Byla 2A-1831-221/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

2sekretoriaujant Editai Vazgienei,

3dalyvaujant apeliantui A. M., jo atstovui advokatui Vytautui Gustui,

4apeliantei D. M., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

5teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2571-924/2014 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokinio turto padalijimo ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo V. M.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7Ginčo esmė

8Ieškovė 2013 m. balandžio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti šalių ( - ) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, padalyti tarp šalių santuokoje įgytą turtą: pripažinti 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų, įregistruotų 2002 m. gruodžio 30 d., bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Honda Civic“, valstybinis Nr. ( - ), gyvenamąjį namą ir garažą bei nuotekų valymo įrenginius, esančius jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 0,5200 ha žemės sklype ( - ); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti traktoriuką žolei pjauti, 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės ir nustatyti, kad santuokos nutraukimas atsakovo ir ieškovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2010 m. sausio mėnesio, atsakovui su ieškove faktiškai pradėjus gyventi skyrium; priteisti iš ieškovės 15 000 Lt (4 344,3 Eur) neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš ieškovės atsakovui 2004–2007 metais jai dovanotas lėšas; priteisti 100 000 Lt (28 962 Eur) turtinės žalos atlyginimą; pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų, dividendų, kuriuos jis gavo už 2010, 2011, 2012 metus, 40 procentų gyvenamojo namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių, esančių ( - ), 60 procentų gyvenamojo namo ir kitų statinių padalyti po pusę kiekvienam, atsakovui priteisiant ieškovės dalį natūra, o ieškovei iš atsakovo priteisti kompensaciją; priteisti iš ieškovės 38 928 Lt (11 274,32 Eur) jai tenkančią šeimos būsto išlaikymo ir turto tvarkymo dalį Ieškovė nurodė, kad šalių ( - ) sudaryta santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Atsakovas eilę metų prieš ieškovę naudojo psichologinį, fizinį smurtą, atsakovės atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, žemino, ignoravo. Bendram gyvenimui tapus nepakenčiamu, daugiau nei metus jie nevedė santuokinio gyvenimo, ieškovė išsikėlė gyventi kitur. Šeimos išsaugoti nėra tikimybės dėl atsakovo negatyvaus požiūrio į šeimą. Ieškovė taip pat nurodė, kad tarp jos ir sūnaus yra artimas ryšys, todėl prašė jo gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove bei vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti kas mėnesį mokant po 1 000 Lt išlaikymą iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo ieškinyje nurodytą turtą, kurį prašė padalinti jos nurodytu būdu. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad UAB „Fovella“ įregistruota 2002 m. gruodžio 30 d., t. y. santuokos metu. Faktas, kad įmonė buvo pertvarkyta iš individualios į uždarąją akcinę bendrovę, nieko nekeičia. Atsakovas nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, nes ji savo valia paliko gyvenamąjį būstą, nuo 2009 metų tapo atsakovui neištikima. Dėl ieškovės neištikimybės, jos elgesio atsakovas patyrė didelį asmeninį sukrėtimą, emocinį stresą, tai pasireiškė sugadinta sveikata, prarasta gyvenimo ramybe. Atsakovo teigimu, UAB „Fovella“ buvo įsteigta 1996 metais kaip atsakovui priklausanti individuali įmonė, 2002 m. gruodžio 4 d. atsakovas priėmė sprendimą individualią įmonę pertvarkyti į tokio paties pavadinimo uždarąją akcinę bendrovę, šios įstatai buvo patvirtinti 2002 m. gruodžio 30 d. Atsakovas tapo vieninteliu 100 procentų akcijų savininku. Uždarosios akcinės bendrovės akcinis kapitalas buvo suformuotas įskaitant lėšas, buvusias individualios įmonės sąskaitoje. 50 vnt. akcijų savininku atsakovas tapo 2003 m. balandžio 28 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Įmonė buvo įsteigta iki santuokos sudarymo, vėliau tik reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę, paliekant tą patį veiklos pobūdį, nenaudojant jokių bendrų šeimos lėšų, ieškovei niekuo neprisidėjus ir nedalyvaujant įmonės veikloje.

9Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo ginčo šalims paliko santuokines pavardes; priteisė iš ieškovės atsakovui 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nustatė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui; paskyrė ieškovę nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; pripažino 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų asmenine atsakovo nuosavybe; padalijo tarp sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą; kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Dėl santuokos nutraukimo teismas, įvertinęs šalių, liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškovės, kaip sutuoktinės, elgesys neatitiko prisiimtų pareigų vykdymo. Ieškovė pažeidė lojalumo pareigą ir būdama santuokoje su atsakovu buvo jam neištikima. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados nepatvirtino, kad jose nurodytus sužalojimus ieškovei padarė būtent atsakovas. Teismas padarė išvadą, kad ne šalių tarpusavio nesibaigiantys konfliktai nulėmė ieškovės apsisprendimą nutraukti santuoką, o ieškovės santuokinė neištikimybė ir tebesitęsiantys artimi santykiai su kitu vyru atėmė galimybę šalims atkurti santuokinius ryšius. Kadangi santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės, jos neištikimybės, todėl dėl tokio ieškovės elgesio atsakovas patyrė dvasinių išgyvenimų, stresą, neigiamų emocijų, tą patvirtino ir jo lankymasis pas psichologą, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo patirti išgyvenimai būtų pakenkę jo tolesniam gyvenimui ar sveikatai, todėl teismas, atsižvelgdamas į santuokos iširimo priežastis, į santuokos trukmę, pasekmes, šalių turtinę padėtį bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, atsakovui iš ieškovės priteisė 3 000 Lt (868,86 Eur) neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, spręsdamas dėl UAB „Fovella“ akcijų dalybų, nurodė, kad atsakovas santuokos metu savo individualią įmonę pertvarkė į uždarąją akcinę bendrovę, todėl įmonė netapo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovas individualią įmonę savo sprendimu pertvarkė į uždarąją akcinę bendrovę, įnešdamas 10 000 Lt (2 896,2 Eur) įstatinį kapitalą iš savo individualios įmonės, asmeninių lėšų. Ieškovė įrodymų, kad įstatiniam kapitalui būtų panaudotos bendros sutuoktinių lėšos, nepateikė. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovė versle nedalyvavo, juo nesidomėjo, įmonėje nedirbo, nepriimdavo jokių sprendimų, į verslą neinvestavo, todėl teismui nebuvo pagrindo atsakovo įmonės akcijas laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

11Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

12Ieškovė apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2571-924/2014 dalį, kuria santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės; iš jos priteista atsakovui 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas; 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų pripažinta asmenine atsakovo nuosavybe; iš jos priteista atsakovui 5 500 Lt kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį ir 4 000 Lt kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi: ( - ) tarp šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės; padalinti tarp šalių santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: pripažinti 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų bendrąja ieškovės ir atsakovo nuosavybe ir padalinti šias akcijas tokiu būdu: akcijas priteisti atsakovui, priteisiant ieškovei iš atsakovo 155 125 Lt kompensaciją; sumažinti priteistą 5 500 Lt iš ieškovės atsakovui kompensaciją už transporto priemonę iki 2 750 Lt; atmesti priešieškinio reikalavimus visiškai; patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad priteisiama šalims nuosavybės teise ½ gyvenamojo namo 1A1b, 96 procentų baigtumo, unikalus Nr. ( - ), ½ garažo 211b, unikalus Nr. ( - ), 86 procentų baigtumo, ½ nuotekų valymo įrenginių, unikalus Nr. ( - ), nurodyto Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. ( - ), esančių žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Sprendimas priimtas akivaizdžiai pažeidžiant šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principus, materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, sutuoktinių turto teisinį režimą, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą, įrodymus ir įrodinėjimą, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir/ar pagrįstu. Teismo sprendimo analizė ir byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad teismas buvo akivaizdžiai šališkas, priimdamas ginčijamą sprendimą, kas nesiderina su teisingumo vykdymu, įtvirtintu tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek CPK 6 straipsnyje, kuris numato, kad teisingumą vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu Neteisinga, nepagrįsta ir prieštaraujanti surinktų įrodymų visumai teismo išvada, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, jos neištikimybės. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės neištikimybės faktą gyvenant kartu su atsakovu. Priešingai tokiai teismo išvadai, surinkti įrodymai patvirtina, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas tik atsakovas. Teismas neteisingai, ir netgi tendencingai, siekiant padėti tik atsakovui, vertino įrodymus byloje. Teismo sprendimo argumentai yra ne tik paremti samprotavimais, tačiau tai rodo teismo šališkumą šioje santuokos nutraukimo byloje. Santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, ir tą patvirtina įrodymai byloje, kurių teismas arba nevertino, arba vertino netinkamai (Valstybinės teismo medicinos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados; Kauno apylinkės prokuratūros 2013 m. kovo 26 d. nutarimas; ieškovės ir atsakovo garso įrašų šifruotės, ieškovės paaiškinimai). Aplinkybės, jog ieškovė po 2013 m. balandžio 14 d., kuomet ieškovės santuoka su atsakovu jau buvo faktiškai iširusi, dėl ko ginčas byloje nekilo, pradėjo bendrauti su kitu žmogumi, yra visiškai teisiškai nereikšmingos, sprendžiant dėl santuokos nutraukimo priežasčių, kadangi bendravimas prasidėjo jau po to, kai šalių santuoka faktiškai buvo iširusi. Teismas netinkamai vertino atsakovo pakviestų liudytojų parodymus. Teismas vertino tik dalį parodymų, nutylėdamas kitus reikšmingus faktus. Teismas nepaminėjo aplinkybės, kad liudytojas A. Ž. patvirtino, kad jam žinoma apie atsakovo smurtavimą prieš ieškovę, jos sumušimą. Tiek A. Ž., tiek R. R. yra atsakovo draugai, ir jiems aplinkybės žinomos iš pačio atsakovo. Liudytojas A. Ž. vengė atsakyti į klausimus, kurie nepalankūs atsakovui. Teismas sureikšmino atsakovui artimų draugų – liudytojų parodymus. Nei vienas liudytojas negalėjo patvirtinti jokių faktų ar aplinkybių, išskyrus tai, ką jiems sakė atsakovas. Teismas neteisingai įvertino liudytojų parodymus kitų civilinės bylos įrodymų kontekste, akivaizdžiai pažeidė CPK 176, 177, 178, 185 straipsnių nuostatas, kadangi šioje civilinėje byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų ieškovės neištikimybę iki faktinio santuokos iširimo 2013 m. balandžio 14 d. Byloje pateikti neaišku iš kur ir kieno parengti susirašinėjimai elektoriniu paštu neištikimybės fakto negali nei patvirtinti, nei paneigti. Teismas visiškai nevertino liudytojo G. J. paaiškinimų, duotų teismo proceso metu, kada liudytojas G. J. aiškiai ir suprantamai nurodė bei akcentavo, kad nebuvo jokių intymių santykių ieškovei gyvenant santuokoje. Priešieškinio argumentai ir juose nurodoma santuokos iširimo priežastis paneigia teismo konstatuotas aplinkybes, jog ieškovė buvo atsakovui neištikima, kadangi ieškovės tariama neištikimybė pirminiame procesiniame dokumente buvo nurodoma kaip šalutinė priežastis, kurią, į bylą įsijungus advokatui, atsakovas išplėtojo. Teismas, pasisakydamas, kad „Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados nepatvirtina, jog jose nurodytus sužalojimus ieškovei padarė būtent atsakovas, jose konstatuotos įvykio aplinkybės pagal ieškovės paaiškinimą, ieškovei šių jos nurodytų aplinkybių nepagrindžiant objektyviais Įrodymais (pvz., net nebuvo kreiptasi į policiją)“, rodo tik teismo suinteresuotumą ir nekompetenciją. Byloje nėra duomenų apie kitų asmenų naudotą smurtą ieškovės atžvilgiu, o faktai apie sužalojimus buvo patvirtinti ir policijos medžiaga, nepilnamečio vaiko, atsakovo liudytojo ir netgi iš dalies pripažinti pačio atsakovo. Negali būti pateisinama teismo pozicija, kai pagal teismo moralę, mušti moterį, ją žeminti, yra visiškai normalu, pateisinama ir tai neturi reikšmės santuokos nutraukimui. Apeliantė nesutinka su neturtinės žalos priteisimu atsakovui. Neturtinę žalą patyrė ieškovė, o ne atsakovas. Ieškovė dėl iširusios šeimos pergyveno, lankėsi pas psichologus, psichiatrus, nemiegojo naktimis, atsirado nuotaikos svyravimai, buvo skirtas medikamentinis gydymas, ką patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, jog šalių santuoka su atsakovu iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės ir byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui spręsti, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Teismas padarė aiškią aritmetinę skaičiavimo klaidą, priteisdamas iš ieškovės 5 500 Lt kompensaciją. Ši kompensacija turi būti sumažinta iki 2 750 Lt. Susumavus abiejų transporto priemonių vertę, bendra suma yra 7000+1500=8500 litų. Kiekvienam iš šalių priklauso po ½ dalį, t. y. 4 250 Lt. Tokiu būdu ieškovė turėtų atsakovui sumokėti 2 750 Lt kompensaciją, o ne 5 500 Lt. Apeliantė nesutinka su aplinkybe, kad santuokoje sukurtą namų valdą, kuriai atlikti kadastriniai matavimai, tačiau dar turtas nėra priimtas naudotis Statybų įstatymų nustatyta tvarka, teismas laikė statybinėmis medžiagomis ir konstatavo, kad būtent medžiagos, ieškovės ir atsakovo panaudotos šiems objektams pastatyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantės manymu, apeliacinės instancijos teismas turėtų sutikslinti rezoliucinę teismo sprendimo dalį, pripažįstant šalims nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius ( - ), nes pateikta VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad gyvenamas namas jau yra įregistruotas VĮ Registrų centre, jam suteiktas unikalus Nr. ( - ), formuojamo daikto statusas. Šiuo atveju turėtų būti pripažinta nuosavybės teisė į statinius. Bendras šio turto valdymas su atsakovu yra neįmanomas. Nors visas žemės sklypas priklauso tik ieškovei asmeninės nuosavybės teise bei dalis namo, ieškovė net negali patekti į gyvenamąjį namą ir juo naudotis. Protingiausia būtų šį turtą priteisti ieškovei, o iš jos atsakovui priteisti kompensaciją. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje teismas nusprendė iš ieškovės priteisti 4 000 Lt kompensaciją atsakovui neva už atliktus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagerinimus. Jokių žemės sklypo pagerinimo darbų atsakovas neatliko. Sklypas, kuriame pastatytas gyvenamas namas nėra pagerintas ir nėra pateikta duomenų apie šiuos darbus. Tai yra akivaizdus teismo bandymas bet kokiu būdu padėti atsakovui. Iš sprendimo taip ir neaišku, kokį ieškovei asmeninės nuosavybės žemės sklypą atsakovas pagerino ir kokius kelius atsakovas nutiesė. Jeigu būtų įrengtas kelias, tai kelias yra statinys ir jis turi būti inventorizuotas, įvertintas ir tik tuomet dalintinas. Jeigu teismas laiko, kad šį pagerinimą sudaro kiti statiniai, tai pagal kadastro duomenis „kiti statiniai“ yra inventorizuoti ir jų vertė įskaičiuota į dalintinų statinių vertę bendroje 329 000 Lt sumoje. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog žemės sklypas buvo pagerintas, nepateikė duomenų apie pagerinimų vertę ir t. t., todėl teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 176, 177, 178, 185 straipsnius. Todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina ir priešieškinis atmestinas ir šioje dalyje. Nepagrįsta teismo sprendimo dalis, kuria teismas pripažino 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų asmenine atsakovo nuosavybe. Teismas, darydamas šią išvadą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, netinkamai vertino surinktus įrodymus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 464/2008). Po santuokos sudarymo Juridinių asmenų registre 2002 m. gruodžio 30 d. buvo įregistruota įmonė UAB „Fovella“, kurios įstatinis kapitalas buvo apmokėtas iš akcininko A. M. įnašo, gyvenant santuokoje su ieškove. Tai yra bendras šalių turtas, bendrai buvo priimtas sprendimas individualią įmonę pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę. UAB „Fovella“ akcijos buvo įgytos santuokos metu 2002 m. gruodžio 30 d., todėl šios akcijos neginčytinai laikytinos santuokine nuosavybe. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Fovella“ pažyma; juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija; 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. 1; 2002 m. gruodžio 30 d. UAB „Fovella“ įstatai. Šiuo atveju teismas turėjo taikyti Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias akcijų įgijimą. Santuokos metu įsigytam turtui (UAB „Fovella“ akcijoms) galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsakovui, teigiančiam, kad šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga paneigti nurodytą prezumpciją. Aplinkybė, kad atsakovas iki santuokos sudarymo buvo įregistravęs individualią įmonę ir buvo jos savininkas, nesuteikia pagrindo teismui spręsti, jog įstatinis UAB „Fovella“ kapitalas santuokoje buvo apmokėtas iš asmeninių atsakovo lėšų, kadangi tokių įrodymų teismui atsakovas nepateikė, tokiu būdu nepaneigė ir aukščiau paminėtos prezumpcijos, o teismo argumentai, esą buvo įnešta 10 000 Lt įstatinio kapitalo suma iš atsakovo individualios įmonės asmeninių lėšų, prieštarauja civilinės bylos medžiagai ir yra nepagrįsti. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, teikiančių pagrindą padaryti pagrįstą išvadą, jog UAB „Fovella“ steigimo (įgijimo) metu buvo aiškiai išreikšta atsakovo valia įmonę įgyti asmeninėn nuosavybėn (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Atsakovui neįrodžius, kad, steigdamas uždarąją akcinę bendrovę, jis aiškiai išreiškė savo valią ją įsigyti asmeninėn nuosavybėn, darytina išvada, jog įmonė buvo ne atsakovo asmeninė nuosavybė, o bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimas iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimus, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1312.1. Teismas nepagrįstai 5 kartus sumažino priteistą neturtinės žalos atlyginimą, nes tokia suma akivaizdžiai neatitinka nei atsakovui padarytos neturtinės žalos apimties, nei šios žalos pasekmių reikšmės atsakovo tolimesniam gyvenimui, o taip pat neigiamos įtakos ne tik atsakovo, bet ir šalių sūnaus tolimesniam gyvenimui. Toks teismo sprendimas šioje dalyje pažeidė teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl turėtų būti pakeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2013). Teismas turėjo adekvačiai ginti vieną iš svarbiausių šalių gyvenimo vertybių – šeimos – pagrindus: santuokinę ištikimybę, abipusį lojalumą, abipusę paramą, supratimą ir t. t. Nepagrįstai 5 kartus sumažindamas atsakovui priteistos neturtinės žalos dydį, teismas tuo pačiu sumenkino ir pačios šeimos svarbą valstybės ir atskiro žmogaus gyvenime. Teismas nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų reikšmės, spręsdamas šį atsakovo prašymą jų visiškai nevertino, t. y. sprendimas šioje dalyje yra iš esmės nemotyvuotas, priimtas pažeidus CPK 185 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą nuoseklią praktiką nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydžio kriterijus. Sprendime visiškai nepagrįstai ir tendencingai teigiama, kad atsakovas nepateikė įrodymų pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos dydžiui. Po 5 000 Lt už trejus metus: 2010 m., 2011 m., 2012 m. suma yra adekvati atsakovui padarytai neturtinei žalai, o taip pat nėra akivaizdžiai per didelė pagal atsakovės gaunamą uždarbį ir turimą nekilnojamąjį turtą.

1412.2. Teismas atsisakė taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium (2010 m.) tuo pagrindu, kad ieškovė kartu bute gyveno iki 2013 m. balandžio 14 d., kai ji savo noru išėjo kitur. Faktą, kad šeima iširo nuo 2010 metų pradžios, patvirtino ir pati ieškovė savo atsiliepime į priešieškinį. Neaišku, kokiu pagrindu teismas teigia, kad „šalys bandė išsaugoti santuoką“, nes jokių bandymų nebuvo, o tuo labiau iš ieškovės pusės. Jokio bendro ūkio tvarkymo nebuvo. Nors atsakovas savo lėšomis buvo priverstas mokėti buto, nebaigto statyti namo išlaikymo išlaidas, tačiau tai buvo būtina daryti, nes skolos vis tiek būtų augusios, bet tai jokiu būdu nereiškė bendro šeimos ūkio tvarkymo. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų kažkokių investicijų vykdymą į namo statybą, atliktų būtent tuo laikotarpiu. Ieškovės naudojamo automobilio atsakovas neremontavo, o tik už jos pačios lėšas vieną kartą pristatė į autoservisą remontui, ir tai ne kaip jai priklausantį automobilį, o kaip bendro turto dalį. Nesuvokiama teismo sprendimo frazė apie „tarpusavio išlaikymą“, nes tuo laikotarpiu kiekvienas už savo lėšas rūpinosi tik savimi ir apie jokį tarpusavio išlaikymą nebuvo nei kalbos. Be to, nebuvo ir tokio būtinumo, nes ieškovė dirbo ir gaudavo nuolatines pajamas. Išlaikymo nepilnamečiui sūnui teikimas laikotarpiu (2010–2013m.) visiškai neturi nieko bendro su teismo įžvelgtu „bendro šeimyninio gyvenimo“ požymiu, nes tai yra atsakovo įstatyminė pareiga, kuri nesibaigia po šeimos santykių pasibaigimo. Teismas atsisakė taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatą tendencingai ir neįsigilinęs į nustatytas faktines aplinkybes bei jas interpretuodamas ieškovei naudinga linkme. Tuo būdu teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.109 straipsnis) ir dėl to neteisingai padalino santuokos metu įgytą turtą, o taip pat nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą priteisti kompensaciją už turto išlaikymą.

1512.3. Teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimus dėl ieškovei dovanotų 26 000 Lt, 162 500 Lt dividendų, 40 procentų 131 600 Lt vertės dalies namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių, 38 928 Lt šeimos būsto išlaikymo ir turto tvarkymo, išlaikymo dalies, 7 879 Lt kitokio pobūdžio atsakovo patirtų išlaidų, pažeidė teisingumo ir sąžiningumo principus, nes neatsižvelgė į vieną iš esminių aplinkybių, kad visos šios išlaidos buvo padarytos išimtinai iš atsakovo uždirbtų lėšų. Tokiu sprendimu atsakovas buvo pastatytas į akivaizdžiai diskriminacinę padėtį ir ieškovė teismo sprendimo pagrindu nepagrįstai praturtėjo atsakovo sąskaita.

1612.4. Teismo sprendimas lygiomis dalimis po ½ priteisti atsakovui ir ieškovei namo, garažo, nuotekų valymo įrenginių statybai sunaudotų medžiagų neatitinka teisingumo kriterijaus be kitų nurodytų aplinkybių ir dėl to, kad pats namas ir visi sklype esantys priklausiniai buvo pastatyti išimtinai už atsakovo uždirbtas lėšas, todėl ieškovė šiuo atveju visiškai nepatirtų jokio nuostolio. Nors teismas šiuo atveju teigia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad namas ir kiti statiniai buvo pastatyti vien tik už jo lėšas, tačiau tai yra nepagrįstas ir tendencingas teiginys, nes visi įrodymai apie atsakovo gautas pajamas yra byloje, teismui tereikėjo juos tinkamai išanalizuoti ir įvertinti, ko teismas nepadarė ir šiuo atveju, pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus. Teismo tendencingumą patvirtina ir tas faktas, kad bylos pasirengimo nagrinėti teisme metu atsakovo atstovui paprašius teismo išduoti leidimą gauti duomenis iš bankų apie ieškovės turimas sąskaitas, kurios patvirtintų jos teisėtas pajamas, teismas kategoriškai, nors iš esmės nemotyvuotai, atsisakė šį prašymą patenkinti, tuo pažeisdamas procesinio šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis).

1712.5. 0,52 ha sklypo (unikalus Nr. ( - )), kuriame buvo pastatytas gyvenamasis namas su priklausiniais savininke ieškovė tapo 2004 m. kovo 29 d. dovanojimo sutarties Nr. 4VJ-5242 pagrindu, tačiau faktiškai už šį jai tėvo dovanotą sklypą atsakovas sumokėjo 92 000 Lt piniginę kompensaciją. Minėtąją pinigų sumą ieškovės broliui įteikė be jokio įforminimo, nes tuo metu visiškai pasitikėjo tiek ieškove, tiek jos giminaičiais ir nemanė, kad gali kilti tokia situacija, kaip dabartinė. Šiuo atveju taikytina CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga. Šiomis nuostatomis atsakovas rėmėsi teisme, įrodinėdamas minėtos pinigų sumos realaus perdavimo faktą. Šį faktą patvirtino ne tik atsakovas savo paaiškinimais, bet ir įrodė liudytojų parodymais. Teismas ir šiuo atveju apsiribojo standartine fraze, teigdamas, kad atsakovas neįrodė pinigų (92 000 Lt) ieškovės broliui perdavimo fakto, nors ir kitos byloje nustatytos aplinkybes patvirtina tai, kad minėtasis sklypas negalėjo būti padovanotas ieškovei be jokios kompensacijos. Ieškovės brolis G. Ž. pokalbio metu iš esmės patvirtino pinigų gavimo faktą. Pokalbio įrašas pateiktas teismui, tačiau teismas pateiktų įrodymų neanalizavo, pažeisdamas CPK 185 straipsnio principus. Teismas, priteisdamas 4 000 Lt kompensaciją už žemės sklypo paruošimo darbus, netinkamai aiškino ir taikė materialinę teisės normą ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą ir prieštaringą sprendimą. Teismas konstatavo sklypą esant asmenine ieškovės nuosavybe (to atsakovas neginčija), o iš kitos pusės atsakovui priteisė tik pusę sklypo pagerinimo išlaidų sumos. Tuo būdu teismas sudarė pagrindą ieškovei praturėti atsakovo sąskaita.

1812.6. Viso santuokinio gyvenimo laikotarpiu išlaidas, susijusias su šeimos būsto išlaikymu, o taip pat naujai pastatytos namų valdos tvarkymo išlaidas mokėjo tik atsakovas iš savo uždirbtų lėšų, ieškovė neprisidėjo jokiomis savo lėšomis. Šias patirtas išlaidas atsakovas įtraukė į dalintino santuokinio turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nes priešingu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų ta dalimi, kuria ji privalėjo prisidėti prie bendro turto išlaikymo. Tuo pagrindu atsakovas teismo prašė iš ieškovės priteisti ½ nurodytos sumos dalį – 38 928 Lt. Teismas šį reikalavimą atmetė. Ši sprendimo dalis ieškovei suteikė galimybę nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, o tai iš esmės pažeidė teisingumo ir sąžiningumo principus.

1912.7. Teismo sprendimas atsisakyti priteisti iš ieškovės atsakovo naudai kitokio pobūdžio šeimos išlaidas ir pinigines dovanas reiškia, kad teismas neteisingai taikė CK 3.67 straipsnio 2 dalies teisės normą, nes sprendime šiuo aspektu visiškai nepasisakė, todėl šioje dalyje sprendimas yra be motyvų.

2012.8. Apie tai, kad atsakovo, kaip sąžiningo sutuoktinio, teisės yra pažeistos, atsakovas sužinojo tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą (2013 m. balandžio 23 d.), todėl mano, kad nei vienam iš priešieškinio reikalavimų ieškinio senaties termino nepraleido. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinka ir prašo skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

2113.1. Medicinos specialisto išvados visiškai neįrodė atsakovo kaltės nei dėl jose konstatuotų nežymių ieškovės sveikatos sutrikdymų, nei dėl santuokos iširimo. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovo kaltė dėl minėtų apeliantės sužalojimų neįrodyta objektyviais įrodymais. Teismas konstatavo, kad visi tie „sužalojimai“ atsirado jau nuo tada, kai santuoka faktiškai buvo sugriuvusi dėl ieškovės kaltės, t. y. nuo 2010 metų pradžios, ir bet kokie galimi fiziniai kontaktai tarp šalių tegalėjo būti būtent sugriuvusių šeimyninių santykių pasekmė, o ne priežastis. Sūnus teisme taip pat nepatvirtino iš atsakovo pusės ieškovės atžvilgiu įvykdyto vienkartinio ar daugkartinio fizinio ar psichologinio smurto. Normalu, kad tuo atveju, jeigu šalies paaiškinimai prieštaravo objektyviems įrodymams, tai tokiu atveju teismas juos vertino kritiškai. Apeliantės teiginiai ir jos procesinė pozicija, neparemta įrodymais ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams, tik dar kartą patvirtina jos absoliučiai neigiamą požiūrį į atsakovą kaip žmogų ir kaip buvusį gyvenimo draugą, įdėjusį į šeimą ne tik daug savo dvasinės ir emocinės energijos, bet ir materialinių resursų. Teismo sprendimas dalyje dėl apeliantės kaltės dėl santuokos iširimo pagrįstas detalia ir visapusiška visų pateiktų įrodymų analize, vadovaujantis įstatymu. Jeigu ieškovei nepriimtinos teismo padarytos išvados, tai nereiškia, kad jos tendencingos ir vienpusiškos, niekas nekliudė ieškovei teismo proceso metu realizuoti savo procesinių teisių.

2213.2. Teismo proceso metu ieškovė pateikto elektroninio susirašinėjimo tarp apeliantės ir jos meilužio neginčijo jokiu aspektu, t. y. visiškai sutiko su juose užfiksuotais faktais. Apeliantė teigia, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė suklastotus įrodymus, nors su apeliaciniu skundu nepateikia jokio tai patvirtinančio įrodymo.

2313.3. Nors apeliantė teigia, kad tariama neištikimybė pirminiame atsakovo procesiniame dokumente buvo nurodoma kaip šalutinė priežastis, kurią į bylą įsijungus advokatui, atsakovas išplėtojo, tačiau atsakovas pabrėžia, kad atsiliepimą į ieškinį jis paruošė derindamas savo teiginius su savo advokatu, tačiau visi teiginiai buvo išdėstyti gana glaustai (pagal dokumento specifiką), nes toje stadijoje atsakovas vis dar tikėjo, kad galima bylą baigti taikos sutartimi. Kai ieškovė kategoriškai atmetė taikos sutarties variantą, atsakovas nutarė teikti teismui priešieškinį, kuriame visi reikalavimus pagrindžiantys argumentai ir motyvai išdėstyti žymiai išsamiau ir plačiau, tačiau, palyginus atsakovo atsiliepimo ir priešieškinio turinius, juose nėra esminių prieštaravimų, to apeliantė netvirtino ir teismo posėdžių metu.

2413.4. Apeliantės teiginiai, kad ji pati pergyveno dėl iširusios šeimos, lankėsi pas įvairaus profilio medicinos specialistus, prieštarauja byloje esančiam medicininiam dokumentui – 2014 m. išrašui iš apeliantės sveikatos istorijos, kuriame neužfiksuoti jos emocinės ar psichikos sveikatos sutrikimai, o tik endokrininės sistemos funkcijų sutrikimai ir neaišku, kaip tai galėtų sietis su santuokos problemomis.

2513.5. Apeliantės teigimu, tai, kad iš ieškovės atsakovui priteisė sumokėti 5 500 Lt dydžio kompensaciją už jai atitekusią didesnę turto dalį yra aiški aritmetinė klaida. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas, dalindamas automobilį „Honda Civic“ (7 000 Lt vertės) ir žoliapjovę–traktoriuką (1 500 Lt vertės), iš tikrųjų neturėjo omenyje nieko kita kaip tik šių dviejų daiktų dalinimo principą, tokia klaida turėtų būti ištaisyta.

2613.6. Netenkintinas apeliantės reikalavimas priteisti ieškovei visą namų valdą, o atsakovui iš jos priteisti atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją, kadangi atsakovas apeliaciniame skunde prašo patenkinti jo priešieškinio reikalavimus ir santuokinio turto dalijimą atlikti kitomis proporcijomis. Be to, toks apeliantės reikalavimas yra netgi nesąžiningas, nes ji siūlo iš jos atsakovui priteisti piniginę kompensaciją už statinius, kurie įvertinti 310 000 Lt verte, bet kartu nenurodo nei kokio dydžio kompensaciją ji prašo priteisti, nei iš kokių lėšų ji šią kompensaciją sumokėtų ir per kokį laiko tarpą tai padarytų.

2713.7. Teisingas teismo sprendimas iš ieškovės atsakovui priteisti 4 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už namų valdos sklypo ruošimo statybai ir jo pagerinimo darbus. Sklypą reikėjo paruošti statyboms ir pati apeliantė iš dalies su tuo sutiko.

2813.8. Apeliantės reikalavimas buvo ir yra nepagrįstas dėl 50 proc. UAB „Fovella“ akcijų. Įmonė buvo įsteigta iki santuokos sudarymo, vėliau tik reorganizuota į UAB, paliekant tą patį veiklos pobūdį, nenaudojant jokių bendrų šeimos lėšų, ieškovei niekuo neprisidėjus ir nedalyvaujant įmonės veikloje. Ieškovės teiginys apie „mums priklausančias akcijas“, t. y. ir jai priklausančią ½ akcijų, kaip jungtinio santuokinio turto dalį, yra nepagrįstas. Apeliantė nepateikė teismui įrodymų, kad ji kaip nors prisidėjo (lėšomis, darbu) prie įmonės reorganizavimo, ar tolimesnės įmonės veiklos ir tuo bent kiek pagerino jos veiklos rezultatus. Nepagrįstas apeliantės teiginys apie tai, kad šalys bendrai priėmė sprendimą individualią įmonę pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę, nes netgi tokio panašaus pokalbio tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo, o faktiškas atsakovo verslo partneris nuo pat 1996 metų buvo R. R., kuris šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu. Jeigu apeliantė tikrai būtų dalyvavusi įmonės veikloje nuo pat jos reorganizavimo, jai neišvengiamai būtų kilęs klausimas dėl tokio ½ dalies akcijų pardavimo. Tačiau ji to net nebandė ginčyti. Būdamas vienu iš dviejų faktinių įmonės savininkų nuo 1996 metų, vėliau bendrai su partneriu nutaręs reorganizuoti įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, atsakovas norėjo, kad 50 proc. įmonės akcijų taptų jo asmenine nuosavybe, kas ir buvo padaryta, pardavus kitus 50 proc. akcijų verslo partneriui. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

2914.1. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą, kadangi atsakovas, prašydamas priteisti neturtinę žalą, be savo paaiškinimų pateikė teismui rašytinius įrodymus. Nors apeliantas skunde nurodo, jog patyrė ir iki šiol patiria didelį asmeninį sukrėtimą, emocinį stresą, dėl to kreipėsi į medikus, lankėsi pas psichologą, tačiau duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes, teismui nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų, jog dėl santuokos iširimo apeliantui būtų atsiradusios kokios nors neigiamos pasekmės įvairiose jo gyvenimo srityse. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir įrodymus, teismas nepagrįstai priteisė per didelę sumą neturtinės žalos atlyginimui, kuri prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams bei prasilenkia su teismine praktika panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 532/2007; 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007; 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008 ir kt.), kuriose teismai priteisė ne daugiau negu 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

3014.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas atsisakė taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatą tendencingai ir neįsigilinęs į nustatytas faktines aplinkybes bei jas interpretuodamas ieškovei naudinga linkme, tuo būdu teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.109 straipsnis), ir dėl to neteisingai padalino santuokos metu įgytą turtą, o taip pat nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą priteisti kompensaciją už turto išlaikymą. Apelianto argumentai, jog šalių santuoka iširo dar 2010 metų sausio mėnesį yra visiškai nepagrįsti, tokie argumentai prieštarauja ir byloje surinktiems duomenims. Apeliantas leistinais įrodymais neįrodė, jog šalių santuoka faktiškai iširo 2010 metų sausio mėnesį, kadangi iš tiesų santuoka iširo 2013 m. balandžio 14 d., kuomet ieškovė išsikraustė iš šeimos būsto, ką teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Iki 2013 m. balandžio 14 d. ieškovė su apeliantu gyveno kartu santuokoje, kartu atostogavo, vedė bendrą ūkį. Šias aplinkybes patvirtina ( - ) bendrijos pažyma, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, specialistų išvados ir teisėsaugos institucijų nutarimai. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tik dėl ieškovei žinomų priežasčių 2013 m. balandžio 14 d. ji savo noru išsikėlė iš atsakovui priklausančio buto, kuriame visą laiką gyveno, kartu pasiimdama ir sūnų. Tik vėliau priešieškinyje atsakovas pakeitė poziciją, nurodydamas, kad ieškovė su atsakovu negyveno nuo 2010 metų.

3114.3. Atsakovas priešieškiniu ir apeliaciniu skundu nepagrįstai reikalauja nustatyti, jog 40 proc. – 131 600 Lt vertės dalis gyvenamojo namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių, esančių ( - ), yra jo asmeninė nuosavybė, kadangi jis leistinais įrodymais nepaneigė ir nenuginčijo santuokinio turto prezumpcijos. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad namo statybai buvo panaudoti dividendai, gauti iš bendrovės, dėl kurios akcijų kyla ginčas šioje byloje, tik patvirtina faktą, kad tokie dividendai yra laikytini bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliantas nepateikė teismui leistinų įrodymų, suteikiančių pagrindą daryti pagrįstą išvadą, jog 40 proc. dalis namų valdos ir/ar įmonės UAB „Fovella“ akcijos būtų buvusios įgytos iš apelianto asmeninių lėšų. Taip pat apeliantas nepateikė teismui įrodymų ar duomenų, jog jis kokiu nors būdu išreiškė norą, kad dalis santuokoje įgyto turto jam priklausytų asmeninės nuosavybės teise, o dalis turto – bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, todėl apeliantas įrodymais ir duomenimis neįrodė, kad santuokoje įgytas turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise.

3214.4. Pagal įstatymą ir formuojamą teismų praktiką apeliantui tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą bei aplinkybę, kad jis ieškovės broliui už ieškovei tėvo padovanotą sklypą sumokėjo 92 000 Lt, tačiau apeliantas šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė įrodymų, todėl akivaizdu, kad skunde paminėti argumentai yra nepagrįsti. Tuo atveju, jeigu apeliantui būtų žinomos aplinkybės, kad dovanojimo sandoriu buvo iš tiesų pridengtas pirkimo–pardavimo sandoris, apeliantas, būdamas apdairus ir sąžiningas asmuo, neva sumokėjęs šio sandorio pagrindu 92 000 Lt sumą, turi pareigą ginti savo teises teisme, ginčijant dovanojimo sandorį, tačiau tokių aplinkybių apeliantas šioje byloje neįrodinėjo, be savo teiginių duomenų apie sumokėtas lėšas už žemės sklypą ieškovės broliui nepateikė, dėl ko skundo argumentai yra deklaratyvūs, formalūs ir atmestini.

3314.5. Priešieškinio reikalavimas priteisti atsakovo naudai 38 928 Lt mokesčių yra nepagrįstas, nesąžiningas ir neįrodytas, tai yra piktnaudžiavimas procesu, kuomet vienas sutuoktinis siekia pasipelnyti kito sutuoktinio sąskaita, nes visi mokesčiai iki faktinio santuokos iširimo 2013 m. balandžio 14 d. buvo mokami iš ieškovės ir apelianto bendrų lėšų, nepaisant to, kuris šias lėšas uždirbo, o gaunamas darbo užmokestis taip pat laikytinas santuokiniu turtu. Mokesčiai, kuriuos apeliantas mokėjo už minėtą butą 2013–2014 m., kuriame tik jis vienas ir gyveno nuo 2013 m. balandžio 14 d., buvo ir yra tik jam vienam privalomi mokėti, kadangi šiame bute nuo minėtos datos ieškovė negyveno ir teikiamomis komunalinių paslaugų operatorių paslaugomis nesinaudojo.

3414.6. Logikai prieštarauja apelianto reikalavimai priteisti 2004–2006 metais patirtas 7 879 Lt šeimos išlaidas, kadangi šios išlaidos buvo padengtos taip pat iš bendrų šeimos lėšų. Stebina ir apelianto reikalavimas priteisti jo naudai 26 000 Lt neva apelianto ieškovei padovanotas sumas laikotarpiu nuo 2004 iki 2007 metų, gyvenant su apeliantu santuokoje. Jokių dovanų ieškovė iš atsakovo negavo. Atsakovo pervesti pinigai buvo panaudoti namo projekto rengimui. Jokių dovanojimo sutarčių nebuvo, todėl nėra pagrindo nei sutarčių naikinti, nei priteisti prašomas sumas atsakovo naudai.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažino, kad ginčo šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikino sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovui priteistas 3 000 Lt (868,86 Eur) neturtinės žalos atlyginimas, sumažino iš ieškovės priteistą atsakovui kompensaciją už transporto priemonę, padidino ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą, išsprendė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teismo posėdyje išklausiusi abiejų šalių paaiškinimus, sprendė, kad šalių santuokos iširimą nulėmė ne vien tik netinkami ieškovės veiksmai. Kolegija iš byloje esančių įrodymų neturėjo pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais dėl atsakovo smurtavimo; iš ieškovės ir atsakovo telefoninių garso įrašų šifruočių turinio, šalių paaiškinimų nustatė, kad atsakovas po kelias paras iš eilės negrįždavo namo, apie tai nepranešęs sutuoktinei, nepasitikėjo sutuoktine, vartojo prieš ją fizinį smurtą, šalys dažnai konfliktuodavo, nesutarė dėl vaiko auklėjimo, turto ir kitais klausimais. Santuokos iširimą iki šalių pradėjimo gyventi skyrium lėmė ne tik ieškovės, bet ir atsakovo nelojalus elgesys su sutuoktine, nededant pakankamų ir teisingų pastangų dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu, o priešingai – elgiantis taip, kad galiausiai šalių santuoka iširo. Kadangi teisėjų kolegija pripažino, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, todėl nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo atsakovui. Dėl 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe teisėjų kolegija nurodė, kad individualią įmonę reorganizavus į uždarąją akcinę bendrovę, pakeista forma buvo tęsiama atsakovo įmonės veikla, o ne įsteigta nauja įmonė po santuokos sudarymo. Atsakovas nuo pat uždarosios akcinės bendrovės įsteigimo vienas vertėsi šiuo verslu, 100 proc. akcijų įgyta jo vardu, todėl atsakovo valia įgyti šį turtą savo asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo sprendimo dalis dėl 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe ir priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka; kitas nutarties dalis paliko nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo aiškintis, ar akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar akcijų vertės padidėjimas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tada spręsti dėl santuokos metu UAB „Fovella“ akcijų ar akcijų vertės padidėjimo padalijimo ir pan., nevertino aplinkybės, kad UAB „Fovella“ akcijos buvo įgytos santuokos metu, visiškai nesprendė klausimo dėl akcijų vertės padidėjimo ginčo šalims būnant santuokoje ir šios vertės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei jos padalijimo. Teismo taip pat nėra tirta aplinkybė, ar UAB „Fovella“ steigimo metu buvo tinkamai išreikšta atsakovo valia įmonę įgyti asmeninėn nuosavybėn. Siekiant teisingai išspręsti bylą, pirmiausia reikia nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini taikant teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu tiek laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015; kt.). Byla iš naujo perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti dėl 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

38Dėl įmonės, įsteigtos po santuokos sudarymo, akcijų ar akcijų vertės padidėjimo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir CK 3.88 straipsnio 2 dalį, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Turto įgijimo momentas – prieš santuoką ar ją sudarius – lemia jo priklausymą asmeninės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Akcinių bendrovių įstatymas nenustato išimties iš šios prezumpcijos, todėl akcininkai, kurių turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, akcijas įgiję po santuokos sudarymo, valdo jas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Be to, pajamos, vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, iš įmonės veiklos ar iš kitokio verslo gautos pajamos, įmonės (verslo) vertės padidėjimas po santuokos sudarymo pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2, 4 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo individuali įmonė buvo įsteigta iki santuokos sudarymo (1996 metais); UAB „Fovella“ įregistruota 2002 m. gruodžio 30 d.; 50 vnt. akcijų apmokėta 2003 m. balandžio 28 d.; santuoka sudaryta ( - ), dėl santuokos nutraukimo ieškovė kreipėsi 2013 m. balandžio 24 d., įmonė įsteigta ir veikė visą santuokos laiką. Taigi individuali įmonė į uždarąją akcinę bendrovę reorganizuota ir UAB „Fovella“ akcijos įgytos ir apmokėtos santuokos metu. Todėl santuokos metu įgytam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Kasacinis teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartyje nurodė, kad atsakovas turėjo pateikti įrodymus, jog akcijos įgytos iš jo asmeninių lėšų ir yra jo asmeninė nuosavybė. Vien atsakovo argumento, kad uždarosios akcinės bendrovės akcinis kapitalas buvo suformuotas iš lėšų, buvusių individualios įmonės sąskaitoje, nepakanka, tam patvirtinti turi būti pateikiami įrodymai ir jais grindžiamas teismo sprendimas. Nagrinėjant bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus, atsakovas pateikė UAB „Fovella“ įstatus; A. M. firmos „Fovella“ pertvarkymo projektą su skiriamuoju balansu; UAB „Fovella“ visų akcijų savininko A. M. sprendimą Nr. 1; rejestro skyriaus įsakymą dėl pertvarkytos UAB ir jos įstatų įregistravimo; UAB „Fovella“ registravimo duomenis; liudytojo R. R. paaiškinimą, duotą notaro akivaizdoje; R. R. darbo sutartį; UAB „Fovella“ visų akcijų savininko A. M. 2003 m. balandžio 28 d. sprendimą perleisti 50 procentų įmonės akcijų R. R.; 2003 m. balandžio 28 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; UAB „Fovella“ registravimo pažymėjimą; įmonės „Fovella“ 1996–2002 metų metines mokesčių deklaracijas, 2003–2013 metų pelno (nuostolių) ataskaitas; UAB „Fovella“ ūkinių operacijų žurnalą; įmonės „Fovella“ administratorės E. A. (J.) 1998 m. rugsėjo 3 d. darbo sutartį; 2009 m. lapkričio 30 d. E. J. prašymą atleisti iš darbo; 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymą atleisti E. J. iš užimamų pareigų; gyvenamojo namo, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį bei jo prašymu kaip liudytoja apklausta E. J., kuri 1998–2009 metais įmonėje „Fovella“ dirbo administratore ir vyr. buhaltere. Teisėjų kolegija pastebi, kad UAB „Fovella“ įstatai, UAB „Fovella“ visų akcijų savininko A. M. sprendimas Nr. 1, rejestro skyriaus įsakymas dėl pertvarkytos UAB ir jos įstatų įregistravimo, R. R. darbo sutartis, 2011–2012 metų balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos jau buvo pateikti byloje, todėl jie jokių naujai nagrinėtinų aplinkybių nepatvirtina. Jokių aplinkybių nepatvirtina ir UAB „Fovella“ visų akcijų savininko A. M. 2003 m. balandžio 28 d. sprendimas perleisti 50 procentų įmonės akcijų R. R.; 2003 m. balandžio 28 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi šie duomenys yra nustatyti byloje, dėl jų ginčas nekilo. UAB „Fovella“ registravimo pažymėjime nurodyti duomenys taip pat yra byloje (jie užfiksuoti Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija). Nagrinėjant skundą teismo posėdyje, atsakovas aiškino, kad UAB „Fovella“ akcijos apmokėtos iš individualios įmonės sąskaitos ir tai įrodo ūkinių operacijų žurnalas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ūkinių operacijų registracijos žurnalas parodo, kokios buvo atliktos ūkinės operacijos, tačiau jos nepatvirtina atsakovo nurodomos aplinkybės dėl akcijų apmokėjimo individualios įmonės lėšomis. 2002 metų balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita parodo, kad individuali įmonė turėjo turto (tiek materialaus, tiek piniginių lėšų). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo pateiktame pertvarkymo projekto 3 punkte nurodyta, kad pertvarkomas A. M. firmos „Fovella“ turtas keičiamas į naujai sukuriamos bendrovės akcijas, tačiau šio projekto 9.2 punkte nurodoma, kad UAB „Fovella“ įstatinis kapitalas formuojamas iš grynųjų pinigų. Įmonėje dirbusi buhalterė E. J., teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja, tvirtino, kad UAB „Fovella“ akcinis kapitalas buvo suformuotas individualios įmonės lėšomis, pripažino, kad akcijų apmokėjimas per sąskaitą nebuvo vykdomas. Taigi pateiktų įrodymų išvadai, kad UAB „Fovella“ akcijoms įsigyti buvo naudojamos individualios įmonės lėšos, daryti nepakanka. R. R. paaiškinimo, kaip patikimo įrodymo, teisėjų kolegija nevertina, nes R. R. teismo nebuvo apklaustas, nebuvo duotas teismo pavedimas apklausti kaip liudytoją R. R. (CPK 192, 195 straipsniai). Kita svarbi įrodinėtina aplinkybė , ar įsigyjant UAB „Fovella“ akcijas buvo atsakovo valia įsigyti jas asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Rašytinių įrodymų, kuriuose būtų aiškiai išreikšta atsakovo valia akcijas įsigyti asmeninėn jo nuosavybėn, nėra pateikta. O liudytojų parodymais nustatant minėtus faktus galima remtis tik išimtinais įstatyme nurodytais atvejais. Tačiau ir tokiais atvejais liudytojų apklausa turi vykti laikantis tvarkos, nustatytos CPK 192 straipsnyje. Tokiu būdu geriausiai užtikrinamas proceso betarpiškumo principas, įtvirtintas CPK 14 straipsnyje, sudaroma galimybė teismui bei dalyvaujantiems byloje asmenims užduoti liudytojui klausimus ir taip išsamiai nustatyti bylai reikšmingus faktinius duomenis. Tik išimtiniais atvejais, kai liudytojo negalima ar jį sudėtinga apklausti teismo posėdyje, teismas gali vertinti liudytojo raštu pateiktus įrodymus, duotus notaro akivaizdoje ir jo patvirtintus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (CPK 192 straipsnio 8 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015). Nagrinėjamu atveju R. R. nurodyta, niekuo nepatvirtinta aplinkybė, kad jis bus išvykęs į užsienį ir negalės dalyvauti teismo posėdyje, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina išskirtine aplinkybe, teikiančia pagrindą pripažinti jo rašytinius parodymus kaip atitinkančius įrodymų leistinumo kriterijus, išdėstytus CK 3.89 ir CPK 192 straipsniuose. Kasacinis teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartyje taip pat yra nurodęs, jog reikalinga aiškintis, ar akcijų vertės padidėjimas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tada spręsti dėl santuokos metu UAB „Fovella“ akcijų ar akcijų vertės padidėjimo padalijimo ir pan. Pažymėtina, kad CK 3.91 straipsnis reglamentuoja įmonės (verslo), įsteigtos iki santuokos sudarymo, po santuokos sudarymo turto ir pajamų priskyrimą bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Įmonės (verslo) vertės padidėjimas po santuokos sudarymo pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005). Kaip minėta, byloje nepaneigta prezumpcija, kad akcijos, įgytos santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų priteisti atsakovui, o jai – 155 125 Lt kompensaciją. Apeliantės teigimu, akcijų vertė yra 310 250 Lt (89 854,61 Eur). Kad tokia akcijų vertė patvirtina teismo skirtos ekspertizės išvada. Nesutikdamas su nustatyta akcijų verte, atsakovo atstovas aiškino, kad pateiktos pelno nuostolių ataskaitos rodo, jog pelnas sumažėjo, kad su ekspertu buvo galimai susitarta dėl didesnės vertės nustatymo. Tačiau iš ekspertizės akto matyti, kad buvo vertinama 2010–2013 metų balansai, taip pat ir pelno (nuostolių) ataskaitos. Iš atsakovo papildomai pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad kaip tik 2012, 2013 metais bendrovės pelnas žymiai išaugo (lyginant su 2008, 2009, 2011 metais). Teiginys, kad galimai buvo susitarta su ekspertu, niekuo nepagrįstas. Nagrinėjant bylą, atsakovas, nesutikdamas su eksperto išvada, neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, pats jokių įrodymų, kuriais būtų įvertintos akcijos, neteikė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas pateikė akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurių matyti, kad jis akcijas 2016 m. liepos mėnesį yra pardavęs. Kolegija nemato pagrindo vadovautis akcijų pardavimo kaina, nes tai yra pirkėjo ir pardavėjo susitarimas. Todėl teismas vadovaujasi byloje esančia eksperto išvada, kuri nepaneigta jokiais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, kaip minėta, nepaneigta prezumpcija, jog akcijos, įgytos santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Siekdamas tai paneigti, atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, kad akcijas įgijo asmeninėmis lėšomis, kad jas įsigijo asmeninėn nuosavybėn, t. y. taip jas įsigyjant buvo išreikšta šalių valia, todėl šioje dalyje keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas – 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi akivaizdu, jog, siekiant vystyti sėkmingai verslą, šalių santykiams esant itin konfliktiškiems, akcijas padalinus lygiomis dalimis minėtas tikslas nebūtų pasiektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013), be to, įvertinant tai, kad atsakovas akcija yra pardavęs, teisėjų kolegijos vertinimu, teisinga ir protinga akcijas priteisti atsakovui, iš jo priteisiant apeliantei pusės akcijų vertės (44 927,3 Eur) piniginę kompensaciją.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo ir piniginės kompensacijos iš ieškovės atsakovui už automobilį priteisimo. Nagrinėjant skundo dalį dėl ieškovės reikalavimo dėl UAB „Fovella“ akcijų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, šis reikalavimas tenkintinas, todėl atitinkamai perskaičiuotinos ir bylinėjimosi išlaidos. Įvertintus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų patenkintus reikalavimus, pripažintina, kad ieškovės reikalavimai tenkinami 72 procentais, atsakovo – 19 procentų. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 949 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas – 1 580 Eur. Atitinkamai iš atsakovo ieškovei priteistina 2 123 Eur, o iš ieškovės atsakovui – 300 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi šalių reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų abipusiai, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis) darytinas priešpriešinių sumų įskaitymas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 823 Eur bylinėjimosi išlaidos. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą (58 procentais), atitinkamai priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis). Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 115,85 Eur žyminį mokestį, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 67 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. Kadangi atmesti atsakovo apeliacinis ir kasacinis skundai, iš atsakovo A. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, patirtos apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Valstybė apeliacinės instancijos teisme patyrė 11,76 Eur išlaidas, kasacinės instancijos teisme – 10,61 Eur išlaidas (CPK 96 straipsnis).

40Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

41Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria 50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Fovella“ akcijų pripažinta asmenine atsakovo A. M. nuosavybe pakeisti, – 50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Fovella“ akcijų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių A. M. ir D. M. nuosavybe; 50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Fovella“ akcijų priteisti atsakovui A. M., o iš A. M. ieškovei D. M. priteisti 44 927,3 Eur kompensaciją.

42Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. M. ieškovei D. M. priteista 400,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinant iki 1 823 Eur.

43Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

44Priteisti ieškovei D. M., a. k. ( - ), iš atsakovo A. M., a. k. ( - ), 67 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

45Priteisti valstybei iš atsakovo A. M., a. k. ( - ), 11,76 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir 10,61 Eur bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme (iš viso 22,37 Eur).

46Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Editai Vazgienei,... 3. dalyvaujant apeliantui A. M., jo atstovui advokatui Vytautui Gustui,... 4. apeliantei D. M., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,... 5. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 6. Teisėjų kolegija... 7. Ginčo esmė... 8. Ieškovė 2013 m. balandžio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 9. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu patikslintą... 11. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 12. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014... 13. 12.1. Teismas nepagrįstai 5 kartus sumažino priteistą neturtinės žalos... 14. 12.2. Teismas atsisakė taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių... 15. 12.3. Teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimus dėl ieškovei dovanotų... 16. 12.4. Teismo sprendimas lygiomis dalimis po ½ priteisti atsakovui ir ieškovei... 17. 12.5. 0,52 ha sklypo (unikalus Nr. ( - )), kuriame buvo pastatytas gyvenamasis... 18. 12.6. Viso santuokinio gyvenimo laikotarpiu išlaidas, susijusias su šeimos... 19. 12.7. Teismo sprendimas atsisakyti priteisti iš ieškovės atsakovo naudai... 20. 12.8. Apie tai, kad atsakovo, kaip sąžiningo sutuoktinio, teisės yra... 21. 13.1. Medicinos specialisto išvados visiškai neįrodė atsakovo kaltės nei... 22. 13.2. Teismo proceso metu ieškovė pateikto elektroninio susirašinėjimo tarp... 23. 13.3. Nors apeliantė teigia, kad tariama neištikimybė pirminiame atsakovo... 24. 13.4. Apeliantės teiginiai, kad ji pati pergyveno dėl iširusios šeimos,... 25. 13.5. Apeliantės teigimu, tai, kad iš ieškovės atsakovui priteisė... 26. 13.6. Netenkintinas apeliantės reikalavimas priteisti ieškovei visą namų... 27. 13.7. Teisingas teismo sprendimas iš ieškovės atsakovui priteisti 4 000 Lt... 28. 13.8. Apeliantės reikalavimas buvo ir yra nepagrįstas dėl 50 proc. UAB... 29. 14.1. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas pažeidė teisės... 30. 14.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas atsisakė taikyti... 31. 14.3. Atsakovas priešieškiniu ir apeliaciniu skundu nepagrįstai reikalauja... 32. 14.4. Pagal įstatymą ir formuojamą teismų praktiką apeliantui tenka... 33. 14.5. Priešieškinio reikalavimas priteisti atsakovo naudai 38 928 Lt... 34. 14.6. Logikai prieštarauja apelianto reikalavimai priteisti 2004–2006 metais... 35. Teisėjų kolegija... 36. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 37. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Dėl įmonės, įsteigtos po santuokos sudarymo, akcijų ar akcijų vertės... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Pažymėtina, kad Kauno apygardos... 40. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria 50 vnt.... 42. Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. M. ieškovei D. M. priteista... 43. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 44. Priteisti ieškovei D. M., a. k. ( - ), iš atsakovo A. M., a. k. ( - ), 67 Eur... 45. Priteisti valstybei iš atsakovo A. M., a. k. ( - ), 11,76 Eur bylinėjimosi... 46. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....