Byla 2A-235-267/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės ir Vytauto Kursevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančio veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, bei atsakovių I. Š. įmonės ir K. Š. įmonės apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“ ieškinį atsakovėms K. Š. įmonei ir I. Š. įmonei, trečiajam asmeniui S. M. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas „If P&C Insurance AS“ pateikė teismui ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriais prašė priteisti solidariai iš atsakovių K. Š. įmonės ir I. Š. įmonės 7242,01 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykimo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį dėl 2011 m. vasario 24 d. AB „Šiaulių bankas“ patalpose, esančiose ( - ), kilusio gaisro (gaisras pripažintas draudiminiu įvykiu), išmokėjo AB „Šiaulių bankas“ (draudėjui) 7000,01 Lt draudimo išmoką už gaisro metu apgadintą pastatą ir 242 Lt UAB „Infranet Service“ už pastato apžiūrą ir padarytos žalos įvertinimą. Gaisras kilo pastato dalyje (vakarinėje pastato palėpės pusėje), kurios valdytojomis yra atsakovės, todėl jos solidariai atsako už gaisro metu sukeltas pasekmes, nes neužtikrino priešgaisrinės apsaugos reikalavimų laikymosi.

6Atsakovės K. Š. įmonės savininkas teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priežiūros poskyrio vyresniojo inspektoriaus 2011 m. kovo 3 d. nutarime nėra nurodyta, kad būtent dėl jos (atsakovės) kaltės kilo gaisras, ši institucija neturėjo jokių priekaištų dėl gaisro, ji nebausta administracine tvarka už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą. Po gaisro apžiūrėjus pastogę, liepsnos prasiveržimo iš dūmtraukio pėdsakų nebuvo pastebėta, prie jos naudojamo dūmtraukio nebuvo sukrauto presuoto šieno, nebuvo apdegusių medinių stogo sijų, t. y. gaisro židinys nebuvo prie atsakovės naudojamo dūmtraukio.

7Atsakovės I. Š. įmonės savininkas teismui pateiktais atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės nuomone, gaisras kilo nuo dūmtraukio, esančio pastato šiaurinėje dalyje ir dėl šiltinimui panaudoto šieno. Šiuo dūmtraukiu naudojosi K. Š. įmonė ir S. M.. Dūmtraukis vakarinėje pastato dalyje, kuriuo naudojosi atsakovės įmonė, buvo nutinkuotas ir izoliuotas, nuvedimo vamzdis taip pat buvo izoliuotas ir sandariai įmontuotas į dūmtraukį. Nurodė, kad ieškinyje nurodomos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos atsakovei negali būti pritaikytos, kadangi nenustatyta, kad atsakovė būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala.

8Trečiasis asmuo S. M. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad gaisro priežastis tiksliai nenustatyta, tačiau manoma, kad gaisras galėjo įvykti dėl netvarkingo dūmtraukio, kūrenant krosnį antrajame pastato aukšte, atsakovių nuomojamose patalpose. Nurodė, kad su gaisro kilimu jis nėra susijęs, nes krosnies įvykio dieną nekūreno.

9II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

10Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiam veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, solidariai iš K. Š. įmonės ir I. Š. įmonės 7000,01 Lt žalos atlyginimą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. balandžio 2 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš K. Š. įmonės ir I. Š. įmonės ieškovui po 105 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei po 16,05 Lt bylinėjimosi išlaidų.

11Teismas, nustatęs byloje faktines aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei šalių ir liudytojų paaiškinimus, nurodė, kad dėl 2011 m. vasario 24 d. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini, kilusio gaisro buvo tirtos gaisro kilimo versijos, bet tiksli gaisro priežastis nenustatyta. Nors kai kurios iš tirtų priežasčių galėtų būti priskiriamos pastato trūkumams (pvz., kūrenimo šaltinių izoliavimas, netinkamų šiltinimo medžiagų panaudojimas), tačiau atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad gaisras kilo būtent dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių. Patikimai nenustačius, kad gaisras kilo dėl tokių priežasčių, teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog žala padaryta CK 6.266 straipsnyje nurodytu būdu, todėl dėl žalos atlyginimo teismas nutarė spręsti pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Teismas nusprendė, kad byloje įrodytas gaisro židinio zonos – vietos pastato palėpėje tarp dviejų atsakovams priklausančių dūmtraukių (abu dūmtraukiai buvo techniškai netvarkingi, kieto kuro krosnys įrengtos savavališkai, be to, pastogės apšiltinimui panaudoti atsakovo sunešti šieno ryšuliais) – faktas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad abu atsakovai elgėsi nerūpestingai ir tai sudaro pagrindą jų neteisėtiems veiksmams nustatyti. Atsakovai, kurių, faktiškai naudotoje pastato dalyje buvo gaisro zona, neįrodė konkrečios gaisro kilimo priežasties ir to, kad tai nepriklausė nuo jų elgesio, buvo nulemta trečiųjų asmenų veiksmų ar kitokių priežasčių, už kurias jie nėra atsakingi, kad ėmėsi visų veiksmų gaisrui išvengti ir yra nekalti dėl gaisro kilimo, kad negalėjo jo numatyti.

12Teismas taip pat nurodė, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog papildomai UAB „Infranet Service“ sumokėti 242 Lt buvo būtent už pastato, esančio ( - ), apžiūrą ir gaisro metu padarytos žalos įvertinimą, todėl teismas laikė, kad ieškovas neįrodė turėtų papildomų išlaidų (242 Lt) fakto ir ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas solidariai iš atstovių ieškovo išmokėtą 7000,01 Lt draudimo išmoką.

13Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad nors ieškovas pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, tačiau raštiško ieškovo prašymo su advokato padėjėjo išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, teismui nepateikė, todėl atstovavimo išlaidų ieškovui iš atsakovių teismas nepriteisė.

14III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

15Apeliantė I. Š. įmonė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-12-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliantė nurodo, kad teismas, neteisingai išsprendė kaltės klausimą, neatkreipė dėmesio į svarbias byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodančias, kad gaisras kilo ne dėl I. Š. įmonės kaltės. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priežiūros poskyrio nutarime nurodoma, kad buvo kūrenama krosnis K. Š. įmonėje. Šalia kamino, į kurį buvo įvestas K. Š. įmonės dūmtraukis buvo prikrauti presuoto šieno ryšuliai, dūmtraukis neatitiko priešgaisrinę saugą reglamentuojančių aktų, todėl labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl šios priežasties. Nurodo, kad prie atsakovės kamino nebuvo sukrauta presuoto šieno ryšulių, gaisro židinys akivaizdžiai buvo prie K. Š. kamino, kadangi prie jo užsidegė presuotas šienas.
  2. Taip pat nurodo, kad taikyti solidarią apeliantės ir K. Š. įmonės atsakomybę nėra pagrindo, nes jokių bendrų veiksmų su K. Š. atsakovė teigia nepadariusi. Šieno ryšulius prie savo kamino K. Š. įmonė susikrovė be I. Š. įmonės žinios ir leidimo, o prie atsakovės kamino šieno ryšulių nebuvo. Tokiu būdu priešgaisrinės saugos taisykles pažeidė K. Š..
  3. Mano, kad norint tiksliai nustatyti gaisro židinį ir tuo pačiu gaisro priežastį, buvo būtinos specialios žinios, tačiau ieškovas neprašė paskirti gaisro techninę ekspertizę. Atsakovė teigia į bylą buvusi įtraukta visiškai be pagrindo, nepateikus įrodymų apie jos kaltę, tačiau teismas nesigilino į faktines įvykio aplinkybes, neteisingai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias deliktinę teisę, bei solidarią atsakomybę, neteisingai vertino įrodymus.

16Apeliantė K. Š. įmonė apeliaciniu skundu prašo 2012 m. gruodžio 4 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo „If P&C Insurance AS“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliantės manymu, 2012 m. gruodžio 4 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netyrė visų įrodymų ir aplinkybių, o tos, kurias laikė nustatytomis, neatitinka tikrovės ir taip pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, o tai turi reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir šie pažeidimai tiesiogiai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
  2. K. Š. įmonei atsakomybė gali atsirasti, kai asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių, bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, kai asmenys nors netiesiogiai nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, kai asmenis sieja bendri neteisėti veiksmai, tačiau tokių veiksmų nebuvo, todėl atlyginti žalos K. Š. įmonė neturi teisinio pagrindo.
  3. Apeliantė nurodo, kad Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, tikrindama priešgaisrinį stovį, jokių aktų nebuvo surašiusi, nebuvo paskyrusi jokių nuobaudų ir tai rodo, kad priešgaisriniai apsaugos reikalavimai nebuvo pažeisti. Kaminai buvo įrengti seniai ir priimant objektą Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pretenzijų nepareiškė. Dūmtraukis, į kurį pajungta atsakovės K. Š. įmonės krosnelė, buvo nubalintas, jokių plyšių nesimatė. Po gaisro apžiūrėjus pastogę, liepsnos prasiveržimo iš dūmtraukio nebuvo pastebėta.
  4. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, tačiau toks asmuo šioje byloje nebuvo nustatytas, o ir nustatyti nebuvo galima, nes nenustatyta gaisro kilimo vieta, tarp I. Š. įmonės kamino ir K. Š. įmonės, S. M. kamino didelis atstumas, todėl jokiu būdu negalėjo kilti gaisras iš abiejų kaminų.

17Ieškovas „If P&C Insurance AS“ taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-12-04 sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, pakeisti ir priteisti iš atsakovių solidariai 2425 Lt dydžio išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovių solidariai apelianto naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, t. y. 300 Lt išlaidas už apeliacinio skundo rengimą bei 73,00 Lt žyminį mokestį už šį apeliacinį skundą. Ieškovė nurodo, kad ieškovas ieškinyje bei patikslintame ieškinyje prašydamas priteisti iš atsakovių ieškinio sumą, tuo pačiu ieškinyje bei patikslintame ieškinyje raštu prašė priteisti iš atsakovių 2500 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Apeliantas kartu su ieškiniu taip pat pateikė teismui turėtas atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, kuriuose detalizuota teisinių paslaugų apimtis. Todėl apeliantas įvykdė CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimą bei tai padarė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

18Atsiliepimu į atsakovių apeliacinius skundus ieškovė su jais nesutinka ir prašo juos atmesti bei priteisti solidariai iš apeliančių K. Š. įmonės ir I. Š. įmonės ieškovo „If P&C Insurance AS“ naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, t. y. 1500 Lt už atsiliepimo į apeliančių apeliacinius skundus rengimą. Nurodo, kad apeliantės tinkamai nepagrindė ne tik to, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas (apeliantės nedetalizavo pažeidimų bei neatskleidė jų esmės, o tik apsiribojo bendrom frazėm dėl neva pažeistų procesinės teisės normų), tačiau ir to, kad dėl tokio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla. Taip pat nurodo, kad abu dūmtraukiai buvo techniškai netvarkingi ir apdėti šieno ryšuliais, todėl labiausiai tikėtina, kad iškritus kibirkščiai ant palėpėje laikomų šieno ryšulių, jie užsidegė ir dėl to kilo gaisras. Mano, kad apeliančių argumentai, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, yra visiškai nereikšmingi, ne nutarime aiškiai nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas tik dėl to, kad nenustatytas tyčinis padegimas bei žala neviršija 250 MGL, tačiau tai visiškai nereiškia, kad apeliančių atžvilgiu nėra taikytina civilinė atsakomybė.

19Atsakovė I. Š. įmonė pateikė atsiliepimus į ieškovo ir atsakovės K. Š. įmonė apeliacinius skundus. Viename iš jų nurodė, kad ieškovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl teismo sprendimas toje dalyje yra teisėtas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Atsiliepime į K. Š. įmonės apeliacinį skundą su juo sutiko, nes mano, kad teismas, kaip nurodoma atsakovės K. Š. įmonės apeliaciniame skunde, pažeidė įstatymus, juos neteisingai taikė, todėl Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas bei naikintinas.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Atsakovių apeliaciniai skundai atmestini, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako tik dėl atsakovių apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų bei ieškovės apeliacinio skundo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

23Dėl atsakovių apeliacinių skundų

24Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2011-02-24 pastate, esančiame ( - ), kilo gaisras, t. y., užsiliepsnojo antro aukšto perdengimo apšiltinimo medžiaga (stogo konstrukcija nenukentėjo), gaisro gesinimo metu buvo sugadinta stogo danga ir vandeniu aplietos patalpos.

25Nagrinėjamoje byloje įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, ieškovas „If P&C Insurance AS“ draudėjui AB „Šiaulių bankas“ už gaisro metu apgadintą pastatą išmokėjo draudimo išmoką. Kadangi įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį, ieškovas „If P&C Insurance AS“ pateikė ieškinį atsakovėms K. Š. įmonei ir I. Š. įmonei.

26Kaip matyti iš apeliančių – abiejų atsakovių apeliacinių skundų, atsakovės iš esmės neginčija žalos dėl gaisro kilimo fakto, tačiau įrodinėja, kad, nei viena iš jų nėra atsakinga dėl 2011-02-24 įvykusio ir draudiminiu pripažinto įvykio (gaisro), nes liko neįrodyta, nuo kurio dūmtraukio kilo gaisras. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus.

27Nagrinėjamu atveju pirmiausia pasisakytina dėl dispozityvumo ir rungimosi principų bei įrodinėjimo taisyklių taikymo praktikos, kurią nuosekliai plėtoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

28Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį civilinėse bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovė I. Š. įmonė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas atleido ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos, dėl to ieškovas neprašė skirti ekspertizės, pažymėtina, kad pagal CPK 42 str. 1 d., viena iš proceso šalių teisių yra prašymų teismui teikimas, todėl būtent atsakovė I. Š. įmonė, siekdama paneigti savo kaltę, turėjo teisę prašyti teismo skirti ekspertizę gaisro priežasčiai nustatyti, tačiau šia teise nepasinaudojo, ir nesiekė paneigti savo kaltės specialias žinias turinčių asmenų pagalba.

29Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2007 m. gegužės 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (1 t., 54-59 b. l.) AB „Šiaulių bankas“ penkerių metų laikotarpiui nuomos teise suteikė naudotis K. Š. įmonei 68,59 kv. m bendro naudojimo negyvenamąsias patalpas, esančias antrame aukšte, adresu ( - ). 2008 m. gruodžio 3 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (1 t., 60-63 b. l.) AB „Šiaulių bankas“ penkerių metų laikotarpiui nuomos teise suteikė naudotis I. Š. įmonei 96,63 kv. m bendro naudojimo negyvenamąsias patalpas, esančias antrame aukšte, adresu ( - ). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovėms taip pat buvo suteikta teisė valdyti ir pastato, esančio ( - ), palėpę, kurioje atsakovės buvo įsirengusios savo dūmtraukius, o atsakovė K. Š. įmonė apšiltinimui buvo sukrovusi šieno ryšulius.

30Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad gaisro kilimo priežasties atsakovo patalpose nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009). Dėl to nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, teisingai remdamasis kasacinio teismo praktika, visiškai pagrįstai nurodė, kad būtent atsakovės, kurių valdomojoje ir naudojamoje patalpoje kilo gaisras, turi įrodyti, kad jų kaltės nėra ir jos nėra atsakingos už gaisro padarytą žalą.

31Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių, t. y. vertinant įrodymus galima remtis tikėtinumo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

32Vertinant atsakovių apeliacinio skundo motyvus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nesutiktina su atsakovių argumentais, kad byloje liko neįrodyta, jog draudiminis įvykis įvyko būtent dėl atsakovių kaltės – atsakovė I. Š. įmonė teigia, kad jos dūmtraukis buvo tvarkingas, o gaisras kilo nuo atsakovės K. Š. įmonės dūmtraukio ir aplink jį sudėtų šieno ryšulių, atsakovės K. Š. įmonės teigimu, jos kaltė nenustatyta, neteisėtų veiksmų nėra, gaisro vieta taip pat nenustatyta. Tokius atsakovių argumentus paneigia tiek byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai, tiek Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2011-03-03 nutarimas, šalių pateikti leistini įrodymai. Iš Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2011-03-03 nutarimo matyti, kad gaisras kilo pastato palėpėje, gaisro židinio zona buvo vakarinėje pastato palėpės pusėje, kuri yra virš antrojo pastato aukšto, pastarasis buvo išnuomotas atsakovėms. Nustatyta, kad atsakovė K. Š. įmonė dar iki gaisro, be nuomotojo žinios, savavališkai šiaurinėje ir vakarinėje palėpės pusėje, šalia dūmtraukio ant perdangos sukrovė presuotus šieno ryšulius. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad tiek K. Š. naudojamas dūmtraukis, tiek I. Š. naudojamas dūmtraukis neatitiko priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o gaiso kilimo dieną atsakovės kūreno sumontuotas krosnis (1 t. 51–52 b. l.). Byloje taip pat nustatyta ir šalys to neginčija, kad trečiojo asmens S. M., kuris naudojosi tuo pačiu dūmtraukiu kaip ir atsakovė K. Š. įmonė, krosnis gaisro kilimo metu nebuvo kūrenama. Liudytojas R. L., dirbantis Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnyboje, teismo posėdyje nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti „iškritus kibirkščiai pro kažkurią nesandarią dūmtraukio vietą iš tų dviejų dūmtraukių“ (1 t., 172 b. l.). Iš minėto liudytojo paaiškinimų taip pat matyti, kad palėpėje prie dūmtraukių sukrauti šieno ryšuliai padidino gaisro riziką. Kaip matyti iš į bylą pateiktų po gaisro užfiksuotų dūmtraukių foto nuotraukų, atsakovės I. Š. dūmtraukis yra paveiktas gaisro, tačiau iš jų negalima nustatyti, kur buvo gaisro židinys, t. y. dėl kurio iš dviejų dūmtraukių ir kur tiksliai kilo gaisras. Pagal atsakovės K. Š. įmonės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas foto nuotraukas (2 t., 12–13 b. l.) bei foto nuotraukas, esančias byloje Nr.80-3/2 dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (9–11 lapas), labiau tikėtina, kad gaisras galėjo kilti nuo I. Š. įmonės dūmtraukio nesandaraus vamzdžio, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, jei gaisro patalpoje nebūtų buvę atsakovės K. Š. įmonės sukrautų šieno ryšulių, gaisro tikimybė būtų buvusi mažesnė, todėl laikytina, kad abi atsakovės yra kaltos dėl kilusio gaisro. Apeliantė K. Š. įmonė savo neteisėtų veiksmų nebuvimą taip pat siekė įrodyti teigdama, kad prieš gaisrą įmonės patalpas apžiūrėję priešgaisrinės tarnybos darbuotojai pažeidimų nerado, tačiau negalėjo paaiškinti, ar buvo apžiūrėta palėpė (1 t., 168 b. l.), nepateikė tokią apžiūrą patvirtinančių leistinų įrodymų. Pažymėtina, kad atsakovių apeliacinių skundų argumentai iš esmės grindžiami prielaidomis, nepateikiant jokių leistinų ir nenuginčijamų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes. Teismo nuomone, tai, kad apeliantės turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

33Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė Kelmės rajono apylinkės teismas, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šių taisyklių taikymo, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių pažeidimu pirmosios instancijos teisme, teismo atmetami kaip visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys suformuotai teisminei praktikai (CPK 178 str., 185 str.).

34Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog žala atsirado dėl abiejų atsakovių kaltės, ir nors jų nesieja bendri neteisėti veiksmai, tačiau negalima nustatyti kiek kiekviena iš jų prisidėjo prie žalos atsiradimo, pagrįstai taikė solidarią atsakovių atsakomybę ir priteisė ieškovui „If P&C Insurance AS“ AB „Šiaulių bankas“ išmokėtą draudimo išmoką solidariai iš atsakovių K. Š. įmonės ir I. Š. įmonės.

35Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių bylinėjimosi išlaidų priteisimu

36Ieškovas „If P&C Insurance AS“ pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų, nes mano, kad ieškovas ieškinyje bei patikslintame ieškinyje, prašydamas priteisti iš atsakovių ieškinio sumą, tuo pačiu raštu prašė priteisti iš atsakovių 2500 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

37Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš ieškovo pateikto ieškinio ir patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovių 2500 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, vėliau, ieškovas pateikė ir sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 342 ir mokėjimo nurodymą Nr. 0000045770 (1 t., 80-81 b. l.), patvirtinančius, kad ieškovas pagal 2012-02-27 sutartį dėl teisinių paslaugų (kliento bylos Nr. S/IT/00392) advokato padėjėjui sumokėjo 2500 Lt už ieškinio parengimą ir iš anksto už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad ieškovas daugiau jokių papildomų išlaidų, kurių priteisimas reikalautų naujo išlaidų paskaičiavimo ar pagrindimo, neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovo patirtas advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas. Dėl to, remiantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), ieškovo „If P&C Insurance AS“ naudai iš atsakovių K. Š. įmonės ir I. Š. įmonės priteistina po 1250 Lt advokato padėjėjo pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39Atsiliepime į apeliacinį skundą ir apeliaciniame skunde ieškovas prašė priteisti iš atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta 2013-01-18 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 425 kopija (2 t., 60 b. l.), išrašo apie mokėjimo nurodymą kopija (2 t., 61 b. l.). Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 60698, patvirtinantis žyminio mokesčio sumokėjimą (2 t., 17 b. l.), sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. AD 2012/12/18 kopija (2 t., 22–23 b. l.), sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 416 kopija (2 t., 24 b. l.), mokėjimo nurodymas Nr. 60699 (2 t., 25 b. l.). Iš šių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas „If P&C Insurance AS“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokato padėjėjui Andriui Dobrovolskiui sumokėjo 1500,00 Lt, už apeliacinio skundo surašymą – 300 Lt ir 73 Lt žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti ex officio. Tokią poziciją yra išreiškęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pasinaudojęs savo diskrecijos teise, konstatuoja, kad ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme dėl atsiliepimo į atsakovių apeliacinius skundus surašymo, suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, t. y. nebuvo rengiami teismo posėdžiai, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytus maksimalius dydžius, yra neproporcingai didelė, todėl bendra ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma mažintina iki 1000 Lt. Viršijančios minėtą bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.

40Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jiems pritaria ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau remdamasis bylos medžiaga bei CPK 320 str. 1 d. nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, keičia Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

42Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti.

43Priteisti ieškovui „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiam veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas 302279548, adresas Žalgirio g. 88, Vilnius, iš K. Š. įmonės, juridinio asmens kodas 162721346, adresas Kooperacijos g. 63A, Kelmė, ir I. Š. įmonės, juridinio asmens kodas 162557847, adresas Statybininkų g. 27, Kelmė, po 1250 Lt advokato padėjėjo pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.

44Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

45Priteisti ieškovui „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiam veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas 302279548, adresas Žalgirio g. 88, Vilnius, iš K. Š. įmonės, juridinio asmens kodas 162721346, adresas Kooperacijos g. 63A, Kelmė, ir I. Š. įmonės, juridinio asmens kodas 162557847, adresas Statybininkų g. 27, Kelmė, po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas „If P&C Insurance AS“ pateikė teismui ieškinį ir... 6. Atsakovės K. Š. įmonės savininkas teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį... 7. Atsakovės I. Š. įmonės savininkas teismui pateiktais atsiliepimais į... 8. Trečiasis asmuo S. M. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad gaisro... 9. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė „If... 11. Teismas, nustatęs byloje faktines aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus... 12. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nepateikta jokių įrodymų,... 13. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad nors ieškovas... 14. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė... 15. Apeliantė I. Š. įmonė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kelmės rajono... 16. Apeliantė K. Š. įmonė apeliaciniu skundu prašo 2012 m. gruodžio 4 d.... 17. Ieškovas „If P&C Insurance AS“ taip pat pateikė apeliacinį skundą,... 18. Atsiliepimu į atsakovių apeliacinius skundus ieškovė su jais nesutinka ir... 19. Atsakovė I. Š. įmonė pateikė atsiliepimus į ieškovo ir atsakovės K. Š.... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Atsakovių apeliaciniai skundai atmestini, ieškovės apeliacinis skundas... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Dėl atsakovių apeliacinių skundų... 24. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2011-02-24 pastate,... 25. Nagrinėjamoje byloje įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, ieškovas „If... 26. Kaip matyti iš apeliančių – abiejų atsakovių apeliacinių skundų,... 27. Nagrinėjamu atveju pirmiausia pasisakytina dėl dispozityvumo ir rungimosi... 28. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį civilinėse bylose, kuriose nėra viešojo... 29. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2007 m. gegužės 5 d.... 30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad gaisro kilimo priežasties atsakovo... 31. Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais... 32. Vertinant atsakovių apeliacinio skundo motyvus dėl netinkamo įrodymų... 33. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti kitokių... 34. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė... 35. Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių bylinėjimosi išlaidų... 36. Ieškovas „If P&C Insurance AS“ pateiktame apeliaciniame skunde... 37. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 39. Atsiliepime į apeliacinį skundą ir apeliaciniame skunde ieškovas prašė... 40. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 42. Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti.... 43. Priteisti ieškovui „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiam... 44. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 45. Priteisti ieškovui „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiam...