriuje administravimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir sąlygomis. Minėtame tvarkos apraše nustatyta tvarka ir sąlygomis VIAP lėšų administratorius išmoka atitinkamiems VIAP tiekėjams už VIAP. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija nurodo, kad elektros energijos vartotojų mokama VIAP kaina nepatenka į valstybės biudžetą ir negali būti laikoma valstybės biudžeto dalimi, be to, VIAP lėšos negali būti naudojamos kitoms reikmėms nei apmokėti už VIAP, todėl ginčijama VIAP kaina neatitinka mokesčiams, kitiems privalomiems mokėjimams būdingų požymių. Specialioji teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami VKEKK nutarimai, kuriais nustatytas VIAP mokėjimas, šiuos nutarimus atsakovas ginčija administraciniuose teismuose nagrinėjamose bylose. Vadovaudamasi tuo, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamas ginčas nepatenka į administraciniams teismams priskiriamų nagrinėti bylų dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų sritį.

13Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės keliamas reikalavimas priteisti skolą ir palūkanas už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą iš atsakovės yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

14Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Nutarė

15Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

16Bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltpool“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lifosa“ dėl skolos priteisimo rūšinio teismingumo klausimą grąžinti Kauno apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

17Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai