Byla 2A-834-657/2014
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Teismas

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus,

2Sekretoriaujant Rasai Juronienei,

3Dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beljana“ atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei,

4Viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beljana“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9404-375/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Beljana“, tretieji asmenys R. M., BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Teismas

Nustatė

5I.Ginčo esmė

6Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Beljana“ 46.732,99 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 19-22). Nurodė, jog ( - ) Olandijoje įvykusio autoįvykio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone MERCEDES BENZ 1835, valst. Nr. ( - ), kuri nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, buvo apgadinta kelio infrastruktūra bei padaryta žala gamtai. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės naudotoja pagal lizingo sutartį, t.y. buvo atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Eismo įvykio valstybės (šiuo atveju – Olandijos) nacionalinis draudikų biuras (NEDERLANDS BUREAU DER MOTORRIJGVERZ EKERAARS), būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su žalų reguliavimu, vadovaudamasis Biurų tarybos Bendradarbiavimo nuostatais (3 ir 5 str.) sureguliavęs žalą išmokėjo eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą ir pateikė ieškovui reikalavimą 13.534,81 EUR (46.732,99 Lt) sumai. TPVCAPD 17 str. 5 d. įtvirtinta, kad ieškovas moka išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje padarytos žalos pagal teisės aktus kitos Europos Sąjungos valstybės narės, jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, yra neapsidraudęs transporto priemonių privalomuoju draudimu; taip pat ieškovas išmoka išmokas ir kitais atvejais, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatų reikalavimus. Ieškovas Olandijos nacionalinio draudikų biurui išmokėjo 13534,81 EU (46.732,99 Lt) ir TPVCAPD įstatymo 17 ir 23 straipsnių pagrindu įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo kaip atsakingo už draudimo sutarties sudarymą asmens.

7Atsakovė su ieškiniu nesutiko.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Beljana“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 46.732,99 Lt nuostolių atlyginimo, 1.402 Lt žyminio mokesčio, 512,70 Lt už vertimą į valstybinę kalbą, 324,95 Lt už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą 233,71 Lt kelionės išlaidų, 75,00 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (T.2, b.l. 79-83). Teismas nustatė, kad Olandijoje ( - ) įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvoje registruota transporto priemone MERCEDES BENZ 1835 valst. Nr. ( - ) buvo apgadinta kelio infrastruktūra ir padaryta žala gamtai. Įvykyje dalyvavo transporto priemonės junginys – vilkikas su priekaba. Vilkikas įvykio metu nebuvo draustas, o priekaba buvo apdrausta privalomuoju draudimu „BTA draudimas“. Ieškovas išmokėjo Olandijos nacionalinio draudikų biurui 13.534,81 EUR ir regreso tvarka pareiškė tokio pat dydžio reikalavimą atsakovui (T.1, b.l. 25-37, 51, 115-135). Teismas nurodė, kad eismo įvykis buvo Olandijoje, todėl šiuo atveju žala buvo administruojama pagal šios valstybės teisės aktus. Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras 2012-06-26 rašte nurodė, jog „Nyderlanduose traukiančioji transporto priemonė (su priekaba ar be jos) privalo būti drausta ir, jeigu atsakinga, draudimo bendrovė privalo atlyginti nuostolius“ (T.1, b.l. 130). Olandijos nacionaliniam draudikų biurui buvo žinoma, jog užsidegusi ir eismo įvykį sukėlusi priekaba Kaessbohrer vals. Nr. ( - ) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bet eismo įvykis įvyko vilkikui MERCEDES BENZ 1835 valst. Nr. ( - ) tempiant priekabą, todėl pagal Olandijos teisės aktus žala buvo administruojama pagal vilkikui suteiktą draudiminę apsaugą. Vilkiko draudiminės apsaugos šiuo atveju ir nebuvo, todėl atsakovei atsirado pareiga atlyginti žalą, nes ji nevykdė TPVCAPDĮ įtvirtinto imperatyvo apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Priešingu atveju už padarytos žalos administravimą būtų atsakinga vilkiką apdraudusi draudimo bendrovė. Teismas nurodė, kad atsakovui pažeidus TPVCAPDĮ imperatyvą ieškovas privalėjo išmokėti žalą atlyginusiam Olandijos nacionaliniam draudikų biurui išmoką, o išmokėjęs šią išmoką įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Teismo nuomone, ieškovui netenkinti Olandijos nacionalinio draudikų biuro administruotos žalos atlyginimo reikalavimo ir neišmokėti šios institucijos administruotos žalos atlyginimo nebuvo teisinio pagrindo. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalis numato Biurui, išmokėjusiam kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingos už žalos padarymą asmens ar asmens, nevykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, todėl ieškovo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismui nekilo abejonių dėl byloje pateiktų rašytinių įrodymų leistinumo, nes ieškovo pateikti įrodymai patvirtinti CPK 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Įstatymas nenumato, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimo pagrindu esančios aplinkybės gali būti patvirtinamos tik pateikiant originalius dokumentus (CK 177 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neatitinka originalių dokumentų, todėl teismas vadovavosi ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie leido daryti išvadą, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma įrodyta, nes pagrįsta rašytiniais įrodymais.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Beljana“ prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 99-105). Apeliantės nuomone:

  1. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir kooperacijos principus, CK 1.10 ir 1.12 straipsniuose įtvirtintas užsienio teisės turinio nustatymo ir taikymo taisykles, bei CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo nuostatas. Teismo sprendimu pripažinta ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisė į atsakovę yra pagrįsta tarptautiniu susitarimu – Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatais (2003/564EB), todėl vadovaujantis CK 1.12 straipsnio 2 dalimi, ieškovas privalėjo teismui pateikti visus su Olandijos teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdamas į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio teisėje, nes CPK 12, 178 straipsniai įpareigoja ieškovą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus.
  2. Ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovės 46.732,99 Lt nuostolių privalėjo įrodyti ne tik atgręžtinio reikalavimo teisę, bet ir tai, jog egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, t.y. UAB „Beljana“ neteisėtus veiksmus, ieškovui padarytą žalą / nuostolius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei UAB „Beljana“ kaltę.
  3. Teismas visiškai nepagrįstai remdamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalies nuostatomis besąlygiškai rėmėsi Nyderlandų nacionalinio draudiko biuro surinkta žalos bylos medžiaga bei kompetencija, kaip „išimtinai kompetentingo asmens spręsti visus reikalus, susijusius su eismo Įvykio šalyje taikomu teisės aktu aiškinimu ir žalos reguliavimu“, nes teismo sprendime minima įstatymo nuostata nesuteikia nei Nyderlandų, nei Lietuvos biurams, mokantiems išmokas, teisės aiškinti teisės aktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovas nepateikė, o teismas nesurinko duomenų apie taikomos užsienio teisės normų turinį, informacijos apie jos oficialų aiškinimą Olandijoje, apie jos taikymo praktiką bei doktriną todėl teismo išvada yra nepagrįsta.
  4. Teismas pažeidė CK 1.12 straipsnio 3 dalies, LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatančias išmokos mokėjimo principus įrodymų įvertinimo taisykles (CPK 185 str.), nes iš esmės nevertino byloje esančių įrodymų bei nepadarė įrodymų visumos analizės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalies nuostatas išmoka dėl velkama transporto priemone (kurios vairuotojas būtinas) padarytos žalos mokama arba pagal velkamos, arba pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, atsižvelgiant į tai, kurios transporto priemonės valdytojui kilo civilinė atsakomybė. Lietuvos draudikų biuras nepranešė draudikui apie eismo įvykį, pats netyrė žalos priežasčių ir žalos dydžio pagrįstumo, gavęs pretenziją pats savarankiškai priėmė sprendimą dėl žalos išieškojimo kreiptis su ieškiniu į atsakovę, o ne į draudiką. Byloje nėra duomenų, kad Nyderlandų draudikų biurui būtų kilę abejonių dėl priekabos Kaessbohrer, valst. Nr. ( - ) žalios kortos ( - ) pagal draudimo liudijimą ( - ) galiojimo. Žalios kortos galiojimo neginčijo nei ieškovė, nei draudikas. Nuostatuose nėra nustatyta, jog neapdraudus vilkiko, priekabos draudimas negalioja. Atsakovės nuomone, žalą, padarytą apdrausta transporto priemonės priekaba, turėjo būti atlyginti draudikas UAB „BTA draudimas“, tačiau teismas dėl šio draudiko pareigų nepasisakė.
  5. Apeliantės teigimu, žala nėra preziumuojama, todėl ją ieškovas turi įrodyti (CK 6.249 str. 1 d., 178 str.). Teismas padarė išvadą, kuri nepagrįsta konkrečiais rašytiniais įrodymais ir jų turinio analize, Olandijos draudikų biuro reikalavime nurodyti nuostoliai priteisti neatlikus visų byloje esančių rašytinių įrodymų analizės (CPK 185 str.), nes Olandijos valstybės institucija dėl didelės 46.732,99 Lt reikalaujamos žalos sumos, nepateikė pasirašytų ir patvirtintų antspaudais dokumentų, todėl jų pakankamumas (ir leistinumas) kelia pagrįstų abejonių, kurios nagrinėjant bylą nebuvo pašalintos, todėl teismo sprendimas yra formalus. Akivaizdu, kad teismas spręsdamas dėl 11.300,00 EUR kelio apgadinimo padarytos žalos priteisimo, nevertino rašytinių įrodymų bei juose nurodytų duomenų, t.y. 2010-09-15 rašto ir gaisro padarytos žalos apžvalgos, kurioje rangos darbų kaina be PVM sudaro 9.400 EUR, 2010-11-24 Sąskaitos faktūros, kurioje galutinai atlikti darbai pagal užsakymą sudaro 9.400 EUR be PVM. Vienintelė pateikta žalą pagrindžianti sąskaitos bendra suma sudaro 11.186,00 EUR, o ne 11.300,00 EUR kaip nurodė teismas. Atsižvelgiant į Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos – 1.786 EUR PVM mokestis nėra įskaičiuojamas į draudiminės išmokos sumą ir negali būti pripažintas atsakovės atlygintina žala, todėl ši suma iš atsakovės yra priteista visiškai nepagrįstai. Iš bylos medžiagos yra nustatyta, jog jokio teisminio nagrinėjimo nevyko, ieškovė be teisminio ginčo apmokėjo visą Nyderlandų draudikų biuro reikalavimą, todėl papildomos teismo išlaidos yra visiškai nepagrįstos ir pagal bylos aplinkybes neįmanomos.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą (T.2, b.l. 119-124). Nurodė, kad šiuo atveju susitarimo tarp ginčo šalių dėl užsienio teisės taikymo nėra. Pareiga Biurui sumokėti išmoką ( - ) Olandijoje įvykusio eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam Olandijos nacionaliniam draudikų biurui įtvirtinta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Olandijoje įvykusio eismo įvykio metu padarytą žalą administravo bei atlygino Olandijos nacionalinis draudikų biuras, t.y. subjektas, kuris yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomais teisės aktais. Teismas tinkamai pagrįstai konstatavo, kad Biuras pagrįstai patenkino Olandijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą bei pateikė atgręžtinį reikalavimą apeliantui. Olandijos nacionaliniam draudikų biurui buvo žinoma, jog puspriekabė Kaessbohrer, valst. Nr. ( - ), eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi eismo įvykis įvyko vilkikui MERCEDES BENZ 1835, valst. Nr. ( - ), tempiant minėtą priekabą, vadovaujantis Olandijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, žala buvo administruojama pagal vilkikui suteikiamą draudiminę apsaugą, kurios šiuo metu nebuvo. Aplinkybę, kad priekaba eismo įvykio metu buvo sukabinta patvirtino ir apeliantės darbuotojas R. M., vairavęs transporto priemonę, todėl tai, jog puspriekabė Kaessbohrer, valst. Nr. ( - ), eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturi jokios įtakos Biuro pareikštam reikalavimui apeliantei. Skundžiamas teismo sprendimas taip pat neturi įtakos „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje teisėms ir pareigoms. Olandijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sudaro 11.769,40 EUR (11.310,00 EUR dėl kelio apgadinimo padaryta žala, 170,17 EUR papildomos teisinės išlaidos, 289,23 EUR įstatymu nustatytos palūkanos) ir 1.765,41 EUR žalos administravimo išlaidos. Žalos dydį bei jos atlyginimą pagrindžiančios sąmatos, PVM sąskaita - faktūra, 2011-03-16 Olandijos nacionalinio draudikų biuro atliktas 11.769,40 EUR mokėjimas nukentėjusiajam pateiktos į bylą. Olandijos nacionalinis draudikų biuras atlygino nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą pagal sugadinimus atstačiusio subjekto, t.y. „BAM WEGEN bv“ išrašytą, PVM sąskaitą-faktūrą, todėl vadovaujantis Olandijoje galiojančiais teisės aktais, PVM, į žalos atlyginimą šiuo atveju įskaičiuojamas.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti (T.2, b.l. 114). Nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

17Byloje nustatyta, kad Olandijoje ( - ) įvykusio eismo įvykio metu atsakovei priklausančia Lietuvoje registruota transporto priemone MERCEDES BENZ 1835 valstybinis Nr. ( - ) su priekaba valstybinis Nr. ( - ) (T.1, b.l. 70-71) buvo apgadinta kelio infrastruktūra ir padaryta žalos gamtai. Įvykyje dalyvavo transporto priemonės junginys – vilkikas (krovininis automobilis) su priekaba. Įvykio metu tik priekaba valstybinis Nr. ( - ) buvo apdrausta privalomuoju draudimu („BTA draudimas“ draudimo sutarties liudijimas Nr. ( - ), T.1, b.l. 93). Ieškovas išmokėjo Olandijos nacionalinio draudikų biurui 13.534,81 EUR ir regreso tvarka pareiškė tokio pat dydžio reikalavimą atsakovei (T.1, b.l. 25-37, 51, 115-135).

18Dėl ieškovės prašymo kreiptis į Europos Teisingumo teismą. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, prašant priimti preliminarų nutarimą klausimais, iš esmės susijusiais su Europos Komisijos sprendimo 2003/564/EB „Dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės tikrinimu, taikymo“ ir Direktyvos 2009/103/EB „Dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo“ tinkamu įgyvendinimu nacionalinėje teisėje. Šios direktyvos nuostatos buvo įgyvendintos, priėmus Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymą, vadovaujantis kuriuo, ieškovas prašė priteisti išmokėtą draudimo išmoką regreso tvarka. Ieškovės nuomone, jeigu Europos Teisingumo Teismas išaiškintų, kad Komisijos sprendimas ir Direktyva nacionaliniuose teismuose įgyvendinama netinkamai, pasikeistų šių teisės aktų nuostatų aiškinimas nacionaliniuose teismuose.

19Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Nagrinėjamoje byloje vertindama ieškovės prašymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje poreikio aiškinti Europos Sąjungos teisės aktus nėra, nes Direktyvos nuostatos yra perkeltos į nacionalinę teisę, teismų praktikoje sprendžiant analogiškus reikalavimus jais vadovaujamasi, todėl netenkina šio ieškovės prašymo.

20Dėl atsakovės apeliacinio skundo. Apeliacinis skundas yra grindžiamas keliais pagrindiniais argumentais: pirma, teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino CK 1.10 straipsnio ir 1.12 straipsnio įtvirtintas užsienio teisės turinio nustatymo ir taikymo taisykles, bei CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo nuostatas. Antra, teismas, priteisdamas žalą, nepagrįstai vadovavosi Olandijos nacionalinio draudikų biuro pateiktu žalos dydžio paskaičiavimu.

21Dėl taikytinos teisės turinio. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik Nyderlandų nacionalinio draudiko biuro surinkta žalos bylos medžiaga bei kompetencija, nesant pakankamai duomenų apie taikomos užsienio teisės normų turinį, informacijos apie jos oficialų aiškinimą Olandijoje, apie jos taikymo praktiką bei doktriną.

22CK 1.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai Biuras moka išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

23Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad eismo įvykis buvo Olandijoje, todėl šiuo atveju žala buvo administruojama pagal šios valstybės teisės aktus. Olandų transporto priemonių draudikų biuras 2012-06-26 rašte nurodė, jog Nyderlanduose traukiančioji transporto priemonė (su priekaba ar be jos) privalo būti drausta ir, jeigu atsakinga, draudimo bendrovė privalo atlyginti nuostolius (T.1, b.l. 130). Teismui pateiktame Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuro 2014-03-07 rašte nurodyta, kad Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras pagal Nyderlandų įstatymus, taisykles ir nuostatas turi išimtinę teisę administruoti šią žalos bylą (T.3, b.l. 15-16). Pagal Nyderlandų Variklinių transporto priemonių draudimo įstatymo 1 straipsnį variklinės transporto priemonės yra visos transporto priemonės, skirto judėti žemės paviršiumi, varomos vien mechanine jėga arba taip pat mechanine jėga, kurią sukuria pati transporto priemonė, taip pat varomos elektra, kai elektros energija tiekiam iš kitus. Tuo tarpu priekaba yra tik variklinės transporto priemonės dalis. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, jog transporto priemonės savininkas ar teisėtas valdytojas privalo sudaryti variklinės transporto priemonės (šiuo atveju krovininės transporto priemonės) draudimo sutartį (T.3, b.l. 23-31).

24Byloje nėra ginčo, jog vilkikas MERCEDES BENZ 1835, valstybinis Nr. ( - ) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

25Iš bylos medžiagos nustatyta, kad užsidegusi ir eismo įvykį sukėlusi priekaba Kaessbohrer, valstybinis Nr. ( - ), buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko vilkikui MERCEDES BENZ 1835 valstybinis Nr. ( - ) (kaip variklinei transporto priemonei) tempiant priekabą, todėl, pagal aukščiau minėtą Olandijos teisinį reglamentavimą, t.y. žala buvo administruojama pagal vilkikui suteiktą draudiminę apsaugą, kurios jis šiuo atveju neturėjo. Tai, kad priekaba buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturi įtakos ieškovo reikalavimo teisei bei priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Nydarelandų draudikų biuras turėjo išimtinę teisę administruoti žalos bylą ir taikė Nyderlandų valstybės teisę ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str.).

26Dėl nuostolių dydžio. Apeliantės teigimu ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovės 46.732,99 Lt nuostolių privalėjo įrodyti ne tik atgręžtinio reikalavimo teisę, bet ir tai, jog egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, t.y. UAB „Beljana“ neteisėtus veiksmus, ieškovui padarytą žalą / nuostolius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei UAB „Beljana“ kaltę.

27CK 1.3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu yra CK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos CK normos, išskyrus atvejus, kai CK pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. CK 6.988 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Taigi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ), numatantis TPVCAP draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus, yra laikytinas specialiu, kuris detaliai reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tame tarpe tokių draudimo sutarčių sudarymo, jų įsigaliojimo bei nutraukimo tvarką, Biuro atgręžtinio reikalavimo teisę.

28Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra LR teritorijoje, privalo būti apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu tol, kol ji yra registruota. TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įprastinė draudimo sutartis, visą draudimo sutarties galiojimo terminą, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos TPVCAPDĮ valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai.

29Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad krovininis automobilis MERCEDES BENZ 1835 valstybinis Nr. ( - ), įregistruotas Lietuvos Respublikoje, buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

30Iš bylos medžiagos nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Olandijoje ir remiantis eismo įvykio šalyje taikomais teisės aktais, buvo sukeltas privalomuoju transporto priemonių draudimu neapdrausta atsakovei UAB „Beljana“ priklausančia transporto priemone.

31Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės ir ji taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios bei didelio neatsargumo atvejus (CK 6.270 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolę tinkamai apdrausti transporto priemonę, tiek pagal Lietuvos, tiek pagal Olandijos teisę, turėjo atsakovė. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimo teises kildina dėl atsakovei įstatyme nustatytos pareigos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, arba iš delikto – norminių aktų (draudimo teisinių santykių) pažeidimo, todėl byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl autoįvykio priežasčių, vairuotojo kaltės ir pan., ir apeliantės argumentai, kad byloje ieškovas neįrodė visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakomybė atsakovei kilo pažeidus TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį, Olandų Variklinių transporto priemonių draudimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas dėl prievolės apdrausti transporto krovininę priemonę privalomuoju draudimu nevykdymu ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su transporto priemone padaryta žala kelio dangai.

32Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės teigimu, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas prašomą žalos atlyginimo dydį neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Deliktinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio, kas reiškia, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties, buvusios iki teisės pažeidimo, atkūrimui susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos.

33Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Vertinant įrodymus turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu, t.y. dokumentai, šalių paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jų turinys neprieštaringas, iš esmės susijęs su bylos dalyku, ir nėra duomenų, kurie suponuotų šių įrodymų turinio subjektyvumą dėl bylos aplinkybių.

34Byloje nustatyta, kad pagal 2011-03-17 raštą Nr. 2353 prašomą priteisti sumą pagal Olandijos nacionalinio draudikų biuro paskaičiavimus sudaro 13.534,81 EUR, tame tarpe kompensacija 11.769,40 EUR, aptarnavimo mokestis – 1.765,41 EUR (T.1, b.l. 26-27). Olandijos nacionalinio draudikų biuro 2011-04-29 rašte Nr. 2353 detalizuota kompensacijos (išmokos suma) ir nurodyta, kad 11.769,40 EUR sumą sudaro 11.310,00 EUR kelio dangai padaryta žala (kelio dangos remonto darbai (asfalto frezavimas, išvežimas, saugojimas, sutvirtinimas ir pan.) kainavo 9.400,00 EUR (su PVM 11.186,00 EUR) (T.1, b.l. 123-126), valstybinio personalo darbo užmokestis sudarė 104,00 EUR, pagalbinių priemonių (pikapas be vairuotojo) naudojimas – 20,00 EUR; T.1, b.l. 119-120); 170,17 EUR papildomos teisminės išlaidos, 289,23 EUR įstatymu nustatytos palūkanos (T.1, b.l. 28-29).

35Apeliantės nuomone, vienintelė reali žalos suma yra 11.186 EUR, kurią sudaro rangos darbų kaina su PVM, tačiau nurodo, kad nepagrįstai buvo priskaičiuotas PVM mokestis 1.786 EUR. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad atsižvelgiant į Europos Tarybos direktyvą 2006/12 EB „Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos“ – PVM – 1.786,00 EUR suma priskaičiuota nepagrįstai, nes į draudiminės išmokos sumą jis negali būti įskaičiuotas.

362006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos I antraštinės dalies 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pagal bendros PVM sistemos principą prekės ir paslaugos apmokestinamos bendru vartojimo mokesčiu, kuris yra proporcingas prekių bei paslaugų kainai. 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad PVM objektas yra ir paslaugų teikimas už atlygį valstybės narės teritorijoje, kai paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks. Suteiktos kelio remonto darbų paslaugos yra priskiriamos apmokestinamiems sandoriams Direktyvos IV antraštinės dalies Apmokestinamieji sandoriai 3 skyriaus prasme. Šiuo atveju klausimas dėl žalos atlyginimo kilęs iš delikto, t.y. kad atsakovė neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę, todėl Direktyvos IX antraštinės dalies 3 skyriaus 135 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos, kad draudimo sandoriai nėra apmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu dėl socialinių – ekonominių priežasčių netaikomos.

37Apeliantė taip pat nurodo, jog nepagrįstai buvo priskaičiuotos 1.765,41 EUR administravimo išlaidos. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad ieškovė negali reikalauti administravimo mokesčio, nes po avarijos nebuvo pateiktas reikalavimas atlyginti žalą, nebuvo jokio teisminio proceso ir kt. Sistemiškai analizuojant nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo bendrųjų taisyklių 5 straipsnio nuostatas, matyti, kad sureguliavus žalą reikalavimas atlyginti išlaidas išsiunčiamas atitinkamai draudimo įstaigai ar atitinkamam biurui, nurodant ir visoms kitoms išlaidoms padengti skirtą administravimo mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis (1.3 p.). Byloje nustatyta, kad žala buvo padaryta valstybei, sugadinus valstybinės reikšmės kelią ir dėl žalos atlyginimo 2010-11-11 kreipėsi Valstybinė vandens ir sausumos kelių agentūros Bendroji tarnyba (T.1, b.l. 115-118). Prašymas atlyginti žalą ieškovei buvo išsiųstas 2011-03-17 (T.1, b.l. 26-27), todėl administravimo mokestis buvo priskaičiuotas pagrįstai.

38Biurų Tarybos 2003 m. gegužės 29-30 d. 37-osios generalinės asamblėjos Sprendimo Nr. 2 Administravimo mokestis: laikinam reikalavimui dėl žalos atlyginimo 2 punkte nustatyta, jog mokėtinas administravimo mokestis neturi viršyti 3.500,00 EUR (T.1, b.l. 141-142). Žalos administravimas tai visa eilė veiksmų, kuriuos atlieka atsakingas draudikas ar Biuras gavę rašytinį nukentėjusio pranešimą apie eismo įvykį: patvirtintos formos pranešimo apie eismo įvykį užpildymas; įgalioto asmens (eksperto) pasiuntimas apžiūrėti sugadinto ar sunaikinto turto, surašyti turto apžiūros ataskaitą (techninės apžiūros protokolą ar kt.); turto vertintojo, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį samdymas; liudytojų apklausa, informacijos gavimas iš atitinkamų teisėsaugos, teisėtvarkos ar asmens sveikatos priežiūros, kt. įstaigų, pretenzijų rašymas, ir pan. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės, 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija; Žaliųjų kortų žaloms administruoti paskiriamų atstovų patvirtinimo ir jų veikimo tvarkos 6 p., patvirtinta Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro valdybos posėdyje 2003 m. rugsėjo 2 d. Protokolo Nr. 39.

39Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad administravimo mokestis neturėtų būti priteisiamas, nes nebuvo jokių teisminių procesų, neaiškus priskaičiuotų palūkanų dydis. Administravimo išlaidų suma 1.765,41 EUR neviršija Biurų Tarybos 2003 m. gegužės 29-30 d. 37-osios generalinės asamblėjos Sprendime Nr. 2 nustatyto maksimalaus dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė.

40Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje atsakovė nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovo prašomą priteisti ir Olandų transporto priemonių draudikų biuro paskaičiuotą ir valstybei atlygintą žalą už kelio dangos sugadinimą. Nesant tokių duomenų, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais dėl žalos dydžio paskaičiavimo.

41Esant TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalyje numatytoms sąlygoms įstatyme numatyta ieškovo pareiga išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir nustatytą atlygį už žalos administravimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis į bylą pateiktais įrodymais ieškovui neišmokėti Olandijos nacionalinio draudikų biuro administruotos žalos atlyginimo išmokos nebuvo teisinio pagrindo (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., 5 d., 6 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė UAB „Beljana“ privalo atlyginti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 46.732,99 Lt nuostolių atlyginimui, kuriuos ieškovas patyrė sumokėdamas Olandų transporto priemonių draudikų biurui už padarytą žalą.

42Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-219/2009; ( - ), judgement of 19 April 1994, par. 61).

43Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, išsamiai įvertindamas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (T.3, b.l. 33-36). Ieškovo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 646,20 Lt už dokumentų vertimą į valstybinę kalbą. Apeliacinį skundą atmetus iš atsakovės ši suma priteistina ieškovui, o taip pat iš atsakovės valstybei priteistina 46,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme ir 10,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, viso 56,84 Lt (CPK 96 str.).

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

46Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Priteisti iš atsakovės UAB „Beljana“ (įmonės kodas 135730095) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 646,20 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt šešis litus dvidešimt) už dokumentų vertimą į valstybinę kalbą apeliacinės instancijos teisme.

48Priteisti iš atsakovės UAB „Beljana“ (įmonės kodas 135730095) valstybei 56,84 Lt (penkiasdešimt šešis litus 84 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660)).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti... 2. Sekretoriaujant Rasai Juronienei,... 3. Dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beljana“ atstovei... 4. Viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 5. I.Ginčo esmė... 6. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi... 7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Beljana“ prašė Kauno miesto apylinkės... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo BTA Insurance Company SE... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Byloje nustatyta, kad Olandijoje ( - ) įvykusio eismo įvykio metu atsakovei... 18. Dėl ieškovės prašymo kreiptis į Europos Teisingumo teismą. Ieškovas... 19. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi teismas, nagrinėdamas bylas, taiko... 20. Dėl atsakovės apeliacinio skundo. Apeliacinis skundas yra grindžiamas... 21. Dėl taikytinos teisės turinio. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus... 22. CK 1.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniams santykiams užsienio... 23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad eismo įvykis buvo Olandijoje,... 24. Byloje nėra ginčo, jog vilkikas MERCEDES BENZ 1835, valstybinis Nr. ( - )... 25. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad užsidegusi ir eismo įvykį sukėlusi... 26. Dėl nuostolių dydžio. Apeliantės teigimu ieškovas prašydamas priteisti... 27. CK 1.3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu yra CK ir kitų... 28. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalimi,... 29. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad krovininis automobilis MERCEDES... 30. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Olandijoje ir... 31. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės ir ji... 32. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės teigimu, kad pirmosios... 33. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių... 34. Byloje nustatyta, kad pagal 2011-03-17 raštą Nr. 2353 prašomą priteisti... 35. Apeliantės nuomone, vienintelė reali žalos suma yra 11.186 EUR, kurią... 36. 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB Dėl pridėtinės... 37. Apeliantė taip pat nurodo, jog nepagrįstai buvo priskaičiuotos 1.765,41 EUR... 38. Biurų Tarybos 2003 m. gegužės 29-30 d. 37-osios generalinės asamblėjos... 39. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija nesutinka su... 40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje... 41. Esant TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalyje numatytoms sąlygoms įstatyme numatyta... 42. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti... 43. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamame sprendime yra objektyviai ir... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 46. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti... 47. Priteisti iš atsakovės UAB „Beljana“ (įmonės kodas 135730095) ieškovo... 48. Priteisti iš atsakovės UAB „Beljana“ (įmonės kodas 135730095) valstybei...