Byla 2A-42-436/2014
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Aušrai Briedienei, dalyvaujant atsakovui V. R., jo atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-373-598/2013 pagal ieškovių D. M. R., G. M. ir I. S. ieškinį atsakovui V. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovės prašo atidalinti jų turtą iš bendros dalinės nuosavybės su atsakovu Viliumi R. ir ieškovėms D. M. R., G. M. ir I. S., paskirti ¼ dalį trijų kambarių buto, esančio ( - ), o atsakovui V. R. - 4350 Lt kompensaciją, ją priteisiant lygiomis dalimis iš kiekvienos ieškovės po 1450 Lt. Ieškinyje ieškovės nurodė, kad 1995 m. gruodžio mėn. 15 d. mirė jų tėvas A. R.. Po jo mirties liko turtas - trijų kambarių butas, kurį paveldėjo po ¼ dalį keturi įpėdiniai - ieškovės D. M. R., G. M., I. S. ir atsakovas V. R.. Mirus tėvui, paveldėtame bute liko gyventi ieškovė D. M. R., kuri gyvendama mokėjo ir už komunalines paslaugas. Šiuo metu butas yra laisvas, su atsakovu nepavyksta draugiškai susitarti dėl buto padalijimo.

5Atsakovui nepavykus įteikti procesinių dokumentų, apie bylos nagrinėjimą jam buvo pranešta paskelbiant viešai specialiame interneto tinklalapyje. Teismas bylą išnagrinėjo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Atidalijo ieškovių D. M. R., G. M. ir I. S. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – ¾ dalis buto (unikalus Nr. ( - )) su ūkio patalpomis (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu V. R., kuriam priklauso ¼ dalis bendrojoje nuosavybėje. Ieškovėms D. M. R., G. M. ir I. S. lygiomis dalimis paskyrė atsakovui V. R. priklausiusią ¼ dalį buto (unikalus Nr. ( - )) su ūkio patalpomis (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ). Priteisė atsakovui V. R. iš ieškovių D. M. R., G. M. ir I. S. iš kiekvienos po 1635,00 Lt kompensaciją už ieškovėms tenkančią atsakovo V. R. turto dalį. Priteisė iš atsakovo V. R. bylinėjimosi išlaidas.

7Sprendime teismas nurodė, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš bendraturčio teisių, kurią jis gali įgyvendinti susitarimu su kitais bendraturčiais, o jeigu susitarti nepavyksta, – kreipdamasis į teismą su reikalavimu atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).

8Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 47,84 kv. m ploto butas, esantis ( - ), yra nedalus, t.y. šiuo atveju iš trijų kambarių buto nėra galimybės atidalyti ¾ jo dalų, priklausančių ieškovėms, arba ¼ dalies, priklausančios atsakovui, nes esant bendrai virtuvei ir kitoms bendro naudojimo patalpoms, bei trims kambariams, nėra galimybės suformuoti dviejų atskirų nuosavybės teisės objektų, kurie gali funkcionuoti savarankiškai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vienintelis teisingas bendraturčių teisės atidalyti savo turto dalį būdas yra kompensacija už atsakovui priklausančią turto ¼ dalį. Teismas nustatė, kad ginčo buto su priklausiniais vidutinė rinkos vertė yra 19620,00 Lt. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovėms nusprendė lygiomis dalimis paskirti atsakovui V. R. priklausiusią ¼ dalį buto, esančio ( - ), ir priteisti iš ieškovių atsakovo naudai iš kiekvienos po 1635,00 Lt, iš viso 4905,00 Lt, kompensaciją už ieškovėms tenkančią atsakovo turto dalį.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą, ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujos pirmosios instancijos teismui.

10Apeliaciniame skunde nurodoma:

  1. Jonavos rajono apylinkės teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui. Jam nebuvo pranešta nei apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nei apie pačią bylą. Apie priimtą teismo sprendimą sužinojo, kai atvyko į butą, kuriame yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, atsiimti neįgalumo pašalpos ir kaimynai jam padavė atplėštą voką su skundžiamu teismo sprendimu. Adresu Žirmūnų g. 71-28, Vilniuje, apeliantas negyvena. Apeliantas nurodo, kad sprendimas yra naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų CPK 329 str. 3 d. 1 p. pagrindu.
  2. Ginčo turtas, kurio ¼ dalį jis paveldėjo po tėvo mirties, yra vienintelis jo gyvenamasis būstas, kito neturi ir nėra pajėgus nusipirkti. Be to artimiausiu metu ten ketina apsigyventi. Priteista kompensacija už turtą neatitinka rinkos vertės, jo manymu viso paveldėto turto - buto vertė yra apie 35.000 Lt, tačiau rinkos vertei nustatyti prašytų skirti ekspertizę. Priteista kompensacija yra per maža, už tokią sumą kito būsto negalėtų nusipirkti. Pažymi, kad yra neįgalus, gauna neįgalumo pensiją 860 Lt.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovių atstovas advokatas Z. B. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą. Nurodo, kad :

  1. Procesinių dokumentų atsakovui nepavyko įteikti, todėl jie buvo įteikti viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu. Kadangi atsakovo gyvenamoji vieta ir darbo vieta ieškovėms buvo nežinoma, apie paskirtus teismo posėdžius buvo pranešta taip pat paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Apelianto argumentus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl apelianto argumentai, kad teismo sprendimą reikia panaikinti dėl absoliučių negaliojimo pagrindų atmestini, kaip nepagrįsti.
  2. Apeliaciniu skundu apeliantas patvirtina faktą, kad neturi lėšų, todėl priteisus iš jo kompensaciją ieškovėms, jis nepajėgtų sumokėti. Darytina išvada, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kompensacija paskaičiuota VĮ registrų centro duomenimis, atsakovas jokių kitų duomenų nepateikė, todėl nesant kitų įrodymų, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas.

14Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad Jonavos rajono apylinkės teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui. Jam nebuvo pranešta nei apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nei apie pačią bylą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

16Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

17Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismui 2013 m. sausio 23 d. priėmus ieškovių ieškinį, tą pačią dieną atsakovui V. R., adresu ( - ), buvo išsiųstas teismo pranešimas bei nustatytas keturiolikos dienų terminas atsiliepimui į ieškovių ieškinį pateikti (b.l. 10). Procesinių dokumentų atsakovui nurodytu adresu nepavyko įteikti (b.l. 30). Byloje esantis išrašas iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM patvirtina, jog atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra tuo pačiu adresu – ( - ) (b.l. 12). Iš VSDFV pažymos apie atsakovo darbovietę matyti, jog atsakovas bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu niekur nedirbo (b.l. 13). Nesant galimybės įteikti atsakovui procesinius dokumentus, Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi ieškovėms nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. įpareigojo ieškoves pateikti teismui kitą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, o paaiškėjus, kad atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos ieškovės negali nustatyti, jas įpareigojo pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą (b.l. 14). 2013 m. vasario 11 d. ieškovių atstovas pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog atsakovo kita gyvenamoji vieta ir darbovietė nežinomos, kuratoriaus paskirti nėra galimybės, todėl pasirinko procesinių dokumentų įteikimo būdą viešo paskelbimo būdu (b.l. 16).

18LR Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data.

19Vadovaudamasis šiomis įstatymo nuostatomis, Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartimi nutarė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje ir procesinius dokumentus laikyti įteiktais pranešimo paskelbimo dieną (b.l. 20). Pranešimas, kuriame atsakovui nustatytas keturiolikos dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, specialiame interneto tinklalapyje paskelbtas 2013 m. vasario 11 d. (b.l. 21), todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai apeliantui įteikti 2013 m. vasario 11 d. Pranešime nustatytas keturiolikos dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti suėjo 2013 m. vasario 26 d. Nustatytu terminas atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas 2013 m. kovo 6 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka parengiamajame posėdyje (b.l. 22). Teismo šaukimas atsakovui, siųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Žirmūnų g. 71-28, Vilniuje, grįžo neįteiktas (b.l. 27). 2013 m. balandžio 2 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės pateikė patikslintą ieškinį, kuriame patikslintos priteistinų kompensacijų dalys, taip pat ieškovių atstovas advokatas prašė paskirti teismo posėdį ir bylą nagrinėti iš esmės rašytinio proceso tvarka. Teismas nutarė paskirti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2013 m. balandžio 23 d. 10.00 val. procesinius dokumentus kartu su patikslintu ieškiniu atsakovui įteikti ir apie posėdį informuoti viešo paskelbimo būdu, bei pranešė, kad šiuo klausimu pasitarimų kambaryje CPK 232 straipsnyje numatyta tvarka priims nutartį (b.l. 31).

20LR CPK 235 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas.

21Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje konstatavo, kad ieškoves byloje atstovauja advokatas, kurio dalyvavimas teismo posėdžiuose sąlygoja didesnes bylinėjimosi išlaidas šalims. Atsakovo buvimo vieta nežinoma, procesiniai dokumentai jam įteikiami viešo paskelbimo būdu, todėl vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, ieškovo prašymu toliau byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2013 m. balandžio 23 d. 10 val. 00 min., o šalys apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį informuotinos paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje atitinkamo turinio pranešimą (CPK 133 str. 3 d, 153 str. 2 d.).

22Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantas apie teisme nagrinėjamą bylą bei teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, nepažeidžiant civilinio proceso normų reikalavimų, todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, atmestini kaip nepagrįsti.

23Apeliantas savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ginčo turtas, kurio ¼ dalį paveldėjo jis po tėvo mirties, yra vienintelis jo gyvenamasis būstas, kito neturi ir nėra pajėgus įsigyti, be to artimiausiu metu ten ketino apsigyventi. Jo manymu, priteista 4905,00 Lt dydžio kompensacija už turtą neatitinka rinkos vertės.

24Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad po A. R. mirties, 1997 m. gruodžio 30 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo trijų kambarių butą, esantį ( - ) lygiomis dalimis po ¼ dalį paveldėjo ieškovės – mirusiojo žmona D. M. R., dukros I. S., G. M. bei atsakovas - sūnus V. R. (b.l. 4). Tuo pagrindu nekilnojamojo turto registre šių asmenų vardu įregistruotos ginčo buto nuosavybės teisės (b.l. 5-6), t.y. šalys ginčo butą valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis.

25CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

26Pažymėtina, kad daikto nedalumas fizine prasme nereiškia, kad bendraturtis negali būti atidalijamas. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos, pagal kurias, nors prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis, todėl priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, ir kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. ir kt. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-401/2010; 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-253/2011; kt.).

27Kaip matyti iš patikslinto ieškinio šalys tarpusavyje nesutarė dėl bendro turto naudojimo, valdymo, todėl ieškovės, trys ginčo buto bendrasavininkės, kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Iš procesinių dokumentų matyti, kad ginčo bute niekas negyvena. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo buto bendras plotas yra 47,84 kv. m., susidedantis iš trijų kambarių ir bendro naudojimo patalpų. Kiekvienam iš bendrasavininkų priklauso po ¼ šio buto dalį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo turto rinkos vertę, vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis, iš kurių matyti, jog buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), vertė 17.400,00 Lt (b. l. 7), šio buto priklausinių, unikalus Nr. ( - ), vertė 2220,00 Lt (b. l. 36). Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad viso ginčo turto rinkos vertė yra 19.620,00 Lt, o atsakovui tenkanti kompensacijos dalis už ieškovėms tenkančią didesnę turto dalį yra 4905,00 Lt.

28Apeliantas su tokiu turto įvertinimu nesutiko, nurodė, kad priteista kompensacija už turtą neatitinka rinkos vertės, jo manymu, viso paveldėto turto vertė yra apie 35.000 Lt, todėl rinkos vertei nustatyti prašė skirti ekspertizę. Be to, nurodė, kad priteista kompensacija yra per maža, už tokią sumą kito gyvenamojo būsto įsigyti negalėtų. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme nedalyvavo ir turėjo ribotas galimybes pateikti teismui įrodymus apie ginčo turto rinkos vertę, Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartimi paskyrė nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui Š. V.. Teismo nutartimi ekspertui buvo užduotas klausimas, kokia yra nekilnojamojo turto – buto (unikalus Nr. ( - )) su ūkio patalpomis (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), rinkos vertė. Iš teismui pateikto 2013 m. gruodžio 23 d. ekspertizės akto Nr. 13/12-01 matyti, jog anksčiau minėto ginčo turto rinkos vertė vertinamo turto apžiūros dieną, t.y. 2013 m. gruodžio 3 d. yra 25.700,00 Lt (b. l. 96–116). Eksperto nustatyta ginčo turto rinkos vertė nedaug didesnė, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Taigi, ieškinio patenkinimo atveju, atsakovui priteistina kompensacijos dalis už ieškovėms tenkančią didesnę turto dalį padidėtų iki 6425,00 Lt (25.700,00 Lt/4). Nors priteistina kompensacija šiek tiek padidėtų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, priteistina kompensacija yra labai maža ir už tokią sumą kito gyvenamojo būsto apeliantas negalėtų įsigyti.

29Be to, apeliantas nurodo, kad šiuo metu neturi gyvenamojo ploto ir artimiausiu metu planuoja įsikelti gyventi į jam priklausančią ¼ ginčo turto dalį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju iš trijų kambarių buto nėra galimybės atidalyti ¾ jo dalių, priklausančių ieškovėms, arba ¼ dalies, priklausančios atsakovui, nes esant bendrai virtuvei ir kitoms bendro naudojimo patalpoms, bei trims kambariams, nėra galimybės suformuoti dviejų atskirų nuosavybės teisės objektų, kurie gali funkcionuoti savarankiškai. Todėl darė išvadą, kad vienintelis teisingas bendraturčių teisės atidalyti savo turto dalį būdas yra kompensacija už atsakovui priklausančią turto ¼ dalį.

30Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. CK ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovės į teismą kreipėsi dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Klausimas dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymo nebuvo nagrinėjamas, kadangi tokio reikalavimo teismui šalys nebuvo pareiškę. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, jog ketina apsigyventi jam nuosavybės teise priklausančioje ¼ ginčo turto dalyje, nes neturi kito gyvenamojo ploto. Taip pat nurodė, kad jo nuomone yra galimybė jam paskirti naudotis vienu kambariu. Tačiau galimybės pareikšti reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo jis neturėjo, kadangi byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, apie teismo posėdį jam nepranešus.

31Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo butas, esantis ( - ), yra 47,84 kv. m. bendro ploto, susidedantis iš 3 kambarių, kurių plotai yra 9,66 kv. m., 8,03 kv. m., 17.99 kv. m. Kiekvienam iš keturių bendraturčių tenkanti bendro ploto dalis sudaro 11,96 kv. m. Ginčo bute niekas iš keturių bendrasavininkų negyvena ir iš ieškinio matyti, jog ieškovės šiame bute nesiruošia gyventi.

32Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Ši nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu, t. y. bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas išmokant kompensaciją taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. I. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-512/2011). Toks aiškinimas sietinas su tuo, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo principu (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, tarp jų ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisykle, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

33Remiantis suformuota kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu ginčo atveju, prieš atidalijant turtą natūra yra galimybė svarstyti klausimą dėl naudojimosi ginčo turto tvarkos nustatymo. Atsakovui galimybė byloje pareikšti priešieškinį šioje byloje dėl naudojimosi tvarkos ginčo turto nustatymo ir pasiūlyti savo variantus, kaip galėtų naudotis turtu, taip pat pateikti kitus ginčui išspręsti reikšmingus įrodymus buvo apribota, kadangi jis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta viešo paskelbimo būdu.

34Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus kasacinio teismo išaiškinimus, turi siekti priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, t. y. atsižvelgti į jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę priežastis, kitas svarbias aplinkybes ir parinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nei vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį, užtikrintų tolesnį turto naudojimo racionalumą nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Tiek teismas, tiek ginčo šalys turi veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys).

35Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai nesiaiškino kitų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdų, todėl neatskleidė bylos esmės. Šis proceso pažeidimas yra esminis ir jis negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

37Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovės prašo atidalinti jų turtą iš bendros dalinės nuosavybės su... 5. Atsakovui nepavykus įteikti procesinių dokumentų, apie bylos nagrinėjimą... 6. Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį... 7. Sprendime teismas nurodė, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės... 8. Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės... 10. Apeliaciniame skunde nurodoma:
  1. Jonavos rajono apylinkės... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovių atstovas advokatas Z. B. prašo... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro... 14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 15. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad Jonavos rajono apylinkės... 16. Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad... 17. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismui 2013 m. sausio... 18. LR Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai adresato... 19. Vadovaudamasis šiomis įstatymo nuostatomis, Jonavos rajono apylinkės teismas... 20. LR CPK 235 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad byla gali būti nagrinėjama... 21. Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje konstatavo,... 22. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad... 23. Apeliantas savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ginčo turtas, kurio... 24. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad po A. R. mirties, 1997 m. gruodžio... 25. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę... 26. Pažymėtina, kad daikto nedalumas fizine prasme nereiškia, kad bendraturtis... 27. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio šalys tarpusavyje nesutarė dėl bendro... 28. Apeliantas su tokiu turto įvertinimu nesutiko, nurodė, kad priteista... 29. Be to, apeliantas nurodo, kad šiuo metu neturi gyvenamojo ploto ir artimiausiu... 30. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. CK... 31. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo butas, esantis ( - ), yra... 32. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, sprendžiant... 33. Remiantis suformuota kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia,... 34. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės... 35. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 37. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti...