Byla 2-502/2013
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. L. įmonės „Brennholz-pellets“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ostlit“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-4674-345/2012 pagal ieškovo E. L. įmonės „Brennholz-pellets“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ostlit“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.

5Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Ostlit“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo klausimas.

6Ieškovas E. L. įmonė „Brennholz-pellets“ (toliau – „Brennholz-pellets“) kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovui UAB „Ostlit“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“ bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti visą atsakovui priklausantį turtą, sustabdyti areštuoto turto pagal vykdomuosius dokumentus realizavimą ir išieškojimą per antstolių kontoras. Nurodė, kad šalys susitarė dėl 81 tonos malkų pirkimo – pardavimo ir tuo pagrindu UAB „Ostlit“ 2010 m. spalio 13 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BI000229 10 044 EUR (34 679, 92 Lt). Pažymėjo, kad 2010 m. spalio 13 d. ieškovas bankiniu pavedimu avansu apmokėjo dalį išrašytos PVM sąskaitos – faktūros sumos – 6 056,40 EUR (20 911,53 Lt), po avansinio apmokėjimo atsakovas privalėjo perduoti ieškovui PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas 81 toną malkų, tačiau prekės pristatytos nebuvo. Nurodė, jog 2011 m. vasario 8 d. atsakovas bankiniu pavedimu grąžino ieškovui 900 EUR (3 107, 52 Lt) ir po ilgo vėlavimo pristatė ieškovui dalį sutartos medienos, tačiau prekės buvo nekokybiškos, neatitinkančios šalių sutartų ir numatytų reikalavimų. Pažymėjo, jog norėdamas atgauti sumokėtą avansą arba sutartas prekes, ieškovas kreipėsi dėl teisinių konsultacijų suteikimo ir patyrė 804 EUR (2 776,05 Lt) papildomas išlaidas, todėl atsakovas ieškovui iš viso yra skolingas 4 822,40 EUR (16 650,78 Lt). Nurodė, kad atsakovas turi didelį įsiskolinimą ieškovui, taip pat yra tikimybė, kad atsakovas turi ir kitų neįvykdytų įsipareigojimų, todėl jo finansinė padėtis galimai yra sunki.

7Atsiliepimu į pareikštą ieškinį atsakovas nurodė, kad su pareikštu ieškiniu ir jame nurodyta 4 822,40 EUR dydžio skola nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovo turto vertė – 25 252 Lt, kreditoriams įmonė yra skolinga 9 184 Lt, o pradelstų įsipareigojimų suma, kuri sudaro 8 700 Lt, yra skola ieškovui. Pažymėjo, kad įmonės turtas nėra įkeistas, įmonei bylos teisme neiškeltos, išieškojimai ginčo tvarka nevyksta.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė atsakovui UAB „Ostlit“ iškelti bankroto bylą.

10Teismas pažymėjo, kad vertinant įmonės finansinę padėtį, vadovavosi paskutiniais atsakovo teismui pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais. Nurodė, jog pagal 2012 m. gegužės 15 d. balansą UAB „Ostlit“ turėjo turto už 25 252 Lt, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 12 682 Lt, iš kurių pradelsti įsipareigojimai sudarė 12 682 Lt. Pažymėjo, kad iš pateiktos į bylą 2012 gegužės 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog UAB „Ostlit“ per finansinius metus gavo 8 991 Lt dydžio pelną. Sprendė, kad nors iš pateikto atsakovo UAB „Ostlit“ 2012 m. gegužės 15 d. balanso matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai (12 682 Lt) nežymiai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (12 626 Lt), negalima konstatuoti, kad yra pagrindas atsakovui UAB „Ostlit“ iškelti bankroto bylą. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad įmonė būtų sustabdžiusi ar nutraukusi savo veiklą, o atsižvelgus į aplinkybę, kad įmonė per finansinius metus turėjo 8 991 Lt pelno, debitorinės skolos sudaro 19 130 Lt, o įmonės ilgalaikis turtas sudaro – 1 470 Lt, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo UAB „Ostlit“ nemokumo būklę. Nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškinyje nurodyta 4 822,40 EUR skola ir pripažįsta 2 522 EUR skolą. Šiuo klausimu teismas pažymėjo, jog vien tai, kad yra įsiskolinimas ar skolos neapmokėjimo faktas, nesant apibrėžtam jos dydžiui bei esant ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankiškas pagrindas bylai iškelti. Nurodė, jog šiuo atveju skolininkui ginčijant piniginę prievolę, reikalavimo dydis turi būti sprendžiamas iš esmės bendra ieškininės teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie įmonės darbuotojų pretenzijas atsakovui dėl neatsiskaitymų ar duomenų, patvirtinančių įmonės viešą paskelbimą arba kitą pranešimą kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų, todėl sprendė, kad bankroto byla atsakovui nekeltina.

11III. Atskirojo skundo argumentai

12Atskiruoju skundu ieškovas „Brennholz-pellets“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartį, atsakovui UAB „Ostlit“ iškelti bankroto bylą ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Iš UAB „Ostlit“ pateikto 2012 m. gegužės 15 d. balanso matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai yra 12 682 Lt, o įmonės turtas sudaro 25 252 Lt. UAB „Ostlit“ pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir ji laikytina nemokia. Be to, remiantis turima informacija, UAB „Ostlit“ turtas yra ne 25 252 Lt, o ženkliai mažesnis.

142. Pagal oficialiai skelbiamus duomenis internetiniame puslapyje www.rekvizitai.lt, UAB „Ostlit“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) 2012 m. birželio 19 d. sudarė 3 358,32 Lt. UAB „Ostlit“ pateiktame kreditorių sąraše VSDFV skola nurodoma tik 2 352 Lt, todėl UAB „Ostlit“ pradelstų kreditorinių įsiskolinimų suma yra didesnė.

153. UAB „Ostlit“ pateiktas sąrašas, kuriame nurodyti debitoriai UAB „KRS“ ir UAB „Kelvista“, yra netikslus. UAB „Kelvista“ oficialiame rašte nurodė, kad UAB „Kelvista“ nėra skolinga UAB „Ostlit“. Pažymėtina, kad UAB „KRS“ taip pat nėra įmonės debitorius, tačiau UAB „KRS“ atsisakė pateikti oficialų atsakymą dėl debitorinės skolos UAB „Ostlit“.

164. UAB „Ostlit“ nesutinka su ieškovo nurodyta 4 822,40 EUR skola ir pripažįsta tik dalį skolos – 2 522 EUR. Nepaisant to, kad kreditorinio reikalavimo tiksli suma tarp šalių yra ginčytina, abi šalys sutinka, kad skolos suma yra ir ji tikrai ne mažesnė nei 2 522 EUR (8 707,96 Lt). UAB „Ostlit“ skola ieškovui susidarė 2010 m. spalio mėn. ir iki šios dienos atsakovas nėra įvykdęs savo įsipareigojimų.

175. Iš UAB „Ostlit“ pateikto balanso matyti, kad įmonė ilgalaikio turto turi labai mažai, tik už 1 470 Lt. Tiek pat ilgalaikio turto įmonė turėjo ir praeitais finansiniais metais, todėl įmonės ilgalaikis turtas nedidėja. Didžiąją dalį įmonės turto sudaro debitoriniai įsiskolinimai, tačiau, kaip minėta, atsakovas pateikia netikslius debitorinių įsiskolinimų skaičius, todėl tikėtina, kad įmonės turtas realiai yra dar mažesnis. Be to, palyginus su praėjusiais finansiniais metais, atsakovo turtas sumažėjo daugiau nei perpus, nes praėjusiais finansiniais metais įmonė turėjo turto už 59 880 Lt, o šiais metais nurodo turinti tik už 25 252 Lt.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

19Byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Ostlit“, yra pagrįsta ir teisėta.

20Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

21Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

22Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė, negu pusė įmonės turto vertės. Tuo tarpu kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant. Tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tuo atveju, jeigu iš teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, vis dėlto viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi būti keliama bankroto byla. Tačiau visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-859/2009, 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1113/2009).

23Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Tai, kad bankroto byloje vyrauja viešasis interesas nereiškia, kad teismas, o ne proceso šalys turi įrodinėti su ginčo teisingu išsprendimu susijusias aplinkybes.

24Iš byloje esančių atsakovo UAB „Ostlit“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis įmonė turėjo turto už 59 610 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 56 031 Lt (b. l. 41). Per 2011 metus įmonės grynasis pelnas sudarė 39 898 Lt (b. l. 42). Tai rodo, kad atsakovas, turėdamas didelę įsipareigojimų naštą, vertinant santykį su jo turimo turto verte, vykdė ūkinę veiklą ir išliko aktyvus rinkos dalyvis. Teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės finansinę būklę vertino pagal 2012 m. gegužės 14 d. duomenimis sudarytus finansinius dokumentus, pagal kuriuos UAB „Ostlit“ turtas vertinamas 25 252 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 12 682 Lt. Pažymėtina, kad pagal 2012 m. gegužės 14 d. sudarytą pradelstų kreditorinių įsiskolinimų sąrašą, dalies jų mokėjimo terminai dar nebuvo pasibaigę: 2 352 Lt skolos VSDFV apmokėjimo terminas nurodytas 2012 m. gegužės 15 d., o 1 146 Lt skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai apmokėjimo terminas – 2012 m. gegužės 25 d. Per nepilną 2012 m. pusmetį (iki 2012 m. gegužės 14 d.) atsakovas uždirbo 8 991 Lt grynojo pelno, o jo per vienerius metus gautinos sumos sudarė 19 130 Lt (b. l. 43-44). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra informacijos apie atsakovo veiklos nutraukimą, apie įmonės darbuotojų pretenzijas atsakovui dėl neatsiskaitymų, apie viešą paskelbimą ar kitokį pranešimą kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų, o atsakovo finansiniai dokumentai patvirtina jo gaunamą pelną, nėra pagrindo spręsti, kad įmonė yra nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla. Iš aptartų finansinės atskaitomybės dokumentų, be kita ko, matyti, kad įmonė 2010 metais, priešingai nei 2011 metais ir iki 2012 m. gegužės 14 d., turėjo 55 925 Lt nuostolių (b. l. 42). Tai leidžia spręsti, kad atsakovas turi tik laikinų finansinių sunkumų, todėl suteikiant galimybę atsakovui toliau vykdyti verslą, t. y. įgyvendinant reabilitacinį arba atkuriamąjį nemokumo nustatymo proceso tikslą, yra realios galimybės išsaugoti atsakovą kaip aktyvų ir konkurencingą subjektą, suteikiantį darbo vietas fiziniams asmenims bei teisinį stabilumą kitiems rinkos dalyviams.

25Atskirojo skundo argumentus dėl išaugusios atsakovo skolos VDFV ir netikslaus debitorių sąrašo teisėjų kolegija atmeta, kadangi byloje nesant duomenų apie vėliau galimai atsiradusius kitus atsakovo kreditorius ir/ar debitorius, vien iš šių apelianto nurodomų argumentų nėra pagrindo spręsti apie įmonės finansinės padėties blogėjimą.

26Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai įvertino įmonės finansinę būklę, išanalizavo visas teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes ir pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui.

27Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas su ieškovo nurodomu įsiskolinimu sutinka iš dalies, pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012). Ieškovas, norėdamas inicijuoti atsakovui bankroto bylą, iš pradžių turėtų išspręsti kilusį ginčą, pareikšdamas ieškinį dėl jo nurodomo atsakovo įsiskolinimo priteisimo ginčo teisenos tvarka ir tik išsprendus kilusį ginčą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimas būtų patenkintas, bei nesant galimybės išieškoti priteistų sumų iš atsakovo, inicijuoti bankroto bylą atsakovui.

28Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

29Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi „Brennholz-pellets“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.... 5. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Ostlit“... 6. Ieškovas E. L. įmonė „Brennholz-pellets“ (toliau –... 7. Atsiliepimu į pareikštą ieškinį atsakovas nurodė, kad su pareikštu... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė... 10. Teismas pažymėjo, kad vertinant įmonės finansinę padėtį, vadovavosi... 11. III. Atskirojo skundo argumentai... 12. Atskiruoju skundu ieškovas „Brennholz-pellets“ prašo pakeisti Vilniaus... 13. 1. Iš UAB „Ostlit“ pateikto 2012 m. gegužės 15 d. balanso matyti, kad... 14. 2. Pagal oficialiai skelbiamus duomenis internetiniame puslapyje... 15. 3. UAB „Ostlit“ pateiktas sąrašas, kuriame nurodyti debitoriai UAB... 16. 4. UAB „Ostlit“ nesutinka su ieškovo nurodyta 4 822,40 EUR skola ir... 17. 5. Iš UAB „Ostlit“ pateikto balanso matyti, kad įmonė ilgalaikio turto... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 19. Byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio... 20. Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių... 21. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7... 22. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu nustatyti... 23. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra... 24. Iš byloje esančių atsakovo UAB „Ostlit“ finansinės atskaitomybės... 25. Atskirojo skundo argumentus dėl išaugusios atsakovo skolos VDFV ir netikslaus... 26. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas su ieškovo nurodomu... 28. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės... 29. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi „Brennholz-pellets“... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą....