Byla 3K-3-512/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno ir Vinco Versecko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams I. A. U., P. U., A. V. dėl daikto valdymo pažeidimo, naudojimosi tvarkos nustatymo, įkeldinimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovų A. I. U., P. U. priešieškinį ieškovei J. G., atsakovui A. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas klausimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, vienam bendraturčiui pripažįstant teisę į visą turtą, o kitam skiriant piniginę kompensaciją, taikymo sąlygų.

5Ieškovė J. G. prašė nustatyti naudojimosi tvarką 197,31 kv. m bendro ploto gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) ir ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais ieškovei ir atsakovams I. A. U., P. U. bei A. V.: 1) paskirti ieškovei naudotis patalpas, plane pažymėtas II-7 (3,59 kv. m) bei II-8 (9,91 kv. m), įpareigojant ją atlikti patalpos, plane pažymėtos II-3 (18,33 kv. m), rekonstrukcijos darbus, atidalijant ir jai paskiriant 9,91 kv. m plotą (II-8), o patalpas, plane pažymėtas II-1 (6,89 kv. m), II-4 (4,45 kv. m) bei II-10, palikti bendrai naudotis su I. A. U. ir P. U.; taip pat paskirti jai 9,75 kv. m ūkinio pastato dalį; 2) atsakovams I. A. U. ir P. U. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas II-2 (8,42 kv. m), II- 3 (19,68 kv. m), II-5 (13,51 kv. m) ir II-6 (14,72 kv. m), o patalpas, plane pažymėtas II-1 (6,89 kv. m), II-4 (4,45 kv. m) ir II-10, palikti bendrai naudotis su ieškove; taip pat paskirti naudotis 16,25 kv. m ūkinio pastato ir 37,06 kv. m rūsio; 3) atsakovui A. V. paskirti naudotis pirmo aukšto patalpas I-1 (1,79 kv. m), I-2 (6,96 kv. m), I-3 (18,61 kv. m), I-4 (20,57 kv. m), I-5 (3,67 kv. m), I-6 (2,47 kv. m), I-7 (1,43 kv. m), I-8 (9,77 kv. m), I-9 (13,81 kv. m) ir bendrai naudotis su ieškovei bei atsakovais I. A. U. ir P. U. laiptine, plane pažymėta I-10; 4) pašalinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) valdymo pažeidimą ir įkeldinti ieškovę į teismo paskirtas jai naudotis patalpas; 5) priteisti ieškovei iš atsakovų I. A. U. ir P. U. solidariai 10 000 Lt nuostoliams atlyginti.

6Atsakovai I. A. U. ir P. U. priešieškiniu prašė atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės: pripažinti atsakovams I. A. U. ir P. U. nuosavybės teisę į ieškovei J. G. priklausančias 12/128 dalių gyvenamojo namo, 12/32 dalių ūkinio pastato bei 12/128 dalių kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovei iš atsakovų 24 470 Lt kompensaciją už jos bendrosios dalinės nuosavybės dalį.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino: atidalijo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažino atsakovams I. A. U. ir P. U. nuosavybės teisę į J. G. priklausančias 12/128 dalis gyvenamojo namo, pažymėto plane 1A2p (duomenys neskelbtini), 12/32 dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) bei 12/128 dalis kitų statinių (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei iš atsakovų I. A. U. ir P. U. 24 470 Lt kompensacijos už ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės dalį.

9Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 12/128 dalių gyvenamojo namo, 12/32 dalių ūkinio pastato, 12/128 dalių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos ji 2005 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo už 28 000 Lt. Atsakovams I. A. U. ir P. U. nuosavybės teise priklauso 13/32 dalių gyvenamojo namo, 5/8 dalys ūkinio pastato ir 13/32 dalių kiemo statinių, atsakovui A. V. – 1/2 dalis gyvenamojo namo, garažas, ūkinis pastatas 6I1p, 1/2 dalis kiemo statinių. Bendraturčių naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ir kitais statiniais nenustatyta. Ieškovei priklausanti dalis sudaro 18,50 kv. m gyvenamojo namo bendro ploto ir 9,75 kv. m ūkinio pastato 2I1p. Ieškovės pateiktoje 2008 m. rugsėjo 9 d. UAB „Krivita“ turto vertės pažymoje Nr. 08-K-079 ieškovei priklausančio turto vertė nurodyta 75 000 Lt. Teismo paskirtos turto vertinimo ekspertizės akte ieškovei priklausanti turto dalis įvertinta 24 470 Lt (2010 m. kovo 10 d. duomenimis).

102008 m. rugsėjo 1 d. ieškovė pranešė atsakovams I. A. U. ir P. U. apie jai priklausančios turto dalies pardavimą. 2008 m. rugsėjo 11 d. ieškovė su R. B. sudarė preliminariąją savo turto dalies pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo pirkimo–pardavimo sutartį ir visus reikiamus dokumentus sutvarkyti iki 2008 m. spalio 12 d., papildomu susitarimu terminas pratęstas iki 2008 m. spalio 23 d. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

11Teismas nustatė, kad ieškovė reikalauja atidalyti jai 9,91 kv. m dalį iš 18,33 kv. m antro aukšto patalpos II-3 pagal jos pateiktus projektinius pasiūlymus (įsipareigodama tai atlikti savo lėšomis). Šį reikalavimą patenkinus, kita patalpos II-3 dalis liktų be lango. Taip pat nepagrįstas reikalavimas skirti ieškovei patalpą II-7, nes ši yra bendrojo naudojimo, per ją patenkama į balkoną II-8. Teismas nustatė, kad ieškovei pagal jos prašomą nustatyti tvarką tektų naudotis beveik 5 kv. m daugiau gyvenamojo namo naudingojo ploto nei sudaro jos nuosavybės dalį, t. y. 19,17 kv. m vietoje 14,72 kv. m. Ieškovės reikalavimą paskirti jai naudotis 3,59 kv. m patalpą–virtuvę, projektiniame pasiūlyme pažymėtą indeksu II-7, teismas atmetė kaip prieštaraujantį Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ X skirsnio 196 punkto reikalavimams, pagal kuriuos virtuvės plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,7 m. Ieškovės teiginį, kad ji galėtų atsisakyti rūsio patalpų dėl to, jog jai liktų daugiau namo naudingo ploto, teismas atmetė kaip pažeidžiantį atsakovų teises. Paaiškinimuose teismui ieškovė nurodė, kad už jai tenkančią didesnę gyvenamojo ploto dalį ji sutiktų atsakovams išmokėti piniginę kompensaciją, tačiau ieškinyje tokio reikalavimo nepareiškė ir konkretaus kompensacijos dydžio nenurodė.

12Teismas padarė išvadą, kad daikto atidalijimas natūra ieškovei atliekant rekonstrukciją jos pasiūlytu variantu negalimas be neproporcingos žalos gyvenamojo namo paskirčiai bei nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad ieškovei, kaip atidalijamai bendraturtei, galima priteisti kompensaciją be jos sutikimo, nes jos dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, ja negalima realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo namo dalies įsigijimo 2005 metais savo nuosavybe nesinaudojo, name neapsigyveno, kartu su sutuoktiniu turi kito nekilnojamojo turto. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu ketino savo dalį parduoti, todėl teismas padarė išvadą, kad teisinga ir racionalu atidalyti ieškovės dalį, įpareigojant atsakovus išmokėti ieškovei kompensaciją.

13Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 10 000 Lt nuostoliams atlyginti. Teismas nustatė, kad ieškovė 2008 m. rugsėjo 11 d. preliminariąją sutartį, iš kurios kildina šį reikalavimą, sudarė gavusi atsakovų priešieškinį, kuriuo pareikštas reikalavimas atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant jai piniginę kompensaciją. Ieškovė sąmoningai, žinodama, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, sudarė jai priklausančios turto dalies preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kurios 4 punktu patvirtino, jog nebus jokių valdymo ar naudojimosi turtu apribojimų. Sudarydama tokią sutartį, ieškovė veikė savo rizika ir privalo prisiimti visus neigiamus tokios sutarties neįvykdymo padarinius (10 000 Lt nuostolių, kurių ji patyrė dėl negalėjimo įvykdyti preliminariąją sutartį).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės J. G. apeliacinį skundą, 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą pakeitė: ieškovei iš atsakovų I. A. U. ir P. U. priteistą 24 470 Lt kompensaciją padidino iki 28 000 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

15Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nekilo šalių ginčo, jog atidalyti namo natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog nė viena iš ginčo šalių teismui net nepateikė daikto atidalijimo projektinio pasiūlymo. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių galimybių, kurios leistų manyti esant realią galimybę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Ginčijamo gyvenamojo namo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – dviejų butų pastatas; atsižvelgiant į tai, taip pat į namo išplanavimą, sanmazgų, virtuvių ir aukštų skaičių, akivaizdu, kad jį įmanoma atidalyti tik į du butus, kurių vienas būtų pirmajame, kitas antrajame aukšte, o bendrai naudojamos būtų tik pagrindinės namo konstrukcijos, inžineriniai tinklai ir laiptinė. Atsakovas A. V., kuriam priklauso 1/2 namo dalis, naudojasi pirmuoju namo aukštu, o atsakovai I. A. U. ir P. U., kuriems priklauso 13/32 dalys – antruoju. Toks faktinis naudojimasis iš esmės atitinka dviejų butų pastato paskirtį. Perplanuoti namą taip, kad jame būtų įmanoma atidalyti ieškovei priklausiančias 12/128 dalis, kurios sudaro tik 18,19 kv. m bendrojo namo ploto, į atskirą trečią butą, su atskira virtuve ir sanmazgu, be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Be to, ieškovei priklausanti namo dalis pagal statybos teisės aktų higieninius reikalavimus yra per maža atskiram butui įrengti. Teisėjų kolegija sprendė, kad natūra atidalyti ieškovės dalies neįmanoma.

16Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais ieškinio reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką atmestas kaip neatitinkantis teisės normų reikalavimų: pagal ieškovės siūlomą projektą vienas kambarys lieka be lango ir natūralaus apšvietimo, virtuvės plotis yra mažesnis nei leistinas minimalus, ir tai yra esminiai pateikto projektinio pasiūlymo trūkumai.

17Nustačiusi, kad šioje byloje negalimas nei ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teisės atidalijimas natūra, nei naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas pagal ieškovės pateiktą projektinį pasiūlymą, be to, ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje yra palyginti maža, ieškovė turi kitą gyvenamąjį plotą, nuo gyvenamojo namo dalies įsigijimo 2005 metais iki šiol savo turtu nesinaudojo, siekė jį parduoti, ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pareiškė tik 2008 metais, taigi jos interesas naudotis šia nuosavybe nėra itin svarbus, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovų I. A. U. ir P. U. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant ieškovei kompensaciją pinigais. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos kompensacijos dydžio, turėjo atsižvelgti ne tik į turto rinkos vertę, nustatytą ekspertizės aktu, bet ir į kitus reikšmingus kriterijus: į tai, kad ieškovė nuosavybės neteko ne savo valia, o 2005 metais įsigydama bendrąją dalinę nuosavybę sumokėjo 28 000 Lt. Įvertinusi šias aplinkybes bei ieškovės teisėtą lūkestį gauti kompensaciją, kuri yra ne mažesnė kaip turto įsigijimo kaina, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovei priteistina kompensacija didintina iki 28 000 Lt.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovė J. G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovų I. A. U. ir P. U. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

201. Teismai netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Spręsdami atsakovų priešieškinio reikalavimo atidalyti priteisiant kompensaciją pagrįstumo klausimą, teismai privalėjo įvertinti visas racionalias galimybes atidalyti turtą natūra ir tik nesant tokios galimybės spręsti dėl kompensacijos priteisimo. Pagal kasacinio teismo praktiką visų pirma turi būti sprendžiamas turto atidalijimo natūra galimybės klausimas, nes atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-253/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011). Tais atvejais, kai, šalims vykdant bendradarbiavimo pareigą, galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, ieškinys, kuriuo siūloma vienam iš bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais, turi būti atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009). Nagrinėjamoje byloje teismai visiškai neanalizavo ir nevertino turto atidalijimo natūra galimybių. Kasatorė buvo nurodžiusi teismui, kad jai galėtų būti atidalytos pirmajame namo aukšte esančios patalpos, pažymėtos indeksais I-6 (2,47 kv. m), I-7 (1,43 kv. m) ir I-8 (9,77 kv. m). Apeliacinės instancijos teismas šios galimybės nevertino ir nepagrįstai nurodė, kad byloje nekilo šalių ginčo, jog atidalyti namo natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Be to, kasatorė neturėjo pareigos teikti daikto atidalijimo projektinius pasiūlymus, nes jos reikalavimas nebuvo susijęs su atidalijimu. Atsakovams reikalaujant atidalyti priteisiant kompensaciją, teismai ex officio turėjo vertinti turto atidalijimo natūra galimybę. Vien tai, kad byloje nebuvo pateikta daikto atidalijimo projektinių pasiūlymų, savaime nereiškia, jog atidalyti namo natūra neįmanoma. Teismai, neišanalizavę galimybės atidalyti turtą natūra, nepagrįstai ir neteisėtai atidalijimo klausimą išsprendė išimtiniu būdu – priteisiant kompensaciją.

212. Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, jog tokia kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-253/2011). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad teismų priteista 28 000 Lt kompensacija yra nepagrįstai maža. Teismai visiškai neatsižvelgė ir nevertino UAB „Krivita“ turto vertės pažymos Nr. 08-K-079, kurioje turto vertė nustatyta 75 000 Lt. Turto vertės nustatymo pažyma Nr. A/2010/03/10-01, kuria vadovavosi teismai, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, nes neaišku, ar buvo atsižvelgta į svarbias aplinkybes – į tai, kad gyvenamasis namas yra patrauklioje vietoje šalia Kauno miesto centro ir pan. Be to, kasatorė 2008 m. rugsėjo 11 d. buvo sudariusi savo turto dalies preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje šalys susitarė sudaryti pagrindinę sutartį už ne didesnę kaip 120 000 Lt sumą. Ši sutartis taip pat yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis kasatorės turto dalies vertę, ja teismai turėjo vadovautis, tačiau to nedarė. Teismai nustatė turto vertę neįvertinę byloje esančių įrodymų viseto.

223. Įrodinėjimo taisyklės teismų buvo pažeistos dar ir tuo, kad nebuvo įvertintos ginčijamo turto įsigijimo aplinkybės. Atsakovai, įsigydami jiems priklausančią ginčijamo turto dalį mainų sutarties pagrindu (išmainę jiems nuosavybės teise priklausantį butą į dalį ginčijamo namo), žinodami, kad kasatorė jau yra namo dalies bendraturtė, veikė savo rizika ir prisiėmė visus dėl to galbūt kilsiančius neigiamus padarinius. Be to, teismai neanalizavo, ar kitas kasatorės turtas tinkamas gyventi, kokios jis būklės, neatsižvelgė į aplinkybę, kad jis nėra Kauno mieste.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai I. A. U. ir P. U. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

241. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad nė viena iš šalių nereikalavo turtą atidalyti natūra. Kasatorė 2008 m. sausio 14 d. ieškinyje bei 2008 m. gruodžio 2 d. patikslintame ieškinyje buvo pareiškusi reikalavimus atidalyti jai priklausančią nuosavybės dalį ir tik 2009 m. balandžio 10 d. patikslintame ieškinyje, po to, kai atsakovai savo atsiliepimuose nurodė, jog atidalijimas natūra negalimas, reikalavimo atidalyti nebereiškė ir prašė nustatyti naudojimosi tvarką.

252. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai neanalizavo galimybių atidalyti turtą natūra, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių galimybių, kurios leistų manyti esant realią galimybę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, taip pat tai, kad namą įmanoma atidalyti tik į du butus, kurių vienas būtų pirmajame, kitas antrajame aukšte, o bendrai naudojamos būtų tik pagrindinės namo konstrukcijos, inžineriniai tinklai ir laiptinė. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad perplanuoti namą taip, jog jame būtų įmanoma atidalyti kasatorei priklausančias 12/128 dalis, kurios sudaro tik 18,19 kv. m bendro ploto, į atskirą trečią butą su virtuve ir sanitariniu mazgu, be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Savo išvadas apeliacinės instancijos teismas grindė ir tuo, kad kasatorei priklausanti namo dalis pagal statybos techninių reglamentų reikalavimus yra per maža atskiram butui įrengti. Taigi teismas įvertino visas racionalias galimybes atidalyti turtą natūra ir konstatavo, kad tai neįmanoma. Teismų sprendimas ir nutartis atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB „Mototecha“, bylos Nr. 3K-3-483/2009; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. D. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-233/2010).

263. Kasatorė nė viename procesiniame dokumente bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodžiusi, kad jai priklausanti dalis gali būti atidalyta pirmame aukšte, priešingai, ji teigė, kad pirmo aukšto patalpomis naudojasi bendraturtis A. V., ir tai reiškia, jog ji tokią faktinę naudojimosi tvarką pripažino. Be to, šis kasaciniame teisme iškeltas naujas reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu, nes kasatorės nurodyta patalpa I-8 (9,77 kv. m) yra virtuvė, kuri yra vienintelė pirmame aukšte ir kuria naudojasi A. V. Reikalavimas dėl pirmo aukšto patalpų atidalijimo netenkintinas dar ir dėl to, kad jis naujai iškeltas kasaciniame teisme, todėl tai nėra kasacijos dalykas.

274. Kasacinio skundo argumentas, kad priteisiant kompensaciją buvo pažeistas subsidiarumo principas, prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. K. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-253/2011, išaiškino, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo atsidalijamam bendraturčiui galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas.

285. Kasatorė nepagrįstai remiasi įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas kasatorei priklausančios turto dalies vertę, pagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu, nes ji buvo atlikta vėliausiai, atitinka Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo reikalavimus, todėl nebuvo pagrindo abejoti jos objektyvumu. Kasatorė nenurodė, kokių įstatymo reikalavimų ekspertizės aktas neatitinka ir kodėl juo neturėjo būti remiamasi. Kasatorės nurodytoje UAB „Krivita“ ataskaitoje turto vertė apskaičiuota prieš dvejus metus iki kompensacijos priteisimo. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010). Kasatorės pateikta UAB „Krivita“ turto vertinimo ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, o 2008 m. rugsėjo 11 d. preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis negali būti laikoma turto rinkos vertės įrodymu, nes sudaryta daugiau kaip prieš dvejus metus, be to, joje nustatyta tik maksimali turto kaina ir įsipareigota parduoti jau atidalytą nuosavybės dalį, t. y. po rekonstrukcijos, kuri savo ruožtu pareikalautų papildomų išlaidų. Kasatorės teiginiai, kad teismai neįvertino ginčijamo turto įsigijimo aplinkybių, atmestini kaip nesusiję su byla.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją pinigais ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo santykio

32CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

33Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

34Kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras ir kt. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009), kadangi atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais, nes nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis, suformuojamas atskiras turtinis vienetas ir bendroji dalinė nuosavybė transformuojasi į asmeninę nuosavybę.

35CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas konstatavo, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą ir parinkdamas atidalijimo būdą, privalo tirti visas reikšmingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes dėl atidalijimo galimybės ir motyvuotai pagrįsti, kai atidalijimas natūra neįmanomas.

36Pirmiau minėta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas privalo teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu, t. y. bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigai, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai šią nuostatą taikė tinkamai ir sprendimą dėl atidalijimo iš bendro turto išmokant kompensaciją pinigais priėmė nustatę, kad nei atidalyti kasatorės dalį natūra, nei nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pagal kasatorės pateiktą projektą nėra galimybių.

37Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus ir nustatė, kad kasatorės pateiktas projektinis pasiūlymas dėl patalpų rekonstravimo neatitinka statybos techninių reglamentų reikalavimų ir nei patalpų naudojimosi tvarkos nustatymas pagal kasatorės pateiktą projektą, nei rekonstrukcijos vykdymas yra negalimas. Spręsdami priešieškinio reikalavimą dėl kasatorės atidalijimo išmokant jai kompensaciją pinigais, teismai aiškinosi galimybę atidalyti jos dalį natūra, tačiau, įvertinę namo išplanavimą, aukštį, sanitarinių mazgų, virtuvių skaičių, nustatė, kad ginčo namo tikslinė naudojimo paskirtis yra dviejų butų pastatas ir atidalyti kasatorei tenkančią nuosavybės dalį be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kasatorės argumentus, kad teismai, pažeisdami aptartas teisės normas, visiškai neanalizavo ir nevertino turto atidalijimo natūra galimybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė kasaciniame skunde išdėstytais argumentais iš esmės ginčija teismų nustatytas aplinkybes, t. y. kelia fakto klausimus, kurie nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, jis saistomas teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir sprendžia teisės aiškinimo ir taikymo klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

38Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo nagrinėjamoje byloje

39Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės kasacinio teismo praktikoje yra suformuotos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.)

40Teisėjų kolegija nurodo, kad teismai, vertindami kasatorės pateiktą projektą dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, tyrė jo atitiktį statybos techniniams reglamentams ir nustatė, kad šio projekto negalima įgyvendinti nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog pagal pateiktą pasiūlymą naudojimosi patalpomis tvarka negali būti nustatyta. Tirdami kasatorės nuosavybės teise valdomos dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės galimybes, teismai, minėta, nagrinėjo namo patalpų išdėstymą ir sprendinius suformuoti atskirą, kasatorės dalį atitinkantį daiktą, kurį techniškai, nepažeidžiant visų bendraturčių nuosavybės teisės proporcijų, būtų galima atskirti iš bendrosios nuosavybės. Įvertinę aplinkybių visumą ir atsižvelgdami į tai, kad kasatorei nuosavybės teise priklauso nedidelė namo dalis (12/128 dalių), teismai padarė išvadą, kad atidalyti natūra kasatorei tenkančią namo dalį be neproporcingos žalos namui ir kitų bendraturčių teisėtiems interesams nėra galimybių. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad atidalijimo natūra negalimumą patvirtina minėta teismų išvada dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, nes nebuvimas galimybių nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi patalpomis tvarkos, kuriai nustatyti keliami mažesni reikalavimai (pvz., gali būti suteikiama teisė tam tikromis patalpomis naudotis bendrai ir pan.) nei atidalijimui natūra, juolab rodo nebuvimą galimybių suformuoti savarankišką daiktą ir atidalyti jį iš bendrosios nuosavybės. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų padaryta išvada atitinka byloje surinktų įrodymų visumą ir nėra teisinio pagrindo su ja nesutikti.

41Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos pinigais dydžio, tyrė kasatorės pateiktą pažymą dėl jai priklausančios turto dalies vertės, tačiau, įvertinę jos sudarymo laiką ir rinkos pokyčius, rėmėsi ne šios pažymos, bet teismo paskirtos turto vertės nustatymo ekspertizės, kuri buvo atlikta vėliausiai ir atitiko nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, išvada. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasatorės interesus ir siekį, kad ji nepatirtų teisėtų lūkesčių neatitinkančių nuostolių, padidino kompensaciją pinigais iki sumos, už kurią kasatorė buvo įgijusi namo dalį, todėl teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymų visumą ir nustatė per mažą kompensacijos pinigais dydį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas, pažeidė pirmiau aptartas įrodymų vertinimo taisykles.

42Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

43Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatorės priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 66,08 Lt (CPK 88 straipsnio 3, 9 punktai).

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

46Priteisti valstybei iš ieškovės J. G. (duomenys neskelbtini) 66,08 (šešiasdešimt šešis litus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliamas klausimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės,... 5. Ieškovė J. G. prašė nustatyti naudojimosi tvarką 197,31 kv. m bendro ploto... 6. Atsakovai I. A. U. ir P. U. priešieškiniu prašė atidalyti turtą iš... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 12/128 dalių... 10. 2008 m. rugsėjo 1 d. ieškovė pranešė atsakovams I. A. U. ir P. U. apie jai... 11. Teismas nustatė, kad ieškovė reikalauja atidalyti jai 9,91 kv. m dalį iš... 12. Teismas padarė išvadą, kad daikto atidalijimas natūra ieškovei atliekant... 13. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 10 000 Lt nuostoliams... 14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine... 15. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nekilo šalių ginčo,... 16. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais... 17. Nustačiusi, kad šioje byloje negalimas nei ieškovės bendrosios dalinės... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovė J. G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m.... 20. 1. Teismai netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo... 21. 2. Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Kasacinio... 22. 3. Įrodinėjimo taisyklės teismų buvo pažeistos dar ir tuo, kad nebuvo... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai I. A. U. ir P. U. prašo kasacinį... 24. 1. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad nė viena iš šalių nereikalavo turtą... 25. 2. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai neanalizavo galimybių atidalyti... 26. 3. Kasatorė nė viename procesiniame dokumente bylos nagrinėjimo metu nebuvo... 27. 4. Kasacinio skundo argumentas, kad priteisiant kompensaciją buvo pažeistas... 28. 5. Kasatorė nepagrįstai remiasi įrodinėjimo taisyklių pažeidimu.... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją... 32. CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar... 33. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu... 34. Kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai... 35. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės... 36. Pirmiau minėta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, sprendžiant... 37. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 38. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo nagrinėjamoje byloje... 39. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės kasacinio teismo praktikoje yra... 40. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismai, vertindami kasatorės pateiktą... 41. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos pinigais dydžio,... 42. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio... 43. Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatorės priteistinas išlaidų,... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 46. Priteisti valstybei iš ieškovės J. G. (duomenys neskelbtini) 66,08... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...