Byla 2-759/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baldų detalių centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baldų detalių centras“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-2772-178/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Akruona“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baldų detalių centras“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas UAB „Akruona“ 2009 m. vasario 24 d. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė iškelti atsakovui UAB „Baldų detalių centras“ bankroto bylą, nes atsakovas ilgiau nei pusę metų neatsiskaito už patiektą produkciją, o priverstinis 58 000 Lt dydžio skolos išieškojimas nesėkmingas. Ieškovas dar 2008 m. lapkričio 21 d. išsiuntė atsakovui raginimą per 30 d. sumokėti skolą (b. l. 9-10), įspėdamas, jog priešingu atveju jis inicijuos bankroto bylos atsakovui iškėlimą (ĮBĮ 6 str. 2 d.), tačiau atsakovas į raginimą nereagavo.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 20 d. pranešimu nustatė atsakovui 15 d. nuo pranešimo įteikimo terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį (b. l. 28).

5Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 20 d. raštu (b. l. 29) kreipėsi į atsakovą su prašymu per 5 dienas nuo dokumento įteikimo pateikti kreditorių ir skolininkų sąrašus su jų adresais bei skolų sumomis, atsiskaitymo terminus, paskutinių ir einamųjų metų iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui (2009 m. vasario 24 d.) sudarytą finansinę atskaitomybę, informaciją apie teismuose iškeltas bylas, išieškojimus ne ginčo tvarka.

6Prašytų pateikti dokumentų iš atsakovo pirmosios instancijos teismas negavo, todėl dalį jų, susijusių su atsakovo finansine atskaitomybe, išreikalavo iš VĮ Registrų centro (b. l. 37, 40-57).

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi (b. l. 59-60), priimta rašytinio proceso tvarka, remdamasis ieškovo pateiktais įrodymais ir turimais atsakovo 2007 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, iškėlė atsakovui bankroto bylą.

8Atsakovas UAB „Baldų detalių centras“ atskiruoju skundu (b. l. 69-70) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, jog:

91. teismo procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo tinkamai pagal CPK 117, 123 straipsnių reikalavimus įteikti; neigia jam siųstų teismo procesinių dokumentų gavimo faktą;

102. UAB „Baldų detalių centras“ direktorius A. S., būdamas vieninteliu teisėtu įmonės atstovu, neturėjo galimybės atstovauti įmonę, nes nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki šiol serga;

113. pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės 2009 m. gegužės 4 d. nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes į jį neatvyko atsakovas, kuriam nebuvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą. Tokiu atveju teismas turėjo atidėti posėdį (CPK 246 str. 2 d.);

124. nepripažįsta esąs nemokus, nes atsakovui didelę pinigų sumą skolinga kita įmonė - UAB „Vilniaus nekilnojamas turtas“.

13Ieškovas UAB „Akruona“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 85) su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė grubių procesinių pažeidimų – tinkamai neinformavo atsakovo apie paskirto posėdžio dėl bylos iškėlimo laiką ir vietą. Be to, byloje atsirado naujų aplinkybių. 2009 m. gegužės 25 d. bylos šalys pasirašė skolų dengimo aktą, pagal kurį 25 000 Lt dydžio atsakovo skolą ieškovui perėmė UAB „Vilniaus nekilnojamas turtas“, o beveik 17 000 Lt skolą atsakovas įsipareigojo sumokėti pagal sudarytą grafiką.

14Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

16Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

17Byloje kilo ginčas dėl to, ar teismo procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti tinkamai; ar atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastys pažeidė atsakovo teisę būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars); ar teismo posėdis, kuriame buvo sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, turėjo būti atidėtas nepranešus atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

18CPK 117 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotu paštu, per antstolius, kurjerius arba kitais CPK nurodytais būdais. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami juridinio asmens vadovui, valdymo organui, raštinės darbuotojui (CPK 123 str. 2 d.). Jei procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui (CPK 123 str. 4 d.). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo pažymos grįžtamosios šaknelės (b. l. 39), Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinant ieškovo turtinius interesus, taikymo ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 20 d. pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovo vadybininkei V. S. buvo įteikti 2009 m. balandžio 17 d. Nors 2009 m. balandžio 23 d. pranešimas apie teismo posėdžio dėl bankroto bylos iškėlimo, kuris vyks rašytinio proceso tvarka, laiką ir vietą (b. l. 58) atsakovui buvo siųstas paprastu paštu (t. y. be grįžtamosios šaknelės), tačiau atsakovas jau nuo 2009 m. balandžio 17 d. žinojo arba turėjo žinoti apie civilinę bylą dėl bankroto ir rūpintis operatyviu jos išnagrinėjimu, pats domėtis proceso eiga (CPK 7 str. 2 d.).

19Santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu ex officio vienvaldiškai veikia jos vadovas (ABĮ 19 str. 6 d.). Aplinkybė, jog juridinio asmens direktorius A. S. nuo 2009 m. balandžio 7 d. sirgo (b. l. 74-75), nepripažįstama esanti pateisinama priežastis, sukliudžiusi atsakovui pateikti atsiliepimą į ieškinį. Nedarbingumo laikotarpiu bendrovės vadovas vietoj savęs privalo paskirti kitą darbuotoją, kuris jį pavaduotų nedarbingumo laikotarpiu, taigi ir turėtų teisę atstovauti bendrovei išoriniuose santykiuose, antraip atsakovui tenka prisiimti su tuo susijusią neigiamų padarinių atsiradimo riziką. B to, egzistuoja galimybė įmonės darbuotojams (turintiems juridinį išsilavinimą) išduoti generalinį įgaliojimą veikti įmonės vardu bet kokio teismo proceso metu (CPK 55 str. 2 d.).

20Pažymėtina, kad rašytinio proceso atveju teismas apie procesinių dokumentų priėmimo laiką ir vietą dalyvaujančius byloje asmenis informuoja pranešimais, išskyrus atvejus, kai CPK nenumato tokio informavimo (CPK 133 str. 3 d.). Nei CPK, nei ĮBĮ nenumato imperatyvaus reikalavimo teismui pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims apie paskirtą rašytinį teismo posėdį dėl bankroto bylos iškėlimo. Kitaip tariant, tai reiškia, jog teismas ne tik kad neturėjo pareigos įteikti atsakovui pranešimą apie rašytinio posėdžio, kuriame bus sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, laiką ir vietą CPK 117 ir 123 straipsnių nustatyta tvarka, bet ir turėjo teisę nesiųsti atsakovui jokio pranešimo. Juo labiau, neatvykus atsakovui, pirmosios instancijos teismas neturėjo atidėti rašytinio posėdžio dėl bankroto bylos iškėlimo, nes rašytinio proceso atveju dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 str. 2 d.). Apeliantas nepagrįstai prašo rašytiniam procesui taikyti CPK 246 straipsnio 2 dalį, kuri reglamentuoja atsakovo neatvykimo į žodinį teismo posėdį procesines pasekmes.

21Susiklosčius šiai situacijai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu nepadarė apelianto išvardintų procesinės teisės pažeidimų.

22Antra vertus, kadangi bylos dėl bankroto bylos iškėlimo yra susijusios su viešuoju interesu, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 320 straipsnio 2 dalimi, peržengia atskirojo skundo ribas ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, padarė klaidingą išvadą apie atsakovo nemokumą ir iškėlė jam bankroto bylą, nors prieš tai nesurinko svarbių įrodymų apie atsakovo finansinę padėtį.

23Bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (lot. lex speciali derogat generali) (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis, reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas atsirasti teisiniam netikrumui. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti turtinių įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Vadinasi, bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

24Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą dėl įmonės nemokumo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Išvadą apie bendrovės nemokumą teismas padarė remdamasis iš VĮ Registrų centras gautu atsakovo balansu, sudarytu 2007 m. gruodžio 31 d. duomenimis, pagal kurį tuo laiku įmonės turtas sudarė 195 716 Lt, o per 1 m. mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 140 633 Lt, t. y. perpus daugiau nei į balanso įrašyto turto vertė.

25Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, kurie atspindi realią įmonės finansinę būklę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, kaip to reikalauja viešasis interesas. Viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti atsakovo finansinę būklę, tačiau tai nepaneigia bylos šalių pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas į jį (CPK 178 str.). Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie ieškinio pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgti į įmonės finansinės būklės pokyčius per laikotarpį nuo ieškinio gavimo iki bylos iškėlimo, nes pagal įstatymą teismui yra suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

26Nors pirmosios instancijos teismas 2009 m. kovo 20 d. raštu įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus apie įmonės finansinę būklę (ĮBĮ 9 str. 1 d., 2 d. 1 ir 4 p.) (b. l. 29), tačiau atsakovui jų nepateikus, pirmosios instancijos teismas netaikė nurodytų procesinių sankcijų ir apsiribojo iš VĮ Registrų centro gautais atsakovo paskutiniais teiktais įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais (b. l. 37, 40-57); daugiau veiksmų, siekdamas nustatyti atsakovo finansinę būklę, nesiėmė. Taigi teismas priėmė nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą, nors neturėjo surinkęs esminių duomenų apie atsakovo finansinę būklę, kaip antai, skolininkų ir kreditorių sąrašų, duomenų apie atsiskaitymą su darbuotojais, valstybės (savivaldybių) bei socialinio draudimo biudžetais, t. y. neatskleidęs bylos esmės. Neturėdamas atsakovo kreditorių ir skolininkų sąrašų, kuriuose būtų užfiksuoti atsakovo įsipareigojimų kontrahentams sumos ir jų įvykdymo terminai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nemokumą nustatinėjo palyginęs į įmonės balansą įrašyto turto vertę su per vienerius metus mokėtinomis sumomis ir trumpalaikiais įsipareigojimais. Vertinant, ar įmonė yra nemoki ir jai tuo pagrindu keltina bankroto byla, turi būti atsižvelgta į pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolų) dydžio ir į balansą įrašyto turto vertės santykį. Pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus įrodymų rinkimo subjektas, turi teisę rinkti įrodymus apie atsakovo finansinę būklę ne tik kreipdamasis į atsakovą, bet ir į valstybės institucijas, turinčias duomenų apie atsakovo finansinę būklę (pvz., Valstybinę mokesčių inspekciją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, kt.).

27Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ydingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimo pagrindus, neišsiaiškino realios atsakovo finansinės padėties, todėl skundžiama nutartis naikinama kaip de jure ir de facto nepagrįsta, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Iš naujo nagrinėdamas su atsakovo mokumu susijusius klausimus pirmosios instancijos teismas inter alia turi įvertinti po apskųstos nutarties priėmimo įvykusius faktus: dėl skolos dalies, iš kurio kildinamas ieškovo reikalavimas, perkėlimo (CK 6.115-6.116 str.) ir likusios ieškovo skolos įvykdymo terminų išdėstymą.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baldų detalių centras“ iškėlimo klausimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas UAB „Akruona“ 2009 m. vasario 24 d. Vilniaus apygardos teismui... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 20 d. pranešimu nustatė atsakovui 15... 5. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 20 d. raštu (b. l. 29)... 6. Prašytų pateikti dokumentų iš atsakovo pirmosios instancijos teismas... 7. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi (b. l. 59-60),... 8. Atsakovas UAB „Baldų detalių centras“ atskiruoju skundu (b. l. 69-70)... 9. 1. teismo procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo tinkamai pagal CPK 117, 123... 10. 2. UAB „Baldų detalių centras“ direktorius A. S., būdamas vieninteliu... 11. 3. pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės 2009 m. gegužės 4 d.... 12. 4. nepripažįsta esąs nemokus, nes atsakovui didelę pinigų sumą skolinga... 13. Ieškovas UAB „Akruona“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 85) su... 14. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 16. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 17. Byloje kilo ginčas dėl to, ar teismo procesiniai dokumentai apeliantui buvo... 18. CPK 117 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia... 19. Santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu ex officio vienvaldiškai... 20. Pažymėtina, kad rašytinio proceso atveju teismas apie procesinių dokumentų... 21. Susiklosčius šiai situacijai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 22. Antra vertus, kadangi bylos dėl bankroto bylos iškėlimo yra susijusios su... 23. Bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles,... 24. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių... 25. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės-finansinės... 26. Nors pirmosios instancijos teismas 2009 m. kovo 20 d. raštu įpareigojo... 27. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3... 29. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir...