Byla 2A-758-524/2014

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Alvydo Žerlausko, Raimondos Andrulienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-4-824/2014 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams V. B., Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Amitis“, B. S., G. K., A. B., bei atsakovų Kretingos rajono savivaldybės, V. B., trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, ieškovės L. M. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-12-31 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė ieškiniu teismo prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir pripažinti, kad 2007-04-12 Kretingos rajono savivaldybės atsakovui V. B. išduotas Statybos leidimas Nr. 83 yra neteisėtas ir jį panaikinti; pripažinti atsakovo V. B. statinio, unikalus Nr. xxxx-xxxx-xxxx, esančio ( - ), rekonstrukciją neatitinkančia teisės aktų reikalavimų ir neteisėta; įpareigoti atsakovą V. B. per 6 mėnesių terminą savo lėšomis išardyti savavališkai perstatyto nurodyto statinio dalis, atstatant šias dalis į buvusią iki rekonstrukcijos padėtį ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes dėl ginčijamo statybos leidimo išdavimo ieškovė nesutiko dar 2007 m., kai kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, vėliau – į administracinį teismą, tačiau jos pažeistos teisės nebuvo apgintos. Prašomu panaikinti statybos leidimu atsakovui buvo leista atlikti turgelio, esančio ( - ) rekonstrukcijĄ į pramoninių prekių parduotuvę. Rekonstrukcijos metu buvo neteisėtai iki 147,52 kv. m padidintas užstatymo plotas, pastato naudingas plotas padidintas nuo 107,52 kv. m iki 121,65 kv. m, nuo 38 proc. iki 45 proc. buvo viršytas leistinas užstatymo tankis. 2007-08-19 atsakovas pakeitė projektą, todėl pastato matmenys neleistinai padidėjo, t. y. pastato pagrindiniai rodikliai ir charakteristikos (užstatymo tankumas, tūris, bendras plotas) keitėsi iš esmės, statinio techninio projekto sprendiniai prieštaravo Kretingos rajono 1998-08-12 mero potvarkiu Nr. 362 patvirtintiems žemės sklypo ( - ), architektūriniams–urbanistiniams apribojimams ir sąlygoms, o pagal statybos rūšį projekto korektūra iš esmės buvo suplanuota nauja statyba, nebuvo pateikta Nuolatinei statybos komisijai, atsakingų institucijų nebuvo prašoma nustatyti projektavimo sąlygas. Atsakovo statinys buvo pastatytas mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos negavus gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų. Statybos leidimas buvo išduotas nesant KVAD Klaipėdos skyriaus ir TEO LT, AB atstovų suderinimo. Normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus 2007-07-06 patikrinimo akte Nr. 20 konstatavo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.

4Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad praleistam ieškinio senaties termino atnaujinimui nėra pagrindo.

5Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko, kadangi šiais klausimais yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai. Prašė taikyti ieškinio senatį.

6Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-12-31 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino neteisėtu Kretingos rajono savivaldybės 2007-04-12 V. B. išduotą statybos leidimą Nr. 83 ir jį panaikino; pripažino V. B. statinio, unikalus Nr. xxxx-xxxx-xxxx, esančio ( - ), rekonstrukciją neatitinkančia teisės aktų reikalavimų ir neteisėta; nustatė atsakovui V. B. dvylikos mėnesių terminą, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, projektinei dokumentacijai dėl statinio rekonstrukcijos parengti ir Kretingos rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai pateikti, kad būtų sprendžiamas statybos leidimo išdavimo klausimas; nustatė, kad neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, V. B. įpareigotinas per vieną mėnesį nugriauti savavališkai rekonstruotą statinį ir sutvarkyti statybvietę; išaiškino, kad V. B. neįvykdžius teismo sprendimo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, tam reikiamas išlaidas išieškant iš V. B.. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Ieškovei L. M. priteisė 5 293,33 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. B. ir 293,33 Lt bylinėjimosi išlaidų iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos. Iš ieškovės L. M. priteisė 462,61 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. B., 50,69 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Iš atsakovų V. B. ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos priteisė po 123,74 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

7Dėl senaties termino teismas nustatė, kad ieškovė niekada nesutiko su esama padėtimi, ji kvietė keletą komisijų, ieškojo sprendimų, rašė skundus. Dėl ieškovės teisių pažeidimo ilgai vyko susirašinėjimas tarp institucijų, ieškovė 2007 m. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Statybos leidimą Nr. 83, tačiau teismas atsisakė priimti pareiškimą. Ieškovė priešieškiniu kitoje civilinėje byloje reikalavo įpareigoti statytoją pertvarkyti statinį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad senaties terminą dėl reikalavimo pripažinti 2007-04-12 statybos leidimą Nr. 83 neteisėtu ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas. Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl administracinių teismų prejudicinės reikšmės, motyvuodamas tuo, kad ginčas dėl statybos leidimo teisėtumo nebuvo išspręstas, be to, praleisto termino atnaujinimo klausimas administracinėje teisenoje sprendžiamas pagal kitas taisykles nei nustatyta Civiliniame kodekse.

8Dėl statybos leidimo teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo gauti sąlygas (kurios buvo įtrauktos į sąlygų sąvadą) išdavusių institucijų – Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos skyriaus ir AB TEO LT - įgaliotų atstovų (turinčių dalyvauti nuolatinės statybos komisijos darbe) suderinimai, tuo pagrindu padarė išvadą, jog statybos leidimas savo turiniu prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ieškovui buvo būtinas gretimų žemės sklypų savininkų sutikimas, kadangi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos nebuvo numatytos tiesti už atsakovui priklausančio sklypo ribų, byloje nenustatyta, kad ieškovės sklypas galėjo būti naudojamas statybvietei įrengti.

9Dėl rekonstrukcijos teisėtumo konstatavo, jog iki 2007-08-19 UAB „Amitis“ atlikto ir su Kretingos rajono architektu suderinto projekto pakeitimo faktiškai atlikti rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi pažeidžiant statybos leidimą Nr. 83. Pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų įrengimo darbai buvo atlikti savavališkai: pamatų įrengimas, išorės mūras, stogo konstrukcijų įrengimo darbai, ,,Velux‘‘ stoglangių įrengimas stogo dangoje. Sklypo užstatymas po projekto pakeitimo padidėjo nuo 132,44 kv. m iki 147,52 kv. m, padidėjo sklypo užstatymas nuo 40 proc. iki 45 proc. Teismas padarė išvadą, kad tolimesniam rekonstrukcijos vykdymui be naujo statybos leidimo nepakako vien Kretingos rajono architekto spaudo ant brėžinių. Projektas privalėjo būti iš naujo tvirtinamas ir išduodamas naujas statybos leidimas. Projekto vadovo pastaba ant brėžinių, kad rekonstrukcijos projektas tikslinamas pagal esamo pastato matmenis, nekeičiant sprendinių yra klaidinanti ir negalėjo būti pagrindu iš esmės pakeisti projektinius sprendinius. Tai, kad faktiškai atlikti rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi pažeidžiant statybos leidimą Nr. 83, patvirtino 2013-08-19 teismo ekspertizės aktas Nr. 13-03/03 ir pats atsakovas V. B. teismo posėdžio metu. Todėl teismas pripažino, kad atsakovo statinio rekonstrukcija neatitinka teisės aktų reikalavimų ir yra neteisėta.

10Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti ir negriaunant statinio, o įpareigojant atsakovą gauti projektinę dokumentaciją ar statybą leidžiantį dokumentą, kadangi atsakovas, būdamas įsitikinęs, kad rekonstrukcijos darbams naujas statybos leidimas nereikalingas, neturėjo tikslo ir galimybių tinkamai ir laiku susitvarkyti statybą leidžiančių dokumentų, t. y. parengti ir pateikti projektinę dokumentaciją bei gauti tinkamą statybos leidimą. Ieškovės ieškinyje reikalaujamas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas galėtų būti taikomas tik tuomet, kai atsakovas per nustatytą terminą, nesant akivaizdžių ar subjektyvių trukdžių, nepateiktų reikalaujamos projektinės dokumentacijos ir negautų tinkamo statybos leidimo.

11Dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovei atstovavo ne advokatas ar advokato padėjėjas, o VšĮ „Advoc Lt“ vadovas L. M., vykdydamas tiesiogines viešosios įstaigos funkcijas, kadangi ieškovė yra šios įstaigos dalininkė. Be to, L. M. yra ieškovės sutuoktinis, kuris pagal įstatymą būtų galėjęs atstovauti jai nemokamai, taip pat pradinei ieškovei D. R. (anytai) iki 2013-09-26 (kai Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovė D. R. civilinėje byloje Nr. 2-4-824/2013 buvo pakeista jos teisių perėmėja L. M.) atstovavo nemokamai. Įvertinęs šias aplinkybes, bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas iš atsakovų ieškovei teismas nepriteisė. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nepateiktas detalizuotas teisinių paslaugų apimties ir pobūdžio apskaičiavimo sąrašas.

12Apeliaciniu skundu atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškovei atnaujino senaties terminą. Teismo išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai analogiškose bylose – kasacinis teismas yra pasisakęs, kad norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai statybų srityje paprastai yra akivaizdūs – tai yra svarbu nustatant senaties termino pradžią. Analogiškos pozicijos laikėsi ir Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje 2012-09-09 priimtoje nutartyje nurodęs, kad teismas turi patikrinti, ar per ieškinio senaties terminą jo eiga nebuvo sustabdyta ar nutraukta, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė dar 2007 metais kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti Kretingos rajono mero 1998-03-27 potvarkį, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo ( - ), detalusis planas, taip pat Kretingos rajono savivaldybės2007-04-12 V. B. išduotą statybos leidimą Nr. 83. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007-12-17 nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti senaties terminą, šią nutartį paliko nepakeistą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-01-22 nutartimi. Apeliantė pažymi, kad nuo pat ginčo pradžios, t. y. jau susirašinėjant su viešojo administravimo institucijomis, ieškovė savo reikalus tvarkė per profesionalų teisininką. Aplinkybė, kad ieškovė pasirinko kitus savo teisių gynimo būdus, t. y. nesikreipdama į teismą, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą. Vien aplinkybė, kad ieškovė 2007 metais kreipėsi į administracinį teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą ir panaikinti statybos leidimą, įrodo, kad pareiškėja jau tuo metu žinojo apie statybos leidimą ir suvokė, jog yra praleidusi terminą minėtam administraciniam aktui skųsti. Pirmosios instancijos teismui atnaujinus terminą, susiklostė paradoksali situacija, kad tas pats klausimas skirtinguose teismuose yra išspręstas du kartus ir skirtingai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

13Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Išdėstė tuos pačius argumentus dėl senaties kaip ir atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos skunde. Taip pat nurodo, kad sprendimas yra naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo – teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Byloje pradinė ieškovė D. R., šiai mirus, buvo pakeista jos teisių perėmėja L. M., kadangi jai buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas. Tačiau po D. R. mirties turto dalies, esančio ( - ), savininku yra ne tik L. M., bet ir mirusiosios sutuoktinis I. R., kuris į bylą nebuvo įtrauktas, nors atsakovas to ne kartą prašė. Be to, ( - ) esančiame gyvenamajame name gyvena vien I. R., kurio teisėms gali turėti įtakos rekonstruotas statinys. Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos skyriaus suderinimas nebuvo reikalingas, kadangi ši institucija 2007-02-07 rašte nurodė, kad pats turgelis ( - ) nėra kultūros vertybė, ši institucija leido rengti turgelio rekonstrukcijos į pramoninių prekių parduotuvę techninį projektą, nepažeidžiant vertingųjų savybių, mažinančių urbanistikos paminklo – Darbėnų senamiesčio – vertę. Nuolatinė statybos komisija, išduodama statybos leidimą, vadovavosi šiuo raštu, vertino, kad kultūros vertybių apsaugos institucijos suderinimas nereikalingas. Nuolatinė statybos komisija, išduodama statybos leidimą, sutiko, kad nėra AB TEO LT suderinimo, tačiau atlikus rekonstrukciją visos AB TEO LT projektavimo sąlygos buvo įvykdytos, todėl suderinimo nebuvimas yra formalus. Nei Kultūros vertybių apsaugos departamentas, nei AB TEO LT jokių pretenzijų atsakovui nereiškė, į bylos nagrinėjimą įtrauktos nebuvo. Gaunant statybos leidimą Nuolatinė statybos komisija nereikalavo sutarties su gretimų sklypų savininkais. Ieškovė šioje byloje ieškinį pareiškė ne todėl, kad buvo pažeistos jos teisės, o tam, kad atsakovas atsisakytų dalies žemės sklypo ieškovės naudai. Neatitikimai dėl pastato matmenų atsirado ne dėl rekonstrukcijos, o todėl, kad neteisingi matmenys buvo įregistruoti dar iki atsakovui įsigyjant pastatą. Prieš rengiant techninį projektą UAB „Amitis“ neatkreipė dėmesio, kad turgelio techniniai rodikliai nebuvo pakeisti, projektą rengė vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis. Tik ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės sutrukdė atsakovui atlikti kadastrinių duomenų tikslinimo darbus, iš naujo tvirtinti techninį projektą ir gauti naują statybos leidimą. Ekspertas nenustatė statybos momento, kada sumontuoti pamatai ir rekonstruotos statinio išorinės sienos, nors byloje buvo nuotraukos, iš kurių matyti, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų, susijusių su pamatais ir buvusio dengto turgelio išorinėmis sienomis. Ieškovė privalėjo įrodyti, kad atsakovo įvykdyta rekonstrukcija pažeidė maksimalų galimą sklypo užstatymo tankį. 1998-03-27 detaliajame plane planuojamoje teritorijoje užstatymo tankis nėra reglamentuojamas, statinys buvo rekonstruojamas pagal detalųjį planą, kuriame faktinis rekonstruoto statinio plotas ir ilgis yra pažymėti, statinys atitinka normatyvinius statybos techninių dokumentų reikalavimus, todėl apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad rekonstrukcija neteisėta.

14Apeliaciniu skundu ieškovė prašo papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvais, kad atsakovas privalo gauti ieškovės ir kitų gretimo žemės sklypo savininkų sutikimus, pakeisti sprendimo dalį dėl statybos padarinių pašalinimo būdo įpareigojant atsakovą V. B. per šešis mėnesius savo lėšomis išardyti savavališkai pastatytas statinio dalis, atstatant statinį į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį, pakeisti sprendimo dalį dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinyje nurodytų pažeidimų, susijusių su atsakovo vykdoma statinio statyba arčiau 3 metrų nuo gretimo sklypo ribos, neturint gretimo sklypo savininkų (ieškovės ir trečiųjų asmenų sutikimo). STR 1.07.01:2010 nustatyta, kad privaloma pateikti gretimų žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus, jei statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, nei numatyta teisės aktuose. STR 2.02.02:2004 nustato, kad mažiausias atstumas nuo iki 8,5 m aukščio visuomeninės paskirties statinių iki gretimo sklypo ribos – yra 3 m. Sutikimų nepateikimas yra esminis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimas, todėl teismo sprendimo dalis dėl statybos leidimo neteisėtumo ir panaikinimo turi būti papildyta motyvais dėl privalomumo atsakovui gauti gretimo žemės sklypo savininkų sutikimus, kadangi tai susiję su tolesne atsakovo veikla siekiant įteisinti savavališką statybą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovo savavališkos statybos pažeidimai buvo padaryti 2007-07-16, t. y. praėjus vos trims mėnesiams nuo statybos leidimo rekonstrukcijai išdavimo. Visą bylinėjimosi laikotarpį atsakovo neteisėtai rekonstruotame pastate veikia pramoninių prekių parduotuvė, pastatas neteisėtai eksploatuojamas. Ilgas pažeidimų padarinių nepašalinimo laikotarpis sudaro pagrindą teismui spręsti klausimą dėl ieškovės ieškinyje reikalauto rekonstrukcijos padarinių pašalinimo būdo. Be to, statyba gali būti įteisinta tik tuo atveju, jeigu ji neprieštarauja imperatyviesiems teisės aktų reikalavimams. Teismas konstatavo, kad atsakovui statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti pažeidžiant imperatyviuosius įstatymų reikalavimus, todėl teismas neturėjo pagrindo svarstyti statinių įteisinimo galimybės. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kurių pagrindu teismas nepriteisė ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti, nes šis klausimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis CPK taisyklių. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovėms atstovavęs L. M. yra vienos jų žentas, o kitos – sutuoktinis. be to, įstatymas nenumato privalomo reikalavimo, kad atstovavimas pagal CPK 56 str. 1 d. 6 punktą turi būti neatlygintinas. Ieškovė pateikė įrodymus apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išaiškinta, jog V. B. neįvykdžius teismo sprendimo, Inspekcija turi teisę savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, tam reikiamas išlaidas išieškant iš V. B.. Nurodo, kad Inspekcija šioje byloje yra trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų, ir neturi teisės reikalauti, kad sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. Be to, toks reikalavimas nebuvo pareikštas ieškinyje, sprendime neleistina peržengti pareikštų reikalavimų. CPK 273 str. 1 dalyje reglamentuota, kad teismas sprendime gali nurodyti, jog atsakovui neįvykdžius įpareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus, šiuos veiksmus gali atlikti ieškovas atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Analogiška nuostata yra ir Teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 11 dalyje. Taigi tai yra ieškovo teisė, kurios trečiasis asmuo neturi ir įgyvendinti negali.

16Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose sutinka su atsakovo V. B. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliaciniais skundais ir nesutinka su ieškovės skundu.

17Ieškovė atsiliepimuose nesutinka su atsakovų ir trečiojo asmens apeliaciniais skundais, o atsakovui V. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo skirti 5 000 Lt baudą, pusę jos skiriant ieškovės naudai. Nurodo, kad atsakovas supranta, kad statybos leidimas jam buvo išduotas neteisėtai, tačiau patartas profesionalaus teisininko nusprendė vilkinti laiką, todėl pateikė nepagrįstą skundą.

18Daugiau atsiliepimų negauta.

19Dėl ieškinio senaties termino (Kretingos rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas ir atsakovo V. B. prisidėjimas prie apeliacinio skundo).

20Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011, 2013-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013 ). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog ieškovė dar 2007 m. kreipdamasi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą CK 1.124 str. prasme. Paminėta teismų praktika leidžia padaryti išvadą, jog tai skirtingi terminai, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvu, jog ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas buvo išspręstas skirtingai administraciniame ir bendrosios kompetencijos teisme.

21Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Šioje byloje rekonstruoto pastato kadastro duomenimis (t.1, b. l. 53) nustatyta, kad atsakovo pastato 100 procentų baigtumas įregistruotas 2007-12-17, nors dar 2007-07-25, 2007-10-02 Klaipėdos apskrities viršininko administracija informavo atsakovę Kretingos rajono savivaldybės administraciją, jog ginčo statybos leidimas pažeidė pradinės ieškovės interesus(t.1, b.l.17, 19), tačiau ši kaip institucija nesiėmė priemonių dėl ginčo statybos leidimo teisėtumo. Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas ir privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nuostatų, gero administravimo principo, kuris apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus. Atsakovė, išduodama statybos leidimą, deklaruoja asmeniui, jog yra įvykdyti visi statybų procesą reglamentuojantys įstatymų reikalavimai ir kad šis asmuo gali vykdyti rekonstrukciją teisėtai, tačiau šios bylos kontekste tokios išvados padaryti negalima ir ši aplinkybė reikšminga šioje byloje įvertinant ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumą.

22Klaipėdos apskrities viršininko administracijos rašte (t.1, b.l.19) buvo nurodytas pažeidimas išduodant ginčo statybos leidimą, todėl atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, neveikimas šioje byloje yra pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą statybos leidimui ginčyti, nes byloje įrodyta, jog pradinė ieškovė 2007-05-09 pradėjo kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (statybos leidimas išduotas 2007-04-12), o bylos medžiaga įrodo, kad ši institucija su ieškovės pozicija sutiko ir tik 2007-08-08 raštu (t.1, b.l. 19) pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą, todėl dėl šio laikotarpio galima padaryti išvadą, kad pagal CK 1.130 str.2d. ieškinio senaties termino eiga nutrūko ir nuo 2007-08-08 prasidėjo iš naujo, nes Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti. CK 1.131 straipsnio 2 dalis įtvirtinta teismo teisė atnaujinti ieškinio senaties terminą, kai teismas pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties . Visiems teisinių santykių dalyviams vienodai taikomo ir jų praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas bei, nustačius svarbias praleidimo priežastis, šis terminas gali būti atnaujinamas tiek privatiems asmenims, tiek viešąjį interesą ginantiems subjektams, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus advokato ir ši aplinkybė būtų pagrindas jos prašymą atmesti. Tokia ieškinio senaties termino taikymo praktika formuojama naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Jei teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Šioje byloje ieškovė ieškinį pareiškė 2009-03-19, todėl šis terminas skaičiuojamas nuo 2007-08-08 nelaikytinas neprotingai ilgu. Byloje įrodyta, kad per visą šį laikotarpį ieškovė aktyviais veiksmais siekė panaikinti ginčo statybos leidimą.

23Be to, šioje byloje ekspertizės aktu įrodytas ne tik pradinio statybos leidimo neteisėtumas, bet ir tai, jog pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų įrengimo darbai buvo atlikti neturint naujo statybos leidimo ir šie darbai prilyginami savavališkai statybai (ekspertizės akto 8 išvada), todėl ieškinio daliai dėl rekonstrukcijos pripažinimo neteisėta (t.3, b.l.39) netaikytinas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Šioje byloje nagrinėjant visą šalių ginčą pirmosios instancijos teismas teisingai atnaujino praleistą vieno mėnesio terminą statybos leidimui ginčyti. Pažymėtina ir tai, kad savavališkų statybų kontekste valstybės kišimasis į nuosavybės teisę paprastai pasireiškia neteisėto statinio nugriovimu ar įpareigojimu jį nugriauti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikomas atitinkančiu bendrąjį visuomenės interesą, t. y. turinčiu teisėtą tikslą, jei šiomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą. Savavališkos statybos yra susijusios su teritorijų planavimo sritimi, kurioje valstybė naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis ir teismas paprastai proporcingu laiko ribojimą, kuriuo siekiama atkurti vietovės padėtį, kuri būtų buvusi, jei būtų laikomasi įstatymų, ir kuris garantuotų visišką aplinkos apsaugą bei atgrasytų kitus asmenis nuo panašių pažeidimų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Nr. 21861/03 Hamer v. Belgija). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinių prielaidų apeliantų teiginiams dėl ieškinio senaties termino taikymo.

24Dėl V. B. apeliacinio skundo.

25Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

26Apeliantas nurodo, jog į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas pradinės ieškovės D. R. sutuoktinis I. R. ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau tokia pozicija yra neparemta CPK 329 str. 2d. 1p. Visų pirma įvertintinta pradinės ieškovės sutuoktinio procesinė padėtis. Byloje jis nebuvo bendraieškiu, o pagal atsakovo prašymą jis į procesą galėjo būti įtrauktas į bylą tik trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje, nes byloje nėra jokių įrodymų, jog šio asmens ir pradinės ieškovės pozicijos dėl atsakovo skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008). Dėl to aukštesniosios instancijos teismas gali panaikinti žemesniosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Išanalizavus šios bylos teisinį santykį tokios išvados padaryti negalima, nes byloje nustatyta, jog pradinė ieškovė su I. R. savo namą valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o po pradinės ieškovės mirties – su ieškove L. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise ( t.3, b.l.164-174), todėl pareikšto ieškinio pobūdis neįpareigojo I. R. privalomai bendrininkauti su pradine ieškove, o vėliau su jos teisių ir pareigų perėmėja CPK 43 str. prasme, nes jis nereiškia jokių savarankiškų pretenzijų į ginčo dalyką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimai yra tapatūs trečiojo asmens reikalavimams ieškovo pusėje, todėl nesant I. R. apeliaciniam skundui dėl jo neįtraukimo į procesą ieškovės pusėje, nėra pagrindo konstatuoti, jog jo teisės ir pareigos buvo pažeistos priimtu sprendimu. Šio asmens neįtraukimas į bylos nagrinėjimą nepažeidė ir atsakovo teisių, nes byloje nėra įrodymų, jog jo pozicija nesutapo su ieškovės ir kad jis į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtrauktas atsakovo pusėje (CPK 47 str.).

27Dėl 2007-04-12 Kretingos rajono savivaldybės statybos leidimo Nr. 83 panaikinimo, statinio rekonstrukcijos, ekspertizės akto

28Šioje byloje nustatyta, kad šalių sklypus skiria žemės sklypo dalis, kurioje nustatytas servitutas abiem žemės sklypams - kelio servitutas ir teisė naudotis sklypo dalimi 1,5 m pločio juosta remonto ir rekonstrukcijos atveju. Rekonstruoto pastato siena ribojasi ne su ieškovės žemės sklypu, o su servitutine žeme ( t.1, b.l.14, 16,19). Šiuo metu galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkte nustatyta, kad jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – būtina sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Iš esmės tokio paties turinio įstatymo nuostata, nustačiusi statytojui siekiant statybos leidimo būtiną sąlygą – turėti asmens, kuriam priklauso žemės sklypas, sutikimą dėl statybų – buvo išdėstyta ir ankstesnės redakcijos Statybos įstatyme, galiojusiame ginčo statybos leidimo išdavimo metu. Šią aplinkybę nurodė ekspertas ekspertizės akto 1 ir 7 išvadose dėl sutarties dėl žemės sklypo, kuriame nustatytas vienodos apimties servitutas, naudojimo statybos metu, todėl ekspertui konstatavus, kad tokia sutartis buvo būtina, teismas pagal bylos įrodymus neturi pagrindo padaryti priešingos išvados. Šią eksperto išvadą papildo techniniame projekte 2006-11-03 (techninio projekto, b.l. 18) nustatyta viena iš techninių sąlygų - gauti raštiškus žemės savininkų sutikimus naujų tinklų paklojimui per jų žemę. Byloje nėra įrodymų, jog šis klausimas konkrečiai buvo sprendžiamas, o Kretingos rajono apylinkės teisme 2008-05-12 išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-42-666/2008 įrodo, jog tarp šalių buvo kilę nesutarimai statinio rekonstrukcijos metu, ieškovė buvo pateikusi priešieškinį dėl kitų žemės sklypo ribų nustatymo (LITEKO duomenys).

29Byloje teismo ekspertizės akto 1 išvadoje konstatuota, kad pagal STR 1.07.01:2002 15.4 p. reikalavimus atsakovas V. B. savivaldybės įgaliotai institucijai privalėjo pateikti sutartį su gretimo žemės sklypo savininku dėl šio sklypo dalies laikino naudojimo statybos metu ir servitutų naudojant pastatytą statinį bei Kultūros vertybių apsaugos departamento skyriaus ir AB TEO LT suderinimus. Ši aplinkybė buvo nurodyta dar Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-08-08 rašte ( t. 1, b.l. 19). Atsakovo apeliacinio skundo motyvais, kad išduodant ginčo statybos leidimą nebuvo būtinas Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos skyriaus suderinimas, yra paneigtas ekspertizės akto 1 išvada, kurioje konstatuota, kad šį sąlyga buvo įtraukta į sąlygų sąvadą ir ši aplinkybė įrodyta 2007-04-04 Kretingos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu (ekspertizės akto priedas Nr.1), todėl sąlygų sąvado vertinti kitaip nei nurodyta ekspertizės akte ir paminėtame protokole nėra teisinio pagrindo. Nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą negalėjo būti priimtas ir statybos leidimas negalėjo būti išduotas, nesant už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo, nes atsakovo nurodomas 2007-02-27 raštas (techninio projekto b.l. 15) yra sutikimas rengti techninį projektą, nepažeidžiant vertingųjų savybių, mažinančių urbanistinio paminklo vertę, tačiau išduodant statybos leidimą šie veiksmai , nurodyti techniniame projekte, turėjo būti suderinti. Dėl apelianto nurodomo vėlesnio AB TEO LT suderinimo naikinti sprendimo šios bylos kontekste nėra teisinio pagrindo, nes ekspertizės akto 6 išvadoje konstatuota, kad dalis ginčo pastato perdangos - 61 cm- įrengta neturint projektinio sprendimo, t. y. savavališkai, bei išorinės pastato sienos pagal statybos leidimą Nr. 83 nesutampa 81 cm su įrengtais pamatais. Ekspertizės akto 8 išvadoje konstatuoti atsakovo įvykdyti darbai yra savavališki, todėl šios bylos kontekste tik formalių reikalavimų nesilaikymo kostatavimas išduodant statybos leidimą nesukeltų atsakovui teisinių pasekmių. Paminėto ekspertizės akto 8 išvadoje yra konstatuota, kad pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų įrengimo darbai, kurie buvo atlikti neturint naujo statybos leidimo, todėl prilygintini savavališkai statybai, šie darbai buvo atlikti nukrypstant nuo 2007-04-04 statybos leidimo Nr. 83. Net apeliaciniame skunde V. B. nurodo, kad statinio projektuotojas neatkreipė dėmesio, kad rekonstruojamo dengto turgelio techniniai rodikliai nebuvo pakeisti, o projektas buvo parengtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis. Tačiau ekspertizės akto 5 išvadoje konstatuota, kad tokiu atveju tęsti rekonstrukciją be naujo statybos leidimo nepakako vien architekto J. P. spaudo ant brėžinių, nes projektas privalėjo būti iš naujo tvirtinamas ir išduodamas naujas statybos leidimas, kuriame turėjo būti nurodomas ir pirminis leidimo numeris ir jo išdavimo data. Teisėjų kolegija atmeta V. B. argumentus dėl teismo ekspertizės akto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Jei byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Net ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizės akto trūkumai, tai savaime nereiškia, kad teismas praranda galimybę remtis šiuo įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). Šioje byloje V. B. nepasinaudojo eksperto nušalinimo teise nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, byloje nėra įrodymų, kad ekspertizės aktas neatitinka tokiam įrodymui keliamų reikalavimų, kad jį atliko asmuo, neturintis teisės atlikti teismo ekspertizės, todėl kitaip vertinti šio įrodymo nėra pagrindo. Iš teismo posėdžio protokolo, teismo nutarties skirti ekspertizę nustatyta, kad atsakovas tik prieštaravo ekspertizės skyrimui, tačiau savo eksperto kandidatūros nesiūlė ir pasiūlytos ieškovės kandidatūros nešalino (t. 3, b.l.113-120).

30V. B. apeliacinio skundo motyvai dėl ieškovės ketinimų atsisakyti ieškinio dėl kitos Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-1367-513/2012 nagrinėjimo nėra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes šalys civiliniame procese savo procesinėmis teisėmis naudojasi vadovaudamos dispozityvumo principu (CPK 13 str.)

31Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

32Ieškovė apeliaciniu skundu prašo papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvais dėl privalomumo atsakovui gauti ieškovės ir kitų gretimo žemės sklypo savininkų sutikimus, tačiau tenkinti ieškovo apeliacinio skundo nėra pagrindo. Visų pirma ieškovas nurodo, jog mano, kad atsakovo statinys buvo pastatytas mažesniu nei nurodyta STR 2:02.09:2005 8-o priedo 1.1p. atstumu iki ieškovės ir trečiųjų asmenų gretimo žemės sklypo ribos ir ieškinyje pateikia kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu bei nurodo, kad atsakovui be teisėto pagrindo padidinus pastato plotį 9, 33 m atstumas iki ieškovės pastato buvo sumažintas ir tapo mažesnis kaip 4 metrai (t.3, b.l. 35). Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185). Įvertinusi šiame patikslintame ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes ir šios bylos esmę kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo šioje byloje konstatuoti ieškovės prašomo nustatyti rašytinio sutikimo apimtį, nes pirminis statybos leidimas yra panaikintas ir teismo sprendimu konstatuota, kad dalis pastato rekonstrukcijos darbų yra prilyginti savavališkai statybai, todėl šie padariniai turės būti pašalinti. Klausimas dėl statybos normatyviniais dokumentais nustatyto atstumo tarp šalių pastatų turės būti sprendžiamas per teismo nustatytą terminą rekonstrukciją leidžiantiems dokumentams gauti. Nors pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė, tačiau bylos perduoti nagrinėti iš naujo tuo pagrindu nėra tikslinga, nes ieškinys iš esmės buvo patenkintas ir pirmosios instancijos teismas nustatė terminą projektinei dokumentacijai dėl statinio rekonstrukcijos parengti ir jeigu bus nustatyta, kad rekonstrukcijos metu bus keičiami buvę atstumai tarp šalių sklypų ribos, tai tokiu atveju kompetentinga institucija už statybos leidimo išdavimą šį klausimą išspręs. Jeigu tokia dokumentacija nebus gauta, tai atsakovas turės neteisėtai rekonstruotą pastatą nugriauti. Todėl jeigu atsakovas rengs naują projektą dėl ginčo statybos dalies, kurioje konstatuota savavališka statyba ir bus būtinybė mažinti STR nustatytus atstumus tarp statinių, tai tokiu atveju atsakovas turės gauti gretimo sklypo savininkų sutikimus. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo Aplinkos ministro 2010 rugsėjo 27 d. įsakymu patvirtintą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, tačiau paminėto reglamento 33 punkte nurodyti atvejai dėl poreikio gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atvejais. Reglamento 33.2 papunktyje aptariami atvejai, kai statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų. Šioje byloje ekspertizės akte nebuvo nustatyta ieškovo nurodoma aplinkybė, todėl apeliacinės instancijos teisme konstatuoti ieškovo nurodomą atstumų po rekonstrukcijos tarp pastatų pažeidimą nėra teisinio pagrindo, nes ieškovė šios bylos kontekste neįrodė, kad rekonstruojamo atsakovo pastato atstumas iki ieškovės žemės sklypo ribos buvo pakeistas, o tik nurodė patikslintame ieškinyje tokias abejones ir įrodymų nepateikė.

33Dėl pastato griovimo.

34Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo negriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, tokių padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina asmenų, administracinių aktų pagrindu įgijusių turtines teises, sąžiningumą. Šioje teisės normoje nustatytas toks teisinis reguliavimas teismui, kad tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti statybos darbai toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, teismas gali priimti sprendimą statinio negriauti, o įpareigoti statytoją per nustatytą terminą sutvarkyti projektinę dokumentaciją statiniui įteisinti. Tais atvejais, kai pagal teisinį reglamentavimą atitinkamų statinių statyba toje vietoje iš viso negalima, valstybės įsikišimas į nuosavybės teisę pasireiškia statinio nugriovimu ar įpareigojimu nugriauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2012). Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, nes ginčas kyla dėl pastato, pastatyto 1992 m. (t.1, b.l.27) rekonstrukcijos, t.y. neteisėtos rekonstrukcijos apimtis, nustatyta ekspertizės akto 3 išvadoje įrodo, kad po projekto pakeitimo sklypo užstatymas padidėjo nuo 132,44 kv. Iki 147, 52 kv.m ir kartu padidėjo sklypo užstatymo tankumas nuo 40 iki 45 procentų, todėl šie pažeidimai privalo būti ir gali būti pašalinti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo sklype yra nustatytos specialios sąlygos, kad jo privačiame sklype būtų draudžiama įsigyto pastato rekonstrukcija, todėl tenkinti šios ieškovės apeliacinio skundo dalies nėra pagrindo.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų.

36Iš ieškovės šios apeliacinio skundo dalies darytina išvada, kad apeliaciniame teisme ji iškėlė ginčą dėl jai nepriteistų 2500 Lt išlaidų, sumokėtų VšĮ ,,Advoc.Lt’’, už teisines paslaugas ir atstovavimą (t.4, b.l. 19-20), nes kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas priteisė. Įvertinus ieškovės teisinę padėtį VšĮ ,,Advoc.Lt’’ ir jos atstovavimą pirmosios instancijos teisme, negalima padaryti išvados, jog jai bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos vadovaujantis CPK 98 str. nustatytomis taisyklėmis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas, spręsdamas ir civilinio proceso klausimus, privalo vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (CPK 7 str., CK 1.5 str.). Visų pirma ieškovė apeliacniame skunde nepateikė įrodymų, jog nėra VšĮ ,,Addvoc. Lt’’ vadovo, kuris atstovavo jai byloje kaip šios įstaigos dalininkei (t.3, b.l. 159-160), sutuoktinė, todėl paneigti pirmosios instancijos teismo motyvo dėl šios rūšies bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo nėra pagrindo. Be to, šioje byloje ieškovei atstovavo ne advokatas ar advokato padėjėjas.

37Viešųjų įstaigų steigimas, valdymas, veikla ir pan. reglamentuojami specialiame įstatyme – VĮĮ. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį, todėl ieškovė, tapusi šios įstaigos dalininke tapo jos dalyvė CK 2.45 str. prasme. Viešosios įstaigos tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą – bei viešosios įstaigos ir jos steigėjų (dalininkų) specifinis bruožas – pelno nesiekimas – išskiria šiuos juridinius asmenis ir jų dalyvius iš juridinių asmenų ir jų dalyvių rūšių, kuriems būdingas pelno siekimas, pavyzdžiui, akcinių bendrovių ir akcininkų, kitokių įmonių ir jų dalyvių, todėl įvertinus šios bylos ieškovės visą atstovavimo teisinį santykį, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą nepriteisdamas ieškovei šios rūšies bylinėjimosi išlaidų.

38Paminėtais motyvais darytina išvada, kad tenkinti ieškovės apeliacinio skundo nėra pagrindo.

39Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo.

40Trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkintinas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 9 d., kurioje numatyta, kad priimdamas sprendimą leisti savavališką statinį įteisinti, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Pirmiausia atsakovas įpareigojamas per nustatytą terminą nugriauti ginčo pastato dalį savo lėšomis ir tik šio įpareigojimo neįvykdžius teisė nugriauti ginčo pastato savavališkai rekonstruotą dalį atsakovės lėšomis suteikiama ieškovei, o ne Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (CPK 273 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 11d.).

41Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo apeliacinių skundų motyvais iš esmės keisti ar naikinti nėra pagrindo, tik patikslintina skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo subjekto (CPK 326 str. 1d. 1p.).

42Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

43Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-12-31 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

44Patikslinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-12-31 sprendimo rezoliucinę dalį dėl savavališkos statybos pasekmių pašalinimo ir ją išdėstyti taip: išaiškinti, kad V. B. neįvykdžius teismo sprendimo, L. M. turi teisę savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, tam reikiamas išlaidas išieškant iš V. B..

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė ieškiniu teismo prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties... 4. Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko,... 5. Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko, kadangi šiais klausimais yra priimti... 6. Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-12-31 sprendimu ieškinį tenkino iš... 7. Dėl senaties termino teismas nustatė, kad ieškovė niekada nesutiko su esama... 8. Dėl statybos leidimo teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo gauti... 9. Dėl rekonstrukcijos teisėtumo konstatavo, jog iki 2007-08-19 UAB „Amitis“... 10. Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo teismas padarė išvadą, kad... 11. Dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovei... 12. Apeliaciniu skundu atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. prašo pirmosios instancijos teismo... 14. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo papildyti pirmosios instancijos teismo... 15. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 16. Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose sutinka su... 17. Ieškovė atsiliepimuose nesutinka su atsakovų ir trečiojo asmens... 18. Daugiau atsiliepimų negauta.... 19. Dėl ieškinio senaties termino (Kretingos rajono savivaldybės administracijos... 20. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1... 21. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškinio... 22. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos rašte (t.1, b.l.19) buvo... 23. Be to, šioje byloje ekspertizės aktu įrodytas ne tik pradinio statybos... 24. Dėl V. B. apeliacinio skundo.... 25. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.... 26. Apeliantas nurodo, jog į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas pradinės... 27. Dėl 2007-04-12 Kretingos rajono savivaldybės statybos leidimo Nr. 83... 28. Šioje byloje nustatyta, kad šalių sklypus skiria žemės sklypo dalis,... 29. Byloje teismo ekspertizės akto 1 išvadoje konstatuota, kad pagal STR... 30. V. B. apeliacinio skundo motyvai dėl ieškovės ketinimų atsisakyti ieškinio... 31. Dėl ieškovės apeliacinio skundo.... 32. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo papildyti pirmosios instancijos teismo... 33. Dėl pastato griovimo.... 34. Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 36. Iš ieškovės šios apeliacinio skundo dalies darytina išvada, kad... 37. Viešųjų įstaigų steigimas, valdymas, veikla ir pan. reglamentuojami... 38. Paminėtais motyvais darytina išvada, kad tenkinti ieškovės apeliacinio... 39. Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos... 40. Trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkintinas. Iš skundžiamo teismo... 41. Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 42. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,... 43. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-12-31 sprendimą iš esmės palikti... 44. Patikslinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-12-31 sprendimo...