Byla 3K-3-301/2012
Dėl teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą; tretieji asmenys – R. G.-T., K. T

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Sigitos Rudėnaitės ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą; tretieji asmenys – R. G.-T., K. T.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami klausimai dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1dalies 6 punkto ir teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas prašė pripažinti jam teisę privatizuoti 40/100 gyvenamojo namo 1A1m (58,97 kv. m bendro naudingo ploto), 40/100 ūkinių pastatų 2I1m, 3I1ž, 4I1ž, 40/100 kiemo statinių (kiemo aptvėrimas, kiemo aikštelė), esančių (duomenys neskelbtini), pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau –Įstatymo) 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas lengvatines sąlygas. Nurodyta, kad 1990 metais ieškovas su šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame buvo šis butas, Panevėžio miesto savivaldybės valdybos 1991 m. sausio 28 d. potvarkiu Nr. 44v buvo grąžintas religinei bendruomenei, todėl savivaldybė 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymu ieškovui su šeima išnuomojo būstą, esantį (duomenys neskelbtini), į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę 87 100 Lt. 1991 m. ieškovas buvo pateikęs prašymą leisti privatizuoti tuo metu nuomojamą būstą (duomenys neskelbtini), tačiau jis nebuvo privatizuotas, nes savivaldybės grąžintas religinei bendruomenei. 2011 m. ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę prašydamas leisti jam lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti savivaldybės išnuomotą butą (duomenys neskelbtini), tačiau šį prašymą buvo atsisakyta tenkinti.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Butų privatizavimo įstatymą buto nuomininkas ar jo šeimos nariai, norintys privatizuoti butą, turėjo paduoti pareiškimą iki 1992 m. gruodžio 1 d. dėl jų įsigijimo nuosavybėn. Įstatymo nuostatos leido tęsti jau pradėtas privatizavimo procedūras, jei asmuo įgijo subjektinę teisę privatizuoti butą, tačiau nespėjo jų užbaigti iki 1998 m. liepos 1 d. Dėl to teismas pažymėjo, kad asmenims, pradėjusiems privatizavimo procedūrą, bet jos nebaigusiems dėl svarbių ne nuo jų priklausančių aplinkybių, gali būti teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą (Valstybės paramos būstui įsigyti ir išnuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Byloje nustatyta, kad ieškovas 1991 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą dėl buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo, tačiau šis butas Panevėžio miesto valdybos 1991 m. sausio 28 d. potvarkiu Nr. 44v jau buvo grąžintas religinei bendruomenei, todėl nebegalėjo būti privatizavimo objektas pagal Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsnio nuostatas. Prašymą lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) ieškovas pateikė tik 2011 m. vasario 19 d. Taigi, Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu ieškovas savo subjektinės teisės privatizuoti butą (duomenys neskelbtini) neišreiškė ir todėl tokios teisės neįgijo. Šioje byloje nustatyta, kad valstybė ieškovui kompensavo jo nepatogumus, patirtus dėl iškeldinimo iš religinei bendruomenei grąžintų patalpų, t. y. išnuomojo naujas gyvenamąsias patalpas ir dar suteikė 87 100 Lt valstybės garantiją. Dėl to teismas nurodė, kad ieškovas jau pasinaudojo valstybės lengvata. Remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, kitais atvejais, kai butas grąžinamas natūra ir todėl nuomininkas neturi teisės jo privatizuoti, jam valstybė suteikia kitą galimybę, t. y. išnuomoja kitas savivaldybės gyvenamąsias patalpas ir išduoda valstybės garantiją, kuri šiuo metu yra įvykdyta. Taigi, asmuo, kuriam buvo suteikta valstybės garantija ir išnuomotos gyvenamosios patalpos, neturi subjektinės teisės pasinaudoti dar viena valstybės lengvata – privatizuoti išnuomotas gyvenamąsias patalpas.

9Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas siekė privatizuoti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją patalpą galiojant Butų privatizavimo įstatymui, nėra pagrindas taikyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes tuo metu, įstatyme nenustačius galimybės privatizuoti religinei bendruomenei natūra grąžintą gyvenamąją patalpą, bet kokie procedūrinio pobūdžio veiksmai negalėjo sukelti ir nesukėlė teisinių padarinių nurodytos įstatymo normos prasme. Iki Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos 1998 m. liepos 1 d. ieškovas nebuvo gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomininkas, nes šios patalpos jam suteiktos tik 2008 m. gruodžio 24 d. nuomos sutartimi, todėl jis negalėjo pateikti prašymo pagal Butų privatizavimo įstatymą šias patalpas privatizuoti. Tai patvirtina, kad ieškovas ir jo šeimos nariai Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu neįgijo subjektinės teisės pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Teisėjų kolegija nustatė, kad pateiktame apklausos lape buvo nurodyta, jog ieškovas gali pasirinkti ir kitokias valstybės garantijas, kurios jam būtų suteikusios teisę gauti įsigytų gyvenamųjų patalpų kaštų kompensaciją, gauti nuosavybėn didesnes ar mažesnes patalpas su atitinkamos priemokomis. Tačiau ieškovas laisva valia pasirinko vieną iš iškeldinamiems asmenims nustatytų valstybės garantijų, t. y. jam su šeimos nariais iki 2009 m. sausio 1 d. buvo išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas V. T. prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

  1. Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir jų nekartoja, motyvuotai nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kokiu pagrindu juos atmetė kaip nepagrįstus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas privalo išanalizuoti visus apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti

    12( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V. v. UAB „Zepter International“, bylos Nr. 3K-3-627/2005; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Č. v. J. R., bylos Nr. 3K-3-425/2011; kt.). Teismo nenagrinėti kasatoriaus pateikti argumentai dėl netinkamo Butų privatizavimo ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymų aiškinimo ir taikymo. Padaryta neargumentuota išvada, kad asmuo, gavęs valstybės garantiją, netenka teisės privatizuoti butą pagal Įstatymą.

  2. Dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė Butų privatizavimo ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymų santykį, netinkamai aiškino Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybė išnuomojo 2008 m., o prašymas lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti šį butą pateiktas tik 2011 m. vasario 19 d., todėl šiems santykiams negalėjo būti taikomos netekusio galios Butų privatizavimo įstatymo normos. Nepagrįstai buvo įvertinta, kad Įstatymas yra Butų privatizavimo įstatymo tąsa, nes šių įstatymų paskirtys yra skirtingos, t. y. Butų privatizavimo įstatymas reglamentavo būsto privatizavimo procesą, o Įstatymas – paramos teikimą atskiroms piliečių grupėms jau pagrindinei privatizacijai pasibaigus. Taigi Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte išvardytiems asmenims jokios teisės iš Butų privatizavimo įstatymo nekilo ir tada, kai šis įstatymas galiojo. Nepagrįstu laikytinas vertinimas, kad lengvatinėmis sąlygomis nuomojamas patalpas gali privatizuoti tik tie asmenys, kurie privatizavimo procedūras pradėjo remdamiesi ir galiojant Butų privatizavimo įstatymo nuostatoms.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

  1. Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą. Nesutiktina su kasatoriaus argumentu, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų. Teigtina, kad teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutaus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Jeigu motyvuojamojoje sprendimo dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius klausimus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikęs ir pritaręs pirmosios instancijos teismo išvadoms ir argumentams, pagrįstai visų jų nekartojo, tačiau ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus ir pakankamai motyvavo priimtą sprendimą.
  2. Dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, aiškinimo ir taikymo. Nepagrįstu laikytinas kasatoriaus argumentas, kad teismai ginčo atveju nepripažindami kasatoriaus teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamą butą pažeidė materialiosios teisės normas. Pagrįstai buvo konstatuota, kad, nenustačius Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintų visų būtinų privatizavimo sąlygų bei įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kasatoriui nėra pagrindo taikyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Šią teisės normą teismine tvarka galima apginti tik Butų privatizavimo įstatymo pagrindu, kaip ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, jeigu jos būtų pažeistos.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami klausimai dėl asmens teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamą būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio

176 punkto nuostatas, kai iškeldinama iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžinamų (grąžintų) patalpų, suteikus valstybės garantiją – išnuomoti kitas gyvenamąsias patalpas į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė šią teisės normą ir tai lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsakant į šį kasacinio skundo argumentą, kartu analizuotini ir įstatymai, nustatę valstybės garantijas asmenims, iškeldintiems iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms priklausiusių pastatų.

18Dėl garantijų asmenims, iškeldintiems iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms priklausiusių pastatų, ir suteiktų garantijų teisinių padarinių

19Byloje nustatyta, kad namas, kuriame kasatorius ir tretieji asmenys nuomojosi butą, Panevėžio miesto valdybos 1991 m. sausio 28 d. Nr. 44 potvarkiu grąžintas Panevėžio miesto Katedros bažnyčiai. Religinėms bendruomenėms nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas reglamentuotas 1990 m. vasario 14 d. įstatyme Nr. XI-3697 „Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms“. Šio įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad iš grąžintų pastatų iškeldinamiems asmenims turi būti suteiktos kitos tinkamos patalpos. Tai reiškia, kad religinėms bendruomenėms priklausę gyvenamieji namai (jų dalys), kuriuose gyvena nuomininkai, buvo grąžinami su apribojimais. Įstatyme iškeldinimo terminai nustatyti nebuvo, svarstyti galimybes grąžinti religinėms bendruomenėms turtą ir spręsti gyventojų buitines, socialines bei kitas problemas buvo pavesta savivaldos institucijoms (Įstatymo 2 dalis). 1995 m. kovo 21 d. priimtas Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymas, kurio 11 straipsnyje, reglamentuojančiame garantijas nuomininkams, nustatyta grąžintų patalpų nuomininkams, sudariusiems nuomos sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, toliau nuomoti šias patalpas iki sutartyse nustatyto termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip penkerius metus. 2002 m. liepos 4 d. priimtas šio įstatymo 11 ir 15 straipsnių papildymo įstatymas Nr. lX-1035. Nagrinėjamu atveju aktualios šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriomis išspręstas svarbus su religinių bendruomenių ar bendrijų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu susijęs klausimas dėl nuomininkų iškeldinimo iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms natūra grąžintų pastatų – nuomininkų garantijų. Įstatyme nustatyta, kad iki l995 m. kovo 30 d. religinėms bendruomenėms ar bendrijoms natūra grąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, buto nuomininkų prašymu institucija, priėmusi sprendimą grąžinti pastatus natūra, o nesant šios institucijos – savivaldybės meras, privalo jiems išduoti valstybės garantinį dokumentą. Įstatyme taip pat nustatyta, kad valstybės garantijas, jų įvykdymą, garantijų turėtojų teises ir pareigas nustato Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas. Tokiu teisiniu reglamentavimu suvienodinta nuomininkų, gyvenusių fiziniams asmenims ir religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, teisinė padėtis, t. y. jiems suteikiamos vienodos teisės gauti valstybės garantiją.

20Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (aktuali redakcija, toliau – Kompensacijų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantija įsipareigojama, jog nuomininkams bus Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidos, neviršijančios valstybės garantijoje nurodytos rinkos vertės, arba bus suteiktos kitos didesnės vertės gyvenamosios patalpos, kurių dalis atitinkanti nuomojamų patalpų vertę, nurodytą valstybės garantijoje, bus neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį jie privalės išsipirkti rinkos kaina, arba bus neatlygintinai perduotos nuosavybėn kitos mažesnės vertės gyvenamosios patalpos, o gyvenamųjų patalpų vertės skirtumas kompensuojamas, arba bus perduotas nuosavybėn žemės sklypas gyvenamajam namui statyti. Jeigu jo vertė didesnė už valstybės garantijoje nurodytą nuomojamų patalpų vertę, dalis, atitinkanti patalpų vertę, bus neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį valstybės garantijos turėtojai privalės išsipirkti rinkos kaina, jeigu žemės sklypo rinkos vertė mažesnė, likusi dalis kompensuojama, arba bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Šiame įstatyme reglamentuota, kad valstybės garantijoms įvykdyti turi būti atliktas nuomojamų (nuomotų) gyvenamųjų patalpų rinkos vertės patikslinimas pagal valstybės garantijos išdavimo metu užfiksuotą patalpų būklę, nustatant vertės pokyčius rinkoje jos vykdymo metu (Įstatymo 14 straipsnis). Taigi, nuomininkams, gyvenantiems piliečiams, religinei bendruomenei ar bendrijai grąžintame name, jo dalyje ar bute, valstybės garantija įsipareigota kompensuoti gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas, neviršijančias nuomojamų patalpų rinkos vertės, arba perduoti nuosavybėn rinkos verte lygiavertes gyvenamąsias patalpas ar žemės sklypą, jeigu gyvenamosios patalpos ar žemės sklypo rinkos vertė yra didesnė, garantijos turėtojui šis turtas perduodamas nuosavybėn sumokant skirtumą rinkos verte (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies l–4 punktai). Tokiu būdu įstatyme nustatytomis valstybės garantijomis jų turėtojui suteikiama galimybė kitas gyvenamąsias patalpas ar žemės sklypą gyvenamajam namui statyti įsigyti nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis. Kompensacijų įstatyme taip pat nustatyta valstybės garantija lengvatinėmis sąlygomis išnuomoti garantijos turėtojui kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas), tačiau, pasinaudojus šia garantija, nuosavybės teisės į kitas nuomojamas gyvenamąsias patalpas garantijos turėtojas neįgyja.

21Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad kasatoriui ir tretiesiems asmenims suteikta Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta valstybės garantija, ji išduota 2005 m. gruodžio l3 d., nuomojamų patalpų su priklausiniais rinkos vertė patikslinta 2008 m. rugpjūčio 29 d. ir nurodyta 87 100 Lt. Su kasatoriumi 2008 m. gruodžio 24 d. sudaryta savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), su priklausiniais nuomos sutartis. Taigi kasatoriaus pasirinkta valstybės garantija įvykdyta. Pagal Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai natūra grąžinto gyvenamojo namo, jo dalies ar buto nuomininkai turi teisę tik į vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų valstybės garantijų. Kompensacijų įstatyme nenustatyta draudimo lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamą savivaldybės gyvenamąją patalpą, kai pagal suteiktą valstybės garantiją nuomotojas nuosavybės teisės į šią gyvenamąją patalpą neįgyja.

22Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad efektyviam teismų praktikos laikymuisi esminę reikšmę turi tai, kad teismas, spręsdamas, kurie kasacinio teismo išaiškinimai taikytini konkrečioje byloje, įvertintų, ar nagrinėjamos bylos ir bylų, kuriose suformuluoti kasacinio teismo išaiškinimai yra taikytini, ratio decidendi sutampa, ar teisinė situacija gretinamose bylose yra analogiška. Byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2009, kurioje buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, asmenys buvo pasinaudoję Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta valstybės garantija, t. y. jiems buvo kompensuotos gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidos, neviršijančios garantijoje nurodytos nuomojamų patalpų rinkos vertės. Teismas priėjo prie išvados, kad pasinaudojimas šia garantija yra pakankamas prarastos teisės privatizuoti nuomotą butą pagal Butų privatizavimo įstatymą kompensavimas. O šios bylos atveju kasatorius pasinaudojo Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto nurodyta valstybės garantija, t. y. jam buvo išnuomotos kitos savivaldybės gyvenamosios patalpos į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos Nr. 3K-3-167/2009 ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) skiriasi, t. y. jų negalima vertinti kaip analogiškų, todėl pirmiau nurodytoje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje pateikti nurodyti išaiškinimai nėra teismo precedentu šioje byloje.

23Dėl Kompensacijų ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymų aiškinimo ir taikymo ginčo santykiams

24Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ( aktuali redakcija) 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą savivaldybei (valstybei) suteikta teisė parduoti joms priklausančias gyvenamąsias patalpas laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų gyvenamųjų patalpų. Minėta, kad kasatorius ir tretieji asmenys iškeldinti iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų pastatų, kuriuose buvo jų nuomojamas butas su priklausiniais; kad jiems suteikta valstybės garantija – išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas); kad pasinaudojus šia garantija, nuosavybės teisės į išnuomotas patalpas neįgyjamos, patalpos tik nuomojamos lengvatinėmis sąlygomis (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas); kad savininkams natūra grąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, ar buto nuomininkai turi teisę į vieną iš Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų garantijų ir, kaip pirmiau nurodyta, šiame įstatyme nėra draudimo nuomininkams, iškeldintiems iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų pastatų, kai šie yra pasinaudoję viena iš šiame įstatyme nustatytų garantijų, kurios pagrindu nuosavybės teisių į išnuomotas kitas savivaldybės gyvenamąsias patalpas neįgyja, privatizuoti šias patalpas. Byloje nėra nustatyta, kad kasatorius ir tretieji asmenys būtų privatizavę lengvatinėmis sąlygomis kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas. Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama nurodytas ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir vertindama byloje konstatuotus teisiškai reikšmingus faktus, sprendžia, kad kasatorius ir tretieji asmenys turi teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamas savivaldybės gyvenamąsias patalpas su priklausiniais. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reglamentavimas reiškia, kad esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms atitinkama savivaldybės (valstybės) institucija turi teisę parduoti nuomojamą butą su priklausiniais, o nuomininkas, laikydamas, kad atitinka visas būtinas įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę kreiptis į šias institucijas dėl jo nuomojamos gyvenamosios patalpos pardavimo. Kasacinis teismas aiškindamas šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą – gali būti – (kuri yra įtvirtinta ir taikytinoje nagrinėjamu atveju įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje), konstatavo, kad joje nurodyta savivaldybės teisė, bet ne pareiga parduoti gyvenamąsias patalpas (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta byloje D. A. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-660/2004). Vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta byloje S. M. v. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, bylos Nr. 3K-3-440/2005; 2006 m. vasario 6 d. nutartis, priimta byloje V. A. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-95; 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta byloje T. M. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-99/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-379/2007) ši savivaldybės teisė nekvestionuojama, bet konstatuojama, kad ji neturi būti formaliai įgyvendinama.

25Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtinto Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo I dalies 3 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl gyvenamųjų patalpų ir ar jų priklausinių privatizavimo priima privatizavimą vykdančios institucijos valdymo organas. Šiame įstatymo lydimajame akte yra nurodyta, kad piliečiui, kurio prašymas nepatenkintas, turi būti pateiktas motyvuotas atsakymas. Tai reiškia, kad privatizavimą vykdančios institucijos valdymo organas turi priimti sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju. Savivaldybės institucija vien formaliu atsisakymu sudaryti gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sutartį neturi paneigti asmens (nuomininko) teisės įsigyti nuosavybėn nuomojamą būstą. Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymas privatizuoti kasatoriaus nuomojamas gyvenamąsias patalpas su priklausiniais yra formalus, nepagrįstas įstatymo nuostatomis.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad, kasatoriui ir tretiesiems asmenims Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu privatizavus išnuomotas gyvenamąsias patalpas, jie tampa savininkais ir nustoja būti nuomininkai, todėl suteikta valstybės garantija – į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę– nebeteiktina. Šia garantija yra pasinaudota nedidele dalimi ir kasatorius su trečiaisiais asmenimis sutinka jos atsisakyti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tai taip pat patvirtina, kad nurodytos valstybės garantijos suteikimas nagrinėjamu atveju nėra kliūtis lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas su priklausiniais pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Kasatoriui ir tretiesiems asmenims gaunant valstybės garantinį dokumentą ir jį įvykdant, galiojo įstatymo nuostatos dėl galimybės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Kasatorius siekia įgyvendinti teisinių santykių dėl valstybės garantijos tarp šalių atsiradimo metu buvusiu ir šiuo metu esamu teisiniu reglamentavimu suteikiamą galimybę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti savivaldybės nuomojamas gyvenamąsias patalpas su priklausiniais ir tai nėra siekimas lengvatos dėl atsiradusio naujo reglamentavimo, kuris leistų daryti prielaidą dėl piktnaudžiavimo teise.

27Remdamiesi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priėjo prie nepagrįstos išvados, jog kasatorius ir tretieji asmenys, pasinaudoję Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta garantija, neturi teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti savivaldybės nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Vadovaudamasi tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, jog pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė aptartas teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, yra pagrįsti.

28Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė galiojusio Butų privatizavimo įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus taip pat laiko pagrįstais. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, pvz.: 1 dalies 1, 2 punktai, 4 dalis, nustato kategorijas asmenų, kurie yra pradėję butų privatizavimo procedūras pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau jų nebaigę ir turi teisę tęsti jas pagal šį įstatymą. Kasatorius ginčo buto nuomos sutartį sudarė 2008 m. ir procedūrų pagal Butų privatizavimo įstatymą dėl šio buto privatizavimo nepradėjo, todėl ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti netaikomos pirmiau nurodytos įstatymo nuostatos. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo

2912 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kaip skaičiuojama privatizuojamo buto pardavimo kaina ir šioje normoje nurodytos galiojusio Butų privatizavimo įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju yra aktualios tik dėl kainos nustatymo, o ne dėl teisės privatizuoti nuomojamą savivaldybės butą.

30Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Atsakydama į šį motyvą teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, jog jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Minestas“ v. UAB ,,Rialsta“, bylos Nr. 3K-3-317/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-350/2009). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Neteisėto procesinio sprendimo priėmimą lėmė ne tai, kad pateikti motyvai yra glausti ir nevisiškai išsamūs, bet tai, kad netinkamai aiškintos ir taikytos teisės normos. Taigi kasacinio skundo argumentas dėl nemotyvuoto apeliacinės instancijos sprendimo, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas nepagrįstu.

31Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos vienodos teismų praktikos formavimui bei priimtų teismų sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

32Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, vadovaudamiesi byloje nustatytomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, dėl to priimti sprendimai naikinami ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 4 dalis).

33Pažymėtina, kad teisė į ginčo buto su priklausiniais privatizavimą realizuotina vadovaujantis Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtintu Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašu.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo

35Patenkinus kasacinį skundą, panaikinus pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus ir priėmus naują procesinį sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas yra patenkinamas, kasatoriui iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius iš viso sumokėjo 412 Lt žyminio mokesčio (b. l. 6, 9, 88, 131, 132), todėl ši suma jam priteistina iš atsakovo. Kasatorius pirmosios instancijos teisme patyrė 800 Lt išlaidų advokato pagalbai (b. l. 11), todėl jos priteistinos iš atsakovo. Kasatorius nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius valstybei yra sumokėjęs 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteistinos iš atsakovo. Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios, apeliacinės instancijų ir kasaciniame teismuose, atlyginimas – iš viso 69,90 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį ir Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

38Ieškinį patenkinti.

39Pripažinti ieškovui V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) teisę privatizuoti 40/100 gyvenamojo namo 1A1m (58,97 kv. m bendro naudingo ploto), 40/100 ūkinių pastatų 2I1m, 3I1ž, 4I1ž, 40/100 kiemo statinių (kiemo aptvėrimas, kiemo aikštelė), esančių (duomenys neskelbtini).

40Priteisti ieškovui V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 1236 (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt šešis) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

41Priteisti valstybei iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 69,90 Lt (šešiasdešimt devynis litus 90 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje sprendžiami klausimai dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar... 6. Ieškovas prašė pripažinti jam teisę privatizuoti 40/100 gyvenamojo namo... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu... 9. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovas V. T. prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių... 12. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami klausimai dėl asmens teisės... 17. 6 punkto nuostatas, kai iškeldinama iš religinėms bendruomenėms ar... 18. Dėl garantijų asmenims, iškeldintiems iš religinėms bendruomenėms ar... 19. Byloje nustatyta, kad namas, kuriame kasatorius ir tretieji asmenys nuomojosi... 20. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio,... 21. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad kasatoriui ir tretiesiems asmenims... 22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad efektyviam teismų praktikos... 23. Dėl Kompensacijų ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir... 24. Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams... 25. Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtinto... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kasatoriui ir tretiesiems asmenims Valstybės... 27. Remdamiesi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 28. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės... 29. 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kaip skaičiuojama privatizuojamo buto... 30. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra... 31. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos... 32. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 33. Pažymėtina, kad teisė į ginčo buto su priklausiniais privatizavimą... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo... 35. Patenkinus kasacinį skundą, panaikinus pirmosios bei apeliacinės instancijų... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 38. Ieškinį patenkinti.... 39. Pripažinti ieškovui V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) teisę privatizuoti... 40. Priteisti ieškovui V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo... 41. Priteisti valstybei iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...