Byla e2-51-323/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo A. Š

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovui E. J., trečiajam asmeniui A. Š.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. J. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo A. Š..

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismo priteisti iš atsakovo 156,15 Eur turtinės žalos atlyginimo, 13,45 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su N. M. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria apdraudė N. M. priklausantį butą, esantį adresu ( - ). 2013-09-23 buvo aplietas draudėjai N. M. priklausantis butas: sulietos vieno iš kambarių lubos. Patalpa užlieta iš aukščiau esančio buto ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio atsakovui bei trečiajam asmeniui. Paaiškino, kad 2013-09-23 įvykis pripažintas draudžiamuoju, draudėjai buvo išmokėta 480,45 Eur dydžio draudimo išmoka. Trečiasis asmuo A. Š. atlygino jai tenkančią žalos dalį, t. y. 317,10 Eur. Tuo tarpu atsakovas per pretenzijoje nustatytą terminą žalos neatlygino.

5Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2013-09-23 įvykio metu priklausančios buto dalies faktinis naudotojas pagal 2010-02-23 panaudos sutartį buvo A. Ž., kuris ir turi pareigą atlyginti žalą, padarytą asmenims, naudojantis turtu. Pažymėjo, kad tiek faktinė, tiek deklaruota gyvenamoji vieta yra ( - ), todėl savo veiksmais niekaip negalėjo sąlygoti žalos atsiradimo. Laiko, kad žemiau esantį butą apipylė A. Š., kuri jau anksčiau buvo apipylusi N. M. bei grasino tai padaryti pakartotinai.

6Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

7Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad buto bendrasavininkė A. Š. grasino, žadėjo apipilti kaimynę N. M., nes ji seniai „kariauja“ su kaimynais, pats patarė N. M. apsidrausti turtą. Laiko, kad jei A. Š. apmokėjo jai tenkančią žalos dalį, jos neginčijo, tai ji ir apipylė, nes priešingu atveju žalos gera valia atlyginusi nebūtų. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu priklausiusioje buto dalyje gyveno A. Ž.. Dėl įvykio A. Ž. pasakojo, jog buvo išėjęs, o kai grįžo rado bute pelkę.

8Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad su A. Ž., kurį į savo buto dalį įleido atsakovas, vyko nuolatiniai konfliktai. Nagrinėjamo įvykio metu A. Ž. tyčia tualete buvusį kibirą su vandeniu užpylė ant jos, A. Š..

9Ieškinys tenkintinas.

10Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-02-04 tarp ieškovės ir draudėjos N. M. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis ir išduotas draudimo liudijimas TIA Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė apdraudė N. M. priklausančią gyvenamąją patalpą - butą, esantį adresu ( - ), be kita ko nuo užliejimo, draudiminės apsaugos laikotarpis nurodytas nuo 2013-02-15 iki 2014-02-14. 2013-09-23 įvyko įvykis, kuris pripažintas draudžiamuoju, kurio metu buvo aplietas butas ( - ) – per perdangą sulietos patalpos, plane pažymėtos Nr. 21-4, lubos. Ieškovė, vykdydama su N. M. sudarytą būsto draudimo sutartį, nustatė įvykio metu padarytos žalos dydį ir padengė patalpos lubų remonto kaštus, rangovui sumokėdama 480,45 Eur (1658,91 Lt) sumą. Virš aplieto buto ( - ), esantis butas ( - ), įvykio metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovui bei trečiajam asmeniui: atsakovui priklausė 34/100 dalys buto, trečiajam asmeniui – 66/100 dalys buto. Trečiasis asmuo A. Š. atlygino jai tenkančią žalos dalį, sumokėdama 317,10 Eur sumą. Tuo tarpu atsakovas per ieškovės pretenzijoje nustatytą terminą žalą regreso tvarka atlyginti atsisakė.

11CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 str.), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

12CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžti kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Iš byloje esančio daugiabutį gyvenamąjį namą ( - ) administruojančios įmonės UAB „Mano Būstas LT“ 2013-12-18 rašto matyti, kad vandens nuotėkio iš bendrojo naudojimo objektų nėra, o apžiūrėjus aplietą butą nustatyta, kad užpylimas įvyko iš aukščiau esančio buto ( - ). Be to, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neteigia ir neįrodinėja, jog žemiau esantis butas aplietas dėl vandens pratekėjimo iš bendrojo naudojimo objektų, iš esmės pripažįsta, jog vanduo į žemiau (šeštajame namo aukšte) esančią gyvenamąją patalpą, esančią ( - ), atitekėjo iš jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio aukščiau (septintajame namo aukšte) esančio buto, adresu ( - ), tik nesutaria, kuris iš buto naudotojų atliko turtą gadinančius veiksmus: atsakovas nurodo, kad vandenį bute tyčia liejo trečiasis asmuo, tuo tarpu trečiasis asmuo tvirtina, kad vandenį iš kibiro liejo atsakovo buto dalimi naudojęsis A. Ž.. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad aplinkybė, jog pavojingas, gadinantis poveikis buvo iš atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio buto yra įrodyta (CK 6.246 str., CPK 185 str.).

13Byloje, kaip minėta, kilo ginčas dėl tinkamo subjekto, atsakingo už žalos atlyginimą: atsakovas nurodo, kad bute ( - ), negyveno ir juo nesinaudojo, kad jam priklausiusia buto dalimi faktiškai panaudos pagrindu naudojosi A. Ž., miręs ( - ), taip pat kad bute gyveno buto bendrasavininkė A. Š., kurie ir turėtų atsakyti už kilusios žalos atlyginimą.

14Pirma, iš byloje esančios 2010-02-23 panaudos sutarties matyti, kad atsakovas E. J. leido jam priklausančiomis buto ( - ) 34/100 dalimis neatlygintinai naudotis A. Ž., kuris ( - ) mirė. Byloje esantys duomenys – atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimai - rodo, kad 2013-09-23 apipylimo metu bute ( - ) gyveno ir juo naudojosi A. Ž. ir trečiasis asmuo A. Š.. Pagal CK 6.639 straipsnį už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant daiktą, perduotą pagal panaudos sutartį, atsako panaudos gavėjas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl panaudos davėjo ar asmens, kuriam tas daiktas perduotas panaudos davėjo sutikimu, tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.629 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog neatlygintinio daikto naudojimosi sutarčiai taikoma tame tarpe ir CK 6.478 straipsnio, nustatančio nekilnojamojo turto sandorių registraciją, taisyklė, pagal kurią nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. CK 1.75 straipsnio 2 dalyje taip pat imperatyviai nurodyta, jog neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Šiuo atveju 2010-02-23 34/100 dalių buto ( - ) panaudos sutartis viešajame nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2014-08-11, tuo tarpu kai apipylimas įvyko 2013-09-23, o pretenzija dėl žalos atlyginimo atsakovui pateikta 2014-01-06. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalavimą dėl žalos regreso tvarka atlyginimo nukreipė į atsakovą kaip buto bendrasavininką, o ne į panaudos gavėją A. Ž., kuris yra miręs ir dėl kurio byla nutraukta, ar jo teisių perėmėjus.

15Antra, atsakovas laiko, kad už žalos atsiradimą ir atitinkamai jos atlyginimą yra atsakinga trečiasis asmuo A. Š., kadangi pastaroji žadėjo apipilti kaimynę N. M., laiko, kad A. Š. šį savo pažadą įgyvendino bei tyčia apipylė apatinį butą. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2013-09-25 turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad per perdangą buvo sulietos buto ( - ) patalpos, plane pažymėtos 21-4, lubos. Taip pat iš buto ( - ) techninės apskaitos bylos ir joje esančio buto plano bei patalpų eksplikacijos matyti, jog aplieta patalpa, plane pažymėta 21-4, yra 10,62 kv.m. kambarys. Iš viršuje esančio buto ( - ) plano matyti, kad virš aplietos patalpos yra patalpa - kambarys, plane pažymėta 25-4, ir kuri įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovui E. J., kadangi pagal 1994-02-23 pirkimo – pardavimo sutartį trečiasis asmuo įsigijo patalpas – kambarius, plane pažymėtus indeksais 25-7 ir 25-8. Taigi, akivaizdu, kad apipylimo šaltinis buvo iš viršuje esančios atsakovui priklausiusios gyvenamosios patalpos - kambario, plane pažymėtos indeksu 25-4. Atsakovas į bylą nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kad dėl užliejimo yra atsakingi kiti neteisėtus veiksmus atlikę asmenys, tokius savo teiginius grįsdamas tik prielaidomis (CPK 178 str.). Todėl įvertinus visas anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, vadovaujantis formuojama teismų praktika, darytina išvada, kad atsakovas yra tinkamas subjektas atsakyti už patalpos, esančios adresu ( - ) apipylimą.

16CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovė žalos dydį įrodinėja defektiniu aktu, lokaline sąmata, UAB „Infranet“ PVM sąskaita – faktūra, 2013-10-30 bei 2013-11-12 mokėjimo nurodymais, iš kurių matyti, kad ieškovė sumokėjo UAB „Infranet“ už atliktus remonto darbus. Byloje darbų ir sugadinimų apimtis nėra nuginčyta, įrodymų, kurie pagrįstų, jog žalos dydis yra mažesnis, nei nurodo ieškovė, į bylą nėra pateikta (CPK 178 str.).

17Esant šių visų aplinkybių visumai, vadovaujantis formuojama teismų praktika, yra pagrindas išvadai padaryti, jog nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios visas įstatyme išvardytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistini 156,15 Eur nuostoliai ((480,45 Eur x 34/100 buto dalys) – 7,20 Eur medžiagų nusidėvėjimas) (CK 6.246 – 6.249, 6.263, 6.1015 straipsniai).

18Ieškovė taip pat pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo palūkanas už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 str.). Ieškovė žalos atlyginimo pareikalavo 2014-01-06 pretenzija per 18 dienų. Tokia sąlyga neprieštarauja CK 6.53 str. 2 d. nuostatai, kad nesant apibrėžto prievolės įvykdymo termino, ji privalo būti įvykdyta per 7 dienas nuo pareikalavimo įvykdyti. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 13,45 Eur kompensacinių palūkanų (156,15 Eur x 5 proc. / 365 d. x 629 pradelstos dienos) (CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.).

19Nuo bylos iškėlimo teisme dienos ieškovei iš atsakovo priteistinos įstatyme nustatytos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

20Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 57,92 Eur (suma be PVM, kadangi PVM suma ieškovė sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžins iš biudžeto) advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 37,45 Eur (suma be PVM) kelionės išlaidų, kurios kaip pagrįstos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

22ieškinį tenkinti.

23Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo E. J. 156,15 Eur turtinės žalos atlyginimo, 13,45 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 169,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 110,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismo priteisti iš... 5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka,... 6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaiko, prašo jį... 7. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad buto... 8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad su 9. Ieškinys tenkintinas.... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-02-04... 11. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo... 12. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžti kaip įstatymuose... 13. Byloje, kaip minėta, kilo ginčas dėl tinkamo subjekto, atsakingo už žalos... 14. Pirma, iš byloje esančios 2010-02-23 panaudos sutarties matyti, kad atsakovas... 15. Antra, atsakovas laiko, kad už žalos atsiradimą ir atitinkamai jos... 16. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 17. Esant šių visų aplinkybių visumai, vadovaujantis formuojama teismų... 18. Ieškovė taip pat pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo palūkanas už... 19. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos ieškovei iš atsakovo priteistinos... 20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 –... 22. ieškinį tenkinti.... 23. Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo 24. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...