Byla 2-1241/2011
Dėl buto pirkimo-pardavimo ir garažo pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. G. ir K. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria teismas atmetė ieškovų prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už apeliacinio skundo nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. 2-3105-553/2010 pagal ieškovų J. G. ir K. G. ieškinį atsakovams J. D. ir G. D. dėl buto pirkimo-pardavimo ir garažo pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su pirkimo-pardavimo sutarčių teisėtumu bei restitucijos taikymu.

5Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimai.

6Ieškovai J. G. ir K. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su apeliaciniu skundu. Ieškovai už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 150 Lt dydžio žyminį mokestį ir prašė teismo atleisti juos nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Nurodė, kad jie yra pensininkai, gauna mažas pajamas - ieškovės J. G. pensija – 798,74 Lt, o ieškovo K. G.- 900,15 Lt. Taip pat nurodė, kad neturi jokių lėšų banke, o jų turimą turtą sudaro tik jų vienintelė gyvenamoji patalpa-namas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovų J. G. ir K. G. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinio skundo nagrinėjimą ir įpareigojo ieškovus primokėti 4 450 Lt žyminį mokestį. Teismas, išanalizavęs ieškovų pateiktus dokumentus, nustatė, kad ieškovai valdo didelės vertės nekilnojamą turtą, pagal banko sąskaitos išrašus turi santaupas banke (7543Lt), tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovai santaupas galimai išleido žyminio mokesčio mokėjimui už paduotą ieškinį. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovai yra pensininkai, todėl ieškovų gaunamos pajamos galimai riboja teisę paduoti apeliacinį skundą. Dėl šių aplinkybių teismas atleido ieškovus nuo pusės mokėtino žyminio mokesčio sumos, t. y. nuo 4 600 Lt.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atskiruoju skundu ieškovai J. G. ir K. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovus nuo likusios žyminio mokesčio dalies, sudarančios 4450 Lt, sumokėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111) Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovus papildomai apmokėti apeliacinį skundą 4450 Lt suma, neatsižvelgė į tai, kad ieškovai yra pensininkai ir todėl negauna tinkamą ir normalų gyvenimo lygį užtikrinančių pajamų, jiems yra sunku sukaupti santaupų. Teismo nurodytos lėšos banko sąskaitoje, kaip ir pats teismas nurodė, yra išleistos teismo išlaidoms apmokėti. Taigi ieškovų turtinė padėtis yra sudėtinga, nes ieškovai turi tik nedideles nuolatines pajamas- pensijas, nedirba, neturi jokių papildomų pajamų, o jų turtą sudaro tik vienintelė jų gyvenamoji patalpa- namas, todėl jiems nėra galimybės sumokėti reikalaujamos žyminio mokesčio sumos.

122) Teismas, pripažindamas, kad ieškovų finansinė padėtis yra pakankamai sunki ir atleisdamas juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, turėjo pagrindą atleisti ieškovus ir nuo likusios žyminio mokesčio dalies – 4450 Lt, sumokėjimo.

133) Teismui nusprendus neatleisti ieškovų nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas – teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ieškovai neturi galimybės sumokėti reikalaujamo dydžio žyminį mokestį, todėl jiems būtų užkirstas kelias toliau ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme.

144) Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovus ištaisyti ieškinio trūkumus, pripažino, kad ieškovai turi teisę reikalauti pripažinti pirkimo- pardavimo sutartis negaliojančias, tačiau neužtikrino prieinamos teisminės gynybos.

155) Sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Ieškovams, kaip pensininkams ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms, sumokėti 4450 Lt dydžio likusią žyminio mokesčio dalį yra neįmanoma.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

17Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, atleidęs ieškovus nuo 4 450 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo nagrinėjimą sumokėjimo (ieškovai sumokėjo 150 Lt žyminį mokestį), pagrįstai atsisakė atleisti ieškovus nuo likusios žyminio mokesčio dalies (4 600 Lt) sumokėjimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė pagal proceso tesės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo klausimą.

18Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo institutą.

19Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies už ieškinio nagrinėjimą mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-778/2009). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, darbo, autorinės ar kitokio pobūdžio sutartys, pagal kurias asmuo gauna pajamų, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-347/2007, 2009 m. liepos 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-778/2009). Nagrinėdamas ieškovo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas, visų pirma, turi nustatyti mokėtiną žyminio mokesčio dydį už ieškinio nagrinėjimą. Tik žinodamas šį dydį, teismas, vadovaudamasis ieškovo pateiktais įrodymais, gali nuspręsti, nuo kokios dalies mokėtino žyminio mokesčio yra pagrindas (jei toks pagrindas yra) atleisti ieškovą. Mokėtiną žyminio mokesčio dydį lemia ieškinio reikalavimo pobūdis. Jeigu ieškinyje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, žyminis mokestis nustatomas nuo reikalaujamos priteisti sumos. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar ieškovas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą. Kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai asmuo yra pensinio amžiaus, jis gauna tik nedidelę senatvės pensiją ir turi vieną būstą, kuriame gyvena, negalima laikyti, kad jo turtinė padėtis yra gera ir toks asmuo yra pajėgus sumokėti kelių tūkstančių litų žyminį mokestį už ieškinio (apeliacinio, kasacinio) skundo nagrinėjimą.

20Ieškovai J. G. ir K. G. ieškiniu prašė teismo 2007-10-17 tarp jų ir sutuoktinių G. D. ir J. D. Vilniaus miesto 29 notarų biure sudarytą 151,54 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pirkimo pardavimo sutartį, taip pat 20,67 kv. m. bendro ploto garažo bokso Nr. G-57, unikalus Nr. ( - ),, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5348 pripažinti negaliojančiomis, taikyti restituciją, turtą natūra grąžinant ieškovams, o atsakovams grąžinant sumokėtas už turtą pinigines lėšas - 450 000 Lt. CPK 80 str. 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos, šiuo atveju nuo 520 000 Lt, t. y. turto vertės, į kurią pretenduoja ieškovai. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir CPK 80 str. 4 d. už tokio reikalavimo nagrinėjimą turi būti sumokėtas 9 200 Lt žyminis mokestis, grindžiant šią sumą tuo, kad CPK numato, jog už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Todėl teismas, kartu su ieškiniu gavęs įrodymus apie tai, jog ieškovas sumokėjo 150 Lt žyminį mokestį už ieškinio nagrinėjimą (b.l. 13), turėjo spręsti, ar yra pagrindas atleisti ieškovą nuo 9050 Lt žyminio mokesčio. Ieškovų pateikti duomenys apie pensinį amžių, nedideles pastovias pajamas gaunamas iš pensijos, su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų negavimą, taip pat duomenys apie tai, jog kredito įstaigų sąskaitose jie neturi lėšų leidžia sutikti su apeliantų argumentais, jog įpareigojus juos sumokėti dar 4 450 Lt žyminį mokestį, jie to padaryti nepajėgtų ir tokiu būdu dėl objektyvių priežasčių negalėtų įgyvendinti teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pirmosios instancijos teismas ieškovų turimą vienintelę gyvenamąją vietą vertino kaip didelės vertės turtą. Kolegija pažymi, kad pagal bylos duomenis apeliantai iš esmės turėtų arba parduoti vienintelį gyvenamąjį būstą, arba jį įkeisti, ar skolintis lėšų iš kitų asmenų tam, kad įgyvendintų apeliacijos teisę. Šios priemonės iš esmės apsunkintų garbingo amžiaus apeliantų turtinę padėtį. Todėl, kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atleisti apeliantus, sumokėjusius 150 Lt už apeliacinio skundo nagrinėjimą, nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. nuo 9 050 Lt. Tai, kad tokiu procesiniu sprendimu teismas atleidžia apeliantus iš esmės beveik nuo visos mokėtino žyminio mokesčio sumos, nereiškia, kad yra pažeidžiamas proceso įstatymas. Atvirkščiai, tuo užtikrinama socialiai pažeidžiamų asmenų teisė į realią teisminę gynybą.

21Žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai netenkino apeliantų, sumokėjusių dalį žyminio mokesčio, prašymo atleisti juos nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismo nutartis naikintina, ieškovai atleistini nuo 9 050 Lt sumokėjimo už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3105-553/2010 nagrinėjimą (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti.

24Ieškovus J. G. ir Kazimierą Galiauską, sumokėjusius 150 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3105-553/2010 nagrinėjimą, atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. nuo 9 050 Lt sumokėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su pirkimo-pardavimo sutarčių... 5. Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami atleidimo nuo žyminio mokesčio... 6. Ieškovai J. G. ir K. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su apeliaciniu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi iš dalies tenkino... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Atskiruoju skundu ieškovai J. G. ir K. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 11. 1) Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovus papildomai apmokėti... 12. 2) Teismas, pripažindamas, kad ieškovų finansinė padėtis yra pakankamai... 13. 3) Teismui nusprendus neatleisti ieškovų nuo likusios dalies žyminio... 14. 4) Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovus ištaisyti ieškinio... 15. 5) Sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, turi... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 17. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, atleidęs ieškovus nuo... 18. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė... 19. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies už ieškinio nagrinėjimą... 20. Ieškovai J. G. ir K. G. ieškiniu prašė teismo 2007-10-17 tarp jų ir... 21. Žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė atleidimą iš dalies nuo... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti.... 24. Ieškovus J. G. ir Kazimierą Galiauską, sumokėjusius 150 Lt žyminį...