Byla 2A-40-407/2015
Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo priedo ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Danutės Milašienės, Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų akcinės bendrovės ,,Amber Grid“ ir akcinės bendrovės ,,Achema“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Amber Grid“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Achema“ dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo priedo ir delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo AB ,,Achema“ pareigos mokėti suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – ir SGDT) priedą.

62012 m. gruodžio 21 d. tarp pirminio ieškovo AB ,,Lietuvos dujos“ (perdavimo sistemos operatoriaus) ir atsakovo AB ,,Achema“ (sistemos naudotojo) buvo sudaryta gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartis (toliau – ir Sutartis). Sutarties 7.11 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai teisės aktais yra nustatoma sistemos naudotojo pareiga mokėti SGDT lėšas, o perdavimo sistemos operatoriaus – pareiga surinkti iš sistemos naudotojo šias lėšas, perdavimo sistemos operatorius, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais ir taikydamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) nustatytą SGDT priedą, apskaičiuoja sistemos naudotojui mokėtinas SGDT lėšas ir pateikia atskirą PVM sąskaitą faktūrą. Įvykus AB ,,Lietuvos dujos“ veiklų atskyrimui, visas teises ir pareigas, susijusias su SGDT priedu, perėmė ieškovas AB ,,Amber Grid“. Ieškovo teigimu, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas, pasirašydamas Sutartį, vienašališkai nurodė nesutinkantis su Sutarties nuostatomis, kuriose nustatytos sutartinės prievolės mokėti SGDT priedą, atsakovo pareigą mokėti SGDT priedą numato imperatyvios teisės normos. Ieškovo teigimu, imperatyvią pareigą mokėti SGDT priedą numato Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – ir SGDTĮ) 5 straipsnio 2 dalis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. O3-294 ,,Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir 2012 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. O3-294) 6 punktas bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 ,,Dėl akcinės bendrovės ,,Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams“ (toliau – ir 2012 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. O3-330) 2 punktas.

7Vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalimi, Komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. O3-294 6 punktu, 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 2 punktu, ieškovas AB ,,Amber Grid“ prašė priteisti iš atsakovo AB ,,Achema“ jo nesumokėtą 38 234 334,97 Lt dydžio SGDT priedą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., 1 735 688,40 Lt delspinigius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakovas AB ,,Achema“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Sutartyje padaryta išlyga, kad atsakovas nesutinka su Sutarties sąlygomis ta apimtimi, kiek jose nustatytos sutartinės prievolės mokėti SGDT lėšas ar priedą, susijusias su SGD terminalu, taip pat atsakomybe ir sankcijas, susijusias su šių prievolių nevykdymu. Todėl, pasak atsakovo, Sutarties nuostatos jam negali būti taikomos. Atsakovo teigimu, SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis nėra imperatyvi, o SGDT priedas, kuris yra valstybės nustatytas privalomas mokėjimas, negali būti priteistas iš atsakovo vadovaujantis poįstatyminiais teisės aktais (Komisijos nutarimais).

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – iš atsakovo AB ,,Achema“ priteisė 38 324 334,97 Lt dydžio SGDT priedą, 867 844,20 Lt delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 39 102 179,17 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42 130,20 Lt žyminio mokesčio; atsakovui iš ieškovo – 190,50 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškinio dalį dėl 867 844,20 Lt delspinigių priteisimo teismas atmetė.

11Tenkindamas ieškinio dalį dėl 38 324 334,97 Lt SGDT priedo priteisimo, teismas sprendė, kad atsakovo pareiga mokėti šį priedą kyla tiek iš šalių sudarytos Sutarties, tiek iš imperatyvių teisės aktų normų. Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie atsirado viešosios sutarties pagrindu, kurioje šalys, be kita ko, nurodė, kad atsakovas prisiima prievolę mokėti SGDT priedą tuo atveju, kai šią pareigą numato teisės aktai. Pasak teismo, atsakovas Sutarties ar atskirų jos nuostatų neginčijo, taip pat neįrodė ir neįrodinėjo, kad Sutarties nuostatos, įtvirtinančios atsakovo pareigą mokėti SGDT priedą būtų nesąžiningos ir/ar sukurtų perdėtą pranašumą ieškovui. Pasak teismo, atsakovui neįrodžius egzistuojant sąlygų, numatytų CK 6.186 straipsnio 3 dalyje, atsakovo vienašalis informavimas po Sutarties pasirašymo, kad jis nesutinka su Sutarties sąlygomis dėl SGDT priedo mokėjimo, nesukelia šalims teisių ar pareigų. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas turi vykdyti visas Sutarties nuostatas. Be to, teismas nurodė, kad atsakovo pareiga mokėti SGDT priedą kyla iš imperatyvių teisės aktų nuostatų (SGDTĮ 5 str. 1-2 d.), pažymėdamas, kad šalys negali savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Pasak teismo, atsakovo pareigą mokėti SGDT priedą įtvirtina ir Komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. O3-294 6 punktas bei 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 2 punktas, kuriuose nustatytos teisės normos yra imperatyvios.

12Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės šioje byloje. Teismas nurodė, kad pirminis ieškovas AB ,,Lietuvos dujos“ ir jo teisių perėmėjas AB ,,Amber Grid“ yra gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriai. Pasak teismo, tiek galiojantis teisinis reglamentavimas, tiek šalių sudaryta sutartis numato, kad SGDT priedą administruoja bei SGDT operatoriui kompensuoja gamtinių dujų sistemos operatorius.

13Teismas nurodė plačiau nepasisakantis dėl atsakovo argumentų, kuriuose yra nuorodos dėl SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalies ir Komisijos nutarimų prieštaravimų Energetikos bei Gamtinių dujų įstatymų nuostatoms, nurodydamas kad šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

14Iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, teismas nurodė, kad šalys Sutartyje susitarė dėl delspinigių, atsakovas pažeidė prievolę mokėti privalomus mokėjimus, todėl sprendė, kad reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje šalių sutartos 0,04 proc. netesybos yra aiškiai per didelės, kadangi jos viršija 14 proc. metinių palūkanų ribą, prašoma priteisti netesybų suma (1 735 688,40 Lt) lyginant su nesumokėta suma (38 234 334,97 Lt) yra per didelė. Be to, pasak teismo, ieškovas byloje net neįrodinėjo, kad dėl atsakovo nevykdomos prievolės jis patyrė nuostolius. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sumažino ieškovo prašomas priteisti netesybas iki 0,02 proc., kurios už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2013 rugsėjo 17 d. sudaro 867 844,20 Lt, nurodydamas, kad tokio dydžio netesybos (atitinkančios 7 proc. metinių palūkanų) atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros. Priteisdamas delspinigius už minėtą laikotarpį, teismas nurodė, kad atsakovas ieškinio senaties termino taikyti neprašė.

15Nurodęs, kad ieškovo ieškinys tenkintas 98 proc., teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 42 130,20 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio. Teismas sprendė, kad maksimaliomis išlaidomis, priteistinomis šioje byloje už atsakovo advokato suteiktą teisinę pagalbą galėtų būti 9 525 Lt (už atsiliepimo į ieškinį, atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir tripliko parengimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose). Teismo vertinimu, atsakovo teismui teikti įvairūs rašytiniai paaiškinimai į ieškovo atsiliepimus dėl bylos sustabdymo, dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT), prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rengti savo valia, teismui to daryti atsakovą neįpareigojus, todėl šie dokumentai, teismo nuomone, nelaikomi procesiniais dokumentais, be to, teismas šių atsakovo pateiktų dokumentų priimdamas tarpinius bylos procesinius sprendimus nevertino. Kadangi ieškinys atmestas 2 proc., teismas sprendė, kad atsakovui iš ieškovo priteisiama 190,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

16III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17Apeliaciniu skundu atsakovas AB ,,Achema“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir ieškinį palikti nenagrinėtą, o šio prašymo netenkinus – atmesti ieškinį visiškai. Tuo atveju, jei šie prašymai nebūtų tenkinti – delspinigių skaičiavimui taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Atsakovas bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius dėl SGDT priedo, netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas:

191.1. Teismas netinkamai nustatė, kad šalis dėl SGDT priedo mokėjimo siejo civiliniai teisiniai santykiai. SGDT priedas yra viešosios teisės nustatytas privalomas mokėjimas, kurio mokėjimas nepriklauso nuo to, ar bus tarp šalių sudaryta sutartis dėl SGDT priedo mokėjimo. Ieškovas neteikia atsakovui paslaugų, už kurias gali būti renkamas SGDT priedas, be to, ši suma renkama ne ieškovo, o trečiojo asmens AB ,,Klaipėdos nafta“ naudai. Todėl, skirtingai nei sprendė teismas, šalių nesieja ir negali sieti civiliniai teisiniai santykiai dėl SGDT priedo mokėjimo, o šie santykiai kyla iš viešosios teisės normų.

201.2. Net ir tuo atveju, jei byloje SGDT priedo mokėjimui būtų taikomos civilinės teisės normos, teismas nepagrįstai sprendė, kad šalims taikomos atsakovo neakceptuotos Sutarties nuostatos. Nors Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, tačiau atsakovas išreiškė savo valią nesutikti su dalimis jos nuostatų. Šis nesutikimas, skirtingai nei sprendė teismas, buvo išreikštas Sutarties sudarymo metu, o ne po Sutarties sudarymo. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo Sutarties ar jos sąlygų, tačiau neįvertino, kad atsakovas Sutartimi niekada neprisiėmė prievolės mokėti SGDT priedą ir susijusių sąlygų, todėl nėra įmanoma ginčyti to, kas neegzistuoja. Ieškovui buvo žinoma atsakovo valia neprisijungti prie dalies standartinės Sutarties sąlygų, ieškovas suprato, kad atsakovas Sutartį sudaro su išlygomis.

211.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo neakceptuotos Sutarties nuostatos dėl SGDT priedo mokėjimo ir susijusios sąlygos yra viešoji sutartis. Skirtingai nei sprendė teismas, Sutarties neakceptuotos nuostatos negali būti laikomos viešąja sutartimi, kadangi santykiuose dėl SGDT priedo ieškovas neteikia jokios paslaugos ar prekės; ieškovas yra įpareigotas tik surinkti minėtą priedą iš atsakovo. Be to, net ir tuo atveju, jei šalių santykiai dėl SGDT priedo turėtų būti vertinami kaip viešoji sutartis, pareiga sudaryti sutartį kiltų ieškovui o ne atsakovui.

221.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiga mokėti SGDT priedą yra nulemta imperatyvių teisės normų. SGDTĮ 5 straipsnis nenumato imperatyvios atsakovo pareigos nei mokėti SGDT priedą, nei sudaryti sutartį dėl SGDT priedo mokėjimo. Minėto straipsnio 1 dalis apskritai atsakovui nesukuria jokios pareigos, o 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad SGDT priedas gali būti (o ne privalo) įtraukiamas į gamtinių dujų perdavimo kainą. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad SGDTĮ numatė pareigą atsakovui mokėti SGDT priedą. Poįstatyminiai aktai, nurodyti sprendime, net negali nustatyti tokių imperatyvių normų, kurios reikštų imperatyvią atsakovo pareigą sudaryti sutartį ir mokėti SGDT priedą, be to, minėti teisės aktai tokių imperatyvių nuostatų ir nenumato. Poįstatyminiai teisės aktai reguliuoja tik procedūrines taisykles, kurios negali būti vertinamos kaip sukuriančios imperatyvią atsakovo pareigą mokėti SGDT priedą. Be to, SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti Energetikos ir Gamtinių dujų įstatymai bei ES teisės aktai į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą leidžia įtraukti tik tokias išlaidas, kurias teikiant perdavimo paslaugą patiria perdavimo operatorius (ieškovas). SGDT priedas nėra skirtas padengti ieškovo kaip perdavimo operatoriaus patirtas sąnaudas, todėl negali būti įtrauktas į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, nes tai draudžia Energetikos įstatymas (8 str. 9 d. 7 p.), Gamtinių dujų įstatymas (9 str. 4 d. 1 p.), Europos parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų tinklais sąlygų bei Europos parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 73/2009/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos taisyklių.

232. Teismas, atsisakydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą bei LVAT, atsisakydamas stabdyti bylą pažeidė atsakovo teisę į teisingumą ir teisminę gynybą bei procesinės teisės normas. Atsakovas byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad SGDT priedo mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams bei pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą bei LVAT. Teismas atsisakė kreiptis į Konstitucinį teismą ir LVAT dėl teisės aktų, kurie yra tiesiogiai taikomi byloje ir kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai. Be to, teismas pažeidė proceso teisės normas, nesustabdydamas bylos, nors buvo tiek privalomas, tiek fakultatyvus bylos stabdymo pagrindas. Proceso metu buvo būtina stabdyti bylos nagrinėjimą dėl Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. I-541-629/2014, kurioje atsakovas skundžia Komisijos 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 2 punktą, kuriuo remiantis ieškovas reiškia neteisėtą reikalavimą šioje byloje bei atitinkamai Komisijos 2012 m. spalio 19 d. nutarimo dėl SGDT finansavimo Nr. O3-317 3.1 ir 4 punktus. Teismas pritaikė teisės normas, prieštaraujančias Konstitucijai, ES ir Lietuvos Respublikos teisės normoms.

243. Teismas netaikė teisės normų, reglamentuojančių valstybės pagalbos santykius, tuo grubiai pažeisdamas materialinės teisės normas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad SGDT priedo mokėjimo teisinio reguliavimo nesuderinimas su Europos Komisija taip pat nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, šios savo išvados visiškai nemotyvavo. Teisės aktais, kuriais remiasi ieškovas, ir kuriais numatytas SGDT priedas, yra teikiama valstybės pagalba, kuri viešai prieinamais duomenimis nebuvo iš anksto suderinta su Europos Komisija, todėl yra neteisėta. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio 1 dalis numato bendrą draudimą valstybėms narėms teikti valstybės pagalbą; valstybė narė gali teikti valstybės pagalbą tik tuo atveju, kai ji yra iš anksto suderinta su Europos Komisija (SESV 108 str. 3 d.). Tokia pareiga numatyta ir SGDTĮ 14 straipsnio 4 dalyje, kuri numato, kad SGDT priedas gali būti nustatomas tik po to, kai Europos Komisijai bus pranešta apie tokią finansavimo priemonę ir bus suderintas valstybės teikimo klausimas dėl lėšų skyrimo SGDT. Valstybės pagalba yra laikoma suteikta nuo teisės gauti valstybės pagalbą atsiradimo, o ne nuo faktinio jos suteikimo.

254. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas yra įgaliotas asmuo pareikšti ieškinį dėl SGDT priedo priteisimo. Ieškovas yra įgaliotas tik administruoti SGDT lėšas, t. y. atlikdamas šias funkcijas ieškovas veikia valstybės naudai kaip tarpininkas, kuris surinktų SGDT lėšų neįgyja nuosavybėn. Administruodamas valstybės nustatytą privalomą mokėjimą, ieškovas atlieka viešojo administratoriaus funkciją. Viešojo administravimo subjekto įgaliojimai turi būti aiškiai apibrėžti įstatymo, tuo tarpu nei SGDTĮ, nei kiti teisės aktai nenumato ieškovui įgaliojimų išieškoti SGDT lėšas. Todėl teisę kreiptis teismą su reikalavimu priteisti nesumokėtą SGDT priedą turi tik valstybė. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo pateiktas ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 3 p.).

265. Teismas nepagrįstai nustatė atsakovo pareigą mokėti netesybas už SGDT priedo nemokėjimą. Pareiga mokėti SGDT priedą, kuris yra privalomas mokėjimas, kyla ne iš Sutarties, o iš viešosios teisės normų, juo labiau, kad šalys nesusitarė dėl neakceptuotų Sutarties nuostatų. SGDT priedo atveju įstatymai nenumato jokio jokios pareigos mokėti delspinigius ar palūkanas už laiku nesumokėtą SGDT priedą, todėl nebuvo jokio pagrindo skaičiuoti delspinigius. Be to, atsakovas niekada nesutiko dėl neakceptuotų sąlygų, t. y. nebuvo sudaryta Sutartis dėl SGDT priedo mokėjimo. Viena iš neakceptuotų nuostatų yra Sutarties 13.1 punktas, kuriame numatyta pareiga mokėti 0,04 proc. delspinigius už pradelstas mokėti SGDT lėšas, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovo delspinigius Sutarties pagrindu. Be to, net jei būtų taikomos neakceptuotos nuostatos, delspinigiai negali būti priteisiami, kadangi ieškovas dėl nesurinktų lėšų, kurios skirtos AB ,,Klaipėdos nafta“ nepatiria jokių nuostolių, o netesybų paskirtis yra kompensacinė. Be to, skundžiame sprendime teismas klaidingai nurodė, kad atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties termino, nes atsakovas jį prašė taikyti.

276. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palūkanų priteisimą. Procesinės palūkanos laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d. (nuo bylos iškėlimo teisme iki patikslinto ieškinio pateikimo) galėtų būti skaičiuojamos nebent nuo pradinio ieškinio sumos (t. y. 16 814 545,31 Lt). Tik nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki sprendimo visiško įvykdymo procesinės palūkanos galėtų būti skaičiuojamos nuo teismo priteistos 39 102 179,17 Lt sumos. Be to, teismas nepagrįstai priteisė ir delspinigius, ir palūkanas nuo tos pačios sumos.

287. Teismas netinkamai taikė ir aiškino bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias teisės normas, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė dalies atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo pozicija, kad atsakovas pagrįstai patyrė tik 9 525 Lt bylinėjimosi išlaidų yra neteisinga. Teismo motyvas, kad dalis atsakovo byloje teiktų dokumentų nelaikytini procesiniais yra nepagrįstas, neatitinkantis CPK nuostatų (CPK 110 str., 42 str. 1 d.). Nustatydamas maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas vadovavosi Rekomendacijomis, tačiau jose yra numatyta teisė nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių išlaidų dydžio, kadangi byla yra ypatingai sudėtinga, ginčijama suma viršija 39 mln. litų, be to, teismas neatsižvelgė į advokatų kelionės išlaidas.

29Apeliaciniu skundu ieškovas AB ,,Amber Grid“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl 867 844,20 Lt delspinigių priteisimo dėl šios ieškinio dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

301. Teismas Sutartį pripažino galiojančia visa apimtimi, todėl neturėjo pagrindo nesivadovauti jos nuostatomis dėl delspinigių dydžio.

312. Teismas turi teisę mažinti netesybas tik tada, kai jos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Šiuo atveju atsakovo prievolė mokėti SGDT priedą ir delspinigius visiškai nebuvo įvykdyta. Atsižvelgiant į delspinigiais užtikrinamos Sutarties pobūdį, jos vykdymo ypatumus, atsakovui nustatytos prievolės dydį ir kitas aplinkybes, Sutartimi įtvirtinti delspinigiai yra visiškai proporcingi ir ypatingai svarbūs tiek kaip priemonė skatinti atsakovą laiku vykdyti prievolę, tiek kaip galimų nuostolių dėl netinkamo atsakovo prievolių vykdymo užtikrinimo priemonė. Atsakovo neįvykdyta prievolės sumokėti SGDT priedą patikslinto ieškinio pateikimo dieną sudarė 38 234 334,97 Lt, todėl atsakovui vengiant mokėti šias lėšas, tai gali turėti didelės įtakos viso valstybei strateginę reikšmę turinčio projekto įgyvendinimui ir šios atsakovo prievolės nevykdymas gali sukelti žymiai didesnes neigiamas pasekmes negu apskaičiuota 1 735 688,40 Lt delspinigių suma. Atsakovas yra didelė įmonė, todėl Sutartyje numatytas netesybų dydis turi būti tokio dydžio, kad galėtų būti efektyvi priemonė, užtikrinanti atsakovo prievolės įvykdymą. Delspinigių dydis atsakovo atžvilgiu buvo visiškai pagrįstas bei proporcingas. Tokie delspinigiai yra įtvirtinti teisės aktuose, reglamentuojančiuose atsiskaitymo už gamtines dujas tvarką ir atsiskaitymo su gamtinių dujų vartotojais standartines sąlygas. Taigi pati valstybė galiojančiu teisės aktu yra pripažinusi, kad 0,04 proc. delspinigiai už vėlavimą atsiskaityti už gamtinių dujų tiekimą yra pagrįstas ir teisėtas delspinigių dydis. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuotais netesybų mažinimo kriterijais, šiuo atveju teismas neturėjo jokio pagrindo mažinti netesybų.

323. Teismas rėmėsi vieninteliu argumentu, kad ieškovas neva byloje neįrodė, kad jis dėl atsakovo prievolės nevykdymo iš tikrųjų patyrė nuostolius. Tačiau netesybos yra iš anksto nustatyti būsimi kreditoriaus nuostoliai, kurių jam net nereikia įrodinėti.

33Atsiliepime į atsakovo AB ,,Achema“ apeliacinį skundą ieškovas AB ,,Amber Grid“ prašo jį atmesti ir priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

341. Teismas pagrįstai sprendė, kad šalis sieja sutartiniai santykiai dėl SGDT priedo mokėjimo. Sutartis yra viešoji sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas. Atsakovo tariamai neakceptuotos Sutarties nuostatos yra neatskiriama Sutartis dalis. Komisija pagal įstatymą patvirtino gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainą, į kurią įtrauktas ir SGDT priedas, kaip neatskiriama kainos dalis, todėl nuostatos dėl SGDT priedo mokėjimo negalėjo būti neįtrauktos į Sutartį, o atsakovas negalėjo šios nuostatos atsisakyti.

352. Atsakovas, prisijungimo būdu sudarydamas Sutartį, negalėjo vienašališkai atsisakyti dalies jos nuostatų. Sutartis buvo sudaryta pagal standartines sąlygas ir šalys niekada nesusitarė, kad atsakovui būtų neprivalomos kokios nors Sutarties nuostatos. Atsakovas jokių standartinių Sutarties nuostatų įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, todėl visos Sutarties nuostatos atsakovo atžvilgiu yra taikytinos. Atsakovui suteikus galimybę vienašališkai atsisakyti bet kurių standartinių sutarties sąlygų, tai suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovui bei būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiavimui, nes tokiu būdu atsakovas galėtų atsisakyti bet kurių jam nepalankių sutarties sąlygų.

363. Pareiga mokėti SGDT priedą pagrįstai pripažinta sutartine atsakovo pareiga. Tokią pareigą nustato imperatyvios teisės aktų nuostatos, todėl šalys jų negali tarpusavio susitarimu pakeisti ar nesilaikyti. SGDT priedo įtvirtinimas Sutartyje ne tik neprieštarauja įstatymams, bet tokiu būdu yra įvykdoma ieškovui įstatymais nustatyta pareiga taikyti tokias reguliuojamas paslaugų kainas, kokios yra įtvirtintos teisės aktuose.

374. Net jei atsakovo pareiga nebūtų įtvirtinta Sutartyje, ar šios Sutarties nuostatos būtų laikomos negaliojančiomis, atsakovo pareigą mokėti SGDT priedą nustato galiojantys teisės aktai. SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis yra galiojanti ir turi būti taikoma; Komisijos nutarimai dėl SGDT priedo taip pat yra galiojantys ir turi būti taikomi.

385. Teismas pagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą ir LVAT. Atsakovo keliami teisės aktų teisėtumo klausimai nėra šios civilinės bylos dalykas. Teismas neturi pareigos kreiptis į Konstitucinį Teismą ar LVAT remiantis vien tik atsakovo pareikštu prašymu dėl tokio kreipimosi.

396. Teismas pagrįstai atsisakė stabdyti bylą. Net jei būtų priimti Konstitucinio Teismo ar Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai dėl SGDTĮ ar Komisijos nutarimų teisėtumo, tai nereikštų tokių sprendimų galiojimo atgaline data. Ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl SGDT priedo priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d., todėl atsakovo pareigai mokėti SGDT priedą šiuo laikotarpiu Konstitucinio Teismo ar administracinio teismo sprendimai įtakos neturėtų. Vien tik atsakovo abejonės dėl taikomų teisės aktų teisėtumo negali sudaryti pagrindo sustabdyti jo pareigos mokėti SGDT priedą vykdymą.

407. Teismas pagrįstai nepripažino, kad SGDT priedas tariamai pažeidžia ES teisės aktus. SGDT priedą reglamentuojančių normų atitikimas ES teisę ir ES teisės normų įgyvendinimo Lietuvoje tinkamumas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

418. Ieškovas pagrįstai pripažintas įgaliotu pareikšti ieškinį byloje. Ieškovas teisės aktais yra įgaliotas surinkti ir administruoti SGDT priedą, todėl akivaizdu, kad jis turi teisę ir reikalauti šio priedo mokėjimo iš subjektų, kurie nevykdo SGDT priedo mokėjimo pareigos. Atsakovas yra įpareigotas mokėti SGDT priedą Sutarties nuostatomis, todėl ieškovas SGDT priedo ir atsakovo turi teisę reikalauti ir kaip Sutarties šalis.

429. Teismas pagrįstai priteisė delspinigius iš atsakovo. Pareigą mokėti delspinigius numato Sutarties nuostatos, kurios atsakovui yra privalomos. Delspinigiai skirti užtikrinti atsakovo prievolių vykdymą, todėl atsakovas neturi teisės vienašališkai atsisakyti ir nevykdyti šios savo pareigos. Delspinigiai užtikrina, kad SGDT priedas būtų mokamas laiku, mokėjimų vėlavimas netrikdytų SGDT projektui skirtų lėšų surinkimo ir dėl to nei ieškovui, nei kitiems subjektams neatsirastų jokie nuostoliai.

4310. Teismas pagrįstai priteisė procesines palūkanas nuo visose priteistos sumos. Procesinės palūkanos skaičiuojamos už visą laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, todėl teismo sprendimas 6 proc. procesines palūkanas priteisti nuo 2013 m. balandžio 19 d. yra pagrįstas ir teisėtas.

44Atsiliepime į ieškovo AB ,,Amber Grid“ apeliacinį skundą atsakovas AB ,,Achema“ prašo jį atmesti ir priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimai grindžiami šiais argumentais:

451. Atsakovas apskritai neturi pareigos mokėti delspinigių, nes jis neakceptavo Sutarties nuostatų tiek nustatančių SGDT priedo mokėjimą, tiek mokėtinus delspinigius. Prievolė mokėti delspinigius neturi jokio teisinio pagrindo, nes SGDT priedas, kaip privalomas mokėjimas, kyla ne iš Sutarties, o iš viešosios teisės normų.

462. Ieškovo argumentai, kad teismas neturėjo pagrindo mažinti delspinigių yra nepagrįsti. Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Teismas, spręsdamas netesybų dydžio klausimą turi detaliai vertinti nustatytų netesybų santykį su patirtais nuostoliais. Ieškovas ne tik kad nepatiria nuostolio, tačiau netgi ir gauna papildomus mokėjimus, įskaitant už bylinėjimąsi su atsakovu. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog SGDT priedo nemokėjimas gali turėti įtaką strateginę reikšmę turinčio projekto įgyvendinimo apsunkinimui, nes pats ieškovas iki šiol nėra išmokėjęs jau surinktų SGDT lėšų AB „Klaipėdos nafta“; projekto įgyvendinimas atliekamas laiku, darbų tempai dideli, jokio vėlavimo nėra. Skirtingai nei nurodo ieškovas, delspinigiai, kaip netesybų forma, negali būti nustatomi didesni atsižvelgiant į bendrovės dydį ir veiklos apimtis. Ieškovo argumentai, kad delspinigių dydžio pagrįstumą bei proporcingumą patvirtina aplinkybė, jog atsakovas delspinigių dydžio neginčijo, yra nepagrįsti, kadangi atsakovas apskritai nesutiko su Sutarties nuostata dėl delspinigių ir pasirašydamas Sutartį jos neakceptavo.

473. Sprendžiant delspinigių sumažinimo klausimą ir atitinkamo delspinigių procento pagrįstumą, privalo būti vertinama ne tik delspinigių procentinė išraiška, bet ir pati pagal nustatytą delspinigių procentą paskaičiuota delspinigių suma. Be to, šioje situacijoje atsakovas laikytinas silpnesne šalimi, nes atsakovas, kaip ir buitiniai dujų vartotojai, negalėjo daryti įtakos Sutarties sąlygoms.

484. Ieškovas privalėjo pagrįsti reikalaujamų netesybų dydį savo realiai patirtais nuostoliais dėl SGDT priedo nesumokėjimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovo nesumokėto SGDT priedo jis patyrė 1 735 688,40 Lt dydžio nuostolius. Ieškovas dėl atsakovo nesumokėto SGDT priedo nepatiria jokių papildomų išlaidų, nemoka nei AB „Klaipėdos nafta“, nei kitiems subjektams netesybų dėl nepervedamų SGDT lėšų, jam nėra taikomos jokios kitos sankcijos. Pats ieškovas iki šiol nėra išmokėjęs jau surinktų SGDT lėšų iš kitų subjektų AB „Klaipėdos nafta“.

495. Teismas, priteisdamas delspinigius neatsižvelgė į atsakovo reikalavimą delspinigiams taikyti ieškinio senatį.

50IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

51Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

52Dėl ginčo esmės

53Tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovo AB ,,Achema“ pareigos mokėti SGDT priedą. Šioje byloje ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti 38 234 334,97 Lt dydžio SGDT priedą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.

54Nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 21 d. tarp pirminio ieškovo AB ,,Lietuvos dujos“ (perdavimo sistemos operatoriaus) ir atsakovo AB ,,Achema“ (sistemos naudotojo) buvo sudaryta gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartis (1 t., b. l. 10-21). Minėtos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė gamtinių dujų perdavimo teisiniai santykiai (Sutarties 2.1-2.3 p.).

55Sutartyje, be kita ko, buvo įtvirtintos ir nuostatos, numatančios SGDT priedo mokėjimo tvarką tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos teisės aktais yra nustatoma sistemos naudotojui pareiga mokėti SGDT priedą, o perdavimo sistemos operatoriui pareiga jį surinkti (7.11, 9.6 p.), taip pat nuostatos, susijusios su atsakomybe ir sankcijomis nevykdant prievolių, susijusių su SGDT priedo mokėjimu (Sutarties 9.14, 9.21, 13.1, 14.1.3 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad pasirašydamas Sutartį, atsakovas nurodė nesutinkantis su Sutarties nuostatomis, įtvirtintomis Sutarties 1.14, 1.15, 7.11, 9.6., 9.14, 9.21, 13.1, 14.1.3 punktuose, nurodydamas, kad šios nuostatos atsakovo nesaisto (1 t., b. l. 21).

56Skundžiamu sprendimu teismas sprendė, kad atsakovo pareiga mokėti SGDT priedą kyla tiek iš Sutarties nuostatų, tiek iš imperatyvių teisės aktų (SGDTĮ 5 str. 2 p.; Komisijos 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 2 p., Komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. O3-294 6.1 p.).

57Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu atsakovas teigia, kad pareiga mokėti SGDT priedą Sutarties pagrindu jam nekyla, kadangi Sutarties nuostatų, susijusių su SGDT priedo mokėjimu atsakovas neakceptavo. Šiame kontekste, net nevertinant, ar atsakovas yra saistomas viešosios gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutarties nuostatų, kurių, sudarydamas Sutartį, jis nurodė neakceptuojantis, teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties nuostatos, susijusios su SGDT priedo mokėjimu, esmės nustato ne pareigą mokėti SGDT priedą, o SGDT priedo mokėjimo tvarką tais atvejais, kai tokią pareigą (mokėti SGDT priedą) nustato teisės aktai.

58Nuo 2012 m. birželio 19 d. įsigaliojusio SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas, leidžiantis į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą įtraukti SGDT priedą Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis; šį priedą Komisijos nustatyta tvarka administruoja ir SGDT terminalo operatoriui kompensuoja gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius. Pagal Komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. O3-294 atsakovas, kaip gamtinių dujų sistemos naudotojas, yra SGDT lėšų mokėtojas (3 p.); SGDT lėšas iš SGDT lėšų mokėtojų surenka, administruoja ir išmoka SGDT lėšų gavėjui SGDT lėšų administratorius (5 p.). Minėto nutarimo 6.1 punkte nustatyta SGDT lėšų mokėjimo tvarka, pagal kurią SGDT lėšų mokėtojas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis teikiama gamtinių dujų perdavimo paslauga, sumoka už SGDT lėšas, atsiskaitydamas už suteiktas dujų transportavimo paslaugas pagal sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi. Komisijos 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 2 punkte nustatyta AB ,,Lietuvos dujos“ pakoreguotos gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinės ribos, galiosiančios nuo 2013 m. sausio 1 d. Šio nutarimo 2 punkte nustatyta papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedas), kurio dydis 37,53 Lt už tūkstantį kubinių metrų.

59Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktais buvo nustatyta atsakovo, kaip gamtinių dujų sistemos naudotojo, pareiga mokėti SGDT priedą, ir ieškovo, kaip perdavimo sistemos operatoriaus, pareiga surinkti ir administruoti šį priedą. Dėl šios priežasties, nepriklausomai nuo to, ar yra sudaryta šalių sutartis dėl SGDT priedo mokėjimo, tokia pareiga (mokėti SGDT priedą) atsakovui, kaip gamtinių dujų sistemos naudotojui, kyla teisės aktų pagrindu (SGDTĮ 5 str. 2 d.; Komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. O3-294 3 p., 6.1 p.; Komisijos 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 2 p.).

60Atsakovas, nesutikdamas, kad pirmiau nurodytų teisės aktų pagrindu jam kyla pareiga mokėti SGDT priedą, iš esmės ginčija minėtų teisės aktų teisėtumą. Atsakovo argumentus, kad SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam valdžių padalijimo principui, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 67 straipsnio 15 punktui ir 127 straipsnio 2 ir 3 dalims, 23 straipsniui, 29 straipsniui, 46 straipsnio 1, 4 ir 5 dalims, paneigė Konstitucinis Teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (2012 m. birželio 12 d. redakcija) kai kurių nuostatų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 „Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo“ (2012 m. liepos 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavęs, kad SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis minėtoms Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniams principams neprieštarauja.

61Be kita ko, kolegijos vertinimu, šios bylos kontekste reikšmingi Konstitucinio Teismo išaiškinimai, kad gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos dalis, kurią sudaro SGDT priedas, yra sudedamoji valstybės reguliuojamos gamtinių dujų kainos dalis, nustatoma atsižvelgiant į SGDT įrengimą ir eksploatavimą kaip į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą; šis priedas nustatomas visiems gamtinių dujų perdavimo paslaugos gavėjams (gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojams ir gamtinių dujų vartotojams), siekiant padengti ne gamtinių dujų perdavimo veiklos, o SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas (jų dalį), kurios turi būti pagrįstos ir atskirtos nuo gamtinių dujų perdavimo veiklos sąnaudų. Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad SGDT priedas, kaip sudedamoji valstybės reguliuojamos gamtinių dujų kainos dalis, mokama už tam tikrų ūkio subjektų teikiamas įstatyme nustatytas viešąsias paslaugas – gamtinių dujų infrastruktūros, kuria siekiama užtikrinti, kad visiems vartotojams gamtinės dujos būtų tiekiamos saugiai ir patikimai, įrengimą ir eksploatavimą, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad buvo reguliuojami mokesčių santykiai; SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo reguliuojami kitokio pobūdžio santykiai nei Konstitucijos 67 straipsnio 15 punkte, 127 straipsnio 3 dalyje.

62Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarime pateiktus byloje taikytinų teisės aktų išaiškinimus, atsakovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (5 t., b. l. 25-37), be kita ko, prašo šią bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui. Tokį prašymą atsakovas iš esmės motyvuoja tuo, kad SGDT priedą reguliuoja viešosios, o ne civilinės teisės normos, ir šalių nesieja civiliniai teisiniai santykiai dėl SGDT priedo mokėjimo. Vadovaudamasis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsakovas nurodo, kad ginčai dėl kitų privalomų mokėjimų yra priskirtini administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti tokio prašymo nėra pagrindo.

63CPK 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Šiuo atveju bylos šalis siejo civiliniai gamtinių dujų perdavimo teisiniai santykiai; teisės aktuose įtvirtinta sistemos naudotojo (šiuo atveju – atsakovo) pareiga mokėti SGDT priedą, o ieškovo, kaip perdavimo sistemos operatoriaus, – jį surinkti ir administruoti. Minėta, kad SGDT priedas yra valstybės reguliuojama gamtinių dujų kainos dalis, kurią, kaip papildomą ir neatsiejamą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos, nustato teisės aktai. Taigi pareiga mokėti SGDT priedą visų pirma kyla iš šalis siejusių gamtinių dujų perdavimo teisinių santykių. Tai, kad ieškovas turi pareigą į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą įtraukti ir SGDT priedą, kaip gamtinių dujų kainos dalį, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčas dėl SGDT priedo mokėjimo yra administracinio pobūdžio. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsiskaitymo už gamtinių dujų perdavimo paslaugą, į kurios kainą teisės aktų nustatyta tvarka yra įtrauktas ir SGDT priedas, todėl minėtas ginčas visų pirma kilęs iš šalis siejusių civilinių gamtinių dujų perdavimo teisinių santykių. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, šioje byloje vyrauja civilinio, o ne administracinio pobūdžio teisiniai santykiai, todėl pagrindo perduoti bylą administraciniam teismui nėra.

64Skundžiamo sprendimo neteisėtumą atsakovas grindžia ir tuo, jog teisės aktais, kuriais nustatytas SGDT priedas, yra teikiama valstybės pagalba, kuri nebuvo iš anksto suderinta su Europos Komisija, todėl yra neteisėta, o skundžiamu sprendimu teismas šių argumentų (dėl neteisėtos valstybės pagalbos suteikimo) nevertino.

65Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. SA.36740 (4 t., b. l. 24-50), kuriame Europos Komisija, atlikusi tyrimą dėl valstybės pagalbos, susijusios su SGD terminalo įrengimu ir eksploatavimu Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, teikimo AB „Klaipėdos nafta“, patvirtina, kad Europos Komisija nusprendė laikyti šią valstybės pagalbą suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą – dėl investicinės pagalbos ir pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį – dėl veiklos pagalbos. Europos Komisijos nuomone, Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, kuriomis reglamentuojamas SGDT priedas, kaip vienas iš SGDT projekto finansavimo šaltinių, yra suderinamos su Europos Sąjungos teise. Todėl, nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šio byloje kelto atsakovo argumento, šiuo pagrindu naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra, nes proceso teisės normų pažeidimas gali būti pagrindu naikinti sprendimą tik tada, jei dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

66Atsakovo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, susijusį su SGDT priedą reglamentuojančių teisės aktų atitikimu ES teisės aktams, kolegija netenkina. Pagal SESV 267 straipsnio 1 dalies b punktą, 3 dalį pagrindas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo yra valstybės narės teismui kilęs klausimas dėl inter alia Sąjungos institucijų aktų išaiškinimo. Šioje byloje teisėjų kolegijai nekyla klausimų dėl atsakovo nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų išaiškinimo.

67Atsakovas prašė stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal atsakovo skundą dėl Komisijos 2012 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. O3-317 3.1 ir 4 punktų, bei Komisijos 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 2 punkto panaikinimo bus priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas. Kolegijos vertinimu, tenkinti atsakovo prašymą stabdyti bylą nėra pagrindo (CPK 163 str. 1 d. 3 p.). Komisijos nutarimai, kuriais nustatyta SGDT priedo mokėjimo tvarka, SGDT priedo dydis 2013 metams, laikotarpiu už kurį prašoma priteisti SGDT priedą buvo galiojantys, be to, neįsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovo skundas dėl minėtų Komisijos nutarimų atitinkamų punktų panaikinimo yra atmestas (CPK 179 str. 3 d.).

68Atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas kaip paduotas neįgalioto asmens. Įvykdžius gamtinių dujų gamybos, perdavimo ir tiekimo atskyrimą, dalis AB ,,Lietuvos dujos“ teisių ir pareigų, kiek tai susiję su perdavimo sistemos veikla, buvo perleistos AB ,,Amber Grid“ (1 t., b. l. 137-163). Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius turi pareigą surinkti ir administruoti SGDT priedą, atitinkamai turi teisę kreiptis pažeistos teisės gynybos, kai SGDT priedo mokėtojai šios pareigos nevykdo (CPK 5 str.).

69Remiantis tuo, kas nurodyta, pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria priteistas 38 234 334,97 Lt (11 073 428,80 Eur) SGDT priedas, nėra.

70Dėl delspinigių priteisimo

71Sutarties 13.1 punkte įtvirtinta atsakovo pareiga laiku nesumokėjus SGDT priedo mokėti ieškovui 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Šios sutartinės nuostatos pagrindu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 735 688,40 Lt delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d. (2 t., b. l. 12). Skundžiamu sprendimu teismas sprendė, kad pagrindas priteisti delspinigius yra, tačiau juos sumažino iki 0,02 proc. ir priteisė ieškovui 867 844,20 Lt delspinigių. Dėl šios teismo sprendimo dalies apeliacinius skundus pateikė abi šalys.

72Atsakovas, nesutikdamas su priteistais delspinigiais, visų pirma įrodinėja, kad ieškovas apskritai neturi reikalavimo teisės į delspinigius už laiku nesumokėtą SGDT priedą, kadangi atsakovas neakceptavo tam tikrų Sutarties nuostatų, įskaitant ir Sutarties 13.1 punkte įtvirtintos nuostatos. Kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad ši sutarties nuostata jo nesaisto.

73Šalių sudaryta gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartis yra viešoji sutartis (Gamtinių dujų įstatymo 14 str. 1 d.). Viešosios sutartys sudaromos klientui prisijungiant (CK 6.160 str. 1 d.) ir priimant sutarties sąlygas, kurias vienašališkai nustato kita šalis (CK 6.184, 6.185 str.). Viešųjų sutarčių sudarymo ypatumus numato CK 6.184-6.185 straipsniai.

74Byloje nėra ginčo, kad ieškovo parengta standartinė gamtinių dujų perdavimo paslaugos sutarties 2013 metais forma buvo viešai paskelbta internete; atsakovas, susipažinęs su standartinėmis ieškovo nustatytomis gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutarties sąlygomis, ieškovui pateikė išlygas dėl atitinkamų sutarties nuostatų. Ieškovas informavo, kad su tokiomis atsakovo nurodytomis išlygomis nesutinka ir kad besąlygiškai reikalaus, jog visi gamtinių dujų perdavimo paslauga besinaudojantys sistemos naudotojai laikytųsi standartinių Sutarties sąlygų (1 t., b. l. 21-22).

75Pagal CK 6.184 straipsnio 3 dalį, jeigu pagal įstatymus ofertą išsiuntusiai šaliai sutartį sudaryti privaloma, tai ji privalo per keturiolika dienų nuo nesutarimų protokolo gavimo pranešti kitai šaliai apie sutikimą su protokole nurodytomis sąlygomis arba apie atsisakymą tas sąlygas priimti. Kai nesutarimų protokolą gavusi šalis nesutinka su jo sąlygomis arba į jį per nustatytą terminą neatsako, nesutarimų protokolą išsiuntusi šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Ieškovui informavus atsakovą apie tai, kad su jo nurodytomis viešosios sutarties standartinių sąlygų išlygomis nesutinka, ir atsakovui nesikreipus į teismą dėl ginčo išsprendimo, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo nesaisto Sutarties standartinės sąlygos (CK 6.184, 6.185 str.). Kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir atsakovo argumentus, kad pripažinus, jog atsakovo neakceptuotos Sutarties sąlygos jam galioja, būtų pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 6.156 str.), kadangi viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2012).

76Dėl pirmiau nurodytų motyvų, ir nesant ginčo, kad atsakovas nevykdė pareigos mokėti SGDT priedą, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo delspinigių Sutarties 13.1 punkto pagrindu.

77Minėta, kad skundžiamu sprendimu teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas sumažinti Sutartyje numatytus 0,04 proc. delspinigius iki 0,02 proc. dydžio delspinigių. Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas sumažino delspinigius yra šie: prašomos priteisti 0,04 proc. dydžio netesybos (fiksuota suma sudarančios 1 735 688,40 Lt) yra nepagrįstai didelės; ieškovas neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija šią teismo sprendimo dalį (kuria sumažinti delspinigiai). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad šiuo atveju teismas nepagrįstai sumažino priteistinas netesybas.

78CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagrindo pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas sumažinti, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

79Kolegijos vertinimu, šioje byloje nebuvo pagrindo ieškovo prašomų priteisti delspinigių nei procentine išraiška (0,04 proc. už kiekvieną praleistą dieną) nei fiksuota suma (1 735 688,40 Lt) pripažinti kaip aiškiai per didelėmis netesybomis. Šalių sudarytoje sutartyje numatyti 0,04 proc. delspinigiai, atsakovas sudarydamas Sutartį su jos nuostatomis buvo susipažinęs, šios Sutarties nuostatos įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, nors žinojo (turėjo žinoti) gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutarties, kaip viešosios sutarties, sudarymo ypatumus. Kolegija, vertindama Sutartyje numatytų delspinigių dydį (0,04 proc.) atsižvelgia ir į ieškovo nurodytą aplinkybę, kad tokio paties dydžio delspinigiai procentine verte teisės aktu yra nustatyti kaip tinkami sudarant sutartis su buitiniais vartotojais (Energetikos ministro 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 1-54 patvirtintas Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašas). Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad 1 735 688,40 Lt delspinigiai lyginant juos su neįvykdytos prievolės verte (38 234 334,97 Lt) yra pernelyg dideli, juo labiau kad, kaip minėta, atsakovas neįvykdė net dalies prievolės.

80Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju nenustačius, kad atsakovo prašomi priteisti delspinigiai būtų pernelyg dideli ar dalis prievolės būtų įvykdyta, pagrindo mažinti prašomų delspinigių nebuvo, todėl teismas nepagrįstai sumažino 0,04 proc. delspinigius iki 0,02 proc.

81Tačiau sutiktina su atsakovo argumentu, kad teismas neteisingai nurodė, jog atsakovas neprašė delspinigiams taikyti ieškinio senaties termino, kadangi tokį prašymą atsakovas buvo pareiškęs atsiliepime į patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 75-78). Minėta, kad ieškovas prašė priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d. Reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, delspinigius skaičiuojant už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 1.126 str. 2 d., 1.127 str. 5 d.), todėl sutiktina su atsakovu, kad esant jo prašymui, teismas ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo turėjo taikyti ieškinio senaties terminą. Iš ieškovo pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės (2 t., b. l. 12) nustatyta, kad delspinigių suma už 6 mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos sudaro 1 687 307,98 Lt (488 678,17 Eur).

82Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė iš atsakovo 867 844,20 Lt delspinigius pakeičiama, padidinant priteistinų delspinigių dydį iki 1 687 307,98 Lt (488 678,17 Eur).

83Dėl procesinių palūkanų

84Atsakovas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria priteistos procesinės palūkanos. Nesutikimą su šia teismo sprendimo dalimi atsakovas grindžia dviem esminiais argumentais. Pirma, teismas apskritai neturėjo pagrindo priteisti procesinių palūkanų, kadangi SGDT priedo mokėjimas yra viešosios teisės normomis nustatyta privalomas mokėjimas. Antra, teismas netinkamai skaičiavo procesines palūkanas.

85Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Šiuo atveju šios sąlygos egzistuoja, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas priteisti procesines palūkanas. Aplinkybė, kad SGDT priedas yra valstybės nustatyta gamtinių dujų kainos dalis, neturi reikšmės ieškovo teisei reikalauti procesinių palūkanų.

86Įstatyme nustatyta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.). Į šią sumą gali būti įskaičiuojamas pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-625/2008). Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovo teiginys, kad procesinės palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo teismo priteistų delspinigių, atmestinas kaip nepagrįstas.

87Tačiau sutiktina su atsakovo argumentu, kad teismas iš dalies netinkamai skaičiavo procesines palūkanas. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 str. 1 d.). 2013 m. balandžio 19 d. priimtas ieškovo ieškinys dėl 16 958 305,79 Lt (4 911 464,83 Eur) bendros sumos priteisimo (1 t., b. l. 3), 2013 m. rugsėjo 20 d. priimtas ieškovo patikslintas ieškinys dėl 39 970 023,37 Lt sumos priteisimo (2 t., b. l. 3). Pakeitus skundžiamą sprendimą bendra ieškovui priteistina suma sudaro 11 562 106,97 Eur (11 073 428,80 Eur + 488 678,17 Eur). Dėl šios priežasties sutiktina su atsakovu, kad procesinės 6 proc. dydžio palūkanos nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d. skaičiuotinos nuo 4 911 464,83 Eur sumos, o nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 11 562 106,97 Eur sumos.

88Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

89Atsakovas AB ,,Achema“ prašė bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Šį prašymą motyvavo byloje keliamais sudėtingais teisiniais klausimais, didele bylos apimtimi, didele ginčijama suma, aplinkybe, kad ši byla laikytina precedentine. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės, nepaisant to, kad byla yra didelės apimties ir dėl didelės ginčo sumos, gali būti ištirtos rašytinio proceso tvarka, šalys savo paaiškinimus žodžiu galėjo teikti ir teikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Poreikio skirti bylos žodinį nagrinėjimą dėl keliamų teisinių klausimų kolegija taip pat nenustatė, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

90Dėl bylinėjimosi išlaidų

91Pakeitus skundžiamą teismo sprendimo sprendimą, ieškovo ieškinys iš esmės tenkintas visiškai (99,87 proc.), todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamas jo sumokėtas 42 990 Lt (12 450,76 Eur) žyminis mokestis, o atsakovui jo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d.). Dėl šios priežasties kolegija nepasisako dėl atsakovo argumentų, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo netinkamai paskaičiuotų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis.

92Apeliacinėje instancijoje priimtas ieškovui palankus teismo procesinis sprendimas, todėl atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.; 302 str.). Ieškovas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nurodė patyręs 23 553,57 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias prašė priteisti (4 t., b. l. 94-101). Ieškovo prašomų priteisti išlaidų dydis neatitinka ieškovo atstovo apeliacinės instancijos teisme teiktų teisinių paslaugų – ieškovo atstovo nurodytos sumos už apeliacinio skundo, atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą žymiai viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius už tokių procesinių dokumentų parengimą; pažymėtina, kad pertekliniai procesiniai dokumentai, procesiniuose dokumentuose nurodomi pertekliniai argumentai nesudaro pagrindo atitinkamai didinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat faktą, kad ta pati advokatų kontora atstovavo ieškovą pirmosios instancijos teisme, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, sprendžia, kad ieškovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 3 500 Eur, taip pat priteisiamas jo sumokėtas 3 671,80 Eur žyminis mokestis (3 t., b. l. 135). Iš viso ieškovui iš atsakovo priteisiama 7 171,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

93Dėl procesinių prašymų

94Lietuvos apeliaciniam teismui atsakovas pateikė prašymą pakeisti jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kolegija sprendžia, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo tenkinti tokio prašymo. Priėmus šią nutartį, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu tenkintas ieškovo ieškinys, kurio vykdymui užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Įsiteisėjusį teismo sprendimą atsakovas turi pareigą vykdyti. Atsakovui gera valia įvykdžius teismo sprendimą, atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios pasaugos priemonės bus panaikintos. Tuo atveju, jei sprendimas bus vykdomas priverstine tvarka, antstolis išieškojimą iš skolininko turto vykdys CPK 665 straipsnyje nustatyta tvarka.

95Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

96Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti ir teismo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

97,,Ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovui akcinei bendrovei ,,Amber Grid“ (į. k. 303090867) iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Achema“ (į. k. 156667399) 11 073 428,80 Eur (vienuolika milijonų septyniasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt aštuoni eurai 80 euro centų) suskystintų gamtinių dujų terminalo priedą, 488 678,17 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 17 euro centų) delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 4 911 464,83 Eur sumos skaičiuojant nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d., 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 11 562 106,97 Eur sumos skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 450,76 Eur (dvylika tūkstančių keturi šimtai penkiasdešimt eurų 76 euro centai) bylinėjimosi išlaidų.“

98Priteisti ieškovui akcinei bendrovei ,,Amber Grid“ (į. k. 303090867) iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Achema“ (į. k. 156667399) 7 171,80 Eur (septynis tūkstančiai vienas šimtas septyniasdešimt vienas euras 80 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Danutės Milašienės, Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio (kolegijos... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo AB ,,Achema“ pareigos mokėti... 6. 2012 m. gruodžio 21 d. tarp pirminio ieškovo AB ,,Lietuvos dujos“... 7. Vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalimi, Komisijos... 8. Atsakovas AB ,,Achema“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Sutartyje padaryta... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino... 11. Tenkindamas ieškinio dalį dėl 38 324 334,97 Lt SGDT priedo priteisimo,... 12. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad ieškovas neturi... 13. Teismas nurodė plačiau nepasisakantis dėl atsakovo argumentų, kuriuose yra... 14. Iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo,... 15. Nurodęs, kad ieškovo ieškinys tenkintas 98 proc., teismas priteisė... 16. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 17. Apeliaciniu skundu atsakovas AB ,,Achema“ prašo panaikinti pirmosios... 18. 1. Teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius dėl SGDT priedo,... 19. 1.1. Teismas netinkamai nustatė, kad šalis dėl SGDT priedo mokėjimo siejo... 20. 1.2. Net ir tuo atveju, jei byloje SGDT priedo mokėjimui būtų taikomos... 21. 1.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo neakceptuotos Sutarties... 22. 1.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiga mokėti SGDT priedą yra... 23. 2. Teismas, atsisakydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą bei LVAT,... 24. 3. Teismas netaikė teisės normų, reglamentuojančių valstybės pagalbos... 25. 4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas yra įgaliotas asmuo pareikšti... 26. 5. Teismas nepagrįstai nustatė atsakovo pareigą mokėti netesybas už SGDT... 27. 6. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas,... 28. 7. Teismas netinkamai taikė ir aiškino bylinėjimosi išlaidas... 29. Apeliaciniu skundu ieškovas AB ,,Amber Grid“ prašo panaikinti pirmosios... 30. 1. Teismas Sutartį pripažino galiojančia visa apimtimi, todėl neturėjo... 31. 2. Teismas turi teisę mažinti netesybas tik tada, kai jos aiškiai per... 32. 3. Teismas rėmėsi vieninteliu argumentu, kad ieškovas neva byloje neįrodė,... 33. Atsiliepime į atsakovo AB ,,Achema“ apeliacinį skundą ieškovas AB ,,Amber... 34. 1. Teismas pagrįstai sprendė, kad šalis sieja sutartiniai santykiai dėl... 35. 2. Atsakovas, prisijungimo būdu sudarydamas Sutartį, negalėjo... 36. 3. Pareiga mokėti SGDT priedą pagrįstai pripažinta sutartine atsakovo... 37. 4. Net jei atsakovo pareiga nebūtų įtvirtinta Sutartyje, ar šios Sutarties... 38. 5. Teismas pagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą ir LVAT.... 39. 6. Teismas pagrįstai atsisakė stabdyti bylą. Net jei būtų priimti... 40. 7. Teismas pagrįstai nepripažino, kad SGDT priedas tariamai pažeidžia ES... 41. 8. Ieškovas pagrįstai pripažintas įgaliotu pareikšti ieškinį byloje.... 42. 9. Teismas pagrįstai priteisė delspinigius iš atsakovo. Pareigą mokėti... 43. 10. Teismas pagrįstai priteisė procesines palūkanas nuo visose priteistos... 44. Atsiliepime į ieškovo AB ,,Amber Grid“ apeliacinį skundą atsakovas AB... 45. 1. Atsakovas apskritai neturi pareigos mokėti delspinigių, nes jis... 46. 2. Ieškovo argumentai, kad teismas neturėjo pagrindo mažinti delspinigių... 47. 3. Sprendžiant delspinigių sumažinimo klausimą ir atitinkamo delspinigių... 48. 4. Ieškovas privalėjo pagrįsti reikalaujamų netesybų dydį savo realiai... 49. 5. Teismas, priteisdamas delspinigius neatsižvelgė į atsakovo reikalavimą... 50. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 51. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 52. Dėl ginčo esmės... 53. Tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovo AB ,,Achema“ pareigos mokėti SGDT... 54. Nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 21 d. tarp pirminio ieškovo AB ,,Lietuvos... 55. Sutartyje, be kita ko, buvo įtvirtintos ir nuostatos, numatančios SGDT priedo... 56. Skundžiamu sprendimu teismas sprendė, kad atsakovo pareiga mokėti SGDT... 57. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu atsakovas teigia, kad pareiga mokėti... 58. Nuo 2012 m. birželio 19 d. įsigaliojusio SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje... 59. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Sutarties galiojimo... 60. Atsakovas, nesutikdamas, kad pirmiau nurodytų teisės aktų pagrindu jam kyla... 61. Be kita ko, kolegijos vertinimu, šios bylos kontekste reikšmingi... 62. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarime... 63. CPK 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą... 64. Skundžiamo sprendimo neteisėtumą atsakovas grindžia ir tuo, jog teisės... 65. Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. SA.36740 (4 t., b. l. 24-50),... 66. Atsakovo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu... 67. Atsakovas prašė stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Vilniaus... 68. Atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad ieškinys turi būti... 69. Remiantis tuo, kas nurodyta, pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimo... 70. Dėl delspinigių priteisimo... 71. Sutarties 13.1 punkte įtvirtinta atsakovo pareiga laiku nesumokėjus SGDT... 72. Atsakovas, nesutikdamas su priteistais delspinigiais, visų pirma įrodinėja,... 73. Šalių sudaryta gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartis yra viešoji... 74. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo parengta standartinė gamtinių dujų... 75. Pagal CK 6.184 straipsnio 3 dalį, jeigu pagal įstatymus ofertą išsiuntusiai... 76. Dėl pirmiau nurodytų motyvų, ir nesant ginčo, kad atsakovas nevykdė... 77. Minėta, kad skundžiamu sprendimu teismas sprendė, kad šioje byloje yra... 78. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada... 79. Kolegijos vertinimu, šioje byloje nebuvo pagrindo ieškovo prašomų priteisti... 80. Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais... 81. Tačiau sutiktina su atsakovo argumentu, kad teismas neteisingai nurodė, jog... 82. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teismo sprendimo dalis, kuria teismas... 83. Dėl procesinių palūkanų... 84. Atsakovas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria priteistos procesinės... 85. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės... 86. Įstatyme nustatyta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo... 87. Tačiau sutiktina su atsakovo argumentu, kad teismas iš dalies netinkamai... 88. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ... 89. Atsakovas AB ,,Achema“ prašė bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodiniame... 90. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 91. Pakeitus skundžiamą teismo sprendimo sprendimą, ieškovo ieškinys iš... 92. Apeliacinėje instancijoje priimtas ieškovui palankus teismo procesinis... 93. Dėl procesinių prašymų... 94. Lietuvos apeliaciniam teismui atsakovas pateikė prašymą pakeisti jo... 95. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 96. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti ir teismo... 97. ,,Ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovui akcinei bendrovei ,,Amber Grid“... 98. Priteisti ieškovui akcinei bendrovei ,,Amber Grid“ (į. k. 303090867) iš...