Byla e2A-359-826/2016
Dėl įpareigojimo leisti atlikti renovacijos darbus atsakovės patalpose

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Avitela“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Avitela“, tretieji asmenys UAB „Admituras“, UAB „Avona“ dėl įpareigojimo leisti atlikti renovacijos darbus atsakovės patalpose,

Nustatė

2ieškovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Avitela“ leisti ieškovės ar jos pasitelkto rangovo trečiojo asmens UAB „Admituras“ ir UAB ,,Avona“ darbuotojams patalpose, adresu ( - ), Mažeikiai, atlikti šildymo vamzdynų ir radiatorių keitimo darbus, taip pat prijungti patalpas, esančias adresu ( - ), Mažeikiai, prie centralizuotos šildymo sistemos. Nurodo, jog 2009 m. rugpjūčio 14 d. dauguma namo, adresu V. Burbos g. 2, Mažeikiuose, butų savininkų pasisakė ir pasirašė sutinkantys atlikti minėto namo renovaciją. Atsakovė 2010 m. rugpjūčio 30 d. rašte „Dėl parduotuvės „Avitela“ šildymo“ patvirtino, kad sutinka, atliekant namo V. Burbos g. 2, Mažeikiuose, renovaciją, pereiti prie centralizuoto miesto šildymo. 2010 m. birželio 29 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikė paraišką Nr. VP3-1.1-VRM-03-R-81-013, kuri buvo tinkamai įvertinta ir jos pagrindu 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo pasirašyta Projekto „Daugiabučio namo, esančio Burbos g. 2, Mažeikiuose modernizavimas“, projekto kodas Nr. VP3-1.1-VRM-03-R-81-013, finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP3-1.1-VRM-03-R-81-013/MS-668 (toliau – Finansavimo sutartis). Mažeikių rajono savivaldybės administracija vadovaudamasi tuo, kad tiek minėto namo gyventojai, tiek pirmame aukšte esanti parduotuvė sutiko atlikti pastato renovaciją bei prisijungti prie centralizuoto miesto šildymo, 2012 m. vasario 20 d. pasirašė Statybos darbų rangos sutartį Nr. M.S-173 (toliau – Rangos sutartis) su rangove UAB „Avona“ (toliau – Rangovas). 2012 m. rugsėjo 24 d. atsakovė savo rašte „Dėl dalyvavimo V. Burbos g. 2 namo renovacijoje“, adresuotame UAB „Admituras“, kuris yra namą administruojantis subjektas, pranešė, kad atsakovė pasilieka prie dabartinio patalpų elektrinio šildymo ir atsisako dalyvauti renovacijos procese. Norint įgyvendinti projektą visa apimtimi ir neprarasti ES finansinės paramos, skirtos šiam projektui, kuri sudaro 85 proc. visų projekto išlaidų, renovacijos darbus reikia atlikti ir atsakovei priklausančiose patalpose.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovę UAB „Avitela“ leisti ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ar jo pasitelkto rangovo trečiojo asmens UAB „Admituras“ ir UAB „Avona“ darbuotojams patalpose, adresu ( - ), Mažeikiai, atlikti šildymo vamzdynų ir radiatorių keitimo darbus, taip pat prijungti patalpas, esančias adresu ( - ), Mažeikiai, prie centralizuotos šildymo sistemos, priteisė iš atsakovės 1365,47 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Teismas nustatė, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų metu patvirtintus sprendimus privalo vykdyti visi to namo butų ar kitų patalpų savininkai. Butų savininkų dauguma nusprendė atlikti minėto namo renovaciją. 2010-08-30 raštu atsakovė informavo UAB „Admituras“, kad sutinka, atliekant namo V. Burbos g. 2, Mažeikiuose, renovaciją, pereiti prie centralizuoto miesto šildymo su galimybe turėti individualią patalpų apskaitą (skaitiklį). Buvo pasirašyta Projekto „Daugiabučio namo, esančio V. Burbos g. 2, Mažeikiuose, modernizavimas“, projekto kodas Nr.VP3-1.1-VRM-03-R-81-013, finansavimo ir administravimo sutartis, tačiau renovacijos vykdymo eigoje atsakovė atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus ir prisijungti prie centrinio šildymo sistemos, nors nenurodė nesijungimo priežasčių. Teismas atmetė atsakovės paaiškinimus, kad projektas, pagal kurį išdėstyti šildymo vamzdžiai ir radiatoriai neatitinka faktiško atsakovės patalpų išplanavimo, nes tokie neatitikimai yra neesminiai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, kad pasirašant 2010-08-30 raštą jiems buvo pasakyta, kad jie galės turėti individualų skaitiklį. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad būtų elgęsis protingai ir sąžiningai kitų namo bendraturčių atžvilgiu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra tinkamai ir leistinu būdu atsijungusi nuo bendros šildymo sistemos, tuo realizuodama įstatymo jam suteiktą atsijungimo galimybę nuo bendros šildymo sistemos. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose įrašyta, kad patalpos šildomos vietiniu centriniu šildymu, tai patvirtina, kad atsakovas iki galo nebaigė ir nustatyta tvarka neįregistravo atsijungimo nuo centrinio šildymo. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad savo teisę atjungti šildymo sistemą nuo šilumos ar karšto vandens perdavimo bendros sistemos ji įgyvendino laikydamasi 1992–1993 m. galiojusių teisės aktų nustatytos tvarkos, taip pat nepateikė įrodymų, kad atjungimas atliktas šiuo metu galiojančių įstatymų, t. y. CK 6.390 str., LR šilumos ūkio įstatymo, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pagrindu. Teismas, atmesdamas atsakovės argumentus, kad ieškinys negali būti tenkinamas ir todėl, kad renovacijos projektas neapėmė radiatorių keitimo, nurodė, jog namo gyventojai bendru sprendimu nutarė savo lėšomis pakeisti ir radiatorius. Šiuo metu visi sutartyje numatyti darbai yra atlikti, ištaisyti defektai, perduoti visi statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, tačiau nėra pasirašomi darbų priėmimo–perdavimo bei statybos užbaigimo aktai, nes namo gyventojai nepritarė techninio projekto korektūrai dėl angokraščių apšiltinimo ir dėl nepakeistų radiatorių gyventojų butuose ir komercinėse 1-o aukšto patalpose, kur įsikūrusi atsakovė. Parduotuvės patalpose nėra stacionarių, prie vertikalių šildymo vamzdžių prijungtų radiatorių. Atsižvelgiant į tai, jog nesant radiatorių negalima atlikti šildymo sistemos balansavimo ir gauti Valstybinės energetikos pažymos, ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo leisti atlikti ir radiatorių keitimo darbus tenkintas. Teismas taip pat nurodė, jog tenkindamas ieškinį, atsižvelgia ir į byloje esantį viešąjį interesą, nes kol atsakovė neprisijungs prie centrinio šildymo, nebus galimybės įgyvendinti pasirašytos sutarties ir vykdyti šildymo sistemos modernizavimo bei gali būti pareikalauta grąžinti paramos lėšas.

4Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba konstatavus, jog neatskleista bylos esmė, – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašė stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, iki įsiteisės sprendimas Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2683-344/2015. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, nes sprendime pasisakė dėl atsakovės parduotuvės patalpų atjungimo nuo centrinio miesto šildymo sistemos teisėtumo, nors būtent dėl šios aplinkybės nustatymo turėjo būti sustabdyta civilinė byla, nes Mažeikių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama byla dėl atsakovės parduotuvės atjungimo nuo šildymo sistemos teisėtumo. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, nors būtent atjungimo teisėtumui skyrė nemažą sprendimo dalį. Ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti atsakovės atjungimo nuo sistemos teisėtumo, teismas neturėjo pagrindo dėl jo pasisakyti.
  2. Teismas, vertindamas atsakovės sutikimą prisijungti prie centrinio šildymo, nepagrįstai analizavo teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės institutą. Atsakovė niekuomet neprieštaravo namo butų savininkų sprendimui dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros. Tuo labiau, kad renovacija, įskaitant ir atsakovės patalpas, jau yra atlikta.
  3. Atsakovė savo parduotuvės rekonstrukciją, kurios metu atsijungė nuo centralizuoto šildymo sistemos, atliko dar 1998 m. pagal teisėtai išduotą nenuginčytą statybos leidimą bei pagal 1998 m. galiojusius teisės aktus, o teismas nepagrįstai, vertindamas atsijungimo teisėtumą, pateikė nuorodą į 1992–1993 m. teisės aktus.
  4. Teismas padarė daugybę įrodymų vertinimo pažeidimų, nevertino daugybės atsakovės pateiktų įrodymų. Teismas nurodė, kad viešajame registre nėra įregistruotas faktas, kad atsakovės patalpų šildymas yra vietinis, dėl to konstatavo, kad atsijungimas nuo centrinio šildymo yra neteisėtas. Tačiau atsakovė buvo pateikusi projektą, pagal kurį buvo atlikusi savo patalpų rekonstrukciją ir kuriame nurodyta, jog patalpų šildymo sistema keičiama į autonominę elektrinę (vietinę centrinę), kurios įrengimo metu buvo išmontuoti centrinio šildymo radiatoriai, tačiau buvo palikti vertikalūs magistraliniai stovai, nutiesti per parduotuvės patalpas į kitus aukštus. Projektas į bylą buvo pateiktas dalimis, tačiau teismas jo nevertino. Atsakovė taip pat pateikė ir 1998-12-17 komisijos, kuri vertino parduotuvės rekonstrukciją, įskaitant ir šildymo sistemos pakeitimą, aktą, kuriame nurodyta, kad viskas atlikta ir įrengta tinkamai. Į bylą buvo pateikta ir

    52008-03-03 šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovės ir Mažeikių šilumos tinklų, joje numatyta, kad mokestis už šilumą atsakovei bus skaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 5. Šis metodas taikomas tiems vartotojams, kurie teisėtai yra atsijungę nuo centrinės šilumos tiekimo sistemos. Ieškovei taip pat visą laiką buvo žinomas faktas, kad atsakovė yra atsijungusi nuo centrinės šildymo sistemos, nes ji tai ne kartą nurodė ir savo raštuose, kurie buvo pateikti į bylą. Taigi vien tik fakto, kad atsakovė yra atsijungusi nuo centrinės šildymo sistemos, neišviešinimas nėra pagrindas išvadai, kad atsijungimas buvo neteisėtas. Atsakovė pažymėjo, kad šiuo metu patalpų atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos faktas yra įregistruotas viešajame registre.

  5. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovės 2010-08-30 duoto sutikimo prisijungti prie centrinio šildymo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad namo butų savininkams 2009-08-14 nutarus atlikti namo renovaciją, o atsakovei sutikus pereiti prie centrinio šildymo su galimybe turėti individualią patalpų apskaitą, 2010-09-20 buvo pasirašyta namo modernizavimo sutartis. Ši sutartis buvo pasirašyta ne paminėtų dokumentų pagrindu, o ieškovei 2010-06-29 pateikus paraišką.
  6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal 2012-02-20 statybos darbų rangos sutartį buvo nutarta modernizuoti tik namo šildymo sistemą, tačiau tai neapėmė radiatorių keitimo, tai gyventojai galėjo padaryti individualiai. Namo modernizacija, kuri apima bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų atnaujinimą, jau buvo atlikta ir atsakovė yra sumokėjusi jai tenkančią didžiąją dalį sumos.
  7. Teismas netinkamai įvertino atsakovės duotą sąlyginį sutikimą atsijungti nuo centrinės šildymo sistemos. Atsakovės sutikimo sąlygą turėti atskirą šilumos apskaitos sistemą viso projekto metu ignoravo visi su juo susiję asmenys. Projektas nebuvo ruošiamas pagal atsakovės pageidavimą turėti atskirą apskaitą, ji net nebuvo informuota, kad tai yra neįmanoma. Teismas nepagrįstai individualios šilumos apskaitos daliklinę sistemą prilygino individualiai apskaitai, nes šios sistemos iš esmės skiriasi, tai patvirtino ir Valstybinės energetikos inspekcijos išvada, pateikta teismui.
  8. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė nenurodė jokių pagrįstų nesijungimo prie sistemos priežasčių. Atsakovė buvo nurodžiusi, kad projektas su atsakove nebuvo derintas, nebuvo atsižvelgtą į jos sutikimo jungtis prie sistemos sąlygą, o šilumos sistemos keitimas patalpose buvo suprojektuotas pagal visai kitokius sprendinius. Pažymėjo, kad namo šildymo sistemos modernizavimas buvo išskirtas į atskirą dalį ir ši projekto dalis buvo įgyvendinama atskirai ir baigta, yra išduotas tai patvirtinantis sertifikatas.
  9. Teismas nuspręsdamas, kad atsakovė trukdo projekto vystymui, kaip reikšmingos aplinkybės neįvertino fakto, kad radiatoriai atsakovės patalpose negali būti keičiami, nes jų apskritai nėra. Be to, namo šildymo sistemos balansavimas nebuvo atliktas ne tik dėl to, kad atsakovės patalpose nepakeisti radiatoriai, bet ir dėl to, kad jie nepakeisti ir daugelyje kitų butų, nors pagal renovacijos projektą radiatoriai net neturėjo būti keičiami
  10. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė prašė leisti atlikti darbus pagal UAB „Tūris“ parengtą projektinį brėžinį, tačiau jame numatytų sprendimų neįmanoma įgyvendinti, nes juose nurodytas atsakovės patalpų išdėstymas neatitinka faktinės situacijos. Šiame projekte net nenumatyti horizontalūs vamzdžiai prijungti radiatorius, kurie turėtų būti sumontuoti išilgai vitrinos ir priešingos jai sienos. Brėžinyje taip pat nenumatyta, kokiu konkrečiai būdu radiatoriai turėtų būti pritvirtinti, nes parduotuvės patalpos dar 1998 m. buvo praplėstos į lauko pusę apie 1,8 m. Teismas šiuos netikslumus nepagrįstai vertino kaip neesminius ir nurodė, kad šilumos vamzdžiai jau yra išvedžioti.
  11. Teismas nurodė, kad gina ir kitų namo savininkų interesus, tačiau bylos nagrinėjimo metu net nesiaiškino jų tikrųjų interesų. Teismas nurodė, kad gyventojai dėl atsakovės ne kartą teikė skundus, tačiau nevertino, ar skundai buvo patenkinti, ar jie susiję su bylos dalyku. Pažymėjo, kad jokie 1998 m. galioję teisės aktai nenumatė gauti kitų namo savininkų sutikimo, siekiant atsijungti nuo centrinio šildymo. Net jei tokio sutikimo būtų reikėję, jis turėjo būti gautas dar iki statybos leidimo išdavimo, o statybos leidimas buvo išduotas, jo teisėtumas nebuvo ginčytas. Taip pat nurodo, kad namo gyventojai skundėsi dėl didelių karšto vandens kaštų, tačiau tai niekaip nesusiję su atsakovės atsijungimu, o susiję su netinkama gyventojų sunaudojamo karšto vandens apskaita bei apgaulingu deklaravimu.
  12. Teismo sprendimas yra neįvykdomas, nes šildymo vamzdynų montavimo darbai, kuriuos teismas leido atlikti, jau yra atlikti, o atsakovė už juos atsiskaičiusi. Taigi toks reikalavimas negalėjo būti reiškiamas. Atsakovės patalpose nėra jokių radiatorių, dėl to neaišku, ką reikia keisti. Skundžiamu sprendimu leidžiama atlikti darbus pagal brėžinį, kuris neatitinka faktinio patalpų išsidėstymo. Įgyvendinus brėžinyje nurodytą radiatorių išdėstymą atsakovei būtų padaryta didelė žala.

6Ieškovė su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

  1. Teismas nepriėmė sprendimo dėl apeliantės atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos teisėtumo, todėl nebuvo jokio pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimo, kol kitoje byloje bus priimtas sprendimas dėl atsijungimo nuo sistemos teisėtumo. Atsakovė šias aplinkybes buvo nurodžiusi atsiliepime į ieškinį, todėl teismas dėl jų privalėjo pasisakyti.
  2. Apeliantė teigia, kad jos sutikimas jungtis prie centralizuotos šildymo sistemos buvo sąlyginis ir į tą sąlygą nebuvo atsižvelgta, tačiau apeliantė nuolat keitė savo poziciją, t. y. tai sutikdavo grįžti prie centrinio šildymo, tai vėl persigalvodavo.
  3. Apeliantė nuo šildymo sistemos buvo atsijungusi neteisėtai, nes norėdama atsijungti nuo centrinio šildymo, apeliantė turėjo išspręsti savo turto dalies atskyrimą nuo viso šildymo sistemos ir tik vėliau spręsti individualaus šildymo klausimus. Ieškiniu buvo siekiama atstatyti tokią šildymo sistemą, kokia ji buvo numatyta statinio bei apeliantės patalpų projektinėje dokumentacijoje, o ne įrodyti, kad apeliantė atsijungė neteisėtai. Atsakovei atsisakius jungtis prie centralizuoto šildymo sistemos, keičiasi projekto techniniai sprendimai, per parduotuvę einantys vamzdynai turi būti izoliuoti, techninį projektą būtina koreguoti, nors didžioji dalis šildymo sistemos keitimo darbų jau yra atlikta. Tokiu atveju atsiranda papildomų išlaidų, gali teikti grąžinti dalį finansavimo lėšų tik dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo.
  4. Individuali atsakovės patalpų šilumos apskaitos sistema gali būti įrengta tik esant visų namo bendraturčių sutikimui. Be to, apeliantė turi grįžti prie bendros namo šildymo sistemos ir tik tada atlikti individualaus objekto apskaitą. Apeliantės nurodytos individualios apskaitos sąlygos įgyvendinimui yra numatyta daliklinė sistema, kai prie visų namo butų ar kitų patalpų radiatorių montuojami dalikliai, tačiau apeliantė radiatorius yra savavališkai išmontavusi.
  5. Apeliantė nurodo, kad net ir vykdant projektą, galima jį keisti, tačiau ji neįvertina tokių pakeitimų finansinių pasekmių. Apeliantės patalpose dalis darbų jau yra atlikta, o pakeitus techninį projektą tuos darbus reikės perdaryti, bus patirtos papildomos išlaidos, o projektas nebus baigtas laiku.
  6. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad sprendimo negalima realiai įvykdyti, nes šildymo vamzdynai jau yra pakeisti, tačiau net ir atlikus dalį darbų išlieka galimybė, kad atsiradus poreikiui reikės atlikti papildomus darbus, susijusius su šilumos vamzdynais. Šios dalies neįtraukus į ieškinio reikalavimą, tokie darbai, jeigu iškiltų būtinybė, apskritai negalėtų būti atlikti. Sprendimo įvykdymui tereikia atkurti tuos sprendinius, kuriuos apeliantė savavališkai pašalino neteisėtai atsijungusi nuo centrinio šildymo.
  7. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad projekto brėžiniai neteisingi, neatitinka faktinio patalpų išplanavimo, tačiau šių klausimų apeliantė nekėlė pirmosios instancijos teisme.

7Apeliacinis skundas tenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, kai pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, ir dėl to jas būtina nustatyti. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, mano, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti, todėl nėra pagrindo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

10Tarp šalių kilo ginčas dėl renovacijos atlikimo atsakovės patalpose – parduotuvėje. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę leisti atlikti jos patalpose renovacijos darbus – šildymo vamzdynų ir radiatorių keitimo darbus. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko, nes ji yra įsirengusi vietinį šildymą, o renovacijos proceso metu siekia grįžti prie centralizuoto šildymo sistemos, kuris jai yra ekonomiškai nenaudingas dar ir dėl to, kad ji negalėsianti turėti atskiros suvartojamos šilumos apskaitos sistemos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai iš esmės motyvuodamas tuo, kad atsakovė buvo sutikusi su renovacija, o vėliau jos atsisakiusi nenurodė nesutikimo su renovacija priežasčių, kad jos atsijungimas nuo centrinės šildymo sistemos yra neteisėtas ir neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas taip pat glaustai nurodė, kad ieškinį būtina tenkinti ir dėl viešojo intereso apsaugos, t. y. dėl gyventojų, kurie yra pritarę renovacijai, interesų, nes priešingu atveju jie patirtų nuostolių.

11Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2010-06-29 Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikė paraišką dėl namo modernizavimo finansavimo ir administravimo sutarties sudarymo. 2010-08-30 atsakovė, kaip renovuojamo namo bendraturtė, davė sutikimą pereiti prie centralizuoto miesto šildymo su galimybe turėti individualią patalpų apskaitą (skaitiklį) (t. 1, b. l. 37). 2010-09-30 pasirašyta namo modernizavimo projekto finansavimo ir administravimo sutartis (t. 1, b. l. 38–41). 2012-02-20 pasirašyta Statybos darbų rangos sutartis dėl namo modernizavimo darbų atlikimo. 2012-09-24 ir 2012-11-05 raštais atsakovė nurodė, kad nebesutinka pereiti prie centrinio šildymo sistemos, lieka prie esamo elektrinio patalpų šildymo. Tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl pasikeitusios atsakovės pozicijos (t. 1, b. l. 162–165), iš šio susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovės nesutikimą lėmė tai, jog ji negalės turėti individualios šilumos apskaitos sistemos, nes tapo aišku, jog tai techniškai neįmanoma, be to, pagal planą siūlomų sumontuoti radiatorių išdėstymas neatitinka faktinio parduotuvės išplanavimo.

12Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu, kad teismas ne tik kad netinkamai įvertino įrodymus, bet apskritai neįvertino visų bylai reikšmingų įrodymų, sprendimą grindė išimtinai ieškovės suformuota pozicija, neatliko bylai reikšmingų įrodymų analizės. Įrodymų vertinimas yra reglamentuojamas CPK 176–185 str. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 d. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.).

13Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus pagal įstatymo reikalavimus teismas turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Įvertindamas įrodymus teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

14Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš esmės dėl to, kad konstatavo, jog atsakovės atsijungimas nuo centrinio šildymo sistemos yra neteisėtas, nes neįregistruotas viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nesutinka su šia išvada. Pažymėtina, kad fakto įregistravimas atlieka jo išviešinimo, bet ne nustatymo funkciją. Atsakovė, įrodinėdama atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos teisėtumą, įrodinėjo 1998-11-04 išduotu statybos leidimu rekonstrukcijai, aiškinamuoju raštu apie parduotuvės rekonstrukciją, tuo metu buvusios LR Telšių apskrities viršininko administracijos 1998-12-17 rekonstruotos parduotuvės priėmimo naudoti aktu, kuriame buvo nurodyti visi darbai ir jie pripažinti tinkamai atliktais. Byloje buvo pateiktos ir Valstybinės energetikos komisijos išvados, kuriose buvo įvertintos neišlikusios 1998-12-03 ir 1998-12-04 pažymos apie parduotuvės šildymo sistemą. Taip pat pateikta ir atsakovės su UAB „Mažeikių šilumos tinklais“ 2008-03-03 sudaryta šilumos energijos vartojimo pirkimo sutartis, pagal kurią atsakovei šilumos energija buvo skaičiuojama pagal metodą, reguliuojantį šilumos apskaičiavimą vartotojams, teisėtai atsijungusiems nuo centrinės šildymo sistemos. Galiausiai atsakovė prašė teismo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol Mažeikių rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla dėl atsakovės (Mažeikių rajono apylinkės teisme – ieškovės) atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos pripažinimo teisėtu. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė, nurodęs, kad tarp bylų nėra ryšio, nors pats savo sprendime vertino atsakovės atsijungimo nuo centrinio šildymo teisėtumą.

15Teisėjų kolegijos vertinimu, kol kitoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumo, pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti atsakovės atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumo, be to, toks reikalavimas šioje civilinėje byloje pareikštas nebuvo. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl atsakovės atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumo, byloje esant duomenims apie tai, kad dėl to Mažeikių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, išėjo už ieškinio ribų. Teisėjų kolegijos nuomone, šios civilinės bylos yra susijusios, dėl šios priežasties svarstytinas klausimas dėl bylų sujungimo.

16Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės atsisakymas jungtis prie centrinio šildymo sistemos buvo nemotyvuotas. Ši apeliacinio skundo nuostata iš dalies pagrįsta. Atsakovė 2010-08-30 davusi sutikimą jungtis prie centrinio šildymo sistemos nurodė, kad šis sutikimas yra sąlyginis, o esminė sąlyga – galimybė turėti atskirą šilumos apskaitos sistemą. Projekto vykdymo eigoje paaiškėjus, kad šios galimybės atsakovė neturės, taip pat paaiškėjus, kad projektas dėl šildymo vamzdyno ir radiatorių keitimo neatitinka atsakovės parduotuvės faktinio išdėstymo, atsakovė atsisakė dalyvauti renovacijoje, nes, jos teigimu, tai pažeidžia jos finansinius interesus bei turėtus pagrįstus lūkesčius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nenurodė nesijungimo prie sistemos priežasčių, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Padarius įrodymais nepagrįstą išvadą, byloje liko apskritai neįvertintos atsakovės nesijungimo prie sistemos priežastys, neįvertintas jų pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovei atsisakius jungtis prie sistemos, ieškovė neteko galimybės keisti renovacijos projekto, tačiau ši ieškovės galimybė apskritai nebuvo vertinta šios bylos kontekste, o tik apsiribota ieškovės teiginiais. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingos aplinkybės, kad projektas dėl šildymo sistemos vamzdynų pakeitimo jau yra įvykdytas ir neįvykdyta tik dalis, kuri apima radiatorių keitimą, nors pagal projektą radiatoriai apskritai nėra keičiami, nes jų keitimas yra atliekamas namo gyventojų sąskaita.

17Apeliantė teigia, kad pagal paruoštus brėžinius projekto dalies, apimančios radiatorių keitimą, apskritai neįmanoma įvykdyti, nes brėžiniai neatitinka faktinio parduotuvės išplanavimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokie trūkumai yra neesminiai, tačiau su tokiu vertinimu negalima sutikti, nes dalies projekto, kurį ieškovė nori įgyvendinti, neatitikimas faktinės situacijos negali būti laikomas neesminiu trūkumu. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pateiktus radiatorių išdėstymo brėžinius, o tai turi reikšmę priimant ieškovei palankų sprendimą.

18Pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.

19Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nebuvo atskleistos visos bylos aplinkybės, o teismo išvados, kuriomis remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, negali būti laikomos tinkamai motyvuotomis. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime, vadovaudamasis faktu, kad atsakovės atsijungimas nuo centrinio šildymo sistemos nėra įregistruotas viešajame registre, konstatavo, kad atsakovė neteisėtai atsijungė nuo sistemos ir iš esmės dėl to ji turi grįžti prie centrinio šildymo, nepaisant netgi fakto, kad brėžiniai, pagal kuriuos būtų keičiami radiatoriai, yra neteisingi ir neatitinkantys faktinės situacijos. Dar daugiau, teismas sprendimu leido pakeisti radiatorius pas atsakovę, tačiau tam, kad objektas galėtų būti keičiamas, jis, visų pirma, turi egzistuoti, tuo tarpu radiatorių atsakovės patalpose apskritai nebėra. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, susijusių su jos atsijungimo nuo sistemos teisėtumu. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko, jog dalis šildymo sistemos vamzdynų keitimo projekto yra įgyvendinta ir vienintelė kliūtis užbaigti projektą yra radiatorių keitimas, dėl to nesuprantama, dėl kokių priežasčių ieškiniu reiškiamas reikalavimas pakeisti šildymo vamzdynus. Bylą nagrinėjant iš naujo spręstinas klausimas dėl siūlymo ieškovei galbūt tikslinti ieškinio reikalavimą, nes pagal suformuotą reikalavimą patenkinus ieškinį, kas ir buvo padaryta, teismo sprendimas praktiškai yra neįgyvendinamas. Dėl šių priežasčių bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių tinkamai įvertinti neturi galimybės ir apeliacinės instancijos teismas.

20Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismui pasisakius dėl galimo modernizuojamo namo gyventojų interesų pažeidimo, atsakovei atsisakius dalyvauti renovacijos projekte, galėjo būti pasisakyta dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Dėl to bylą nagrinėjant iš naujo bei sprendžiant klausimą dėl atsakovės veiksmų teisėtumo atsisakant dalyvauti renovacijos procese bei esant tikėtinai žalos kilimo gyventojams galimybei, spręstinas gyventojų įtraukimo į bylos nagrinėjimą klausimas (CPK 47 str.).

21Konstatavus, jog buvo neatskleista bylos esmė, nėra pagrindo spręsti atsakovės prašymų dėl bylos sustabdymo bei naujų įrodymų, t. y. išrašo iš VĮ Registrų centro dėl šildymo sistemos atsakovės patalpose pakeitimo įregistravimo, priėmimo, nes šiuos prašymus atsakovė turi teisę pareikšti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą.

22Anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.; 326 str. 1 d. 4 p.).

23Panaikinus sprendimą visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 str.).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

25Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu... 4. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį... 5. 2008-03-03 šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis tarp... 6. Ieškovė su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip... 7. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 10. Tarp šalių kilo ginčas dėl renovacijos atlikimo atsakovės patalpose –... 11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2010-06-29 Centrinei projektų... 12. Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas netinkamu įrodymų... 13. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją... 14. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš esmės dėl to, kad... 15. Teisėjų kolegijos vertinimu, kol kitoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas... 16. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės... 17. Apeliantė teigia, kad pagal paruoštus brėžinius projekto dalies,... 18. Pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas turi teisę... 19. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nebuvo atskleistos visos bylos... 20. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismui... 21. Konstatavus, jog buvo neatskleista bylos esmė, nėra pagrindo spręsti... 22. Anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus... 23. Panaikinus sprendimą visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą...