Byla 1-379-1002/2016

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis,

2sekretoriaujant Kornelijai Veršnickaitei,

3dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,

4kaltinamajai N. J.,

5viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. J., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti, gyv. ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

6Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

7N. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad 2014 m. spalio 24 d. Šiaulių apygardos teisme, adresu: ( - ), neviešo teisiamojo posėdžio metu, būdama pasirašytinai įspėta už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str., apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-300/2015, davė melagingus parodymus apie tai, kad nukentėjusioji A. S. siūlė jai vartoti narkotines medžiagas, ji sutiko ir paragavo, o nukentėjusioji jų nevartojo, o ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja nurodė, kad A. S. jai sakė, kad naktį ji uostė narkotines medžiagas, tokiu būdu, teisme davė melagingus parodymus, siekdama padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam D. Š. už vertimą nepilnametę vartoti narkotines medžiagas.

8Kaltinamoji N. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad supranta faktines aplinkybes, kaltės nepripažįsta, nes melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė, siekdama apsaugoti save. Ji paaiškino, kad viskas išėjo netyčia, neatsimins, kaip kas vyko. Šiaulių teisme pasakė visą tiesą. Buvo Šiaulių apygardos teisme, vyko teismas dėl A. S.. Visas įvykis vyko tame name, kur jie gyveno. A. S. nepažįsta. A. S. buvo pasakiusi, kad kaltinamasis ją išprievartavo. Buvo susiję kažkas su narkotikais. Į teismą kvietė, nes gyveno tame pačiame name, už sienos, turėjo papasakoti, ką girdėjo. Namo šeimininkai buvo parsivežę A. S., ji ten negyvena. A. S. vyrai davė vartoti narkotikų. Ji papasakojo, ką matė. Sakė tiesą. Su A. S. apie narkotikus nekalbėjo. Kai važiavo pas tyrėjas, kaltę pripažino. Įvykių neatsimena. Neprisimena, kur sakė tiesą. Negali garantuoti, kad teisme nemelavo. Parodymus įtakojo įtampa. Ikiteisminio tyrimo metu buvo įtampa. Teisme irgi buvo įtampa. Teisme nemelavo, o sugyventiniui pasakojo kitaip, nes jis būtų supykęs, kad ji vartojo narkotikus. Neatsimena, ką sakė K. ir ikiteisminio tyrimo metu. Skirtingas narkotikų vartojimo būdo pasakymas nieko nepakeitė. Š. išvis nepažįsta, jį matė tik teisme. Teisėjui pagarsinus N. J. apklausos protokolą (100-102 b. l.), kaltinamoji N. J. parodė, kad pastarieji parodymai yra teisingi. Teisėjui pagarsinus liudytojos A. S. apklausos protokolą (54-55 b. l.) kaltinamoji N. J. parodė, kad netiesa, ką ji pasakoja. Taip nebuvo, kaip ji pasakoja. Ji ištraukė tuos miltelius. Ne taip buvo dėl miltelių, tai netiesa. Š. nepažįsta, jis jai niekas, jį matė tik teisme. Tą dieną virtuvėje nematė. Ji tik iš policijos sužinojo, kad kaltinama, jog A. S. išprievartavo. Ji nebuvo išgėrusi, A. S. buvo iš po nakties. A. S. atėjo į kambarį ir papasakojo apie narkotikus, ji nekreipė dėmesio, virtuvėje ji iš savo kišenės išsitraukė narkotikus, o ką sakė, – neatsimena. A. S. jai parodė narkotikus. Ji palaižė. Narkotikai buvo pas A. S.. Jos niekas neprašė sakyti vienaip ar kitaip. Apygardos teisme sakė tiesą, ikiteisminio tyrimo metu nesakė apie narkotikus. Viską detaliau papasakojo teisme. Ikiteisminio tyrimo metu išsigando policininkų, bijojo pasakoti. Teisme pasakoti nebijojo.

9Apklausta įtariamąja N. J. parodė, kad ji tyrėjai iš baimės būti patraukta atsakomybėn nutylėjo, jog ryte po įvykio ji paragavo baltų miltelių, kuriuos jai davė A. S.. A. S. tuo metu minėtų miltelių nevartojo, nes jai paskambino sesuo ir ji išbėgo į kiemą pakalbėti. Ji suprato, kad A. S. būtų tuos miltelius vartojusi, bet jai sutrukdė skambutis. Ji galvojo, kad A. S. meluoja, jog čia yra narkotinės medžiagos, bet paragavusi ji suprato, kad tai ne cukraus pudra. Tada ji folijos gabalėlį su narkotinėmis medžiagomis išmetė į krosnį, kadangi ji yra nusiteikusi prieš narkotikus, todėl nenorėjo, kad tokių medžiagų būtų jos namuose. Prieš jai paduodant foliją su milteliais, A. S. pasakė, kad šią naktį vartojo narkotines medžiagas, tai yra tuos pačius miltelius. Ji A. S. nieko dėl to nesakė, o be to, jos nebuvo įmanoma užčiaupti, nes ji labai daug kalbėjo. A. S. atrodė smagi, patenkinta, niekuo nesiguodė. Ji girdėjo, kad A. S. visą naktį juokėsi, šūkavo, todėl ji suprato, kad šiai naktis buvo linksma. Jai nebuvo net minties apie A. S. išprievartavimą. Kai A. S. išėjo kalbėtis telefonu, į virtuvę atėjo jos draugas K., kuriam ji pasakė, kad ji kartu su A. S. pavartojo narkotinių medžiagų. Taip ji sakė todėl, kad bijojo, jog jis supyks, nes jis yra nusistatęs prieš narkotikus. A. S. jos akivaizdoje narkotinių medžiagų nevartojo, bet iš šios pasakymo buvo aišku, kad vartojo. Tyrėjai policijoje ji pasakė, kad A. S. jai sakė, kad naktį ši vartojo narkotines medžiagas, o nutylėjo apie rytą, nes bijojo, kad ją nubaus. Ji nesiekė padėti D., kadangi ji jo nepažįsta ir nėra net mačiusi. Niekas jos neprašė teisme pasakoti kaip nors kitaip, kad pakenkti A. S., o padėti D.. Ji tik dėl savęs nutylėjo apie narkotikus ryte, kadangi bijojo būti nubausta. Policijoje ji to nepasakojo, o teisme jai pasirodė viskas rimta, išsigando, todėl ir pasakė tiesą. Be to, ji spėjo, kad A. S. pati yra viską papasakojusi, todėl nebeturėjo tikslo visko meluoti dėl savęs. Teisme jos duoti parodymai yra teisingi, ji nieko nemelavo, o pas tyrėją nutylėjo dėl savęs, dėl to ji yra kalta. Dabar ji supranta, kad reikėjo sakyti policijoje taip, kaip buvo, bet ji nelaiko to melu ar noru padėti išvengti atsakomybės. Dar ir susipainioti ji galėjo, nes buvo išsigandusi, pasimetusi, nes pirmą kartą ji susidūrė su tokiu rimtu atveju. Raseinių policijoje duodama parodymus tyrėjai nepasakė, jog A. S. turėjo su savimi baltų miltelių, kurių siūlė jai paragauti ir kad ši gyrėsi, jog naktį uostė narkotines medžiagas. Taip pat ji nutylėjo, jog ir pati jų paragavo, tačiau ji jų palaižė labai nedaug. Ji nepasakė tiesos policijoje, nes bijojo dėl savęs, nes pareigūnai sakė, kad atliks tyrimą dėl narkotikų vartojimo. Ji suprato, kad jei policijoje pasakys, jog A. S. gyrėsi vartojusi narkotines medžiagas, atliks tyrimus ir jai, ir A. S., o tai bus blogai. Ji galvojo, kad A. S. pati nepasakys, kad ši vartojo narkotines medžiagas, todėl ir ji suklydo iš baimės būti nubausta, nes ji pirmą kartą buvo policijoje, buvo išsigandusi, pasimetusi. Ji galvojo, kad apie narkotikus niekas nesužinos. Teisme, apklausiama teisėjo, ji pasakė visą teisybę. Iš bylos eigos ji suprato, kad apie narkotikus yra žinoma, nes apie juos ji buvo klausinėjama. Ji teisme pasakė tiesą, kad A. S. turėjo baltų miltelių, kuriuos išsiėmė iš kišenės ir siūlė jai paragauti. Kiek ji prisimena, A. S. jai sakė, kad ši vartojo narkotikus naktį. Ji supranta, kad davė skirtingus parodymus teisme ir policijoje, kad blogai pasielgė. D. Š. niekada jos neprašė liudyti jo naudai dėl narkotinių medžiagų. Ji niekada jokio ryšio nėra turėjusi su D. Š., o tą naktį jį matė pirmą kartą. Po to įvykio jo daugiau taip pat nematė. Jos niekas nėra prašęs liudyti apie narkotikus byloje, ji viską parodė teisingai teisme, niekieno neverčiama. (61-62, 66-67 b. l.).

102015-04-16 nutartyje Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1-47-300/215 konstatavo, kad N. J. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d., todėl nutarė apie tai pranešti Šiaulių apygardos vyriausiajam prokurorui. Nutartyje užfiksuota, jog teismo posėdžio metu liudytoja N. J. nurodė, kad nukentėjusioji A. S. iš ryto buvo drąsi ir labai linksma, kuri jai pasiūlė paragauti narkotinių medžiagų, ką ji ir padariusi - paragavusi, tačiau nukentėjusioji jų nevartojusi. Savo sugyventiniui ji melavusi, kad A. S. pasiūlius kartu pavartoti narkotinių medžiagų, ji kartu jas vartojo. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. J. nurodė, kad jai A. S. sakiusi, jog ši naktį uostė narkotines medžiaga. Teismas padarė išvadą, kad liudytoja N. J. teisme davė melagingus parodymus, siekdama padėti išvengti atsakomybės kaltinamajam D. Š. už vertimą nepilnametę vartoti narkotines medžiagas (4-5 b. l.).

112015-04-16 nuosprendyje užfiksuota, kad liudytoja N. J. davė parodymus, jog 2013-09-30 ji su sugyventiniu A. K. buvo G. L. namuose, kur nakties metu girdėjo garsias kalbas, merginos juoką. Ryte mergina, vardu A. S., išsitraukė baltų miltelių ir padavė jai, siūlydama paragauti. Ji, pašlapinusi pirštą paragavo, o likusius išmetė į krosnį, nes suprato, kad tai narkotinės medžiagos. A. S. pati nevartojo ir nesakė, kokios tai medžiagos. Savo sugyventiniui ji pasakė, kad ji iš ryto kartu su A. S. vartojo narkotines medžiagas, kad pasidarė linksma, bet ji, taip sakydama melavo, nes nenorėjo supykdyti jo, kad narkotines medžiagas ji vartoja viena. Sugyventiniui ji melavo ir tai, kad narkotines medžiagas ji traukė per nosį, nes iš tiesų ji tik palaižė. Neprisimena, ar A. S. sakė, jog praeitą naktį ši vartojo narkotikus. Nukentėjusioji A. S. tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek teisme nurodė, kad Andrius atsinešė kažkokių miltelių, kuriuos jai liepė sutraukti per nosį. Kadangi ji nenorėjo to daryti, tai jis paėmė ją už sprando ir liepė tai daryti. Ankščiau ji narkotikų nėra vartojusi. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad A. S. nėra nustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą. A. S. duodami parodymai yra realistiški, pateikta gana daug detalių, juos nuosekliai pakartoja ir ekspertizės metu, nepaisant įtariamųjų jai daromo poveikio. A. S. buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Teismas atmetė liudytojos N. J. parodymus teisme, kai ji nurodė, kad nukentėjusioji ryte jai siūlė paragauti narkotinių medžiagų, nors ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių ji nenurodė. Teismas padarė išvadą, kad liudytoja N. J. teisme davė melagingus parodymus, nes jos parodymai prieštarauja ne tik nukentėjusiosios parodymams, bet ir visiems byloje surinktiems įrodymams dėl narkotinių medžiagų. Šiaulių apygardos teismas nusprendė pripažinti D. Š. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 246 str. 2 d., 150 str. 3 d., 138 str. 1 d. ir paskirti galutinę 5 m. laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose (6-12 b. l.).

122014-10-24 teismo posėdžio protokole užfiksuoti N. J. parodymai, įspėjus ją dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. N. J. parodė, kad ji su mergina pavartojo baltų miltelių. Kai mergina valgė sriubą, iš kišenės išsitraukė miltelius. Ji tų miltelių paragavo ant piršto. Ta mergina jos paklausė: „ar nori paragauti?“ Labai mažai tų miltelių buvo. Mergina pati neragavo, o tik išsiėmė iš kišenės miltelius. Buvo mažas folijos rutuliukas. Ji paragavusi suprato, kad tai narkotikai, o ne cukraus pudra. Su mergina ji nespėjo pasikalbėti, nes šiai paskambino sesuo ir ši išėjo į kiemą pasikalbėti telefonu. Tuos miltelius ji išmetė į pečių. Apklausiama policijoje ji to nepasakojo, nes bijojo apie narkotikus papasakoti, kad jos nenubaustų. Pas tyrėją ji geriau atsiminė, galima jos perskaitytais, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais vadovautis. Dabar jos niekas neprašė to sakyti. Ji sudrėkintu pirštu pabraukė miltelių, o A. K. sakė, kad per nosį traukė. Ji jam sakė netiesą, nes ji tik palaižė nuo piršto. A. S. miltelių nevartojo. Ji A. K. melavo, kad ji vartojo narkotikus kartu su A. S., nes šis būtų supykęs, jei ji tai būtų dariusi viena (28-30, 46-51 b. l.).

13Įspėjime bei priesaikoje užfiksuota, jog N. J. buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str., dėl ko ji pasirašytinai prisiekė (45 b. l.).

14Liudytoja A. S. parodė, kad ją per prievartą vertė vartoti narkotines medžiagas tas vyras, kuris ją išprievartavo, tai yra Š.. Ryte, būdama kambaryje, ji matė virtuvės vaizdą, kaip pasilenkusi prie stalo mergina sutraukia nosimi miltelius. Š. ir T. buvo atsikėlę ir papylė jai ant stalo baltų miltelių. Miltelius papylė Š.. Tada jie abu kažkur išvažiavo. Ji nuėjo į virtuvę. Ji žinojo, jog merginos vardas yra N. J., kuri davė jai sriubos. N. J. nesiūlė jai tų miltelių. Jai valgant N. J. pati tuos miltelius visus sutraukė per nosį. Ji šios paklausė, ar ši vartoja, o ši atsakė, kad vartoja. N. J. jai nesiūlė kartu vartoti ir ji nevartojo. Ji pati jokių narkotinių medžiagų neturėjo, o jas turėjo Š.. Narkotines medžiagas į alkoholį jai įpylė Š., nors ji to nematė. Su N. J. ji nieko nevartojo, o ir pati ji neturėjo jokių narkotikų. N. J. pati vartojo miltelius, kuriuos jai davė Š. (54-55 b. l.).

152013-10-02 liudytojos apklausos protokole užfiksuota N. J. apklausa, kurios metu ji parodė, kad A. S. tą kartą buvo labai drąsi ir linksma. Pokalbio metu A. S. jai pasisakė, kad praėjusią naktį ji uostė narkotines medžiagas, tačiau kokias ir kada, ji neminėjo. A. S. prabuvo jų namuose iki pietų, bet apie tai, kad jai kas nors būtų blogo nutikę, ji nekalbėjo. Atvirkščiai, ji atrodė linksma (100-102 b. l.).

162016-03-07 nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog nukentėjusioji A. S. tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo bei ekspertų iš esmės nuosekliai teigė, jog viename iš G. L. priklausančių kambarių D. Š., paėmęs jai už sprando grasindamas liepė ir vertė ją vartoti narkotines medžiagas. Ji, išsigandusi jo grasinimų, suvartojo jai atneštas narkotines medžiagas. Nukentėjusioji taip pat nurodė, jog ji niekada ankščiau nebuvo vartojusi narkotinių medžiagų. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais. Be to, šiuos nukentėjusiosios parodymus, priešingai nei teigia apeliantas, iš dalies patvirtino ir liudytojas A. K., kuris teigė, jog ryte A. S. atrodė lyg būtų vartojusi narkotines medžiagas, nes jos vyzdžiai buvo išsiplėtę, ji kalbėjo nerišliai. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo dalimi minėto liudytojo parodymų, kuriuose jis teigė, kad nukentėjusioji ryte vartojo narkotines medžiagas, kadangi jis pats tokių aplinkybių nematė, o jo teigimu, apie tai jam pasakojo N. J., kurios parodymai iš esmės viso proceso metu keitėsi, buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir kuriuos pirmos instancijos teismas pripažino melagingais. Lietuvos apeliacinis teismas nutarė nuteistojo D. Š. gynėjo advokato V. S. apeliacinį skundą atmesti (107-117 b. l.).

17N. J. išteisintina.

18Teismas pažymi, kad baudžiamąja nuostata įstatymo leidėjas įtvirtina konstitucinių teismo procesinės veiklos garantijų apsaugą ultima ratio – kraštutinėmis priemonėmis, būtent dėl to, kvalifikuojant asmens veiksmus, kiekvienos atskiros bylos aplinkybes reikia vertinti itin atidžiai veikos pavojingumo aspektu. Negali būti nusikaltimu veika, jeigu ji nenumatyta baudžiamajame įstatyme. Lygiai taip pat negali būti laikoma nusikaltimu veika, formaliai atitinkanti Baudžiamojo kodekso straipsnio dispoziciją, bet neturinti visuomenei pavojingo pobūdžio. Nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi būti taikoma.

19Pagal BK 235 str. 1 d. atsako tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 str. 1 d., svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 str. 1 d. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 str. 1 d. numatyta veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia apie pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335-895/2015).

20Pažymėtina, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 str. 1 d. atsirasti negali būti, nors ir duodami objektyviosios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir todėl klydo, duodamas parodymus (kasacinės nutartys 2K-505/2013, 2K-3-489/2016).

21Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios N. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių.

22BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.

23Byloje nustatyta, kad N. J. kaltinama tuo, kad būdama pasirašytinai įspėta už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str., apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-300/2015, davė melagingus parodymus apie tai, kad nukentėjusioji A. S. siūlė jai vartoti narkotines medžiagas, ji sutiko ir paragavo, o nukentėjusioji jų nevartojo, o ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja nurodė, kad A. S. jai sakė, kad naktį ji uostė narkotines medžiagas, tokiu būdu, teisme davė melagingus parodymus, siekdama padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam D. Š. už vertimą nepilnametę vartoti narkotines medžiagas. Nors kaltinamajai kaltinimas suformuluotas remiantis Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-300/2015, duotais parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kur Šiaulių apygardos teismas priėmė 2015-04-16 nutartį, kuria konstatavo apie galimai N. J. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d., bei nutarė apie tai pranešti Šiaulių apygardos vyriausiajam prokurorui, tačiau šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas nelaiko to kaltinamosios kaltę patvirtinančiu įrodymu, o visus byloje esančius įrodymus vertina visos bylos kontekste ir tiriant kaltinamosios subjektyvųjį santykį su jai inkriminuojama nusikalstama veika. Aiškindama įvykio aplinkybes, kaltinamoji N. J. parodė, kad apklausiama policijoje ji bijojo pasakoti apie narkotikus, kad jos nenubaustų. Jos niekas neprašė duoti kitokius parodymus teisme. Tačiau supratusi, kad nukentėjusioji A. S. bus papasakojusi apie narkotikus, ir ji nusprendė papasakoti, kaip buvo.

24Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtina, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Kaip matyti iš bylos aplinkybių bei kaltinamosios parodymų, N. J. ikiteisminio tyrimo metu davė netikslius parodymus siekdama išvengti asmeninės atsakomybės dėl narkotikų vartojimo ar turėjimo, o tai suponuoja išvadą, kad kaltinamosios veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios duoti melagingus parodymus. Byloje nenustatyta, kad kaltinamąją N. J. ir Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistąjį D. Š. būtų sieję kokie nors santykiai. Kaip nurodė pati kaltinamoji, D. Š. tą vakarą ji matė pirmą kartą, kitų duomenų, pagrindžiančių kokius nors bendravimo saitus tarp minimų asmenų, nenustatyta. Kaltinamosios veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios duoti melagingus parodymus, siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės D. Š.. N. J. siekė apsaugoti save nuo galimos atsakomybės.

25BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Vadinasi, kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-455/2010).

26Teismo vertinimu, nustatinėjant N. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, įvertinus galimus kaltinamosios inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo motyvus, vadovautis vien tik Šiaulių apygardos teismo nustatyta aplinkybe dėl galimai padarytos N. J. nusikalstamos veikos, nepakanka. Kaip nustatyta šios bylos duomenimis, kaltinamosios paaiškinimais, siekdama išvengti galimo kaltinimo, suvokdama gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdama jos išvengti, V. J. galėjo neatskleisti tikrųjų jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje – kaltinamosios,– o Šiaulių apygardos teisme – liudytojos – parodymai, teismui neužkirto kelio bylos nagrinėjimui bei neįtakojo teismo priimti D. Š. atžvilgiu kitokio, nei apkaltinamojo nuosprendžio. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstos išvados yra teismo, priimančio baigiamąjį procesinį dokumentą, prerogatyva, todėl tai, kad Šiaulių apygardos teismas padarė išvadą dėl galimai padarytos kaltinamosios nusikalstamos veikos, savaime nesuponuoja to, kad kaltinamoji taip pasielgė veikdama esant tiesioginei tyčiai.

27Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios N. J. veikoje nėra visų būtinų BK 235 straipsnio 1 dalies sudėties požymių, t. y. subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – tiesioginės tyčios, todėl darytina išvada, kad ji nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir N. J. išteisinama.

28Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (63-64 b. l.).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu teismas,

Nutarė

30N. J. išteisinti, nesant jos veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, požymių.

31Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

32Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis,... 2. sekretoriaujant Kornelijai Veršnickaitei,... 3. dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,... 4. kaltinamajai N. J.,... 5. viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N.... 6. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 7. N. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį... 8. Kaltinamoji N. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad supranta faktines... 9. Apklausta įtariamąja N. J. parodė, kad ji tyrėjai iš baimės būti... 10. 2015-04-16 nutartyje Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją... 11. 2015-04-16 nuosprendyje užfiksuota, kad liudytoja N. J. davė parodymus, jog... 12. 2014-10-24 teismo posėdžio protokole užfiksuoti N. J. parodymai, įspėjus... 13. Įspėjime bei priesaikoje užfiksuota, jog N. J. buvo pasirašytinai įspėta... 14. Liudytoja A. S. parodė, kad ją per prievartą vertė vartoti narkotines... 15. 2013-10-02 liudytojos apklausos protokole užfiksuota N. J. apklausa, kurios... 16. 2016-03-07 nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog... 17. N. J. išteisintina.... 18. Teismas pažymi, kad baudžiamąja nuostata įstatymo leidėjas įtvirtina... 19. Pagal BK 235 str. 1 d. atsako tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas... 20. Pažymėtina, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 str. 1 d.... 21. Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą,... 22. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 23. Byloje nustatyta, kad N. J. kaltinama tuo, kad būdama pasirašytinai įspėta... 24. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje... 25. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai... 26. Teismo vertinimu, nustatinėjant N. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos... 27. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios N. J. veikoje nėra visų būtinų BK... 28. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio... 30. N. J. išteisinti, nesant jos veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos... 31. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –... 32. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...