Byla 1A-413-485/2016
Dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 25 MGL (941,50 eurų) bauda

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam A. N., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, civilinio atsakovo AB „( - )“ atstovui G. T., civilinio ieškovo UAB „( - )“ atstovui advokatui Laimiui Platūkiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AB „( - )“, nuteistojo A. N. ir civilinio atsakovo UAB „( - )“ apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 25 MGL (941,50 eurų) bauda.

3Priteista solidariai iš AB „( - )“ ir UAB „( - )“ nukentėjusiajam A. J. 2896 eurai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam V. M. 2027 eurai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam S. L. 434 eurai neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam S. S. 347 eurai neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam T. B. 521 euras neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam R. R. 579 eurai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam P. P. 521,31 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

4Civilinio ieškovo UAB „( - )“ civilinis ieškinys tenkintas dalinai. Priteista solidariai iš UAB „( - )“ ir AB „( - )“ UAB „( - )“ 1806,36 Eur už sugadintą M. B. 410 autobusiuką ir 3695,55 Eur negautų pajamų.

5Iš A. N. priteista A. J. 290 Eur ir 2 756,90 Eur UAB „( - )“ turėtų proceso išlaidų už advokato pagalbą.

6Iš A. N. priteista ir proceso išlaidų už eksperto V. M. dalyvavimą teismo posėdyje, 338,80 Eur.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8A. N. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. už tai, kad 2012 m. lapkričio 8 d. apie 17.25 val., kelio ( - ), ( - ) teritorijoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – autobusą ( - ) valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132, 133, 134 punktų reikalavimus, o būtent, privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tamsiu paros metu pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, esant blogam matomumui, iškilus grėsmei eismo saugumui laiku nesulėtino greičio ir atsižvelgdamas į greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę - mikroautobusą ,M. B. 410, valst. Nr. ( - ), vairuojamą A. B., kuris vengdamas susidūrimo su kliūtimi (kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje gulinčio, prieš tai partrenkto, briedžio pervažiavimo) stabdė vairuojamą transporto priemonę, jis (A. N.) laiku nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamos transporto priemonės - autobuso ( - ) valst. Nr. ( - ) dėl ko atsitrenkė į priekyje važiuojančio mikroautobuso ,M. B. 410, valst. Nr. ( - ) galinę dalį, kuris nuo smūgio sukosi laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi ir slysdamas šonu judėjo iš kairės į dešinę ir virsdamas per šoną nuslydo nuo kelio, kol sustojo ant ratų, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu mikroautobuso ,M. B. 410, valst. Nr. ( - ) keleiviams: A. J. dėl muštinės galvos srities žaizdos, juosmeninio I stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl juosmeninio I stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, V. M. dėl daugybinės kraujosruvos odoje ir poodyje kaklo, krūtinės kairės pusės, rankų ir kojų odoje, hematomos (kraujo išsiliejimo ir susikaupimo) dešinės blauzdos minkštuosiuose audiniuose buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl supūliavusios dešinės blauzdos hematomos sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, S. L. dėl odos nubrozdinimo dešiniame skruoste, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje alkūnėje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, S. S. dėl odos nubrozdinimo nugaros ir juosmens srityje, muštinės žaizdos apatinės lūpos gleivinėje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, R. R. dėl galvos srities muštinės žaizdos bei krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, P. P. dėl galvos srities muštinės žaizdos bei dešinio peties sąnario ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, T. B. dėl kairės blauzdos ir juosmens srities sumušimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

9Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas AB „( - )“ prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir dalyje dėl civilinių ieškinių priteisimo jį išdėstyti taip: priteisti iš AB „( - )“ A. J. 2896,00 Eur dėl neturtinės žalos ir 130,91 Eur dėl turtinės žalos; V. M. 2027,00 Eur dėl neturtinės žalos ir 6,82 Eur dėl turtinės žalos; T. B. 77,00 Eur dėl neturtinės žalos; P. P. 23,55 Eur dėl turtinės žalos; priteisti iš UAB „( - )“ T. B. 444,00 Eur dėl neturtinės žalos; S. S. 347,00 Eur dėl neturtinės žalos; S. L. 434,00 Eur dėl neturtinės žalos; P. P. 521,31 Eur dėl neturtinės žalos; R. R. 579,00 Eur dėl neturtinės žalos. UAB „( - )“ iš AB „( - )“ priteisti 1806,36 Eur dėl automobilio MB410 v/n ( - ) sunaikinimo. Kitoje dalyje ieškinius atmesti.

10Skunde nurodo, kad remiantis LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPSVCAPD) įstatymo 11 str. 1 d. (redakcija galiojusi įvykio dieną), civilinės atsakomybės draudiko (šiuo atveju AB „( - )“) maksimali sutartinės atsakomybės dėl neturtinės žalos riba (draudimo suma) yra 5000,00 Eurų (t. y. 17 264,00 Lt) dėl vieno įvykio nepriklausomai, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų. Kadangi nuosprendyje bendrai priteista turtinė ir neturtinė žala, o iš AB „( - )“ dėl neturtinės žalos galima priteisti (net ir solidariai) tik 5000,00 Eurų, tai darytina prielaida, kad likusi priteistos sumos dalis (2 325,31 Euro arba 8 028,83 Lito) yra dėl turtinės žalos priteisimo. Tačiau ši prielaida (dėl turtinės žalos dydžio) negali būti teisinga, nes tai yra daugiau nei ieškiniuose buvo reikalauta. Be to, įrodymais savo turtinę žalą (442,07 Lt) pagrindė tik A. J., o kitų nukentėjusiųjų nurodytos neva tai patirtos turtinės žalos sumos labiau atspindi „norus“ nei patirtą turtinę žalą. Nuosprendyje nėra jokios nukentėjusiųjų fizinių asmenų (civ. ieškovų) patirtos turtinės žalos dydžio analizės, todėl iš nuosprendžio turinio nėra jokios galimybės nuspręsti (išsiaiškinti) kokie reikalavimai ir kokia dalimi dėl turtinės žalos yra patenkinti, o kokia atmesti. Apeliantas į bylą yra pateikęs duomenis apie tai, kad atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, bendra nukentėjusiųjų asmenų (civ. ieškovų) patirta turtinė žala sudaro 556,87 Lt (arba 161,28 Eur). Tokiu atveju, logiška būtų manyti, kad likusi priteistos sumos dalis turėtų būti dėl neturtinės žalos ir ji turėtų sudaryti 24 743,13 litų (arba 7 166,13 Eur). Tačiau, ši suma (7 166,13 Eur) yra akivaizdžiai didesnė už 5 000 Eur sumą, kurią nei pagal TPVCAPD įstatymą galima priteisti iš civilinės atsakomybės draudiko (t. y. iš AB „( - )“).

11Taip pat skunde nurodo, kad nepagrįstas reikalavimas dėl negautų pajamų, kadangi nuomos kainos akivaizdžiai neatitinka rinkos kainų ir verslo logikos. Apelianto nuomone, tai nenatūraliai susiklostę nuomos santykiai rinkoje, skirti UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ kontroliuojančių asmenų pajamų perskirstymui, todėl jų negalima vertinti apskaičiuojant negautas pajamas. Teigiama, kad šiuos santykius, kurie apspręsti valiniais susijusių įmonių veiksmais, numato ir teisės aktai, pagal kuriuos sandorio šalys turi veikti dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Alytaus regione tik A. J. turi tokio, kaip minėtas autokrautuvas, valdymo teises, todėl teigti, jog dėl A. J. sužalojimų nebuvo galima rinkoje išnuomoti visiškai funkcionalaus autokrautuvo Bobcat SW185 ir dėl to buvo patirta žala dėl negautų pajamų, nėra jokio pagrindo. Kadangi UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ yra susijusios įmonės, todėl tuo yra paaiškinamas jų tarpusavio santykių nelogiškumas ir neracionalumas (tiek iki įvykio, tiek ir po jo), o jų veiksmai neatitinka CK 1.5 (protingumo kriterijų) ir 6.38 str. (dėl veikimo ekonomiškiausiu būdu) nuostatų. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manoma, kad UAB „( - )“ nepatyrė žalos dėl negautų pajamų už autobusiuko MB410 v/n ( - ) ir autokrautuvo Bobcat ( - ) nuomą, o ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas.

12Nuteistasis A. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - išteisinti A. N.. Skunde nurodo, kad jo nuomone, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai taikant materialines teisės normas, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, dėl ko yra naikintinas, o jo atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis. Apeliantas teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Kaltė įrodinėjama tik iš konteksto išimtomis liudytojo R. K. parodymų ištraukomis bei liudytojo subjektyviais samprotavimais, taip pat specialisto I. G. duotomis išvadomis ir parodymais. Teismas netinkamai vertino specialisto V. M. išvadas ir jo parodymus. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo parodymai nėra nuoseklūs ir nurodo, kad tai neturi reikšmės transporto priemonių susidūrimo mechanizmui atkurti vien tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad jis pradėjo lenkimo manevrą kuomet priekyje važiuojantis autobusiukas pradėjo stabdyti ir mėtytis, o teisminio nagrinėjimo metu nenurodė, kad autobusiukas mėtėsi, o tik pradėjo stabdyti. Aplinkybes, kad jo vairuojamam autobusui važiuojant iš paskos autobusiukui M. B. šiam pradėjus stabdyti, A. N. įjungė kairio posūkio signalą, pradėjo lenkimo manevrą ir lenkdamas priekyje važiuojančią transporto priemone, buvo visiškai (visais keturiais ratais) išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino jo vairuojamame autobuse važiavę liudytojai A. M., D. K. ir G. Č.. Šie liudytojai pavirtino, kad jie visą laiką stebėjo kelią ir matė visas eismo įvykio aplinkybes. Nors teismas šių liudytojų parodymų visiškai nevertino ir dėl jų patikimumo nepasisakė, tačiau, apelianto nuomone, jų parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, jie yra objektyvūs ir jais nesivadovauti ir jų nevertinti nėra jokio pagrindo.

13Taip pat nuteistasis nurodo, jog teismas, paneigdamas jo parodymų patikimumą, neteisingai interpretuoja liudytojo R. K. parodymus, jiems suteikia didesnę įrodomąją galią nei kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams. Nesutinka su teismo argumentu, kad specialisto V. M. išvadoje detalizuotas įvykio mechanizmas yra netikslus ir jo išvada, kad prieš susidūrimą M. B. autobusiukas buvo pasisukęs apie 10-15 laipsnių kampu pagal laikrodžio rodyklę, yra akivaizdžiai neteisinga, nes ji padaryta neturint visų objektyvių duomenų apie šio automobilio pėdsakus. Tačiau apelianto nuomone, V. M. turėjo pakankamai objektyvių duomenų M. B. pasisukimo kampui, betarpiškai prieš susidūrimą, nustatyti. A. M. B. staigus ir netikėtas galinės dalies „užmetimas“ į kairę pusę, kuomet A. N. atlikinėjo lenkimo manevrą, ir buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Teismas taip pat netinkamai aiškino sąvokas „leistinas greitis“ ir „saugus greitis“. Tai, kad A. B. nebuvo pasirinkęs saugaus greičio esamomis meteorologinėmis ir matomumo sąlygomis patvirtina ir atliktas tardymo eksperimentas, kurio metu užfiksuota, kad važiuodamas tokiu greičiu, esant tokio matomumo sąlygomis, iki kelyje esančios kliūties transporto priemonės sustabdyti nebuvo galima.

14Dėl civilinių ieškinių nurodo, kad ieškiniai turėtų būti tenkinti priteisiant ieškinio sumas ne solidariai iš darbdavio įmonės UAB „( - )“ ir AB „( - )“, o įvertinus tai, kad priteisiamos sumos neviršija įstatyme nustatytų maksimalių draudimo sumų, ieškiniai tenkintini tik AB „( - )“ atžvilgiu. Teismas, priteisdamas žalos atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims, neatsižvelgė į AB „( - )“ pateiktus žalų dydžių paskaičiavimus, nevertino ir nepasisakė kodėl AB „( - )“ siūlomi žalos atlyginimo dydžiai yra netinkami ir kodėl yra priteistinos didesnės sumos nei tos kokias yra paskaičiavęs ir sutinka išmokėti AB „( - )“. Civilinio ieškovo UAB „( - )“ civilinis ieškinys, jo manymu, gali būti svarstytinas tik dalyje dėl sugadinto autobusiuko vertės atlyginimo, kurią sutinka atlyginti ir AB „( - )“. Dalyje dėl negautų pajamų, ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų teigia, kad teismas priteisė nepagrįstai dideles sumas UAB „( - )“ turėtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginti. Pažymi, jog advokatas L. Platūkis byloje atstovavo ne tik UAB „( - )“, bet ir nukentėjusįjį A. J., kurio patirtos išlaidos yra žymiai mažesnės nei UAB „( - )“ toje pačioje byloje, be to, civilinio ieškovo atstovo byloje funkcijos yra siauresnės nei nukentėjusiojo atstovo, o teismas UAB „( - )“ civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies, todėl ir išlaidų dydis turėtų būti ženkliai mažesnis.

16Civilinis atsakovas UAB „( - )“ apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismo prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiųjų A. J., V. M., S. L., S. S., T. B., R. R., P. P. ir civilinio ieškovo UAB „( - )“ civilinių ieškinių tenkinimo solidariai AB „( - )“ ir UAB „( - )“ atžvilgiu pakeisti ir nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo UAB „( - )“ civilinius ieškinius civilinio atsakovo UAB „( - )“ atžvilgiu atmesti. Skunde nurodo, kad UAB „( - )“ priklausanti transporto priemonė, kurią vairavo A. N., buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybes privalomuoju draudimu AB „( - )“, todėl žalą dėl eismo įvykio turėtų atlyginti AB „( - )“. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių dydžių pagrįstumą, nevertino ir nepasisakė, dėl AB „( - )“ siūlomų žalos atlyginimo dydžių, priteisdamas didesnes žalos atlyginimo sumas nei sutinka nukentėjusiesiems išmokėti AB „( - )“. Civilinio atsakovo UAB „( - )“ nuomone, AB „( - )“ pateikti žalų dydžių paskaičiavimai ir siūlomi nukentėjusiesiems atlyginti žalos dydžiai yra pagrįsti, atitinkantys nukentėjusiųjų sužalojimo laipsnius, atitinkantys teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, neprieštaraujantys teismų praktikai. Civilinio ieškovo UAB „( - )“ civilinis ieškinys dalyje dėl sugadinto autobusiuko vertės atlyginimo, kurią sutinka atlyginti ir AB „( - )“, tenkintinas. Ieškinys dalyje dėl negautų pajamų yra nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas. Pažymi, kad ir teismas nuosprendyje nepasisako dėl šių ieškinio reikalavimų pagrįstumo, jų atitikimo įstatymu nuostatoms, nenurodo įstatyminio pagrindo kuo vadovaujantis ieškinys yra tenkintas iš dalies.

17Teismo posėdžio metu A. N. ir jo gynėja prašė apelianto A. N. skundą tenkinti ir jį išteisinti, civilinio atsakovo AB „( - )“ atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti AB „( - )“ skunde nurodytais motyvais, taip pat patikslino, jog nukentėjusiajam P. P. nurodyta neturtinė žala (521,31 Lt) turi būti nurodyta ne litais, o eurais, tai techninė klaida. O civilinio ieškovo UAB „( - )“ atstovas prašė skundus atmesti ir patikslinti Jermalavičiaus ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos išskaidymo. Prokurorė prašė nuosprendį pakeisti dalyje dėl civilinių ieškinių, priteisti civilinius ieškinius tokiomis proporcijomis, kaip prašo AB „( - )“. Civilinio ieškovo UAB „( - )“ atstovas prašė patenkinti civilinį ieškinį, priteisti iš AB „( - )“ jiems už sugadintą autobusiuką, kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

18Civilinio atsakovo AB „( - )“, nuteistojo A. N. ir UAB „( - )“ apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

19Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

20Apeliaciniu skundu ginčijamas nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., sudėties subjektyviosios pusės požymio – nuteistojo kaltės nustatymas A. N. veiksmuose.

21Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas bei pagrįstai konstatavo, kad A. N. veiksmai atitinka BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų bei abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, su kuriomis sutinka. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų pagrindu padarytų išvadų dėl apelianto kaltės.

22Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad A. N. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d.

23Pagal BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

24Iš bylos medžiagos nustatyta, kad eismo įvykio metu 2012 m. lapkričio 8 d. apie 17.25 val. buvo sužaloti mikroautobusu M. B. 410 važiavę 7 žmonės, t. y. A. J., V. M., S. L., S. S., R. R., T. B. ir P. P.. Pagal specialisto išvadas, nukentėjusiesiems A. J. ir V. M. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o S. L., S. S., R. R., T. B. ir P. P. – nežymiai sutrikdyta sveikata.

25Nenuginčyta ir tai, kad A. N. 2012 m. lapkričio 8 d. apie 17.25 val. kelio ( - ), ( - ) kaimo teritorijoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – autobusą Setra 309, laiku nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamo autobuso ( - ), dėl ko atsitrenkė į priekyje važiuojančio mikroautobuso M. B. 410 galinę dalį, kuris nuo smūgio sukosi laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi ir slysdamas šonu judėjo iš kairės į dešinę ir virsdamas per šoną nuslydo nuo kelio, kol sustojo ant ratų. Dėl padaryto eismo įvykio kaltinamas autobuso Setra 309 vairuotojas A. N., pažeidus KET 9, 132, 133 ir 134 punktų reikalavimus. Tai, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, numato KET 9 punktas. Pagal KET 132 punktą, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 133 punktas numato, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Taip pat jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 134 p.).

26Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 1 d., būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011). Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Nustatant, ar kaltininko padarytas KET pažeidimas yra būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-49/2013).

27Analizuotinos bylos kontekste nustatyta, kad pirmos instancijos teismas nustatydamas priežastinį ryšį tarp kilusios veikos ir padarinių vertino ne tik nuteistojo A. N. veiksmus dėl kilusio eismo įvykio, bet ir automobilio M. B. 410 vairuotojo A. B. veiksmus. Taip pat teismas paskyrė eksperimentą, kad būtų neabejotinai nustatyta kieno veiksmai buvo neteisėti ir būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

28Nagrinėjamoje byloje buvo atliktos ir dvi ekspertizės. 2013 m. lapkričio 29 d. specialisto išvada Nr. 11-1759(13) patvirtinta teisiamajame posėdyje apklausto specialisto I. G. parodymais. 2014 m. rugpjūčio 1 d. specialisto V. M. išvadoje MV 2014-39 nurodyta, kad eismo įvykio pagrindine priežastimi buvo automobilio MB 410, valst. Nr. ( - ) vairuotojo A. B. padarytas KET 133 p. reikalavimų pažeidimas, kad jis buvusiomis prieš eismo įvykį sąlygomis, viršijo saugų, pagal matomumą, greitį, nes nesugebėjo išvengti užvažiavimo ant važiuojamoje kelio dalyje buvusios kliūties. Taip pat šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad „darytina išvada, kad autobuso SETRA susidūrimas su automobiliu MB įvyko, šiam automobiliui esant ties jo stabdymo pėdsakų pabaiga“. Vertinant abiejų specialistų išvadas, jos skiriasi. Tokiems bylos prieštaravimams pašalinti bei objektyviems įrodymams patvirtinti buvo imtasi priemonių ir atliktas eksperimentas. Pirmos instancijos teismas sulygino abi specialistų išvadas, įvertino eksperimento protokole užfiksuotus duomenis ir priėjo teisingos išvados, kad ne automobilio M. B. 410 vairuotojo veiksmai buvo būtinoji padarinių kilimo priežastis. Nors nuteistasis teigė, kad automobilis M. B. 410 pradėjo staiga stabdyti ir mėtytis, tačiau mėtymosi aplinkybės paneigtos byloje ištirtomis fotonuotraukomis, kuriose stabdymo pėdsakas yra dešinėje kelio pusėje, stabdymo pėdsakas tolygus ir jokių mėtymosi požymių nėra. Tai, kad automobilis buvo pasisukęs 10-15 laipsnių kampu pagal laikrodžio rodyklę yra neteisinga, nes ji padaryta neturint visų objektyvių duomenų apie šio automobilio paliktus pėdsakus, o teismas tinkamai šias aplinkybes vertino ir motyvavo, dėl to teisėjų kolegija daugiau to nedetalizuoja. Taip pat nėra pagrindo kitaip vertinti ir teismo padaryto vertinimo, jog V. M. išvada, kad A. B. prieš eismo įvykį viršijo saugų greitį, nes nesugebėjo išvengti užvažiavimo ant važiuojamojoje dalyje buvusios kliūties, taip pat neteisinga. Atlikto eksperimento metu buvo nustatytos galimybės kada vairuotojas galėjo pamatyti kliūtį, esančią ant važiuojamosios dalies ir teismas padarė išvadą, jog abiejų ekspertų išvadose nurodyta, kad jei buvusioje eismo situacijoje automobilio M. B. 410 vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pamatyti kliūtį (ant kelio gulėjusį briedį) būdamas ne mažesniu nei 85 m atstumu iki jos, tai tokiu atveju jis būtų turėjęs techninę galimybę laiku stabdyti vairuojamą transporto priemonę iki kliūties. Teismui nekėlė abejonių, kad A. B. važiuojant 72 km/h greičiu, jis neturėjo objektyvios galimybės pamatyti kliūtį (ant kelio gulėjusį briedį) ir neturėjo techniniu požiūriu galimybės sustabdyti iki kliūties vairuojamos transporto priemonės M. B. 410. Ši išvada pagrindžia ir išvadą dėl kilusio įvykio pagrindinės priežasties, kas teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir šiuo atveju sutiktina su skundžiamu nuosprendžiu, jog automobilio M. B. 410 vairuotojo A. B. veiksmai, neprieštaravo KET 133 p. reikalavimams. Paneigiant teiginius, jog automobilis M. B. 410 buvo pasisukęs 10-15 laipsnių kampu, buvo tirti bei vertinti automobilių apgadinimai ir pasak specialisto I. G., ant automobilio M. B. 410 galo yra pritvirtintas atsarginis ratas prie rėmo, rėmas tvirtinamas prie vyrių kairės pusės durelių, tai kai smūgis tenka į M. B. 410 užpakalinę dalį, veikiami vyriai ties sandūra prie durelių, visi sugadinimai M. B. 410 išsidėstę užpakalinėje dalyje, taip pat autobuso Setra priekinės dalies dešinė pusė ties galu nėra giliau deformuota negu esanti arčiau, todėl seka išvada, kad plokštumos buvo lygiagrečios. Šiomis aplinkybėmis paneigtinas automobilio M. B. 410 pasisukimas ir tuo pačiu V. M. teiginiai dėl automobilio pasisukimo. Taigi, sistemiškai vertinant specialistų išvadas ir atlikto eksperimento rezultatus, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju automobilio M. B. 410 vairuotojo veiksmai nurodyti V. M. pateiktoje išvadoje prieštarauja ir neatitinka jau išanalizuotų aplinkybių. Pirmos instancijos teismas sugretinęs abi specialistų išvadas ir specialistų parodymus, pašalinimo prieštaravimus ir juos teisingai motyvavo pagrįsdamas bylos objektyviais įrodymais.

29Pažymėtina, jog specialistų išvados ir teismo paskirtas bei atliktas eksperimentas nėra reikšmingesni įrodymai nei kiti byloje ištirti ir įvertinti duomenys, o tai tik prielaidos teisingai teisinei išvadai padaryti. Minėtų įrodymų vertinimas buvo atliktas tik visų kitų bylos įrodymų visumos kontekste ir tinkamai nustatytas priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir padarinių. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas nei buvo padarytos specialisto išvadoje, kuri labiau priimtina nuteistajam, nelaikytina įrodinėjimo tvarkos pažeidimu ar netinkamu V. M. išvados ir parodymų vertinimu.

30Sprendžiant dėl A. N. kaltės formos, neabejotina, kad nuteistasis nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Tai rodo, kad A. N. elgesys buvo neatsargus, jo kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 str. 3 d.). Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. N., veikdamas neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, sukėlė eismo įvykį, kuris esant priežastiniam ryšiui, lėmė baudžiamajame įstatyme įtvirtintų padarinių kilimą, ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.

31Nuteistasis teigia, kad jis automobilį M. B. 410 aplenkinėjo ir automobiliui M. B. 410 pradėjus mėtysis bei užmetus jį priešpriešinę juostą, kurioje tuo metu buvo nuteistojo vairuojamas autobusas, dėl ko ir įvyko susidūrimas tarp transporto priemonių, A. N. veiksmuose nėra kaltės. Su tokiu nuteistojo situacijos vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Nagrinėjamos bylos kontekste matyti, kad lenkimo galimybę paneigia liudytojo R. K. parodymai, kuriais teigiama, kad tuo metu lenkimas nebuvo įmanomas, autobusas Setra negalėjo lenkti, nes autobusas M. B. 410 stabdė pro jį pravažiuodamas. Todėl akivaizdu, kad jo važiuojamoji eismo juosta, Setra autobusui priešpriešinė eismo juosta, buvo užimta ir negalėjo važiuoti kita transporto priemonė. A. N. nurodyta įvykio versija, kad jis pilnai buvo priešpriešinėje eismo juostoje lenkiant automobilį M. B. 410 nepasitvirtino ir kitais bylos duomenimis. Aplinkybės, kad automobilis M. B. 410 mėtėsi yra paneigtos, vertinant liudytojo R. B. pateiktas nuotraukas, esančias kompaktiniame diske, matyti automobilio M. B. 410 stabdymo pėdsakai ir jokių mėtymosi požymių neįžvelgta. Kaip minėta, automobilio M. B. 410 lenkimo negalimumas patvirtintas liudytojo R. K. parodymais, kurie yra patikimi, objektyvūs, byloje nenustatytos aplinkybės dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi ar siekio apkalbėti kaltinamą asmenį. Taip pat sutiktina su teismo padaryta išvada, jog nuteistojo parodymus paneigia ir įvykio vietos apžiūros protokolas, schema, teismo nuosprendyje nurodyti ir išvardinti liudytojų parodymai. Nors apeliantas nurodo, kad teismas nevertino kitų liudytojų, kurie dalyvavo eismo įvykyje parodymų, tačiau tokia apelianto argumentacija nepagrįsta. Iš bylos duomenų ir skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, jog teismas, formuodamas vidinį įsitikinimą nustatant objektyvią tiesą nagrinėjamoje byloje, visų liudytojų ir nukentėjusiųjų bylos nagrinėjimo stadijose duotus parodymus įvertino juos atskirai ir susiejo į vieną visumą, ko pasekoje padarė pagrįstą teisinę išvadą dėl apelianto kaltumo. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su teismo atliktu įrodymų vertinimu, ir dar kartą patvirtina, jog teismas dėl šio argumento BPK klaidų nepadarė. Visų liudytojų parodymai buvo išanalizuoti, ištirti ir įvertinti. A. N. iškeltą versiją, kad važiuojant iš paskos automobiliui M. B. 410 ir šiam pradėjus stabdyti, A. N. įjungė kairio posūkio signalą, pradėjo lenkimo manevrą ir lenkdamas priekyje važiuojančią transporto priemonę, buvo visiškai išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino autobuse Setra važiavę liudytojai A. M., D. K. ir G. Č., o šių liudytojų parodymų teismas nevertino ir dėl jų patikimumo nepasisakė, teisėjų kolegijos nuomone, tai tik subjektyvus nurodytų aplinkybių vertinimas. Teismas tinkamai ir motyvuotai nurodė kuriais liudytojų parodymais ginčijamą nuosprendį grindžia, o kuriuos atmeta. Pažymėtina, jog proceso dalyviai gali vertinti nustatytą ir tiriamą situaciją, tačiau jų savitas įrodymų vertinimas, kuris palankesnis jų pusei, teismams nėra privalomas. Baudžiamojo proceso paskirtis yra išsamus ir objektyvus nusikalstamos veikos atskleidimas, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Šiuo atveju teismas tinkamai kvalifikavo veiką ir klaidų nenustatyta.

32Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu. Skirdamas nuteistajam A. N. baudą pirmosios instancijos teismas BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, į visas bylos aplinkybes, skiriamą bausmę tinkamai motyvavo.

33Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

34Tačiau teisingai išsprendęs A. N. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė civilinių ieškinių išsprendimo klausimą.

35Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems.

36Pirmos instancijos teismas priteisė solidariai iš AB „( - )“ ir UAB „( - )“ nukentėjusiajam A. J. 2896 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajam V. M. 2027 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajam S. L. 434 eurų neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajam S. S. 347 eurų neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajam T. B. 521 euras neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajam R. R. 579 eurų neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajam P. P. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą 521,31 eurų.

37Tiek A. N., tiek ir AB „( - )“ apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu dėl solidarios pareigos išmokėti nukentėjusiesiems priteistinas sumas, kadangi įstatymo normos numato imperatyvus, kurių draudimo įmonė turi paisyti. Taip pat AB „( - )“ teigia, kad tik vienintelis nukentėjusysis A. J. turtinę žalą pagrindė dokumentais, todėl prašo nuosprendį pakeisti pagal apelianto pateiktus paskaičiavimus.

38Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 str., 111 str. 1 d., CK 6.263 str. 3 d. ir kt.). Pažymima, kad vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 str., 111 str. 1 d., gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pvz. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011).

39Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų visumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

40Kadangi ginčo dėl padarytų sveikatos sutrikdymų nukentėjusiesiems nėra, todėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CK bei minėto Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD įstatymas) nuostatomis.

41Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (11 str. 1 d. 3 p.).

42Nukentėjusysis A. J. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 10 000 Lt neturtinės žalos ir 442,07 Lt turtinės žalos atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. patyrė turtinę žalą 441,98 Lt (128 Eur) sumai, pateikė byloje tai patvirtinančius dokumentus, apeliantas UAB „( - )“ neprieštarauja, kad turtinė žala nukentėjusiajam būtų priteista 130,91 Eur, todėl pagrįsta turtinės žalos 441,98 Lt (128 Eur) suma yra priteistina iš draudimo įmonės. Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nes jaučia nugaros skausmus, ant nugaros negali miegoti, naudoja vaistus „Diclac“ nuo skausmo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarytos muštinės galvos srities žaizdos, juosmeninio I stuburo slankstelio suspaustinio lūžimas, A. J. iki šiol jaučia patirtos autoavarijos liekamuosius reiškinius bei nenukrypstant nuo teismų suformuotos praktikos, jog nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 579,24 Eur (2 000 Lt) iki 2 896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2012, Nr. 2K-644/2012 ir kt.), A. J. priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“ 2896 eurai neturtinės žalos atlyginimo.

43Nukentėjusysis V. M. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 10 000 Lt neturtinės žalos ir 3 000 Lt turtinės žalos atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M., nors ir prašo priteisti jo patirtą 3 000 Lt turtinę žalą, tačiau šios sumos nepagrindžia tai patvirtinančiais dokumentais, todėl ši suma nukentėjusiajam V. M. nepriteistina kaip nepagrįsta. Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei nurodo, jog iki dabar skauda koją, yra atsiradus baimė važiuoti automobiliu. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes padarytos daugybinės kraujosruvos odoje ir poodyje kaklo, krūtinės kairės pusės, rankų ir kojų odoje, hematomos (kraujo išsiliejimo ir susikaupimo) dešinės blauzdos minkštuosiuose audiniuose, V. M. iki šiol jaučia patirtos autoavarijos liekamuosius reiškinius bei nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos, V. M. naudai iš AB „( - )“ priteistina 2027 eurai neturtinės žalos atlyginimo.

44Nukentėjusysis T. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad autoavarijos metu buvo sumušta koja, 3 savaites gydėsi, su ramentais vaikščiojo, dukrai buvo 3 metai nieko negalėjo padėti žmonai, motina invalidė ir ja negalėjo rūpintis, negalėjo išeiti į parduotuvę, įstaigas. Sugrįžus į darbą dar dvi savaites skaudėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes padarytas kairės blauzdos ir juosmens srities sumušimas, T. B. priteistina viso 521 euras neturtinės žalos atlyginimo, kurių 77 eurai priteistini iš AB „( - )“.

45Nukentėjusysis S. S. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 8 000 Lt neturtinės žalos ir 2 000 Lt turtinės žalos atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S., nors ir prašo priteisti jo patirtą 2 000 Lt turtinę žalą, tačiau šios sumos nepagrindžia tai patvirtinančiais dokumentais, todėl ši suma nukentėjusiajam nepriteistina kaip nepagrįsta. Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti ir 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei nurodo, kad dvi savaites jautė skausmus, sutemus bijojo važiuoti didesniu greičiu, gydėsi randus. Po įvykio jautė skausmingą deginimą. Buvo sumušta po lūpa, o gleivinė gijo apie 2 savaites. Maitintis trukdė, skaudėjo, nemalonu buvo, sportuoti negalėjo. Nepatogumai buvo apie mėnesį laiko. Atsižvelgiant į tai, kad jam nežymiai sutrikdyta sveikata, nes autoavarijos metu S. S. padarytas odos nubrozdinimas nugaros ir juosmens srityje, muštinės žaizdos apatinės lūpos gleivinėje S. S. priteistina 347 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

46Nukentėjusysis S. L. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po autoavarijos gėrė vaistus nuo skausmo ir juos jautė apie mėnesį laiko. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarytas odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje alkūnėje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, liekamųjų reiškinių neišliko S. L. priteistina 434 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

47Nukentėjusysis P. P. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 5 000 Lt neturtinės žalos ir 1 062,13 Lt turtinės žalos atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. P., nors ir prašo priteisti jo patirtą 1 062,13 Lt turtinę žalą, tačiau visos sumos nepagrindė tai patvirtinančiais dokumentais, pagrįstais laikytina tik 102,51 Lt (29,68 Eur), o apeliantas UAB „( - )“ neprieštarauja, kad turtinė žala nukentėjusiajam būtų priteista 23,55 Eur sumai, todėl pagrįsta turtinės žalos 23,55 Eur suma yra priteistina iš draudimo įmonės. Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei nurodo, kad po eismo įvykio skaudėjo, ranką dar ir dabar skauda, taip pat po įvykio skaudėjo apie 3 mėnesius galvą, skausmą ir dabar jaučia. Intensyviau skaudėjo apie pusę metų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarytos galvos srities muštinės žaizdos bei dešinio peties sąnario ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, jaučia iki šiol galvos skausmus P. P. priteistina 521 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

48Nukentėjusysis R. R. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dar ir dabar visą skauda, sauso maisto valgyti negali. Buvo sužalota krūtinės ląsta ir galva. Gydėsi ambulatoriškai. Liekamuosius reiškinius jaučia ir dabar. Vaistus nuo skausmo vartojo mėnesį, skaudėjo petį. Darbui trukdo dar ir dabar, dirba apdailininku, darbas sunkus, fizinis. Po įvykio žmona išėjo nemokamų atostogų ir slaugė nedarbingumo laikotarpiu. Sauso maisto valgyti negali, yra guzas prie krūtinės ląstos. Gydytojai nenustatė kodėl taip yra. Ankščiau taip nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarytos galvos srities muštinės žaizdos bei krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, išliko liekamieji reiškiniai R. R. priteistina 579 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

49Vadovaujantis TPVCAPD įstatymo nuostatomis ir jose įtvirtintu imperatyvu, jog draudimo įmonė išmoka tik įstatymo nustatytas konkrečias sumas, kurios viršijimo galimybės nenumato, todėl iš AB „( - )“ priteistina: nukentėjusiajam A. J. 128 Eur turtinė žala ir 2896 Eur neturtinės žalos atlyginimas; nukentėjusiajam V. M. – 2027 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam T. B. – 77 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam P. P. – 23,55 Eur turtinės žalos atlyginimo.

50Atsakingu už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato šaltinio valdytoją. Valdytojas ne visada reiškia asmenį, techniškai arba fiziškai valdantį didesnio pavojaus šaltinį. Asmuo, kuris darbo teisinių santykių pagrindu naudoja transporto priemonę, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir už padarytą žalą tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos eidamas darbines pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 str. 1 d.). Vadovaujantis tokiu teisiniu reglamentavimu, likusios priteistinų sumų dalys nukentėjusiesiems priteisiamos iš A. N. darbdavio UAB „( - )“, t. y. T. B. – 444 Eur dėl neturtinės žalos, S. S. – 347 Eur dėl neturtinės žalos, S. L. - 434 Eur dėl neturtinės žalos, P. P. – 521,31 dėl neturtinės žalos ir R. R. – 579 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo.

51Dėl UAB „( - )“ civilinio ieškinio, kuriuo prašoma priteisti negautų pajamų sumą dėl sugadinto automobilio M. B. 410, autokrautuvo ( - ) nuomą ir už sugadinto M. B. 410 autobusiuko nuomą, nes įmonė nuomojo šį automobilį.

52Analizuojant skundo argumentus ir skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų AB „( - )“ ir UAB „( - )“ skundų iš esmės vienoda argumentacija. Apeliacinio teismo nuomone, pirmos instancijos teismas, šias aplinkybes, kurias apeliantai išdėstė apeliaciniuose skunduose, įvertino ir pagrįstai bei motyvuotai civilinio ieškinio reikalavimus dėl nuomos vietoj sugadinto automobilio M. B. 410 ir autokrautuvo ( - ) nuomos sumažino, todėl dar kartą teismas detaliau dėl to nepasisako, tačiau patikslina, kad šias priteistinas sumas UAB „( - )“ turi atlyginti UAB „( - )“ naudai.

53Taip pat pirmos instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai sprendė, jog sugadinto automobilio M. B. 410 vertė turi būti visiškai priteista iš draudimo įmonės. Vertinant apeliantų skundų motyvus dėl minėtų automobilių nuomos bei įmonės negautų pajamų, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti ir vertinami kaip subjektyvus skundžiamo teismo sprendimo vertinimas.

54Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir išanalizuota, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

55Taip pat A. N. skunde teigia, kad turi būti sumažintos UAB „( - )“ advokato atstovavimo išlaidos, kadangi tas pats advokatas L. Platūkis atstovavo ne tik UAB „( - )“, bet ir nukentėjusįjį A. J..

56Pagal BPK 104 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

57UAB „( - )“ turėjo 2 756,90 Eur išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, kurias pagrindė byloje pateiktais ir pirmos instancijos teismo išanalizuotais dokumentais, t. y. sąskaitomis už teisinę pagalbą, pinigų priėmimo kvitais, mokėjimo pavedimais. Kolegija, spręsdama dėl proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, atsižvelgia į tai, kad advokatas toje pačioje byloje gynė ne tik UAB „( - )“ interesus, bet ir nukentėjusiojo A. J. interesus, todėl jam byla buvo žinoma nuo pat pradžių nagrinėjant bylą teisme, jos dar kartą nereikėjo analizuoti, be to teismas civilinio ieškovo ieškinį tenkino dalinai, kas sudaro pagrindą pirmos instancijos teismo priteistas 2 756,90 Eur patirtas išlaidas mažinti. Nors ir byla buvo nagrinėjama ne vienerius metus, bylos apimtis nėra itin maža, nuteistasis kaltę neigia, byloje daug nukentėjusiųjų, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad 1500 eurų suma būtų protinga ir pakankama UAB „( - )“ gautoms advokato paslaugoms apmokėti.

58Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio ieškovo UAB „( - )“ atstovas pateikė į bylą pinigų priėmimo kvitą 200 eurų sumai ir sąskaitą už teisinę pagalbą, kuria grindžia atstovavimą Kauno apygardos teisme nagrinėjant apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio (t. 5, b. l. 70, 71).

59Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad advokatas Laimius Platūkis atstovavo UAB „( - )“ interesus ir baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta per vieną posėdį, kuris užtruko 35 min. Pažymėtina, jog minėtas gynėjas šios proceso šalies interesus gynė ir pirmos instancijos teisme, todėl manytina, kad byla jam yra gerai žinoma ir prašomos 200 eurų patirtos išlaidos yra nepagrįstai didelės. Todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, prašoma suma mažintina iki 80 Eur.

60Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teismas

Nutarė

61Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti:

62priteisti iš AB „( - )“ nukentėjusiajam A. J. 128 Eur turtinės žalos ir 2896 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam V. M. – 2027 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam T. B. – 77 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam P. P. – 23,55 Eur turtinės žalos atlyginimo; civilinio ieškovo UAB „( - )“ naudai 1806,36 Eur už sugadintą automobilį M. B. 410.

63Priteisti iš UAB „( - )“ nukentėjusiajam T. B. – 444 Eur neturtinės žalos talyginimo; nukentėjusiajam S. S. – 347 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam S. L. – 434 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam P. P. 521,31 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajam R. R. – 579 Eur neturtinės žalos atlyginimo; civilinio ieškovo UAB „( - )“ naudai 3 695,55 Eur negautų pajamų.

64Priteisti iš A. N. 1500 Eur civilinio ieškovo UAB „( - )“ naudai turėtų proceso išlaidų už advokato pagalbą.

65Priteisti iš A. N. civilinio ieškovo UAB „( - )“ naudai 80 Eur proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

66Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

67Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Priteista solidariai iš AB „( - )“ ir UAB „( - )“ nukentėjusiajam A.... 4. Civilinio ieškovo UAB „( - )“ civilinis ieškinys tenkintas dalinai.... 5. Iš A. N. priteista A. J. 290 Eur ir 2 756,90 Eur UAB „( - )“ turėtų... 6. Iš A. N. priteista ir proceso išlaidų už eksperto V. M. dalyvavimą teismo... 7. Teisėjų kolegija... 8. A. N. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. už tai, kad 2012 m. lapkričio 8 d.... 9. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas AB „( - )“ prašo pakeisti... 10. Skunde nurodo, kad remiantis LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų... 11. Taip pat skunde nurodo, kad nepagrįstas reikalavimas dėl negautų pajamų,... 12. Nuteistasis A. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Lazdijų rajono... 13. Taip pat nuteistasis nurodo, jog teismas, paneigdamas jo parodymų patikimumą,... 14. Dėl civilinių ieškinių nurodo, kad ieškiniai turėtų būti tenkinti... 15. Dėl bylinėjimosi išlaidų teigia, kad teismas priteisė nepagrįstai dideles... 16. Civilinis atsakovas UAB „( - )“ apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos... 17. Teismo posėdžio metu A. N. ir jo gynėja prašė apelianto A. N. skundą... 18. Civilinio atsakovo AB „( - )“, nuteistojo A. N. ir UAB „( - )“... 19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 20. Apeliaciniu skundu ginčijamas nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d.,... 21. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos... 22. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje... 23. Pagal BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę... 24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad eismo įvykio metu 2012 m. lapkričio 8 d.... 25. Nenuginčyta ir tai, kad A. N. 2012 m. lapkričio 8 d. apie 17.25 val. kelio (... 26. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 1 d., būtina nustatyti ne tik... 27. Analizuotinos bylos kontekste nustatyta, kad pirmos instancijos teismas... 28. Nagrinėjamoje byloje buvo atliktos ir dvi ekspertizės. 2013 m. lapkričio 29... 29. Pažymėtina, jog specialistų išvados ir teismo paskirtas bei atliktas... 30. Sprendžiant dėl A. N. kaltės formos, neabejotina, kad nuteistasis nenumatė,... 31. Nuteistasis teigia, kad jis automobilį M. B. 410 aplenkinėjo ir automobiliui... 32. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nuteistajam paskirtos bausmės... 33. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio... 34. Tačiau teisingai išsprendęs A. N. kaltės klausimą, pirmosios instancijos... 35. Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems.... 36. Pirmos instancijos teismas priteisė solidariai iš AB „( - )“ ir UAB „(... 37. Tiek A. N., tiek ir AB „( - )“ apeliaciniame skunde nesutinka su teismo... 38. Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats... 39. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas... 40. Kadangi ginčo dėl padarytų sveikatos sutrikdymų nukentėjusiesiems nėra,... 41. Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų... 42. Nukentėjusysis A. J. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas... 43. Nukentėjusysis V. M. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas... 44. Nukentėjusysis T. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas... 45. Nukentėjusysis S. S. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas... 46. Nukentėjusysis S. L. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas... 47. Nukentėjusysis P. P. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas... 48. Nukentėjusysis R. R. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas... 49. Vadovaujantis TPVCAPD įstatymo nuostatomis ir jose įtvirtintu imperatyvu, jog... 50. Atsakingu už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato... 51. Dėl UAB „( - )“ civilinio ieškinio, kuriuo prašoma priteisti negautų... 52. Analizuojant skundo argumentus ir skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija... 53. Taip pat pirmos instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai sprendė, jog... 54. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir išanalizuota, skundžiamas... 55. Taip pat A. N. skunde teigia, kad turi būti sumažintos UAB „( - )“... 56. Pagal BPK 104 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo... 57. UAB „( - )“ turėjo 2 756,90 Eur išlaidų už advokato suteiktas... 58. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio ieškovo UAB „( - )“... 59. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad advokatas Laimius Platūkis atstovavo UAB... 60. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 61. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti:... 62. priteisti iš AB „( - )“ nukentėjusiajam A. J. 128 Eur turtinės žalos ir... 63. Priteisti iš UAB „( - )“ nukentėjusiajam T. B. – 444 Eur neturtinės... 64. Priteisti iš A. N. 1500 Eur civilinio ieškovo UAB „( - )“ naudai turėtų... 65. Priteisti iš A. N. civilinio ieškovo UAB „( - )“ naudai 80 Eur proceso... 66. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.... 67. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....