Byla 2-758-370/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų L. M., A. B. (A. B.) ir A. N. (A. N.) atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verantas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bankroto byloje Nr. B2-55-259/2016 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas pareiškimą atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Verantas“, suinteresuotiems asmenims L. M., A. B. ir A. N., dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verantas“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja (kreditorė) UAB Medicinos bankas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė BUAB „Verantas“ (toliau – ir Bendrovė) bankrotą pripažinti tyčiniu. Pareiškimą grindė šiais pagrindais:

4Bendrovės valdymo organai ir savininkai nevykdė / netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su bendrovės valdymu (Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ir ĮBĮ) 20 str. 2 d. 1 p.). A. B. 2004-07-14 buvo paskirtas Bendrovės direktoriumi, kuris šias pareigas vykdė iki 2011-07-15; laikotarpiu nuo 2010-06-28 iki 2011-07-15 A. B. buvo Bendrovės akcininkas. L. M. nuo 2004-12-06 iki 2011-07-15 buvo Bendrovės akcininkė. A. N. nuo 2011-07-15 Juridinių asmenų registre nurodytas Bendrovės akcininku ir direktoriumi. L. M., būdama Bendrovės akcininkė, iš UAB Medicinos bankas ir AB „Citadele“ banko paėmė kreditus bendrai 1 117 874,60 Eur sumai, nors tuo metu įmonė jokios veiklos nevykdė. Suinteresuotieji asmenys nešaukė eilinių ir neeilinių akcininkų visuotinių susirinkimų, netvirtino finansinių atskaitomybės dokumentų ir jų neteikė Juridinių asmenų registrui, nesprendė jokių su skolų grąžinimu kreditoriams susijusių klausimų, t. y. įstatinio kapitalo didinimo ar bendrovės bankroto, veiklos plėtojimo, taip pat neorganizavo Bendrovės kasdieninės veiklos, kad pasiskolintos lėšos kreditoriams būtų sugrąžintos. Be to, nors įmonė nevykdė jokios veiklos, tačiau suinteresuotieji asmenys nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu dar daugiau didino Bendrovės įsipareigojimus kreditoriams. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjos nuomone, yra pagrindas BUAB „Verantas“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą požymį.

5Bendrovė sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius su susijusiais asmenims UAB „Finiens“, UAB „LNTV“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Istpro“ (ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p., 3 p.). Tarp Bendrovės ir UAB „Finiens“ 2010-06-03 buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kuri buvo pakeista 2010-08-31 susitarimu, kuria iš pradžių už 500 000 Lt, vėliau kainą sumažinus iki 95 000 Lt, Bendrovė susijusiam asmeniui UAB „Finiens“ pardavė 383 kv. m ploto degalinę su parduotuve, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2014-04-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2752-151/2014 panaikino tarp Bendrovės ir UAB „Finiens“ 2010-06-03 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį bei 2010-08-31 susitarimą. Tai, kad Bendrovė ir UAB „Finiens“ yra susiję asmenys, akivaizdu iš UAB „Finiens“ ir Bendrovės akcininkų sąrašų bei vertinant abiejų įmonių valdymo organų sąsajumą. Kadangi vertingo nekilnojamojo turto perleidimo sandoris už 10 kartų mažesnę kainą buvo sudarytas tarp susijusių asmenų, tai buvo nuostolinga ir ekonomiškai nenaudinga Bendrovei bei realiai dar labiau pablogino Bendrovės finansinę būklę. Pareiškėjos nuomone, tokiu sandoriu buvo siekiama sužlugdyti Bendrovę ir perkelti jos vertingą turtą į kitą susijusią įmonę UAB „Finiens“. Akivaizdu, kad sudarius Bendrovės vertingo nekilnojamojo turto sandorį už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, buvo sumažintas Bendrovės mokumas.

62007-10-10 preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi Bendrovė, atstovaujama A. B., su UAB „LNTV“ susitarė ateityje (iki 2007-11-07) sudaryti 1121,14 kv.m. ploto dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės), (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Vykdant 2007-10-10 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, Bendrovė 2007-10-17 sumokėjo UAB „LNTV“ visą įsigyjamo turto pirkimo kainą (2 285 000 Lt) iš AB „Citadele“ banko suteikto kredito, tačiau pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp Bendrovės ir UAB „LNTV“ sudaryta nebuvo, nekilnojamasis turtas Bendrovei perduotas nebuvo, 2 285 000 Lt avansas Bendrovei grąžintas nebuvo, tai buvo nustatyta Kauno apygardos teismo 2014-02-10 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-785-230/2014. UAB „LNTV“ bandė teismui įrodyti, kad 2,285 mln. Lt reikalavimo teisė buvo perleista UAB „Serneta“ 2012-02-20 sudarytu suderinimo aktu, tačiau Kauno apygardos teismas tokį 2,285 mln. Lt reikalavimo teisės perleidimą laikė neįrodytą ir netgi konstatavo pagrindą tokios aplinkybės patvirtinimui pateiktą 2012-02-20 suderinimo aktą pripažinti niekiniu, kaip sudarytą dėl nesąžiningų pasirašiusių asmenų veiksmų, prieštaraujantį gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.). Tokio sandorio tarp Bendrovės ir UAB „LNTV“ sudarymas ir vėliau bandymas nesąžiningai imituoti reikalavimo teisės perleidimą trečiajam asmeniui, buvo ir yra visiškai ekonomiškai nenaudingas Bendrovei, prieštaraujantis viešajai tvarkai ir Bendrovės kreditorių teisėms, sudarytas su tikslu bloginti Bendrovės finansinę padėtį. Toks Bendrovės vadovo ir akcininko aplaidus elgesys, perleidžiant net 2,285 mln. litų lėšas, o vėliau pasyvus elgesys jokia forma neginant Bendrovės teisių 2,285 mln. Lt sumai, atsižvelgiant dar į tai, kad toks elgesys pasireiškė tarp susijusių asmenų (Bendrovės, UAB „LNTV“, UAB „Serneta“, L. M. ir A. B.), gali taip pat būti traktuojamas kaip sąmoningas blogas Bendrovės valdymas, kuriuo buvo siekiama sužlugdyti Bendrovę. Be to, šių įmonių vadovai ir akcininkai yra tarpusavyje susiję, todėl Bendrovei nenaudingas sandoris buvo sudarytas sąmoningai.

7Tarp Bendrovės ir UAB „Istpro“ 2010-06-07 buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios neįvykdžius, Bendrovei buvo numatyta 1 000 Lt netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną sutarties nevykdymo dieną. Jungtinė veiklos sutartis buvo pakeista 2011-05-27 papildomu susitarimu, Bendrovei numatant daugiau kaip 6 kartus didesnes netesybas, nei buvo numatyta 2010-06-27 jungtinės veiklos sutartyje, t. y. 188 000 Lt netesybų, skaičiuojamų kiekvieną pavėluotą atlikti įsipareigojimus mėnesį. Tarp Bendrovės ir UAB „Istpro“ 2011-12-28 buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas, kuriame Bendrovė pareiškė, kad yra skolinga UAB „Istpro“ 1 320 936 Lt netesybų, kuriuos UAB „Istpro“ prašė patvirtinti Bendrovės bankroto byloje. Tačiau po Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-14 nutarties, buvo patvirtintas 13 000 Lt UAB „Istpro“ finansinis reikalavimas. Tai rodo, kad tarp Bendrovės ir UAB „Istpro“ sudaryti nepagrįstai dideles netesybas įtvirtinę sandoriai nesąžiningai sudarė nepagrįstai didelę finansinę naštą Bendrovei, neabejotinai buvo nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi Bendrovei, prisidėję prie Bendrovės finansinio žlugdymo.

8BUAB „Verantas“ bankroto byloje Bendrovės dukterinė įmonė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012-06-12 pareiškė Bendrovei iš viso 2 291 372,58 Lt finansinį reikalavimą, iš kurio 11 547,43 Lt grindė žemės mokesčio mokėjimais už Bendrovę, o likusius - paskolos sutartimi. Kadangi pati UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ negalėjo pagrįsti savo finansinio reikalavimo, teismas BUAB „Verantas“ bankroto byloje netvirtino šio finansinio reikalavimo.

9Pareiškėja pažymėjo, kad Bendrovės vadovai ir savininkai priiminėjo sprendimus ir sudarė Bendrovei nenaudingus, ekonomiškai nepagrįstus ir nuostolingus sandorius, kurių pareiškime nurodyta bendra suma sudaro 2 003 101,42 Eur (6 916 308,58 Lt), pabloginusius Bendrovės finansinę būklę ir sistemingai vedusius Bendrovę prie nemokumo.

10Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai (buvo klastojami Bendrovės 2006 - 2009 m. finansinės atskaitomybės ir ūkinės veiklos dokumentai) ir netinkamai (paslėpti sunaikinti / pamesti įmonės apskaitos dokumentai), todėl įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai, ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.). Siekiant iš pareiškėjos UAB Medicinos banko gauti kreditus, Bendrovės vadovas pateikė UAB Medicinos bankui finansinių ataskaitų rinkinius - pelno (nuostolių) ataskaitas bei balansus 2006- 09-30, 2006-11-30, kuriais, siekdama gauti kreditą, grindė neva gerą Bendrovės finansinę būklę. Sulyginus UAB Medicinos bankui pateiktus 2006-09-30, 2006-11-30, o vėliau ir 2006-12-31 finansinių ataskaitų rinkinius su Bendrovės Juridinių asmenų registrui pateiktu 2006-12-31 finansinių ataskaitų rinkiniu, matyti, kad Bendrovė UAB Medicinos bankui pateikė suklastotus 2006-09-30, 2006-11-30, o vėliau ir 2006-12-31 finansinių ataskaitų rinkinius. Be to, Bendrovė taip pat UAB Medicinos bankui pateikė 2006-03-29 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 06-01, sudarytą Bendrovės ir UAB „Sparteka“, kuri neva patvirtino, kad Bendrovė nuomojo patalpas UAB „Sparteka“ už bendrą 47233,44 Lt mėnesinį mokestį. Tačiau Bendrovė jokių pajamų iš UAB „Sparteka“ negavo. Be to, Bendrovė ir UAB „Sparteka“ yra susiję juridiniai asmenys, tai patvirtina, kad Bendrovės akcijas L. M. įsigijo būtent iš UAB „Sparteka“. Tiek išduodant kreditą, tiek kredito sutarties vykdymo laikotarpiu Bendrovė, atstovaujama A. B., sąmoningai, sistemingai ir nuolat pateikinėjo skirtingus finansinių ataskaitų duomenis: vienus - UAB Medicinos bankui, kitus - Juridinių asmenų registrui, kuriuose esantys Bendrovės finansiniai duomenys kardinaliai skiriasi, vadinasi Bendrovės vadovas ir jos akcininkai klastojo Bendrovės finansinius duomenis. VĮ Registrų centro duomenis 2011-07-15 Bendrovės vieninteliu akcininku ir direktoriumi tapo Baltarusijos pilietis A. N.. Bendrovės bankroto bylos nagrinėjimo metu ir vėliau, A. N. jokių Bendrovės dokumentų nei teismui, nei Bendrovės bankroto administratoriui neperdavė, kadangi jie buvo pamesti. Pagal paskutinį Juridinių asmenų registrui Bendrovės pateiktą 2009 m. balansą 2009-12-31 Bendrovė turėjo 191 868 Lt vertės nematerialaus turto, 10 000 Lt vertės finansinio turto, 22 000 Lt atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių, 2 665 123 Lt per vienerius metus gautinių sumų, 1 835 Lt piniginių lėšų. Akivaizdu, kad Bendrovė turėjo turto, tačiau joks turtas Bendrovės bankroto administratoriui perduotas nebuvo, o dokumentai prarasti ir neišsaugoti.

11Atsakovės UAB „Verantas“ administratorė atsiliepime į pareiškimą prašė BUAB „Verantas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad iš esmės sutinka su pareiškime išdėstytais tyčinio bankroto požymiais. Taip pat pažymėjo, kad ji buvo parengusi išvadą dėl BUAB „Verantas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir pateikusi ją svarstyti 2015 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimui. Kreditorių susirinkime buvo nuspręsta nesikreipti į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, iki bus išsiaiškinta įmonės vadovo / vadovų ir akcininkų finansinės galimybės atlyginti bendrovei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, administratorė nurodė, kad jos nuomonė, išdėstyta 2015 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimui pateiktoje išvadoje, nesikeičia ir iš esmės sutampa su UAB Medicinos bankas išsakytomis aplinkybėmis, kurios pagrindžia, kad BUAB „Verantas” veikloje yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose nurodyti požymiai bankrotą pripažinti tyčiniu.

12Suinteresuotieji asmenys su pareiškėjos prašymu BUAB „Verantas“ bankrotą pripažinti tyčiniu nesutiko ir prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

13II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi BUAB „Verantas“ bankrotą pripažino tyčiniu.

15Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi UAB „Verantas“ iškelta bankroto byla; nutartis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 30 d. Suinteresuoti asmenys byloje A. B., L. M., A. N. įvairiais laikotarpiais valdė bendrovę ar buvo jos dalyviais, t. y. A. B. 2004-07-14 buvo paskirtas Bendrovės direktoriumi, šias pareigas vykdė iki 2011-07-15, nuo 2010-06-28 iki 2011-07-15 A. B. buvo Bendrovės akcininkas; L. M. nuo 2004-12-06 iki 2011-07-15 buvo Bendrovės akcininkė; A. N. nuo 2011-07-15 registruotas Juridinių asmenų registre vieninteliu Bendrovės akcininku ir direktoriumi.

16Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Bendrovė veiklos nevykdė jau 2006-2007 metais, tačiau suinteresuotieji asmenys, būdami įmonės vadovais ir akcininkais, nešaukė eilinių ir neeilinių akcininkų visuotinių susirinkimų, neanalizavo bendrovės finansinių atskaitomybių, nesprendė jokių su gautų skolų grąžinimu kreditoriams susijusių klausimų – bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, taip pat nesiekė organizuoti bendrovės ūkinės finansinės veiklos taip, kad pasiskolintos lėšos kreditoriams būtų sugrąžintos. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė jau nuo 2010 metų, o įmonės įsiskolinimai augo. Tačiau tuometinis Bendrovės vadovas A. N. ne tik kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet net ir prieštaravo jos iškėlimui ir teigė, jog įmonės finansinė būklė yra gera.

17Teismas konstatavo, kad Bendrovė sudarė nuostolingus ir nenaudingus sandorius su kitomis įmonėmis, t. y. UAB „Finiens“, UAB „LNTV“, UAB „Istpro“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Šie sandoriai Bendrovei buvo nuostolingi, o jų bendra suma sudarė 6 916 308,58 Lt. Būtent ši suma ženkliai pablogino įmonės finansinę būklę ir sistemingai vedė Bendrovę prie nemokumo.

18Teismas taip pat sutiko su pareiškėjos argumentais, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai ir klastojant duomenis. Teismas nurodė, kad Bendrovė, siekdama gauti kreditą iš pareiškėjos UAB Medicinos banko, pateikė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 06-01, sudarytą tarp Bendrovės ir UAB „Sparteka“, pagal kurią Bendrovė išnuomojo UAB „Sparteka“ patalpas už 47 233,44 Lt per mėnesį. Tačiau, kaip teismas nustatė iš 2006 metų Bendrovės Pelno (nuostolių) ataskaitos, tais metais įmonė turėjo tik 80 000 Lt pajamų už automobilio pardavimą, realiai jokios komercinės veiklos nevykdė. UAB „Sparteka“ taip pat 2006-2008 metais nevykdė jokios finansinės veiklos. Teismas konstatavo, kad Bendrovė, prašydamas iš kredito įstaigų suteikti jai kreditą, teikė melagingus duomenis apie Bendrovės finansinę būklę. Teismas taip pat pažymėjo, kad Bendrovei iškėlus bankroto bylą, tuo metu vienintelis jos akcininkas ir direktorius buvo A. N., tačiau jis neįvykdė jam numatytos įstatymo bei teismo pareigos perduoti administratorei Bendrovės turtą bei dokumentus. Teismas nurodė, kad visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad UAB „Verantas“ bankrotas buvo tyčinis (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., 2 p., 5 p.).

19III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20Suinteresuoti asmenys L. M. (apeliantė) ir A. B. (apeliantas) atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį ir pareiškėjos pareiškimą dėl BUAB „Verantas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą. Nors abu apeliantai pateikė skirtingus atskiruosius skundus, iš esmės juos grindė tais pačiais pagrindiniais argumentais:

211. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė L. M. jau nuo 2010-08-12 nėra UAB „Verantas“ akcininkė, todėl ji negalėjo daryti įtakos įmonės nemokumui. Tuo metu, kai perleido įmonės akcijas A. N., Bendrovė buvo moki ir vykdė komercinę veiklą.

222. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė 2006-2007 metais nevykdė komercinės veiklos, nes Bendrovė už gautus kreditus įsigijo nekilnojamojo turto, kurį planavo plėsti bei vystyti komercinį projektą, tačiau dėl visuotinės ekonominės krizės, nepavyko įgyvendinti komercinių planų bei įvykdyti įsipareigojimus kredito įmonėms.

233. UAB „Verantas“ vadovas A. B. tinkamai vykdė direktoriaus pareigas ir ne tik, kad teikė viešiesiems registrams Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, bet ir šaukė visuotinius akcininkų susirinkimus. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, jog paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo pateikti 2010 m. lapkričio 23 d.

244. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Bendrovė sudarė nenaudingus sandorius su susijusiais asmenimis, kadangi įstatymai nedraudžia sudaryti sandorius su susijusiais asmenimis. Bendrovė, sudarydama pareiškėjos nurodytus sandorius, siekė įmonei materialinės naudos. Nors teismo aptarti sandoriai ir neatnešė planuotos naudos, tačiau jie taip pat nesąlygojo ir Bendrovės nemokumo. Be to, teismams pripažinus, kad nurodyti sandoriai buvo nenaudingi UAB „Verantas“ ir juos panaikinus, minėti sandoriai iš esmės BUAB „Verantas“ nesukėlė jokių neigiamų pasekmių.

255. Apeliantė L. M. nesutinka su teismo argumentu, kad laikotarpiu nuo 2006 iki 2009 metų buvo klastojami Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai. Direktorius A. B. (Bendrovės direktoriumi buvo nuo 2004 m. liepos 14 d. iki 2011 m. liepos 15 d.) visada teikė tik vieną dokumentų egzempliorių, todėl yra pagrįstų abejonių, kad pati pareiškėja teismui pateikė suklastotus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus.

26Suinteresuotas asmuo A. B. (apeliantas) atskirajame skunde papildomai pažymėjo, kad visus Bendrovės finansinius dokumentus jis perdavė naujajam Bendrovės vadovui A. N.. Tai patvirtina 2011 m., liepos 13 d. BUAB „Verantas“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktas. Tačiau šio akto A. B. negalėjo pateikti teismui, kadangi jis iš jo buvo paimtas 2014 m. kovo 10 d. vykusios kratos metu. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų neišreikalavo iš atitinkamų institucijų ir priėmė nepagrįstą nutartį, paremtą tik subjektyviais pareiškėjos argumentais.

27Suinteresuotas asmuo A. N. (apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį ir pareiškėjos pareiškimą dėl BUAB „Verantas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

281. Bendrovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku jis tapo nuo 2011 m. liepos 15 d. Tuo metu jam buvo perduoti visi įmonės dokumentai ir turtas, iš kurių buvo matyti, jog įmonė tuo metu neturėjo jokių įsiskolinimų, dirbo pelningai, toliau palaikyti tokią įmonės veiklą siekė ir A. N.. Teismas nenurodė, kokie konkretūs jo veiksmai lėmė Bendrovės tyčinį bankrotą.

292. Apeliantas nurodo, kad jis sąmoningai neslepia įmonės dokumentų, tačiau jų tiesiog neturi, nes jie yra pamesti. Įmonės bankrotas gali būti pripažįstamas tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 1 d. 5 p.), jeigu įmonės dokumentai yra sunaikinami ar kitaip slepiami, tačiau nagrinėjamu atveju, bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo pamesti visiškai atsitiktinai, todėl teismas negalėjo BUAB „Verantas“ bankroto pripažinti tyčiniu.

303. Apeliantas nurodo, kad jis negali būti pripažįstamas kaltas dėl Bendrovės sudarytų nenaudingų sandorių, nes jie buvo sudaryti dar tuomet, kai jis nebuvo nei įmonės vadovas, nei akcininkas. Be to, dauguma teismo nurodytų sandorių yra panaikinti, todėl jie nėra galiojantys ir negali turėti įtakos Bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu.

314. Kadangi apeliantas Bendrovės vadovu buvo tik apie vienerius metus, jis objektyviai neturėjo galimybės pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Todėl nėra jokio pagrindo Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu būtent dėl A. N. veiksmų.

32BUAB „Verantas“ bankroto administratorė atsiliepime į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus prašo palikti galioti Kauno apygardos teismo 216 m. sausio 5 d. nutartį, o apeliantų L. M., A. B. ir A. N. atskiruosius skundus atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, o suinteresuotų asmenų atskiruosiuose skunduose dėstomi argumentai yra nepagrįsti.

33Pareiškėja (kreditorė) UAB Medicinos bankas atsiliepime į atskiruosius skundus prašo skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais įrodymais:

341. Apeliantų argumentai dėl skundžiamos teismo nutarties yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio, nes nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Apeliantai savo teiginiams pagrįsti nėra pateikę jokių įrodymų, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis.

352. Nors apeliantai teigia, kad Bendrovė vykdė komercinę veiklą tiek iki Bendrovės akcijų perdavimo A. N. 2011-07-15, tiek po jos, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų šiuos apeliantų teiginius. Pareiškėja nurodė, kad jai nepavyko rasti jokios informacijos, iš kurios būtų galima matyti, jog Bendrovė laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2012 m. vykdė komercinę ūkinę veiklą.

363. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad Bendrovė gavusi kreditus iš UAB Medicinos bankas ir AB „Citadele“ bankas įsigijo nekilnojamąjį turtą. Priešingai, pareiškėjos duomenimis, UAB Medicinos bankas suteikė Bendrovei 1 574 000 Lt kreditą, skirtą atsiskaityti su UAB „Serneta“, o AB „Citadele“ bankas suteikė kreditą įsigyti nekilnojamąjį turtą iš UAB „LNTV“, kuris realiai Bendrovės nuosavybėn taip ir nebuvo įsigytas.

374. Pareiškėja nurodo, kad suinteresuotų asmenų A. B. ir L. M. atžvilgiu yra atliekami ikiteisminiai tyrimai, nes ir kitoms jų valdomoms įmonėms yra iškeltos bankroto bylos, o su jais susijusios UAB „Vlamarkas“ bankrotas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi pripažintas tyčiniu (civilinė byla Nr. 2-201-157/2016). Pareiškėja pažymėjo, kad tiek BUAB „Verantas“, tiek BUAB „Vlamarkas“ akcijos buvo perduotos tam pačiam A. N., kuris minėtų įmonių finansinius dokumentus pametė.

385. Bendrovės finansinė atskaitomybė už 2010 ir 2011 metus nebuvo sudaryta ir pateikta Juridinių asmenų registrui, tačiau įmonės vadovas A. N. ne tik kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau priešingai, siekdamas vilkinti UAB „Verantas“ bankroto bylos iškėlimą, teikė teismui skundą ir įrodinėjo, jog Bendrovės ekonominė padėtis yra gera.

396. Bendrovė sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius su UAB „Finiens“, UAB „LNTV“, UAB „Istpro“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kurie turėjo didelę įtaką įmonės nemokumui. Šių sandorių nenaudingumas Bendrovei turi būti vertinamas jų sudarymo metu, todėl nepagrįsti apeliantų argumentai, jog sandoris su UAB „Finiens“ buvo nuginčyti, UAB „Istpro“ ir UAB Nekilnojamojo turto valdymas“ finansiniai reikalavimai Bendrovės bankroto byloje nebuvo patvirtinti, o skola iš UAB „LNTV“ buvo priteista.

407. Apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, jog Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad įmonės bankrotą galima pripažinti tyčiniu tik tuomet, jeigu įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo suklastoti tyčia. Nagrinėjamu atveju A. N. Bendrovės dokumentus tiesiog pametė, todėl vien dėl to Bendrovės bankrotas negali būti pripažįstamas tyčiniu.

41Suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepime į atskiruosius A. N. ir A. B. atskiruosius skundus, prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį ir pareiškėjos UAB Medicinos bankas pareiškimą dėl BUAB „Verantas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą.

42Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į A. N. ir L. M. atskiruosius skundus prašė skundus patenkinti ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį, o pareiškėjos UAB Medicinos bankas pareiškimą dėl BUAB „Verantas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

43Dėl A. N. atskirojo skundo. Nagrinėjamoje byloje BUAB „Verantas“ finansiniai dokumentai buvo prarasti visiškai atsitiktinai, o nesunaikinti tyčia ar kitaip slepiami, todėl tai neatitinka ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio. Be to, teismas nenurodė konkrečiai, kurie A. N. sudaryti sandoriai lėmė Bendrovės bankrotą. Kadangi A. N. Bendrovę iki jos bankroto valdė tik apie vienerius metus, todėl jis dėl objektyvių priežasčių nespėjo Juridinių asmenų registrui pateikti UAB „Verantas“ finansinės atskaitomybės dokumentų.

44Dėl L. M. atskirojo skundo. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad Bendrovė 2006-2007 metais nevykdė jokios veiklos. Tai paneigia Bendrovės kredito sutartys, nes gavusi lėšas iš kredito įstaigų, Bendrovė įsigijo nekilnojamąjį turtą, tačiau BUAB „Verantas“ bankrotą lėmė visuotinė ekonominė krizė. Įmonės vadovai akcininkai tinkamai vykdė savo pareigas, šaukė Bendrovės akcininkų susirinkimus ir teikė Juridinių asmenų registrui Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus.

45Suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepime į A. B. ir L. M. atskiruosius skundus prašė skundus patenkinti ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį, o pareiškėjos UAB Medicinos bankas pareiškimą dėl BUAB „Verantas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad L. M. ir A. B. tinkamai vykdė savo pareigas, o Bendrovė vystė ūkinę komercinę veiklą, tačiau ištikus visuotinei ekonominei krizei, ji nebegalėjo toliau tęsti savo finansinių įsipareigojimų kreditoriams. A. N. nesutinka ir su teismo išvada, kad įmonės sudaryti sandoriai su Bendrove susijusiomis įmonėmis, Bendrovei buvo nuostolingi. A. N. pažymi, kad šiais sandoriais Bendrovės vadovai siekė įmonei pelno ir tai buvo įprasta verslo rizika. A. N. taip pat nesutiko su argumentais, kad Bendrovės vadovas ir akcininkė, siekdami gauti paskolas iš kredito įstaigų, 2006-2007 metais pateikė jiems apgaulingus finansinės atskaitomybės dokumentus. Jis pažymėjo, kad tuo metu, kai jis tapo Bendrovės direktoriumi, jam buvo perduoti visi Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai.

46IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

47Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

48Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai BUAB „Verantas“ bankrotą pripažino tyčiniu. Teismas, įmonės bankrotą pripažino tyčiniu, iš esmės nustatęs, kad įmonės vadovai ir akcininkai nevykdė savo pareigos ir nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sudarinėjo Bendrovės interesams prieštaraujančius ir nuostolingus sandorius, netinkamai vedė Bendrovės finansinę apskaitą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamos bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą BUAB „Verantas“ bankrotą pripažindamas tyčiniu. Tai patvirtina ir toliau išdėstyti teismo argumentai.

49Dėl BUAB „Verantas“ buvusių vadovų ir akcininkų neveikimo

50Vienu iš pagrindu įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, pareiškėja nurodė netinkamą buvusių įmonės vadovų ir akcininkų pareigų vykdymą. Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui arba kitiems asmenims pagal kompetenciją tenka tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas arba kitas pagal kompetenciją asmuo prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas arba kitas pagal kompetenciją asmuo, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

51Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Bendrovė dar 2006-2007 metais nevykdė jokios komercinės ūkinės veiklos, tačiau apeliantai su šiuo argumentu nesutinka ir nurodo, kad Bendrovė būtent tuo laikotarpiu su kredito įstaigomis UAB Medicinos bankas ir AB „Citadele“ bankas sudarė dvi kredito sutartis, kurių pagrindu gautomis lėšomis įsigijo nekilnojamojo turto. Bendrovė pagal kredito sutartis gavo 1 117 874,60 Eur ir už šiuos pinigus siekė toliau vystyti su įgytu nekilnojamuoju turtu susijusius projektus, tačiau tik dėl prasidėjusios visuotinės ekonominės krizės Bendrovei nepavyko įgyventi komercinių tikslų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka, kadangi jie nėra pagrįsti įrodymais.

52Bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal CPK nustatytas taisykles tiek, kiek tai nenumatyta specialiajame Įmonių bankroto įstatyme (CPK 1 str. 1 d.). Teismų praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo bankroto bylose yra nurodyta, jog kaip dispozityviosiose, taip ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Tačiau šios kategorijos bylose taip pat galioja ir negali būti paneigtas rungimosi principas (CPK 12 str.), kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, o teismas neturi būti aktyvesnis už pačią šalį, jei ši nededa pastangų gauti įrodymus, bet, nurodydama tik deklaratyvius nesutikimo su priešingos šalies argumentais teiginius, įrodinėjimo naštą siekia perkelti teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1466-464/2015). Nors apeliantai teigia, kad 2006-2007 metais Bendrovė vykdė komercinę veiklą ir įsigijo nekilnojamojo turto, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos jų argumentus, o byloje esantys įrodymai patvirtina tik pirmosios instancijos teismo išvadas. Iš UAB „Verantas“ 2006 metais pateikto Aiškinamojo rašto matyti, jog įmonė 2006 metais gavo 80 000 Lt pajamų pardavusi Bendrovės automobilį (t. 1, b. l. 168); kitokių pajamų įmonė neturėjo, tai rodo, jog ji nevykdė jokios komercinės veiklos. Be to, minėtame Aiškinamajame rašte nėra nurodyta, jog Bendrovė 2006-12-20 iš AB Medicinos bankas gavo 456 093,61 Eur kreditą. Kauno apygardos teismo UAB „Verantas“ bankroto bylos iškėlimo 2012 m. sausio 31 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje buvo nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Verantas“ nuosavybės teise priklausė tik (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 827 956 Lt; VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „Verantas“ registruotų transporto priemonių neturėjo, o duomenų apie kitą įmonei priklausantį turtą byloje teismai taip pat nenustatė. Taigi, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nors Bendrovė ir nevykdė jokios komercinės veiklos, ėmė kreditus iš kredito įstaigų, neturėdama tikslo juos grąžinti, ir tokiu būdų didino savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Bendrovės vadovai ir akcininkai ne tik kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau netgi priešingai – Bendrovės kreditoriams pateikus teismui prašymą dėl bankroto bylos UAB „Verantas“ iškėlimo, tuometinis įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas A. N. nesutiko su Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi dėl bankroto bylos UAB „Verantas“ iškėlimo ir apskundė ją Lietuvos apeliaciniam teismui, pateikdamas Bendrovės balansą apie neva gerą įmonės finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu būdu Bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko elgesys buvo nelojalus įmonei, nes tokiu būdu buvo tik vilkinamas bankroto bylos iškėlimas. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad nėra pagrindo vadovautis A. N. pateiktu 2012 metų UAB „Verantas“ balansu, nes jame nurodytų duomenų tikrumas kelia pagrįstų abejonių.

53Aplinkybę, kad suinteresuoti asmenys nevykdė savo pareigų, patvirtina faktas, kad Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami Juridinių asmenų registrui nei 2010, nei 2011 metais, o laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2012 metų nešaukė visuotinių akcininkų susirinkimų. Nepagrįstais laikytini apeliantų argumentai, kad A. B. visada teikė Bendrovės balansus Juridinių asmenų registrui, o apeliantas A. N. per ne pilnus vadovavimo metus to nespėjo padaryti. Byloje nustatyta, kad A. B. UAB „Verantas“ direktoriumi buvo nuo 2004-07-14 iki 2011-07-15, o A. N. įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku buvo nuo 2011-07-15 iki pat bankroto bylos iškėlimo 2012-01-31 (nutartis įsiteisėjo 2012-04-30). Taigi, akivaizdu, kad tiek A. B., tiek A. N. turėjo pareigą pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors Bendrovė turėjo didelių finansinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių visiškai nevykdė, tačiau valdymo organai ir dalyviai laikotarpiu nuo 2006 iki pat bankroto bylos iškėlimo, nešaukė visuotinio akcininkų susirinkimo ir sąmoningai nesprendė jokių su BUAB „Verantas“ veikla susijusių klausimų (dėl skolų kreditoriams dengimo papildomais akcininkų įnašais, dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, dėl finansinių ataskaitų sudarymo, tvirtinimo ir jų teikimo juridinių asmenų registrui, dėl bendrovės reorganizavimo, dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir pan.), netgi nesprendė jokių klausimų, susijusių su ypatingai didelių ir pradelstų skolų sugrąžinimu kredito įstaigoms. Vienintelis į bylą pateiktas visuotinio akcininkų susirinkimo 2006-12-07 priimtas sprendimas nėra pakankamas įrodymas, kuris patvirtintų apeliantų teiginius, jog jie tinkamai vykdė savo pareigas. Taip pat atmestinas ir apeliantų L. M. ir A. B. atskirųjų skundų argumentas, kad 2011-07-15 jie A. N. perdavė stabiliai veikiančią ir komercinę veiklą vystančią Bendrovę, kadangi prieš tai nurodytais argumentais šie apelianto teiginiai apie sėkmingai veikiančią Bendrovę buvo paneigti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pagrįsta išvada, kad buvę Bendrovės vadovai ir akcininkai netinkamai organizavo įmonės veiklą, nesistengė sumažinti įsiskolinimų kreditoriams ir nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tai yra pakankamas pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.).

54Dėl BUAB „Verantas“ nuostolingų sandorių sudarymo

55Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius su susijusiomis įmonėmis UAB „Finiens“, UAB „LNTV“, UAB „Istpro“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kurie turėjo didelę įtaką įmonės nemokumui (ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p.). Apeliantai, nesutikdami su teismo išvadomis, nurodė, jog visais minėtais sandoriais buvo siekiama pelno įmonei, o tai, kad sandoriai planuotos grąžos neatnešė, dar neįrodo, jog būtent dėl jų įmonė tapo nemoki. Šiuos apeliantų teiginius paneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kur teismas nustatė, jog minėtais sandoriais įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, o per šiuos sudarytus sandorius Bendrovės finansinė padėtis pablogėjo 6 916 308,58 Lt suma. Apeliantai nepaneigė sudarytų sandorių žalingumo, o rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais apie ištikusią visuotinę ekonominę krizę. Apeliacinis teismas nurodo, kad BUAB „Verantas“ ekonomiškai nenaudingų sprendimų priėmimas, negali būti pateisinamas ekonomine krize. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, jog ekonominės krizės situacija per se reiškia nenugalimos jėgos faktą, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Bendrovės valdymo organai, sudarydami ekonomiškai nenaudingus sandorius, turėjo didelę įtaką Bendrovės nemokumui ir nors vėliau šie sandoriai buvo nuginčyti teisme (UAB „Finiens“), dalis finansinių reikalavimų Bendrovės bankroto byloje nebuvo patvirtinti (UAB „Istpro“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“), o skola iš UAB „LNTV“ buvo priteista, ir anot apeliantų, tokiu būdu Bendrovei nesukėlė neigiamų pasekmių, tačiau tai nepaneigia pačių sandorių žalingumo ir neteisėtumo, kadangi pačių sandorių nuostolingumas Bendrovei vertinamas jų sudarymo momentu.

56Dėl BUAB „Verantas“ buhalterinės apskaitos tvarkymo.

57Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai.

58Nagrinėjamoje byloje netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė tuo, kad bendrovės vadovas A. B. ir akcininkė L. M. klastojo įmonės finansinius dokumentus, o A. N. neišsaugojo įmonės dokumentų, nurodydamas, jog juos pametė.

59Nors apeliantai nesutiko su teismo išvadomis dėl finansinių dokumentų klastojimo, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadas. Bendrovė, atstovaujama direktoriaus A. B., siekdama gauti kreditą, pateikė UAB Medicinos bankui finansinių ataskaitų rinkinius - pelno (nuostolių) ataskaitas bei balansus 2006-09-30, 2006-11-30, kuriuose nurodė Bendrovės gerą finansinę padėtį. Palyginus UAB Medicinos bankui pateiktus 2006-09-30, 2006-11-30, o vėliau ir 2006-12-31 finansinių ataskaitų rinkinius su Bendrovės Juridinių asmenų registrui pateiktu 2006-12-31 finansinių ataskaitų rinkiniu, buvo nustatyta, kad Bendrovė UAB Medicinos bankui pateikė galbūt suklastotus 2006-09-30, 2006-11-30, o vėliau ir 2006-12-31 finansinių ataskaitų rinkinius. Juridinių asmenų registrui pateikto 2006-12-31 finansinių ataskaitų rinkinio duomenys patvirtina, kad 2006 m. Bendrovės veikla buvo nuostolinga, nors UAB Medicinos bankui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai rodė geras Bendrovės pajamas ir stabilią įmonės veiklą (t. 1, b. l. 151-167).

60Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentus, kad pati pareiškėja galėjo pateikti teismui suklastotus Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, kadangi tokie apeliantų argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, iš faktinių aplinkybių visumos matyti, jog Bendrovės finansinė padėtis, kaip ir nurodė pareiškėja, 2006-2007 metais negalėjo būti gera, kadangi ji ėmė kreditus, didino savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams, tačiau tuo pačiu metu jokios komercinės veiklos nevykdė.

61Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tyčinio bankroto požymiu laikytinas ir netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, kuris pasireiškia tuo, jog nėra išlikusių įmonės finansinių dokumentų ar iš esamų nėra galimybės nustatyti įmonės tikrosios finansinės padėties. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad paskutinis BUAB „Verantas“ vadovas ir akcininkas buvo Baltarusijos pilietis A. N., todėl būtent jis turėjo pareigą perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus. Tačiau Bendrovės dokumentai administratorei nebuvo perduoti, kadangi su įmonės finansine apskaita susiję dokumentai yra pamesti (t. 1, b. l. 187-188). Nors apeliantas A. N. teigia, jog netinkamas buhalterinės tvarkymas kaip tyčinio bankroto požymis yra pripažįstamas tik tuomet, kai įmonės dokumentai yra sunaikinami sąmoningai, t. y. tyčia, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka ir konstatuoja, kad Bendrovės vadovo A. N. netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė tuo, kad vadovas nebuvo atidus ir prarado Bendrovės dokumentus, taip pat nesirūpino dokumentų išsaugojimu, suradimu ar atkūrimu. Be to, analogiškomis aplinkybėmis A. N. prarado ir BUAB „Vlamarkas“ finansinius dokumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201-157/2016), tai leidžia abejoti A. N. sąžiningumu ir atsitiktiniu dokumentų praradimu, o ne sąmoningų jų pametimu ar sunaikinimu. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog BUAB „Verantas“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir apgaulingai, o tai yra tyčinio bankroto požymis (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.).

62Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad remiantis bylos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, yra pagrindas išvadai, kad UAB „Verantas“ komercinė veikla buvo tik imituojama ir fiktyvi. Nustatyta, kad apeliantai dalyvavo ne tik UAB „Verantas“, bet ir kitų įmonių fiktyvioje veikloje, t. y. veikė pagal panašų modelį, klastojo įmonės finansinius dokumentus ir tokiu būdu pasisavindavo dideles pinigų sumas bei mokesčius. Šiuos faktus patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, kuria BUAB „Vlamarkas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (civilinė byla Nr. 2-21-157/2016), o BUAB „Vlamarkas“ vadovais ir akcininkais buvo tie patys suinteresuotieji asmenys A. B., A. N. ir L. M.. Be to, šiuo metu FNTT atlieka įvairius ikiteisminius tyrimus, kuriuose minėti asmenys kaltinami įvairių finansinių nusikaltimų padarymu. Todėl atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatytų aplinkybių visuma yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, o atskirųjų skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kuria BUAB „Verantas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

63Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 339 straipsniais,

Nutarė

64Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja (kreditorė) UAB Medicinos bankas kreipėsi į teismą su... 4. Bendrovės valdymo organai ir savininkai nevykdė / netinkamai vykdė... 5. Bendrovė sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius su... 6. 2007-10-10 preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi Bendrovė, atstovaujama... 7. Tarp Bendrovės ir UAB „Istpro“ 2010-06-07 buvo sudaryta jungtinės veiklos... 8. BUAB „Verantas“ bankroto byloje Bendrovės dukterinė įmonė UAB... 9. Pareiškėja pažymėjo, kad Bendrovės vadovai ir savininkai priiminėjo... 10. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai (buvo klastojami... 11. Atsakovės UAB „Verantas“ administratorė atsiliepime į pareiškimą... 12. Suinteresuotieji asmenys su pareiškėjos prašymu BUAB „Verantas“... 13. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi BUAB „Verantas“... 15. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi UAB... 16. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Bendrovė... 17. Teismas konstatavo, kad Bendrovė sudarė nuostolingus ir nenaudingus sandorius... 18. Teismas taip pat sutiko su pareiškėjos argumentais, kad įmonės buhalterinė... 19. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 20. Suinteresuoti asmenys L. M. (apeliantė) ir A. B. (apeliantas) atskiruosiuose... 21. 1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė L. M. jau nuo 2010-08-12 nėra... 22. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė 2006-2007 metais nevykdė... 23. 3. UAB „Verantas“ vadovas A. B. tinkamai vykdė direktoriaus pareigas ir ne... 24. 4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Bendrovė sudarė nenaudingus sandorius su... 25. 5. Apeliantė L. M. nesutinka su teismo argumentu, kad laikotarpiu nuo 2006 iki... 26. Suinteresuotas asmuo A. B. (apeliantas) atskirajame skunde papildomai... 27. Suinteresuotas asmuo A. N. (apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti... 28. 1. Bendrovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku jis tapo nuo 2011 m. liepos... 29. 2. Apeliantas nurodo, kad jis sąmoningai neslepia įmonės dokumentų, tačiau... 30. 3. Apeliantas nurodo, kad jis negali būti pripažįstamas kaltas dėl... 31. 4. Kadangi apeliantas Bendrovės vadovu buvo tik apie vienerius metus, jis... 32. BUAB „Verantas“ bankroto administratorė atsiliepime į suinteresuotų... 33. Pareiškėja (kreditorė) UAB Medicinos bankas atsiliepime į atskiruosius... 34. 1. Apeliantų argumentai dėl skundžiamos teismo nutarties yra visiškai... 35. 2. Nors apeliantai teigia, kad Bendrovė vykdė komercinę veiklą tiek iki... 36. 3. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad Bendrovė gavusi kreditus iš UAB... 37. 4. Pareiškėja nurodo, kad suinteresuotų asmenų A. B. ir L. M. atžvilgiu... 38. 5. Bendrovės finansinė atskaitomybė už 2010 ir 2011 metus nebuvo sudaryta... 39. 6. Bendrovė sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius su UAB „Finiens“,... 40. 7. Apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, jog Bendrovės... 41. Suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepime į atskiruosius A. N. ir A. B.... 42. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į A. N. ir L. M. atskiruosius skundus... 43. Dėl A. N. atskirojo skundo. Nagrinėjamoje byloje BUAB „Verantas“... 44. Dėl L. M. atskirojo skundo. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo... 45. Suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepime į A. B. ir L. M. atskiruosius skundus... 46. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 48. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai BUAB... 49. Dėl BUAB „Verantas“ buvusių vadovų ir akcininkų neveikimo ... 50. Vienu iš pagrindu įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, pareiškėja... 51. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Bendrovė dar 2006-2007 metais... 52. Bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal CPK nustatytas taisykles tiek, kiek tai... 53. Aplinkybę, kad suinteresuoti asmenys nevykdė savo pareigų, patvirtina... 54. Dėl BUAB „Verantas“ nuostolingų sandorių sudarymo... 55. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė sudarė... 56. Dėl BUAB „Verantas“ buhalterinės apskaitos tvarkymo.... 57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 58. Nagrinėjamoje byloje netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė... 59. Nors apeliantai nesutiko su teismo išvadomis dėl finansinių dokumentų... 60. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentus, kad pati... 61. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tyčinio bankroto požymiu... 62. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą... 63. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 -... 64. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą....