Byla 2A-282-553/2014
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių (atsakovių) O. R. ir E. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-03 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4754-608/2013 pagal ieškovo savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams E. V., O. R., E. R. ir V. L. V. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų E. V., V. L. V., E. R. ir O. R. 6 485,32 Lt už savivaldybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą, 413,50 Lt delspinigius už prievolės įvykdymo termino praleidimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors su atsakovais nėra sudaryta rašytinė nuomos sutartis, tačiau atsakovai gyvena minėtame bute, jie yra ten deklaravę savo gyvenamąją vietą, todėl laikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė faktiniai nuomos santykiai ir atsakovai privalo mokėti ieškovui nuomos mokestį pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2009-07-01 sprendimu Nr. 1-1120 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtintus nuomos mokesčio tarifus (T. 1, b. l. 2-5).

5Atsakovė O. R. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad su ja (bei su kitais atsakovais) ieškovas nėra sudaręs rašytinės sutarties, todėl jo reikalavimas yra neteisėtas. Atsakovė atsikėlė gyventi į vieną buto kambarį (kitomis buto patalpomis ji neturi galimybės naudotis) ne nuomos sutarties pagrindu, o dėl to, kad sudarė santuoką su V. R., kuris yra E. V. sūnus. 2010-03-08 santuoka buvo nutraukta (T. 1, b. l. 39-40).

6Atsakovė E. R. atsiliepimu prašė atsakovu patraukti jos tėvą V. R. (kuris pagal prie ieškinio pridėtą Vilniaus gyventojų registro dokumentą gyvena ginčo bute) ir ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad ji gyvena viename buto kambaryje kartu su savo motina O. R., kitais kambariais ji neturi galimybės naudotis. Minėtame kambaryje atsakovė gyvena ne nuomos sutarties pagrindu, o dėl to, kad atsakovės tėvas V. R. ir jo motina E. V. yra šio buto nuomininkai. Nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo ir nėra sudaryta (T. 1, b. l. 41-42).

7Atsakovas V. L. V. prašė ieškovo ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovais nėra sudaryta minėto buto rašytinė nuomos sutartis, o Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.579 straipsnyje numatyta privaloma rašytinė forma gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai. Tarp atsakovo ir ieškovo nėra susiklostę nuomininko ir nuomotojo santykiai, todėl nėra pagrindo sutartinei atsakomybei. Taip pat nėra pagrindo deliktiniai bei solidariai atsakomybei. Jokie bendri tikslai ar bendras gyvenimas atsakovo su kitais atsakovais nesieja. Taip pat nėra teisinga solidariai priteisti skolą dėl to, kad atsakovas gyvena mažesniame kambaryje, kuris yra netinkamas gyventi – jame nėra elektros, vandens, kambarys avarinės būklės. Kiti atsakovai turi elektrą ir vandenį. Ginčo butas yra susidėvėjęs ir netinkamas gyventi, todėl jis negali būti laikomas gyvenamosiomis patalpomis ir negali būti nuomos objektu.

8Teismo posėdžio metu atsakovai (jų atstovai) pabrėžė, kad ginčo butas neatitinka higienos ir techninių reikalavimų. Visi namo (duomenys neskelbtini), gyventojai buvo iškeldinti iš minėtame name esančių butų, namą pripažinus avariniu, atsakovų šeimai nebuvo suteiktas kitas tinkamas gyventi būstas, nuomotojas nevykdo savo pareigos daryti nuomojamo būsto kapitalinį remontą arba suteikti atsakovams kitą tinkamą gyventi būstą, nors atsakovai daug kartų kreipėsi į nuomotoją, kad būtų patikrinta jų nuomojamo buto būklė ir sprendžiama susidariusi problema. Atsakovų nuomone, jie neprivalo mokėti buto nuompinigių, nes jų nuomojamas butas neatitinka gyvenamajai patalpai keliamų reikalavimų, yra netinkamas gyventi.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-03 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų E. V., V. L. V., E. R. ir O. R. ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai 6 485,32 Lt skolą ir 413,50 Lt delspinigius, viso 6898,82 Lt, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 6 898,82 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-09-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad Vilniaus gyventojų registro duomenys apie atsakovų deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat patikrinimo aktas patvirtina, kad atsakovai E. V., O. R., E. R. ir V. L. V. naudojasi savivaldybės gyvenamąja patalpa nuomininkų teisėmis, t. y. yra sudarę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, todėl atsakovai, kaip nuomininkai ar nuomininko šeimos nariai, turi pareigą mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį, kurio dydis yra nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės 2009-07-01 sprendimu Nr. 1-1120 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (CK 6.583 straipsnio 1 dalis). Atsakovams gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota bendrai, kiekvienas iš atsakovų minėtoje gyvenamojoje patalpoje apsigyveno ne atskiros nuomos sutarties pagrindu, o kaip pagrindinio buto nuomininko šeimos narys. Nors nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu kai kurie iš atsakovų nustojo būti nuomininko šeimos nariai, tačiau jiems likus gyventi nuomojamoje patalpoje, atskira nuomos sutartis su jais nebuvo sudaryta, todėl CK 6.590 straipsnio 3 dalies pagrindu visi atsakovai yra solidariai atsakingi už prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymą. Teismas sprendė, kad atsakovų nurodyta aplinkybė, jog namas J. Basanavičiaus g. 8, Vilniuje, kuriame yra atsakovų nuomojamas butas, pripažintas avariniu, neįrodyta. Atsakovų pateikti įrodymai nepatvirtino, jog atsakovų nuomojamas butas (duomenys neskelbtini), neatitiko gyvenamajai patalpai keliamų reikalavimų atsakovų skolos už patalpų nuomą susidarymo laikotarpiu. Byloje nėra patekta įrodymų, patvirtinančių, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole paminėtų patalpų trūkumų neįmanoma pašalinti, atliekant patalpų einamąjį remontą. Atsakovų nurodytos aplinkybės dėl nuomojamų patalpų būklės neįrodytos, jos nepatvirtina, kad nuomojama patalpa yra netinkama gyventi. Gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato nuomininko atleidimo nuo mokesčio už patalpų nuomą, jam naudojantis gyvenamosios patalpos reikalavimų neatitinkančia patalpa (T. 1, b. l. 165-168).

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

10Atsakovė (apeliantė) O. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovės atžvilgiu pritaikė buto nuomininkės statusą ir priteisė nuompinigius už butą, kurio ji nenuomoja. Tenkindamas ieškinį teismas buvo šališkas. Nesivadovaudamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas atsisakė aiškintis, kad plotas, kuriame gyvena atsakovė, yra netinkamas gyventi. Žiemos metu temperatūra nepakyla iki būtinos minimalios. Daugiau nei prieš 20 metų kiti šio namo butų gyventojai buvo iškeldinti dėl namo avaringumo. Apeliantė teigia nesanti nei nuomininkė, nei nuomininko šeimos narė. Teismas nepriteisė nuompinigių iš atsakovės buvusio vyro V. R., kurio deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra ginčo bute, tačiau priteisė iš atsakovės. Neaišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, kad minėtas asmuo nėra šio buto nuomininkas, o atsakovė yra. Nei žodžiu, nei raštu nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta nebuvo. 2010-02-26 buto patikrinimo akte buto nuomininke buvo nurodyta E. V.. Teismas nepagrįstai skolą priteisė solidariai, nes atsakovė su E. V. ir V. L. V. prieš ieškovą jokio bendro veikimo nevykdo. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp ieškovės žalos ir atsakovės veiksmų (T. 2, b. l. 1-2).

11Atsakovė (apeliantė) E. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti. Atsakovės E. R. apeliacinio skundo argumentai iš esmės sutampa su atsakovės O. R. apeliacinio skundo argumentais, todėl jie nebekartojami (T. 2, b. l. 11-12).

12Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į atsakovių apeliacinius skundus prašo skundus atmesti. Savo atsikirtimus į apeliacinių skundų argumentus ieškovas formuluoja iš esmės atkartodamas skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus, todėl jie nebekartojami. Papildomai ieškovas pažymi, kad atsakovai savo skunduose nutyli faktą, kad kilęs ginčas tarp šalių yra ne pirmas ir dėl visų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų jau yra pasisakyta kitoje byloje (T. 2, b. l. 21-22).

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš visų atsakovų skolą už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visi atsakovai (tarp jų ir apeliantės) naudojasi savivaldybės gyvenamąja patalpa nuomininkų teisėmis, t. y. yra sudarę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, todėl atsakovai, kaip nuomininkai ar nuomininko šeimos nariai, turi pareigą mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį, o aplinkybė, kad ginčo patalpos yra avarinės būklės ir netinkamos gyventi, neįrodyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, tenkino ieškinio reikalavimą sumokėti skolą už savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomą. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

15Vienas pagrindinių abiejų apeliacinių skundų argumentų yra aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo faktą, kad apeliantės yra ginčo gyvenamųjų patalpų (buto) nuomininkės/ nuomininkų šeimos narės. Apeliantės teigia, kad buto (t. y. vieno jo kambario, kuriame gyvena) jos nenuomoja, ir paaiškina, kad apeliantė O. R. atsikėlė gyventi į vieną buto kambarį ne nuomos sutarties pagrindu, bet dėl to, kad sudarė santuoką su V. R., o apeliantė E. R. minėtame kambaryje gyvena kartu su motina (tėvai yra išsiskyrę). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėti apeliančių paaiškinimai nepaneigia fakto, kad ginčo bute (viename iš jo kambarių) abi apeliantės gyvena jau daugiau nei 20 metų (savo gyvenamąją vietą ginčo buto adresu jos deklaravo dar 1993-04-19 (T. 1, b. l. 8)). Apeliančių paaiškinimai patvirtina, kad jos abi visą tą laiką naudojosi ir tebesinaudoja vienu atskiru Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto kambariu. Nors tarp ieškovo ir apeliančių nėra sudaryta rašytinė ginčo buto vieno kambario nuomos sutartis, tačiau įstatymas nenumato, kad tokiu atveju, nepaisant kitų faktinį nuomos teisinį santykį patvirtinančių įrodymų egzistavimo, nėra pagrindo spręsti, jog ginčo šalis sieja savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos butų kodekso 52 straipsnio 1 dalis, CK 6.583 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai: Vilniaus gyventojų registro duomenys apie atsakovų deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat patikrinimo aktas patvirtina, kad abi apeliantės naudojasi savivaldybės gyvenamąją patalpa nuomininkų teisėmis, t. y. yra sudarę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, todėl abi apeliantės, kaip nuomininkės ar nuomininkų šeimos narės, turi pareigą mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį (CK 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.590 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad atsakovams (tarp jų ir apeliantėms) ginčo gyvenamoji patalpa buvo išnuomota bendrai, kiekvienas iš atsakovų minėtoje gyvenamojoje patalpoje apsigyveno ne atskiros nuomos sutarties pagrindu, o kaip pagrindinio buto nuomininko šeimos narys, ir nors nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu kai kurie iš atsakovų (šiuo atveju apeliantė O. R.) nustojo būti nuomininko šeimos nariais, tačiau jiems likus gyventi nuomojamoje patalpoje, atskira nuomos sutartis su jais nebuvo sudaryta, todėl CK 6.590 straipsnio 3 dalies pagrindu visi atsakovai (tarp jų ir abi apeliantės) yra solidariai atsakingi už prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešinga išvada pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kuriais turi vadovautis tiek civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas (CK 1.5 straipsnis), tiek teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

16Dėl apeliacinių skundų argumento, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas anksčiau nurodytus principus, nepagrįstai atsisakė aiškintis, kad plotas, kuriame gyvena apeliantės, yra netinkamas gyventi, teisėjų kolegija pažymi, kad šis apeliacinių skundų argumentas neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi, t. y. vertino, minėtą aplinkybę pagal į bylą ginčo šalių pateiktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir nustatė, kad atsakovų pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog atsakovų nuomojamas butas skolos už patalpų nuomą susidarymo laikotarpiu neatitiko gyvenamajai patalpai keliamų reikalavimų. Nors apeliantės teigia, kad ginčo bute žiemos metu temperatūra nepakyla iki būtinos minimalios, o daugiau nei prieš 20 metų kiti šio namo butų gyventojai buvo iškeldinti dėl namo avaringumo, tačiau į bylą nepateikia nei vieno šiuos bei kitus su namo būkle susijusius teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Nagrinėjamoje byloje teisėtai ir pagrįstai nenustatęs fakto dėl ginčo buto netinkamos būklės, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kokią įtaką minėta faktinė aplinkybė turi visų atsakovų (taip pat ir apeliančių) pareigai sumokėti ieškovui skolą už ginčo buto nuomą.

17Taip pat atmestinas apeliacinių skundų argumentas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė nuompinigių iš atsakovės O. R. buvusio vyro V. R., kurio deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra ginčo bute, tačiau priteisė iš šios atsakovės, ir neaišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, kad minėtas asmuo nėra šio buto nuomininkas, o atsakovė yra. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė E. R. atsiliepime į ieškinį nurodė prašymą atsakovu patraukti jos tėvą V. R. (T. 1, b. l. 42), tačiau pirmosios instancijos teismas 2013-04-18 posėdžio metu pagrįstai išaiškino apeliantėms, kad pasirinkti atsakovus yra ieškovo prerogatyva ir teismas neturi teisės savo iniciatyva minėtą asmenį įtraukti atsakovu (T. 1, b. l. 156).

18Apeliantės nurodo, kad tenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantėms, ir priėmė apeliantėms nepalankų teismo sprendimą, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

19Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

20Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-03 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų... 5. Atsakovė O. R. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad su ja... 6. Atsakovė E. R. atsiliepimu prašė atsakovu patraukti jos tėvą V. R. (kuris... 7. Atsakovas V. L. V. prašė ieškovo ieškinio netenkinti, priteisti... 8. Teismo posėdžio metu atsakovai (jų atstovai) pabrėžė, kad ginčo butas... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-03 priėmė sprendimą ieškinį... 10. Atsakovė (apeliantė) O. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013-04-03... 11. Atsakovė (apeliantė) E. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013-04-03... 12. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į atsakovių... 13. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis... 14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 15. Vienas pagrindinių abiejų apeliacinių skundų argumentų yra aplinkybė, jog... 16. Dėl apeliacinių skundų argumento, kad pirmosios instancijos teismas,... 17. Taip pat atmestinas apeliacinių skundų argumentas dėl to, kad pirmosios... 18. Apeliantės nurodo, kad tenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas... 19. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas... 20. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-03 sprendimą palikti nepakeistą....