Byla 2-21-633/2015
Dėl nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą priteisimo

1Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui M. B., atsakovės uždaros akcinės bendrovės „Hertransus“ atstovams V. B. ir advokatui V. R., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą priteisimo, ir

Nustatė

2I.

3Šalių (ieškovo) reikalavimai.

4Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau, - Lietuvos draudikų biuras) savo ieškiniu šioje byloje prašo teismą priteisti jam iš atsakovės uždaros akcinės bendrovės (toliau, - UAB) „Hertransus“ regreso teise (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau, - privalomojo draudimo įstatymo) 17 ir 23 str. str. pagrindu) : a) 12885,67 eurų (44491,65 Lt) nuostolių, atsiradusių jam dėl atsakovės darbuotojo trečiojo asmens A. Š. kaltai sukeltoje autoavarijoje padarytos žalos atlyginimo, b) 6 proc. metines kompensacines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, c) bylinėjimosi išlaidas.

5II.

6Šalių reikalavimų ir atsikirtimų (paaiškinimų) santrauka.

72.1. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ieškovas per savo atstovą paaiškino, kad ieškinį prašantis tenkinti visiškai. 2013-03-27 Vokietijoje dėl atsakovės darbuotojo, jam atliekant darbines funkcijas, trečiojo asmens A. Š., vairavusio AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausantį ir atsakovės pagal lizingo sutartį naudojamą krovininį automobilį „Iveco AT440S42“, valst. Nr. ( - ) sukabintą junginyje su atsakovei nuosavybės teise priklausančia priekaba „Lohr Eurolohr“, valst. Nr. ( - ), kaltės kilusios autoavarijos metu, susidūrus trečiojo asmens vairuoto vilkiko temptai priekabai su trečiojo asmens G. M. priklausančiu ir jo vairuotu automobiliu „Porsche Cayenne, valst. Nr. ( - ) bei pastarajam papildomai kliudžius kelio ženklą, buvo apgadinti automobilis „Porsche Cayenne“ ir kelio ženklas, - padaryta turtinė žala tretiesiems asmenims. Kadangi atsakovės naudojamo vilkiko „Iveco“ valdytojo civilinė atsakomybė privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apdrausta, eismo įvykio vietos valstybės Vokietijos nacionalinis draudikų biuras pagal ES Biurų tarybos vidaus nuostatų (toliau, - vidaus nuostatų), paskelbtų su Europos komisijos 2003-07-28 sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB), 3 ir 5 str. str. nuostatas, būdamas pagal minimus nuostatus išimtinai kompetentingas tai daryti, pagal avarijos vietos valstybės – Vokietijos, teisę sureguliavo (suadministravo) dėl autoavarijos atsiradusią turtinę žalą, išmokėjo draudimo išmokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims bendroje sumoje – 12885,67 EUR, kas atitiko 44491,65 Lt, ir pateikė ieškovui reikalavimą, remiantis nuostatų 5 str., kompensuoti (sumokėti) jam 100 proc. minimos išmokos. Ieškovas, privalėdamas per 2 mėn. tai padaryti, reikalavimą patenkino ir sumokėjo (pervedė) Vokietijos biurui pinigų sumą, lygią draudimo išmokos dydžiui, t.y. 12885,67 EUR, kas ir sudaro jo, ieškovo nuostolius, juos ir prašantis priteisti iš civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kaltai nesudariusios (privalomojo draudimo įstatymo 4 str.) ir kartu kaip darbdavio atsakingos už žalą atsakovės, remdamasis privalomojo draudimo įstatymo 23 str. nustatyta atgręžtinio reikalavimo (regreso) teise. Ieškovas dar iki ginčo teisme pradėjimo pateikė atsakovei reikalavimą grąžinti jam Vokietijos biurui kompensuotą draudimo išmoką, tačiau atsakovė reikalavimo neįvykdė. Nors atsakovė naudojamo vilkiko valdytojo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi Rusijos Federacijoje registruotoje draudimo kompanijoje „Rosgosstrakh“ Ltd., tačiau šis draudimas Lietuvos Respublikoje registruotai kelių transporto priemonei negaliojo nei Lietuvoje, nei Vokietijoje, nei jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje, kadangi pagal privalomojo draudimo įstatymą tokią civilinę atsakomybę drausti turi teisę tik Lietuvos draudikų biurui, kaip asociacijai, priklausančios draudimo kompanijos, tarp kurių Rusijos įmonės nebuvo ir nėra. Nors autoavarijoje dalyvavusios ir tiesiogiai su apgadintu „Porshe“ automobiliu kontaktavusios antrosios junginio kelių transporto priemonės (ne motorinės) – priekabos, valdytojo civilinė atsakomybė privalomai ieškovės buvo apdrausta trečiojo asmens – „BTA Insurance company“ SE, veikiančio per filialą Lietuvoje, tačiau pagal Vokietijos nacionalinę teisę, jos aiškinimo ir taikymo praktiką, tame tarpe ir teismų veikloje, civilinė atsakomybė atlyginti 50 proc. žalos priekabos draudikui kyla tik tokiais atvejais, kai žalos transporto priemonių sukabinto junginio dalimi – priekaba, padarymo momentu privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu yra apdrausta abiejų junginio transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė, t.y. ir priekabos ir vilkiko. Kadangi vilkikas šiuo atveju galiojančio draudimo neturėjo, už tempta priekaba padarytą žalą yra atsakingas vilkiko valdytojas, - analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos privalomojo draudimo įstatyme. Būtent trečiojo asmens A. Š. kaltė dėl ginčo autoavarijos kilimo yra nustatyta pagal Vokietijos policijos atlikto tyrimo duomenis ir surašytus nustatytos formos pranešimą bei galutinę tyrimo išvadą, kurie ir pagal Vokietijos teisę (civilinio proceso kodekso 415 str.) turi prima facie įrodymų galią, todėl negali būti nuneigti įvykio liudytojų, taigi ir trečiojo asmens A. Š., parodymais. Mažinti draudimo išmoką dėl automobilio „Porsche“ vairuotojo veiksmų, dėl kurių Vokietijos policijos buvo registruotas papildomas (antras) eismo įvykis, Vokietijos biurui pagal tos šalies teisę nebuvę pagrindo, kadangi išimtinės kompetencijos ribose veikusios šios įstaigos pagal policijos atlikto tyrimo duomenis buvo konstatuota, kad „Porsche“ vairuotojo manevras, kurio metu jis kontaktavo su kelio ženklu, buvo sąlygotas trečiojo asmens A. Š. kelių eismo taisyklių pažeidimo ir buvo atliktas tik pagrįstai siekiant išvengti didesnės žalos (apgadinimų). Žalos dydis Vokietijos biuro buvo nustatytas pagal šios šalies teisinį reguliavimą, remiantis ekspertų išvadomis, taip pat apgadintų „Porsche“ automobilio ir kelio ženklo atstatymo (remonto) faktiniais kaštais, papildomos jos, žalos, administravimo išlaidos paskaičiuotos taip pat remiantis Vokietijos teise. Atsakovė jo, ieškovo, pateiktų bylon įrodymų dėl žalos dydžio nenuneigė ir priešingas aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų į šią bylą nepateikė.

82.2. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje atsakovė per savo atstovus paaiškino, jog atsakovė su ieškiniu visiškai nesutinka ir prašanti jį atmesti. Pirma, atsakovė nesutinkanti, kad jos valdomo ir trečiojo asmens A. Š. vairuoto vilkiko valdytojo civilinė atsakomybė autoavarijos metu nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, Rusijos kompanijos išduotas draudimo polisas, atsakovės įsitikinimu, galiojo, - pareigą sudaryti draudimo sutartį ji buvo tinkamai įvykdžiusi. Antra, ieškovas nepateikė ir byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų spręsti, kad dėl autoavarijos kilimo yra kaltas trečiasis asmuo A. Š. ir tik jis vienas, t.y. nėra ir mišrios kaltės su antrojo automobilio vairuotoju, nors šis taip pat manevravo, kliudė stulpą ir policija užregistravo du kelių eismo įvykius, - yra požymių, kad dėl žalos atsiradimo buvo ir paties nukentėjusio asmens kaltės. Trečia, atsakovė taip pat nesutinkanti, kad šiuo atveju už 50 proc. dalį žalos atlyginimo nėra atsakingas priekabos draudikas trečiasis asmuo „BTA insurance company“ SE, atsakovės vertinimu, priekabos draudiko pareiga pagal sutartį draudiminio įvykio atveju mokėti draudimo išmoką nukentėjusiems neturėtų būti siejama su aplinkybe turi ar ne draudimo apsaugą ją tempęs vilkikas. Nors kita vertus, atsakovė pripažįstanti, kad žalos patyrusiam nukentėjusiam asmeniui atsakingas už žalą transporto priemonės valdytojas ir jo civilinės atsakomybės draudikas, konstatavus faktinį pagrindą tokios atsakomybės taikymui, yra solidarūs bendraskoliai, todėl savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo nukentėjęs, kaip kreditorius (šiuo atveju jo teises subrogacijos pagrindu perėmęs ieškovas), turi teisę nukreipti tiek vienu metu į juos abu, tiek ir į kurį nors vieną, kadangi subrogacija šiuo atveju ginama pagal Lietuvos civilinio proceso taisykles. Ketvirta, atsakovė nesutinkanti ir su reikalaujamos kompensuoti žalos apimtimi bei dydžiu, ji laikosi pozicijos, kad apgadinimai automobilio „Porsche“ dešiniame šone atsirado jo vairuotojui manevruojant ir kliudant kelio ženklą, dėl jų atsiradusios žalos yra atsakingas pats nukentėjusysis, todėl draudimo išmoka dėl šios žalos dalies (automobilio „Porsche“ dešinio šono ir kelio ženklo) atlyginimo buvo išmokėta nepagrįstai, todėl subrogacija neįvyko ir ieškovas šioje dalyje neturi galiojančios reikalavimo teisės. Kita vertus, objektyvaus pobūdžio duomenys (fotonuotraukos) dalies automobilio „Porsche“ apgadinimų nepatvirtina (tokie nuotraukose nefiksuoti), todėl atsakovės nuomone nėra patikimai įrodyta, kad nuotraukose nefiksuoti automobilio apgadinimai tikrai buvo (tiek dešinėje, tiek kairėje pusėse). Be to, atsakovės manymu skaičiuojant apgadinto automobilio „Porsche“ atstatymo kaštus, vertinant keičiamų detalių kainą, turėjo būti įvertintas jų nusidėvėjimo laipsnis, t.y. skaičiuojama ne naujų, tačiau analogiškai nudėvėtų kaina.

92.3. Trečiasis asmuo A. Š. paaiškino, kad pripažįstantis faktus, jog avarijos metu vairavo minėtą aukščiau vilkiką sukabintą su priekaba, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje atliko manevrą, sukdamas dešinėn iš šalutinės gatvės į pagrindinę, kaip tai pavaizduota Vokietijos policijos tyrimo medžiagoje, taip pat patvirtinantis, kad ten pat yra teisingai pažymėtas ir „Porsche“ automobilio manevravimas avarijos vietoje, tačiau jis laikantis save nekaltu, jo vertinimu dėl transporto priemonių susidūrimo buvo kaltas tik pats „Porsche“ automobilio vairuotojas, neįvertinęs situacijos, kurioje jam buvo likę per mažai vietos kelyje kad atlikti posūkio manevrą, tačiau jis vis tiek jį toliau vykdė, dėl ko ir buvo kliudytas jo vilkta priekaba. Jis patvirtinantis, kad buvo pristatytas į Vokietijos policijos įstaigą, ten supažindinamas su policijos dokumentais dėl avarijos, juose pasirašė, tačiau teigia nesupratęs, kad būtų pripažįstamas kaltu dėl avarijos kilimo ir kad jam dėl to būtų skiriama kokia tai nuobauda, tokių dokumentų negavęs ir vėliau. Teigiantis, kad jis pats irgi nesidomėjo, kurį iš vairuotojų policija laiko avarijos kaltininku, įmonės administracijai nesakė, kad dėl kilusios avarijos esantis kaltas jis, nes taip niekada nemanė. Ar visi dokumentuose fiksuoti automobilio „Porsche“ apgadinimai tikrovėje automobilyje buvo ir ar visi buvo padaryti būtent šios avarijos metu, jis negalintis nei patvirtinti, nei paneigti, nes detaliau automobilio po avarijos netyrinėjo.

102.4. Trečiasis asmuo „BTA Insurance company“ SE jokių paaiškinimų nei raštu, nei žodžiu nepateikė, savo pozicijos dėl ieškinio byloje neišsakė.

11III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.

12Išklausęs teismo posėdyje ginčo šalių atstovus, bylos nagrinėjime dalyvavusį trečiąjį asmenį, taip pat ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (Vokietijos policijos įstaigos atlikto autoįvykio tyrimo medžiagą, žalos administravimo medžiagą iš Vokietijos draudikų biuro, ieškovo žalų administravimo departamento išvadas, žalą Vokietijoje administravusio Europos žalų administravimo biuro (BECS) Vokietijos įmonės „Becs GmbH“ rašytinius paaiškinimus ieškovei ir kt.), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :

131.2013-03-27 apie 10.55 val. Vokietijoje Liudvigshafeno mieste trečiasis asmuo A. Š., dirbdamas pas atsakovę vairuotoju ir atlikdamas darbo funkciją, vairuodamas AB „SEB lizingas“ priklausantį atsakovės naudojamą lizingo sutarties pagrindu vilkiką „Iveco AT440S42“, valst. Nr. ( - ) sukabintą su atsakovei priklausančia priekaba „Lohr Eurolohr“, valst. Nr. ( - ), sankryžoje suko dešinėn iš šalutinės Am Sandloch gatvės į pagrindinę Von-Kieffer-Strabe, velkamos priekabos galine dalimi išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą Am Sandloch gatvėje, užtverdamas kelią į šią įsukusiam ir priešinga kryptimi judėjusiam automobiliui „Porsche Cayenne, valst. ( - ), vairuojamam savininko G. M., ir tokiu savo manevru sudarydamas avarinę situaciją. Kad išvengti susidūrimo su priekaba, automobilio „Porsche“ vairuotojas G. M. traukdamasis į šoną (dar labiau į dešinę) automobilio dešine puse užkliudė ir nežymiai apgadino kelio ženklą, tačiau A. Š. toliau tęsė posūkio manevrą, dėl kurio priekaba dar labiau pasislinko (išvažiavo) į priešingos krypties eismo juostą, kliudė ir apgadino minėtą automobilį „Porsche“.

142. 2013-03-27 avarijos vietoje atlikusi tyrimą policijos įstaiga, - Rheinpfalz policijos valdybos 1-ojo Liudvigshafeno policijos poskyrio D tarnybinė grupė, nustačiusi, kad po a/m „Porsche“ susidūrimo su kelio ženklu, abi transporto priemonės kad ir trumpam buvo sustojusios, registravo du eismo įvykius, atitinkamai Nr. 473032/27032013/1238 ir Nr. 473018/28032013/0736. Dėl pirmojo įvykio buvo konstatuota, kad A. Š. pažeidė Vokietijos kelių eismo taisyklų 1 str. 2 d., 2 str. 2 d., 49 str. reikalavimus, o G. M. – 1 str. 2 d. ir 49 str., A. Š. paskirta 100 Eur bauda, G. M. – 35 Eur; dėl antrojo įvykio buvo konstatuota, kad A. Š. pažeidė Vokietijos kelių eismo taisyklių 1 str. 2 d., 2 str. 2 d. ir 49 str., už tai jam paskirta 100 Eur bauda (pirminiai policijos pranešimai apie įvykius). 2013-04-03 policijos baigiamojoje tyrimo išvadoje dėl pirmojo eismo įvykio Nr. 473032/27032013/1238 (nubausti abu vairuotojai) konstatuota, kad ir dėl šio įvykio pagrindiniu kaltininku turi būti laikomas būtent vilkiko vairuotojas trečiasis asmuo A. Š., netinkamai atlikęs posūkio manevrą ir neatsižvelgęs į transporto priemonės išsikišimą gatvių susijungimo taške (b. l. 145, 146, 2 tome).

153. 2013-04-24, 2013-05-22, 2013-05-23 ir 2013-06-25 nukentėjęs avarijoje trečiasis asmuo G. M. per savo atstovą advokatą Vokietijos draudikų biuro įgaliotiniui „Becs GmbH“ pateikė reikalavimus atlyginti žalą (b. l. 29-30,57-60, 62-63, 65-66, 2 tome).

164. Sureguliavusi avarijoje padarytą turtinę žalą, įmonė „Becs GmbH“ 2013-07-04 išmokėjo 11036,62 Eur draudimo išmoką dėl automobilio „Porsche“ apgadinimo (b. l. 17-18, 2 tome), 76,05 Eur už asmeniškai pateiktą išrašą (b. l. 19-20, 2 tome) ir tą pačią dieną pateikė Vokietijos draudikų biurui reikalavimą kompensuoti šias išlaidas, taip pat 1655,49 Eur mokesčių pagal Biurų vidaus nuostatus, viso – 12 768,16 Eur (b. l. 9-12, 2 tome).

175. 2013-07-17 Vokietijos draudikų biuras pateikė reikalavimą ieškovui kompensuoti draudimo išmoką nukentėjusiajam, taip pat išorės paslaugas ir administravimo mokestį – 12768,16 Eur, remiantis Biurų Tarybos vidaus nuostatų 5 straipsniu (b. l. 5-8, 2 tome), o 2013-10-30 papildomai dar 102,19 Eur draudimo išmoką dėl kelio ženklo apgadinimo su 15,32 Eur administravimo mokesčiu, viso – 117,51 Eur (b. l. 101-102, 3 tome).

186. Pagal Biurų Tarybos vidaus nuostatų 5 straipsnį ieškovas Vokietijos draudikų biuro reikalavimus patenkino : 2013-09-05 ir 2013-12-03 tarptautiniais lėšų pervedimais sumokėjo jam 12885,67 Lt (b. l. 6, 1 tome, 81 ir 104, 3 tome).

197. Po pirmojo kompensacijos pervedimo Vokietijos draudikų biurui, 2013-09-25 ieškovė pateikė rašytinę pretenziją (atgręžtinį reikalavimą) atsakovei dėl patirtų nuostolių atlyginimo remiantis privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d., tačiau atsakovė jos netenkino, 2014-01-24 ieškovė kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu (b. l. 1-3, 1 tome).

20IV. Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.

21Byloje yra kilęs ginčas dėl : atsakovės vilkiko valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo Rusijos draudimo kompanijoje galiojimo (1), trečiojo asmens A. Š. kaltės, kaip atsakovės civilinės atsakomybės privalomos sąlygos, ir jo veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio su kilusia žala (2), atsakovės priekabos valdytojo civilinės atsakomybės draudiko trečiojo asmens „BTA Insurance company“ SE pareigos mokėti draudimo išmoką, - ieškovės reikalavimo teisės į santykinę ½ dalį transporto priemonių junginiu padarytos žalos atlyginimą galiojimo (3), ieškovės atlygintos (kompensuotos) dėl autoavarijos fakto žalos apimties ir dydžio pagrįstumo (4).

224.1. Dėl atsakovės vilkiko valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties su Rusijos Federacijos draudimo kompanija galiojimo ginčo teisiniam santykiui.

23Kaip jau minėta aukščiau, atsakovė šioje bylos dalyje nuo ieškinio ginasi aplinkybe, kad jos valdomas vilkikas turėjo galiojančią Rusijos Federacijoje įregistruotos draudimo kompanijos „Rosgosstrakh“ išduotą tarptautinę motorinių transporto priemonių draudimo žaliąją kortelę, atsakovės nuomone, jos draudiminė apsauga galiojo ir avarijos šalyje, t.y. Vokietijoje, todėl nesą faktinio pagrindo ieškovo argumentui, jog atsakovės vilkikas neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Su tokia atsakovės pozicija teismas nesutinka, nes jos argumentai nepagrįsti.

24Pagal privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 8, 9 ir 19 punktų, taip pat 6 str. 1, 4 ir 6 d. d. nuostatas transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, t.y. įregistruotų Lietuvoje, įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurios pagrindu draudėjo pageidavimu gali būti išduota žalioji kortelė, įrodanti draudiminės apsaugos galiojimą užsienio šalyse, gali būti sudaroma tik laikantis privalomojo draudimo įstatymo, Civilinio kodekso, Draudimo įstatymo ir kitais LR teisės aktais nustatytos tvarkos, ir tik įmonėse, kurios LR teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą ir kurios, kas itin svarbu šios bylos aplinkybių kontekste, yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės. Jau buvo minėta, kad atsakovės valdomas autoavarijoje dalyvavęs vilkikas buvo įregistruotas Lietuvoje (savininkas – AB „SEB lizingas“, naudotojas – UAB „Hertransus (atsakovė), turėjo nuolatinės valstybinės registracijos Lietuvoje numerio ženklą, todėl privalo būti laikoma transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvoje. Iš to išplaukia minėtu teisiniu reguliavimu grindžiama teismo išvada, jog šios transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomai turėjo teisę drausti (sudaryti draudimo sutartį) tik draudimo kompanija, ieškovės, kaip asociacijos (Lietuvos draudikų biuro), narė. Bylos duomenimis (b. l. 97, 3 tome), kurių atsakovė neginčijo, RF įmonė „Rosgosstrakh“ nebuvo ir nėra Lietuvos draudikų biuro narė, taigi, pagal privalomojo draudimo įstatymą neturėjo teisės sudaryti atsakovės valdomo automobilio privalomojo draudimo sutarties, šis draudimo sandoris prieštaravo aukščiau nurodytoms imperatyvaus pobūdžio privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinėms atsakomybės draudimą Lietuvoje reguliuojančio specialaus įstatymo normoms, todėl ji (draudimo sutartis ir jos pagrindu išduota žalioji kortelė) buvo niekinė ir negaliojo nuo pat sudarymo momento (Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. 1 d.). Iš to daroma išvada, kad autoavarijoje Vokietijoje dalyvavusio vilkiko valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu nebuvo apdrausta. Analogiškai spręsta ir aukštesnių teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2014-06-25 nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-834-657/2014, 2014-04-04 nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-618-555/2014, 2013-12-18 nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-1913-480/2013 ir kt.).

25Pagal privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 dalies imperatyvą už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo nustatyta tvarka tuo atveju, kai transporto priemonė naudojama pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kaip ir yra nagrinėjamo ginčo atveju, yra atsakingas tokios transporto priemonės naudotojas, taigi, šiuo atveju būtent atsakovė. Pagal to paties straipsnio 3-iosios dalies imperatyvą, tokios lizinguojamos transporto priemonės naudotojui (privalomojo draudimo įstatymo požiūriu - valdytojui) nesudariusiam privalomojo draudimo sutarties, be jokių išimčių draudžiama tiek pačiam tokią transporto priemonę naudoti, tiek leisti ją naudoti kitam asmeniui. Kaip teismas nustatė, atsakovė kaltai pažeidė aptartus įstatymo imperatyvus, todėl iš specialaus privalomojo draudimo įstatymo būtent jai kyla civilinė atsakomybė, - prievolė kompensuoti neapdraustu vilkiku padarytą avarijoje žalą, su kurios atsiradimu atsakovės pareigos apdrausti neįvykdymas buvo tiesiogiai priežastingai susijęs, mat kaip tik ta aplinkybė, jog vilkikas nebuvo apdraustas, ir lėmė tai, kad reikalavimai dėl avarijos pasekmėje atsiradusios žalos atlyginimo buvo pareikšti avarijos vietos valstybės – Vokietijos draudikų biurui, kuris žalą atlygino draudimo išmokomis, o ieškovas pagal Biurų vidaus nuostatus jam išmokėtas nukentėjusiems sumas kompensavo, taip patirdamas byloje reikalaujamus jam atlyginti nuostolius, - jeigu būtų sudaryta įstatymą atitinkanti draudimo sutartis, žalą būtų atlyginęs draudikas, o ne Vokietijos draudikų biuras, draudimo išmokų kompensavimo pareiga (nuostoliai) ieškovei nebūtų atsiradę. Analogiškai spręsta ir aukštesnių teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2014-06-25 nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-834-657/2014, 2013-12-18 nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-1913-480/2013 ir kt.).

26Nors tiesiogiai tretiesiems nukentėjusiems asmenims Vokietijoje įvykusios avarijos metu žala buvo padaryta vilkiką vairuojant trečiajam asmeniui A. Š., kuris įprastomis aplinkybėmis pats būtų atsakingas už žalos padarymą, tačiau regreso teisę ieškovui įgyvendinant pagal nacionalinę teisę, - privalomojo draudimo įstatymą, draudimo įstatymą, civilinį kodeksą ir kt., pagal CK 6.264 str. 1 ir 2 d. d., 6.270 str. 1 ir 2 d. d. nuostatas vairuotojo A. Š. veiksmais padarytą žalą privalo atlyginti automobilio valdytojas ir jo darbdavys, t.y. atsakovė, be to, privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. normos nustato ieškovui teisę reikalauti ginčo nuostolių atlyginimo tiek iš atsakingo už žalos padarymą asmens A. Š., tiek iš atsakovės, kaip pareigos sudaryti draudimo sutartį neišvykdžiusio asmens (solidari dviejų skolininkų atsakomybė), ieškovas pareikšdamas atgręžtinį reikalavimą vienai atsakovei, teismo vertinimu, tinkamai realizavo savo pažeistų teisių gynimą, nes turintis pasirinkimo teisę iš kurio skolininko reikalauti nuostolių atlyginimo, tai atitinka ir aukštesnių teismų praktiką (2012-10-18 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-491/2012).

274.2. Dėl trečiojo asmens A. Š. kaltės, kaip atsakovės civilinės atsakomybės privalomos sąlygos, ir jo veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio su kilusia žala.

28Kaip minėta aukščiau, transporto priemonių junginį avarijoje vairavęs trečiasis asmuo A. Š. visiškai nepripažįsta, kad yra kaltas dėl autoavarijos kilimo ir žalos atsiradimo, o pati atsakovė laikosi pozicijos, kaip teismo ji suprantama, kad dėl žalos kelio ženklui ir automobilio „Porsche“ dešinei pusei atsiradimo yra kaltas pats nukentėjusysis automobilio „Porsche“ vairuotojas G. M., o dėl žalos „Porsche“ kairiajai kėbulo pusei, - kaltė daigiausiai yra abipusė (abiejų vairuotojų). Su tokia atsakovės ir tuo labiau trečiojo asmens pozicija teismas nesutinka, nes jų argumentai nepagrįsti.

29Kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, įvykus draudiminiam įvykiui užsienio valstybėje, pagal Biurų vidaus nuostatus žala yra administruojama pagal avarijos valstybės biurų tarybos narės nacionalinę teisę, taigi ir kaltas dėl autoavarijos asmuo nustatomas pagal tos valstybės, šiuo atveju Vokietijos, teisinį reguliavimą. Ieškovas savo pozicijai, kad dėl avarijos kilimo yra kaltas būtent trečiasis asmuo A. Š., pagrįsti byloje pateikė autoavarijos tyrimą atlikusios Vokietijos policijos įstaigos pagal kompetenciją surašytus dokumentus – pranešimus apie eismo įvykius ir baigiamąją tyrimo išvadą, taip pat pateikė ir visą avarijos tyrimo medžiagą, kurios pagrindu buvo padarytos policijos išvados dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų. Be to, šiai civilinės atsakomybės sąlygai įrodyti teismo siūlymu ieškovas taip pat pateikė papildomus žalą administravusio Vokietijos draudikų biuro įgaliotinio „Becs GmbH“ rašytinius paaiškinimus su nuorodomis į Vokietijos viešosios teisės aktus (kelių eismo taisykles, Kelių įstatymą, Civilinio proceso kodeksą) ir netgi autentiškų jų tekstų ištraukomis (b. l. 67-70, 71-88, 89-94, 95-144, 145-146, 154-164, 2 tome, taip pat 21-31, 34-41, 4 tome, 21-22, 23-24, 25-28, 29-33, 91-65, 118-121, 5 tome). Žalos administratorius pagal Vokietijos teisę nors iš dviejų etapų susidėjusią ginčo avariją traktavo kaip vieną draudiminį įvykį, automobilio „Porsche“ vairuotojo manevrą, formaliai taip pat pažeidusį kelių eismo Vokietijoje taisykles, traktavo kaip būtinojo reikalingumo veiksmą, - kad išvengti susidūrimo su trečiojo asmens vairuotu transporto junginiu ir nepalyginamai didesnės žalos. Taigi, žalos administravimo subjektas atsakingu už visą kaip autoavarijos pasekmę atsiradusią žalą pripažino būtent tik vieną trečiąjį asmenį A. Š.. Labai svarbu pažymėti, kad pagal Vokietijos teisę (Vokietijos privalomojo draudimo įstatymo 115 str.) nukentėjęs ir žalos patyręs asmuo savo reikalavimą atlyginti žalą, taigi ir atsakingo už žalą asmens kaltę, turi teisę grįsti ne tik policijos dokumentais, tačiau ir kitomis įstatymais leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis, kaip šiuo atveju buvo – liudytojo parodymais, be to, Vokietijos teisėje mišrių skirtingų transporto priemonių vairuotojų veiksmų (manevrų) atveju galioja „pagrindinės priežasties“, „pagrindinio kaltininko“ principai, kas atsispindi baigiamojo policijos tyrimo išvadoje. Neabejotinai svarbi ir kita dalis Vokietijos teisinio reguliavimo, susijusi su faktų įrodinėjimu, - pagal Vokietijos civilinio proceso kodekso 415 str. nuostatas ieškovo pateikti ieškiniui pagrįsti dokumentai, - tiek policijos pranešimai ir baigiamoji išvada, tiek Vokietijos draudikų biuro įgaliotinio („Becs GmbH“) rašytiniai paaiškinimai, pažymos, yra prima facie įrodymai, kuriuos neleidžiama nuginčyti fizinių asmenų paaiškinimais, taigi ir trečiojo asmens A. Š.. Teismas atskirai sprendžia pažymėti ir paskutinįjį iš reikšmingiausių teismo vertinimu Vokietijos ginčo teisinio santykio reguliavimo aspektą, kuris beje netgi griežtesnis nei atitinkamai Lietuvos civilinio kodekso 6.270 str. normos, - didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės ir taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos atvejus (kai įrodoma, jog eismo įvykio būtų neišvengęs net idealus vairuotojas, kaip nurodyta Kelių eismo įstatymo 17 str. 3 d), - Vokietijos Kelių eismo taisyklių 7 ir 18 straipsniai.

30Kadangi ieškovė regresinio reikalavimo teisę įgyvendina pagal Lietuvos teisę, yra svarbi ir LR CK 6.251 str. 2 d. nuostata, kad negali būti mažinamas atlygintinos (kompensuotinos) žalos dydis, jeigu jis yra mažesnis už draudimo sumą, kuria kaltininko civilinė atsakomybė turėjo būti pravalomai apdrausta (šiuo atveju 500.000 eurų). Būtent todėl teismų praktikoje tokiais atvejais nėra mažinama atlygintinų ieškovui nuostolių suma remiantis aplinkybėmis, susijusiomis su pripažįstamo atsakingu už žalą asmens turtine padėtimi, jo santykiais su žalos patyrusiu nukentėjusiu asmeniu ir pan.

31Patikrinęs ieškovo pateiktus duomenis dėl autoavarijos kaltininko ir atsakingo už žalą asmens nustatymo, teismas konstatuoja, jog šie duomenys visiškai atitinka Lietuvos Respublikos CPK (toliau, - CPK) 177 str. leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, tarpusavyje nėra prieštaringi, yra pakankamai nuoseklūs ir išsamūs, todėl teismo pripažįstami tinkamais.

32Kaltė civilinėje atsakomybėje, tame tarpe ir dėl žalos atlyginimo, savo turiniu nėra tapati (vienoda) su kalte, kaip ji yra apibrėžta ir suprantama viešojoje teisėje, taigi ir kelių eismo taisyklėse. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti suvokiama kaip asmens elgesio objektyvus neatitikimas reikiamam apdairumui ir rūpestingumui, kuris buvo būtinas konkrečiose aplinkybėse, kad asmuo nepadarytų žalos. Ginčo situacijoje atsakovės darbuotojas, trečiasis asmuo S. Š. iki eismo įvykio pradžios važiavo ne pagrindiniu keliu (šalutine gatve) ir tai yra objektyvu. Jo padėtis sąlygojo tai, kad jis privalėjo įsitikinti tuo, jog iš tikrųjų važiuoja ne pagrindiniu keliu, o tai padaręs, privalėjo elgtis pagal Vokietijos Kelių eismo taisyklių nurodymus – važiuoti savąja dešine eismo juosta ir duoti kelią-nesutrukdyti pagrindiniu keliu (gatve) atvažiuojančiai ir į šalutinį kelią sukančiai transporto priemonei automobiliui „Porsche“. Kompetentingos Vokietijos policijos įstaigos nustatyta, kad objektyviai A. Š. to nepadarė, vadinasi, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Teigdama, kad trečiajam asmeniui būti pakankamai atidžiam ir rūpestingam sutrukdė pašalinės aplinkybės (neatitinkantis Vokietijos kelių eismo taisykles automobilio „Porsche“ manevras), atsakovė privalo tokią aplinkybę, kuria remiasi, įrodyti (CPK 178 str.). Tik įrodžius tokią aplinkybę, būtų galima pagrįstai svarstyti, ar A. Š. kaltės nepašalina trečiojo asmens (automobilio „Porsche“ vairuotojo) veiksmai, už kuriuos A. Š. neatsako, arba yra kitos pagal Vokietijos teisę jo atsakomybę šalinančios aplinkybės. Būtent trečiojo asmens A. Š. kaltę įrodančius duomenis dėl eismo įvykio ir žalos ieškovas pateikė, tai atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose (2000-06-16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 27, punktas Nr. 10), o atsakovė, kaip skolininkė žalos atlyginimo prievolėje, neįrodė savo nekaltumo ir įstatyminės savo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, kaltės prezumpcijos nenuginčijo, todėl kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, priešingai nei teigia atsakovė, byloje yra nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-730/2002).

334.3. Dėl atsakovės priekabos valdytojo civilinės atsakomybės draudiko trečiojo asmens „BTA Insurance company“ SE pareigos mokėti draudimo išmoką, - ieškovės reikalavimo teisės į santykinę ½ dalį transporto priemonių junginiu padarytos žalos atlyginimą (ne)galiojimo.

34Atsakovė, remdamasi bylos faktinėmis aplinkybėmis, kad žala tiesiogiai fiziškai buvo padaryta kelių transporto junginyje buvusia priekaba, kurios valdytojo civilinę atsakomybę privalomai buvo apdraudęs trečiasis asmuo UAB „BTA Insurance company“ SE, bei 2010-10-27 Vokietijos Federalinio Aukščiausiojo teismo Bundesgerichtshof sprendimu, laikosi pozicijos, kad Vokietijos draudikų biuras pagal Vokietijos teisę ir jos aiškinimo bei taikymo teismuose praktiką turėjo pareigą, jeigu teismas laikys, kad nustatyta trečiojo asmens A. Š. kaltė dėl avarijos, atlyginti tik ½ dalį ginčo avarijoje tretiesiems asmenims atsiradusios žalos, o likusią dalį žalos privalėjo ir privalo atlyginti priekabos civilinės atsakomybės draudikas (UAB „BTA Insurance company“ SE), taigi, atsakovės vertinimu, ½ dalis draudimo išmokų buvo išmokėta ir ieškovės kompensuota nepagrįstai, todėl ir šiuo faktiniu pagrindu mažiausiai ½ ieškinio reikalavimų turi būti atmesta. Su pastarąja atsakovės pozicija teismas nesutinka, nes ji nepagrįsta.

35Nėra byloje ginčo, kad žala turėjo būti ir buvo sureguliuota pagal Vokietijos teisę. Būtent pagal šios šalies teisinį reguliavimą turėjo būti nustatytas ir prievolės atlyginti žalą pobūdis, - ar ji turi būti solidari abiejų draudikų (vilkiko ir priekabos), ar dalinė - po ½ dalį vilkiko ir priekabos draudikams, ar vienasmenė prievolė ir kuriam draudikui, - ar vilkiko, ar priekabos. Kadangi, kaip spręsta aukščiau, vilkikas draudimo apsaugos neturėjo, vilkiko draudiko vietoje prievolėje atlyginti žalą atsistoja Vokietijos draudikų biuras. Vokietijos draudikų biuras 2014-09-02 oficialiame rašte ieškovei Nr. LT-261.666-2012-B (b. l. 3,4, 5 tome) yra pažymėjęs, kad jei kelių eismo įvykis įvyko Vokietijoje ir jį sukėlė vilkikas su priekaba (transporto priemonių junginys), žalos atlyginimas iš esmės yra nustatytas Vokietijos Kelių eismo įstatyme (vok. StVG). Pagal įstatymo 7 str. 1-ąją pastraipą jeigu vilkikas yra su priekaba, abiems junginio dalims taikoma 100 proc. prievolės trečiajai šaliai (solidari prievolė) ir ieškovas gali pasirinkti iš kurios junginio dalies ar abiejų draudikų reikalauti atlyginti žalą, sumokėjęs ieškovui visą žalos atlyginimą, junginio dalies draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į antrosios draudiką 50 proc. išmokos dalimi. Prievolės solidarumas yra taip pat nustatytas ir Vokietijos draudimo sutarčių įstatymu (VVG paragrafas 78), Vokietijos civilinio kodekso įstatymu (BGB paragrafas 426). Tačiau, kas yra labai aktualu šiam ginčui, bendra, solidari vilkiko ir priekabos draudikų prievolė atlyginti žalą kyla (taikoma) tik tais atvejais, kai abi junginio dalys yra „apdraustos“. Taigi šiuo atveju, kai pripažinta, jog vilkikas apdraustas nebuvo, prievolės atlyginti žalą solidarumo pagal Vokietijos teisę būti negali. Vadinasi belieka išaiškinti, kam, - Vokietijos draudikų biurui pagal Žaliosios kortelės taisykles (Biuro tarybos vidaus nuostatus) ar priekabos draudikui kilo pareiga atlyginti žalą. Vokietijos Kelių eismo taisyklių įstatymo 7 ir 8 str. str. yra nustatyta, kad motorinės transporto priemonės (vilkiko) savininkas (teisėtas valdytojas) yra automatiškai atsakingas už visą žalą, sukeltą naudojant transporto priemonę, taigi ir su jos velkama priekaba, ir nėra svarbu kuria junginio dalimi buvo kontaktas su nukentėjusio asmens daiktu (b. l. 90-91, 96-97). Be to, Vokietijos Bendrųjų eismo sąlygų (AKB) paragrafo 10a I-oje pastraipoje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės (vilkiko) draudimas taip pat apima ir žalą, kurią sukėlė priekaba, kuri buvo sujungta su motorine transporto priemone (taip kaip nagrinėjamame ginče), arba naudojimo metu nuo jos atsikabino ir dar judėjo (judančia atsikabinusia nuo vilkiko priekaba padaryta žala), o II-oje pastraipoje nustatyta, jog priekabos valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas apima tik tą žalą, kuri buvo sukelta tokia priekaba, kuri nebuvo sujungta su motorine transporto priemone, arba kad ir buvo sujungta, tačiau nejudėjo (b. l. 104-105, 5 tome). Kadangi nagrinėjamos bylos situacijoje trečiojo asmens apdrausta priekaba buvo sujungta su neapdraustu vilkiku ir kartu su juo judėjo, Vokietijos draudikų biuras visiškai pagrįstai, remdamasis nacionaline Vokietijos teise, veikdamas pagal išimtinę savo kompetenciją, apibrėžtą Biuro tarybos vidaus nuostatuose, pagal Žaliosios kortelės taisykles sureguliavo visą žalą ir visiškai (pilnai) ją atlygino, o ieškovas draudimo išmokas su patirtomis atitinkamomis žalos administravimo išlaidomis jai kompensavo, - priekabos civilinės atsakomybės draudimo aplinkybė neturi juridiškai reikšmingos įtakos ieškovo reikalavimo teisei ir ieškovui nebuvę teisinio pagrindo nekompensuoti (atsisakyti kompensuoti) Vokietijos draudikų biuro administruotos draudimo žalos atlyginimo išmokų (Kauno apygardos teismo 2014-06-25 nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-834-657/2014).

36Kita vertus atsakovė aukščiau teismo analizuotų teisės aktų, kaip ieškinio faktinio pagrindo dalį sudarančių aplinkybių, nenuginčijo ir kitokio užsienio (Vokietijos) teisės turinio neįrodė (CPK 178 str.), Vokietijos draudikų biuro pateikti paaiškinimai, pažymos su nuorodomis į konkrečius šios šalies teisės aktus bei šių aktų autentiškų tekstų ištraukos savo visuma teismui duoda pakankamą pagrindą konstatacijai, kad nagrinėjamu aspektu žala buvo sureguliuota ir draudimo išmokos išmokėtos pagal Vokietijoje privalomąjį transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančių teisė aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-13 nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014).

374.4. Dėl ieškovės atlygintos (kompensuotos) dėl autoavarijos fakto žalos apimties ir dydžio pagrįstumo.

38Šioje bylos dalyje atsakovė ieškiniui atsikerta aplinkybėmis, kad : a) avarijos vietoje kelio ženklas ir automobilio „Porsche“ dešinė pusė buvo apgadinti dėl paties šio automobilio manevro, o trečiojo asmens A. Š. vairuotas transporto priemonių junginys tiesiogiai fiziškai su ženklu ir dešine automobilio puse nekontaktavo, todėl prievolei kompensuoti šios žalos dalies atlyginimą nesą faktinio pagrindo, b) dalies į žalą apskaičiuotų kaip keistinų automobilio detalių apgadinimų ir jų pakeitimo darbų poreikio nepatvirtina fotonuotraukos (nėra jose užfiksuoti), c) vertinant žalą automobiliui „Porsche“ nebuvo atsižvelgta į pakeistų apgadintų detalių faktinį nusidėvėjimą iki jų sugadinimo ir atitinkamai nemažinta žalos dydis ir draudimo išmoka, d) atsakovei neaišku kokiu pagrindu į žalą automobiliui buvo paskaičiuotas „vertės sumažėjimas“ ir kompensacija už negalėjimą naudotis automobiliu (išlaidos pakaitiniam automobiliui).

39Dėl prievolės kompensuoti draudimo išmokas apimties (a). Teismas, jau aukščiau patikrinęs Vokietijos policijos įstaigos ir Vokietijos draudikų biuro sprendimus pripažinti autoavarijos kaltininku (pagrindiniu kaltininku) būtent trečiąjį asmenį A. Š., sprendė, jog šio asmens kaltė ir atsakomybė už visą autoavarijos pasekmėje atsiradusią žalą trečiųjų asmenų turtui buvo pripažinta pagal transporto priemonių privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Teismas taip pat jau yra pripažinęs pagrįsta Vokietijos policijos ir Vokietijos draudikų biuro išvadą, jog atsakovės akcentuojamą automobilio „Porsche“ vairuotojo manevrą, kuriuo jis automobilio dešine puse kliudė kelio ženklą, reikia vertinti atliktu veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis, tam kad išvengti akivaizdžiai grėsusių žymiai sunkesnių padarinių, galimai netgi vairuotojo sveikatai ir gyvybei, ir kad šis manevras buvo atliktas tik dėl pavojingo ir kalto, Kelių eismo taisykles pažeidusio A. Š. manevro, t.y. būtent trečiojo asmens neteisėti veiksmai ir tik jie tiesiogiai priežastingai lėmė, sąlygojo automobilio „Porsche“ vairuotojo veiksmus, taigi ir dėl jų atsiradusią žalą. Šių aplinkybių visuma sudaro teismui pakankamą faktinį pagrindą konstatacijai, jog atsakovė yra atsakinga ir už jos ginčijamą bendros žalos sudėtinę dalį, atsiradusią apgadinus automobilio „Porsche“ dešinį šoną ir kelio ženklą, o atsakovės argumentai vertinami nepagrįstais.

40Dėl dalies į žalą apskaičiuotų kaip keistinų automobilio detalių apgadinimų ir jų pakeitimo darbų poreikio neužfiksavimo fotonuotraukose (b). Teismas sprendžia, jog šiuo atveju žalos turtui dydis remiantis Vokietijos teise buvo nustatytas pagal visumą Vokietijos draudikų biuro įgaliotinio gautų ir įvertintų duomenų : a) autoavarijose padarytos žalos turtui įvertinimo eksperto tyrimo medžiaga, kurią sudarė automobilio apžiūra, keistinų detalių, mazgų ir remonto darbų sąmatos sudarymas, remonto tikslingumo, automobilio nuvertėjimo nustatymas (fotonuotraukos yra tik sudedamoji šios medžiagos dalis, neturinti išankstinės ir kokios tai padidintos reikšmės kitų duomenų atžvilgiu), b) automobilio remontą atlikusios specializuotos įmonės (autoserviso) detalizuota sąskaita, patvirtinančia kokios detalės, mazgai buvo pakeisti, kokie jų keitimo ir kitokio remonto darbai buvo atlikti. Sulyginus tarpusavyje eksperto sąmatą ir autoserviso sąskaitą nėra reikšmingų skirtumų, o kad ir būtų, pirmenybę tektų suteikti serviso duomenims, kadangi tik išardžius reikiamą dalį automobilio galima tiksliai nustatyti sugadinimų ir jų šalinimo (atstatymo) darbų apimtis, kaip žinia, vertintojas ardymo darbų neatlieka ir jo sąmata yra preliminaraus pobūdžio. Todėl teismas, patikrinęs ieškovo pateiktus bylon žalos turtui nustatymo dokumentus, sprendžia, kad vien tik ta aplinkybė, jog ne visi automobilio apgadinimai buvo užfiksuoti fotonuotraukose, nepaneigia visumos kitų aukščiau aptartų žalos nustatymo duomenų ir neduoda pagrindo abejoti jų teisingumu, juos laikyti nepakankamais, nepatikimais ir pan.

41Dėl neatsižvelgimo vertinant žalą automobiliui „Porsche“ į pakeistų apgadintų jo detalių faktinį nusidėvėjimą, buvusį iki jų sugadinimo, avarijos (c). Ieškovo į bylą pateiktoje automobiliui „Porsche“ padarytos žalos nustatymo eksperto „Ing.-Būro Wittemer &Partner GmbH“ išvadoje Nr. 0213C27GMM konstatuota, kad pagrindo atskaitymams „naujas už seną“ (nusidėvėjimo atskaitymui) pagal Vokietijos AKB-Bendrąsias automobilių draudimo sąlygas, nėra, - 5 ir 6 eilutės (b. l. 31-32, 2 tome), teismo siūlymu ir ieškovo prašymu Vokietijos draudikų biuro įgaliotinis „Becs GmbH“ 2014-10-02 pažyma Nr. LT 75052//Bi-bu papildomai byloje išaiškino, kad šiuo atveju pagal AKB kriterijus nebuvo dalių, kurios būtų pakeistos naujomis, nes transporto priemonė buvo pakankamai nauja (b. l. 118-121, 5 tome). Byloje yra duomenys, kad automobilis „Porsche“ eksploatuoti buvo pradėtas 2010-11-11 (pirmos registracijos data), iki avarijos eksploatuotas apytiksliai 2 m. 4 mėn., buvo nuvažiavęs 81835 km, jam dar galiojo gamintojo garantijos tiek eksploatacijos trukmės, tiek ridos požiūriu, todėl teismas visiškai sutinka su eksperto ir draudikų atstovo išvada, jog sugadintos automobilio detalės nebuvo nusidėvėję ir pagal Vokietijos teisę mažinti žalos dydį remiantis aplinkybe, kad automobilis buvo eksploatuotas (nenaujas), pagrindo nebuvę.

42Dėl pagrindo į žalą automobiliui „Porsche“ įskaičiuoti „vertės sumažėjimą“ ir kompensaciją už negalėjimą kurį laiką naudotis šiuo automobiliu, - išlaidas pakaitiniam automobiliui (d). Teismo siūlymu ir ieškovo prašymu žalą administravusi „Becs GmbH“ pateikė į bylą 2014-08-07 pažymą Nr. LT 75052//Bi-ef su Vokietijos teisės turinio paaiškinimais ir konkrečia Vokietijos Aukščiausiojo civilinio teismo („Bundeagerichtshof-BGH) praktika (b. l. 14-19, 4 tome). Šiuose dokumentuose išaiškinta, kad pagal Vokietijos ( - ) ir 251 paragrafus tuo atveju, jeigu transporto priemonė buvo patekusi į eismo įvykį, tai turi būti nurodoma (informuojama) ją parduodant. Pirkėjas už tokią transporto priemonę sutinka mokėti mažiau nei sutiktų mokėti už transporto priemonę, nedalyvavusią eismo įvykyje net ir tuo atveju jei transporto priemonė buvo atkurta 100 proc., kadangi tokios transporto priemonės eksploatacija yra susijusi su didesne rizika. Toks verčių (kainų rinkoje) skirtumas vadinamas „Merkantile Wertminderung“ (nuvertėjimas), jį turi teisę ir pareigą apskaičiuoti transporto priemonių ekspertas, kas šios bylos atveju ir buvo padaryta, apskaičiavus 1100 Eur suma, o nukentėjęs asmuo turi teisę į vertės sumažėjimo kompensavimą, kadangi pagal BGH, 1961-10-03 – VI ZR 238/61 4-ąjį punktą ekonominiu požiūriu apgadintas automobilis turi būti tokios būklės, kokios būtų, jei jis būtų neapgadintas. Aptarti duomenys, įskaitant Vokietijos teisės aktų taikymo ir aiškinimo praktiką, teismui yra pakankami išvadai, jog skaičiuoti automobilio vertės sumažėjimą dėl avarijos ir jį įtraukti į žalą bei draudimo išmoką buvo teisėtas pagrindas, atsisakyti šį nukentėjusio praradimą kompensuoti kai žalą patyręs asmuo to reikalauja, nebuvę pagrindo nei Vokietijos draudikų biuro įgaliotiniui, nei ieškovui. Jau minėtame Vokietijos ( - ) paragrafe nurodyta, kad trečioji šalis gali, turi teisę pareikšti pretenzijas dėl negalėjimo naudotis apgadintąja transporto priemone, į kompensaciją įskaičiuojamas ir laikotarpis, kai apgadintu automobiliu nebuvo galima naudotis (Vokietijos Aukščiausiojo Civilinio Teismo sprendimas byloje Nr. VI ZR 238/61, - b. l. 16,17, 4 tome). Teismo siūlymu ir ieškovės prašymu Vokietijos draudikų biuro įgaliotinis „Becs GmbH“ 2014-07-29 pažymoje Nr. LT 75052//Bi-ef papildomai išaiškino, jog kasdieniai negalėjimo naudotis automobiliu kaštai (praradimo kaštai) yra apibrėžti „Sanden/Danner/Kūpersbuch“ sąraše, pagal kurį apgadinto avarijoje automobilio „Porsche“, atsižvelgiant į jo techninius parametrus, kaštai kiekvieną dieną siekia 119 Eur, o laikotarpis, kuriam gali būti taikomi praradimo kaštai, apima eksperto apžiūros trukmę ir automobilio remonto trukmę. Kadangi automobilio ekspertinis vertinimas šiuo atveju užtruko 8 dienas, o remontas – 11 dienų, todėl šios rūšies kompensacija ir buvo paskaičiuota po 119 Eur už 19 dienų (b. l. 20-25, 4 tome). Teismas sprendžia, kad ši dalis žalos buvo sureguliuota laikantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą Vokietijoje reglamentuojančių teisė aktų reikalavimų, o atsakovės abejonės neturi faktinio pagrindo.

43Apibendrindamas teismas dar pažymi, kad ieškovas byloje įrodinėjo autoavarijoje padarytos žalos turtui apimtis, sudėtį ir piniginį įvertinimą, o rungtyniniame ir lygiateisiškumu pagrįstame procese dalyvavusi atsakovė tai galėjo nuneigti dispozityviai pateikdama į teismo bylą priešingus įrodymus (CPK 12, 13, 17, 178 str. str.). Vienos ginčo pusės parengti (perimti subrogacijos pagrindu) ir pateikti teismui įrodymai dėl nuostolių dydžio teisiniu požiūriu yra tinkami ir gali būti nuneigiami kitais leistinais civiliniame procese įrodymais, o ne atmetami vien tik dėl to, kad atsakingas už žalą asmuo nedalyvavo žalos sureguliavime. Atsakovės nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas teismui nesivadovauti ieškovo pateiktais ir teismo patikrintais įrodymais dėl žalos apimties ir dydžio. Pati atsakovė turėjo galimybę procese pasinaudoti įrodinėjimo teise, aktyviai dalyvauti ginčo sureguliavime tiek iki jo persikėlimo į teismą, tiek ir vykstant teisminiam procesui, ką beje teismas pasirengimo stadijoje, paskirstydamas įrodinėjimo naštą tarp šalių, ne kartą ir siūlė, tačiau savo įrodinėjimo pareigas vykdė aiškiai netinkamai, procese iš esmės buvo pasyvi, todėl privalo prisiimti ir tokio procesinio elgesio pasekmes, - kad ieškovo pateikti įrodymai pripažįstami tinkamais leistinumo požiūriu, pakankamais ir patikimais, nes juos paneigiančių duomenų byloje tiesiog nėra. Būtent taip analogiškose ar labai panašiose procesinėse situacijose šios kategorijos bylose buvo spręsta ir aukštesniųjų teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, 2002-05-13 nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-730/2002, Lietuvos Apeliacinio teismo 2012-10-18 nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-491/2012, Kauno apygardos teismo 2013-12-18 nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-1913-480/2013, 2014-04-04 nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-618-555/2014, 2014-06-25 nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-834-657/2014).

44Padarytų išvadų pagrindui ieškinys tenkintinas visiškai.

45V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

46Byloje reikalavimus atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra pareiškę abi ginčo šalys, tačiau ieškinį tenkinant visiškai teisę į bylinėjimosi išlaidų kompensavimą ir priteisimą iš priešingos šalies turi teisę tik ieškovas (CPK 93 str. 1 d.).

47Pagal bylos duomenis ieškovas patyrė ir reikalauja pritesi jam iš atsakovės tokias jo dokumentais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas : 1) 386,64 eurų (1335 Lt) sumokėto valstybei žyminio mokesčio (b. l. 24, 1 tome), 2) 58,50 euro (202 Lt) sumokėto antstoliui teismo nutarties taikyti laikinas apsaugos priemones vykdymo atlyginimo (b. l. 28-29, 3 tome), 3) 989,17 euro (3415,40 Lt) procesinių dokumentų vertimo į valstybinę kalbą apmokėjimo išlaidų (b. l. 26, 1 tome, 52-53, 121-122, 3 tome, 69-70, 4 tome, 88-89, 5 tome), bei 4) 99,80 euro (344,59 Lt) ieškovo įgaliotojo atstovo 3 kelionių į teismo posėdžius faktinių išlaidų (b. l. 143-146, 3 tome, 71-75, 4 tome, 128-132, 5 tome), viso išlaidų – 1534,11 euro (5296,97 Lt).

48Kadangi ieškovo reikalaujamos jam atlyginti išlaidos yra jo visiškai pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, yra protingo dydžio, patenka į CPK 79 str. 1 d. ir 88 str. 1 d. 4, 8 ir 9 p. p. reguliavimą, todėl visos be išimties teismo pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).

49Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro 4,03 euro (13,91 Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kadangi ieškinys visiškai tenkinamas, pareiga atlyginti ir šias išlaidas tenka nuo jų mokėjimo įstatymu neatleistai atsakovei (CPK 96 str. 1 d.).

50Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270. 305 ir 307 str. str.. teismas

Nutarė

51Ieškinį tenkinti visiškai.

52Priteisti iš atsakovės uždaros akcinės bendrovės „Hertransus“, įmonės kodas – 185300064, buveinės adresas – Rytų g. 9-1, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., sąskaita Nr. ( - ), AB SEB banke, banko kodas – 70440, ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas – 125709291, buveinės adresas – Algirdo g. 38, Vilniaus m., sąskaitos Nr. ( - ) banke AB SEB bankas, banko kodas – 70440, : 1) dvylika tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 67 euro ct (12885,67 Eur)/44491,65 Lt nuostolių atlyginimo, 2) 6 proc. metines kompensacines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-01-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 3) vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 11 euro ct (1534,11 Eur)/5296,97Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

53Priteisti iš atsakovės uždaros akcinės bendrovės „Hertransus“, įmonės kodas – 185300064, buveinės adresas – Rytų g. 9-1, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., sąskaita Nr. ( - ), AB SEB banke, banko kodas – 70440, keturis eurus 3 euro ct (4,03 Eur)/13,91 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama, - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, į sąskaitą Nr. ( - ) AB „Swedbank", banko kodas - 73000, įmokos kodas - 5660).

54Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D.... 2. I.... 3. Šalių (ieškovo) reikalavimai.... 4. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau,... 5. II.... 6. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų (paaiškinimų) santrauka.... 7. 2.1. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ieškovas per savo atstovą... 8. 2.2. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje atsakovė per savo atstovus... 9. 2.3. Trečiasis asmuo A. Š. paaiškino, kad pripažįstantis faktus, jog... 10. 2.4. Trečiasis asmuo „BTA Insurance company“ SE jokių paaiškinimų nei... 11. III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.... 12. Išklausęs teismo posėdyje ginčo šalių atstovus, bylos nagrinėjime... 13. 1.2013-03-27 apie 10.55 val. Vokietijoje Liudvigshafeno mieste trečiasis asmuo... 14. 2. 2013-03-27 avarijos vietoje atlikusi tyrimą policijos įstaiga, -... 15. 3. 2013-04-24, 2013-05-22, 2013-05-23 ir 2013-06-25 nukentėjęs avarijoje... 16. 4. Sureguliavusi avarijoje padarytą turtinę žalą, įmonė „Becs GmbH“... 17. 5. 2013-07-17 Vokietijos draudikų biuras pateikė reikalavimą ieškovui... 18. 6. Pagal Biurų Tarybos vidaus nuostatų 5 straipsnį ieškovas Vokietijos... 19. 7. Po pirmojo kompensacijos pervedimo Vokietijos draudikų biurui, 2013-09-25... 20. IV. Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai... 21. Byloje yra kilęs ginčas dėl : atsakovės vilkiko valdytojo privalomojo... 22. 4.1. Dėl atsakovės vilkiko valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo... 23. Kaip jau minėta aukščiau, atsakovė šioje bylos dalyje nuo ieškinio ginasi... 24. Pagal privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 8, 9 ir 19 punktų, taip pat 6 str.... 25. Pagal privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 dalies imperatyvą už draudimo... 26. Nors tiesiogiai tretiesiems nukentėjusiems asmenims Vokietijoje įvykusios... 27. 4.2. Dėl trečiojo asmens A. Š. kaltės, kaip atsakovės civilinės... 28. Kaip minėta aukščiau, transporto priemonių junginį avarijoje vairavęs... 29. Kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, įvykus draudiminiam įvykiui užsienio... 30. Kadangi ieškovė regresinio reikalavimo teisę įgyvendina pagal Lietuvos... 31. Patikrinęs ieškovo pateiktus duomenis dėl autoavarijos kaltininko ir... 32. Kaltė civilinėje atsakomybėje, tame tarpe ir dėl žalos atlyginimo, savo... 33. 4.3. Dėl atsakovės priekabos valdytojo civilinės atsakomybės draudiko... 34. Atsakovė, remdamasi bylos faktinėmis aplinkybėmis, kad žala tiesiogiai... 35. Nėra byloje ginčo, kad žala turėjo būti ir buvo sureguliuota pagal... 36. Kita vertus atsakovė aukščiau teismo analizuotų teisės aktų, kaip... 37. 4.4. Dėl ieškovės atlygintos (kompensuotos) dėl autoavarijos fakto žalos... 38. Šioje bylos dalyje atsakovė ieškiniui atsikerta aplinkybėmis, kad : a)... 39. Dėl prievolės kompensuoti draudimo išmokas apimties (a). Teismas, jau... 40. Dėl dalies į žalą apskaičiuotų kaip keistinų automobilio detalių... 41. Dėl neatsižvelgimo vertinant žalą automobiliui „Porsche“ į pakeistų... 42. Dėl pagrindo į žalą automobiliui „Porsche“ įskaičiuoti „vertės... 43. Apibendrindamas teismas dar pažymi, kad ieškovas byloje įrodinėjo... 44. Padarytų išvadų pagrindui ieškinys tenkintinas visiškai.... 45. V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 46. Byloje reikalavimus atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra pareiškę abi ginčo... 47. Pagal bylos duomenis ieškovas patyrė ir reikalauja pritesi jam iš atsakovės... 48. Kadangi ieškovo reikalaujamos jam atlyginti išlaidos yra jo visiškai... 49. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro 4,03 euro (13,91... 50. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270. 305 ir 307... 51. Ieškinį tenkinti visiškai.... 52. Priteisti iš atsakovės uždaros akcinės bendrovės „Hertransus“,... 53. Priteisti iš atsakovės uždaros akcinės bendrovės „Hertransus“,... 54. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...