Byla 2A-1913-480/2013
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vedautos autotransportas“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-475-722/2013 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vedautos autotransportas“, tretiesiems asmenims V. M., Ukrainos transporto priemonių draudikų biurui dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 11441,35 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. vasario 15 d. Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė DAF FT 95XF.430, valst. Nr. ( - ), susidūrė su kita transporto priemone MAN TGA 18.460, valst. Nr. ( - ). Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę DAF FT 95XF.430, valst. Nr. ( - ), vairavo eismo įvykio kaltininkas atsakovės darbuotojas V. M.. Ieškovas, išmokėjo eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą kartu su administravimo išlaidomis – 14328,55 PLN (11441,35 Lt). Eismo įvykio metu atsakovės automobilis nebuvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimas Ukrainos kompanijoje neatitinka TPVCAPDĮ reikalavimų, nes sutartis nesudaryta įmonėje, kuri LR teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti tokį draudimą ir yra Biuro narės. Ukrainos draudimo bendrovė Ukrainian Ecological Insurance Company nėra ir niekada nebuvo Biuro nare. Atsakovė, transporto priemonę apdraudusi Ukrainos kompanijoje, veikė savo rizika, jos atsakomybės Biuro atžvilgiu negali pašalinti tariamas TPVCAPDĮ nuostatų nežinojimas, galimai šių nuostatų ignoravimas. Ukrainos draudimo bendrovės žaliosios kortelės išduodamos pagal tos šalies, kuriose jos išleidžiamos teisę, todėl jos negali garantuoti specifinių sąlygų, kurios užtikrinamos pagal ES direktyvas. Ukrainos draudimo bendrovės žaliosios kortelės nesuteikia apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos, toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ 41 str. 3 ir 8 dalių reikalavimus. Ukrainos draudimo bendrovė nepatvirtino draudimo apsaugos, todėl Lenkijos nacionalinis draudikų biuras suadministravo žalą. Atsakovės argumentai, kad eismo įvykio metu padaryta žala neadekvati atliktų darbų pobūdžiui, nepagrįsti. Užsienio valstybėje eismo įvykio metu patirtos žalos dydis mokamas pagal tos valstybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, todėl Lietuvos biuras nenustatinėja kitose valstybėse eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės draudikų biuro pateikta informacija. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos abejones dėl eismo įvykio aplinkybių ir išmokėtos draudimo išmokos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovės 11441,35 Lt nuostoliams atlyginti, šešis proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4198,59 Lt bylinėjimosi išlaidų.

7Teismas nustatė, kad transporto priemonė DAF FT 95XF valst. Nr.( - ), eismo įvykio dieną (2010-02-15) nebuvo apdrausta įstatymų reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir draudiminė apsauga eismo įvykio metu minėtos transporto priemonės atžvilgiu negaliojo. Kadangi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygino žalą Lenkijos nacionaliniam transporto priemonių draudikų biurui, teismas sprendė, kad ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovę. Teismas nurodė, kad pagal civilinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės teisinius santykius, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.111 str.). Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT 95XF.430, valst. Nr. ( - ), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Lenkijoje; atsakovė neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimą gavo iš eismo įvykio vietos valstybės – Lenkijos nacionalinio draudikų biuro; tai ieškovas, Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui atsakovei priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias išlaidas atlygino pagrįstai ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės, remdamasis TPVCAPD įstatymo 17 ir 23 straipsniais bei LR CPK 6.264, 6.265 straipsniais. Tai, kad Lenkijos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į Ukrainos draudimo bendrovę, išdavusią žalią kortą, dėl draudimo patvirtinimo ir draudimas patvirtintas nebuvo (1 t., b. l. 24), neužkerta kelio reikalauti žalos atlyginimo regreso iš atsakovės įstatymų nustatyta tvarka.

8Dėl žalos dydžio

9Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė remonto sąmatą, prašoma atlyginti suma – 14328,55 PLN (12459,61 PLN kompensacija ir 1868,94 PLN aptarnavimo mokestis (1 t., b. l. 25), sutinka su sąmatoje nurodyta remonto darbų be PVM kaina (1 t., b. l. 43, 49), todėl atsakovei nepateikus priešingų įrodymų, teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti žalos dydžiu. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog nustatytas atlygintinos žalos dydis yra nepagrįstas, neteisingas ar neadekvatus realiam turto sunaikinimo ar sugadinimo mastui. Pagal ieškovo pateiktus žalos, sumokėtos nukentėjusiems, įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai sumokėjo 11441,35 Lt nukentėjusiam nuo 2010-02-15 eismo įvykio Lenkijoje už autoįvykio metu padarytos žalos administravimą.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137 2 straipsnio 18 punktas ir 10 straipsnio 3 dalis neprieštarauja LR Konstitucijos 46 straipsniui ir joje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui. Apeliantė nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių argumentų:

121. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad žaliosios kortelės sistemai priklausančio Biuro vardu išduota žalioji kortelė, draudimo polisas Nr. 7081790 nesuteikia apsaugos Lenkijos valstybėje. Remiantis TPVCAPDĮ 2 straipsnio 24 dalimi, žalioji kortelė - žaliosios kortelės sistemai priklausančio nacionalinio draudikų biuro vardu išduotas tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas. Žaliosios kortelės sistemai priklausančio nacionalinio draudikų biuro vardu išduota žalioji kortelė galioja ir suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortelėje nurodytose valstybėse, kas taip pat patvirtinama ir pagal LR teisės aktus (LR TPVCAPDĮ 10 str.). Šiuo atveju draudimo polise nurodytą galiojimo teritoriją apima ir Lenkijos teritoriją. Byloje nėra pateikta jokiu įrodymu, kurie pagrįstu, kad atsakovo pateiktas draudimo polisas Nr. 7081790 nesuteikė draudimo apsaugos Lenkijos valstybėje. Nesant įrodymų, kad tokia sutartis yra negaliojanti ar niekinė, negalimos išvados ir dėl šios sutarties turinio ir (ar) iš jos išplaukiančių pasekmių, t. y. nesuteikiamos apsaugos. Atsakovas su Ukrainos draudimo kompanija sudarė draudimo sutartį, pagal kurią draudimo bendrovė įsipareigojo padengti UAB „Vedautos autotransportas" dėl eismo įvykio sukeltą žalą. Draudimo polisas, kuris reiškia draudimo sutarties sudarymą, eismo įvykio metu buvo galiojantis, nenuginčytas, todėl šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str.). Be to, pats ieškovas neginčija šio draudimo poliso ir draudimo sutarties sudarymo. Tas faktas, kad toks draudimas neatitiko LR TPVCAPDĮ nuostatų, savaime nereiškia, kad tarp dviejų šalių pagal Žalios kortelės sistemos, kurios nariu yra Lenkija ir Ukraina, taisykles, sudaryta draudimo sutartis yra negaliojanti ir nesuteikia draudimo apsaugos.

132. Teismas nepagrįstai neįvertino įrodymų visumos, neatsižvelgė į tą faktą, kad pati ieškovo pozicija draudimo apsaugos galiojimo klausimu yra nenuosekli. Be to, byloje yra pateikti įrodymai, kurie pagrindžia, kad draudimo polisas buvo prižįstamas tiek Lenkijos valstybėje, tiek ir ieškovo: pranešimo apie KASKO draudimui apdraustai priemonei padarytą žalą, žalos Nr. PL2010030104137 5 puslapyje pateikta informacija apie UAB „Vedautos autotransportas", nurodant UAB „Vedautos autotransportas" draudimo sutarties liudijimo Nr.7081790; 2011-07-14 Lietuvos draudikų Biuro raštas Lenkijos transporto priemonių draudikų biurui, kuriame pats ieškovas nurodo, kad transporto priemonė DAFT FT 95XF.43O, valstybinis numeris ( - ) yra apdrausta „Ukrainian ecological insurance company“, žaliosios kortelės Nr. UA 141/7081790, galiojimo laikotarpis nuo 2010-02-01 iki 2010-04-30. Šie įrodymai patvirtina, kad žalos administravimo metu ir suadministravus žalą, tiek Lenkijos draudikų biuras, tiek žalą administruojanti draudimo bendrovė pripažino, kad draudimas yra galiojantis jų valstybėje ir kad už padarytos žalos atlyginimą yra atsakinga Ukrainos draudimo bendrovė. Nei ieškovas, nei teismas šiame ginče neturi teisės spręsti dėl Ukrainos draudikių biuro patvirtinto jos nario „Ukrainian ecologieal insurance eompany“ išduoto draudimo liudijimo suteikiamos apsaugos apimties, galiojimo ir jo taikymo Lenkijoje. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, koks buvo ir ar apskritai gautas atsakymas iš Ukrainos draudimo bendrovės dėl draudimo poliso Nr. 7081790, koks buvo nusiųstas užklausimas ir pan., todėl nėra pagrindo teigti, kad Ukrainos draudimo bendrovė nepatvirtino draudimo. Ieškovas nepateikė į bylą visos su žalos administravimu susijusios medžiagos, todėl nebuvo nustatyta, ar Lenkijos Biuras kreipėsi į Ukrainos biurą, kaip tai numatyta Vidaus nuostatuose.

143. Teismas nepagrįstai prilygino žalos administravimo procesą eismo įvykio valstybėje su regreso reikalavimo pateikimu pagal galiojančias LR teisės normas. Tas faktas, kad žalos administravimo procesas vykdomas pagal eismo įvykio valstybės nacionalines teisės normas, ir kad žalą administruoja tos valstybės įgaliotos institucijos, nepaneigia to fakto, kad reiškiant regresinį reikalavimą taikomi LR įstatymai. Ieškovo reikalavimas dėl kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui išmokėtos žalos atlyginimo regreso tvarka pateiktas remiantis LR CK 6.280 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šios normos taikymą, aiškiai nurodė, kad kito asmens padarytos žalos atlyginimas per se nereiškia tokio pat dydžio reikalavimo regreso tvarka pagrįstumą. Kiekvienu atveju turi būti nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos, nes gali būti atveju, kad toks asmuo atlygino žalą nepagrįstai. Įstatymų leidėjas nenustato jokių šios taisyklės išimčių ieškovo ir jo reikalavimu atlyginti žalą regreso tvarka atveju. Todėl esant situacijai, kai atsakovas, t. y. tas asmuo už kurį neva buvo atlyginta žala, neigia žalos padarymo faktą (civilinės atsakomybės dėl 11 441,35 Lt žalos atsiradimo faktą), o ieškovas tokią žalą atlygina, teismas privalo įsitikinti, ar yra visos regresiniam reikalavimui būtinos sąlygos. Tokių sąlygų nenustačius, ieškinys ir jame pateikti reikalavimai turi būti atmesti. Apeliantės nuomone, šiuo atveju ieškovė neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų viseto, būtino atsakingam už žalos atlyginimą asmeniui civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.249, 6.247 str., CPK 178 str.).

154. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nepateikė teismui jokių žalos dydį paneigiančių įrodymų, todėl vadovavosi ieškovo pateiktais skaičiavimais. Pirma, pati sąmata neįrodo, kad tokia žala atsirado dėl eismo įvykio, o tuo labiau dėl atsakovės vairuotojo kaltės. Atsakovė net nebuvo informuota dėl eismo įvykio sukeltos žalos, dėl prasidėjusio žalos administravimo proceso, dėl eismo įvykių aplinkybių, žalos dydžio ir neturėjo galimybės šiame procese pateikti savo pastabas, pasiūlymus, prieštaravimus dėl žalos dydžio bei sąsajumo su eismo įvykiu. Pirmą kartą reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovei buvo pateiktas tik 2012-10-09, kai pats įvykis vyko 2010-02-15, nenurodant jokių žalos atsiradimo pagrindų bei dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kad žalos sureguliavimo klausimas buvo vykdomas atsakovei nedalyvaujant, ji neturi jokios teisinės galimybės pateikti papildomų įrodymų šiuo klausimu. Be to, trečiasis asmuo V. M. teismui paaiškino, kad eismo įvykis vyko ne taip kaip nurodyta Pranešime apie KASKO draudimui apdraustai priemonei padarytą žalą, žalos Nr. PL2010030104137, o taip pat nebuvo padaryti nurodyto dydžio sužalojimai. Faktą, kad žala ir įvykis buvo nežymus patvirtina ir tos aplinkybės, kad į eismo įvykio vietą nevažiavo policija, kad abu eismo įvykio dalyviai nesurašė jokio eismo įvykio protokolo, eismo įvykio schemos. Trečiojo asmens parodymai bei aiškus trūkumas byloje duomenų apie atsakovės kaltę dėl eismo įvykio padarymo (eismo įvykio deklaracija, policijos pranešimas, šalių pasirašyta eismo įvykio schema ir pan.) suponuoja, kad nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, o jų neįrodžius reikalavimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atmestinas.

165. Apeliantė prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 punktas bei to paties įstatymo 10 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

181. Šiuo atveju buvo pateikti visi įrodymai, reikalingi teismui išspręsti klausimą ar eismo įvykio metu galiojo dėl apelianto naudojamos transporto priemonės sudaryta draudimo sutartis, suteikianti draudimo apsaugą pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus. LR draudimo įstatymo 134 straipsnyje nurodyta, kad privalomojo draudimo sutarčiai taikoma Europos ekonominės erdvės valstybės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė. Kai pareigą sudaryti draudimo sutartį numato Lietuvos Respublikos įstatymai (šiuo atveju tokią pareigą numato TPVCAPDĮ 4 str.), ji nelaikoma tinkamai įvykdyta, jei sudaryta draudimo sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, taikomų tokiam draudimui, nuostatų. Be to, sutinkamai su TPVCAPD 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatomis, atsakingas už sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę ne bet kokiu, o TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu privalomuoju draudimu. Minėto straipsnio 8 dalis aiškiai nustato, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios TPVCAPDĮ reikalavimus, sudarymą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (TPVCAPDĮ 28 str.) duomenimis, dėl transporto priemonės DAF FT 95XF.43O, valst. Nr. ( - ), eismo įvykio dienai nei vienas draudikas - Biuro narys, nebuvo sudaręs draudimo sutarties. Be to, apelianto nurodoma Ukrainos draudimo bendrovė „Ukrainian ecologial insurance company" nėra Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė (TPVCAPDĮ 10 str. 3 d.) ir nėra bei niekada nebuvo Biuro nare. Taigi, apeliantas, šiuo atveju pasirinkdamas Ukrainos draudimo bendrovės pasiūlytą tariamą draudimo apsaugą, veikė savo rizika ir jo atsakomybės Biuro atžvilgiu negali eliminuoti tariamas TPVCAPDĮ nuostatų nežinojimas. Ukrainos draudimo bendrovės dėl Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės išduota žalioji kortelė nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos ir toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių reikalavimų.

192. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad tarp Lenkijos nacionalinio draudikų biuro ir Biuro įvyko reikalavimo perdavimo sandoris, kad abu nacionaliniai draudikų biurai padarė klaidų ir pan. Taip pat jokia teisine nuostata nėra pagrįstas apelianto teiginys, jog regresinis reikalavimas turi būti nukreiptas į Ukrainos biurą. Ukrainos draudimo bendrovė „Ukrainian ecologial insurance company" neprisiėmė atsakomybės dėl apelianto pagal lizingo sutartį naudojamos transporto priemonės padarytos žalos. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtiną faktą, kad apelianto turima žalioji kortelė (draudimo polisas Nr . 7081790) nesuteikia reikiamos draudimo apsaugos Lenkijoje. Nei Biuras, nei Lenkijos nacionalinio draudikų biuras, nei Lietuvos teismas negali pakeisti šio fakto ir įpareigoti Ukrainos draudimo bendrovę „Ukrainian ecologial insurance company" elgtis kitaip, kadangi transporto priemonės DAF FT 95XF.43O, valst. Nr. ( - ), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaryta pagal Ukrainos teisę. Žaliosios kortelės sistema bei Bendradarbiavimo nuostatai nepakeičia teismų instituto ir bet kurie nesusipratimai tarp draudimo sutarties šalių dėl pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami teisme. Nacionalinis draudikų biuras pagal Bendradarbiavimo nuostatus neteikia garantijų dėl kitos šalies draudimo įmonės nevykdomų ar neįvykdytų prievolių. Tuo tarpu, jei eismo įvykis įvyksta vienoje iš žaliosios kortelės sistemos narėje, kuriai taikomas Bendradarbiavimo nuostatų III skyrius, ir Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė neturi draudimo apsaugos, Biuras, sutinkamai su Bendradarbiavimo nuostatų 10 straipsnio nuostatomis, turi pareigą apmokėti eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro reikalavimą. Taigi, šiuo atveju Lenkijos nacionalinio draudikų biuro pateiktas reikalavimas Biurui atlyginti transporto priemone DAF FT95XF, valst. Nr. ( - ), padarytą žalą, yra teisėtas ir pateiktas pagal žaliosios kortelės sistemos taisykles.

203. Pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu Biurui kyla pareiga mokėti išmokas eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui, yra pastarojo reikalavimas, o ne žalą pagrindžiančių dokumentų pateikimas. Šiuo atveju Lenkijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į turimus dokumentus bei į Lenkijoje galiojančius teisės aktus, administravo žalą, nustatė eismo įvykio faktą, žalos dydį bei pateikė reikalavimą Biurui. Biuro reikalaujama 14328,55 PLN (11441,35 Lt) suma susideda iš: 12459,61 PN - žalos, kuri buvo padaryta eismo įvykio metu ir 1868,94 PLN žalos administravimo mokesčio. Apeliantės teiginiai, kad žalos administravimas buvo vykdomas pastarajam nedalyvaujant, neturint galimybės pateikti įrodymų dėl žalos dydžio nuginčijimo, yra nepagrįsti. Pirma, pati apeliantė, būdamas juridiniu asmeniu, turėjo ir galėjo pasidomėti jos naudojama, darbuotojo V. M. vairuojama transporto priemone padaryta žala, jos aplinkybėmis, esant prieštaravimams - teikti argumentuotus prašymus kompetentingoms Lenkijos institucijoms, tačiau to nepadarė. Antra, 2011-09-28 apeliantei buvo išsiųstas pranešimas apie Lenkijoje įvykusį eismo įvykį su prašymu aktyviai bendradarbiauti, siekiant išvengti eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo galimų klaidų. Be to, pati apeliantė Biurui pateikė aukščiau minėtą V. M. paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių, kadangi jis buvo reikalingas Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui administravusiam žalą, nes policija į eismo įvykį buvo nekviesta. Taip pat Biuras yra išdėstęs savo argumentus dėl apelianto pateiktos žaliosios kortelės dar iki prasidedant teisminiam ginčui. Trečia, tiek TPVCAPDĮ, tiek Bendradarbiavimo nuostatai nenumato Biurui pareigos dar prieš mokant išmoką eismo įvykio vietos nacionaliniam draudikų biurui informuoti apie minėtą aplinkybę atsakovę ar pateikti žalą bei eismo įvykio faktą pagrindžiančius dokumentus.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 15 d. Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės darbuotojo V. M. vairuojama, atsakovės naudojama, LR registruota transporto priemonė DAF FT 95XF valst. Nr.( - ), apgadino transporto priemonę MAN TGA 18.460, valst. Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 22-23, 31-37, 45,47,49). Ieškovas, išmokėjo eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą kartu su administravimo išlaidomis – 14328,55 PLN (arba 11441,35 Lt) (t. 1, b. l. 25, 27, 65), pateikė atsakovei pretenziją atlyginti šias išlaidas (t. 1, b. l. 66). Atsakovė atsisakė patenkinti ieškovo pretenziją (t. 1, b. l. 88-90). Nuo 2010-02-01 iki 2010-04-30 atsakovė apdraudė automobilio ( - ) draudimu „Žalia korta“ Ukrainos draudimo kompanijoje UAB „Ukrainska ekologična stachova kompanija“ (Ukrainian Ecological Insurance Company) (t. 1, b. l. 85-87), kuri nėra Biuro narė (t. 1, b. l. 107-108). Minėta draudimo kompanija nuo 2012-02-10 negali toliau vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kylančių iš kelių eismo įvykių, apdraustų šios įmonės išduotomis žaliosiomis kortomis, todėl visus apmokėjimo reikalus, išsiųstus minėtai draudimo kompanijai iki 2012-02-10, perėmė Ukrainos transporto priemonių draudikų biuras (t. 1, b. l. 91-92). Lenkijos transporto priemonių draudikų biuras ieškovui raštu pranešė, kad Ukrainos draudimo bendrovė nepatvirtino draudimo, todėl jie sureguliavo žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 29).

24Byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo teisės atlyginti regreso tvarka išmokėtą sumą, kai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta su ne Lietuvos Respublikoje registruota ir ne Europos Sąjungoje esančia draudimo bendrove ar jos filialu, registruotu Lietuvos Respublikoje, teisėtumo, priteistinų nuostolių atlyginimo dydžio.

25Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju šie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011) ir kt.). Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos ji išdėstė savo atsiliepime į ieškinį ir į kuriuos išsamiai atsakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja.

26Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstą išvadą dėl draudimo apsaugos negaliojimo Lenkijoje padarė remdamasis vien tuo faktu, kad atsakovės pateiktas draudimo polisas (žalioji kortelė) neatitiko Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų, t. y. kad buvo išduotas ne Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro nario.

27Teisėjų kolegija nesutinka su paminėtais apeliacinio skundo motyvais ir sprendžia, kad jie yra nepagrįsti.

28Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 8, 9, 18 dalių bei 6 straipsnio 4, 6 dalių nuostatas, transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. y., transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris ją naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Pažymėtina, kad transporto priemonė DAF FT 95XF valst. Nr.( - ), 2010 m. vasario 15 d. Lenkijoje eismo įvykio metu, buvo įregistruota Lietuvos Respublikoje (naudotojas –UAB „Vedautos autotransportas“, savininkas - UAB „Hansa lizingas“), turėjo Lietuvos Respublikos nuolatinį valstybinį numerio ženklą (t. 1, b. l. 22), todėl turėjo būti apdrausta TPVCAPDĮ nustatyta tvarka.

29Apeliantė teigia, kad transporto priemonę DAF FT 95XF valst. Nr.( - ), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdraudusi Ukrainos draudimo kompanijoje UAB „Ukrainska ekologična stachova kompanija“ (Ukrainian Ecological Insurance Company). Šį faktą patvirtina Transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės būtinojo draudimo „Žalia korta“ tarptautinės autodraudimo sistemos sąlygomis polisas Nr. 7081790, kurio galiojimo laikas nuo 2010-02-01 iki 2010-04-30 (t. 1, b. l. 85-87). Bylos įrodymai patvirtina, kad Ukrainos draudimo kompanija UAB „Ukrainska ekologična stachova kompanija“ (Ukrainian Ecological Insurance Company) nėra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narė (t. 1, b. l. 107-108), o transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis eismo įvykio dieną nei vienas draudikas – Biuro narys nebuvo sudaręs draudimo sutarties dėl transporto priemonės DAF FT 95XF valst. Nr.( - ) (t. 1, b. l. 113-114). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija sprendžia, kad transporto priemonė DAF FT 95XF valst. Nr.( - ) eismo įvykio dieną (2012-02-15) nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl laikytina, kad draudimas transporto priemonės DAF FT 95XF valst. Nr.( - ) atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo.

30Šalių rungimosi procese principas lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008, ir kt.). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimt civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

31Pažymėtina, kad apeliantė turėjo galimybę pasinaudoti įrodinėjimo teise, t. y. aktyviai dalyvauti procese ir pati teikti užklausimus Ukrainos bei Lenkijos kompetentingoms institucijoms ir netgi nuo ieškovo pretenzijos pateikimo (2012-10-09) iki teismo sprendimo priėmimo (2013-06-07) tam turėjo pakankamai laiko, tačiau įrodinėjimo pareigas vykdė netinkamai, procese buvo pasyvi, todėl jos apeliacinio skundo argumentai dėl duomenų nepakankamumo sprendimui priimti laikytini nepagrįstais.

32Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atlyginus žalą Lenkijos transporto priemonių draudikų biurui, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Vedautos autotransportas“.

33TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras (šiuo atveju Lenkijos transporto priemonių draudikų biuras), eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais. Pažymėtina, kad nustatydamas atlygintinos žalos dydį, ieškovas vadovavosi Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atlygintinos žalos dydžio nepagrįstumą turi įrodinėti žalos dydį ginčijantis asmuo, nagrinėjamu atveju – apeliantė UAB „Vedautos autotransportas“. Žinodama, kad jos darbuotojas V. M., 2010 m. vasario 15 d. Lenkijoje vairuodamas transporto priemonę DAF FT 95XF valst. Nr.( - ) ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę MAN TGA 18.460, valst. Nr.WWY7L75 (t. 1, b. l. 109, t. 2, b. l. 67), apeliantė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam taikomi aukštesni elgesio standartai, turėjo būti aktyvi ir domėtis jos darbuotojo vairuojama transporto priemone padaryta žala, jos dydžiu, teikti argumentuotus paaiškinimus kompetentingoms Lenkijos institucijoms, tačiau to nepadarė. Vertindama priteistinos žalos dydį, teisėjų kolegija besąlygiškai negali remtis trečiojo asmens V. M. paaiškinimais (t. 2, b. l. 65-67), nes transporto priemonės sugadinimus jis matė tamsiu paros metu, o apie žalos dydį teismo posėdyje visai nekalbėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė (apeliantė) nepateikė į bylą jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog nustatytas atlygintinos žalos dydis yra nepagrįstas, neteisingas ar neadekvatus realiam turto sugadinimo mastui.

34Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Atitinkama nuostata numatyta ir Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas, abejodamas dėl teisės akto, priklausančio Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumo, privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis su atitinkamu paklausimu į Konstitucinį Teismą. Tokiu būdu proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik vada įvertinti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti taikytino teisės akto atitikimą Konstitucijai. Pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 punktas, įtvirtinantis reikalavimus, kuriuos atitinkantys subjektai yra laikomi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikais, bei to paties įstatymo 10 straipsnio 3 dalis, nustatanti kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių arba filialų sudarytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių galiojimą Lietuvos Respublikoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui (jo 4 d. - įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę) ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pripažįsta, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 punktas bei to paties įstatymo 10 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui, nėra pagrindo.

35Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų teisinių išvadų ir nesudaro CPK nustatytų pagrindų naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

36Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

37Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 11441,35 Lt nuostoliams atlyginti, 6... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nustatė, kad transporto priemonė DAF FT 95XF valst. Nr.( - ), eismo... 8. Dėl žalos dydžio... 9. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė remonto sąmatą, prašoma atlyginti... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m.... 12. 1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad žaliosios kortelės sistemai... 13. 2. Teismas nepagrįstai neįvertino įrodymų visumos, neatsižvelgė į tą... 14. 3. Teismas nepagrįstai prilygino žalos administravimo procesą eismo įvykio... 15. 4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nepateikė teismui jokių žalos... 16. 5. Apeliantė prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos... 18. 1. Šiuo atveju buvo pateikti visi įrodymai, reikalingi teismui išspręsti... 19. 2. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad tarp Lenkijos nacionalinio draudikų... 20. 3. Pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu Biurui kyla pareiga mokėti išmokas... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 23. Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 15 d. Lenkijoje įvyko eismo įvykis,... 24. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo teisės atlyginti regreso tvarka... 25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus,... 26. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 27. Teisėjų kolegija nesutinka su paminėtais apeliacinio skundo motyvais ir... 28. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės... 29. Apeliantė teigia, kad transporto priemonę DAF FT 95XF valst. Nr.( - ),... 30. Šalių rungimosi procese principas lemia, kad kiekviena šalis privalo... 31. Pažymėtina, kad apeliantė turėjo galimybę pasinaudoti įrodinėjimo teise,... 32. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atlyginus žalą... 33. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio... 34. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 35. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 36. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą palikti...