Byla e2A-1254-560/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams S. Ž., A. Ž. (A. Ž.), L. K., bei jų nepilnamečiams vaikams S. Ž. ir S. Ž., dėl iškeldinimo ir atsakovės S. Ž. priešieškinį dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovus A. Ž., S. Ž., L. K. ir nepilnamečius S. Ž. ir S. Ž. su jiems priklausančiu turtu iš ieškovės patikėjimo teise valdomo buto ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

72.

8Nurodė, kad butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, ieškovė patikėjimo teise valdo visas savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas. Savivaldybė nėra suteikusi atsakovams teisės naudotis gyvenamąja patalpa ( - ), nėra sudariusi gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, tačiau atsakovai užima minėtą gyvenamąją patalpą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-24 įsakymo Nr. 30-2095 pagrindu, 2013-09-30 su K. Ž. buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N13/1517, kuria K. Ž. buvo išnuomos ginčo butas. 2017-03-24 buto patikrinimo aktu Nr. 12908 nustatyta, kad K. Ž. gyvena vienas, pašaliniai asmenys bute negyvena. ( - ) K. Ž. mirė. Atsakovai nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos ginčo bute. 2018-01-02 Vilniaus miesto savivaldybėje yra gautas ir pagal kompetenciją ieškovei perduotas nagrinėti atsakovo A. Ž. raštas, kuriame jis prašo jo šeimai išnuomoti ginčo būstą, kadangi jis su šeima faktiškai gyvena šiame bute. Ieškovė informavo atsakovus, kad išnuomoti jiems ginčo butą nėra teisinio pagrindo, nurodė iki 2018-02-28 atlaisvinti ginčo būstą ir informuoti apie tai ieškovę. Atsakovai per nustatytą terminą iš buto neišsikėlė. 2018-04-18 buto patikrinimo aktu nustatyta, kad bute ( - ), gyvena A. Ž., S. Ž., L. K., S. Ž., S. Ž..

93.

10Atsakovai su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė sudaryti atsakovams sąlygas išsinuomoti ginčo butą. Nurodė, kad A. Ž. dėdei, S. Ž. broliui K. Ž. buvo išnuomotas socialinis būstas. Dėl atsakovams nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, šeimai praradus vienintelį būstą ir neturint kur gyventi su dviem nepilnamečiais vaikais – S. Ž., gim. ( - )ir S. Ž., gim. ( - ) K. Ž. leido atsakovams apsigyventi pas jį. Atsakovai savo būstą prarado, kai per krizę neteko darbo, todėl neišgalėjo padengti prieš krizę būsto remontui paimtos paskolos ir jiems priklausantis butas buvo parduotas iš varžytynių. Atsakovams ilgą laiką nepavykus susirasti darbo, jų finansinė padėtis tapo labai sudėtinga. Nors šiuo metu atsakovai turi darbus, šeimos finansinė padėtis vis dar yra sunki. K. Ž. buvo patyręs insultą, negalėjo savarankiškai savimi pasirūpinti, paskutiniaisiais metais prieš mirtį jam diagnozuotas vėžys, todėl jį slaugė S. Ž.. Vaiko teisų apsaugos tarnyba neturi duomenų apie tai, kad A. Ž. ir L. K. netinkamai vykdytų tėvų pareigas, tėvams neturint galimybės suteikti savo nepilnamečiams vaikams gyvenamąjį būstą, iškeldinimo atveju vaikai būtų laikinai apgyvendinti globos namuose, kol tėvai bus pajėgs susirasti gyvenamąjį būstą. Nors atsakovai faktiškai nebuvo įrašyti kartu gyvenančiais šeimos nariais, tačiau faktiškai 6 metus gyveno ginčo bute. Išsinuomoti būstą rinkos kainomis atsakovai neturi galimybių.

114.

12Atsakovė S. Ž. pateikė priešieškinį SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuriuo prašė pripažinti S. Ž. velionio K. Ž., šeimos nare, įpareigoti ieškovę sudaryti buto, esančio adresu ( - ), nuomos sutartį su S. Ž., sutartyje nuomininkės šeimos nariais nurodant jos sūnų A. Ž., jo nepilnamečius vaikus S. Ž., S. Ž., bei nepilnamečių motiną L. K.. Nurodė, kad ginčo butas jau daugelį metų yra atsakovų vienintelis būstas. Socialiniai darbuotojai niekada nereiškė pretenzijų dėl atsakovų gyvenimo ginčo bute fakto, neinformavo atsakovų, kad jie turi kreiptis dėl nuomos sutarties pakeitimo, atsakovai manė, kad teisėtai gyvena ginčo bute. S. Ž. rūpinosi butu, mokėjo komunalinius mokesčius. K. Ž. negalėjo savimi pasirūpinti ir gyventi vienas, o juo nuolat rūpinosi S. Ž.. S. Ž. sūnus su šeima ginčo bute apsigyveno po to, kad jiems priklausantis butas buvo parduotas iš varžytynių. Mokesčiai už ginčo butą visada buvo mokami laiku. Po K. Ž. mirties atsakovai buvo informuoti, kad jie neturi teisinio pagrindo toliau gyventi ginčo bute. 2018 m. sausį atsakovai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir ieškovę su prašymu sudaryti sąlygas išsinuomoti ginčo būstą. Buvo patvirtinta, kad įvertinus atsakovių pajamas, jos turi teisę į socialinio būsto nuomą. Atsakovams buvo paaiškinta, kad jie turi išsikelti iš ginčo buto ir laukti kito buto bendroje eilėje, o jų teisė pasilikti būste kaip buvusio nuomininko šeimos nariams, gali būti nustatyta tik teismine tvarka.

135.

14Atsiliepime į atsakovės priešieškinį ieškovė prašo priešieškinį atmesti. Nurodo, kad ji nėra tinkama atsakovė pagal S. Ž. reiškiamą priešieškinį. Ginčo butas priklauso savivaldybei. Savivaldybei perduotas turtas gali būti išnuomotas tik vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimais ir (ar) Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais. Ieškovė nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių subjektas ir neturi nei teisių, nei pareigų atsakyti pagal priešieškinio reikalavimus. Butas ( - ), yra įtrauktas į socialinio būsto fondą. Šiuo metu socialinio būsto poreikis Vilniaus mieste yra didelis – 2017 metais į sąrašą asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus mieste buvo įtraukti 1 837 asmenys ir šeimos, 2018 metais – 1 342. Nuomojant socialinį būstą asmenims, neturintiems teisės jame gyventi, būtų pažeisti kitų sąraše esančių, ne vienerius metus laukiančių eilėje nuomos sutarčiai sudaryti, asmenų teisės ir teisėti interesai.

156.

16Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovai ginčo bute gyvena neturėdami teisinio pagrindo, atsakovai nėra sudarę rašytinės socialinio būsto nuomos sutarties. Vien ta aplinkybė, kad nuomotojas kurį laiką toleravo atsakovų neteisėtą gyvenimą ginčo bute, nepadaro situacijos teisėta. Nesutiko su atsakovės argumentais, kad atsakovų gyvenimo ginčo bute faktas buvo žinomas savivaldybės darbuotojams, nes ši aplinkybė buvo žinoma Vaiko teisių apsaugos skyriui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje dirba daugiau nei 1 000 darbuotojų, vykdančių savo veiklą atskiruose padaliniuose, aplinkybė, kad gyvenimo bute faktą užfiksavo Vaiko teisių apsaugos skyrius, nereiškia, kad šis faktas tapo žinomas visiems savivaldybės darbuotojams.

17II.

18Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

197.

20Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-07 sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Nurodė, kad butas ( - ), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 Vilniaus miesto savivaldybės taryba perdavė ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2013-09-24 buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu ginčo butas buvo išnuomotas K. Ž.. K. Ž. 2017-12-23 mirė, duomenų apie jo įpėdinius nėra. Ginčo bute faktiškai gyvena atsakovai S. Ž., A. Ž., L. K., bei jų nepilnamečiai vaikai S. Ž. ir S. Ž.. Pagal CK 6.620 straipsnio 2 dalį, mirus nuomininkui, nuomojamoje patalpoje gyvenantys šeimos nariai gali prašyti nuomotojo pakeisti nuomos sutartį, ir pripažinti nuomininku kitą šeimos narį ir per du mėnesius nuo nuomininko mirties apie tai informuoti nuomotoją. Ginčo butas 2013-09-30 nuomos sutartimi buvo išnuomotas K. Ž.. Su K. Ž. sudarytos nuomos sutarties 3 punkte nebuvo nurodyta, kad atsakovai turi teisę gyventi ginčo bute. Iš 2017-03-24 dienos buto patikrinimo akto Nr. 12908 matyti, jog patikrinimo tikslas – patikrinti buto būklę ir patikrinti kas faktiškai gyvena, nustatyta, kad K. Ž. gyvena vienas. Atsakovai nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos ginčo bute.

218.

22Atsakovė S. Ž. rūpinosi savo sergančiu broliu K. Ž., padėjo jam mokėti mokesčius, taip pat padėjo buityje, todėl teismas vertino, kad gali būti laikoma, jog K. Ž. neprieštaraujant, atsakovai galėjo laikinai gyventi ginčo bute. Paaiškinimai, kad mokėjimo knygelės buvo pildytos atsakovės S. Ž. ranka, taip pat medicininių dokumentų išrašai, kiti dokumentai, neįrodo atsakovų bendro ūkio vedimo su pagrindiniu nuomininku iki šio mirties. Atsakovas A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į ginčo butą jo šeima iš pradžių atsikraustė laikinai, kol pavyks susigrąžinti savo namus Dvarčionyse. Nuomos sutartis yra pasibaigusi, kadangi nuomininkas K. Ž. mirė ( - ), todėl ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus, kaip laikinus gyventojus, iš savivaldybei priklausančio buto yra teisėtas bei pagrįstas, todėl teismas jį tenkino. Atsakovai per visą gyvenimo jame laikotarpį, iki teisėto nuomininko mirties, neinformavo atsakingų institucijų apie savo gyvenimo šiame bute faktą. Vien aplinkybė, kad S. Ž. rūpinosi savo broliu K. Ž., savaime nesukuria šeimos statuso. Ieškovas šiuo metu neturi teisinio pagrindo sudaryti su atsakovais socialinio būsto nuomos sutartį, kadangi atsakovų eilė į paramą būstui išsinuomoti nėra priėjusi. Negalima daryti prielaidų, kad suaugę šeimos nariai būtų nedarbingi, todėl je gali gauti pastovias pajamas. Vien ta aplinkybė, kad atsakovai turi nepilnamečių vaikų, negali jiems suteikti pirmenybės nepagrįstai siekti socialinės paramos. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jie būtų labiau socialiai pažeidžiami negu kiti prieš juos socialinio būsto laukiantys asmenys.

23III.

24Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

259.

26Atsakovė S. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-07 sprendimą, ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad ginčo bute apeliantė pas brolį apsigyveno 2012 m., dar iki 2013-09-30 nuomos sutarties sudarymo. Brolis šiame bute gyveno nuo 1977 m. Anksčiau šio buto nuomininkai buvo kartu gyvenę kitas brolis I. Ž., po jo mirties buto nuomininke buvo jo žmona G. Ž., mirusi ( - ). Priežastys apsigyventi pas brolį buvo dvi: dėl neįgalumo jam buvo reikalinga priežiūra, o G. Ž. taip pat jau buvo silpnos sveikatos ir jai buvo reikalinga pagalba; atsakovė neturėjo kur gyventi po to, kai iš varžytinių buvo parduotas jos sūnaus A. Ž. namas. Su apeliante ginčo bute apsigyveno ir jos sūnaus šeima. Per tuos gyvenimo metus jie tapo viena bendra šeima. Niekas niekada neskaičiavo ir neskirstė, kiek kuris prisidėjo prie bendrų išlaidų ir kas kam yra skolingas, viskas buvo bendra. K. Ž. nenorėjo viešinti, kad atsakovai gyvena jo bute, bijojo, kad dėl to iš jo atims butą. Dėl to 2017-03-24 patikrinimo metu jis pasakė, kad gyvena vienas. Kad atsakovė ginčo bute nuolat gyveno ilgą laiką patvirtina ir tai, kad šiuo adresu 2014 m. - 2017 m. jai buvo siunčiami laiškai, pranešimai iš policijos komisariato, sudaryta sutartis su banku. Yra pagrindas ją pripažinti buto nuomininko šeimos nariu. Ji yra beveik 70 metų amžiaus. Jokio kito gyvenamojo būsto neturi.

2710.

28Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad S. Ž. yra buvusio pagrindinio buto nuomininko K. Ž. sesuo. Tačiau byloje nėra dokumentų apie tai, kad kiti atsakovai, t. y. A. Ž., L. K. bei jų vaikai gali būti pripažinti K. Ž. šeimos nariais CK 6.588 str. prasme. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai konstatavo, kad mirus K. Ž. bei tuo pagrindu pasibaigus nuomos sutarčiai, ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus kaip laikinus gyventojus yra teisėtas bei pagrįstas, todėl tenkintinas. Byloje nėra pakankamai duomenų ir jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovė S. Ž. bei tuo labiau kiti atsakovai būtų vedę bendrą ūkį su K. Ž.. Ginčo būstas yra įtrauktas į socialinio būsto fondą. Socialinio būsto poreikis Vilniaus miesto savivaldybėje yra didelis. Esant socialinio būsto trūkumui, nenaudojant savivaldybei priklausančių būstų efektyviai ir racionaliai, negali būti užtikrinami asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ir laukiančių eilėje šį būstą išsinuomoti, teisės ir teisėti interesai. Šeimos, įrašytos į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus, laukia eilę metų, tokių šeimų situacija yra analogiška ar dar sudėtingesnė nei atsakovų.

2911.

30Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovės apeliacinis skundas yra formalus ir visiškai nepaneigia teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliantė nenurodo kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, apeliantė nenurodo kokie konkretūs įrodymai ir teisiniai argumentai pagrindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo nepagrįstumą. Atsakovės nurodomi argumentai tėra akivaizdžiai subjektyvaus atsakovės nesutikimo su šiuo sprendimu išraiška, kuri teisiniu požiūriu jokios reikšmės neturi ir pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nesudaro. Atsakovai per visą gyvenimo ginčo bute laikotarpį, iki teisėto nuomininko mirties, nebuvo informavę atsakingų institucijų apie savo gyvenimo minėtame bute faktą. Atsakovai objektyviai turėdami galimybę kreiptis tiek dėl socialinio būsto nuomos sutarties su jais sudarymo, tiek dėl teisinio pagrindo jų gyvenimui ginčo bute suteikimo, to nepadarė, sąmoningai, žinodami, kad atsakingi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistai periodiškai atlieka socialinio būsto patikrinimą neatskleisdavo savo gyvenimo ginčo bute fakto. Epizodiškai užfiksuoto gyvenimo ginčo bute faktą atsakovė naudoja tik jai pačiai palankių aplinkybių kontekste: atsakingoms institucijoms atliekant apžiūras ir kitas įprastas procedūras susijusias su socialinio būsto priežiūra, atsakovė nurodo ginčo bute negyvenanti, tačiau nurodo jame gyvenusi ilgą laiką, kai sprendžiamas klausimas dėl jos pripažinimo buvusio nuomininko šeimos nare ir nuomos sutarties su ja sudarymo. Iš atsakovų paaiškinimų teismo posėdžio metu negalima daryti prielaidų, kad suaugę šeimos nariai būtų nedarbingi, būtų nepajėgūs gauti pastovias pajamas.

31Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

3212.

33Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, priimant teisingą sprendimą. Tai, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas.

3413.

35CPK 320 straipsnio 1 dalis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimu. CPK 329 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Pagal CPK 320 straipsnio nuostatas bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas ex officio turi nustatyti, ar byloje nepadaryta esminių pažeidimų, kurie lemtų būtinybę pripažinti esant absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, net jei tokie pažeidimai neįvardijami šalių procesiniuose dokumentuose. Dėl to tinkamo atsakovo nustatymo ir teismo pareigos pasiūlyti šaliai pakeisti kitą šalį tinkama vykdymo klausimų nagrinėjimas negali būti laikomas neteisėtu apeliacinio skundo ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015).

3614.

37Netinkama šalis (netinkamas atsakovas) civiliniame procese gali būti suprantama kaip asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015).

3815.

39Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas priešieškinį CPK 45 straipsnio nustatyta tvarka neišsprendė šioje byloje tinkamo atsakovo procesinės padėties. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė pagal priešieškinį pareiškė reikalavimus atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuris nėra gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), savininkas, nes šis turtas nuosavybės teisės priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šias aplinkybes SĮ „Vilniaus miesto būstas“ išdėstė atsiliepime į priešieškinį, nurodydamas, jog jis nėra tinkamas atsakovas. Byloje nėra duomenų, jog teismas būtų pasiūlęs ieškovei pagal priešieškinį pakeisti atsakovą pagal priešieškinį tinkamu, ir ieškovė pagal priešieškinį būtų atsisakius tai padaryti. Tokiu būdu tik ieškovei pagal priešieškinį išreiškus nesutikimą dėl netinkamos šalies pakeitimo pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti bylą iš esmės. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 45 straipsniu, nepasiūlė ieškovei pagal priešieškinį pakeisti atsakovą į tinkamą šalį, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, yra laikytina esminiu procesiniu pažeidimu.

4016.

41Nors CPK 45 straipsnio normoje ir yra įtvirtinta ieškovo pareiga nurodyti atsakovą, vis dėlto teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo pareigos pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, ne kartą yra nurodęs, kad teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, t. y. nesiūlo ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo ir nepaaiškina netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; kt.).

4217.

43Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal CPK 45 straipsnį nepasiūlė ieškovui dėl netinkamos šalies pakeitimo yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei tik apeliacinėje instancijoje pasiūlius pakeisti netinkamą šalį, patraukiant atsakovu Vilniaus miesto savivaldybę, nebūtų procesinės galimybės pasiūlyti ieškovei CPK 230 str. 1 d. tvarka patikslinti ieškinio reikalavimus tinkamai šaliai CPK 45 str. tvarka. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą ir pagal CPK 45 straipsnį nepasiūlęs ieškovei pagal priešieškinį keisti atsakovą pagal priešieškinį į tinkamą šalį, padarė esminį procesinį pažeidimą, nes jo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad šalių procesinės padėties pakeitimas apeliacinės instancijos teisme negalimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai yra tarpusavyje tampriai susiję ir turi būti nagrinėjami kartu, daro išvadą, jog šis esminis procesinis pažeidimas, sudaro teisinį pagrindą naikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apeliantės priėmimu (CPK 313 straipsnis).

4418.

45Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytą procesinį pažeidimą ir ištyrus visas aplinkybes, byla gali būti nagrinėjama iš esmės (CPK 2 straipsnis, 8 straipsnis, 13 straipsnis, 45 straipsnis, 177 - 179 straipsniai, 312 straipsnis, 313 straipsnis, 320 straipsnis, 328 straipsnis).

46Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

47Apeliantės S. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

48Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovus... 7. 2.... 8. Nurodė, kad butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei,... 9. 3.... 10. Atsakovai su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė sudaryti atsakovams sąlygas... 11. 4.... 12. Atsakovė S. Ž. pateikė priešieškinį SĮ „Vilniaus miesto būstas“,... 13. 5.... 14. Atsiliepime į atsakovės priešieškinį ieškovė prašo priešieškinį... 15. 6.... 16. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo ieškinį... 17. II.... 18. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 19. 7.... 20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-07 sprendimu ieškinį tenkino, o... 21. 8.... 22. Atsakovė S. Ž. rūpinosi savo sergančiu broliu K. Ž., padėjo jam mokėti... 23. III.... 24. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. 9.... 26. Atsakovė S. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 27. 10.... 28. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į... 29. 11.... 30. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė... 31. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. ... 32. 12.... 33. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 34. 13.... 35. CPK 320 straipsnio 1 dalis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 36. 14.... 37. Netinkama šalis (netinkamas atsakovas) civiliniame procese gali būti... 38. 15.... 39. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas priešieškinį CPK... 40. 16.... 41. Nors CPK 45 straipsnio normoje ir yra įtvirtinta ieškovo pareiga nurodyti... 42. 17.... 43. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal CPK 45 straipsnį nepasiūlė... 44. 18.... 45. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti... 46. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 47. Apeliantės S. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti...