Byla e2-489-157/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla Nr. eB2-6453-781/2016 pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės 10-osios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla Nr. eB2-6453-781/2016 pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – pareiškėja, VSDFV) 2016 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei 10-ajai laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai. Anot pareiškėjos, ši yra nemoki, nevykdo savo prievolių ir kitų finansinių įsipareigojimų, yra skolinga valstybės biudžetui 7 284,78 Eur, VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.
  2. Atsakovė 10-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad bendrijoje dirba keturi darbuotojai, dėl neišmokėtų atlyginimų su buvusiais darbuotojais sudarytos taikos sutartys, įsiskolinimai valstybės biudžetui susidarė dėl nario mokesčio laiku nemokėjimo, įsiskolinimai yra mažinami.
  3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi iškėlė 10-ajai laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė VšĮ ,,Alia solutio“.
  2. Teismas nustatė, kad pagal bendrijos ataskaitos duomenis už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. įmonė yra skolinga: 9 681,87 Eur darbo užmokesčio darbuotojams; 7 051,43 Eur VSDFV įmokų; 693,34 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 170,85 Eur garantiniam fondui; kad pagal VĮ Registrų centro bei VĮ ,,Regitra“ duomenis įmonė neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių; kad įmonėje dirba keturi apdrausti darbuotojai; kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 11 d. išsiuntė VSDFV Garantinį raštą; kad juo įmonė įsipareigojo mokėti skolą pagal pateiktą grafiką; kad sutikimas dėl skolos mokėjimo dalimis nebuvo suteiktas; kad nėra duomenų apie kitokią vykdomą veiklą; gaunamas pajamas.
  3. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki, jai keltina bankroto byla (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 punktas, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Atskirajame skunde atsakovė 10-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškimą atmesti.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas neatsižvelgė į skolų susidarymo aplinkybes. Didžioji dalis metalinių garažų savininkų narių yra mirę ar sulaukę pensinio amžiaus, nario mokesčio įnašus moka tik nedidelė narių dalis, tai lėmė bendrijos finansinius sunkumus.
    2. Po skundžiamos teismo nutarties priėmimo dalis įsipareigojimų kreditoriams buvo įvykdyta: pareiškėjai sumokėta 2 161 Eur, suinteresuotajam asmeniui – 1 200 Eur, antstoliui G. Puodžiukui – 250 Eur; AB ESO – 496,83 Eur, AB TEO LT – 12,62 Eur; UAB ,,Bitė Lietuva“ – 32 Eur; darbuotojams – 910 Eur. Pažymėjo, kad su visais darbuotojais sudarytos taikos sutartys, pradelstų įsiskolinimų darbuotojams nėra. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad bendrija vykdo veiklą.
  3. VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad apeliantės nurodyti argumentai nepatvirtina aplinkybės, jog su kreditoriais bus atsiskaityta, mokėjimai atliekami laiku, įsiskolinimas biudžetui nedidės, tai yra, kad šis asmuo yra nemokus. Bendrija neturi jokio registruoto turto, kuriuo galėtų užtikrinti prievolės įvykdymą. Nurodė, kad pagal 2017 m. I ketvirčio VSDFV preliminarią finansinę ataskaitą 2017 m. sausio 9 d. apeliantės įsiskolinimas VSDFV biudžetui yra 5 329,07 Eur (5 328,57 Eur pagrindinė skola, 0,50 Eur - delspinigiai).
  1. Suinteresuotas asmuo VMI prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, nurodė, kad bendrija padengė įsiskolinimą ir šiuo metu jei nėra skolinga.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje yra sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovei 10-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai iškelta bankroto byla.
  2. Teismų praktikoje šiuo klausimu ne kartą buvo išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius.
  3. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, įmonės nemokumas – tai būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki, nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, įmonė turi tik laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008 ir kt.).
  4. Nagrinėjamu atveju apeliantė, kvestionuodama teismo nutarties teisingumą bei pagrįstumą, teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių turėjusių įtakos įmonės finansinės padėties pablogėjimui bei nurodė, kad įsiskolinimas VMI padengtas visiškai, kitiems kreditoriams – iš dalies.
  5. Apeliacinis teismas sprendžia, kad skunde pateikiami argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo (CPK 178, 185 straipsniai).
  6. Pirmiau šioje nutartyje jau yra paminėta, kad bankroto byla įmonei gali būti iškelta tik tuomet, kai jos pradelstos skolos viršija pusę turimo turto balansinės vertės; kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nagrinėjamos bylos medžiaga, sprendžia, kad nei bylos medžiaga, nei atskirojo skundo argumentai, jog bendrijos sunki finansinė būklė susiklostė dėl jos narių laiku ar iš viso nemokamo nario mokesčio nesuteikia pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bei neteisėtai konstatavo atsakovės nemokumą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Priešingai, minėti pačios apeliantės skunde nurodyti argumentai tik patvirtina faktą, jog bendrija neatlieka savo funkcijų ir veiklos faktiškai nevykdo. Beje, papildomai pažymėtina ir tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog bendrija nuo jos įregistravimo 1996 m. vasario 28 d. nė karto nesikreipė į teismus dėl narių mokesčio išieškojimo.
  7. Nagrinėjamu atveju taip pat nelaikyti teisiškai reikšmingomis aplinkybės, jog apeliantė iš dalies atsiskaitė su kai kuriais iš kreditorių, kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų šios bylos nagrinėjimo metu jos skola pareiškėjai VSDFV yra 4 465,03 Eur, įrodymų, kad su darbuotojais yra visiškai atsiskaityta taip pat nepateikta (CPK 178 straipsnis).
  8. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovę nemokia ir jai iškėlė bankroto bylą, todėl skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta, nepasisakydamas dėl kitų skunde bei suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis, CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Kaip žinoma, pagal teismų praktikos nuostatas, nustačius, kad teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai