Byla e2A-282-227/2018

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,

2uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus, trečiojo asmens J. K. prisidėjimą prie atsakovo A. K. apeliacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, tretieji asmenys byloje J. K., R. P., A. D., A. M., UAB „Medeiva“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei G. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

  1. Ieškovė G. K. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę - K, atsakovui A. K. pavardę – K; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) padalyti santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir ieškovei priteisti 17 išvardintų žemės sklypų, taip pat žemės sklypą, esantį ( - ) ir jame esantį pastatą - kontorą su gyvenamosiomis patalpomis, kitus statinius bei išvardintą kilnojamąjį turtą, o atsakovui priteisti 10 nurodomų žemės sklypų, sodybos statinius, esančius adresu ( - ); sodybos statinius, esančius adresu ( - ); veršidę, kitus statinius, esančius adresu ( - ); statinį – ūkinį pastatą, esantį ( - ), taip pat nurodomą kilnojamąjį turtą bei UAB „Teisinių žinių centras“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ir bendrovę kaip turtinį vienetą; ūkininko ūkį paliekant jam visas teises ir pareigas pagal 2005-05-19 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N73/05-0022, ir 2010-04-01 žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp A. K. ir R. L. bei E. M., o taip pat visas teises ir pareigas, susijusias su dalyvavimu programose „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“, „Melioracijos griovių tvarkymas“, bei kitas teises ir pareigas, susijusias su žemės ūkio veikla; 4) pripažinti šalims lygias teises į gautinas pajamas ir išmokas, susijusias su ūkininko ūkiu, tai yra po ½ dalį visų gautinų pajamų ir išmokų už 2015 metus: po ½ dalį išmokų (VIPS + Žalinimas + Išmoka už pirmuosius hektarus) už 2015 m. įdirbtus laukus (124,35 ha) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA); po ½ dalį išmokų už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių už 2015 m. (124,35 ha) iš NMA; po ½ dalį pajamų už 2015 metų derlių (91,33 ha grikių, 9,05 ha vasarinių kviečių ir 4,91 ha žirnių); 5) priteisti ieškovei iš atsakovo ½ dalį visų jo gautų ir vienasmeniškai išleistų pajamų ir išmokų, susijusių su ūkininko ūkiu už 2015 metus, iš viso 30 074,22 Eur: ½ dalį pajamų pagal 2014-05-24 žemės sklypų nuomos sutartį su A. V. V. už 2015 metus – 2285, 24 Eur; ½ dalį gautinų NMA išmokų – 9 777,11 Eur; ½ dalį gautų ir gautinų pajamų už derlių – 16 142, 37 Eur; ½ dalį VMI grąžinto PVM mokesčio - 1842,50 Eur; 6) ieškovei ir atsakovui priteisti po ½ reikalavimo teises į išieškomą 10333,51 Eur sumą iš V. K. ir į išieškomą 3463,08 Eur sumą iš S. M.; 7) iš atsakovo priteisti ieškovei piniginę kompensaciją 100703,07 Eur už atsakovui natūra tenkančią didesnę turto dalį, santuokinio turto sumažinimą, ieškovei priklausančios žemės ūkio paskirties žemės naudojimą 2016 – 2017 metais ir prarastą užstatą prokuratūrai, įpareigojant kompensaciją sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8) įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei asmeninius daiktus: juodo ąžuolo veidrodį 300 Eur vertės ir juodo ąžuolo bufetą 700 Eur vertės; 9) steigti priverstinę hipoteką nurodytam atsakovo turtui: 2 žemės sklypams bei visiems sodybos statiniams, esantiems adresu ( - ); 10) prievoles valstybei palikti mokėti solidariai; 11) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinyje nurodė, kad ūmus ir agresyvus atsakovo charakteris, netinkamas požiūris į santuokinį gyvenimą ir šeimą, nuolatinis psichologinis smurtas ir terorizavimas, atsakovo neištikimybė ir bendro šeimos turto mažinimas nulėmė, kad buvo nebeįmanoma toliau gyventi santuokoje, atsakovas ne kartą fiziškai smurtavo prieš ieškovę ir jų dukras, o kartą - net prieš ieškovės motiną, prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo neprisidėjo nei moraliai, nei materialiai, prasidėjus ištuokos procesui atsakovas tapo visai neprognozuojamas, bendruose namuose apgyvendino savo motiną, kuri irgi yra nusistačiusi prieš ieškovė, todėl ieškovė bijodama patirti fizinį ir psichologinį smurtą buvo priversta išsikraustyti iš namų ir bylos nagrinėjimo metu teisme nuomojasi butą. Atsakovas nuo 2008 metų yra padaręs eilę nusikalstamų veikų, dėl ko buvo 8 mėnesius sulaikytas įkalinimo įstaigoje, vykę baudžiamieji procesai neigiamai paveikė šeimos gyvenimą, net atsakovui grįžus visą namų ir ūkio priežiūra teko vienai ieškovei, ji 2015 metais pavasario sėjos metu buvo pasiėmusi kasmetines atostogas ir viena rūpinosi ūkio darbais. Atsakovas ieškovės darbo ir pastangų nevertino, priešingai – didžiąją dalį šeimos darbu ir lėšomis įdirbtų laukų be ieškovės žinios ir sutikimo savanaudiškai deklaravo savo motinos J. K. vardu, siekdamas asmeniškai gauti pajamas, atsakovas be ieškovės sutikimo ir prieš jos valią ėmė perleidinėti santuokoje įgytą turtą (žemę, žemės ūkio techniką, danielius) tretiesiems asmenims, daugiausia savo motinai J. K., piktybiškai slėpė nuo ieškovės informaciją apie šeimos ūkį ir gaunamas pajamas, siekdamas santuokoje iš bendrų šeimos pinigų įgytu turtu disponuoti, kaip savo asmeniniu turtu. Atsakovas siekdamas sumažinti šeimos pajamas, kurios priklauso abiem sutuoktiniams, savo motinos vardu 2015 m. birželio mėnesį įregistravo ūkininko ūkį (valdą) be ieškovės sutikimo šalims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, J. K. įregistravo PVM mokesčio mokėtoja, jos vardu veikdamas pagal įgaliojimus rengia ir vykdo įvairius projektus šalių naudojamose ir valdomose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir šalių šeimos lėšomis. Ieškovė dėl psichinio ir fizinio smurto, viso šeimos turto užvaldymo ir trukdymo turtu naudotis, savavaliavimo ir melagingų pareiškimų policijai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo įžeista ir pažeminta, buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai senatvę sulaukti šeimoje, kuriai ji atidavė visą gyvenimą, ieškovė buvo priversta kreiptis į psichiatrus ir vartoti medikamentus, todėl ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Eur.
  3. Nurodė, kad šalių ūkis buvo įregistruotas 1996 metais atsakovo vardu, tačiau šalys ūkyje visą laiką dirbo kartu, o nuo 2008 metų ieškovė praktiškai viena rūpinosi ūkio priežiūra, deklaruodavo žemės ūkio naudmenas ir organizavo Europos Sąjungos remiamų projektų įgyvendinimą. 2011 – 2014 metais buvo sudarytos valstybinės žemės pirkimo išsimokėtai sutartys, po ko šalių ūkis ženkliai išsiplėtė, buvo įsigyta žemės ūkio technika bei padargai, prisiimti ilgalaikiai finansiniai ir teisiniai įsipareigojimai projektuose „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“, „Melioracijos griovių tvarkymas“. 2014 m. rudenį ir 2015 m. pavasarį iš bendrų šeimos lėšų buvo įdirbta virš 290 ha žemės. Iki 2015 m. paramos ūkiui prašydavo pagal šias priemones: „Tiesioginės išmokos“ ir „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“. Iki 2016 m. birželio 30 d. iš viso už 2015 metais (2014 m. rudenį ir 2015 m. pavasarį šalių asmeninėmis lėšomis įdirbtą žemę) turi būti gauta apie 42 000 Eur išmokų ir 71476,24 Eur (suma nustatytina pagal 2015 m. pavasarį pasėtą grūdinių kultūrų plotą, vidutinį derlių nuo 1 ha ir 2015 m. supirkimo kainas, kadangi atsakovas piktybiškai vengia pateikti tikslius duomenis) pajamų už parduotą grikių, vasarinių kviečių ir žirnių derlių.
  4. Šalys turi reikalavimo teisę į V. K. ir S. M. dėl šalių turtui nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo bei reikalavimo teisę į A.V. V. pagal žemės sklypų nuomos sutartį.
  5. Šalys turi bendrą prievolę valstybei pagal valstybinės žemės pirkimo -pardavimo sutartis.
  6. Šalys turi kreditorių: skolingos UAB „Medeiva“ 1000 Eur už vielos tinklą, asmeniškai atsakovo sumokėtos UAB „Medeiva“ lėšos po bylos iškėlimo yra įskaičiuotinos svarstant kompensacijų klausimą. Šalys turėjo 1000 Eur skolą J. I., kurią ieškovė grąžino jau prasidėjus ištuokos procesui iš savo asmeninių lėšų, o gavusi avansą pagal preliminariąją sutartį iš M. ir I. P. nuo likusios 814,84 Eur sumos padarė užskaitymą, todėl atsakovas ieškovei dar liko skolingas 92,58 Eur.
  7. Ieškovė prašė turtą padalinti lygiomis dalimis, priteisiant sutuoktiniams atskirus nekilnojamuosius daiktus. Nurodė, kad namas, esantis ( - ), buvo pastatytas vienai šeimai su bendra katiline ir šildymo sistema ir kitais bendrais techniniais mazgais, todėl po santuokos nutraukimo dalį namo priežiūros ir naudojimo klausimų neišvengimai tektų spręsti kartu, ko neįmanoma padaryti dėl itin konfliktiškų santykių su atsakovu ir jo motina. Analogiška situacija yra su sodyba, esančia ( - ) Todėl ieškovė prašė padalinti turtą atskirais daiktais, siekiant ateityje išvengti ginčų ir konfliktų su atsakovu tiek buityje, tiek turto valdymo klausimais. Kadangi atsakovas teigia, jog ketina ūkininkauti toliau, be to realiai užvaldė sodybą, atsakovui priteistinas ūkininko ūkis su infrastruktūra ir sodyba, o ieškovei priteistinas visas gyvenamasis namas su kontora, esantis ( - ), nes ieškovė gyvena ir dirba pačiame Rokiškyje.
  8. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas be ieškovės, kaip sutuoktinės žinios ir sutikimo bei prieš jos valią perleido santuokoje įgytą turtą tretiesiems asmenims, daugiausia savo motinai J. K., o gautas lėšas pasisavino: 1) 2015-05-08 už 7 240 Eur šalys iš R. S. nusipirko ratinį traktorių „ChTZ. T-150K“, grūdų sėjamąją „Combi“, 5 korpusų plūgą, 6 korpusų kultivatorių, kiek anksčiau kultivatorių (lėkštės) „ZPUH Tolme“ 2) atsakovas gavo 14 365 Eur išmoką už dalyvavimą programoje „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“, paramos priemonėje „Pelno nesiekiančios investicijos“, tačiau šiuos šeimos pinigus panaudojo 2015-07-23 asmeninės 18 755 Eur paskolos sutarties su UAB „Ivabaltė“ dengimui; 3) atsakovas UAB „Kiemeliai“ pristatė šalių derlių, tačiau „Kiemeliai“ padarė užskaitą už techniką, kuri perleista atsakovo motinai J. K., tokiu būdu buvo sumažinta šeimos turto 2 299 Eur suma; 4) atsakovas 5 danielius perleido ūkio darbininkui M. R., tokiu būdu sumažindamas šeimos turtą 724,05 Eur suma bei 7 danielius perleido savo motinai J. K., tokiu būdu sumažindamas šeimos turtą 1 013,67 Eur suma; 5) 2015 m. birželio mėnesį atsakovas savo motinos vardu deklaravo šalių lėšomis įdirbtas žemes, tokiu būdu atsakovas savo motinai perleido išmokas (VIPS + Žalinimas + Išmoka už pirmuosius hektarus) už 155,6 ha iš NMA ir sumažino šeimos turtą 16997,09 Eur; 6) 2015 m. birželio mėnesį atsakovas savo motinos vardu deklaravo šalių lėšomis įdirbtas žemes, tokiu būdu jai perleido išmokas už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių už 155,6 ha iš NMA ir sumažino šeimos turtą 5 417,84 Eur; 7) atsakovas, perleisdamas 2015 m. išmokas iš NMA už 155,6 ha (VIPS + Žalinimas + Išmoka už pirmuosius hektarus ir už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių) tretiesiems asmenims (savo motinai) perleido ir pajamas už 2015 m. derlių (55,56 ha vasarinių kviečių, 60,61 ha. grikių, 10,06 ha. žirnių), tokiu būdu papildomai sumažindamas šeimos turtą 39 191,50 Eur suma; 8) 2012 m. vasario 27 d. bendrovei UAB „Teisinių žinių centras“, šalys paskolino 54 500 Lt jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų, skolą iki 2014 metų pabaigos periodinėmis išmokomis UAB „Teisinių žinių centras“ grąžino asmeniškai atsakovui kuris visą grąžintą sumą išleido savo asmeninių poreikių tenkinimui ir sumažino šeimos turtą 15 784 Eur suma; 9) atsakovui pagal antstolės I. B. vykdomus vykdomuosius raštus 2014 – 2015 metais buvo pervesta 8 679,27 Eur suma, kurią atsakovas nuo ieškovės nuslėpė ir šeimos poreikiams nepanaudojo; 10) atsakovui pagal antstolės O. N. vykdomą vykdomąjį raštą 2012 – 2013 metais buvo pervesta 101,36 Eur suma, kurią atsakovas nuo ieškovės nuslėpė ir šeimos poreikiams nepanaudojo; 11) kaip matyti iš gautų banko išrašų, atsakovas iš ūkio gautų pajamų atidavė asmeninę paskolą UAB „Teisinių žinių centras“ 1 750 Eur, o taip pat pervedė sau į savo asmeninę sąskaitą 34 339 Eur, kuriuos išsigrynino, bei pervedė savo motinai 19 530 Eur tariamų paskolų, kurių niekada nebuvo, tokiu būdu atsakovas iššvaistė bendro turto (arba jį paslėpė) 55 619 Eur sumai. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo kompensaciją už sumažinto santuokinio turto dalį, taip pat kompensaciją už 10 000 litų dydžio užstato įmokėjimą į prokuratūros sąskaitą, dėl ko ieškovė 2008 metais ėmė paskolą iš banko, o pinigai buvo prarasti dėl atsakovo kaltės.
  9. Taip pat ieškovė prašė priteisti kompensaciją ir už ½ dalį sutuoktiniams priklausančios žemės ūkio paskirties žemės naudojimą po 8 940 Eur už kiekvienus kalendorinius metus, pradedant nuo 2016 metų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
  10. Atsakovas A. K. galutinai sutikslinęs priešieškinio reikalavimus, patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę - K, atsakovui– K; 2) padalyti santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir atsakovui A. K. priteisti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nurodytą priešieškinio 3.9, 3.11, 3.12, 3.14, 3.15, 3.17, 3.18 ir 3.19 punktuose, įskaitant UAB „Teisinių žinių centras“ ir ūkininko ūkį; 3) padalyti santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir ieškovei G. K. priteisti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nurodytą priešieškinio 3.10, 3.11, 3.13, 3.14, 3.16 ir 3.17 punktuose, padalinti ieškovės pinigines lėšas, esančias ieškovės sąskaitoje „Swedbank“; 4) nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir pastatu – kontora su gyvenamosiomis patalpomis, esančiais ( - ), sodybos, esančios ( - ), sodybos, esančios ( - ), fermų komplekso, esančio ( - ), žemės sklypo, esančio ( - ), tvarką, kaip tai nurodyta priešieškinio 3.11 punkte; 5) prievoles valstybei palikti mokėti solidariai; 6) padalyti pinigines prievoles taip, kaip nurodyta priešieškinio 3.21 punkte; 7) prievolę pagal 2015-05-07 preliminariąją sutartį dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), įsigijimo bei visas kylančias iš jos teises, įskaitant būsimą nuosavybės teisę, ir pareigas pripažinti A. K. ir G. K.; 8) G. K. ir A. K. priteisti po ½ reikalavimo teisės į išieškomą turtą taip, kaip nurodyta priešieškinio 3.20 punkte; 9) priteisti atsakovui turtą, nurodytą 3.4 punkte; 10) atidėti žyminio mokesčio mokėjimą; 11) priteisti iš ieškovės G. K. atsakovo A. K. naudai bylinėjimosi išlaidas.
  11. Priešieškinyje nurodė, kad jis visuomet buvo ištikimas, lojalus ir dėmesingas savo sutuoktinei, sąžiningai vykdė sutuoktinio teises ir pareigas, visada veikė vardan šeimos interesų ir jautė atsakomybę už šeimą. Dėl ieškovės nepagrįstų kaltinimų dėl santuokos nutraukimo ir siekimo užvaldyti bendrą jungtinį santuokinį turtą, kad turtas atitektų dukrai ir žentui, dėl nepagrįsto ieškovės kreipimosi į teisėsaugos institucijas, toliau šalims gyventi santuokoje nėra galimybių. Atsakovas nepadarė nusikalstamų veikų ir neperleido santuokinio turto nei tretiesiems asmenims, nei savo motinai, jis finansiškai ir fiziškai visada prisidėjo prie buities ir ūkio tvarkymo ir šia našta dalindavosi su ieškove. Atsakovas nuo 2015 m. gegužės mėnesio vienas rūpinasi ūkiu ir visu santuokos metu įgytu turtu, jam padeda sodyboje mama. Ieškovė dar 2014 metais be jokio rimto pagrindo sugalvojo nutraukti santuoką ir su dukra bei žentu veikia pagal sugalvotą santuokinio turto užvaldymo scenarijų, dėl ko šalių bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Prasidėjus ištuokos procesui ieškovė nerodė jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą ir namuose savivaldžiavo, išnešė iš namų šeimos ir atsakovo asmeninius daiktus. Atsakovas dėl ieškovės veiksmų, kuriais ji pažeidė santuokines pareigas ir nulėmė santuokos iširimą, patyrė stiprių dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, emocinį ir fizinį (širdies) skausmą, nervinę įtampą, jam pasidarė sunku dirbti ir susikaupti, pašlijo sveikata. Dėl pablogėjusios sveikatos atsakovas lankėsi pas gydytojus ir vartoja medikamentus. Nurodė, kad bute adresu ( - ), esantis 17 050 Eur vertės kilnojamasis turtas nebuvo parduotas šalims sudarant buto pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas 2016-05-24 sudarė žemės sklypų nuomos sutartį su J. K., pagal kurią J. K. iš šalių nuomojasi žemės ūkio naudmenas ir moka nuomos mokestį, kuris yra lygus pusei einamųjų metų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos pagrindinės išmokos už plotus dydžio sumos. UAB „Teisinių žinių centras“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir įtrauktina į dalijamo turto masę, 2015 metai bendrovei buvo nuostolingi, bendrovės, kaip turtinio vieneto vertė yra 280 Eur. Ūkininko ūkis buvo įkurtas santuokoje, kaip šeimos verslas, šalys ūkyje dirbo kartu iki 2015 m. pavasario. Atsakovas vienas prisiėmė ilgalaikius finansinius ir teisinius įsipareigojimus ir nuo 2015 metų be ieškovės dalyvauja projektuose „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ ir „Melioracijos griovių tvarkymas“. Šalys turi bendrą prievolę valstybei pagal valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, taip pat šias prievoles: 5 000 litų prievolę ūkininkui A. D. už parduotus grikius 2008 metais; 2 000 litų prievolę ūkininkui R. P. už laukų purškimą herbicidais 2012 metais; 2 898 Eur prievolę ūkininkui A. M. už arimą ir kultivavimą 2013 metais; prievolę J. K. už paskolintas lėšas bendriems šeimos poreikiams tenkinti: pagal skirtingas sutartis viso 54 000 litų (15 652 Eur) sumai; prievolę I. P. ir M. P. už suteiktą paskolą, pardavus jiems butą ir garažą be baldų, esančių bute ( - ); prievolę pagal 2015-05-07 preliminariąją sutartį dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), įsigijimo iš I. P. ir M. P.. Atsakovas nėra skolingas 1 000 Eur J. I. ir 1 226,54 Eur I. P. už UAB „Geodema“ atliktus kadastrinius matavimus.
  12. Priešieškinyje prašė šalių santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis idealiosiomis dalimis, atsakovui priteisti po ½ dalį kiekvieno -žemės sklypo, ½ pastato – kontoros, sodybos gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų inžinerinių įrenginių, nustatant, kad sodybos ūkiniais pastatais šalys naudojasi bendrai, o žemės sklypais - pagal V. B. tyrinėjimo įmonės pateiktus žemės sklypų padalijimo planus, pagal nurodytus indeksus. Pagal atsakovo pateiktus planus pastato – kontoros su gyvenamosiomis patalpomis, esančio ( - ), prašė tam tikras patalpas paskirti bendram ieškovės ir atsakovo naudojimui, nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką, atsakovui priteisti ir paskirti naudotis pastato – kontoros patalpas, kurios yra skirtos jo profesinei veiklai vykdyti bei nustatyti, kad virš kontoros esančia palėpe naudojasi tik atsakovas. Taip pat prašė šalims priteisti po ½ dalį sodybos gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ), ir nustatyti gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarką, šalims kilnojamąjį turtą padalinti pagal priešieškinyje siūlomą variantą, dalį daiktų paliekant bendram šalių naudojimui.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, paliko G. K. pavardę - K, A. K. – K, pripažino, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 metų birželio mėnesio. Priteisė iš atsakovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
  2. Teismas nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso visi ieškinyje ir priešieškinyje nurodyti nekilnojamojo turto objektai, kilnojamieji daiktai, išskyrus, autokraną „SMK-7“, 100 paprastųjų vardinių UAB „Teisinių žinių centras“ akcijų, ūkininko ūkis, kuriuos įvertino ir padalino, paskirstė piniginę kompensaciją, nustatė ir paskirstė įsipareigojimus, išsprendė kitus su tuo susijusius klausimus.
  3. Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), su statiniu - kontora su gyvenamosiomis patalpomis ir priklausiniais, esantį adresu ( - ), natūra padalino idealiosiomis dalimis kiekvienam iš sutuoktinių, nustatant naudojimosi tvarką šiuo turtu. Ieškovei G. K., a. k. ( - ), paskyrė naudotis sklypo 1090/1493 dalį R. B. žemėtvarkos darbų įmonės 2015-08-27 parengtame plane pažymėtą raide „B“, ir 2/3 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. ( - ), bendros 4 891,50 Eur vertės, ir pastato - kontoros su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. ( - ), 32839/54007 dalį ir patalpas 2000-03-10 plane pažymėtas šiais indeksais: I aukštas: 1-7, 1-6, 1-8, 1-9, 1-10, 1-5, 1-4, G-1; II aukštas: 1-24, 1-25, 1-26, 1-27, 1-23, 1-28, 1-22; III aukštas: 1-29, bendros 60 805,08 Eur vertės. Atsakovui A. K., a. k. ( - ), paskyrė naudotis sklypo 403/1493 dalį, R. B. žemėtvarkos darbų įmonės 2015-08-27 parengtame plane pažymėtą raide „A“, ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. ( - ), bendros 1 808,50 Eur vertės, ir pastato - kontoros su gyvenamosiomis patalpomis 21168/54007 dalį ir patalpas 2000-03-10 plane pažymėtas šiais indeksais: I aukštas: 1-11, 1-12, 1-13, 14, 1-15, 1-3, 1-2, 1-1; II aukštas: 1-20,1-21, 1-19, 1-18, 1-16, 1-17, bendros 39 194,92 Eur vertės. G. K. ir A. K. paliko bendram naudojimui patalpas rūsyje, plane pažymėtas R-1, R-2, R-3, R-4 bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelė), unikalus Nr. ( - ).
  4. Ieškovei priteisė asmeninės nuosavybės teise sprendimo rezoliucinėje dalyje išvardintus 19 žemės sklypų bendros 244 942,88 Eur sumos, kilnojamus daiktus, esančius adresu ( - ), kurių bendra vertė sudaro 15 735 Eur; pistoletą „Walter PP“ kartu su dėtuve ir 4 vnt. šovinių (saugomas Panevėžio apskrities VPK ginklų saugykloje) – bendros 195 Eur vertės; juodo ąžuolo senovinį veidrodį ir bufetą, esančius ( - ), bendros 1 000 Eur vertės.
  5. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise teismas priteisė sprendimo rezoliucinėje dalyje išvardintą nekilnojamąjį turtą: 8 žemės sklypus, kurių bendra vertė yra 205 172,08 Eur; visus sodybos, esančios adresu ( - ) statinius, bendros 22 900 Eur vertės; žemės sklypą ir jame esančius visus sodybos statinius, adresu ( - ), bendros 3 732 Eur vertės; veršidę, kitus inžinerinius statinius (mėšlidę), kitus inžinerinius statinius (vandens bokštą, artezinį gręžinį), esančius adresu ( - ), bendros 27 094 Eur vertės; statinį – ūkinį pastatą, esantį ( - ), 1 060 Eur vertės.
  6. Priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą: daiktus, esančius ( - ), kurių bendra vertė 3 683 Eur; kombinuotą medžioklinį šautuvą „Simpson“ – 700 Eur vertės; kultivatorių (lėkštės) „ZPUH Tolme“ – 3 500 Eur vertės; šieno/žolės liekanų smulkintuvą „Kuhn ( - ) – 600 Eur vertės; grūdų sraigę – 500 Eur vertės; žoliapjovę „Stiga Combi 105, Park residence 4WD“ – 1 500 Eur vertės; automobilinę priekabą „MAZ 8114“ (raudona), v. n. ( - )– 250 Eur vertės; cisterną 3 m3 – 150 Eur vertės; 2 cisternos dyzeliniam kurui laikyti (baltos plastmasės) ir 1 cisterną dyzeliniam kurui laikyti (juodos plastmasės) – bendros 140 Eur vertės; vielinę tvorą (3 km) – 2 300 Eur vertės; metalo suvirinimo aparatą su kabeliu – 200 Eur vertės; deguonies balioną – 15 Eur vertės; 2 dujų balionus – bendros 40 Eur vertės; medžio obliavimo stakles – 60 Eur vertės; artezinio šulinio giluminį siurblį – 40 Eur vertės; pjūklą „Husqvarna“ – 180 Eur vertės; betoninių blokelių gaminimo įrenginį – 85 Eur vertės; GPS įrenginį „Garmin eTrex20“ – 118 Eur vertės; bityno inventorių – 27 Eur vertės; 50 vnt. betoninių stulpų – bendros 300 Eur vertės; 12 vnt. lovinių betoninių plokščių PK (600 cm x 95 cm) – bendros 300 Eur vertės; dvigubo pjovimo lentas 3 cm storio (8 kubiniai metrai) – bendros 400 Eur vertės; dvigubo pjovimo lentas 5 cm storio (2 kubiniai metrai) – bendros 100 Eur vertės; medinius bruselius 10 cm x 10 cm (2 kubiniai metrai) – bendros 150 Eur vertės; krovininį automobilį „GAZ – 52“ - 150 Eur vertės; automobilį „Land Rover Discovery“, v. n. ( - ), 2 000 Eur vertės; traktoriaus puspriekabę v. n. ( - ), 300 Eur vertės; traktoriaus puspriekabę, v. n. ( - ), 300 Eur vertės; traktoriaus puspriekabę, v. n. ( - ), 300 Eur vertės; vielinę tvorą „HT 17/194/15“ (1 km), 2 389,37 Eur vertės; 30 vnt. danielių, bendros 4 348 Eur vertės, ir daiktus, esančius ( - ): 6 seifus – bendros 425 Eur vertės, dulkių siurblį „Philips FC9079“ (geltonas) – 20 Eur vertės, treniruoklį „Kettler“ – 150 Eur vertės.
  7. Teismas sprendimu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 100 vnt UAB „Teisinių žinių centras“ paprastųjų vardinių akcijų, kurios vienos nominali vertė 100 Lt (28,96 Eur) ir bendrovę kaip turtinį vienetą 8 539,14 Eur vertės, taip pat ūkininko ūkį, paliekant jam visas teises ir pareigas pagal 2005-05-19 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N73/05-0022 ir 2010-04-01 žemės sklypo nuomos sutartį , sudarytą atsakovo su R. L. ir E. M., taip pat visas teises ir pareigas, susijusias su dalyvavimu programose „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“, „Melioracijos griovių tvarkymas“, bei kitas teises ir pareigas, susijusias su žemės ūkio veikla.
  8. Pripažino šalims lygios teisės į gautinas pajamas ir išmokas, susijusias su ūkininko ūkiu, tai yra po ½ dalį visų gautinų pajamų ir išmokų už 2015 metus: 1) po ½ dalį išmokų (VIPS + Žalinimas + Išmoka už pirmuosius hektarus) už 2015 m. įdirbtus laukus (124,35 ha) iš NMA; 2) po ½ dalį išmokų už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių už 2015 metus (124,35 ha) iš NMA; 3) po ½ dalį pajamų už 2015 metų derlių (91,33 ha grikių, 9,05 ha vasarinių kviečių ir 4,91 ha žirnių).
  9. Priteisė ieškovei iš atsakovo ½ dalis visų jo gautų ir vienasmeniškai išleistų pajamų ir išmokų, susijusių su ūkininko ūkiu už 2015 metus, iš viso – 29 462, 86 Eur: 1) ½ dalis pajamų pagal 2014-05-24 žemės sklypų nuomos sutartį su A. V. V. už 2015 metus - 2 285,24 Eur; 2) ½ dalis gautinų NMA išmokų – 9 044,37 Eur; 3) ½ dalis gautų ir gautinų pajamų už derlių – 16 290,75 Eur 4) ½ dalis VMI grąžinto PVM mokesčio - 1 842,50 Eur.
  10. Šalims priteisė po ½ reikalavimo teisės į išieškomą 10 333,51 Eur sumą iš V. K. ir į išieškomą 3 463,08 Eur sumą iš S. M..
  11. Iš atsakovo priteisė ieškovei 74 189,26 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui natūra tenkančią didesnę turto dalį, santuokinio turto sumažinimą, ieškovei priklausančios žemės ūkio paskirties žemės naudojimą 2016 – 2017 metais ir prarastą užstatą prokuratūrai, įpareigojant atsakovą kompensaciją sumokėti per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
  12. Teismo sprendimu patenkintiems ieškovės turtiniams interesams užtikrinti nustatyta priverstinė hipoteką sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytam nekilnojamajam turtui vieneriems metams, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kai priverstinė hipoteka bus įregistruota Lietuvos Respublikos hipotekos registre.
  13. Pripažino teisę ieškovei nuo 2018 m. sausio 1 d. gauti 8 940 Eur kompensaciją iš atsakovo už ½ dalį sutuoktiniams priklausančios žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, už kiekvienus kalendorinius metus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
  14. Solidariomis šalių prievolėmis pripažino rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodytas prievoles valstybei pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis. Taip pat solidariomis šalių prievolėmis pripažintos 1 449,27 Eur prievolė A. D., 579,71 Eur prievolė R. P., 1 159,42 Eur prievolė A. M., 1 000 Eur prievolė UAB „Medeiva“. Iš atsakovo ieškovei priteistos 8 717,33 Eur bylinėjimosi išlaidos, o valstybei - 3 725,88 Eur žyminio mokesčio ir 50,72 Eur pašto išlaidų.
  15. Kitą ieškinio dalį atmetė.
  16. Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nurodė kad atsakovo nuteisimas neduoda pagrindo preziumuoti, jog šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes po to šalys toliau gyveno kartu. Įvertinęs elektroninius susirašinėjimus teismas pripažino, kad laiškai yra pakankamas objektyvus įrodymas, leidžiantis pagrįstai teigti buvus santuokinės neištikimybės faktą. Teismas įvertinęs liudytojų parodymus dėl smurto ieškovės, artimųjų atžvilgiu, medicininius dokumentus pripažino, kad vienas atsakovo fizinio smurto atvejis prieš ieškovę yra pilnai įrodytas ieškovei į bylą pateikus M.Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto 2006-05-29 išvadą (t. 6, b. l. 53-54). Teismo manymu ieškovė neturėjo jokio pagrindo išsigalvoti susižalojimus ir nebūtais dalykais (iš esmės nusikaltimo padarymu) apkaltinti atsakovą, jeigu jis prieš ją nebūtų realiai smurtavęs. Pažymėjo, kad 2006 metais fizinis smurtas prieš šeimos narius tam tikru lygmeniu dar buvo toleruojamas tiek visuomenės, tiek teisėsaugos institucijų, kas dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad ieškovė tikrai buvo sumušta atsakovo, kadangi tuo metu išviešinti sutuoktinio smurtą išdrįsdavo reta moteris. Kas liečia ieškovės teiginius, kad atsakovas prieš ją smurtavo psichologiškai, teismo nuomone yra pakankamas pagrindas manyti, kad taip iš tikrųjų buvo. Teismas pripažino, kad atsakovas yra stipri ir linkusi dominuoti asmenybė, sudėtingo ir sunkaus charakterio, ir tai parodė savo pasisakymais bylos nagrinėjimo metu, demonstruodamas savo viršenybę prieš ieškovę. Atsakovas savo charakterio savybes bando pateikti kaip „neišvengiamas“ pagal zodiako ženklą (skorpionas), nors nesiskaitymas su sutuoktinės nuomone bei jos interesų nepaisymas, išvis nėra pateisinamas gyvenant santuokoje, kur abu sutuoktiniai yra lygūs.
  17. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir atsakovo teiginius kuo pasireiškė ieškovės kaltė dėl santuokos išrimo, konstatavo, kad abu tėvai atsakingi dėl vaikų ugdymo, todėl ieškovė negali būti viena kalta dėl bylinėjimosi su dukra. Atsakovo teiginius, kad ieškovė padeda užvaldyti dukrai šalių santuokoje įgytą turtą laikė deklaratyviais, juolab, kad byloje yra nustatytas pačio atsakovo nesąžiningumas valdant šalių turtą. Nurodė, kad be atsakovo paaiškinimų nėra kitų įrodymų apie netinkamą ieškovės elgesį atsakovo ir jo motinos atžvilgiu. Pažymėjo, kad santykiai tarp ieškovės ir atsakovo motinos tapo konfliktiški tik prasidėjus teisminiams ginčams. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl šeimos iširimo kalta ir ieškovė ir dėl to nėra pagrindo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kaip prašė atsakovas baigiamosiose kalbose (priešieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės).
  18. Įvertino ieškovės pateiktus medicininius dokumentus dėl nustatytos diagnozės, gydymosi Rokiškio psichikos sveikatos centre, aplinkybes, pagrindžiančias atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, atsižvelgė į šalių santuokoje išgyventą laiką ir ieškovės teisėtus lūkesčius senatvę sulaukti šeimoje, ieškovės amžių, bylos nagrinėjimo trukmę bei konstatavo, kad ieškovė dėl santuokos iširimo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo priverta lankytis pas gydytojus dėl psichikos sveikatos būklės. Pripažino, kad jai buvo padaryta neturtinė žala, kurios prašomas priteisti dydis (5000 Eur), įvertinus atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančio turto vertę, yra proporcingas padarytai žalai bei atsakovo turtinei padėčiai. Atmetė atsakovo teiginius, kad medicinines pažymas išrašė ieškovės draugai, nurodė, kad nėra pagrindo abejoti oficialiuose gydymo įstaigos pateiktuose dokumentuose užfiksuotų duomenų .
  19. Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašų teismas nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso visi ieškinyje ir priešieškinyje nurodyti nekilnojamojo turto objektai, kadangi jie buvo įgyti santuokos metu.
  20. Nurodė, kad šalys nesutaria dėl nekilnojamojo turto vertės. Teismas vertino ieškovės pateiktą teismui UAB „STIVVF“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurios turto vertės nustatymo pažymoje žemės sklypo, esančio adresu ( - ) ir jame esančių sodybos statinių bendra nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo dieną (2017-01-19) nustatyta 50 200 Eur (t.13, b.l.5-6), o atsakovas rašytiniame paaiškinime vertina 30 000Eur (t.14, b.l.70). Teismas žemės sklypą, esantį ( - ) 27 300 Eur vertės ir statinius, kuriuos teismas įvertino 22 900 Eur suma, priteisė atsakovui.
  21. UAB „STIVVF“ išvada, kad žemės sklypo, esančio adresu ( - ) su jame esančiais statiniais bendra nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo dieną (2017-01-19) yra 106 700 Eur, o atsakovo teigimu- 80 000 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas individualus turto vertinimas yra tinkamas įrodymas, priešingai nei atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai dėl turto vertės, asmens vardu „B. Ž.“ elektroniniu paštu 2012 metais atsakovui pateikti net nepasirašyti paaiškinimai dėl namo konstrukcijų, atsakovo pateiktos termonuotraukos ir fotonuotraukos.
  22. Šalims nepateikus įrodymų dėl žemės sklypo, esančio adresu ( - ) ir jame esančios sodybos statinių turto vertės, teismas šio turto vertę nustatė remdamasis VĮ „Registrų centras“ duomenimis.
  23. Spręsdamas dėl statinių, esančių ( - ) vertės, teismas vadovavosi VĮ „Registrų centras“ paskaičiuota rinkos verte, nes individualus vertinimas neatliktas.
  24. Teismas pažymėjo, kad dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertės ieškovė nepateikė jokių papildomų įrodymų, tačiau 2017-05-04 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė parodė, kad skaičiuojant žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertę buvo remtasi jų atliktu individualiu nekilnojamojo turto vertinimu, pagal kurį 1 ha žemės kaina tose apylinkėse yra 1 400 Eur. Teismas pripažino, kad ieškovės nurodoma 1 ha žemės rinkos vertė, t. y., 1 400 Eur, kurią galima matematiškai išskaičiuoti iš atlikto 19,59 ha žemės sklypo, esančio adresu ( - ), įvertinimo yra tinkamas būdas nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypų rinkos vertę, nes byloje nėra kitų individualaus vertinimo būdu gautų duomenų.
  25. Nurodė, kad ieškovė žemės sklypą, esantį ( - ), įvertino 40 000 Eur, nes tai namų valdos sklypas sostinėje, patraukli statyboms vieta, pagal savo plotą ten galima statyti du kotedžus. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo nustatė, kad 0,2357 ha dydžio žemės sklypas yra 26 400 Eur vidutinės rinkos vertės ir skirtas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Teismas įvertino sklypo lokalizaciją, dydį ir naudojimo pobūdį, ieškovės nurodomą sklypo vertę (40 000 Eur) bei atsakovo priešieškinyje nurodomą vertę (26 400 Eur), pripažino, kad šių sumų matematinis vidurkis (33 200 Eur) yra artimesnis žemės sklypo rinkos vertei.
  26. Sprendime pažymėjo, kad dėl daugumos dalintinų kilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), vertės šalys susitarė. Ginčas kilo dėl automobilio VW „Passat“, v. n. ( - ) automobilio „Land Rover Discovery“ v. n. ( - ), strėlinio krano „SMK-7“ (atsakovas teigė, kad jo nėra), automašinos „Gaz-52“ (krovininis furgonas), 2-jų ašių medinės priekabos su bortais „PTS-4H“ (atsakovas teigė, kad ji yra S. J.), trąšų transportavimo priekabos (atsakovas teigė, kad ji G. R.), vielinė tvora „HT 17/194/15“ (1 km) (atsakovas teigė, kad tvora suplyšusi ir sunaudota ūkyje), taip pat kilo ginčas dėl danielių (vieno vertė 500 Lt) skaičiaus (30 ar 28 vnt.). Įvertinęs VW „Passat“ pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, draudimo išmokos gavimo aplinkybes pripažino, kad šis turtas šalims nebepriklauso ir dalintinos tik už automobilį gautos lėšos. Spręsdamas dėl automobilio „Land Rover Discovery“ bei automašinos „Gaz-52“ vertės teismas vertino skelbimų portalo www.autogidas.lt, B. K. IĮ 2017-09-20 pažymos, kurioje nurodyti visureigio gedimai, duomenis, šalių poziciją bei sprendė, kad tikslinga nustatyti daiktų rinkos vertę, kuri yra artima šalių nurodomam daiktų vertės sumos matematiniam vidurkiui: automobilis „Land Rover Discovery“ - 2 000 Eur, krovininis automobilis „Gaz-52“ - 150 Eur. Įvertinęs Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenis, liudytojo G. R. parodymus pripažino, kad trys puspriekabės yra sutuoktinių turtas, o šalims sutarus, jog 2-jų ašių priekabos/tralo vertė yra 300 Eur, sprendė, kad visų trijų puspriekabių vertė tokia pati. Šalims nesutarus dėl vielinės tvoros vertės bei nepateikus įrodymų teismas pripažino, jog jos vertė yra lygi šalių nurodomam daikto vertės sumos matematiniam vidurkiui – 2 389,37 Eur/1 km (ieškovė vertino 2978,74 Eur, atsakovas- 1800 Eur). Įvertino pranešimų dėl ūkinių gyvūnų bandos duomenis ir sprendė, kad danieliai ne tik krito, bet ir dauginosi, todėl teisinga dalinti 30 danielių.
  27. Pripažino byloje nesant pakankamai duomenų, kad autokranas „SMK-7“ šalims priklausė nuosavybės teise, todėl nesprendė dėl šio turto padalinimo. Ieškovės nurodytų daiktų: juodo ąžuolo senovinio veidrodžio ir bufeto bendros 1 000 Eur vertės, nepripažino ieškovės asmenine nuosavybe ir jį dalino natūra priteisdamas ieškovei nesant dėl to tarp šalių ginčo.
  28. Nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl santuokos metu įkurtos bendrovės UAB „Teisinių žinių centras“ vertės, nes jis neįvertintas. Teismas laikė, kad šios bendrovės, kaip turtinio vieneto, vertę apibūdina įstatinio bendrovės kapitalo (2 896 Eur) ir ilgalaikio bei trumpalaikio turto matematinė suma. Iš byloje esančios UAB „Teisinių žinių centras“ 2016 metų sutrumpinto finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto nustatė, kad bendrovės ilgalaikį turtą sudaro automobilis „Honda Accord“ 5 543,02 Eur likutinės vertės ir planšetė „Apple IPAD“ 100,12 Eur likutinės vertės. (t. 17, b. l. 10-13), todėl sprendė, kad turtinio objekto rinkos vertė yra 8 539,14 Eur.
  29. Nesant ginčo tarp šalių teismas nustatė, kad jos turi bendrą prievolę valstybei pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, 2017 m. birželio 19 d. duomenimis šalys buvo skolingos 150 215,1 Eur už nusipirktą žemę, palūkanas nuo įmokų už žemę ir delspinigius, taip pat turi bendrą prievolę – 1 000 Eur skolą UAB „Medeiva“ už parduotą tinklą. Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus nustatė, kad šalys turi 1 449,27 Eur solidarią prievolę A. D., 579,71 Eur solidarią prievolę R. P. ir 1 159,42 Eur solidarią prievolę A. M., kadangi atsakovas pripažįsta tik 4 000 litų (1 159,42 Eur) skolą.
  30. Nurodė, kad atsakovas teigė, jog šalys turi bendrą prievolę J. K. už paskolintas lėšas bendriems šeimos poreikiams tenkinti pagal sudarytas paskolos sutartis viso 54 000 litų (15 652 Eur). Teismas įvertino ieškovės paaiškinimus, paskolų sutarčių turinį, tai, kad sutartyse nėra ieškovės parašo, ji paskolų nepripažino ir sprendė, kad atsakovo, jo motinos paaiškinimų nepakanka įrodyti faktui, jog paskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos interesams tenkinti. Pripažino, kad ši prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė.
  31. Byloje buvo nustatyta, kad J.I buvo paskolinusi šalims 1 000 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė iš savo asmeninių lėšų atlygino skolą. Nustatė, kad šalys nebeturi jokių prievolių I. P. ir M. P., kadangi pagrindinė sutartis pagal preliminariąją žemės sklypo 2015 m. gegužės 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį šalių nustatytais terminais nebuvo sudaryta, o pagal preliminariąją sutartį sumokėtas avansas buvo gražintas iš avanso išskaičiavus šalių įsiskolinimą.
  32. Teismas pripažino, kad ieškovės siūlomas kilnojamojo turto padalinimo būdas atskirais daiktais labiausiai atitinka abiejų šalių interesus, kadangi po santuokos nutraukimo šalys į asmeninę nuosavybę įgys buities techniką bei namų apyvokos reikmenis, kurių visiškai užtenka namų apstatymui ir kasdieninių poreikių tenkinimui. Atsakovui priteisiama žemės ūkio technika užtikrina jo ūkio veiklos tęstinumą. Stambiausia ir reikalingiausia buitinė technika (skalbimo mašinos, šaldytuvai ir televizoriai) po santuokos nutraukimo pasidalintų tarp abiejų šalių, kadangi šalys šių daiktų turi užtektiną kiekį. Atsakovo priešieškinyje pateiktą siūlymą palikti dalį daiktų bendram šalių naudojimui teismas laikė neracionaliu. Taip pat ieškovės siūlomą žemės sklypų padalinimą atskirais turto objektais, pripažino racionaliausiu šio nekilnojamojo turto padalinimo variantu, kadangi po santuokos nutraukimo šalims atiteks atskiri žemės sklypai, kurių bendras plotas šalims pasiskirstytų apylygiai.
  33. Teismas kritiškai vertino atsakovo priešieškinyje siūlomą turto padalinimo variantą, pagal kurį namas, esantis ( - ) ir sodybos gyvenamasis namas būtų padalintas šalims atskiromis patalpomis. Pripažino, kad nepatogu, nepraktiška ir neracionalu priskirti šalims atsakovo siūlomas patalpas, kurios yra išdėstytos per visus namo aukštus, o tuo labiau gana nemažą dalį patalpų paskiriant bendram naudojimui, be to, būtų reikalinga atlikti ir tam tikrus statybos darbus, siekiant pertvarkyti ir izoliuoti patalpas.
  34. Pripažino, kad nebūtų teisinga vienai ieškovei priteisti bendro net 540,07 kv. m. dydžio patalpas Rokiškio mieste, o priteisimas atsakovui tik sodybos, esančios kaime, kuris nuo Rokiškio nutolęs daugiau, nei 25 kilometrai, neatitiktų atsakovo interesų, nes jis yra teisininkas ir jam atitenka bendrovė UAB „Teisinių žinių centras“, dėl to tikslinga atsakovui priteisti kontoros patalpas, kuriose toliau galėtų veikti bendrovė ir kurios vėliau galėtų būti pertvarkomos į gyvenamąsias. Todėl sprendė, kad nekilnojamasis turtas, esantis Rokiškio mieste, dalintinas natūra idealiosiomis dalimis kiekvienam iš sutuoktinių, nustatant naudojimosi tvarką šiuo turtu.
  35. Darė išvadą, kad šalių interesus labiausiai atitiktų toks turto padalinimo būdas, kai ieškovei priteisiamos gyvenamosios patalpos (su garažu) esančios ( - ), o atsakovui yra priteisiama sodyba – gyvenamasis namas, esantis ( - ), kuris byloje esančiais duomenimis yra 157,11 kv. m. bendro ploto, 2014 metais suremontuotas ir visiškai pritaikytas gyvenimui jame apskritus metus, ir kontoros patalpos, esančios ( - ), paliekant šiame name esančias rūsio patalpas ir kiemo aikštelę bendram šalių naudojimui, kadangi ten yra įrengta katilinė, stovi katilas, boileris, įrengta malkinė. Nustatė naudojimosi tvarką minėtu turtu.
  36. Teismas, įvertinęs duomenis apie ieškovės atsakovui atliktus pavedimus, tai, kad atsakovas buvo nedarbingas laikotarpyje nuo 2015-04-28 iki 2015-05-25, ieškovė 2015 m. gegužę, kai paprastai vyksta pavasario sėja, turėjo pasiėmusi atostogas, pripažino, kad ji 2015 metų gegužės mėnesį rūpinosi ūkiu ir organizavo pavasarinę sėją bei su atsakovu dar vedė bendrą ūkį. Todėl santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 metų birželio mėnesio (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovas pateikė 2015-05-16 žemės nuomos sutartis, kuriomis šalims priklausanti žemė (daugiau nei 150 ha) buvo išnuomota J. K. bei 2015-05-16 paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią J. K. ūkis teikia atsakovo ūkiui žemės įdirbimo ir kitas su žemės ūkio veikla susijusias paslaugas, atsižvelgė į tai, kad J. K. yra 89 metų amžiaus moteris, ji nesugebėjo atsakyti į konkrečius teismo klausimus apie ūkį, nesigaudo dokumentų tvarkyme, savo ūkį vertina kaip bendrą su atsakovu, jos vardu atsakovas teikia įvairias paraiškas, turi įgaliojimą mamos vardu tvarkyti visus reikalus bei sprendė, kad atsakovas formaliai įkūrė ūkį savo motinos vardu, išnuomojęs šalims priklausančią žemę sukūrė schemą, kurią naudodamas nuslėpė ir pasisavino abiem sutuoktiniems priklausantį turtą. Formaliai egzistuojantis J. K. ūkis turi savo darbininkų, kurie tuo pačiu dirba ir atsakovo ūkyje, deklaruoja žemę, moka mokesčius, sudaro sandorius, teikia ataskaitas bei teikia paslaugas atsakovo ūkiui už kurias atsakovas, beje, apmoka, nors šalys turi didžiules prievoles Nacionalinei žemės tarnybai, taip pat, atlieka daugybę kitų veiksmų, kurie padeda atsakovui toliau mažinti santuokoje įgyto turto masę ir kurti pridėtinę vertę savo motinos vardu registruotam ūkiui. Teiginį, kad J. K. turi šalims prievolę mokėti žemės nuomos mokestį, pripažino nepagrįstu, sprendė, kad šalims nuosavybės teise priklausantis turtas buvo sumažintas ir žalos atlyginimo klausimas spręstinas per kompensacijų priteisimo mechanizmą.
  37. Pripažino, kad reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo ½ dalį visų jo gautų ir vienasmeniškai išleistų pajamų ir išmokų, susijusių su ūkininko ūkiu už 2015 metus yra iš dalies pagrįstas. Nustatė, kad atsakovui 2015-12-25 A.V. V. pervedė 4 462,80 Eur, o 2016-04-01 - 107,68 Eur pagal 2014-05-24 žemės sklypų nuomos sutartį. (t. 4, b. l. 142, t. 10, b. l. 189), VMI 2015-08-03 pervedė 3 685 Eur. (t. 15, b. l. 19). Šalys 2015 metais pasėjo 151,94 ha grikių, 64,61 ha vasarinių kviečių ir 15,51 ha žirnių, viso 232,06 ha, tačiau atsakovas savo motinai perleido 155,6 ha žemės plotą, kuriame buvo pasėta 55,56 ha vasarinių kviečių, 60,61 ha grikių ir 10,06 ha žirnių, tokiu būdu sumažindamas šeimos turtą 38 894,73 Eur suma, likusi, tikėtina gauta už 2015 metų derlių suma sudaro 32 581,5 Eur. Teismas už 2015 metų derlių gautiną sumą nustatė pagal 2015 metų pavasarį pasėtą grūdinių kultūrų plotą, vidutinį derlių nuo 1 ha ir 2015 metų supirkimo kainas. Nustatė, kad atsakovui pagal pateiktą paraišką NMA pervedė 18 088,75 Eur išmokų. Iš viso ieškovei priteisė pusę nurodytų sumų, t. y. 29 462, 86 Eur pajamų ir išmokų, susijusių su ūkininko ūkiu už 2015 metus (2 285,24 Eur + 9 044,37 Eur + 16 290,75 Eur + 1 842,50 Eur).
  38. Teismas iš 2017-05-08 pakvitavimo (t.6, b.l.43) ir liudytojos R. S. parodymų nustatė, kad 2015 m. gegužės mėnesį šalys už 7 240 Eur nupirko iš R. S. žemės ūkio techniką, iš kurios: atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo šalių ratinį traktorių „ChTZ. T-150K“ įregistravo motinos J. K. vardu, o grūdų sėjamąją „Combi“, 5 korpusų plūgą, 6 korpusų kultivatorių 4+2 perleido savo motinai J. K. jų neįregistravęs šalių vardu. Tokiu būdu sumažindamas šeimos turtą 7 240 Eur . Pažymėjo, kad liudytojos R. S. parodymais ji 2015-05-15 PVM sąskaitą -faktūrą, pagal kurią ji šiuos daiktus pardavė J. K. už 363 Eur surašė norėdama nuslėpti mokesčius (t.6, b.l.14), o 2016-02-25 raštą parašė advokatei A. R.(t.6, b.l.17) pasikonsultavusi su A .K. Nustatė, kad iš A. K. banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2015-05-10 iki 2015-05-15 per kelis kartus buvo išgryninta apie 7 500 Eur.
  39. Taip pat iš byloje esančių duomenų (paskolos sutarties, atsakovo banko sąskaitos išrašo, PVM sąskaitos-faktūros, NMA rašto) nustatė, kad atsakovas gavo 14 365 Eur išmoką už dalyvavimą programoje „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“, paramos priemonėje „Pelno nesiekiančios investicijos“, tačiau šiuos šeimos pinigus panaudojo 2015-07-23 asmeninės 18 755 Eur paskolos sutarties su UAB „Ivabaltė“ dengimui, už kurią J. K. vardu buvo nupirktas kombainas CLASS 98 SL MAX, tokiu būdu sumažino šeimos turtą 18 755 Eur suma.
  40. Taip pat atsakovas ŽŪB „Kiemeliai“ pristatė šalių derlių (10 tonų žirnių), tačiau bendrovė padarė užskaitą už techniką, kuri perleista atsakovo motinai, tokiu būdu sumažintas šeimos turtas 2 299 Eur.
  41. Teismas laikė įrodytu ieškovės teiginį, kad 2015 m. birželio mėnesį atsakovas savo motinos vardu deklaravo šalių lėšomis įdirbtas žemes, tokiu būdu atsakovas savo motinai perleido išmokas (VIPS + Žalinimas + Išmoka už pirmuosius hektarus) už 155,6 ha ir sumažino šeimos turtą 16 997,09 Eur ir perleido išmokas už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių ir sumažino šeimos turtą dar 5 417,84 Eur. Nustatė, kad bendro 155,6 ha ploto žemės naudmenas J. K. vardu deklaravo A. K., J. K. pagal šią paraišką buvo išmokėta bendra 22 383 Eur suma laikotarpiu nuo 2016-02-05 iki 2016-02-23 bei papildomai 2016-08-10 34,29 Eur bei 2016-08-11 27,18 Eur, viso 22 444,47 Eur.
  42. Nustatė, kad atsakovas, perleisdamas 2015 metų išmokas už 155,6 ha (VIPS + Žalinimas + Išmoka už pirmuosius hektarus ir už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių) savo motinai, perleido ir pajamas už 2015 m. derlių (55,56 ha vasarinių kviečių, 60,61 ha. grikių, 10,06 ha. žirnių), tokiu būdu papildomai sumažindamas šeimos turtą . Teismas sutiko su ieškovės siūlomu kompensacijos apskaičiavimo mechanizmu, kai už 2015 metų derlių gautina suma nustatytina pagal 2015 metų pavasarį pasėtą grūdinių kultūrų plotą, vidutinį derlių nuo 1 ha ir 2015 metų supirkimo kainas ir pripažino, jog 38 894,73 Eur suma laikytina tikėtinomis pajamomis.
  43. Ieškovei teigiant, kad atsakovas nuslėpė jam periodinėmis išmokomis iki 2014 metų pabaigos grąžintą UAB „Teisinių žinių centras“ paskolą, antstolių pagal vykdomuosius raštus išieškotas sumas, teismas pažymėjo, kad padalintos turėtų būti tik tos lėšos, kurios atsakovui pervestos jau šalims nustojus vesti bendrą ūkį.
  44. Nustatė, kad A. K. po 2015-08-26 antstolės I. B. buvo pervesta 676,71 Eur, o 14,03 Eur pervesta G. K., šios išieškotos lėšos priklauso abiem sutuoktiniams. Pripažino, kad ieškovei priklauso 331,34 Eur kompensacija. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas iš ūkio gautų pajamų atidavė asmeninę paskolą UAB „Teisinių žinių centras“ 1 750 Eur, o taip pat pervedė sau į savo asmeninę sąskaitą 34 339 Eur, kuriuos išsigrynino, bei pervedė savo motinai 19 530 Eur tariamų paskolų, tokiu būdu iššvaistė bendro turto (arba jį paslėpė) 55 619 Eur sumai, teismas pripažino, kad ieškovei priteisus ½ dalį 2015 metų ūkio pajamų (29 462, 86 Eur) nebėra svarbu, ką su savo dalimi lėšų daro atsakovas ir nėra pagrindo teigti, kad jis dar papildomai iššvaistė bendro turto arba jį paslėpė 55 619 Eur sumai. Ieškovei prašant priteisti iš atsakovo kompensaciją ir už ½ dalį sutuoktiniams priklausančios žemės ūkio paskirties žemės naudojimą po 8 940 Eur už kiekvienus kalendorinius metus, pradedant nuo 2016 metų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, įvertino, kad suma apskaičiuota už 149 ha naudojimą atsižvelgiant į nuomos kainas (60 Eur už 1 ha) ir tai yra minimali nauda, gaunama iš tokio žemės ploto. Todėl priteisė 17 880 Eur (8 940 Eur x 2) kompensaciją ieškovei už 2016 ir 2017 metus bei pripažino jos teisę gauti 8 940 Eur kompensaciją už kiekvienus paskesnius kalendorinius metus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Sutiko su ieškove, kad atsakovais kaltais veiksmais (buvo prarastas užstatas prokuratūrai) sumažino bendrą sutuoktinių turtą 10 000 litų (2898,55 Eur) suma ir ji turi būti kompensuojama. Sprendė, jog ieškovei iš viso priklauso 65 926,49 Eur kompensacija. Įvertinęs, kad ieškovė turėtų atsakovui kompensuoti 1 138,82 Eur už jai tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, o atsakovas ieškovei turėtų kompensuoti 8 790,37 Eur už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį, tai, kad atsakovas turi ieškovei kompensuoti 92,58 Eur likutį, ieškovei įvykdžius prievolę J. I., ir 887,5 Eur sumos, gautos už automobilį VW „Passat“, o ieškovė turi kompensuoti atsakovui 368,86 Eur, kadangi atsakovas asmeniškai 2016-11-10 UAB „Medeiva“ pervedė 737,72 Eur sumą, pripažino, kad galutinė iš atsakovo ieškovei priteistina kompensacija 74 189,26 Eur sumai. Esant prašymui nustatė priverstinę hipoteką atsakovo turtui – jam tenkančiai daliai žemės sklypo, ir daliai statinio - kontoros su gyvenamosiomis patalpomis ir priklausiniais, esančiam adresu ( - ), kurių bendra vertė 41 003,42 Eur, ir žemės sklypui, esančiam ( - ) , 33 200 Eur vertės. Taip pat pripažino, kad šalių interesų pusiausvyrą labiausiai atitinka vienerių metų kompensacijos išmokėjimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Patenkinęs ieškinį iš dalies, o priešieškinį atmetęs, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

6III.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus motyvai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė G. K. prašo pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), padalijimo būdo ir visą šį nekilnojamąjį turtą priteisti jai natūra, atitinkamai sumažinant iš atsakovo priteistą jai piniginę kompensaciją 41003,42 Eur. Taip pat prašo priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
  2. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino individualias bylos aplinkybes, atsakovo asmenybę, todėl priėmė sprendimą, kurio realus įgyvendinimas būtų labai komplikuotas (praktiškai nerealus) ir iš esmės pažeistų ieškovės teisėtus interesus. Aplinkybė, kad pradiniu ieškiniu pati ieškovė siūlė statinio padalijimo būdą idealiosiomis dalimis, nevertintina kaip tokia, kuri leistų daryti pagrįstą išvadą, jog šiai dienai toks turto padalijimas nepažeistų ieškovės interesų, kadangi po ieškinio pateikimo dienos ji įvertino aplinkybes - visiškai nepriimtiną atsakovo ir jo motinos elgesį su ieškove bendrame name ir sodyboje, grasinimus susidorojimu, nuolatinius konfliktus ir policijos kvietimą. Atsakovas neleistinai pats vienas užvaldė visą santuokinį turtą, juo išimtinai pats vienas naudojasi, savivaldžiauja, ir ieškovė net su teismo, policijos ir antstolių pagalba negalėjo apginti savo pažeidžiamų teisių viso teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu. Todėl neįtikinama, jog šalims pavyks po santuokos nutraukimo kartu spręsti klausimus, susijusiu su bendra daline nuosavybe liksiančio turto valdymu.
  3. Dalijant santuokinį turtą prioritetas turi būti teikiamas savarankiškų turto vienetų priskyrimui kiekvienam sutuoktiniui, jei tai yra įmanoma, nes tokiu būdu yra išvengiama bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sukeliamų sunkumų. Namas buvo statytas vienai šeimai, nėra galimybės visiškai izoliuoti atskiras namo dalis, jis turi vieną katilinę ir vieningą šildymo sistemą su kitais bendrais techniniais mazgais, yra tik po vieną visų komunikacijų įvadą, dėl ko pertvarkyti sistemų be labai didelių investicijų negalima, todėl bendraturčiams didelę dalį esminių namo priežiūros ir naudojimo klausimų neišvengimai tektų spręsti kartu, ko neįmanoma būtų padaryti dėl itin konfliktiškų tarpusavio santykių. Ieškovės privatumas palikus bendram naudojimui rūsio patalpas nebus užtikrintas, nes į rūsį patenkama per ieškovei atitekusias patalpas, t. y. per jos holą (koridorių), iš kurio yra durys į visus ieškovės kambarius ir laiptai į antrąjį aukštą, kas reiškia, jog ieškovė negalės rakinti durų tarp jos gyvenamųjų patalpų ir atsakovui paskirtų patalpų, kas sudarys sąlygas atsakovui netrukdomai, kada panorėjus, patekti į ieškovės koridorių ir atitinkamai į visus jos kambarius, kitas patalpas. Ieškovė bus priversta rakinti visus jai paskirtus kambarius ir patalpas (viso 10 patalpų), o patekimas į 3 aukštą yra laisvas visai, yra laiptai ir erdvė, tad užtikrinti 3 aukšte savo privatumo ir saugumo ieškovė apskritai negali. Atsakovas dažnai vaikščios kurti katilo į rūsį per patalpą 1-8, tvarkyti antenų, į dalį palėpės (dėl kurios patalpų teismas nepasisakė bei kurioje taip pat yra namo vėdinimo sistema) per ieškovei priskirtas patalpas„1-28“ ir „1-29“. Patalpoje „1-21“, kuri atiteko atsakovui, yra visi namo valdymo mechanizmai, kuriuos jis gali bet kada išjungti, o suderinti patekimą į šias patalpas (pvz. sugedus įrangai), tai būtų nerealu atsakovui išvykus į sodybą. Atsakovas iš 1 aukšte jam paskirtos patalpos „1-11“ gali laisvai patekti į ieškovei priskirtą kiemo teritoriją, be to, paskirtoje kiemo dalyje ji neturės jokio privatumo, nes jos kiemas bus po atsakovo patalpų „1-13“, „1-14“, „1-15“ langais. Be to, vanduo teritorijos laistymui yra išvestas į lauką iš kontoros patalpų, valdymas taip pat iš kontoros patalpos „1-12“, kas reiškia, kad ieškovė be atsakovo žinios ir jo buvimo namuose negalės naudotis laistymo vandeniu. Vejos laistymo sistema yra bendra, vanduo pajungiamas ir prie atsakovo patalpų aikštelės, o vandens suvartojimas rodomas ieškovės skaitiklyje. Malkas į rūsį (katilinę) galima sumesti tik per garažo patalpą „G-1“, kuri paskirta ieškovei, todėl atsakovas reikalaus teisės naudotis garažu. Katilinėje esanti bendroji namo įranga (katilas, siurbliai, katilo ventiliatorius) be kieto kuro (malkų) naudoja ir elektros energiją, kuri yra prijungta prie ieškovei tenkančios namo dalies elektros skaitiklio, dėl apmokėjimų kils ginčai. Todėl egzistuoja ir objektyvi priežastis - namo sistemų nedalumas, dėl kurios negalima namo padalinti idealiosiomis dalimis natūra. Namo padalinimas teismo nustatytu būdu šalims suponuos ateityje kitus teisminius ginčus, atsakovas nesirūpins remontu, turto priežiūra, šildymu (atsakovui nebūnant patalpose bei šildant pastatą bus šildomos ir kontoros patalpos, nes nėra kitokios galimybės), tokio turto paklausa bei vertė sumažės ar taps beverte. Atsakovas veiklą vykdo minimaliai, kontoroje dirba vienas, pastaruoju metu su savo asmeninėmis bylomis, todėl jam kontoros patalpos nėra būtinos, be to, esant poreikiui jas galima nusipirkti kitur ar išsinuomoti. Priteisus ieškovei visą žemės sklypą su statiniais sumažėtų iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydis ir sudarytų 33185,84 Eur, kuri ir taip yra ženkli suma. Įvertinus atsakovo elgesį manytina, kad ieškovei bus sunku atgauti priteistas kompensacijas, be to, tai bus ne vienintelė atsakovo prievolė. Prašo pašalinti tam tikrus formalius prieštaravimus dėl unikalaus numerio, kiemo aikštelės.
  4. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo skundo netenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jis visiškai prarastų bet kokias teises į nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), kas neatitinka jo interesų. Ieškovės teiginiai dėl išimtinai konfliktinių šalių tarpusavio santykių, grįsti prielaidomis, vienas smurto atvejis, po kurio šalys kartu gyveno beveik 10 metų, nesutarimas dėl antstolio reikalavimo vykdymo, negali patvirtinti nesant galimybės naudotis turtu, atsakovas pasiruošęs spręsti naudojimosi pastatu klausimus. Nors ieškovė nenori, kad atsakovas praeitų per jai naudotis priskirtą patalpą, pažymėtą indeksu „1-8“, tačiau atsižvelgiant į ieškovei priskirtų gyvenamųjų patalpų plotą ir kambarių skaičių, neįtikėtina, kad atsakovo praėjimas vienu iš jai priskirtų kambarių, kad galėtų pakurti katilinę (tik šildymo sezono metu), realiai pažeistų jos privatumą, o atvejai, kai reikės reguliuoti ant namo stogo iškeltas kabelinės televizijos antenas, galėtų būti labai reti, ne dažniau nei keletą kartų per metus, vaikščioti po jos patalpas atsakovas neketina. Ieškovė galėtų būstą parduoti, be to, atsakovas turėtų pirmenybę patalpas įsigyti, kuria ir pasinaudotų. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas yra teisininkas, jam tikslinga priteisti kontoros patalpas, kuriose toliau galėtų veikti įmonė, be to, atsakovas ketina artimiausioje ateityje atnaujinti advokato veiklą. Advokato kontora adresu ( - ) veikė beveik 10 metų, todėl Rokiškio miesto gyventojai žino šią vietą, Rokiškyje administracinių patalpų rinka yra ribota, ieškovė neplanuoja užsiimti kokia nors privačia veikla, todėl patalpos liktų nebenaudojamos. Tuo atveju, jeigu šalys nesutartų dėl naudojimosi tvarkos, ši tvarka galėtų būti nustatoma ir ateityje keičiama teismo sprendimu. Mano, kad nekilnojamasis turtas yra dalus, nes tai yra gyvenamosios patalpos ir kontora, o aplinkybės, kad pastatas turi tik vieną katilinę, yra bendri komunikacijų įvadai ir pan. nedaliu jo nedaro. Sprendimu teismas ieškovės turtiniams reikalavimams užtikrinti nustatė priverstinę hipoteką turtui, todėl ieškovei nėra pagrindo abejoti, kad ji negaus priteistos kompensacijos. Be to, priteisiant ieškovės asmeninėn nuosavybėn visą turtinį kompleksą, atsakovui priteista kompensacija turėtų sumažėti iki 20839,26 Eur.
  5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo klausimą dėl sprendimo dalies pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
  6. Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  7. Su skundu pateikė papildomus dokumentus: gyvenamojo namo ir kontoros patalpų, žemės sklypų, buitinės įrangos, kelio į sodybą nuotraukas, R. B. prašymo apeliacinės instancijai, Kupiškio rajono apylinkės teismams kopijas, PVM sąskaitos-faktūros, grūdų pirkimo-pardavimo sutarties, pinigų priėmimo kopijas, Kamajų seniūnijos rašto dėl ( - ) sodybos, kelių, susirašinėjimų su Telia dėl telefono ryšio kopijas, Rokiškio miesto seniūnijos charakteristikos kopiją, elektroninio susirašinėjimo metu ūkininko B. B. persiųstos suvestinės kopiją, NTA pateiktus duomenis apie atsakovo dalyvavimą bylų nagrinėjime, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, LR traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenų kopijas, leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus kopiją, žemės sklypo plano su atsakovo atliktais įrašais kopijas, pažymų apie kilusį gaisrą, ieškomo darbininko javapjūtės metu, su priverstinio išieškojimo vykdymu susijusių dokumentų kopijas, bankų pateiktų rezervuotų sumų, galutinių likučių informacijos kopijas, J. K. prašymų VĮ Turto bankui, taupomosios knygelės kopijas, ieškovės įgaliojimo kopiją, susirašinėjimo su notare, M. P., I. P., ieškinio atsakovams M. P., I. P., M. P. priminimo dėl mokėjimo, atsakovo pasiūlymo dėl sutarties sąlygų pakeitimo M. P. kopijas, G. K. išduoto įgaliojimo, jos pranešimo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo kopijas, Nacionalinės žemės tarnybos pranešimų dėl atsisakymo taikyti atsakovui administracinę atsakomybę kopijas, UAB „Žymana“ pranešimo dėl namo ( - ), šios įmonės direktoriaus kvalifikacijos atestatų kopijas, žemės sklypų planų kopijas, medicininių dokumentų, išlaidų vaistams kopijas, Sodros duomenis apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus atsakovui, išvadų dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, darbingumo lygio pažymos kopijas, policijos informaciją apie eismo įvykį, pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriuos prašo priimti. Prašo apygardos teismo išreikalauti iš Bitė Lietuva UAB duomenis dėl telefoninių skambučių R. B..
  8. Nurodo, kad sprendimas neteisėtas, nes santuoka nutraukta tik dėl atsakovo kaltės, nebuvo atskleista santuokos nutraukimo priežasčių esmė, sprendimas pažeidžia atsakovo turtines teises, dalinant turtą neatsižvelgus į interesų pusiausvyros principą, nesudarytas teisingas turto balansas, neteisingai nustatyta turto vertė, turtas padalintas natūra nelygiai, ieškovei priteistas šalių geriausias turtas pagal kainą, funkcinę, geografinę, kokybinę ir kitus požymius, o atsakovas įpareigotas išsikelti iš gyvenamosios vietos į ( - ), priverstinai ūkininkauti ir mokėti ieškovei priteistas kompensacijas, kurios akivaizdžiai nepakeliamos, teismas neįtraukė kreditorių į bylą, nors duomenyse iš ūkininko A. K. buhalterijos, atskiruose skunduose yra duomenų apie A. K. ūkio įsipareigojimus ūkio darbams atlikti už kurą, sėjamąją medžiagą ir kitus ūkiui perkamus dalykus, teismas nenusprendė dėl R. B. skolos, neįtraukė jos į turtą balansą, nors sprendimas turi reikšmės šio asmens teisėms ir pareigoms.
  9. Atsakovas ginčijo 1 000 Eur prievolę J. I. pagal 2015-05-10 paskolos sutartį, kadangi ne ji, o J. Ž. skolino pinigus, juos padavė G. K., o pastaroji privertė jį parašyti raštelį, kad skolingas J. I. 1 000 Eur. J. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovui pagal skolos raštelį yra paskolinęs 700 ar 800 eurų, jam skola dar negrąžinta. Liudytoja J. I. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 metais ieškovė paprašė jos paskolinti 1 000 Eur grikių pirkimui, o atsakovas gegužės 20 dieną parašė raštelį, kurį atnešė ieškovė. Ieškovė ir teismas eliminavo kreditorių UAB „Geodema“, suteikė pirmumą prieš kitus kreditorius. 2014-05-24 iš žemės sklypų nuomos sutartinių santykių G. K. iš V 2015 m. gavo 500 Eur, ką ji patvirtino, šių lėšų šeimos reikalams nepanaudojo, todėl neaišku, kodėl atsakovas ieškovei padarius užskaitymą dar liko skolingas 92,58 Eur.
  10. Liko neįvertinti ieškovės veiksmai šeimoje, dėl buto, garažo, esančio Vilniuje, ieškovės siekis užvaldyti santuokoje įgytą turtą, dėl ko dabar atsakovas yra priverstas bylinėtis su dukra ir žentu teisme, dėl ieškovės veiksmų šalys prarado teisę atpirkti sklypą ir patyrė žalos, kas patvirtina, kad dėl tarpusavio santykių šalys nebendravo 2015-05-07 ir nesudarė žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties dėl ieškovės netinkamo elgesio šeimoje. Ieškovė nuteikė dukras prieš atsakovą, prisidėjo prie konfliktinės situacijos tarp sutuoktinių susidarymo, blogo psichologinio klimato bei nuolatinės įtampos namuose sukūrimo, daug metų atsakovas kentėjo dėl jos psichologinio smurto, ji gąsdino atsakovą sužlugdyti, provokavo, bendrą šeimos turtą perleidinėjo tretiesiems asmenims, nuo 2015 metų gegužės pradėjo ruoštis santuokos nutraukimui, todėl apeliantas nesutinka, kad šalių teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 m. birželio. Atsakovas, būdamas sulaikytas, laiške prašė ieškovės daryti dukroms įtaką, kad jos elgtųsi tinkamai šeimoje, nes jei jų elgesys nesikeis atsakovas bus priverstas palikti šeimą ir išeiti, ką ieškovė patvirtino, tuo ji pripažino, kad iš dalies yra kalta dėl santuokos iširimo. Teismas netenkino prašymų į posėdį iškviesti liudytojus įrodinėjimui dėl santuokos iširimo, kad rungtyniškame procese atsakovas galėtų įrodinėti abipusę kaltę, santuoka iširo po 36 metų. Ieškovė atsakovą provokavo, dėl sužalojimų nepagrįstai kaltino atsakovą, kreipėsi į policiją, 2015 m. gegužės mėn. vartojo atsakovo atžvilgiu psichologinį smurtą siekdama surinkti įrodymus, provokavo atsakovą barniui ir fiksavo įrašymo įranga, paliko atsakovą vieną, ligotą dirbti ūkyje. Atsakovas nebuvo ieškovei neištikimas ir nelojalus šeimai. Ieškovei pažymas apie jos sveikatos būklę išrašė gydymo įstaigos vadovas, o ne gydantis gydytojas, be to, ir atsakovas taip pat patyrė dvasinių išgyvenimų dėl ilgo bylinėjimosi, neturtinę žalą. Mano, kad ieškovei priteistas neturtinės žalos dydis neadekvatus, per didelis, neatitinka teisminės praktikos, be to, santuoką nutraukus dėl abejų šalių kaltės neturtinė žala neatlyginama. Atsakovas visada rūpinosi sutuoktine bei dukromis, padėjo joms finansiškai, tačiau dukra Inga ir žentas apgavo jį dėl buto pirkimo-pardavimo Vilniuje, dėl ko dabar yra byla teisme.
  11. Ieškovė 2015 metais pavasarį visiškai nusišalino nuo šeimos reikalų ir ūkio priežiūros, nedalyvavo pavasario sėjoje, todėl į jų sodybą ūkininkauti ir padėti finansiškai atvyko jo motina J. K., kuri įkūrė savo ūkį ir savarankiškai ūkininkauja. Nuo to laiko jis ūkininkauja vienas, įvairias ūkio paslaugas perka iš motinos, nes motinos ūkis turi technikos, jo motina iš jo ir ieškovės nuomoja žemės ūkio paskirties žemę ir moka nuomos mokestį. Santuokoje įgyto turto atsakovas neperleido kitiems asmenims, todėl ieškovei nepriklauso kompensacija. Taip pat ieškovei nepriklauso pajamos iš ūkio už 2015 metus, kadangi ieškovė nedalyvavo ūkio darbuose, be to, ieškovei nepriklauso ir išmokos už griovių šienavimą, kadangi šiuos įsipareigojimus jis prisiėmė vienas. Nuo 2015 metų ieškovei gali būti mokamas tik žemės nuomos mokestis už žemės ūkio paskirties žemę, iš šių pinigų atskaičius ūkio išlaikymo išlaidas, nes nuo 2015 metų ūkio išlaikymo išlaidas dengia tik atsakovas.
  12. Mano, kad procesas buvo skubinamas, nors atsakovas prašė termino susitaikymui, taikyti mediaciją, sudaryti taikos sutartį, byla nagrinėta šališkai, varžant atsakovo teises, atsakovo prašymas teismui duoti pakankamai laiko paruošti procesinius dokumentus nebuvo patenkintas, dėl ko jis dėl sveikatos problemų, besitęsiančių kitų procesų negalėjo tinkamai ginti savo teisių ir tinkamai paruošti patikslintą priešieškinį, sprendime teismas ieškovės reikalavimus išdėstė išsamiai, o atsakovo priešieškinio reikalavimus, kuriuos atkartoja apeliaciniame skundu, žymiai trumpiau, atsakovo paaiškinimai nebuvo tinkamai analizuojami. Teismas nevykdė pareigos išsamiai išnagrinėti šeimos bylą, nenuvyko vietoje apžiūrėti šalių turto, atsakovas negalėjo pateikti buhalterinių duomenų, teismas neatsižvelgė į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti.
  13. Kadangi šalys yra subrendę ir atsakingi žmonės, todėl šalims nekils jokių problemų gyventi viename name Rokiškyje ir kartu naudotis sodyba. Ieškovei teismas priteisė gyvenamąsias patalpas Rokiškyje, o atsakovui kitą nekilnojamąjį turtą, kurį teismas įvertino neteisingai ir neobjektyviai, taip pat priteisė turtą, kuris neegzistuoja (sudegęs statinys-ūkinis pastatas, esantis ( - )). Kadangi nebuvo sudarytas turto balansas, nevyko ir diskusija apie turto padalijimą šalims po lygiai ir kreditorių interesus. Teismas pripažino, kad bendra turto, esančio ( - ), rinkos vertė vertinimo dieną (2017-01-19) yra 106 700 Eur, nors atsakovas pateikė šio turto įvertinimą pagal VĮ“Registrų centras“ duomenis bei teikė kitus įrodymus dėl pastato vertės. Teismas neįvertino želdinių ir komunikacijų. Žemės sklypo, esančio adresu ( - ) ir jame esančios sodybos statinių - gyvenamojo namo kaina nustatyta neteisingai, visi ūkiniai pastatai supuvę, šį turtą atsakovas prašė dalinti šalims lygioms dalimis bei nurodė kainą. Teismas priteisė ieškovei arčiausiai ( - ) esančius vertingiausius sklypus neatsižvelgiant į tai, kad žemės ūko paskirties žemės sklypai yra išsidėstę per kelis rajonus ir apylinkes. Be to, atsakovas pateikė teismui žemės ūkio paskirties sklypų įvertinimą pagal vidutinę rinkos vertę ir padalijimo variantą tarp šalių. Neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė, neatsižvelgęs į atsakovo paaiškinimus, kad sklype Vilniuje pagal savo plotą galima statyti du kotedžus, nepagrįstai atsisakė dalinti sklypą šalims po ½ dalį natūra ir priteisė sklypą atsakovui taip didindamas piniginę kompensaciją ieškovei. Atsakovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad nekilnojamąjį turtą adresu ( - ), vertina 30 000 Eur, prašė šalims dalinti lygiomis dalimis, tačiau teismas priteisė atsakovui visą vasaros sodybą, o gyvenamąjį namą ieškovei, kas neatitinka protingumo kriterijaus, nes atsakovas ligotas, priešpensijinio amžiaus, žemės ūkiu užsiimti neketina. Statinys - ūkinis pastatas ( - ), sudegęs, kas matyti iš pateiktų nuotraukų, o dėl veršidės atsakovas teismui pateikė VĮ „Registrų centro“ duomenis vidutinę rinkos kainą ir prašė pastatus padalinti lygiomis dalimis, bet jie priteisti atsakovui. Atsakovui pateikus įrodymus dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų rinkos vertės, VĮ „Registrų centro“ duomenis apie vidutine žemės sklypų vertę bei prašant juos padalinti lygiomis dalimis pagal pateiktus projektus, teismas juos padalijo pagal ieškovės pateiktą variantą. Sumažinus žemės vertę ieškovei priteista per daug kompensacijos. Mediniai brūseliai, 150 Eur vertės, yra ( - ) sodybos priklausinys (mediena- statybinės medžiagos), skirtas sodybos remontui, tačiau priteista atsakovui, taip didinant piniginę kompensaciją ieškovei, kaip ir priteisiant automobilį „Land Rover Discovery“, automašiną „Gaz-52“ (bevertis). Teismas turėjo įsitikinti, kad turtas įvertintas teisingai, be to, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas. Atsakovas pateikė duomenis, kad priekabos parduotos, prašė teismo kviesti liudytoją P, teismas buvo nusprendęs iškviesti, bet nekvietė ir priteisė 2 neegzistuojančias priekabas atsakovui. Atsakovui priteistos tvoros dalis suplėšyta, dalis jos pateko į kitų asmenų ar ieškovės priteistus žemės sklypus. Teismas be pagrindo atsakovo pateiktų fotonuotraukų nelaikė tinkamais įrodymais dėl dviejų gyvūnų kritimo, padalino 30 vnt. gyvūnų ir juos priteisė atsakovui. Atsakovas prašė juodą bufetą ir veidrodį palikti ( - ), todėl jie turėjo atitekti atsakovui, bet teismas nurodė, kad dėl to nėra ginčo, priteisė ieškovei. Nors atsakovui priteistos darbo patalpos, tačiau į jas turėtų važinėti kasdien apie 60 km. Šalys turi prievolę J. K. už paskolintas lėšas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, viso 54000 Lt (15653 Eur) sumai.
  14. Nurodo, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas, todėl atsakovas prašė turtą dalinti po ½ dalį, ypatingai nekilnojamąjį. Abi šalys siekia ir nori parduoti žemės sklypus, atsiskaityti su kreditoriais, parduodant didesnį kiekį žemės kaina bus didesnė, todėl padalindamas žemės ūkio paskirties žemės sklypus pagal ieškovės variantą teismas pažeidė atsakovo interesus. Mano, kad parduodamas visas nuosavos žemės ūkio paskirties žemės kiekis apie 300 ha ir 4500 m2 fermų kompleksas yra patrauklesnis pirkėjui. Žemės sklypai išskaidyti ieškovei palankiomis sąlygomis, sudarant galimybę ieškovei jai priteisiamus sklypus parduoti savarankiškai, už didesnę kainą dėl žemės našumo balo, jų geografinės padėties, kai yra netoli gyvenvietės, kur aktyviai ūkininkauja ir yra žemės ūkio paskirties žemės poreikis, ariamos ,melioruotos žemės kiekis ir kitų savybių, jų vertės nurodomos skunde pateiktose lentelėse. Teigia, kad dalijant žemės sklypus teismas apribojo atsakovo galimybes dengti skolas, su vienu iš sklypų ieškovei priteisti jame esantys danielių aptvaras, tvora, betoniniai stulpai, nors danieliai priteisti atsakovui. Teismas neteisingai, pagal ieškovės pamąstymus nustatė žemės sklypų vertę, o ne pagal atsakovo nurodytą vidutinę rinkos kainą. Atsakovo tėvai yra prisidėję 4000 rublių įsigyjant šalims sodybą ( - ), nes šalys 1987m.tokių lėšų nebuvo sukaupę, to ieškovė neginčijo, todėl atsakovui priklauso didžioji dalis sodybos, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.
  15. Teismas nemotyvavo, kodėl atsakovo siūlomas turto, esančio ( - ), padalijimo variantas yra netinkamas, nenustatė naudojimosi turtu tvarkos. Pagal sprendimą be ieškovės sutikimo atsakovas negalės patekti į rūsio patalpas, naudotis žemės sklypo dalimi pažymėtu indeksu „A“, nenustatytas atsakovo patekimas į jam paskirtą žemės sklypo dalį (planelyje apelianto pažymėta indeksu 1), šioje dalyje atsakovas negali naudotis žemės sklypo infrastruktūra, laistymo sistema, lietaus vandens surinkimo sistema, prižiūrėti žemės sklypą, nupjauti žolę, nuplauti langus, atlikti pastato remonto, renovavimo darbus, ten yra apšvietimo sistema, nuotėkų sistema, negali patekti prie paskirtos pastato dalies nuplauti langus, prižiūrėti, remontuoti pastatą (indeksas 3), prižiūrėti nuotekų sistemos šulinių, kurie yra ieškovei paskirtame žemės sklype „B“(indeksai 4,5), sumontuoti alternatyvią pastato dalies šildymo sistemą, nes sklypo dalis planelyje pažymėta indeksu 6, kur yra įvestas vandens ir elektros įvadas paskirtas ieškovei sklype pažymėtu indeksu „B“, negali naudotis įvažiavimo vartais ir aikštele automobiliui saugoti ar kitai veiklai, nes įvažiavimo vartai į vidinį kiemą (8) ir aikštelė (8) yra ieškovei paskirtame žemės sklype „B“. Atsakovas malkas šildymui turi ruošti sklype pažymėtame indeksu „A“ (indeksas 9), tačiau čia krauti rastų negalima, nes gali susmegti trinkelės. Atsakovui sunešti malkas į rūsio patalpas tektų per siauras kontoros patalpų duris 50m. iki rūsio patalpų į kurias praėjimo iš kontoros patalpų nėra. Atsakovui nepriskirta dalis uždaro kiemo teritorijos, jis negali naudoti uždaro kiemo infrastruktūra, jam nesuteikta galimybė malkas ruošti ir sunešti į rūsį, per ieškovės teritoriją ir jai priteistą garažą, atimta galimybė nuplauti automobilį, išsivalyti ir kt. Elektros, vandens įvadai yra garaže (Gl). Teismas nenustatė, kaip atsakovas pateks į virš kontoros esančias įrengtas palėpės patalpas, kuriose įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema ir durys patekimui į kontoros palėpę, yra trečiame aukšte, patalpoje pažymėtoje indeksu 1- 29. Taip pat dėl patekimo ant gyvenamojo namo stogo iš patalpos pažymėtos indeksu 1-29, atsakovas negalės per stoglangį valyti kaminų, tvarkyti antenų, reikalui esant remontuoti, kontoros patalpų dalies, stoglangius, stogą, valyti nuo jų susikaupusį sniegą. Teismas nenustatė naudojimosi tvarkos kaip atsakovas pateks į bendro naudojimo rūsio patalpas, per kur sukraus malkas į rūsyje esančią malkinę, kaip iš kontoros patalpų (1-11) pateks į pirmame aukšte indeksu 1-8 pažymėtą patalpą. Teismo nenustatyta vandens filtrų keitimo galimybė. Atsakovas nesinaudos boilerio teikiamu šiltu vandeniu, kadangi jam nepriteista gyvenamųjų patalpų dalis.
  16. Ieškovei priteisti nauji kilnojamieji daiktai, o atsakovui - atgyvenę, išvežti į sodybą, taip pat ir kontoros turtas (suremontuotas stalo teniso stalas „Kettler“ - 200 Eur vertės; minkštų baldų kampas „Jotule“ - 70 Eur vertės; dulkių siurblys „Philips FC9079“ (mėlynas) - 30 Eur vertės; giluminis siurblys „95R4N9H“ - 55 Eur vertės, kuris būtinas viso žemės sklypo laistymo sistemai). Priešingai nei nurodė teismas, atsakovas pageidavo, kad kilnojamasis turtas, esantis ( - ) (bufetas, veidrodis) liktų priteisiamose patalpose. Nesutinka su teismu, kad atsakovui priteistas ( - ) esanti sodyba vasarojimui yra suremontuota, nes buvo pakeisti langai, kad ji visiškai pritaikyta gyvenimui. Nurodo, kad pastato kambariai šildomi stačiamalkiais pečiais, vandentiekis ir kanalizacija veikia tik vasaros laiku, tualetas lauke, žiemą vanduo iš šulinio, kelias sunkai privažiuojamas, mobilus ryšys nepastovus. Mano, kad sodybos priteisimas neatitinka atsakovo interesų. Atsakovui priteista žemės ūkio technika siekiant užtikrinti jo ūkio veiklos tęstinumą, tačiau teismas negali įpareigoti šią veiklą vykdyti, jis neturi traktoriaus, o atsakovui priteistos S. P. parduotos dvi traktoriaus puspriekabės. Teismas neteisingai padalino santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nepadalijo šalims lygiomis dalims žemės sklypų, nekilnojamojo turto pastatų, automobilių „Land Rover Diskovery“, Gaz-53, danielių, pažeidė atsakovo interesų pusiausvyrą. Nurodo, kad 2000 Lt ieškovei V sumokėjo asmeniškai, tačiau jų ieškovė šeimos reikalams nepanaudojo.
  17. Nors ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kas 2015 m. sėjo ir kieno technika dirbo ruošiant žemę sėjai, iš kur buvo gauta vasarinių kviečių, žirnių sėkla, sėjant 151,94 ha, grikių, 64,61 ha vasarinių kviečių, 15,51 ha žirnių, viso 232,06 ha, teismas sprendė, kad ieškovė organizavo sėją. Teismas darė išvadą, kad atsakovas savo motinai perleido 155,6 ha žemės plotą, kuriame buvo pasėta 55,56 ha vasarinių kviečių, 60,61 ha grikių ir 10,06 ha žirnių (281,83 ha) tokiu būdu sumažindamas šeimos turtą 38 894,73 Eur sumas, bet pati ieškovė nenurodo, kad kaip nors dalyvavo ir 281,83 ha ploto sėjoje. Teismo išvada, kad tik nuo 2015 metų birželio šalys neveda bendro ūkio nepagrįsta, kadangi ieškovė jau ruošėsi skyrybų procesui, buvo renkami įrodymai bylai. Nepagrįstai nurodyta, kad atsakovas paraišką dėl paramos pagal melioracijos griovių tvarkymo programą teikė 2014-10-03 ir ši veikla turėjo būti baigta 2015-05-15, todėl ieškovė, kaip atsakovo sutuoktinė, neabejotinai tame procese dalyvavo, kadangi tai neatitinka Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių nuostatų. Nesutinka su išvada, kad už tariamo J. K. ūkininkavimo stovi atsakovas, kadangi atsakovo mama ūkininkauja, ūkininko ūkis yra turtinis vienetas. Atsakovas davė paaiškinimus teismui, kodėl pradėjo ūkininkauti kartu su mama, teikė dokumentus, prašė leisti teikti papildomus dokumentus, apklausiant kaip liudytoją buhalterę. Tačiau teismas neleido pateikti dokumentų, skubino procesą, varžė atsakovo teises. Ieškovė, teigdama, kad atsakovas dalį šalių turto be jos sutikimo panaudojo ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
  18. Iš atsakovo ūkininko ūkio banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovui VMI 2015-08-03 pervedė 3 685 Eur, ši PVM permoka susidarė perkant kurą, sėklą, trąšas. Kadangi G. K. po 2015-05-15 ūkio veikloje nedalyvauja, grąžintino PVM priklausytų tik iki 2015-05-15 sukaupto pirkimų PVM, t .y. ½ dalis nuo 217 Eur (108,50 Eur). Pirktas kuras, trąšos ir sėkla laikotarpiu nuo 2015-04-29 iki 2015-05-15, tačiau, kadangi G. K. nebedalyvauja ūkio veikloje, pirkimų PVM už šiuos pirkimus laikytinas nedalintinu. PVM permokos pinigai panaudoti taip: A. K. 480 Eur, iš jų pirkta grynais ūkio reikmėms pjovimo diskai, įvorės, benzinas, dažai, veržlės už sumą 211,92 Eur; pavedimai Sodrai 234,38 Eur; pavedimas UAB „Dremas“ 948,60 Eur; pavedimai J. K. 2000 Eur (paskolos grąžinimas). Nesutinka, kad jis mamai perleido užsėtą 155,60 ha žemės plotą, kadangi jis jį išnuomojo. Pateikia lenteles, kuriose nurodyta, kad atsakovo pajamos už 2015 metų parduotą produkciją buvo 26729,56 Eur. Nors iš NMA į banko sąskaitą laikotarpiu 2015.09.01-2017.07.31 pervesta 19617,60 Eur suma, tačiau, kadangi buvo pritaikytos sankcijos, 2016 ir 2017 metais išskaičiuotos sumos pagal permokos pažymas iš 2016 metų mokėtinos paramos, iš viso 4354,06 Eur, laikytina, kad už 2015 m. paramos prašymą yra gauta 15263,54 Eur. 2015 metų ir vėlesnių parama, skirta dirbantiems žemę ir patiems ūkininkaujantiems, todėl G. K., kaip nebevykdančiai tokios veiklos, yra nedalintina. Kadangi pagal 2014 m. paramos prašymą yra gauta pinigų 2015 ir vėlesniais metais, tos sumos dalis turėtų atitekti G. K.. 2015 metais po gegužės mėnesio gauta 2014 metų parama sudaro 882,13 Eur, tad jos ½ dalis turėtų atitekti ieškovei, t. y. 441,07 Eur.
  19. Nurodo, kad kultivatorius pirktas 2014-12-01, naudojamas A. K. ūkio veikloje, traktorių, grūdų sėjamąją, 5 korpusų plūgą, 6 korpusų kultivatorių įsigijo J. K.. Dėl išgrynintų 7500 Eur panaudojimo nurodo, kad jie laikotarpyje nuo 2015.05.05 iki 2015.07.31 panaudoti apmokėjus dalį sąskaitos už kviečius ir žirnius R. B. (2015-05-13 - 1000 Eur), už grikius SIA Sidgunda2 (2015-05-11 - 2541 Eur), taip pat buvo pirktos ūkio priemonės, įrankiai, išmokėtas atlyginimas, iš viso 1911,05 Eur, sumokėta A. K. grynais už 2015 m. sėją 2000 Eur. Komentuodamas savo veiksmus dėl paskolų grąžinimo mamai laikotarpyje nuo 2015-08-03 iki 2015-12-25 nurodo, kad mama jam buvo paskolinusi dar 2005 metais 30000 Lt avių pirkimui. Dėl padarytos užskaitos už J. K. techniką nurodo, kad A. K. pardavė ŽŪB „Kiemeliai“ žirnius, kurių kaina 2299 Eur, o J. K. buvo skolinga už priekabas ŽŪB „Kiemeliai“, todėl bendru sutarimu ši skola buvo įskaityta. Po šio įskaitymo J. K. skolos ŽŪB „Kiemeliai“ nebeliko, tačiau atsirado įsipareigojimas A. K., kuris buvo padengtas, atlikus paslaugas ir išrašius PVM sąskaitą faktūrą už paslaugas. Todėl yra neteisinga teigti, kad šeimos turtas buvo sumažintas 2299 Eur suma.
  20. Dėl 2015 m. birželio mėnesį atsakovo savo motinos vardu atlikto žemių deklaravimo, išmokų (VIPS + Žalinimas + Išmoka už pirmuosius hektarus) perleidimo už 155,6 ha iš NMA nurodo, jog jis veikė turėdamas įgaliojimą, žemės nuomos sutartis buvo sudaryta analogiškai 2014 m. sudarytai su A.V. V., taip pat sudarytos paslaugų sutartys, todėl negalima teigti, kad buvo sukčiaujama. Dėl 2016 metais J. K. gautų išmokų pateikia lentelę, iš kurios matyti, kad 2016 metais ji gavo viso paramos 42425,44 Eur. Teismas pripažino, kad atsakovas, perleisdamas 2015 metų išmokas už 155,6 ha savo motinai perleido ir pajamas už 2015 m. derlių (55,56 ha vasarinių kviečių, 60,61 ha. grikių, 10,06 ha. žirnių), kurios tikėtinai sudaro 38 894,73 Eur. Pateikia lenteles, kuriose nurodytos atsakovo, jo motinos gautos pajamos už parduotą produkciją, nurodo, kad jo iš žemės ūkio gautos pajamos sudarė 26729,56 Eur, iš jų sumokėta 5613,21 Eur pridėtinės vertės mokesčio, grikių parduota 20,26 t, kviečių 122,50 t žirnių 13,20 t. Nurodo, kad vidutinė grikių supirkimo kaina be PVM 392,99 Eur/t, vidutinė kviečių supirkimo kaina 122,22 Eur/t, vidutinė žirnių supirkimo kaina 192,42 Eur/t, kaina skaičiuotina be PVM, kadangi ūkininkas yra PVM mokėtojas. Nurodo, kad su J. K. buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys, paslaugų (arimo, skutimo, purškimo, trąšų barstymo, sėjos, derliaus nuėmimo, transportavimo) kainos, jas palyginus su 2014 m. ūkininko A.V. V. kainomis yra panašios, taip pat 2015 m. J. K. atliko kitas paslaugas - pjauta žolė, šieno vartymas, grėbimas, rulonavimas, suvežimas, apdirbtas žemės plotas ženkliai didesni, todėl didesnė ir suteiktų paslaugų suma (viso už atliktas paslaugas 20976,18 Eur už 105,26 ha). Iš šių išlaidų atėmus žemės nuomos pajamas, sumą už parduotas sėklą, trąšas ir augalų apsaugos priemones išlaidos 2015 metais sumažintos iki 8861,95 Eur. Pasisakydamas dėl žemės nuomos kainos apeliantas nurodo, kad už žemės nuomą buvo priskaičiuotas nuomos mokestis, analogiškas 2014 m. sutarties su A.V. V. dydžiui. Kadangi sudedamosios dalys pagal nuomos sutarčių 1.4. punktus (analogiški punktai abejose sutartyse) yra kintančios ir priklauso nuo nustatytos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos pagrindinės paramos išmokos, kiekvienais metais nuomos kaina skiriasi. Iš pateiktos lentelės matyti, kad pagrindinė nuomos mokesčio sudedamoji dalis lyginant 2014 m. ir vėlesnius laikotarpius sumažėjo beveik per pusę, žemės nuomos kaina 2015 metais sudarė 29,04 Eur, 2016 m – 30,90 Eur, 2017 m – 32,71 Eur.
  21. Apeliantas teigia, kad ieškovė reikalauja kompensuoti tik pajamas, nors joms gauti patiriamos tam tikros išlaidos. Nuo 2014 m. ūkis patiria nuostolių, 2014 m. gauta pajamų 16624,77 Eur, patirta išlaidų 33900,60 Eur, nuostolis 17275,83 Eur; 2015 m. iš žemės ūkio veiklos pajamų A. K. gauta 24596,96 Eur, patirta išlaidų 49027 Eur, nuostolis 24430 Eur. 2016 m. gauta pajamų iš žemės ūkio veiklos 18019,38 Eur, patirta išlaidų 23809 Eur. J. K. ūkio pajamos 2015 m. 33100,59 Eur ir 2016 m. 37590,54 Eur, išlaidos 17501,44 Eur 2015 m. ir 26052 Eur 2016 metais. 2015 m. iš savų santaupų ir skolintų pinigų J. K. ūkis įsigijo žemės ūkio technikos už 34649,58 Eur. 2014 m. priskaičiavus gautas išmokas A. K. ūkio veiklos rezultatas - pelnas 18924,63 Eur; 2015 m. 2113,20 Eur, 2016 m. 41854,51 Eur. Visos šitos lėšos yra naudojamos ūkio atsiskaitymams už išperkamas iš valstybės žemes, atsiskaitymams su tiekėjais už paslaugas, kurą, sėklas, trąšas ir pan. J. K. ūkis 2015 m. turėjo 15599,15 Eur pelno, 2016 m. 53963,98 Eur. pelno, įvertinus NMA išmokas. Šios lėšos naudojamos apyvartai - įsigyti kurą, sėklą, trąšas, tvarkyti techniką, grąžinti skolas tiekėjams ir mokėti nuomos mokestį ir bankui palūkanas ir dengti kreditą. Dėl priteistos 17880 Eur kompensacijos už 2016, 2017 metus apeliantas pateikia lentelę, kuriose nurodomos mokėtinos ieškovei sumos, atimant įvairias išlaidas, bei nurodant, kad viso mokėtina suma sudarytų 2669,90 Eur.
  22. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė G. K. nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Tarp kitų argumentų nurodo tai, jog ji išsikėlė gyventi atskirai neapsikentusi atsakovo ir jo motinos elgesio jau vykstant teisminiam procesui (2016 metų sausį), ne kartą atsakovui siūlė geruoju tartis dėl laikino naudojimosi turtu, tačiau jis atsisakė. Tai, kad ji ilgą laiką taikstėsi su netinkamu atsakovo elgesiu ir nesikreipė dėl santuokos nutraukimo anksčiau, nemažina jos dvasinių išgyvenimų ir patirtos neturtinės žalos. Teismas tinkamai sudarė turto balansą, nustatė jo vertę ir tinkamai padalino. Priekabos viešame registre įregistruotos atsakovo vardu ir tai, jog jos yra ūkyje patvirtina fotonuotraukos, į kurias liudytojo G. R. parodymais jis nepretenduoja, o 500 Eur ieškovė gavo 2014-05-24 už žemės nuomą iš V dar šalims vedant bendrą ūkį ir jie panaudoti bendrai šeimos reikalams. Atsakovas nesiėmė veiksmų dėl turto įvertinimo, nors teismas ne kartą siūlė teikti įrodymus, turtą teismas vertino tinkamai. Sodybai ( - ), pastatui, esančiam ( - ), buvo atliktas individualus vertinimas ir nustatyta tikroji turto rinkos vertė, todėl nesutinka, kad vertė nustatytina iš atsakovo paaiškinimų. Sodybos namas yra rekonstruotas ir pritaikytas gyventi visus metus, su specialiai sodybai supirktais gražiais baldais ir visa nauja buitine įranga, vertintojai žiemą nesunkiai ją privažiavo. Nesutinka, kad bendrovės vertė prilygsta tik akcijų vertei ir yra 2898 Eur, kadangi į bendrovės vertę įtrauktina ir turimo turto vertė, nustatyta iš buhalterinių dokumentų fiksuotos likutinės vertės, nors ji ir didesnė realybėje. Kilnojamųjų daiktų (didžiosios dalies) vertės buvo suderintos abiejų šalių bendru sutarimu pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, todėl neaišku, kokiais tikslais jis keičia poziciją, kai kurie daiktai sodyboje yra naujesni, mažiau naudoti nei daiktai Rokiškyje. Praktikoje įprasta nustatyti matematinį abiejų šalių nurodytos daikto vertės vidurkį, kai nėra kitų patikimų įrodymų daikto vertei nustatyti, todėl pagrįstai teismas nustatė tam tikriems daiktams (įskaitant vielinę tvorą) vertę tokiu būdu. Atsakovas neneigia pinigų skolinimosi iš J. I. fakto, tik teigia, jog ši skola yra asmeninė ieškovės skola, tačiau nėra pagrindo abejoti J. I. parodymais, jog pinigus ji skolino būtent grikių pirkimui, tai yra bendriems šalių poreikiams, ūkininkavimui. Priešingai nei teigia apeliantas 2015-05-07 buvo sudaryta preliminari sutartis dėl žemės sklypo pirkimo iš P. Atsakovas neįrodė, kad šeima skolinosi iš jo motinos kokias nors pinigų sumas, teismas vertino J. K. paaiškinimus, bylą pateiktas atsakovo ranka surašytas paskolos sutartis su savo motina, kuriose nėra ieškovės parašo ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas, reikalaudamas, kad pagal paskolos sutartis atsakytų ir jų nesudariusi ieškovė, privalėjo įrodyti, kad šie sandoriai sudaryti šeimos interesais, tačiau to nepadarė. Apeliantas tik dabar nurodo, kad tėvai jam davė 4000 rublių sodybos pirkimui, su kuo ieškovė nesutinka.
  23. Nurodo, kad atsakovas piktybiškai teismui neteikė ūkininko ūkio, bendrovės dokumentų, neįrodinėjo ūkio sąnaudų. 2014 metai, 2015 metų pavasarį patirtos sąnaudos iš bendrų lėšų, o 2015 metų rudenį ir vėliau padarytos investicijos, kai šalys jau nevedė bendro ūkio, atsakovui grįžo jau per išmokas ir pajamas už 2016 metus, į kurias ieškovė nebereiškė pretenzijų. Todėl pajamos už 2015 metus, kurias gavo tik atsakovas, pagrįstai ieškovei, dalyvavusiai ūkio darbuose iki 2015 m. birželio, turi būti kompensuotos, taip pat dalintinos išmokos už griovių šienavimą, nes įsipareigojimai buvo prisiimti ir įvykdyti (atlikti darbai) šalims vedant bendrą ūkį. Teismas dėl visų ūkininko ūkio prievolių aiškinosi, apklausė visus trečiuosius asmenis, prievolės, atsiradusios iš ūkininko ūkio veiklos (prievolės R. P., A. D., A. M., UAB „Medeiva“, NŽT) liko solidariomis.
  24. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas neteikė jokių įrodymų ir neteigė, kad tam tikri šalių valdomi žemės sklypai yra mažiau vertingi, ar daugiau vertingi, nereiškė pageidavimo dėl konkrečių žemės sklypų priteisimo jam, o ieškovė teigė sutiksianti ir su kitokiu sklypų paskirstymu, tačiau prašė teismo padalinti žemės sklypus taip, kad vienai šaliai tektų pagal vieną sutartį iš NŽT pirkti sklypai, kad būtų galima suvaldyti įsiskolinimą valstybei. Padalinus sklypus natūra po visą daiktą (sklypą) taip, kad kiekvienai iš šalių atiteko apylygiai žemės plotai, nes nei viena iš šalių nereiškė kategoriško reikalavimo dėl konkrečių sklypų priteisimo. Apelianto teiginiai, kad ieškovei atiteko geriausi sklypai nėra niekuo pagrįsti, iš skunde pateiktos lentelės matyti, kad šalims atiteko labai panašaus bendro ploto sklypai, su labai panašų plotą turinčiomis naudmenomis - beveik tiek pat naudmenų, ariamos žemės, pievų ir ganyklų, vandens telkinių, miško. Nesutinka, kad šalys siekia parduoti žemės sklypus visus kartu, ieškovė to nesvarstė, ji ketina valdyti juos savo nuožiūra. Atmestini atsakovo argumentai, kad jam nepagrįstai priteisė ūkininkauti skirtą turtą, nes jis ateityje neketina ūkininkauti. Teisme jis teigė priešingai. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jis ginčijo turto - senovinio bufeto ir veidrodžio, kuriuos ieškovė prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe - paskyrimą ieškovei, šio turto jis nebuvo nurodęs priešieškinyje. Apelianto nurodymai apie problemas, kurios kiltų naudojantis bendrai pastatu, esančiu( - ) , iš esmės yra teisingi - ieškovė pritaria nuomonei, kad šalys susidurs su labai dideliais nepatogumais bendrai naudojantis šiuo turtu, nes nustatyti naudojimosi tvarką kiekvienam tikslui yra neįmanoma, ji palaiko savo skundo reikalavimus. Teismas pagrįstai vertino atsakovo prašomą nustatyti naudojimosi Rokiškyje esančiu namu tvarką kaip neracionalią, nepatogią ir nepraktišką, juo labiau nemažą dalį patalpų paskiriant bendram naudojimui kaip to prašo atsakovas, kas realiai reikštų, jog ieškovė tvarko ir prižiūri patalpas.
  25. Nesutinka, kad ieškovei neturi būti kompensuota už atsakovo vienasmeniškai naudojamas šalių bendras žemes nuo 2016 metų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes jis pelno negauna. Jis pats siūlė tokiu būdu kompensuoti ieškovei ir su tuo sutiko teismo posėdžiuose, be to, nesutiko dalintis laikinai žemėmis ir naudotis jomis atskirai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, prisiėmė ir riziką dėl pelno gavimo/negavimo. Be to, kompensacija skaičiuojama ne nuo pelno, o minimali - kaip žemės nuoma. Apelianto lentelės sudarytos nesuvokiamai, kažkoks nieko bendra su žemės nuoma neturintis kratinys, nereikštų reikalavimų įtraukimas (pvz. namų telefonas, malkos namui kūrenti), todėl atmestinos. Teismas tinkamai įvertino ir aplinkybes dėl apelianto motinos J. K. ūkininkavimo šalių santuokos metu įgytame ūkyje, ieškovė prieštaravo, kad jų dirbamos žemės būtų deklaruojamos atsakovo motinos vardu. J. K. teisme savo ūkininkavimo iš esmės nepatvirtino, tačiau motinos vardu esantis ūkis iš nulinės pozicijos be jokių lėšų ir nuosavos žemės (tik nuomojamos iš atsakovo) per kelis metus suklestėjo ir turi tūkstantinius turtus, o atsakovo vardu valdomas ūkis visiškai nuskurdo. Apelianto nauji paaiškinimai apie barterinius mainus tarp jo ir jo motinos, tarpusavio skolas ir užskaitas, teikiami apeliaciniame skunde neįrodyti. Paskutiniame patikslintame 2017-04-18 priešieškinyje atsakovas nurodė, kad kitų kreditorių, nei įtraukti į bylą, nėra, jis pranešė visiems žinomiems kreditoriams, išvardinti visi asmenys, atsakovo nuomone esantys kreditoriais. Atmestini apelianto argumentai, kad į bylą pateiktos ūkininko sąskaitos apie neva patirtas išlaidas ūkiui savaime reiškia prievolių buvimą, kurias teismas privalėjo aiškintis. Skolos, kurios buvo likusios neapmokėtos iš ūkininko veiklos, atsakovo buvo konkrečiai įvardintos, ir visi šie kreditoriai buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Dėl R. B., kuris baigiamųjų kalbų viduryje buvo pateikęs prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu kaip šalių kreditorių ir iš karto tokį prašymą atsiėmė, pasakytina, kad ieškovė prieš teikdama ieškinį kalbėjo su juo, domėjosi, ar atsakovas jam sumokėjo iš ūkio veiklos 2015 metų pradžioje buvusią skolą, jis atsakęs, kad pretenzijų nebeturi, o ieškovei susisiekus su juo nurodė, jog atsakovas liepė jam pateikti tokį pareiškimą. Atsakovas skunde taip pat pripažįsta, kad dalinai atsiskaitė su R. B. 2015 metų gegužės mėnesį, mano, kad atsakovas įtakojo R. B. siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą. Tretieji asmenys gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios, o šiuo atveju R. B. pareiškimą pateikė prieš atsakovo baigiamąją kalbą, jau pasakius baigiamąsias kalbas ieškovei, jos atstovei ir trečiajam asmeniui - NŽT atstovei. Santuokos nutraukimas ir turto padalijimas savaime neužkerta kelio ateityje kreditoriui reikšti reikalavimus (ieškinius) vienam ar abiem jau buvusiems sutuoktiniams, jis turi teisę reikalauti atnaujinti procesą tik dėl su kreditoriaus reikalavimu susijusios bendro turto padalijimo dalies arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti.
  26. Teismo proceso metu ne vieną kartą teismas siūlė šalims teikti įrodymus, nagrinėdamas vieną ar kitą klausimą proceso eigoje, atkreipė šalių dėmesį į aplinkybes, kurias privalo įrodyti, net kelis kartus buvo nustatęs terminą galutiniams šalių procesiniams dokumentams ir susijusiems įrodymams pateikti, kas yra fiksuota teismo posėdžių garso įrašuose. Teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo stabdyti bylą iki bus išnagrinėta jo byla I. ir M. P., nes jo pretenzijos šiems asmenims nėra susijusios su santuokos nutraukimu ar santuokos nutraukimo teisinėmis pasekmėmis. Atsakovo prašyti iškviesti liudytojai yra tolimi ieškovės giminaičiai, dukros vyro tėvai, gyvenantys skirtinguose Lietuvos miestuose, su kuriais retai buvo susitinkama. Atsakovas pasisakė visais įmanomais klausimais, daugiau nei 2 metus vykęs procesas su dešimtimis skaičiuojamais posėdžiais, kaip teisingai pažymėjo Kupiškio rajono apylinkės teismo pirmininkas nutartyje, kurioje sprendė dėl teisėjo nušalinimo, vien todėl negali būti laikomas skubotu. Atsakovas nepaisė savo atstovo advokato patarimų, atsisakė jo paslaugų derybose dėl galimybės baigti bylą taikiai, ir apskritai neketino tartis taikiai, o tik vilkino bylos nagrinėjimą. Teismas ne vieną kartą tenkino atsakovo prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, suteikė jam ir jo advokatui papildomo laiko parengti dokumentus, surinkti įrodymus ir pasiruošti bylos nagrinėjimui. Teismas nepažeidė CPK 376 straipsnio nuostatos ir neturėjo pareigos būti aktyvus šalių turto pasidalijimo procese. Apeliantas nenurodė jokių savo prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo motyvų, prašomi apelianto prijungti dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui savalaikiai.
  27. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo klausimą dėl sprendimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
  28. Trečiasis asmuo J. K. pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo apeliacinio skundo nurodo, kad nepagrįstai teismas atsakovo A. K. prievolę J. K. pripažino jo asmenine, ji turėjo būti priteista trečiojo asmens naudai solidariai iš abiejų sutuoktinių. Nurodo, kad eilę metų pinigai buvo skolinami ir neatmestina, kad dalis jų panaudota šeimos poreikių tenkinimui. Byloje neįrodyta, kad sutuoktiniai turėjo tiek lėšų, kad be pašalinių paramos sukauptų tiek turto ir išspręsti piniginių prievolių klausimus. Ieškovė neįrodinėjo, kad paskolų sandorių kaina per didelė ir neprotinga. Tai, kad pinigai skolinti be palūkanų nesuteikia pagrindo pripažinti sandorius ydingais.

7IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
  2. Apeliantas A. K. su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus ir prašo juos priimti. Nustatyta, kad šios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko ilgą laiką ir atsakovas turėjo teisę bei galimybę pateikti visus jo nuomone reikalingus įrodymus savo teiginiams pagrįsti, o ieškovės atmesti, juo labiau, kad teismas ne vienkartinai siūlė tą padaryti. Todėl su skundu pateiktų įrodymų teismas nepriima ir jų nevertina (CPK 314 str.)
  3. Apeliantas A. K. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šio prašymo tinkamai nemotyvavo ir nenurodė argumentų kuriems esant reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas. Byla buvo nagrinėjama nevienkartiniame teismo posėdyje, atsakovas turėjo teisę žodžiu ir raštu duoti paaiškinimus. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas.
  4. Skundu prašo išreikalauti iš Bitė Lietuva UAB duomenis dėl telefoninių skambučių R. B.. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismas nenusprendė dėl R. B. skolos, neįtraukė jos į turtą balansą, nors sprendimas turi reikšmės šio asmens teisėms ir pareigoms, tokiu būdu egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Su šiuo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Atsakovas procesiniuose dokumentuose įvardino kreditorius, kuriuos teismas įtraukė į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, tačiau tarp jų neįvardino R. B.. Pastarasis pareiškimą dėl jo įtraukimo kreditoriumi pateikė 2017-10-09, t. y. pasibaigus CK 46 straipsnyje nustatytam terminui(klausant šalių ginčus), be to šio pareiškimo atsisakė sekančios dienos-2017-10-10 pareiškimu. Todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo šio asmens įtraukti į bylos nagrinėjimą. Priešingai apeliantui, teismo sprendimas neturi įtakos minėto asmens teisėms ir pareigoms, nes dėl jo sprendime nepasisakyta ir jis nepateikė skundo. Tuo atveju, jei bylos šalys jam skolingos, kaip tvirtina atsakovas, jo teisės ir teisėti interesai gali būti apginti civiline tvarka. Todėl apelianto argumentai dėl sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atmestini kaip nepagrįsti. Pagrindo išreikalauti iš „Bitė Lietuva“, UAB duomenis apie R. B. telefoninius skambučius, teisėjų kolegija nenustatė ir todėl šio atsakovo prašymo netenkino.
  5. Apelianto teiginys, jog teismas neįvertino įrodymų, neatskleidė ir neištyrė šalių turtinės padėties, nenuvyko į turto apžiūrą, ko pasėkoje nesudarė teisingo turto balanso, atmestinas kaip nepagrįstas. Aplinkybės, jog apeliantas skundu nesutinka su nustatytu dalintinu turtu, nes nepripažintos bendra sutuoktinių skola jo motinai ir nepadalinta, įtrauktas ne jiems priklausantis turtas ir kt., nesutinka su turto įvertinimu, padalijimu bei kompensacijų nustatymu, dydžiu, įsipareigojimais ir kt. neduoda pagrindo pripažinti, jog teismas nesudarė teisingo turto balanso.
  6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl išsamiai jų nebekartoja, pasisako dėl apeliacinių skundų motyvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde, kuris sudaro netgi 73 lapus, dažnai yra cituojami šalių procesiniai dokumentai bei pirmosios instancijos teismo sprendimas, teismų praktika bei teisės aktai, kurie apelianto yra nekonkretizuotai bei deklaratyviai komentuojami, dalis teksto kartojasi.
  7. Atsakovas tvirtina, kad procesas buvo skubinamas ir nesuteiktas terminas susitaikymui, kaip jis prašė ir kad santuoka turėtų būti nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Priešingai apeliantui, bylos nagrinėjimas užsitęsė (apeliantas pripažįsta, kad teisminis ginčas vyko 2 metus) teismui smulkiai ir išsamiai aiškinantis kiekvieną šalių nurodytą aplinkybę, vertinant šalių pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad atsakovo pozicija dėl kieno kaltės šeima iširo- nepastovi net tuose pačiuose procesiniuose dokumentuose. Taip priešieškinio ir patikslinto priešieškinio aprašomojoje dalyje prašęs neskirti termino šalių susitaikymui dėl ieškovės nepagrįstų, melagingų, šmeižikiškų teiginių apie jį ir prašęs santuoką nutraukti dėl abiejų šalių kaltės(t.7, b.l.75, t.14, b.l.126), rezoliucinėse dalyse prašo nutraukti dėl ieškovės kaltės (t. 7, b.l.102, t.14, b.l.161). Skunde vėl tvirtina, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės. .
  8. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis yra kaltas dėl santuokos iširimo Teigia, kad nebuvo tinkamai įvertintas ieškovės elgesys šeimoje, jos veiksmai dėl buto, garažo, esančio ( - ), su jame esančiais daiktais, siekimo užvaldyti daiktus, dėl ko atsakovas priverstas bylinėtis su šalių dukra bei žentu, tai, kad ieškovė nuteikė dukras prieš atsakovą, ji elgėsi provokuojamai prieš atsakovo motiną, atsakovą, apsimetinėjo, dėl sužalojimų nepagrįstai kaltino atsakovą, kreipėsi į policiją dėl terorizavimo, nors pati 2015 m. gegužę vartojo prieš atsakovą psichologinį smurtą, provokavo barniui, fiksavo įrašymo įranga, nusišalino nuo šeimos reikalų ir ūkio priežiūros, nešė vertingus daiktus iš namų. Byla teisme nagrinėta 2 metus laiko, dėl ko atsakovas patyrė dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus. Nurodo, kad jis visada rūpinosi šeimos interesais, buvo ištikimas ir lojalus sutuoktinis. Su šiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.
  9. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė.CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
  10. Pirmosios instancijos teismas atsakovą pripažino esant kaltu dėl santuokos nutraukimo tuo pagrindu, kad jis buvo neištikimas savo sutuoktinei. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs elektroninius susirašinėjimus su kita moterimi, pripažino, kad laiškai yra pakankamas objektyvus įrodymas, leidžiantis pagrįstai teigti buvus santuokinės neištikimybės faktą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nenurodo jokių argumentų, kodėl jo nuomone, tokia išvada yra nepagrįsta, tiesiog deklaratyviai teigia, kad sutuoktinei buvo ištikimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs elektroninio susirašinėjimo turinį (t.6, b.l. 158-180, 183-206), atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas rašė romantiškus laiškus kitai moteriai, kvietė ją į pasimatymą, be to, buvo su ja susitikęs moters darbe, tačiau negalima kategoriškai konstatuoti, kad tarp jo ir šios moters būtų užsimezgę artimi bei intymūs santykiai, juo labiau, kai iš susirašinėjimo turinio matyti, kad moteris išreiškia susirūpinimą dėl atsakovo jausmų demonstravimo viešumoje. Todėl negalima vienareikšmiškai spręsti, kad šiuo atveju egzistuoja CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija. Tačiau tokio turinio atsakovo susirašinėjimą su kita moterimi teisėjų kolegija vertina kaip netinkamą, nepagarbų bei nelojalų susituokusio asmens elgesį sutuoktinės atžvilgiu, kas yra taip pat reikšminga sprendžiant dėl to, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo.
  11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus dėl smurto ieškovės, artimųjų atžvilgiu, medicininius dokumentus, taip pat pripažino, kad vienas atsakovo fizinio smurto atvejis prieš ieškovę yra pilnai įrodytas M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto 2006-05-29 išvada (t. 6, b. l. 53-54). Nors apeliantas neigia smurtavęs prieš sutuoktinę, tačiau jis bylos nagrinėjimo metu, 2017-06-01 teismo posėdyje, pripažino buvus konfliktui su ieškove dėl raktų, kuriuos ištraukus iš ieškovės rankų, ji griuvusi. Dėl nurodytų aplinkybių manytina, kad bet kuriuo atveju ieškovės patirti sužalojimai yra susiję su netinkamu, žiauriu atsakovo elgesiu jos atžvilgiu.
  12. Byloje ieškovė tvirtino, kad atsakovas prieš ją smurtavo psichologiškai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas yra sudėtingo charakterio, demonstruojantis savo viršenybę prieš ieškovę, bandantis savo charakterio savybes pateikti kaip neišvengiamas“ pagal zodiako ženklą(skorpionas), nors nesiskaitymas su sutuoktinės nuomone ir jos interesų nepaisymas nepateisinamas gyvenant santuokoje. Atsakovo netinkamą/ nederamą elgesį labai aiškiai iliustruoja 2015-11-19 antstolės I. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame perrašytas sutuoktinių pokalbio turinys, iš kurio matyti, kaip atsakovas bendrauja su savo sutuoktine, kaip ją žemina keiksmažodžiais, įžeidinėjimais (t.6, b. l. 49-50). Pastebėtina, kad atsakovas 2017-06-01 vykusio teismo posėdžio metu pripažino sakęs tokius žodžius ieškovei (t.16, b.l. 37), ir nors faktinės aplinkybės antstolės yra konstatuotas jau po ieškinio padavimo, tačiau, yra labiau tikėtina, kad atsakovui įprasta ir normalu tokiu tonu bendrauti su ieškove. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas pasisakymuose bylos nagrinėjimo metu demonstravo savo viršenybę prieš ieškovę. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovas smurtavo prieš ieškovę psichologiškai.
  13. Apeliantas kaltina ieškovę dėl santuokos iširimo, nes ji netinkamai auklėjo dukras ir jis šiuo metu priverstas bylinėtis su dukra I. ir žentu dėl buto Vilniuje. Įvertinus tai, kad dukros yra pilnametės ir pačios priima atitinkamus sprendimus, pripažintina, kad tai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl šalių santuokos nutraukimo, be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vaikus auklėti pareigą turi abu tėvai ir ieškovė viena negali būti atsakinga dėl jų elgesio su tėvais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone tokią atsakovo nuomonę formuoja ta aplinkybė, jog , kilus ginčui tarp atsakovo ir jo dukters I. su žentu dėl 2015-04-27 pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, sudarymo aplinkybių ieškovė palaikė dukters, o ne atsakovo poziciją. Tačiau nurodyta aplinkybė neturi esmės šiai bylai, nes minėtas ginčas dėl buto pardavimo sprendžiamas teisminiu būdu ir atsakovė dėl susidariusios situacijos bei kilusio teisinio ginčo negali būti pripažįstama atsakinga ir tuo pačiu kalta dėl santuokos iširimo.
  14. Apeliantas taip pat teigia, kad atsakovė pradėjo ruoštis santuokos nutraukimui, kreipėsi į policiją, jį provokavo bei darė įrašus, psichologiškai jį terorizavo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys bendro ūkio faktiškai nebeveda nuo 2015 metų birželio mėnesio. Todėl visi vėliau vykę šalių konfliktai iki ieškinio pareiškimo dienos ar teisminio nagrinėjimo metu sprendžiant klausimą dėl to, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nėra reikšmingi. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė jį paliko vieną 2015 m. gegužę, nepadėjo ūkio darbuose, buityje, tačiau byloje yra priešingi duomenys, patvirtinantys, kad ieškovė dalyvavo sėjoje, 2015 metų gegužę pervedinėjo į sąskaitą dideles sumas pinigų atsakovui, buvo pasiėmusi atostogas. Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad negalima konstatuoti ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo.
  15. Įvertinus aukščiau įvardintas aplinkybes pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta.
  16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo bei dydžio nustatymo, įvertino ieškovės pateiktus medicininius dokumentus dėl nustatytos diagnozės, gydymosi Rokiškio psichikos sveikatos centre, aplinkybes, pagrindžiančias atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, atsižvelgė į šalių santuokoje išgyventą laiką ir ieškovės teisėtus lūkesčius senatvę sulaukti šeimoje, ieškovės amžių bei konstatavo, kad ieškovė dėl santuokos iširimo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo priverta lankytis pas gydytojus dėl psichikos sveikatos būklės. Pripažino, kad jai buvo padaryta neturtinė žala, kurios dydis (5 000 Eur), įvertinus atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančio turto vertę, yra proporcingas padarytai žalai bei atsakovo turtinei padėčiai. Apelianto teigimu nustatyta neturtinė žala per didelė, o dėl to, kad pažymas apie sveikatą pasirašė ne gydantis gydytojas, o įstaigos vadovas, yra pagrindo abejoti oficialiuose dokumentuose esančiais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktų medicininių dokumentų turinio teisingumu, nes jie nenuginčyti, taip pat sprendžia, kad įvertinus atsakovo turtinę padėtį, jo elgesį su sutuoktine, priteistas neturtinės žalos dydis (5000 Eur) nagrinėjamu atveju yra adekvatus ir jo mažinti nėra pagrindo.
  17. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nekilnojamojo turto vertę, ir į jį įtraukė šalims nepriklausantį turtą.
  18. Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006). Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
  19. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės užsakymu buvo atliktas nekilnojamojo turto – žemės sklypo bei sodybos adresu ( - ), taip pat žemės sklypo su pastatais adresu ( - ) individualus vertinimas. Šiuo vertinimu teismas rėmėsi nustatydamas turto vertę. Apeliantas su tuo nesutinka, mano, kad turtas vertintinas pagal VĮ Registro centro duomenis.
  20. Pažymėtina, kad vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nesutikimas su kitos šalies pateiktu turto įvertinimu, nepagrįsta objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009). Todėl atsakovo teiginiai be individualaus turto įvertinimo nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovės užsakymu atliktas individualus vertinimas nustatytas netinkamai ir kad teismas nepagrįstai jais vadovavosi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės pateiktas individualus turto vertinimas, kuriame kvalifikuoti turto vertintojai detaliai aptaria turto vertinimo kriterijus ir metodus bei motyvuotai pagrindžia nustatomą turto vertę yra tinkami įrodymai, o atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai dėl turto vertės, asmens vardu „B. Ž.“ elektroniniu paštu 2012 metais atsakovui pateikti net nepasirašyti paaiškinimai dėl namo konstrukcijų, byloje net nesant duomenų nei apie šio asmens pareigas ar kvalifikaciją bei atsakovo pateiktos termonuotraukos ir fotonuotraukos, negali būti laikomi patikimais įrodymais, pagrindžiančiais jo nurodytą ginčijamo turto vertę ir paneigiančiais kvalifikuotų vertintojų išvadą. Pastebėtina, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė gyvenamojo namo bei sodybos individualaus vertinimo, kuris būtų atliktas kvalifikuotų specialistų. VĮ Registrų centro duomenys apie šio turto vertę, kurios laikosi atsakovas, neįrodo tikrosios šio turto rinkos vertės, nes turtas įvertintas masinio įvertinimo būdu, o ne individualiai.
  21. Dėl kito nekilnojamojo turto vertės pirmosios instancijos teismas sprendė skirtingai: vienu atveju – pagal VĮ Registrų centro duomenis, kitu – atsižvelgdamas į vieno iš žemės sklypų individualaus vertinimo duomenis, trečiu atveju – išvesdamas matematinį vidurkį iš VĮ Registrų centro nustatytos vidutinės rinkos vertės, kuria rėmėsi atsakovas ir ieškovės nurodytos vertės. Apelianto nuomone, nepagrįstai žemės sklypai, kurių skirtingos ypatybės, lokacija, buvo vertinami pagal vieno iš žemės sklypų individualaus vertinimo duomenis, pripažįstant, kad 1 ha žemės kaina yra 1400 Eur, taip pat netinkamai nustatyta žemės sklypo, esančio Vilniuje, vertė atsižvelgiant į ieškovės nuomonę dėl galimybės sklype statyti kotedžus bei išvedant matematinį vidurkį iš VĮ Registrų centro nustatytos vidutinės rinkos vertės ir ieškovės nurodytos vertės.
  22. Pažymėtina, kad šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016).
  23. Pastebėtina, kad atsakovas, esant ieškovės prašymui dalyti žemės sklypus priteisiant kiekvienam iš jų atskirus, konkrečiai įvardintus, o ne kiekvieną jų dalijant pusiau, kaip to siekė jis priešieškiniu, nepasinaudojo galimybe teikti įrodymus dėl žemės sklypų individualios vertės, nors teismas tą siūlė. Teismas išvadą dėl turto vertės nustatė įvertinęs visus byloje esančius duomenis bei pagal savo vidinį įsitikinimą.
  24. Taip pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertę, nurodė, kad 2017-05-04 teismo posėdžio metu aptariant patikslintą ieškinį, ieškovės atstovė parodė, kad skaičiuojant žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertę buvo remtasi jų atliktu individualiu nekilnojamojo turto vertinimu, pagal kurį 1 ha žemės kaina tose apylinkėse yra 1 400 Eur. Turto vertintojai vertino netoliese sudarytus žemės pardavimo sandorius ir padarė išvadą, kad 1 ha žemės kaina tose apylinkėse yra apie 1 400 Eur, nors realiai žemės vertė yra didesnė. Esant tokio pobūdžio įvertinimui atsakovas iki bylos išnagrinėjimo taip ir nepateikė individualaus žemės sklypų vertinimo ir rašytiniais įrodymais, nepagrindė savo teiginio, jog VĮ Registrų centro duomenys apie žemės sklypų vertę atspindi tikrąją šio turto rinkos vertę. Teisėjų kolegijos nuomone, nesant atlikto kiekvieno žemės ūkio paskirties žemės sklypų individualaus vertinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas dėl jų rinkos vertės, atsižvelgė į tai, kad pagal atliktą 19,59 ha žemės sklypo, esančio adresu ( - ), individualų įvertinimą (t. 13, b. l. 45), 1 ha žemės rinkos vertė sudarytų 1 400 Eur. Pripažintina, kad tokiu būdu buvo atsižvelgta ne vien tik į ieškovės pasvarstymus dėl šio turto vertės, bet ir į objektyvius byloje esančius duomenis, t.y. kito žemės sklypo individualų vertinimą.
  25. Atmestinas apelianto teiginys, jog teismas nustatė neteisingą žemės sklypo, esančio ( - ) vertę. Ieškovės atstovės nuomone, nors šis turtas nebuvo įvertintas individualiai, jo vertė 40 000 Eur, nes tai namų valdos sklypas sostinėje, patraukli statyboms vieta, pagal savo plotą ten galima statyti du kotedžus. Atsakovas vertino 26 400 Eur ir rėmėsi VĮ „Registrų centro“ duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į abiejų šalių nurodytas kainas ir įvertinęs tai, kad jis yra skirtas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, t.y. sklypo lokalizaciją, dydį bei naudojimo pobūdį, nustatė kainą (33 200 Eur) išvesdamas matematinį vidurkį. Atsakovas individualaus šio turto įvertinimo nepateikė ir teismo išvados apie šio turto rinkos vertę nenuginčijo .
  26. Apeliantas skunde tvirtina, kad teismas priteisė ieškovei sklypus, kurie, pagal savo lokalizaciją, randasi geresnėje vietoje, nei priteisti jam. Pažymėtina, kad atsakovas, priešieškiniu pasiūlęs sklypus dalyti pusiau, nekėlė klausimo dėl jų lokalizacijos ir nereiškė pageidavimo gauti konkrečius žemės sklypus ar būtent gauti ieškovės pageidaujamus, o laikėsi pozicijos dėl kiekvieno sklypo dalijimo pusiau. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį atsakovo pasiūlymą vertino kaip netinkamą. Kadangi atsakovas tik skunde iškėlė versiją apie blogesnį jo atžvilgiu sprendimą dėl jam paskirtų žemės sklypų, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako ir šį skundo teiginį atmeta kaip nepagrįstą.
  27. Apeliantas skunde teigia, kad jam priteisti danieliai, kurių aptvaras prasideda jam paskirtame žemės sklype, o baigiasi ieškovei. Tačiau sprendimo priėmimo metu byloje esančiuose dokumentuose nėra konkrečiai įvardinami žemės sklypai, kuriuose auginami danieliai ir atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo šios aplinkybės, bet , kaip minėta, prašė visus žemės paskirties sklypus dalinti po ½ dalį neišskiriant pateiktuose planuose esančio aptvaro, taip pat nekonkretizuojant kurie žemės sklypai turėtų būti priteisiami jam vienam. Todėl vien tik jo skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl kitokio žemės sklypų padalijimo tarp šalių.
  28. Nors apeliantas nurodo, kad jam buvo priteistas sudegęs statinys, tačiau pirmosios instancijos teismui jis nepateikė tokį faktą patvirtinančių duomenų, o kadangi nekilnojamas turtas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nesant individualaus vertinimo jo vertė pagrįstai nustatyta pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis.
  29. Apeliantas taip pat nurodo, kad šalys nesutarė ne tik dėl nekilnojamojo, bet ir dėl kilnojamojo turto vertės. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. Teismo posėdžių metu buvo detaliai aiškinamasi dėl kiekvieno daikto, jų vertės, šalys iš esmės nereiškė prieštaravimo dėl teismo pasirinkto metodo, kai vertė apskaičiuojama vedant matematinį vidurkį ir kuris dažnai taikomas teisminėje praktikoje, dėl daugumos kilnojamųjų daiktų vertės šalys susitarė. Šalys teismo posėdžio metu nesutarė tik dėl šių kilnojamųjų daiktų vertės: automobilio VW „Passat“, v. n. ( - ) automobilio „Land Rover Discovery“ v. n. ( - ), strėlinio krano „SMK-7“, automašinos „Gaz-52“ (krovininis furgonas), 2-jų ašių medinės priekabos su bortais „PTS-4H“, trąšų transportavimo priekabos, vielinės tvoros „HT 17/194/15“ (1 km) vertės, danielių skaičiaus (vieno vertė 500 litų pavertus į eurus).
  30. Apeliantas skunde nedetalizuoja, kodėl, jo nuomone, kilnojamojo turto vertė nustatyta netinkamai, o tik deklaratyviai nurodo, kad teismas nevertino įrodymų ir nepagrįstai priteisdamas turtą jam tokiu būdu didino ieškovei priteistinos kompensacijos dydį. Nurodo nesutikimą su teismo nustatyta jam paskirtų daiktų verte: automobilio „Land Rover Discovery“ v. n. ( - ), automašinos „Gaz-52ir tvoros. Kadangi šalys ginčijosi dėl šių daiktų vertės, teismas išsamiai tyrė šalių paaiškinimus, teikiamus dokumentus, juos detaliai aprašė sprendime ir padarė išvadą dėl kiekvieno jų vertės, nes individualiai šis turtas nebuvo įvertintas. Teisėjų kolegija sutinka su teismo nustatyta minėto turto verte ir šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
  31. Apelianto teigimu į turto balansą nepagrįstai buvo įtrauktos jiems nepriklausančios priekabos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal LR traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabos registro duomenis traktorių puspriekabių savininku nurodytas atsakovas, todėl pagrįstai šis turtas buvo įtrauktas į dalintino turto balansą. Pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre įregistruotas automobilis, įrodo, kad jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Pripažintina, kad atsakovas, teigdamas, jog priekabos yra parduotos kitam asmeniui šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad atsakovas teisme tvirtino, jog viena priekaba, įtraukta į dalintino turto sąrašą, priklauso G. R., tačiau šis asmuo apklaustas liudytoju, atsakovo teiginį paneigė- nurodė, kad minėtas turtas yra ne jo, o bylos šalių .
  32. Negalima sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankami aktyvus šeimos byloje. Pažymėtina, kad teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra išaiškinusi, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas vien tik sutuoktinių tarpusavio turtinis ginčas, o ne ginčas dėl vaikų ir todėl teismas neprivalo už šalis rinkti įrodymų, susijusių su turto vertės nustatymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas, siekdamas nustatyti šalių dalintino turto vertę, nevienkartinai siūlė pateikti įrodymus ir tokiu būdu tinkamai įvykdė pareigą išaiškinti bylos šalims jų teises ir pareigas. Šias teises žinojo ir suprato atsakovas. Jis, kaip teisininkas ir byloje atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, pasirinko įrodinėjimo būdą savo teiginiams apie turtą, vertę ir kt., pagrįsti.
  33. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto teiginių, susijusių su turto vertės netinkamu nustatymu, pripažįsta, kad kilnojamojo turto vertė nustatyta tinkamai.
  34. Apeliantas nurodo, kad tarp jo ir atsakovo motinos J. K. laikotarpyje nuo 2005-07-25 iki 2014-06-21 sudarytas paskolos sutartis, pagal kurias paskolinta atsakovui 54000 Lt šeimos interesams tenkinti, nes tuo laikotarpių šalių finansinė padėtis buvo prasta, reikėjo grąžinti skolas, pirkti žemę. Pirmosios instancijos teismas vertino proceso dalyvių paaiškinimus, sudarytas paskolų sutartis ir pažymėjo, kad jos yra pasirašytos paskolas davusio asmens (J. K.) ir paskolą gavusio asmens (atsakovo), o ieškovės parašo sutartyse nėra. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, reikalaudamas, kad pagal paskolos sutartis atsakytų ir jų nesudariusi ieškovė, privalėjo įrodyti, jog šie sandoriai sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.), tačiau jis nepateikė įrodymų, kad valdė tokias pinigines lėšas, nenurodė kaip jos buvo apskaitomos, kur saugomos, ir kaip bei kokiu būdu buvo panaudotos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien atsakovo ir jo motinos J. K. paaiškinimai apie paskolinių lėšų panaudojimą šeimos reikmėms nelaikytini patikimais įrodymais. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas savo teiginių apie paskolų panaudojimą šeimos interesams neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, kad paskolos sutartys sudarytos šeimos interesais. Nesant įrodymų, kad ieškovė dalyvavo sudarant paskolos sutartis ar jas vėliau pripažino ir kad jos sudarytos bei panaudotos šeimos interesais, teismas pagrįstai sprendė, kad šių prievolių nėra pagrindo laikyti bendromis sutuoktinių prievolėmis. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nei padaryta skundžiamu sprendimu, nenustatyta.
  35. Atsakovas ginčija 1 000 Eur prievolę J. I. pagal 2015-05-10 paskolos sutartį. Spręsdamas šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas įvertino liudytojos J. I. parodymus apie tai, kad 2015 metais ieškovė paprašė jos paskolinti 1 000 Eur grikių pirkimui, o atsakovas gegužės 20 dieną parašė paskolos raštelį, kurį atnešė ieškovė, atsižvelgė į tai, kad paskolos raštelis (t. 1, b. l. 148) yra surašytas atsakovo ranka ir jame yra žyma apie pinigų gavimą, tai, kad 2015 m. gegužės mėnesį šalys dar vedė bendrą ūkį, pagrįstai konstatavo, kad J. I. iš tikrųjų paskolino ieškovės ir atsakovo šeimai 1 000 Eur. Kadangi ieškovė bylos nagrinėjimo metu (2016-01-22) iš savo asmeninių lėšų grąžino J. I. paskolą (t. 4, b. l. 4) ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad gavusi avansą pagal preliminariąją sutartį iš M ir I. P. nuo likusios 814,84 Eur sumos padarė užskaitymą, pagrįstai teismas sprendė, kad atsakovas ieškovei dar liko skolingas 92,58 Eur. Apelianto teiginys, kad šį raštelį privertė parašyti ieškovė, niekuo nepagrįstas ir todėl atmestinas.
  36. Apeliantas pateikia naujus argumentus dėl galimai egzistuojančio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Kadangi atsakovas pirmosios instancijos teisme neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokinį turtą, o priešingai, priešieškiniu prašė turtą dalyti lygiomis dalimis, jis pirmosios instancijos teisme neteigė ir neįrodinėjo, kad jam tėvų dovanotomis lėšomis prisidėjo prie turto įsigijimo, apeliacinės instancijos teismas dėl skunde iškeltų naujų apelianto argumentų nepasisako (CPK 312 str.).
  37. Atsakovas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė visą nekilnojamąjį turtą padalinti šalims natūra po ½ dalį, o ieškovė skunde- kad parinko netinkamą turto padalijimo būdą(dėl žemės sklypo su statiniais Rokiškio m).
  38. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo bei pripažįstant, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, tuo pačiu negalima sutikti su apeliantu, kad esant ne vienam nekilnojamojo turto objektui, nėra galima turtą padalinti kiekvienai iš šalių priteisiant po atskirą daiktą. Dalijant santuokinį turtą prioritetas turi būti teikiamas savarankiškų turto vienetų priskyrimui kiekvienam sutuoktiniui, jei tai yra įmanoma, nes tokiu būdu yra išvengiama bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sukeliamų sunkumų. Turto lygių dalių principas nereiškia, kad kiekvienas daiktas turėtų būti dalinamas lygiomis idealiosiomis dalimis. Todėl nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijos nuomone pagrįstai paskirta kiekvienai iš šalių konkretus nekilnojamasis turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą adresu ( - ), kuris padalintas šalims idealiosiomis dalimis) natūra ir priteista piniginė kompensacija už vienam sutuoktiniui tekusį mažesnės apimties nekilnojamąjį turtą natūra. Pagrįstai ieškovės pasiūlytas žemės sklypų padalinimas atskirais turto objektais, pripažintas racionaliausiu šio nekilnojamojo turto padalinimo variantu, kadangi po santuokos nutraukimo šalims atiteks atskiri žemės sklypai, kurių bendras plotas šalims pasiskirstytų apylygiai.
  39. Šalys skundžia sprendimo dalį, kuria padalintas nekilnojamasis turtas, esantis ( - ) ir nustatyta juo naudojimosi tvarka. Skunduose nurodo su kokiais konkrečiais nepatogumais jos susidurs teismui parinkus tokį turto padalijimo būdą bei naudojimosi tvarką. Ieškovė skunde, kaip ir bylos nagrinėjimo metu nuo patikslinto ieškinio, laikosi pozicijos, kad šis turtas natūra turi būti priteistas tik jai dėl atsakovo nesugyvenamumo ir nesant galimybės izoliuoti patalpų tokiu būdu išvengiant nesutarimų su atsakovu. Nurodo, kad sprendime padaryta klaida nurodant kiemo statinio(aikštelės)unikalų numerį. Atsakovas skunde siūlo kitą šiuo turtu naudojimosi tvarką, nei nustatyta sprendimu, bei prašo papildomai paskirti naudotis palėpėmis, esančiomis virš kiekvienai iš šalių paskirtos namo dalies, nes sprendimu tai neišspręsta ir kelia kitus reikalavimus, susijusius su naudojimosi namu, t.y. prašo nustatyti ieškovei įpareigojimus jam leisti pasinaudoti tam tikromis ieškovei paskirtomis patalpomis ir kt.- prašo padalyti minėtą turtą natūra. Tai rodo, kad abi šalis netenkina ši sprendimo dalis.
  40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių) arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). T
  41. Sutiktina su ieškove, kad paskyrus bendram naudojimuisi rūsio patalpas, į jas, bei į 2-ame aukšte atsakovui paskirtas patalpas atsakovas galėtų patekti tik per ieškovei paskirtas naudotis patalpas, atitinkamai: per pirmo aukšto patalpą 1-8, antro aukšto -per 1-28 ir per trečiame aukšte paskirtą jai naudotis patalpą 1-29 norint patekti atsakovui į palėpę, esančią virš jam paskirtos namo dalies (palėpės nepaskirstytos), reguliuoti antenas ir kt.. Atsakovui paskirtose naudotis patalpose yra įrenginiai, kuriais reikalinga naudotis abiem, t.y. patalpoje 1-21 - namo valdymo mechanizmai: TV, internetas, signalizacija, laidinis telefonas, iš patalpos 1-12 išvestas vanduo teritorijos laistymui ir iš čia valdomas, o vandens suvartojimas apskaitomas ieškovės skaitiklyje. Ieškovė teigia, kad malkas į rūsį galima sunešti tik per jai skirtą patalpą G-1. Katilinėje yra bendroji namo įranga (katilai, siurbliai, katilo ventiliatorius), o be kieto kuro naudojama ir elektros energija, kuri prijunta prie ieškovei tenkančios namo dalies elektros skaitiklio (atsakovui paskirtos patalpos turi atskirą).
  42. Įvertinus šalių itin konfliktiškus santykius ir po to, kai šalys nebeveda bendro ūkio, kas duoda pagrindo spręsti ir iš daugybinių skundų įvairioms institucijoms, teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismui parinkus tokį šio turto padalijimo būdą bei nustačius tokią naudojimosi tvarką, užprogramuoti ginčai tarp šalių ne tik dėl suvartotos elektros energijos ir karšto vandens, nes atsakovas skunde prašo paskirti naudotis po ½ dalimi palėpių įpareigojant ieškovę leisti į jas patekti per jai paskirtą patalpą 1-29 ir per šios palapos esantį stoglangį esant reikalauti patekti ant stogo kaminų valymui, antenų įrengimui ir kt. Atsakovo teiginys, kad dalies gyvenamų patalpų, renovavimo- šildymo , apšvietimo, laistymo išlaidas šalys dengs bendrai, o patalpų šildymu ir kuru rūpinsis paeiliui teisėjų kolegijos nuomone dėl tokių priešiškų šalių santykių yra faktiškai neįmanomas.
  43. Nagrinėjamu atveju abejotina ar, įvertinus šalių santykių pobūdį ne tik iki jiems apsigyvenant skyrium, bet ir vėliau, tame tarpe vykstant jau teisminiam šios bylos ginčui, yra galimas šalių sutarimas bendrai valdyti šį turtą, nes rūsyje įrengtas bendras namo apkūrenimas, (rūsyje), apšvietimas ir kt. komunikacijos. Ieškovė patikslintu ieškiniu šį turtą prašė priteisti jai, o atsakovas, prašydamas skirti natūra ir siūlydamas naudojimosi tvarką, nepateikė projektinio pasiūlymo kaip/ kokiu būdu galima padalyti šį turtą izoliuojant šalims teksiančias patalpas, kokiu būdu turi būti išspręstas apšvietimo, šildymo, vejos laistymo ir kt. klausimai , įrodymų, kad toks atidalijimas galimas, kiek tai kainuotų , kieno darbu ir lėšomis reikėtų padaryti. T.y nepateikė kompetetingų specialistų parengtų dokumentų, skaičiavimų ar kt.
  44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, įvertinusi aplinkybę, jog santuoka tarp šalių nutraukta dėl apelianto kaltės, atsižvelgusi į tai, jog apeliantas prieš ieškovę vartojo psichologinį bei fizinį smurtą, nepagarbiai ir neleistinai elgėsi net bylos nagrinėjimo metu, t.y. jau šalims gyvenant skyrium, tai, jog atsakovui natūra priteista sodyba, esanti ( - ) nenuneigus, kad ji tinkamai gyventi ištisus metus ir tokiu būdu laikoma, jog jis turi gyvenamas patalpas, tai, jog atsakovas neturi teisės verstis advokato veikla ir, kaip pats pripažino, kad teisinę veiklą vykdo minimaliai, be to, esant poreikiui tokio pobūdžio patalpas galima nusipirkti kitur ar išsinuomoti , o esant normaliems šalių tarpusavio santykiams , kaip jis teigia ir iš ieškovės, bei į šalių sveikatos būklę, sprendžia, kad padalinus natūra minėtą turtą, ateityje gali kilti tarp šalių teisminių ginčų dėl minėto turto naudojimo, disponavimo. Aptartais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta skundžiamo sprendimo dalis keistina priteisiant visą minėtą turtą natūra ieškovei, o atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją. Toks turto padalijimo būdas parenkamas įvertinus šalių santykius ir nenustačius jų realios galimybės bendrai valdyti ir naudoti turtą nekonfliktuojant bei dėl pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Teisėjų kolegijos nuomone toks turto padalijimas neiškreiptų turto dalių lygybės balanso, nes priteisus ieškovei visą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ), kurio bendra rinkos vertė vertinimo dieną buvo 106 700 Eur , sumažėtų iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydis, kuris yra pakankamai ženklus ir atsakovo interesai iš esmės nebūtų pažeisti.
  45. Skundo teiginys, kad jam priteista sodyba, esanti ( - ), sunkiai pasiekiama ir pritaikyta tik vasaros sezonui, įrodymais nepagrįstas (CPK 178 str.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sodyboje yra įrengtas apkūrenimas. Teismo nustatyta šio turto vertė, įrodymai nenuneigta.
  46. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas padalindamas žemės sklypus ir paskirdamas jam gyventi tik sodybą verčia jį ūkininkauti, o jis dėl silpnos sveikatos galimai nebevystys žemės ūkio, galbūt norės persikelti gyventi į miestą arčiau gydymo įstaigų. Teigia, kad žemės sklypus paskyrus ieškovei juos galima bus naudingiau parduoti, nes nei jis, nei ieškovė neketina ūkininkauti. Su tuo nesutinka atsiliepimu ieškovė. Tvirtina, kad ji planuoja dirbti žemę. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo samprotavimus atmeta, nes nesudaro pagrindo spręsti, kad minėtas nekilnojamasis turtas negalėjo būti padalinamas natūra abiem šalims. Tuo atveju jei atsakovas nuspręs nebeūkininkauti, kaip jis samprotauja, jis turės galimybę parduoti tiek žemės ūkio paskirties žemės sklypus, tiek jo naudai priteistą kitą nekilnojamąjį turtą bei įsigyti būstą mieste ar kitoje jo pageidaujamoje vietoje.
  47. Pirmiau aptartais argumentais priteisus ieškovei žemės sklypą su statiniu- kontora su gyvenamosiomis patalpomis ir priklausiniais, esančiais ( - ), nepažeidžiamos atsakovo nuosavybės teisės, nes , kaip minėta jam paskirta tinkama gyventi sodyba ir už kontorą jis gauna turto ekvivalentą- ženkliai sumažėja mokėtinos ieškovei kompensacijos dydis. Pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta klaida nurodant aikštelės identifikavimo numerį, taisytina, nes nekeičia esmės.
  48. Teisėjų kolegija nepasisako dėl skundo argumento, jog liko neįvertinti želdiniai ir komunikacijos, nes tokio klausimo atsakovas nekėlė pirmosios instancijos teisme.
  49. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo, kokio dydžio kompensacijas atsakovas turėtų išmokėti ieškovei. Sutinkant su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė vedė bendrą ūkį su atsakovu iki 2015 metų birželio, nepaneigta, kad ji dalyvavo 2014 metų rudens darbuose ir 2015 m. sėjoje, tą patvirtina byloje esantys duomenys. Todėl atitinkamai jai turėtų būti kompensuojamos šalių negautos pajamos. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo išanalizuotų ir išsamiai aprašytų sprendime įrodymų, bei išvadų, jog atsakovas savo motinai perleido 155,6 ha apsėtą žemės plotą ir taip sumažino šeimos turtą 38894,73 Eur .
  50. Apeliantas teigia, kad liko neįvertinta, kokias išlaidas jis patyrė dėl atliekamų žemės ūkio darbų ir skunde pateikia lenteles, kuriose nurodoma, kokias gavo pajamas iš žemės ūkio veiklos už parduotą produkciją (už 2015 metus – 26729,56 Eur), taip pat kokios buvo patirtos išlaidos (2015 metais 49027 Eur). Pastebėtina, kad skunde lentelėse pateikiami duomenys nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, apeliantas nenurodo, kokiu būdu tokie paskaičiavimai atlikti, jų nedetalizuoja, todėl jais vadovautis nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas netinkamai vykdė teismo įpareigojimus pateikti reikalingus bylos nagrinėjimui duomenis, vilkino bylos nagrinėjimą, aukščiau nurodytas lenteles pateikia tik apeliaciniame skunde, joje nurodytų pajamų dydžio niekaip nemotyvuoja, byloje esantys ūkininko A. K. duomenys dėl gautų pajamų, sąnaudų (t.6, b.l. 89, t.15, 70, t.16, b.l. 149, t.17, b.l. 116-125) neinformatyvūs bei skirtingi. Pripažintina, kad sprendžiant dėl pajamų iš 2015 metų derliaus dydžio (232,06 ha) pagrįstai buvo vertinama ieškovės nurodyta informacija apie 2015 metų supirkimo kainas. Teismas vertino, kad grikių derlius nuo hektaro yra 1 tona, tonos supirkimo kaina su PVM - 300 Eur; kviečių derlius nuo hektaro yra 2 tonos, tonos supirkimo kaina su PVM – 145,20 Eur; žirnių derlius nuo hektaro yra 2 tonos, tonos supirkimo kaina su PVM – 229,9 Eur bei nesant tikslių duomenų apie 2015 metų derlių teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės siūlomas kompensacijos apskaičiavimo mechanizmas yra pagrįstas, o nurodytas derliaus kiekis nuo hektaro ir grūdų supirkimo kaina 2015 metais, yra protingi. Pastebėtina, kad šios supirkimo kainos negalėtų būti pripažįstamos akivaizdžiai nepagrįstomis atsižvelgiant ir į byloje esančius rašytinius įrodymus dėl grūdinių kultūrų supirkimo kainų (t.6, b.l. 5, 7-8, 10-11, t.5, b.l. 136, 163, t. 15, b.l. 107).
  51. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino 2015-05-16 paslaugų teikimo sutarties, pagal kurią J. K. ūkis teikia atsakovo ūkiui žemės įdirbimo ir kitas su žemės ūkio veikla susijusias paslaugas, kadangi šios sutarties sudarymo metu šalys dar vedė bendrą ūkį, ieškovė dalyvavo sėjos darbuose. Teisėjų kolegija sutinka su išvada, kad atsakovas tik siekia sukurti įvaizdį, kad J. K. ūkis yra atskiras ūkis, kuriame savarankiškai ūkininkauja ir gauna iš ūkio veiklos pajamas būtent J. K., todėl ir paslaugų teikimo sutartis negalėtų patvirtinti, kad buvo faktiškai patirtos tokios žemės išdirbimo išlaidos. Pastebėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme nekėlė reikalavimo dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, jų dydžio bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, teismo įpareigojimų pateikti duomenis tinkamai nevykdė, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl patirtų išlaidų nepasisako bei sprendžia, kad pagrįstai ieškovei priteista kompensacija už 2015 metų derlių bei atitinkamą šeimos turto sumažinimą.
  52. Apeliantas neigia, kad ieškovė dalyvavo procese pagal melioracijos griovių tvarkymo programą, nes, jo teigimu, tai galimai neatitinka Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių nuostatų. Su šiuo teiginiu nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl šios paramos atsakovas paraišką pagal melioracijos griovių tvarkymo programą teikė 2014-10-03 ir jis pats 5 eilutėje „planuojama veiklos pabaiga“ nurodė datą- 2015-05-15 (t. 4, b. l. 79-85), todėl padarė teisingą išvadą, kad ieškovė neabejotinai tame procese dalyvavo. Pažymėtina, kad melioracijos griovių tvarkymas nesusijęs išimtinai su grioviu šienavimu, bet ir su kitais darbais kaip krūmų šalinimu ir kt. Priešingų įrodymų atsakovas nepateikė. Esant šiai aplinkybei, atitinkamai buvo sprendžiama dėl gautos paramos, kurią gavus iš dalies atsiskaityta už įsigytą J. K. kombainą ir tokiu būdu sumažintas šeimos turtas. Negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad ieškovei nepriklauso nuo 2015-05-15 sukaupto pirkimų PVM, NMA parama už 2015 metus, kadangi byloje yra nustatytos aplinkybės, kad šalys vedė bendrą ūkį iki birželio mėnesio, taip pat ieškovė dalyvavo ūkio veikloje, sėjoje, pervedinėjo atsakovui dideles pinigines sumas. Pažymėtina, kad atsakovas nesutiko su ieškovės prašymu laikinai leisti jai naudoti dalį žemės sklypų.
  53. Pirmosios instancijos teismas iš NMA rašto į advokatės A. R. 2016-07-07 prašymą pateikti informaciją nustatė, kad A. K. pagal 2015-06-15 pateiktą paraišką Nr. 15-1005445831-1 buvo išmokėta bendra 17 951,8 Eur suma (t. 10, b. l. 83). Teismas įvertino A. K. ūkio banko sąskaitos išrašo duomenis bei sprendė, kad pagal minėtą paraišką iš viso buvo pervesta 18 088,75 Eur išmokų, todėl pusę jų priteisė ieškovei. Apeliantas skunde nurodo, kad iš NMA laikotarpyje nuo 2015-09-01 iki 2017-07-31 buvo pervesta 19617,60 Eur suma, tačiau buvo pritaikytos sankcijos, 2016 ir 2017 metais išskaičiuotos sumos pagal permokos pažymas iš 2016 metais mokėtinos paramos, viso 4354,06 Eur, todėl už 2015 metus gauta parama sudaro 15263,54 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokių atsakovo teiginių jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina. Kaip minėta, atsakovo pareiga buvo pateikti visus bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei su skundu atsakovas nepateikė įrodymų dėl permokų grąžinimo ar sankcijų taikymo, kas galėtų turėti reikšmės sprendžiant, kokio dydžio parama pagal 2015-06-15 pateiktą paraišką Nr. 15-1005445831-1 buvo gauta. Todėl pripažintina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais (CPK 178 str.).
  54. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovas pristatė šalių derlių ŽŪB „Kiemeliai“, tačiau bendrovė padarė užskaitą už techniką, kuri perleista atsakovo motinai J. K., tokiu būdu atsakovas sumažino šeimos turtą 2 299 Eur suma. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šis santuokinio turto sumažino faktas buvo įrodytas. ŽŪB „Kiemeliai“ 2016-01-25 pažyma patvirtina, kad A. K. 2015-10-29 pardavė 10 tonų žirnių už 2 299 Eur ir visa pinigų suma buvo užskaityta už priekabą ir kultivatorių KPS 8 (t. 6, b. l. 7). Apelianto teiginius apie barterinius mainus tarp trijų šalių, užskaitymus teismas pripažįsta deklaratyviais, nepaneigiančiais santuokinio turto sumažinimo fakto.
  55. Apeliaciniame skunde atsakovas pateikia savo pasvarstymus dėl to, kad J. K. 2015-06-23 įsteigė ūkininko ūkį, samdė darbuotojus, įgaliojo atsakovą atstovauti institucijose, todėl normalu, kad jis pagal įgaliojimą deklaracijas teikė jos vardu. Taip pat jis mano, kad sudarius su J. K. nuomos sutartį nebuvo sukčiaujama. Tačiau tuo pačiu pastebėtina, kad apeliantas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog 2015 m. birželio mėnesį atsakovas savo motinos J. K. vardu deklaravo šalių lėšomis įdirbtas žemes, tokiu būdu atsakovas savo motinai perleido išmokas (VIPS + Žalinimas + Išmoka už pirmuosius hektarus) už 155,6 ha iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir tokiais savo veiksmais sumažino šeimos turtą 16 997,09 Eur ir tuo pačiu perleido išmokas už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių bei sumažino šeimos turtą dar 5 417,84 Eur. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šis santuokinio turto sumažino faktas yra įrodytas, kadangi iš paramos už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus 2015-06-16 paraiškos matyti, kad bendro 155,6 ha ploto žemės naudmenas J. K. vardu deklaravo A. K. (t. 4, b. l. 70-77), nors, kaip jis pats nurodo, jo mamos ūkis įsteigtas vėliau, o byloje nustatyta, kad ieškovė dalyvavo organizuojant ūkio darbus sėjos metu bei pagrįstai tikėjosi gauti minėtas išmokas. Ta aplinkybė, jog jis turėjo ieškovės įgaliojimą, neduoda pagrindo pripažinti, kad visi jo veiksmai buvo suderinti su ieškove ir atitiko šalių interesus, nes jo veiksmai buvo nukreipti į šalių turto sumažinimą- perkėlimą tokiu būdu išvengiant dalijimosi su sutuoktine. Be to, ieškovė reikalauja kompensacijos iš jo, o ne iš J. K..
  56. Dėl priteistos 17880 Eur kompensacijos už 2016, 2017 metus. Pažymėtina, kad ši suma- žemės nuoma už ½ žemės sklypų.
  57. Ta aplinkybė, jog jis patyrė išlaidų, o teismas paskirstė pajamas, neduoda pagrindo naikinti šios dalies teismo sprendimo, nes; 1) atsakovas nesutiko laikinai iki teismo sprendimo priėmimo dienos leisti ieškovei naudotis pusę žemės sklypų ir tuo prisiėmė riziką dėl nuostolių; 2) dalį išlaidų už 2015 metus, šalys patyrė kartu gyvendami (vesdami bendrą ūkį), o kita dalis- iš ūkiui teikiamų įvairaus pobūdžio dotacijų/ kompensacijų už 2016 ir 2017 metus, kurių nereikalavo ieškovė.
  58. Apeliantas skunde pateikė lentelę, kurioje nurodomos mokėtinos ieškovei sumos, atimant įvairias išlaidas bei nurodant, kad viso mokėtina suma ieškovei sudarytų 2669,90 Eur. Pripažintina, kad apelianto pateikta lentelė dėl įvairių išlaidų (taip pat pvz. išlaidų vandeniui, elektrai, turto draudimui, už namų telefoną, kurios akivaizdžiai nesusijusios su žemės nuoma) atskaitymo iš nuomos mokesčio pripažintina nepagrįsta, prieštaraujančia protingumo kriterijams. Taip pat, pasisakydamas dėl žemės nuomos kainos apeliantas nurodo, kad jo mamai už žemės nuomą buvo priskaičiuotas nuomos mokestis, analogiškas 2014 m. sutarties su A.V. V. (kuri byloje nepateikta) dydžiui. Kadangi sudedamosios dalys pagal nuomos sutarčių 1.4. punktus (analogiški punktai abiejose sutartyse) yra kintančios ir priklauso nuo nustatytos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos pagrindinės paramos išmokos, teigia, kad kiekvienais metais nuomos kaina skiriasi. Iš pateiktos lentelės matyti, kad pagrindinė nuomos mokesčio sudedamoji dalis lyginant 2014 m. ir vėlesnius laikotarpius sumažėjo beveik per pusę, todėl atitinkamai žemės nuomos kaina 2014 metais sudarė 54,97 Eur/ha, 2015 m - 29,04 Eur, 2016 m – 30,90 Eur, 2017 m – 32,71 Eur.
  59. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais (2014-11-25 įsakymu dėl vienkartinės išmokos už plotus ir išmokos už pirmuosius hektarus mokėjimo 2014 m., 2015-11-23 įsakymu dėl vienkartinės išmokos už plotus, išmokos už pirmuosius hektarus, išmokos jauniesiems ūkininkams bei savanoriškosios susietosios paramos už plotus mokėjimo 2015 m., 2016-11-18 įsakymu dėl vienkartinės išmokos už plotus, išmokos už pirmuosius hektarus, išmokos jauniesiems ūkininkams, žalinimo išmokos bei susietosios paramos už baltyminius augalus mokėjimo 2016 m., 2017-11-14 įsakymu dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2014 m.) už deklaruotus plotus mokamos išmokos iš tiesų sumažėjo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sprendžiant dėl realių žemės nuomos kainų vertinti vien tik 2015-05-16 žemės nuomos sutarties, kuriomis šalims priklausanti žemė buvo išnuomota J. K., nuostatas. Pastebėtina, kad apeliantas nėra pateikęs į bylą 2014 m. sutarties su A.V. V., kad būtų galima konstatuoti, jog ir anksčiau žemės buvo nuomojama tokiomis sąlygomis, be to, jis pats patvirtina, kad tuo metu, kai žemė buvo nuomojama minėtam asmeniui, pagrindinė nuomos mokesčio sudedamoji dalis buvo ženkliai didesnė. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teiginiais nepaneigta, kad šiuo metu žemės nuomos kaina yra lygi 60 Eur už 1 ha, kadangi būtent tokia kaina šalys nuomoja žemę kitiems asmenims ir patys nuomojasi iš kitų asmenų. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl to, kokia yra reali žemės nuomos kaina tose apylinkėse, kuriose yra šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, taip pat duomenų, kad 1 hektaras galėtų būti nuomojamas už mažesnę nei 60 Eur sumą, bylos nagrinėjimo metu iš esmės neprieštaravo dėl kompensacijos mokėjimo. Todėl pagrįstai teismas sprendė, kad ieškovei priklausanti ½ žemės ūkio paskirties žemės sudaro 149 ha, todėl 8 940 Eur suma yra gaunama žemės nuomos kainą už 1 ha (60 Eur) padauginus iš ploto (149 ha), kas reikšminga sprendžiant dėl kompensacijų priteisimo.
  60. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
  61. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalindamas tarp šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ), jį padalino šalims natūra idealiosiomis dalimis bei sprendė dėl naudojimo tvarkos nustatymo. Todėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų sprendimo dalis dėl šio nekilnojamojo turto padalinimo keistina nurodant, kad minėtas turtas priteistinas vienai ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, kad dėl keičiamos sprendimo dalies dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ), padalinimo, atitinkamai 41003,42 Eur suma sumažintina iš atsakovo ieškovei priteisiama kompensacija nuo 74189,26 Eur iki 33185,84 Eur. Priteisus ieškovei visą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ), pakeistinas ieškovės turtiniams interesams užtikrinti taikytos priverstinės hipotekos atsakovui turtui mastas nustatant hipoteką tik atsakovo žemės sklypui, esančiam ( - ).
  62. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pripažintina teisėta ir pagrįsta.
  63. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, o atsakovo apeliacinio skundo netenkinus paskirstytinos apeliacinės instancijos teisme turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos, taip pat iš atsakovo priteistina dalis žyminio mokesčio, kurio mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018-01-03 nutartimi.
  64. Ieškovė apeliacinį skundą apmokėjo 75 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovo. Taip pat ieškovė patyrė 2500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1100 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 300 Eur už susipažinimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, aptarimą su kliente, pasekmių išaiškinimą (4 val.)., 1100 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą). Teisėjų kolegija pagrįstomis ir protingomis išlaidomis pripažįsta 2200 Eur išlaidas advokato pagalbai (išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą, apeliacinio skundo parengimą) apmokėti, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir yra priteistinos iš atsakovo. Įvertinus, kad ieškovė buvo atstovaujama pirmosios instancijos teisme tos pačios advokatės, kuri parengė apeliacinį skundą, advokatei buvo žinoma bylos esmė, nėra pagrindo už teisines konsultacijas dėl sprendimo išaiškinimo priteisti 300 Eur sumą. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo neatlygintinos valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios sudarė 139,75 Eur. Atsakovas ginčijo visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašė bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Įvertintina, kad skundas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, be to, atsakovas yra 50 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsakovas nesutiko su teismo sprendimu nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, todėl už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 75 Eur, nesutiko su neturtinės žalos priteisimu, dėl ko mokėtinas 113 Eur žyminis mokestis, ieškovei priskirto kilnojamojo, nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė 327 569,46 Eur, 74 189,26 Eur kompensacijų, 29 462,86 Eur pajamų ir išmokų priteisimu, dėl ko mokėtinas žyminis mokestis sudaro 4209 Eur. Viso mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 4397 Eur, tačiau, kadangi atsakovas 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš jo valstybei priteistinas 2198,50 Eur žyminis mokestis.

9Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

10Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalis, kuriomis šalims padalintas nekilnojamasis turtas, esantis adresu ( - ), iš atsakovo ieškovei priteista 74189,26 Eur piniginė kompensacija, nustatyta priverstinė hipoteka atsakovo turtui, priteisiant G. K. visą minėtą turtą bei atitinkamai sumažinant iš A. K. ieškovei priteistiną kompensaciją iki 33185,84 Eur sumos, sumažinant taikomos priverstinės hipotekos mastą ir sprendimo rezoliucinės dalies 6, 16 ir 17 pastraipas išdėstyti sekančiai:

11„Žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) su statiniu - kontora su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. ( - ), kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. ( - ), kitais inžinieriniais statiniais - kiemo statiniais (kiemo aikštelė), unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), kurių bendra vertė yra 106 700 Eur, priteisti ieškovei G. K., a. k. ( - ) asmeninėn nuosavybėn “.

12„Iš atsakovo A. K., a. k. ( - ), priteisti ieškovei G. K., a. k. ( - ), 33 185,84 Eur piniginę kompensaciją, už atsakovui natūra tenkančią didesnę turto dalį, santuokinio turto sumažinimą, ieškovei priklausančios žemės ūkio paskirties žemės naudojimą 2016 – 2017 metais ir prarastą užstatą prokuratūrai, įpareigojant atsakovą kompensaciją sumokėti per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“.

13„Teismo sprendimu patenkintiems ieškovės G. K., a. k. ( - ), turtiniams interesams užtikrinti nustatyti priverstinę hipoteką šiam atsakovo A. K., a. k. ( - ), turtui: žemės sklypui, esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ), 33 200 Eur vertės. Hipotekos terminas nustatomas vieneriems metams, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kai priverstinė hipoteka bus įregistruota Lietuvos Respublikos hipotekos registre“.

14Kitą Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

15Priteisti iš A. K., a. k. ( - ) ieškovei G. K., a. k. ( - ), 75 Eur žyminio mokesčio, 2200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

16Priteisti iš A. K. 2198,50 Eur žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. ( - ), bankas „DNB“ AB, a. s Nr. ( - ), bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. ( - )), 3 725,88 Eur žyminio mokesčio ir 50,72 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas – 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai