Byla 2A-909-302/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,

2sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,

3dalyvaujant ieškovei G. K. ,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretysis asmuo - S. K. , dėl sprendimo panaikinimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6Ieškovė G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjui), prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-02-24 sprendimą „Dėl asmeninio ūkio pardavimo“ Nr. SR-1280-(1.12) ir įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM suformuoti, suprojektuoti ir atlikti administracines procedūras, būtinas ieškovei realizuoti teisę nuosavybės teise įgyti 1,496 ha žemės ūkio paskirties žemės asmeniniam ūkui.

7Ieškovė nurodė, kad 1991-10-02 tuometiniam jos sutuoktiniui S. K. Vilniaus r. Didžiosios Riešės kaime buvo skirta 2 ha žemės ūkio paskirties žemės asmeniniam ūkiui. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-728-562/2008 buvo nutraukta ieškovės ir trečiojo asmens santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys pasidalino minėtą turtinę teisę - po santuokos nutraukimo G. K. asmeninėn nuosavybėn atiteko turtinė teisė įsigyti 2 ha žemės ūkio paskirties žemės asmeniniam ūkiui, esančios Gulbinių k. bei Riešės k. 2009-05-13 tarp ieškovės ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos buvo sudaryta valstybinės žemė ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovei buvo atlygintinai perleistas 0,5034 ha žemės sklypas, esantis Didžiųjų Gulbinų k., Vilniaus m. sav. 2010-01-24 Vilniaus apskrities viršininko administracija priėmė sprendimą „Dėl asmeninio ūkio pardavimo“ Nr. SR-1280-(1.12), kuriuo nusprendė, kad ieškovei gali būti parduotas 1 ha asmeninio ūkio žemės sklypas. Ieškovės nuomone, toks sprendimas yra neteisėtas, nes žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenimis bei pensininkams (dirbusiems kaime) jiems pageidaujant, vienai šeimai apylinkės tarybos sprendimu, todėl S. K. šeimai ir buvo 1991-10-02 Riešės apylinkės tarybos 6-osios sesijos sprendimu suteikta 2 ha žemės asmeniniam ūkiui. Teisė pirkti žemės sklypą pripažintina turtine teise, t.y. turtu, kuris, kaip ir kitas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno sutuoktinio vardu, tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir gali būti dalijamas. Sutuoktiniai minėtą turtinę teisę pasidalijo nutraukdami santuoką, o kadangi turtinė teisė įsigyti 2 ha žemės sklypo po santuokos nutraukimo atiteko ieškovei, atsakovo sprendime nurodoma prezumpcija, kad bendro turto dalys yra lygios, negali būti taikoma, ir ieškovė, įgijusi 0,5034 ha žemės sklypą, turi teisę dar įsigyti likusią neparduoto sklypo dalį, kuri sudaro ne 1 ha, kaip nurodoma skundžiamame nutarime, o 1,496 ha. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visoms institucijoms, pareigūnams, tarnautojams, todėl atsakovas negalėjo nevykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje, kuriame pasisakyta dėl teisės į žemės sklypo įgijimą.

8Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-08-23 sprendimu Nr. 2.5-41-18768 S. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant 1,77 ha žemės natūra. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo 4 str. 6 d., LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 25 p., LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 8 d. nustato, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Pagal Žemės reformos įstatymo 15 str. 11 d. piliečiams, kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeniniam ūkiui, žemės sklypą, tai pat kitiems asmenims naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai paduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl atsižvelgiant į tai ir į LR Vyriausybės 1993-10-29 nutarimo Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms dalims suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvinimo“ 1 p. nuostatas, ieškovė turi teisę įsigyti tik pusę, t.y. 1 ha asmeninio ūkio žemės.

9Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas, nustatęs, kad S. K. šeimai Riešės apylinkės tarnybos 6-osios sesijos 1991-10-02 sprendimu buvo skirta 2 ha žemės asmeniniam ūkiui Vilniaus rajone, Didžiosios Riešės k., sprendė, kad ši žemė buvo suteikiama būtent šeimai (santuoka tarp G. K. ir S. K. buvo sudaryta 1971-08-06, o nutraukta 2008-02-19), todėl turtinio pobūdžio teisė naudotis. K. šeimai suteiktu 2 ha žemės sklypu asmeniniam ūkiui, o tuo pačiu ir turtinė teisė įsigyti šią asmeninio ūkio žemę LR Žemės reformos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka, įgyta santuokos metu, priklausė abiems sutuoktiniams K., t.y. tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi už S. K. šeimai skirtą ir naudojamą asmeniniam ūkiui žemės sklypą nustatyta tvarka ir sąlygomis nebuvo įmokėtos įmokos, šis asmeninio ūkio sklypas ar jo dalis vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 6 d., Žemės reformos įstatymo 15 str. 8 d., turėtų būti įskaitomi į S. K. grąžinamą natūra žemės plotą. Teismas padarė išvadą, kad į S. K. grąžinamos natūra žemės plotą (1,77 ha) gali būti įskaitoma tik jam skirta ir naudojama asmeninio ūkio žemės sklypo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. 1 ha, tuo tarpu G. K. turtinė teisė įgyti jai, kaip S. K. šeimos narei, skirtą ir naudojamą asmeninio ūkio žemės dalį, išlieka ir negali būti paneigta ar sumažinta, juo labiau, kad G. K. nebuvo ir nėra atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, grąžinant žemę natūra, ji apskritai nėra pretendentė ir neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, tad jos žvilgiu negali būti taikomas įkaitymas. Ieškovės G. K. turtinė teisė negalėjo ir negali būti paneigta ir eliminuota ar iš esmės sumažinta vien dėl to, kad jos sutuoktinis S. K. jos dalį „realizavo“ įskaitymo būdu, grąžindamas savo asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą Jadvygiškių k., Vilniaus r.

11Teismas taip pat pažymėjo, kad santuokos nutraukimo metu, kuomet dar nebuvo realizuota turtinė sutuoktinių teisė įsigyti naudojamą asmeninio ūkio žemę iš valstybės, S. K. ir G. K. galėjo susitarti tik dėl teisės įsigyti G. K. tenkančią asmeninio ūkio dalį, t.y. dėl ne didesnio, kaip 1 ha žemės ploto. Sutuoktiniai išreiškė valią, kad po santuokos nutraukimo turtinė teisė įsigyti iš valstybės jiems bendrai skirtą ir bendrai naudotą asmeninio ūkio žemę atitektų G. K. . Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-02-19 sprendimu c.b. Nr. 2-728-562/2008 patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys susitarė, kad turtinė teisė įgyti žemės ūkio paskirties žemės asmeniniam ūkiui, esančią Gulbinų k. bei Riešės k., po santuokos nutraukimo atitenka asmeninėm G. K. nuosavybėn.

12Teismas nurodė, kad sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra tik konkrečių sutuoktinių tarpusavio susitarimas, negalintis nustatyti nepagrįstų įpareigojimų ir suvaržymų kitiems subjektams – šiuo atveju Vilniaus apskrities viršininko administracijai ar jos teisių perėmėjui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, įpareigojant atsakovą skirti ieškovei būtent 2 ha asmeninio ūkio žemės vien dėl to, kad taip susitarė S. K. ir G. K. . Tiek Vilniaus apskrities viršininko administracija (ankščiau), tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (dabar) galėjo ir gali veikti bei priimti sprendimus vadovaujantis išimtinai įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais. Tokiu būdu ir teismas, spręsdamas bylą, tikrina ieškovės ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo atitikimą įstatymų nuostatoms, o ne K. sudarytai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

13Ieškovė G. K. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, nes priimtas netinkamai pritaikius materialines teisės normas.

14Apeliantės manymu, akivaizdu, jog ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui S. K. nutraukus santuoką, teismui padalinus šalių santuokoje įgytą turtą, ieškovei, be kito turto atiteko ir turtinė teisė įsigyti 2,0 ha žemės ūkio paskirties žemės asmeniniam ūkiui. Todėl teismo sprendimo motyvas, kad atsakovei priklauso teisė tik į 1 ha žemės, yra nepagrįstas.

15Teismas nepagrįstai rėmėsi LR žemės reformos įstatymo 15 str. 8 dalimi, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 6 dalimi bei LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ patvirtintu Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos aprašo 10 p. Kadangi ieškovei nėra atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ieškovei nėra grąžinta natūra žemės ar miško plotas, todėl šiuo atveju LR žemės reformos Įstatymo 15 str. 8 dalis ir LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo Įstatymo 4 str. 6 dalis negali būti taikomos.

16Apeliantė nurodo, kad turtinė teisė ieškovės ir trečiojo asmens šeimai buvo suteikta galiojant 1991-07-25 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo priimtam ir 1991-08-31 Valstybės žiniose Nr. 24-635 paskelbtam LR žemės reformos įstatymui. Minėtas įstatymas, skirtingai nei šiuo metu galiojanti minėto įstatymo redakcija, nenustatė, jog į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus tuos skirtus ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos). Priešingai, šio teisės akto redakcija (pirmoji), konkrečiai jos 16 str. 2 d. nustatė, kad asmeniniam ūkiui, atsižvelgiant į turimos žemės fondą, suteikiamas atitinkamai iki 3 arba 2 ha žemės ūkio naudmenų plotas (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 1-411), neįskaitant privačios namų valdos (atskiros sodybos) užimtos žemės ploto.

17Atsižvelgiant į tai, jog turtinė teisė ieškovės ir trečiojo asmens šeimai buvo suteikta bei teisiniai santykiai susiklostė 1991 m. spalio 2 d., todėl kilęs ginčas turi būti sprendžiamas būtent remiantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo remtis LR žemės reformos įstatymo 15 str. 8 dalimi, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 6 , dalimi bei LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo, vietovėje" patvirtintu Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos aprašo 10 p., nuostatomis, kadangi minėti teisės aktai negalioja atgal.

18Nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, jog 2008-02-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-728-562/2008 patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra tik konkrečių sutuoktinių tarpusavio susitarimas, negalintis turėti pasekmių kitų asmenų teisėms ir pareigoms, kadangi konkretus susitarimas buvo patvirtintas Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu, todėl jis ne tik turėjo būti vertinamas kaip prejudicinis faktas (CPK 182 str.) šioje byloje, bet ir būti vykdomas, tačiau minėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą byloje.

19Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

22Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų materialinės teisės normų LR žemės reformos įstatymo 15 str. 8 d., LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 6 d. bei LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ patvirtintu Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos aprašo 10 p. netinkamo taikymo, kadangi ieškovei nėra atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ieškovei nėra grąžinta natūra žemės ar miško plotas, todėl šiuo atveju LR žemės reformos įstatymo 15 str. 8 dalis ir LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 6 dalis negali būti taikomos.

23Su šiuo apeliantės skundo motyvu kolegija nesutinka.

24Teismas taikydamas LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 6 d., kurioje nurodyta, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas, šią nuostatą taikė ne ieškovės atžvilgiu, o jos buvusio sutuoktinio S. K. atžvilgiu, tokiu būdu konstatuodamas, kad ½ dalis šeimai skirto asmeninio ūkio žemės sklypas buvo įskaityta į šiam asmeniui atkuriamą nuosavybės teise 1, 77 ha žemės sklypą. Tokią išvadą teismas padarė taip pat remdamasis ir LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 8 d., kuri numato, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško ar perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus tuos skirtus ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos), nustatęs, kad už ginčo sklypą nebuvo įmokėtos įmokos, t.y. jo išpirkimo kaina. Teismas spręsdamas, kad šeimai skirto žemės sklypo ½ dalis priklausė ir ieškovei, bei pagal Vilniaus apskrities administracijos ir jos sudarytą 2009-05-13 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį dalis parduota, o pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimą Nr. SR-1280 (1.12) numatyta parduoti kitą dalį, šių apeliaciniame skunde nurodytų įstatymo nuostatų netaikė, atvirkščiai nurodė, kad ieškovei nebuvo atkuriamos nuosavybės teisės pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, todėl būtent jai priklauso ½ dalis viso asmeniniam ūkiui skirto žemės sklypo. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kuriais jis pagrindė sprendimo dalį dėl ½ dalies asmeninio ūkio žemės sklypo įskaitymo į trečiajam asmeniui atkuriamo žemės sklypo plotą, o taip pat ir su motyvais, kuriais jis grindė ieškovės teisę pirkti iš valstybės priklausančią kitą ½ asmeninio ūkio žemės sklypo dalį.

25Apeliaciniame skunde taip pat yra keliamas klausimas dėl netinkamo Teismų įstatymo 9 straipsnio, numatančio teismo sprendimo privalomumą, taikymo.

26Kolegija su šiuo argumentu taip pat nesutinka. Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje). Bylos šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas yra ne tik privalomas, bet ir turi tiek prejudicinę, tiek res iudicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-203/2000). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje J. Č. firma v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-615/2006). Atsakovas nekvestionuoja teismo sprendimu patvirtintų santuokos nutraukimo tarp ieškovės ir trečiojo asmens pasekmių, ir tos konstatuotos aplinkybės, kad teisė išpirkti asmeninio žemės ūkio sklypo dalį, kuri dar liko neišpirkta po Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 2.5-41-18768 (b.l. 48). Trečiajam asmeniui atkūrus nuosavybės teisę į 1,77 ha žemės sklypą ir sutinkamai su LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 8 d., kaip minėta aukščiau, įskaičius 1 ha asmeninio žemės sklypo, neišpirkta dalis liko 1 ha asmeninio žemės sklypo, kurį atsakovas ir parduoda ieškovei. Ta aplinkybė, jog ieškovė bei tretysis asmuo 2008-01-24 sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių neįvertino nurodytos aplinkybės apie ½ dalies asmeninio ūkio žemės sklypo įskaitymo į trečiajam asmeniui atkurtą nuosavybės teisę į 1,77 ha žemės sklypą, atsakovo šioje byloje neįpareigoja priimti neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės sklypo 2 ha ploto pardavimo ieškovei, nes teismas 2008-02-19 sprendimu tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, netyrė įrodymų apie sklypo dydį, kurį nurodytą sutartyje šalys tarpusavyje pasidalino. Todėl vadovaujantis teismų praktika, tiek Aukščiausiojo teismo išaiškinimu, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai laikomi prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas, ieškovės ir trečiojo asmens nurodyto sklypo dydis sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra privalomas atsakovui šioje byloje. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas ankstesnėje civilinėje byloje nebuvo patrauktas bylos šalimi ar dalyviu, todėl ir dėl šios priežasties ankstesnis teismo sprendimas neturi jam prejudicinės ar res iudicata galios, nes parduodant žemę asmenims atsakovas veikia ne tik kaip valstybės atstovas, bet ir kaip sandorio šalis.

27Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

28Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu 8,50 Lt (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.).

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

30Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš G. K. 8,50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,... 3. dalyvaujant ieškovei G. K. ,... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. K.... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6. Ieškovė G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Nacionalinei... 7. Ieškovė nurodė, kad 1991-10-02 tuometiniam jos sutuoktiniui S. K. Vilniaus... 8. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM su ieškiniu nesutiko ir... 9. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu... 10. Teismas, nustatęs, kad S. K. šeimai Riešės apylinkės tarnybos 6-osios... 11. Teismas taip pat pažymėjo, kad santuokos nutraukimo metu, kuomet dar nebuvo... 12. Teismas nurodė, kad sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo... 13. Ieškovė G. K. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo... 14. Apeliantės manymu, akivaizdu, jog ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui S. K.... 15. Teismas nepagrįstai rėmėsi LR žemės reformos įstatymo 15 str. 8 dalimi,... 16. Apeliantė nurodo, kad turtinė teisė ieškovės ir trečiojo asmens šeimai... 17. Atsižvelgiant į tai, jog turtinė teisė ieškovės ir trečiojo asmens... 18. Nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, jog 2008-02-19 Vilniaus rajono... 19. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą teismo nustatytu terminu... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų... 23. Su šiuo apeliantės skundo motyvu kolegija nesutinka.... 24. Teismas taikydamas LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 25. Apeliaciniame skunde taip pat yra keliamas klausimas dėl netinkamo Teismų... 26. Kolegija su šiuo argumentu taip pat nesutinka. Civilinio proceso kodekso 18... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir... 28. Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331... 30. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti... 31. Priteisti iš G. K. 8,50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos...