Byla 2K-3-489/2016
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Tomo Šeškausko, sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojos Aušros Jovaišaitės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio.

2Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.

3Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, konstatuojant, kad V. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

51. V. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 8 d. 4.00 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato tarnybinėse patalpose Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui A. K. pateikė melagingą skundą, o šiam apklausiant jį kaip liudytoją 2013 m. gruodžio 8 d., laikotarpiu nuo 4.20 iki 5.00 val., pasirašytinai įspėjus dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, kuriuos 2014 m. kovo 21 d., laikotarpiu nuo 13.00 iki 13.20 val., būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, patvirtino to paties komisariato tarnybinėse patalpose Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai K. J., apie tai, kad 2013 m. gruodžio 8 d., apie 1.00 val., V. T. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), jį nustūmė nuo laiptų ir, jam nukritus į laiptinės aikštelę, paėmęs dešinės kojos pėdą, ją stipriai pasuko, dėl to V. J. pajuto fizinį skausmą.

62. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), pripažino, kad V. J. veikoje nėra BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. V. J. įvykio metu buvęs stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo suduota į veidą, tempta koridoriumi, jis atsistoti nesugebėjo – tai patvirtina, kad V. J. negalėjo adekvačiai suvokti to, kas vyksta, sąmoningai suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų nenorėjo, vadinasi, sąžiningai klydo, taigi teismas darė išvadą, kad neįrodyta, jog V. J. veikė tiesiogine tyčia, – suprato, kad nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, ir norėjo taip veikti.

73. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotoja Aušra Jovaišaitė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendį be pakeitimų.

8Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį V. J., netinkamai taikė tiek materialiosios (BK 15 straipsnio 2 dalies), tiek proceso (BPK 20 straipsnio) teisės nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, privalo nurodyti nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, tačiau to šioje byloje neatliko. Teismas pažeidė baudžiamojo proceso teisės normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė, neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, todėl pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį buvo padarytos faktinių aplinkybių neatitinkančios išvados, neįvertinus bylos įrodymų kaip visumos.

9Apeliacinės instancijos teismas, pasak prokurorės, nepagrįstai nurodė V. J. dėl girtumo ir patirto skausmo sąžiningai klydus, nors pripažino, kad išteisintasis įvykio aplinkybes nurodė teisingai, išskyrus tai, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo sužalota koja. V. J. parodymais, duotais teisme, remtasi nepagrįstai, nes jie prieštarauja jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bei liudytojų parodymams, nenurodant, kodėl jie buvo atmetami kaip nepagrįsti.

10Prokurorė teigia, kad V. J. pasinaudojo esama situacija ir nepagrįstai apkaltino V. T. nusikalstamos veikos padarymu, sąžininga klaida esant šioje byloje susiklosčiusiai situacijai negalima. Iš M. J.-T. ir V. T. parodymų matyti, kad V. J. buvo ištemptas iš buto į koridorių be batų ir striukės, o kai jis iš koridoriaus sušuko, jog jam skauda koją ir prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, jau buvo apsiavęs ir apsirengęs, vadinasi, kada V. J. lūžo koja, V. T. šalia jo nebuvo. Išteisintasis tik teisme iškėlė versiją, kad jį V. T. dar ir pastūmė. Taip pat prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad V. J. prieštaravo pats sau, vienu metu tvirtindamas, kad V. T. jam už kojos paėmė tada, kai jis gulėjo laiptinėje, o vėliau – kad jis laikėsi už turėklo, kai V. T. pasilenkęs kažką darė su jo koja. Fakto, kad V. J. buvo išstumtas V. T. į namo laiptinę, ten pargriautas, nepatvirtina liudytojai V. T., M. J.-T. ir S. P. Tai, kad V. J. buvo išstumtas į laiptinę, tvirtina tik V. J. ir jo sugyventinė L. P., nors jie nurodo skirtingas V. J. gulėjimo laiptinėje padėtis, taigi jų parodymai, anot prokurorės, nepatikimi.

11Nutraukus ikiteisminį tyrimą V. T., V. J., būdamas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nustatytomis ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybėmis, atsisakė duoti parodymus apie šį įvykį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nurodydamas, kad laikinai duoti parodymus atsisako. V. J. sutiko duoti parodymus tik sudaręs susitarimą su advokatu ir iškėlęs sąžiningos klaidos versiją. Prokurorė daro išvadą, kad V. J. nesiekė geranoriškai bendradarbiauti su policijos pareigūnais, o norėjo nepavykus apkaltinti V. T. išvengti pačiam gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

12Vertindamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suteikė pirmenybę išteisintojo V. J. parodymams, o ne kitų nešališkų įvykio liudytojų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymams. Nepagrįstai konstatuota, kad V. J. veikoje nėra subjektyviųjų BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, glaudžiai susijusius su objektyviaisiais, tinkamai išanalizavo pirmosios instancijos teismas ir dėl V. J. veikos padarė pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įstatymą atitinkančias išvadas.

134. Proceso metu buvo gautas išteisintojo V. J. atsiliepimas į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojos A. Jovaišaitės kasacinį skundą. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, teisingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį, tinkamai taikė teisės normas, nustatydamas kaltės nebuvimą V. J. veikoje ir sąžiningą klaidą dėl įvykio aplinkybių. Prokurorės kasacinis skundas, anot išteisintojo V. J., grįstas prielaidų pobūdžio teiginiais, todėl atmestinas.

145. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojos A. Jovaišaitės kasacinis skundas atmestinas.

15Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

166. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

17Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012).

18Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

19Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, prokurorės kasacinio skundo teiginiai, kuriais tvirtinama, jog apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl faktinių aplinkybių vertinimo, prašoma atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, atskirus įrodymus, jų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl apeliacinės instancijos teismo naujo nuosprendžio atitikties bylos aplinkybėms, analizuojami išteisintojo V. J., liudytojų V. T. ir M. J.-T., S. P. parodymai apie įvykio aplinkybes, pateikiamas savas šių ir kitų įrodymų vertinimas, nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko.

20Dėl skunde nurodytų BPK pažeidimų ir BK 235 straipsnio 1 dalies taikymo

217. Pagal kasacinio teismo praktiką BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padarytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-209-489/2015 ir kt. ).

22Patikrinusi apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio turinį, tokio pobūdžio pažeidimų kolegija nenustato.

237.1. V. J. buvo kaltinamas pateikęs melagingą skundą ir du kartus davęs melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apie asmenį, panaudojusį prieš jį fizinį smurtą, ir tokio smurto panaudojimo aplinkybes.

24Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad išteisintasis V. J., duodamas parodymus apie savo kojos sužalojimo mechanizmą, neveikė tiesiogine tyčia ir sąžiningai klydo, išdėstė aiškius bei įtikinamus argumentus. Tai padarė įvertinęs visus bylos duomenis, kurie yra reikšmingi darant tokią išvadą.

25Šio teismo nustatytos aplinkybės, kad V. J. duoti parodymai apie jo kojos išorinės kulkšnies lūžį negali būti laikomi sąmoningu ikiteisminio tyrimo pareigūnų klaidinimu, nes tokie parodymai V. J. duoti pagal šio asmens subjektyvų įvykio supratimą ir vidinį įsitikinimą, yra pagrįstos bylos duomenų analize. Naujo nuosprendžio trečiame lape apeliacinės instancijos teismas aiškiai nurodė, iš kokių įrodymų visumos padarė išvadą, kad neįrodyta, jog V. J. veikė tiesiogine tyčia. Šis teismas, nenukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo bylose suformuluotų tyčios atskleidimo kriterijų, atsižvelgė tiek į įvykio aplinkybes, tiek į V. J. asmenines savybes, lėmusias informacijos suvokimo teisingumą,

26Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinę situaciją byloje, konflikto eigą, tai, kad konfliktas tarp V. J. ir V. T. vyko naktį (apie 1.00 val.), kad V. J. skundą pateikė ir pirminius parodymus davė praėjus 3–4 valandoms po įvykio, analogiškus parodymus davė ir 2014 m. kovo 21 d., o iš bylos duomenų matyti, jog įvykio metu buvo girtaujama ir V. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,35 promilių girtumas), kilus konfliktinei situacijai prieš jį buvo naudojamas smurtas (V. T. jam trenkė per veidą, tempė koridoriumi, nuvilko prie durų), pagrįstai pripažino, kad V. J. galėjo sąžiningai klysti dėl kojos sužalojimo aplinkybių.

277.2. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015).

28Tačiau pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti negali būti nors ir objektyvios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir todėl klydo, duodamas parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-505/2013).

29Apeliacinės instancijos teismui nustačius situaciją, kad V. J. galėjo neteisingai suprasti įvykio aplinkybes, prokurorės kasacinio skundo argumentai nepaneigia Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio išvados, kad bylos duomenimis neįrodyta V. J. tiesioginė tyčia duoti melagingus parodymus.

307.3. Apeliacinio teismo naujo nuosprendžio (BPK 331 straipsnio 2 dalis) turinys, kuriame nurodytas teismo argumentavimas apie pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, atitiktį bylos aplinkybėms, turi būti racionalus, aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas.

31Kitas svarbus reikalavimas tikrinant, ar teisingai nustatytos tikrosios bylos aplinkybės, yra įrodymų vertinimas vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Pagal šį straipsnį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais proceso veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Kolegija sprendžia, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. naujas išteisinamasis nuosprendis atitinka minėtus BPK straipsnių reikalavimus.

328. Darytina bendra išvada, kad kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo naujo išteisinamojo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šį sprendimą reikėtų naikinti.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

34Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojos Aušros Jovaišaitės kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas... 3. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą,... 5. 1. V. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2013... 6. 2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 7. 3. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės... 8. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas... 9. Apeliacinės instancijos teismas, pasak prokurorės, nepagrįstai nurodė V. J.... 10. Prokurorė teigia, kad V. J. pasinaudojo esama situacija ir nepagrįstai... 11. Nutraukus ikiteisminį tyrimą V. T., V. J., būdamas susipažinęs su... 12. Vertindamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suteikė... 13. 4. Proceso metu buvo gautas išteisintojo V. J. atsiliepimas į Šiaulių... 14. 5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros... 15. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų... 16. 6. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus... 17. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų... 18. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės,... 19. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, prokurorės kasacinio skundo... 20. Dėl skunde nurodytų BPK pažeidimų ir BK 235 straipsnio 1 dalies taikymo ... 21. 7. Pagal kasacinio teismo praktiką BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų... 22. Patikrinusi apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio... 23. 7.1. V. J. buvo kaltinamas pateikęs melagingą skundą ir du kartus davęs... 24. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad išteisintasis V. J.,... 25. Šio teismo nustatytos aplinkybės, kad V. J. duoti parodymai apie jo kojos... 26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinę situaciją byloje,... 27. 7.2. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas... 28. Tačiau pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį... 29. Apeliacinės instancijos teismui nustačius situaciją, kad V. J. galėjo... 30. 7.3. Apeliacinio teismo naujo nuosprendžio (BPK 331 straipsnio 2 dalis)... 31. Kitas svarbus reikalavimas tikrinant, ar teisingai nustatytos tikrosios bylos... 32. 8. Darytina bendra išvada, kad kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 34. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros...