Byla 2K-335-895/2015
Dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vytauto Masioko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. kasacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties.

2Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimu, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

3Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5G. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 29 d. Biržuose, Vytauto g. 39, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato patalpose, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. J. sukčiavimo, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 straipsnį, davė melagingus parodymus apie tai, kad jis 2011 m. spalį, paprašytas savo tėvo V. J., nuvyko į Pasvalyje esančius Ž. Š. namus, ten Ž. Š. padavė, padėdamas ant stalo, 60 000 Lt (17 377,20 Eur); šie G. J. melagingi liudijimai buvo paneigti Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi dėl V. J., neginčijamai nustačius, kad V. J., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam reikia taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, nutartyje nurodant, kad V. J. ir G. J. teiginio, kad pinigus Ž. Š. jie grąžino, atiduodami grynaisiais pinigais, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai.

6Nuteistasis G. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį ir bylą nutraukti.

7Kasaciniame skunde teigiama, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytus reikalavimus dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 3–5 dalys, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), netikrino, ar G. J. buvo tinkamai išaiškinta teisė pasirinkti, kokia liudytojo imuniteto forma galima pasinaudoti – neduoti parodymų visiškai ar tik neatsakyti į kai kuriuos pateikiamus klausimus, tiesmukai vadovautasi Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi kaip prejudicinę galią turinčiu teismo procesiniu sprendimu, nevertinta tai, kad G. J. parodymus kaip liudytojas davė tik ikiteisminio tyrimo metu, teisme duoti parodymus atsisakė. Teismai neanalizavo priežasties, kodėl Biržų rajono apylinkės teismas V. J. baudžiamojoje byloje nesirėmė ir atmetė G. J. parodymus, nesiaiškino, kokiu norminiu pagrindu G. J. parodymai, kurie nebuvo tiriami teisme, buvo atmesti, vadovaujantis liudytojų Ž. Š. ir S. Š. parodymais. Ž. Š. ir S. Š. parodymų vertinimui buvo pasitelktas ne duomenų patikimumo, o pakankamumo kriterijus. Teismai nevertino, ar gali turėti įtakos šių liudytojų parodymų patikimumui tai, kad jie suinteresuoti atgauti Ž. Š. neva patirtus nuostolius. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad juose nurodoma, jog Ž. Š. ieškinio pagrindu Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl V. J. nepagrįsto praturtėjimo. Tiek Ž. Š., tiek S. Š., duodami parodymus baudžiamojoje byloje, kurioje atsakomybėn traukiamas V. J., buvo suinteresuoti savo teiginių įtaka civilinės bylos baigčiai. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į tai, kad Biržų rajono apylinkės teismas, kuris 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi priėmė galutinį sprendimą dėl V. J., G. J. parodymus atmetė dėl to, kad jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, tačiau ne todėl, kad jie yra melagingi. Duomenų, kaip visumos, vertinimo teorija, anot kasatoriaus, draudžia teismams vadovautis kiekybinės persvaros teorija, reikalauja tai daryti pirmiausia vertinant įrodymus kokybiniu aspektu. Taip pat abejotina, ar tai, kad G. J. teiginių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, savaime reiškia, kad tokie parodymai yra melagingi. Teismai nevertino ir tos aplinkybės, kad G. J. parodymus kaip liudytojas davė tik ikiteisminio tyrimo metu, teisme šis liudytojas duoti parodymus atsisakė. Tikrosios priežasties, kodėl nebuvo remtasi G. J. parodymais, teismas neatskleidė. Iš baudžiamosios bylos neaišku, ar V. J. byloje teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paskelbė ikiteisminio tyrimo metu duotus G. J. parodymus. Taigi, anot kasatoriaus, V. J. baudžiamojoje byloje teisme G. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo tiesiogiai tiriami, taip pažeidžiant BPK 301 straipsnio 1 dalį, jų nebuvo galima patikrinti BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. G. J. parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) davė jį apklausiant ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tačiau ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, G. J. parodymai teisminiame procese negalėjo būti paskelbiami, nes tai prieštarautų BPK 276 straipsnio 1 daliai. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis neturi prejudicinės galios Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiui.

8Nuteistasis G. J. kasaciniame skunde nurodo, kad neaišku, ar jis buvo tinkamai įspėtas, t. y. ne tik neduoti parodymų apskritai, bet ir neatsakyti į kai kuriuos jam pateiktus klausimus. BK 235 straipsnio 4 dalies nuostata šalina liudytojo atsakomybę, jeigu jis turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau tokia teisė jam nebuvo tinkamai išaiškinta. BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta platesnio pobūdžio teisė, nei BK 235 straipsnio 4 dalyje: arba apskritai atsisakyti duoti parodymus, arba atsisakyti atsakyti tik į kai kuriuos klausimus. Net ir aiškiai išreikštas sprendimas, anot kasatoriaus, duoti parodymus, laikytinas santykiniu, nes asmuo turi teisę pasirinkti, į kuriuos klausimus atsakyti, o į kuriuos ne. Neaišku, kaip buvo išaiškintos G. J., kaip liudytojo, teisės: dėl kokios teisės – duoti parodymus, atsisakyti absoliučiai duoti parodymus ar atsakyti tik į kai kuriuos klausimus buvo kalbama su jį ikiteisminio tyrimo metu apklaususiu tyrėju. Iš kaltinamojo akto, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų nematyti, ar buvo tiriama pati apklausos ikiteisminio tyrimo metu procedūra (neapklaustas G. J. apklausą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas). Anot nuteistojo G. J., tik išanalizavus liudytojo apklausos procedūrą galima spręsti, ar liudytojo statuso ypatumai buvo tinkamai įgyvendinti.

9Atsiliepimu į nuteistojo G. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius prašo kasacinį skundą atmesti.

10Atsiliepime teigiama, kad liudytojų Ž. Š. ir S. Š. parodymais buvo galima remtis šioje baudžiamojoje byloje kaip tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio 3 dalies prasme, jokių duomenų apie tai, kad jie galėjo apkalbėti G. J., nėra, įrodymai įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamoji atsakomybė liudytojui ar nukentėjusiajam pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kyla ne tik už melagingų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo teisėjui arba teismui, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui; neturi reikšmės tai, ar šie duomenys vėliau tiriami teisme. Biržų rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs V. J. baudžiamąją bylą dėl priverstinių medicinos priemonių taikymo, vadovaudamasis BPK 257 straipsniu, 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi informavo prokurorą, kad G. J. ikiteisminio tyrimo, o ne teisminio nagrinėjimo metu būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė melagingus parodymus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. gegužės 29 d. prieš apklausiant liudytoją G. J. jam buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatos, jis įspėtas pagal BPK 183 straipsnį, tai patvirtinta G. J. parašu. Tai, kad nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikęs G. J. apklausą, įrodymų vertinimo išsamumui įtakos neturi; nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo keltas šis klausimas, vadinasi, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 1 dalimi, jis nelaikytinas kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalyku. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas neatitinka skundą padavusio proceso dalyvio lūkesčių, nelaikytina esminiu BPK pažeidimu.

11Nuteistojo G. J. kasacinis skundas atmestinas.

12Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

13Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Šių instancijų teismų baigiamuosiuose aktuose turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

14Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tai reiškia, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

15Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad dalis nuteistojo kasacinio skundo teiginių yra suformuluoti kaip teismų padarytų išvadų, kuriomis pripažinta, kad G. J. padarė BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kritika ir tokie skundo teiginiai iš esmės reiškia byloje esančių įrodymų vertinimą, besiskiriantį nuo to, kurį atliko pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Antai kasaciniame skunde ginčijamos teismų išvados, pagal kurias G. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, yra pripažinti melagingais. Kasaciniame skunde bandoma sumenkinti Ž. Š. ir S. Š. duotų parodymų įrodomąją reikšmę. Pirmiau nurodyti ir kiti kasacinio skundo argumentai, susiję ne su teisės taikymo klausimais, o su įrodymų vertinimo pagrindu teismų padarytomis išvadomis, kurioms kasatorius nepritaria, taip pat su nustatytų faktinių aplinkybių kvestionavimu, pripažįstami nepatenkančiais į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas ir dėl jų šioje nutartyje nebus pasisakyta.

16Dėl BPK 82 straipsnio 2 dalies taikymo

17Kasatorius, nesutikdamas su teismų sprendimais dėl jo nuteisimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, teigia, kad jį apklausiant kaip liudytoją buvo pažeistos BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatos.

18Pagal BPK 82 straipsnio 2 dalį įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.

19Nagrinėjamoje byloje iš 2012 m. gegužės 29 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad G. J. kaip liudytojas buvo apklaustas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant ikiteisminį tyrimą dėl jo tėvo V. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Per apklausą G. J. buvo išaiškinta (tai nurodyta protokole), kad jis gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Taigi jis buvo supažindintas su BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatytais liudijimo ypatumais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tą aplinkybę, jog jam išaiškinta apie teisę neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, G. J. patvirtino savo parašu minėtame liudytojo apklausos protokole. 2013 m. gegužės 5 d. liudytojo papildomame apklausos protokole G. J. taip pat patvirtino savo parašu apie tokios procesinės teisės jam išaiškinimą. Sprendžiant dėl to, ar apklausiant G. J. buvo paisoma BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatų, paminėtina ir tai, kad nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme G. J. teigė, jog „jam turbūt buvo išaiškinta, kad kaip sūnus jis gali atsisakyti duoti parodymus ar atsakyti į tam tikrus klausimus“. Jis duoti parodymus savo tėvo byloje ikiteisminio tyrimo metu sutiko. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. J. apklausos metu jo parodymai buvo dėstomi laisvo pasakojimo forma, pasiūlius papasakoti tai, ką jis žino apie V. J. inkriminuotos veikos aplinkybes, o ne klausimų-atsakymų forma. Taigi nėra pagrindo teigti, kad G. J. parodymų davimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekant ikiteisminį tyrimą dėl jo tėvo V. J. galėjo būti susijęs ir su G. J. vertimu duoti parodymus prie savo šeimos narius, artimus giminaičius.

20Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad G. J. apklausiant kaip liudytoją baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jo tėvo V. J. nusikalstamos veikos, BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

21Dėl BK 235 straipsnio 1 dalies taikymo

22Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

23Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena iš esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį ar kitą baigiamąjį teismo sprendimą. Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos veikla ir iš esmės teismo veikla. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius.

24BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia apie pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, per ikiteisminį tyrimą jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

25Pagal teismų nustatytas aplinkybes G. J. veika objektyviai pasireiškė melagingų parodymų davimu baudžiamojoje byloje, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl jo tėvo V. J. nusikalstamos veikos, apie svarbias bylos aplinkybes – pinigų Ž. Š. grąžinimą. Būtent G. J., įspėtas apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, savo parašu patvirtinęs tai ir žinodamas savo procesinės padėties ypatumus, davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad jo tėvas atsiskaitė su Ž. Š. Sąžiningos klaidos galimybė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų šioje byloje buvo argumentuotai paneigta. Priešingai, teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad G. J. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, jog jis duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota jo tėvo baudžiamojoje byloje. Minėta, kad iš bylos medžiagos matyti, jog per apklausas G. J. buvo išaiškinta, kad jis gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus ir tai jis patvirtino savo parašais liudytojo apklausos protokoluose. Būtent šie parašai patvirtino ir tai, kad jam yra žinoma apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad G. J., per ikiteisminį tyrimą duodamas tikrovę neatitinkančius parodymus, veikė tiesiogine tyčia. G. J. kaltumo padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepaneigia ir tai, kad V. J. bylą nagrinėjant teisme G. J. atsisakė duoti parodymus, o jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo paskelbti. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus yra pats melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu faktas, o ne tai, ar jie buvo panaudoti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.

26Taigi darytina išvada, kad teismai, pripažindami G. J. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

28Nuteistojo G. J. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu G. J.... 3. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija... 5. G. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 29 d. Biržuose, Vytauto g. 39,... 6. Nuteistasis G. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės... 7. Kasaciniame skunde teigiama, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos... 8. Nuteistasis G. J. kasaciniame skunde nurodo, kad neaišku, ar jis buvo tinkamai... 9. Atsiliepimu į nuteistojo G. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 10. Atsiliepime teigiama, kad liudytojų Ž. Š. ir S. Š. parodymais buvo galima... 11. Nuteistojo G. J. kasacinis skundas atmestinas.... 12. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 13. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 14. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris... 15. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad dalis nuteistojo kasacinio... 16. Dėl BPK 82 straipsnio 2 dalies taikymo... 17. Kasatorius, nesutikdamas su teismų sprendimais dėl jo nuteisimo pagal BK 235... 18. Pagal BPK 82 straipsnio 2 dalį įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar... 19. Nagrinėjamoje byloje iš 2012 m. gegužės 29 d. liudytojo apklausos protokolo... 20. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad G. J.... 21. Dėl BK 235 straipsnio 1 dalies taikymo... 22. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą,... 23. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad melagingi parodymai, duoti... 24. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas... 25. Pagal teismų nustatytas aplinkybes G. J. veika objektyviai pasireiškė... 26. Taigi darytina išvada, kad teismai, pripažindami G. J. kaltu dėl... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 28. Nuteistojo G. J. kasacinį skundą atmesti....