Byla 2A-890-826/2016
Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, piniginių lėšų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei UAB „Jūros paštas“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, piniginių lėšų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo,

Nustatė

3ieškovas ieškiniu prašo pripažinti 2014-12-01 darbo sutarties Nr. 298 nutraukimą neteisėtu ir grąžinti jį į UAB „Jūros paštas“ vairuotojo ekspeditoriaus pareigas, kartu priteisiant iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-01-01 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovės 477,14 Eur (atskaičius privalomus sumokėti mokesčius – 363,06 Eur) darbo užmokesčio nepriemoką. Nurodo, kad 2014-12-01 sudarė su atsakove darbo sutartį. 2015-12-11 kreipėsi į atsakovę su prašymu nutraukti darbo sutartį nuo 2015-12-14 ir tokį savo pasiūlymą jis vertino kaip darbo sutarties nutraukimą šalių sutarimu. Atsakovė nenorėjo su juo nutraukti darbo sutarties, todėl 2015-12-14 padidino atlyginimą, ieškovas su tuo sutiko ir pasirašė darbo sutarties pakeitimą. Atsakovė 2015-12-31 jam pranešė, kad patenkino jo prašymą ir atleidžia iš darbo 2015-12-31. Ieškovas nesutinka su atleidimu iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 127 str. 1 d. ir nurodo, kad prašyme nurodyta atleidimo iš darbo data neatitinka DK 127 str. 1 d. numatyto minimalaus įspėjimo termino, todėl jo prašymas atleisti iš darbo laikytinas ne prašymu atleisti iš darbo darbuotojo iniciatyva, o prašymu atleisti iš darbo darbdaviui ir darbuotojui susitarus. Darbdavys per 7 dienas jo raštu neinformavo, kad sutinka su pasiūlymu atleisti iš darbo šalims susitarus, jie nesudarė raštiško susitarimo, todėl atsakovė iš darbo jį atleido neteisėtai. Darbo sutarties nutraukimas DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neatitiko jo valios.

4Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-03-14 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovo pozicijos, jog jo prašymas atleisti iš darbo pateiktas DK 125 straipsnyje numatytu pagrindu, nepatvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys. Ieškovo 2015-12-11 prašyme nedviprasmiškai nurodomas DK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas – darbuotojui prašant. Nors ieškovas teigia, kad darbo sutarties nutraukimas DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neatitiko jo valios, tačiau savo prašyme jis nurodė būtent šį atleidimo pagrindą. Ieškovas neįrodinėja, kad jis būtų buvęs verčiamas prašyti nutraukti darbo sutartį būtent šiuo pagrindu. Prašymas nėra formuluojamas kaip pasiūlymas darbdaviui susitarti dėl darbuotojo atleidimo. Faktas, kad darbuotojas nurodė DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto įspėjimo termino neatitinkančią atleidimo iš darbo datą, nekeičia prašyme išreikštos darbuotojo valios išeiti iš darbo jam pačiam prašant, todėl konstatuotina, kad jo prašymas atleisti iš darbo paduotas DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nors ieškovas teigia, kad dėl didesnio atlyginimo susitarė 2015-12-14, tačiau šios aplinkybės bylos duomenys nepatvirtina. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė ieškovui atlyginimą padidino 2015-12-11 įsakymu, o ieškovas pasirašė darbo sutarties priedą. Byloje nėra duomenų apie papildomus ieškovo ir atsakovės susitarimus po 2015-12-11, ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad atsisakė savo prašymo atleisti iš darbo. Todėl konstatuotina, kad DK 127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta darbuotojo teise per 3 darbo dienas atšaukti prašymą atleisti iš darbo darbuotojo prašymu ieškovas nepasinaudojo. Ieškovas teigia, kad net ir pripažinus, kad jo prašymas parengtas pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, skundžiami atsakovės veiksmai neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, kadangi pagal 2015-12-11 prašymą keturiolikos darbo dienų įspėjimo terminas baigiasi 2016-01-05. Jis nei raštu, nei žodžiu nėra sutikęs būti atleistas 2015-12-31. DK įtvirtinta įspėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybes surasti į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą kitą darbuotoją, užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumą. Toks terminas nustatytas darbdavio naudai. Galiojantys įstatymai nedraudžia darbdaviui visai ar iš dalies atsisakyti jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino bei sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme nustatytam įspėjimo terminui. Atsakovė, atleisdama ieškovą 2015-12-31, o ne 2015-01-05, ieškovo teisėtų interesų nepažeidė. Ieškovas nurodė, kad atsakovė už 2015 m. gruodžio apskaičiavo 372,86 Eur darbo užmokestį vietoj 850 Eur darbo užmokesčio, todėl jam priteistina 477,14 Eur darbo užmokesčio nepriemoka. Teismas nurodė, kad ieškovui išmokėta visa priklausanti suma, tačiau padaryta klaida ir dalis atlyginimo (401,01 Eur) nurodyta kaip priedas už kokybę. Neišskaičiavus mokesčių ieškovo atlyginimas už 2015 gruodžio mėnesį susidėjo iš 76,13 Eur už kasmetines atostogas, 372,86 Eur pagrindinio atlyginimo bei 401,01 Eur priedo už kokybę. Sudėjus šias sumas ieškovui, be kompensacijos už nepanaudotas atostogas, apskaičiuota 850 Eur. Vien faktas, kad dalis atlyginimo užmokesčio lapelyje nurodyta ne kaip pagrindinis atlyginimas, o kaip priedas už kokybę, nėra pagrindas papildomai priteisti ieškovui neišmokėtą užmokesčio dalį, kadangi bendra darbdavio išmokėta suma atitiko šalių susitarimą. Be to, atsakovė sutartimi nėra įsipareigojusi mokėti ieškovui priedą prie atlyginimo už atlikto darbo kokybę. Šį priedą darbdavys mokėjo savo iniciatyva kaip paskatinimą.

5Ieškovas dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-03-14 sprendimo pateikė apeliacinį skundą, prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantas nurodo, kad jo siūlymas nutraukti darbo santykius anksčiau nei po 14 darbo dienų buvo jo siūlymas nutraukti darbo santykius šalių sutarimu, surašant atskirą susitarimą, o pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę neteisingai įvertino. Teismas privalėjo analizuoti tikruosius šalių ketinimus, nustatyti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis ieškovas parašė prašymą atleisti iš darbo. Ieškovas prašymą atleisti iš darbo rašė ant darbdavio pateiktos prašymo formos, kurioje buvo nurodyta formuluotė „pačiam prašant“. Teismas rėmėsi tik atsakovei palankiais paaiškinimais bei dokumentais. Atsakovė melagingai nurodo, kad ieškovo akivaizdoje ant jo prašymo atleisti savo noru uždėjo rezoliuciją „Atleisti nuo 2015-12-31“. Teismas konstatavo, kad ieškovas teisėtai atleistas 2015-12-31, nes turėjo atidirbti 14 dienų nuo prašymo atleisti iš darbo pateikimo dienos, tačiau tokiu atveju ieškovas turėjo būti atleistas 2015-12-28. Atsakovė neįrodė, kad žodžiu buvo susitarta dėl atleidimo datos nukėlimo iki 2015-12-31. Ieškovas taip pat nurodo, kad jam netinkamai buvo apskaičiuotas darbo užmokestis, išmokėtas atleidžiant iš darbo. Šalys sutarė, kad ieškovui bus padidintas atlyginimas iki 850 Eur (neatskaičius mokesčių), tačiau jam už 2015 m. gruodžio mėn. išmokėtas tik 372,86 Eur darbo užmokestis. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsiskaitymo lapelyje tik per klaidą neteisingai nurodytas darbo užmokestis ir išmokėtas priedas ir yra dalis darbo užmokesčio.

6Atsakovė su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o apeliantas nenurodo jokių jo negaliojimo pagrindų, kurių nebuvo nurodęs ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas juos teisingai įvertino ir pagrįstai nenustatė jokių atleidimo iš darbo pažeidimų.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10Byloje kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Ieškovo teigimu, jis neteisėtai buvo atleistas iš darbo, dėl to prašo jį grąžinti į ankstesnes vairuotojo ekspeditoriaus pareigas ir priteisti iš atsakovės su darbo santykiais susijusias išmokas už priverstinės pravaikštos laiką bei darbo užmokesčio nepriemoką. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-11-27 ieškovas su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 298 ir pradėjo dirbti vairuotoju ekspeditoriumi. 2015-12-11 tarp šalių buvo pasirašytas darbo sutarties priedas Nr. 1, kuriuo pakeista darbo sutartis, padidinant ieškovui darbo užmokestį nuo 435 Eur iki 850 Eur (neatskaičius mokesčių). 2015-12-11 ieškovas pateikė prašymą atleisti iš vairuotojo ekspeditoriaus pareigų nuo 2015-12-14. Atsakovė šiame prašyme nurodė, kad sutinka atleisti ieškovą nuo 2015-12-31. Atsakovė 2015-12-28 priėmė įsakymą Nr. K-41 dėl atleidimo iš darbo, juo atleido ieškovą jam prašant nuo 2015-12-31.

11Apeliantas teigia, kad jo prašymas atleisti iš darbo buvo jo siūlymas darbdaviui dėl darbo santykių nutraukimo šalių sutarimu, o tokio susitarimo nepasiekus, jis manė ir toliau liekantis dirbti, o atsakovė jį nepagrįstai atleido DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Jo siūlymas nutraukti darbo santykius anksčiau nei po 14 darbo dienų buvo jo siūlymas nutraukti darbo santykius šalių sutarimu, surašant atskirą susitarimą, o pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę neteisingai įvertino. Su šiomis skundo nuostatomis teisėjų kolegija nesutinka.

12Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja darbo sutarties pasibaigimą. Darbo santykių pasibaigimo pagrindai reglamentuojami DK ketvirtajame skirsnyje „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Vienu iš tokių pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnis). Šioje byloje aktuali DK 127 straipsnio 1 dalis. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu. Įstatyme arba kolektyvinėje sutartyje yra nustatyti minimalūs darbdavio įspėjimo terminai, kurių paskirtis – leisti darbdaviui susirasti kitą darbuotoją. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys – pareigą įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju. Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008). Įspėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybes surasti į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą kitą darbuotoją, užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumą. Toks terminas nustatytas darbdavio naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste konstatuoja, kad galiojantys įstatymai nedraudžia darbdaviui visai ar iš dalies atsisakyti nuo jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino bei sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme numatytam įspėjimo terminui. Darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintą teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis pasibaigia ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju.

13Tuo tarpu darbo sutarties nutraukimas šalių sutarimu (DK 125 straipsnis) yra vienos darbo sutarties šalies pasiūlymas raštu kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (dėl kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Taigi pasiūlymas nutraukti darbo santykius šalių sutarimu turi būti pateiktas raštu ir aiškiai išreikštas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ne pasiūlymą nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, o prašymą atleisti iš darbo jam pačiam prašant (b. l. 16). Vien aplinkybė, kad prašyme ieškovas nurodė, jog prašo atleisti iš darbo nuo 2015-12-14, t. y. po trijų dienų nuo prašymo pateikimo, nereiškia, kad šį prašymą atsakovė turėjo ar galėjo vertinti kaip siūlymą dėl darbo santykių nutraukimo šalių sutarimu. Tuo labiau kad ieškovo prašymas atleisti iš darbo neturi ir DK 125 straipsnio 1 dalyje nurodytų būtinų tokio susitarimo sąlygų (dėl kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Jame taip pat nėra atsakovės patvirtinimo, kad ji sutinka nutraukti darbo sutartį nuo 2015-12-14, t. y. nuo ieškovo nurodytos datos, kas galbūt galėtų būti vertinama kaip susitarimas nutraukti darbo santykius. Ieškovo prašyme yra tik atsakovės rezoliucija atleisti ieškovą nuo 2015-12-31, o atleidimo nuo 2015-12-31 faktas įformintas atsakovės 2015-12-28 įsakymu.

14Vadovaudamasi pirmiau nurodytomis DK normomis, atsižvelgdama į jų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat remdamasi nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis – kad ieškovas 2015 m. gruodžio 11 d. pateikė darbdaviui pareiškimą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, kad šį pareiškimą bendrovės vadovė priėmė ir sutiko atleisti ieškovą iš darbo nuo 2015 m. gruodžio 31 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad, darbuotojui išreiškus savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbdaviui atleidus darbuotoją anksčiau nei iki DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto 14 darbo dienų termino suėjimo (t. y. nagrinėjamu atveju darbdaviui atsisakius nuo jo naudai įstatyme nustatyto įspėjimo termino), šalių darbo sutartis buvo nutraukta būtent 2015 m. gruodžio 31 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu.

15Apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo analizuoti tikruosius šalių ketinimus, nustatyti kaip ir kokiomis aplinkybėmis ieškovas parašė prašymą atleisti iš darbo. Ieškovas prašymą atleisti iš darbo rašė ant darbdavio pateiktos prašymo formos, kurioje buvo nurodyta formuluotė „pačiam prašant“. Teisėjų kolegija, atmesdama šį skundą argumentą, visų pirma pažymi, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme net neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su galimu darbdavio spaudimu rašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo, o CPK 312 straipsnis įtvirtinta draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atleidimas iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2005). Apie tikrąją darbuotojo valią nutraukti darbo santykius sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų; darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 7 d. nutartis. priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014). Neteisėta įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013). Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas (ieškovas), kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004). Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, jog darbo sutarties nutraukimas pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neatitiko jo tikrosios valios ir įtakos prašymo atleisti jį iš darbo pateikimui turėjo neleistinas darbdavio poveikis ieškovui. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų kokiu nors būdu, raštu ar žodžiu, atšaukęs savo prašymą atleisti iš darbo pačiam prašant. Ieškovas prašymo atleisti iš darbo neatšaukė iki pat 2015-12-28 įsakymo dėl atleidimo iš darbo ir tik 2015-12-31 nurodė, kad su atleidimu nesutinka.

16Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas rėmėsi tik atsakovei palankiais įrodymais bei jos pateiktais dokumentais. Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija nesutinka. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos, jam palankios aplinkybės. Abi pusės turėjo visas galimybes pateikti, jų manymu, reikšmingus įrodymus, o teismo pareiga buvo juos įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, analizavo jų sąsajumą, o tai, kad buvo priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, kad buvo įvertinti tik vienos šalies įrodymai ar kad atsižvelgta tik į vienos šalies duotus paaiškinimus.

17Apeliantas taip pat nurodo, kad jam netinkamai buvo apskaičiuotas darbo užmokestis, išmokėtas atleidžiant iš darbo. Šalys sutarė, kad ieškovui bus padidintas atlyginimas iki 850 Eur (neatskaičius mokesčių), tačiau jam už 2015 m. gruodžio mėn. išmokėtas tik 372,86 Eur darbo užmokestis. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsiskaitymo lapelyje tik per klaidą neteisingai nurodytas darbo užmokestis, o išmokėtas priedas ir yra dalis darbo užmokesčio. Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija sutinka. Atleidus darbuotoją darbdaviui atsirado ir DK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju. DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.

18Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovui priklausančių išmokėti sumų apskaičiavimą, lakoniškai nurodė, kad ieškovui buvo išmokėtos visos jam priklausančios išmokėti sumos, nepaisant to, kad darbo užmokestis nurodytas mažesnis, tačiau pridėjus nurodytą ieškovui išmokėtą priedą už kokybę bendra suma atitinka ieškovui priklausančias išmokėti sumas. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui nuo 2015-12-01 padidintas darbo užmokestis nuo 435 Eur iki 850 Eur neatskaičius mokesčių. Darbo sutarties pakeitimo priedas Nr. 1 yra 2014-11-27 darbo sutarties dalis. Šiame darbo sutarties priede nenurodyta, kad šis pakėlimas yra darbo užmokesčio priedas, o lakoniškai nurodyta, kad tai yra darbo užmokesčio padidinimas. Taigi akivaizdu, kad darbo užmokesčio padidėjimas buvo susietas ne su priedo už kokybę mokėjimu. Tuo tarpu ieškovo atsiskaitymo lapelyje nurodyta, kad ieškovo darbo užmokestis už 2015 m. gruodžio mėn. yra 372,86 Eur (atskaičius mokesčius), o kita išmokėtina 401,01 Eur suma nurodyta kaip priedas už darbo kokybę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrą išmokėtą sumą, tai vertino kaip nereikšmingą klaidą ir pažymėjo, kad būtų nelogiška, kad atleidžiamas darbuotojas būtų skatinamas. Su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti, nes, visų pirma, ieškovui priklausantis išmokėti darbo užmokestis yra ne 435 Eur neatskaičius mokesčių, o 850 Eur, dėl to ši suma darbo užmokesčio lapelyje turėtų būti nurodyta kaip darbo užmokestis ir nedalytina į darbo užmokestį bei priedą už kokybę. Tuo labiau kad atsakovė pirmosios instancijos teisme pripažino, kad darbuotojams buvo mokami priedai, tačiau jie nebūdavo įtraukiami į darbo užmokestį, taigi tikėtina, kad galbūt ieškovui buvo išmokėtas ne visas jam mokėtinas darbo užmokestis už 2015 m. gruodžio mėn. (CPK 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai netyrė ieškovui priklausančių išmokėti sumų pagrįstumo bei apskaičiavimo teisingumo. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie ieškovui priklausančias atostogas bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Vien tik iš darbo užmokesčio lapelio nėra galimybės tinkamai įvertinti už atostogas priklausančių išmokėti sumų pagrįstumo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ši sprendimo dalis naikintina ir bylos dalis dėl ieškovui priklausančių išmokėti sumų priteisimo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali kadangi reikia rinkti papildomus įrodymus, juos vertinti todėl iš šalių būtų atimta teisė į apeliaciją. Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius, kad ieškovui galbūt buvo išmokėtos ne visos priklausančios išmokėti su darbo santykiais susijusios išmokos, spręstina ir dėl ieškinio reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

19Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, naikintina ir perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas); kita sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, paliktina nepakeista (CPK 3626 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Panaikinus dalį sprendimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas atsižvelgiant į patenkintus/atmestus reikalavimus (CPK 93 str.).

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

22Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo M. K. ieškinio reikalavimai dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23Kitą sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo M. K. ieškinio reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. K. apeliacinį... 3. ieškovas ieškiniu prašo pripažinti 2014-12-01 darbo sutarties Nr. 298... 4. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-03-14 sprendimu ieškinį atmetė.... 5. Ieškovas dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-03-14 sprendimo pateikė... 6. Atsakovė su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip... 7. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 10. Byloje kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir su darbo santykiais... 11. Apeliantas teigia, kad jo prašymas atleisti iš darbo buvo jo siūlymas... 12. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra tam tikri juridiniai faktai, su... 13. Tuo tarpu darbo sutarties nutraukimas šalių sutarimu (DK 125 straipsnis) yra... 14. Vadovaudamasi pirmiau nurodytomis DK normomis, atsižvelgdama į jų aiškinimo... 15. Apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo analizuoti tikruosius šalių... 16. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas rėmėsi tik atsakovei... 17. Apeliantas taip pat nurodo, kad jam netinkamai buvo apskaičiuotas darbo... 18. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovui priklausančių išmokėti... 19. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 20. Panaikinus dalį sprendimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 22. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria... 23. Kitą sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo M. K. ieškinio reikalavimas...