Byla B2-4674-345/2012
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Ostlit“

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo „Brennholz-pellets“ ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Ostlit“,

Nustatė

2Pareiškėjas Brennholz-pellets kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovui UAB „Ostilt“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“ bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti visą atsakovui priklausantį turtą, sustabdyti areštuoto turto pagal vykdomuosius dokumentus realizavimą ir išieškojimą per antstolių kontoras. Nurodė, kad šalys susitarė dėl 81 tonos malkų pirkimo- pardavimo ir tuo pagrindu UAB „Ostlit“ 2010-10-13 išrašė PVM sąskaitą- faktūrą Nr. BIO00229 10044,00 EUR (34679,92 Lt). 2010-10-13 pareiškėjas bankiniu pavedimu avansu apmokėjo dalį išrašytos PVM sąskaitos- faktūros sumos- 6056,40 EUR (20911,53 Lt). Po avansinio apmokėjimo atsakovas privalėjo perduoti pareiškėjui PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytas 81 toną malkų, tačiau prekės pristatytos nebuvo. 2011-02-08 atsakovas bankiniu pavedimu grąžino pareiškėjui 900 EUR (3107,52 Lt) ir po ilgo vėlavimo pristatė pareiškėjui dalį sutartos medienos, tačiau prekės buvo nekokybiškos, neatitinkančios šalių sutartų ir numatytų reikalavimų. Pareiškėjas pažymėjo, jog norėdamas atgauti sumokėtą avansą arba sutartas prekes jis kreipėsi dėl teisinių konsultacijų suteikimo ir patyrė 804,00 EUR (2776,05 LT) papildomas išlaidas, todėl atsakovas pareiškėjui iš viso yra skolingas 4822,40 EUR (16650,78 Lt). Bandymai atgauti skolą iš atsakovo nebuvo sėkmingi, nors pranešimas dėl skolos sumokėjimo antstolio buvo įteiktas atsakovui, tačiau jis skolos neapmokėjo. Atsakovas turi didelį įsiskolinimą pareiškėjui, taip pat yra tikimybė, kad atsakovas turi neįvykdytų įsipareigojimų, todėl galimai yra sunkios finansinės padėties. Pareiškėjo nuomone siekiant apsaugoti visų kreditorių interesus, vadovaujantis CPK 144 ir 145 str., būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones visam atsakovo turtui, kadangi priešingu atveju gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas kreditorinių reikalavimų tenkinimas bankroto byloje.

3Atsiliepimu į pareikštą ieškinį atsakovas nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovas nesutinka su pareiškime nurodyta 4822,40 EUR skola. Nurodė, kad atsakovo įmonės turto vertė- 25252 Lt, kreditoriams įmonė skolinga 9184 Lt, o pradelstų įsipareigojimų suma- 8700 Lt, yra skola pareiškėjui. Įmonės turtas nėra įkeistas, įmonei bylos teisme neiškeltos, išieškojimai ginčo tvarka nevyksta.

4Atsisakytina iškelti bankroto bylą.

5Pradedant įmonės bankroto procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, yra svarbu išsiaiškinti, ar įmonė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 str. 5 d. numato, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, jog yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

6ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas numato, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas turi vadovautis tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir kitais duomenimis.

7Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, kurios veikla sudaro galimybę sukurti darbo vietas, interesus. Bankroto bylos turi būti iškeliamos tik toks įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-25 nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-759/2009). Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt.

8Šiuo atveju pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ostilt“ grindžiamas tuo, jog įmonė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, todėl bankroto byla atsakovui UAB „Ostilt“ gali būti iškelta tik nustačius įmonės negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir pradelstų skolų sumos viršijimą pusės į balansą įrašyto turto vertės t. y. nustačius įmonės nemokumą lemiančias sąlygas.

9Vertindamas įmonės finansinę padėtį, teismas vadovaujasi paskutiniais atsakovo teismui pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais. Pagal 2012 m. gegužės 15 d. balansą UAB „Ostilt“ turėjo turto už 25252 Lt, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 12682 Lt, iš kurių pradelsti įsipareigojimai sudarė 12682 Lt. Iš pateiktos į bylą 2012 gegužės 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė UAB „Ostilt“ per finansinius metus gavo 8991 Lt pelną.

10Nors iš pateikto įmonės UAB „Ostilt“ 2012 m. gegužės 15 d. balanso matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai (12682 Lt) nežymiai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (12626 Lt) (LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.), tačiau vien dėl šios aplinkybės, negalima konstatuoti, kad yra pagrindas atsakovui UAB „Ostilt“ iškelti bankroto bylą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad įmonė būtų sustabdžiusi ar nutraukusi savo veiklą. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimas yra ultima ratio, taigi paskutinė priemonė, kuri gali būti panaudota prieš skolininką. Atsižvelgus į aplinkybę, kad įmonė per finansinius metus turėjo 8991 Lt pelno, turi 19130 Lt debitorinių skolų, įmonės ilgalaikis turtas sudaro 1470 Lt, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo UAB „Ostilt“ nemokumo būklę.

11Pažymėtina, jog atsakovas UAB „Ostilt“ atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, jog nesutinka su pareiškime nurodyta suma- 4822,40 EUR, atsakovas nurodė, kad pripažįsta 2522 EUR skolą, kurią sutinka padengti vykdant susitarimus dėl produkcijos pateikimo. ĮBĮ 5 str. 4 d. nustatytas įpareigojimas kreditoriui, pateikusiam teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įrodyti reikalavimo į skolininką teisę, kadangi bankroto bylos kėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimo teisė ir dydis, skolininko atsakomybė, nenustatinėjama. Pagal ĮBĮ 26 str. ginčijamas kreditorinis reikalavimas, jo dydis gali būti nustatinėjamas ir tvirtinamas tik iškeltos bankroto bylos eigoje. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį, šalys byloje nesutinka dėl ieškovo piniginio reikalavimo dydžio. Kadangi keliant bankroto bylą kreditorinio reikalavimo teisė negali būti nustatinėjama, todėl, esant ginčui dėl kreditorinio reikalavimo, nėra pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo.

12Vien tas faktas, kad yra įsiskolinimas ar skolos neapmokėjimo faktas, nesant apibrėžtam jos dydžiui bei esant ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankišku pagrindu bylai iškelti. Šiuo atveju skolininkui ginčijant piniginę prievolę reikalavimo dydis turi būti sprendžiamas iš esmės bendra ieškininės teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje.

13Atkreiptinas dėmesys, jog byloje taip pat nėra duomenų apie įmonės darbuotojų pretenzijas atsakovui dėl neatsiskaitymų ar duomenų, patvirtinančių įmonės viešą paskelbimą arba kitą pranešimą kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

14Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nei vieno iš ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatytų pagrindų bankroto bylai kelti nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl bankroto byla atsakovui nekeltina (ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai, 10 straipsnis).

15Pareiškėjas Bernholz-Pellets turi galimybę ginti savo teises kitais CK 1.138 str., nustatytais būdais.

16Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, 10 straipsniu, teismas

Nutarė

17Atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Ostilt“.

18Nutartis per dešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai