Byla 2-294-278/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė,

2sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovės atstovams A. M., adv. J. Voroneckienei,

4atsakovės atstovei L. N.,

5tretiesiems asmenims J. I.. R. P.,

6trečiojo asmens atstovui adv. N. Šilaikai,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Utenos agrofirma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agrokoncerno grūdai“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei (toliau – AB) DNB bankas, J. I., R. P., Pakruojo rajono notarei G. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir

Nustatė

8ieškovės atstovai nurodo, kad 2007-08-08 bendrovė ir AB DNB bankas (AB DnB NORD bankas teisių ir pareigų perėmėjas, toliau - Bankas) sudarė sutartinės hipotekos sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo užtikrintos ūkininko R. P. prievolės, kilusios iš 2007-06-15 kreditavimo sutarties. 2009-07-28 AB DNB bankas ir UAB „Agrokoncerno grūdai“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 09/07/28, kurios pagrindu Bankas perleido UAB „Agrokoncerno grūdai“ visas iš 2007-06-15 kreditavimo sutarties kylančias teises ir pareigas, įskaitant ir susijusias su Hipotekos sandoriu. Teigia, jog hipotekos sandoris prieštarauja ieškovės veiklos tikslams ir pažeidžia kreditorių teises bei teisėtus interesus. Nurodo, kad hipotekos sandoris buvo sudarytas neatlygintinai, kito asmens turtiniais interesais, tuo prieštaraujant ieškovės, kaip juridinio asmens interesams, jos teisnumui. Teigia, kad Bankas pažeidė jam taikomus rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimus, buvo nesąžiningas, nes privalėjo žinoti ir suprasti hipotekos sandorį prieštaraujant ieškovės veiklos tikslams. Nurodo, jog sandorio sudarymo metu ieškovės įsipareigojimai viršijo įmonės turimo turto vertę, todėl sandoriu buvo sutrukdyta kreditoriams patenkinti jų reikalavimus iš ieškovės turto. Teigia, kad senatis reikšti ieškinį nėra praleista, nes dokumentai apie sandorį administratoriui buvo perduoti tik 2011-02-10. Prašo teismą pripažinti sutartinės hipotekos lakštą (sutartį) Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutartinį įkeitimo lakštą (sutartį) Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiais ab initio ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Atsakovės UAB „Agrokoncerno grūdai“ atstovė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2007-06-15 kreditavimo sutarties paskirtis buvo plėsti ta pačia veikla užsiimančių bendrovių grupę ir tuo pačiu sudaryti sąlygas visoms bendrovėms iš bendros veiklos gauti ekonominės naudos. Teigia, jog Bankas neturėjo jokio pagrindo abejoti įkeitimo sandorio atitikimo ieškovės interesams, todėl galioja trečiojo asmens sąžiningumo prezumpcija. Nesutinka su ieškovės teiginiu dėl hipotekos sandorio negaliojimo prieštaraujant ieškovės veiklos tikslams ir nurodo, jog bendrovės veiklos neefektyvumas susijęs su valdymo organų narių atsakomybės klausimu, todėl ieškovė, kaltindama bankrutavusios įmonės valdymo organo narius, reiškia ieškinį netinkamam atsakovui. Teigia, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas ir ieškovė neprašo jo atnaujinti, todėl ieškinys atmestinas dėl senaties, nes dokumentų perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas 2011-02-10 ir ieškinys teismui turėjo būti vėliausiai paduotas iki 2012-02-10. Be to, teigia, kad apie ginčo sandorį ieškovė sužinojo dar iki 2010-12-10, nes UAB „Agrokoncerno grūdai“ kreditorinio reikalavimo pareiškimas su ginčijamais dokumentais ieškovei buvo išsiųstas 2010-12-03.

10AB DNB bankas atstovas ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad 2007-08-08 hipotekos sandoris buvo sudarytas 2007-06-13 UAB „Utenos agrofirma“ vienintelio akcininko sprendimu. Kartu su šiuo sprendimu buvo išreikšta aukščiausio bendrovės valdymo organo pozicija dėl tokio sandorio reikalingumo ir naudingumo. Teigia, jog minėtas sprendimas nenuginčytas ir nėra ginčijamas, todėl galiojant visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimui, negalima kvestionuoti jo pagrindu sudaryto hipotekos sandorio. Nurodo, jog Bankas, priimdamas su skolininku susijusios įmonės pateiktą paskolos grąžinimo užtikrinimą, neturėjo pagrindo abejoti sudaryto hipotekos sandorio teisėtumu ir atitikimu įmonės teisnumui. Be to, Bankui buvo pateikta informacija, kad ieškovė susijusi su skolininku, o gaunama paskola reikalinga bendram ieškovės, skolininko ir kitų susijusių asmenų verslui vykdyti. Nurodo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kodėl nesiėmė kitų savo teisių gynimo būdų, o siekia patenkinti savo interesus sąžiningo hipotekos kreditoriaus sąskaita. Be to, nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie įmonės finansinę padėtį ir turėtus įsipareigojimus kreditoriams ginčijamo sandorio metu. Teigia, kad Bankas nežinojo ir negalėjo žinoti, jog hipotekos sandoris prieštarauja jį sudariusios įmonės veikslo tikslams vien todėl, kad yra užtikrinama ne pačios įmonės, o trečio asmens prievolė. Be to, nurodo, kad kreditavimo (kartu ir hipotekos sandorio) sutarties sudarymo tikslai akivaizdžiai rodė naudą ieškovės įmonei.

11Tretieji asmenys R. P. ir J. I. prašo ieškinį atmesti. Teigia, jog sudarant sandorį, buvo įkeistas ne tik ieškovės, bet ir kitų fizinių bei juridinių asmenų turtas, išduotas vekselis, trečiojo asmens R. P. žmonos (J. I. sesers) laidavimas bei tretiesiems asmenims priklausančių įmonių laidavimas. Nurodo, kad ieškovė buvo įkurta tais pačiais metais kada sudarytas įkeitimo sandoris ir tuo metu nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui R. P. priklausančioms įmonėms negrėsė bankrotas. UAB „Utenos agrofirma“ buvo skolinga tik įmonės vadovei J. I., kuri būdama vienintele įmonės akcininke 2007-06-13 priėmė sprendimą įkeisti įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nurodo, jog nei tretieji asmenys, nei Bankas, negalėjo pažeisti ieškovės kreditorių, nes jų tuo metu nebuvo, o Bankas akivaizdžiai matė, kad asociacijos R.P Verslo grupė, kuriai priklausė ieškovė bei trečiajam asmeniui R. P. priklausančios įmonės, įmonių turtas ir skolos nekėlė jokių abejonių. Teigia, kad ginčo sandoris sudarytas nepažeidžiant juridinio asmens organų kompetencijos. Nurodo, kad kreditas buvo reikalingas įsigyti bendrovę, vykdančią panašaus pobūdžio žemės ūkio veiklą, tikslu užimti versle geresnę poziciją.

12Ieškinys atmestinas.

13Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnį bankrutuojančios įmonės administratorius yra įpareigotas atstovauti visų įmonės kreditorių interesams, todėl, gindamas jų interesus, turi teisę prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus įmonės sandorius ginčyti visais Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-587/2008 ir kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Be to, kreditorius gali ginčyti tik tokį skolininko sudarytą sandorį, kuris pažeidžia kreditoriaus teises. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga įtvirtinta CK 6.66 straipsnio 1 dalyje kartu nurodant ir kai kuriuos pavyzdinius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus - sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šių atvejų sąrašas nėra baigtinis, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimas gali pasireikšti ir kitais būdais. Kreditoriaus teisių pažeidimą, kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Sprendžiant, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į reikalavimą pareiškusio asmens statusą ir ginčijamo sandorio esmę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tais atvejais, kai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, teismas privalo nustatyti, kurie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis, ir spręsti, ar sutarties sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-14 nutartis Nr. 3K-3-573/2005).

14Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2010-11-05 nutartimi UAB „Utenos agrofirma“ iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultantai“. Minėta nutartis įsiteisėjo 2010-11-16, o 2011-04-11 teismas patvirtino įmonės kreditorių sąrašą (1 t., b.l. 69-72). Dėl paminėto konstatuotina, jog bankrutavusios įmonės administratorius turi teisę reikšti ieškinius, ginant įmonės kreditorių interesus. Ginčydami įkeitimo sandorį, bankrutavusios UAB „Utenos agrofirma“ atstovai nurodo, kad hipotekos sandoris prieštaravo įmonės veiklos tikslams ir buvo pažeisti kreditorių interesai (CK 1.82 str., 6.66 str.).

15Byloje nustatyta, kad UAB „Utenos agrofirma“ buvo įsteigta 2007-02-08 ir vienintele įmonės akcininke ir direktore 2007-02-08 - 2008-06-28 laikotarpiu buvo J. I. (1 t., b.l. 74-86, 2 t., b.l. 101-105). Iš bylos dokumentų matyti, kad 2007-03-19 sprendimu UAB „Utenos agrofirma“ akcininkė ir direktorė J. I. už 185 000 Lt nutarė pirkti J. I. priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 73-74). Nustatyta, kad pastatų pirkimo pardavimo sutartį bendrovė su J. I. ir jos sutuoktiniu Š. I. sudarė 2007-03-21, o J. I., kaip vienintelės įmonės akcininkės 2007-06-13 sprendimu minėtus pastatus nutarta įkeisti AB DnB NORD bankui, R. P. įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui. Minėtas sandoris sudarytas 2007-08-08 (1 t., b.l. 45-59, 2 t., b.l. 51-62, 75-76). 2010-11-05 nutartimi, UAB „Utenos agrofirma“ iškeliant bankroto bylą, teismas konstatavo, jog 2010-09-08 tarpinio balanso duomenimis minėtu metu bendrovė turėjo 773 459 Lt vertės turto, o įsiskolinimas kreditoriams sudarė 1 057 391 Lt (1 t., b.l. 69-70). Iš byloje esančio 2007 m. balanso matyti, kad 2007-12-31 įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 264 583 Lt (1 t., b.l. 87-88). Tretieji asmenys nurodo, jog sudarant ginčijamą sandorį kreditorių interesai nebuvo pažeisti, nes 250 000 Lt įmonė buvo skolinga tik J. I., o kitų kreditorių bendrovė neturėjo. Tai, jog 2007-02-12 J. I. įmonei paskolino 250 000 Lt be palūkanų, patvirtina teismui pateiktas J. I. sprendimas bei 2008-07-04 ir 2008-07-10 kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys UAB „Utenos agrofirma“ paskolos grąžinimą (2 t., b.l. 83-84). Be to, byloje esantys sąskaitų išrašai patvirtina, jog įsteigus įmonę, buvo mokamas darbo užmokestis O. P., J. I., atsiskaitoma už buhalterinės apskaitos tvarkymą UAB „Teisingas pasirinkimas“, mokama valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams (1 t., b.l. 175-188). Bankrutavusios UAB „Utenos agrofirma“ atstovai teismui nepateikė jokių duomenų, apie įmonės darbuotojų skaičių, vykdomus sandorius turto įkeitimo metu bei įrodymų, jog sandorio sudarymo metu įmonė vykdė ūkinę veiklą. Kadangi ieškovė nenurodė kokiomis lėšomis buvo vykdomi aukščiau minėti atsiskaitymai, konstatuotina, jog nepaneigta, kad įmonei buvo suteikta 250 000 Lt paskola, kuri yra sugrąžinta. Byloje nėra konkrečių duomenų apie įmonės įsiskolinimą kitiems kreditoriams 2007-08-08, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog 2007-08-08, be kreditorės J. I., įmonė turėjo ir kitų kreditorių (CPK 178 str.). Ta aplinkybė, jog metų pabaigoje įmonė buvo skolinga 264 583 Lt neįrodo, jog tokio dydžio skola buvo ir 2007-08-08. Kadangi J. I., kaip įmonės kreditorė sutiko, jog būtų sudarytas įkeitimo sandoris, daryti išvadą, kad ginčijamo hipotekos sandorio sudarymo metu įmonė pažeidė bendrovės kreditorių interesus, teismas neturi pagrindo, nes nenustatyta, jog minėtu metu įmonė turėjo ir kitų kreditorių.

16Ieškovė teigia, jog bendrovei priklausančio turto įkeitimas už kito asmens kreditą, prieštaravo įmonės veiklos tikslams, o sandorį sudarydamas Bankas pažeidė jam taikomus rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimus, nes privalėjo žinoti ir suprasti, kad hipotekos sandoris prieštarauja ieškovės veiklos tikslams. CK 1.82 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Iš bylos duomenų matyti, kad J. I. ir R. P. yra giminaičiai, o R. P. ir jo žmona D. P. 2006-12-14 paskolos sutartimi iki 2011-12-14 paskolino J. I. 400 000 Lt, kurie buvo grąžinti 2008-01-28 - 2008-07-23 laikotarpiu (2 t., b.l. 78-81, 86-87). Byloje nepaneigti trečiųjų asmenų J. I. ir R. P. teiginiai, jog 2006-12-14 J. I. paskolintomis lėšomis 2006-12-18 buvo įsigyti pastatai (duomenys neskelbtini), o R. P. iniciatyva J. I. įsteigė UAB „Utenos agrofirma“, kuriai J. I. pardavė ir nuosavybės teise įgytus pastatus (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, jog R. P., jo artimieji buvo įsteigę keletą įmonių, be to, patys buvo kelių žemės ūkio bendrovių akcininkai. Dalies bendrovių veikla buvo susijusi su žemės ūkiu, todėl šios įmonės tarpusavyje bendradarbiavo, o 2007-10-07 bendrovės įsteigė asociaciją R. P. Verslo grupė, kurios nare tapo ir ieškovė (2 t., b.l. 12-21). Šios Asociacijos įstatai numatė dvišalių ar daugiašalių sutarčių pagrindu padėti Asociacijos nariams spręsti materialinio aprūpinimo, technikos ir įrengimų remonto, saugaus darbo, specialistų ruošimo, terminalų apsaugos, reklamos bei kitais klausimais; apjungti finansinius išteklius ir investicijas, vykdant asociacijos tikslines programas ir projektus; gauti paramą ir kt. (2 t., b.l. 15-21). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Utenos agrofirma“ priklausančius pastatus įkeitė AB DnB NORD bankas, kuris R. P. 2007-06-15 suteikė 400 000 Lt paskolą Žvirblonių ŽŪB pajaus pirkimui. Nors aukščiau minėta Asociacija buvo įsteigta 2007-10-07, tačiau nepaneigta, jog ir iki Asociacijos įsteigimo R. P. ir kitiems giminaičiams priklausančios bendrovės tarpusavyje bendradarbiavo. Šią išvadą patvirtina ir 2007-06-15 kreditavimo sutartis Nr. K-5600-2007-20, iš kurios matyti, kad R. P. suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas fizinių asmenų ir bendrovių turto įkeitimu ir laidavimu (1 t., b.l. 137-156). Trečiojo asmens AB DNB bankas atstovas nurodė, kad kredito suteikimas R. P. Žvirblonių ŽŪB kontrolinio pajų paketo įsigijimui būtų padidinęs susijusių asmenų grupės turimas cukrinių runkelių auginimo bei pieno supirkimo kvotas. Didesnės gamybos apimtys visiems susijusiems asmenis būtų sudarę galimybę užimti geresnę poziciją derybose su produkcijos supirkėjais ir tai buvo naudinga visiems su R. P. priklausančiomis įmonėmis susijusiems asmenis, tiek vykdomo žemės ūkio verslo konkurencingumo, tiek tiesiogiai finansine prasme. Kadangi J. I. buvo artimai susijusi su R. P. šeima (yra D. P. sesuo), todėl neabejotina, jog buvo įsitikinusi būsima pagalba vykdant bendrovės ūkinę veiklą. Teismui nepateikta duomenų, jog įsteigta UAB „Utenos agrofirma“ nuosavybės teise turėjo technikos, lėšų ir be trečiųjų asmenų pagalbos turėjo galimybę vykdyti ūkinę veiklą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad bendrovė 2008-2009 m. nuomojo žemės sklypus Pakruojo r., gavo pajamų, nes grąžino skolą J. I. (2 t., b.l. 22-27). Trečiasis asmuo R. P. nurodė, kad Asociacijos narės UAB „Utenos agrofirma“ teikė trąšas, sėklą, įdirbo nuomojamus žemės sklypus Pakruojo r. Minėtų teiginių bankrutavusios įmonės administratorius neneigė, todėl konstatuotina, jog Asociacijos narių teikiama pagalba buvo sudaryta galimybė įmonei vykdyti ūkinę veiklą bei gauti pajamų, t.y., siekti tikslų, kurie buvo numatyti bendrovės įstatuose (1 t., b.l. 74-85). Esant minėtai aplinkybei daryti išvadą, jog įkeitimas buvo neatlygintinis taip pat nėra pakankamo pagrindo, nes R. P. ir kt. priklausančioms įmonėms ieškovei suteikus pagalbą apsėjant laukus, teikiant kitas paslaugas, įrodymų, jog už paslaugas bendrovė atsiskaitė, nėra (CPK 178 str.). Kadangi J. I., kaip vienintelė įmonės akcininkė, direktorė priėmė sprendimą įkeisti bendrovės turtą, šis 2007-06-13 sprendimas nėra nuginčytas ir neįrodyta, jog sandoris buvo aiškiai ekonomiškai nenaudingas bendrovei, konstatuoti jog hipotekos sandoris pažeidė bendrovės veiklos tikslus, teismas neturi pagrindo. Be to, įvertintina aplinkybė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu minėti sandoriai nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, net ir tuo atveju, kai jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Ieškovė nepaneigė AB DNB banko teiginių, jog suteikiant paskolą R. P., šis asmuo pateikė skaičiavimus apie vykdomas derybas visų ūkių vardu dėl didesnės kainos už superkamą pieną, kas leido daryti išvadą apie galimas didesnės pajamas iš pienininkystės ūkių. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog sudarydamas hipotekos sandorį su ieškove Bankas buvo nesąžiningas, todėl atmestini ieškovės teiginiai, jog sandoriu buvo pažeisti įmonės veiklos tikslai, nes bankrutavusi įmonė neįrodė sandorio ekonominio nenaudingumo ir Banko nesąžiningumo. Ta aplinkybė, jog bankrutavus daliai Asociacijos narių jų planai nebuvo įgyvendinti, yra susijusi su verslo rizika.

17CK 4.195 straipsnio nuostatos numato, jog įkeisto turto savininkui įvykdžius skolininko įsipareigojimą arba jei jo daiktas parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką tokios pat apimties atgręžtinio reikalavimo teisę. Teismui nepateikta duomenų, jog ieškovė neturi galimybių įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką ar kitus atsakingus asmenis, todėl konstatuoti, jog ginčijamas sandoris pažeidė įmonės veiklos tikslus, buvo žalingas įmonei, o žala negali būti išieškota, pakankamų įrodymų nėra.

18Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009-07-28 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Bankas perleido, o UAB „Agrokoncerno grūdai“ perėmė 1 887 105,45 Lt reikalavimo teisę į R. P., kylančią iš 2007-06-15 kreditavimo sutarties Nr. 5600-2007-20, kartu perimdamas ir reikalavimo užtikrinimo priemones. Apie prievolės įvykdymą naujasis kreditorius informavo ieškovę ir pareikalavo padengti 1 887 105,45 Lt įsiskolinimą. Byloje nustatyta, kad įkeistą turtą bankrutavusi įmonė pardavė varžytynėse (1 t., b.l. 60, 94, 124). Atsiliepimu į ieškinį UAB „Agrokoncerno grūdai“ prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir už parduotus pastatus gautas lėšas (190 000 Lt) pervesti į teismo depozitinę sąskaitą, tačiau šis prašymas atmestinas. Įmonių bankroto įstatymas nustato, jog bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turimos lėšos yra kaupiamos įmonės vardu atidarytoje sąskaitoje ir teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 p., 14 str. 1 d.1 p.). Pardavus turtą, turimomis lėšomis įmonė privalo atsiskaityti su kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo 34-35 straipsnio nustatyta tvarka. Šios tvarkos griežtai privalo laikytis administratorius, o įmonei ar jos kreditoriams padarius žalą, ją atlyginti, todėl už įkeistą turtą gautas lėšas pervesti į teismo depozitinę sąskaitą nėra pagrindo (ĮBĮ 11 str. 20 d.).

19Byloje nustatyta, kad ieškovei iškėlus bankroto bylą, įmonės administratoriui bendrovės dokumentai buvo perduoti 2011-02-10, o dėl ginčijamo sandorio bankrutavusi įmonė į teismą kreipėsi 2012-02-07, todėl konstatuotina, jog ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino ginčyti sandorį, nes laikytina, kad apie sandorio sudarymą administratoriui tapo žinoma nuo dokumentų perdavimo dienos (1 t., b.l. 89-92, ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 144, 259, 260, 270 straipsniais teismas

Nutarė

21ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Utenos agrofirma“ ieškinį atmesti.

22Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netenkinti.

23Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

24Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė,... 2. sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovams A. M., adv. J. Voroneckienei,... 4. atsakovės atstovei L. N.,... 5. tretiesiems asmenims J. I.. R. P.,... 6. trečiojo asmens atstovui adv. N. Šilaikai,... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 8. ieškovės atstovai nurodo, kad 2007-08-08 bendrovė ir AB DNB bankas (AB DnB... 9. Atsakovės UAB „Agrokoncerno grūdai“ atstovė prašo ieškinį atmesti.... 10. AB DNB bankas atstovas ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad 2007-08-08... 11. Tretieji asmenys R. P. ir J. I. prašo ieškinį atmesti. Teigia, jog sudarant... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnį... 14. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas... 15. Byloje nustatyta, kad UAB „Utenos agrofirma“ buvo įsteigta 2007-02-08 ir... 16. Ieškovė teigia, jog bendrovei priklausančio turto įkeitimas už kito asmens... 17. CK 4.195 straipsnio nuostatos numato, jog įkeisto turto savininkui įvykdžius... 18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009-07-28 reikalavimo teisių... 19. Byloje nustatyta, kad ieškovei iškėlus bankroto bylą, įmonės... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 144, 259, 260,... 21. ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Utenos... 22. Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ prašymo... 23. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikytas... 24. Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...