Byla 2S-632-823/2012
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono 1-asis notaro biuras

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės kredito unijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono 1-asis notaro biuras,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas Nacionalinė kredito unija kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. L., gyvenančio ( - ), kaip V. L. įpėdinio, 88 848,05 Lt įsiskolinimo, 18 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas pagal tarp V. L. ir ieškovo 2008 m. lapkričio 17 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 70122 (toliau – ir Paskolos sutartis). Ieškovas ieškinio pareiškimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė pagal ieškovo registruotos buveinės adresą (Kalvarijų g. 140, Vilnius), vadovaudamasis Paskolos sutarties 8.1 punktu.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui. Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, kurioje esančios bendrosios sutarties sąlygos yra tipinės paslaugų teikėjo nevienkartiniam naudojimui parengtos sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.185, 6.886 straipsniai). Atsakovo tėvas V. L., kaip silpnesnioji sutarties šalis, buvo priverstas priimti jam siūlomas ieškovo parengtas sutarties sąlygas, o priešingu atveju atsisakyti sutarties, todėl sąlyga dėl ginčų teismingumo nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 32 straipsnio prasme, ši sutarties sąlyga vertintina kaip nesąžininga (CK 6.188 straipsnio 6 dalis), todėl negaliojanti. Europos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendime byloje Nr. C-243/08 dėl Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. v. Erzsébet Sustikné Gy?rfi, nuspręsta, kad nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, teismas jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Kadangi Europos Teismingumo Teismas yra konstatavęs nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, ginčo sprendimas Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms bei Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai. Atsakovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos rajone, todėl ieškinys yra teismingas Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

  1. Atskirojo skundo argumentai

5Atskiruoju skundu ieškovas Nacionalinė kredito unija prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovas 2011 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, tačiau šis atsisakė ieškinį priimti kaip neteismingą ir nurodė kreiptis pagal sutartinį teismingumą į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.
  2. Paskolos sutartis nepripažintina vartojimo sutartimi. Vartojamųjų kreditų teikimą reglamentuoja specialiosios teisės normos, reglamentuojančios būtent vartojimo kreditą, t. y. CK 6 knygos III skirsnis ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas – nurodyta, kad vartojamuosius kreditus reglamentuojančios teisės normos netaikomos, jei kreditas suteikiamas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą (Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
  3. Paskolos sutartyje nurodyta paskolos paskirtis – „pastato statybai“, V. L. buvo pateikęs numatomų statybos-remonto darbų sąmatą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

7Byloje keliamas klausimas dėl sutartinio teismingumo taisyklių taikymo galimybės atsižvelgiant į šalis siejančių materialinių – teisinių santykių pobūdį.

8Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą ir civilinių bylų nagrinėjimo tvarką nustato CPK. CPK IV skyriaus nuostatos apibrėžia su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos yra imperatyvios, tokiu atveju jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teise kreiptis į teismą, kitos nuostatos yra dispozityvios, tada bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo. Vadovaujantis CPK 32 straipsnio 1 dalimi, šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Taigi vienas iš sutarties šalių laisvės principo elementų yra galimybė tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. CPK normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Nepaisant to, šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavusi silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą, bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nacionalinio teismo (teisėjo) teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų, įskaitant ir teismingumą nustatančias sąlygas, sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, yra konstatavęs Europos Teisingumo Teismas sujungtose bylose Océano Grupo Editorial et Salvat Editores (2000 m. birželio 27 d. sprendimas, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941, 26, 29, 32 punktai), tokia praktika vystoma ir Lietuvos Respublikos teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-541/2009).

9Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu, savo reikalavimą atsakovui dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo kildindamas iš 2010 m. rugsėjo 8 d. Paskolos sutarties, užtikrintos nekilnojamojo daikto hipoteka. Paskolos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo tėvo V. L. ir ieškovo. V. L. mirus 2010 m. liepos 20 d., 2010 m. gruodžio 8 d. atsakovas priėmė tėvo palikimą pagal apyrašą. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar sutartis, iš kurios kilęs ginčas, yra vartojimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nepakankamai ištyrė bylos medžiagą ir todėl padarė neteisingą išvadą, kad ieškovo ir atsakovo tėvo sudaryta paskolos sutartis yra vartojimo sutartis.

10Nagrinėjamam klausimui neturi reikšmės apelianto argumentas, kad kreditas suteiktas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, todėl šiai sutarčiai netaikytinas Vartojimo kredito įstatymas (3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylų teismingumo taisykles nustato ne vartojamuosius kreditus reglamentuojančios teisės normos (CK 6.886 straipsnis, Vartojimo kredito įstatymas), o bendrosios CPK normos. Tai, kad paskolos sutarčiai netaikomas Vartojimo kredito įstatymas, nereiškia, kad tokia sutartis nėra vartojimo sutartis. Tačiau, vadovaujantis CK 1.39 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis tada, kai ji atitinka 3 būtinus požymius: 1) prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas turi įsigyti savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimui; 3) minėti poreikiai turi būti nesusiję su asmens ūkine-komercine veikla, verslu ar profesija. Taigi vartojimo sutarties tikslas yra aprūpinti fizinį asmenį (vartotoją) prekėmis ar paslaugomis jo asmeniniams poreikiams tenkinti (su verslu ar profesija nesusijusiu tikslu). Pažymėtina, kad 2008 m. lapkričio 17 d. paskolos sutartyje nurodyta paskolos tikslinė paskirtis – „Pastato statybai“ (b. l. 20), o paskolos gavėjo V. L. pasirašytoje pastato statybos ir rekonstrukcijos darbų sąmatoje nurodyta, kad paskola bus naudojama kavinės sutvarkymo ir išplėtimo darbams (b. l. 12). Paskolos gavėjas sutarties 2.1 punkte įsipareigojo paskolą naudoti tik pagal sutartyje numatytą tikslinę paskirtį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad paskola buvo suteikta ne fizinio asmens asmeninėms reikmėms – vartojimui, bet verslo tikslams įgyvendinti – kavinės rekonstrukcijai ir priestato statybai. Tokia paskolos sutartis, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, nėra vartojimo sutartis.

11Konstatavus, kad Paskolos sutartis nėra vartojimo sutartis, darytina išvada, kad teismui nėra pagrindo tokios sutarties sąlygas vertinti CK 6.188 straipsnio nustatytų sąžiningumo kriterijų aspektu. CK 6.188 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo kriterijai gali būti taikomi tik individualiai neaptartoms vartojimo sutarčių sąlygoms (CK 6.188 straipsnio 2 dalis). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos teismų praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, privaloma sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kai viena šalis yra vartotojas. Kadangi nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys, sudarydamos sutartį, veikė verslo tikslais, t.y. nė viena šalis nebuvo vartotojas, nacionalinis teismas neturi pareigos ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumo. Priešingai, nagrinėjamu atveju, esant sutarties šalių tarpusavio susitarimui pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą, ir tokiam šalių susitarimui neprieštaraujant išimtinio ir rūšinio teismingumo taisyklėms (CPK 32 straipsnio 2 dalis), teismas turi neriboti šalių sutarties laisvės.

12Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, neteisingai nustatė ginčo šalis siejančių materialinių teisinių santykių pobūdį ir dėl šios priežasties nepagrįstai pripažino sutartinį teismingumą nustatančią sutarties sąlygą negaliojančia, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, o ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

13Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

14Atskirąjį skundą tenkinti.

15Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai