Byla 3K-3-343/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos sprendimo panaikinimo, nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimo bei teisės į sandorį pripažinimo; tretieji asmenys: V. K., valstybinė įmonė Registrų centras.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė D. A. teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2009 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. A16-554 (2.1.7-AD4); panaikinti buto, esančio Vilniuje, ( - ) (registruoto adresais (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimosi patalpomis teisinę registraciją kaip dviejų atskirų nekilnojamojo turto objektų ir pripažinti ieškovei teisę sudaryti kambarių, esančių Vilniuje, ( - ), iš dalies privatizuotame bute su bendrojo naudojimosi patalpomis, pirkimo–pardavimo sandorį.

5Byloje kilo ginčas dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalies 1 punkto normos aiškinimo. Šioje teisės normoje nustatyta, kad už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys: kambariai (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybę šio buto bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus.

6Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti du atskiri turtiniai vienetai: butas su bendrojo naudojimo patalpomis, esantis Vilniuje, ( - ), nuosavybės teise priklausantis Vilniaus miesto savivaldybei, 2005 m. birželio 14 d. sutartimi išnuomotas ieškovei ir butas su tomis pačiomis bendrojo naudojimo patalpomis, esantis ( - ), priklausantis trečiajam asmeniui V. K.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino ieškovei teisę sudaryti kambarių, esančių Vilniuje, ( - ), iš dalies privatizuotame bute su bendrojo naudojimosi patalpomis, pirkimo–pardavimo sandorį, kitus ieškovės prašymus atmetė.

9Teismas nurodė, kad ginčo butus, įvertinant realią naudojimosi šiomis patalpomis situaciją, galima laikyti vienu butu, kurio atskiri kambariai įregistruoti skirtingais adresais, nes abu butus sieja bendrojo naudojimosi patalpos, esančios viename plote, apimančiame patalpas adresu: ( - ). Atsakovo poziciją, kad pagal ginčo teisės normą gali būti privatizuojami tik kambariai ir todėl atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą, teismas vertino kaip formalų požiūrį. Teismo nuomone, atsakovas, spręsdamas, ar sudaryti konkrečią sutartį, sutarties laisvės principu naudojasi iš esmės nepagrįsdamas savo pozicijos, vengia atsižvelgti į ieškovės realias gyvenimo sąlygas ir galimybę jas pagerinti, nepažeidžiant įstatymų. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė ginčo patalpose gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais, atsakovas prioritetu turėtų laikyti tinkamų gyvenimo sąlygų suteikimą šeimai, o ne formalų norą išlaikyti kuo didesnį turto fondą. Atsižvelgdamas į trečiojo asmens V. K. 2009 m. spalio 12 d. pareiškimą, kad jis atsisako pirmumo teisės įsigyti ginčo patalpas, vėlesnį jo pareiškimą dėl pirmesniojo atšaukimo teismas vertino kaip bandymą piktnaudžiauti savo teisėmis.

10Teismas sprendė, kad reikalavimas panaikinti Savivaldybės komisijos 2009 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. AI6-554 (2.1.7-AD4) yra perteklinis ir nepagrįstas, nes nei CK 1.138 straipsnio, nei Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 8 punktų prasme Komisijos protokolas nelaikytinas savivaldybės institucijos aktu, jis nesukelia jokių teisinių padarinių ieškovei. Ieškovės prašymą panaikinti buto kaip dviejų atskirų, individualių nekilnojamojo turto objektų teisinę registraciją teismas vertino kaip nepagrįstą, nurodęs, kad teisinė registracija gali turėti padarinių tik nekilnojamojo daikto savininkui, o ieškovė, nebūdama buto savininkė, neturi teisės reikšti tokio reikalavimo.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą, patikslindama sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydama parduodamo buto Nekilnojamojo daikto kadastro duomenis.

12Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir jo motyvais bei pažymėjo, kad ginčo butai funkciškai galėtų sudaryti vieną butą bei faktiškai atitinka Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą atskiro „buto“ sąvoką. Sistemiškai aiškinant Įstatymą ir jo tikslus, galimybę privatizuoti atskirus kambarius iš dalies privatizuotame bute lemia ne Nekilnojamojo turto kadastro duomenys, bet faktinė situacija, t. y. ar patalpų visuma atitinka buto sąvoką. Teisėjų kolegija sprendė, kad ginčo kambariai atitinka neprivatizuotų kambarių iš dalies privatizuotame bute statusą. Be to, kolegija nurodė, kad Įstatymo ginčo normos tikslas – mažinti dalinės nuosavybės teisėmis bendrai savivaldybių ir privačių asmenų valdomų (iš dalies privatizuotų) butų skaičių. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien tik valstybės (savivaldybės) institucijos formalus atsisakymas negali paneigti asmens teisės sudaryti gyvenamųjų patalpų privatizavimo sutartį, tokia institucija turi nurodyti tikras bei svarbias aplinkybes, kurios pagrįstų objektyvią būtinybę išlaikyti turtą institucijos žinioje, neleidžiant jo privatizuoti. Konstatavusi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2009 m. spalio 7 d. spendimas Nr. A16-554(2.1.7-AD4) nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, teisėjų kolegija jį vertino kaip nepagrįstą.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties dalis, kuriomis ieškinys buvo tenkintas, ir ieškinio reikalavimus atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Analizuojant Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės normą, svarbu atsižvelgti į dispozityvų jos pobūdį – įtvirtinta savivaldybės teisė, o ne pareiga parduoti patalpas. Savivaldybė, remdamasi CK 2.36 straipsniu, veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvė ir pagal CK 4.37 bei 6.156 straipsnių nuostatas turi teisę savo nuožiūra spręsti, ar leisti asmeniui privatizuoti jai priklausančias patalpas. Teismai nepagrįstai nurodė, kad atsisakymas parduoti patalpas yra nemotyvuotas, nes sutarčių laisvės principas neįpareigoja motyvuoti atsisakymo sudaryti sutartį. Kasatoriaus nuomone, Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies norma įtvirtina ne savivaldybės pareigą parduoti butą, bet nustato prioritetus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas.

162. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos imperatyviosios sąlygos parduotinoms gyvenamosioms patalpoms – gali būti privatizuojami tik kambariai bendrame, iš dalies privatizuotame bute. Ieškovės siekiamos privatizuoti patalpos neatitinka šių sąlygų, nes tai yra butas, jis nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismai, nepaisydami registro duomenų, kad egzistuoja du butai, nemotyvuotai atmetę šį įrodymą, nurodytus butus vertino kaip vieną ir pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, taip pat CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Dzūkija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-463/2010, valstybės turtu galima disponuoti tik įstatymo nustatytais atvejais ir būdais, ir valstybės nuosavybė gali būti perleista ne bet kaip, o tik pagal įstatymo nustatytą sutartį ar kitokį įstatyme nurodytą sandorį.

173. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnį savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Tai reiškia, kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, siekiant maksimalios naudos visuomenei, turtą tausojant ir racionaliai tvarkant tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais. Savivaldybė yra atsakinga už socialinio būsto nuomos funkcijos tinkamą vykdymą, todėl būtina išlaikyti kuo didesnį socialinio būsto fondą. Atsižvelgiant į socialinio būsto poreikį, socialinio būsto fondo išlaikymas laikytinas pagrįsta priežastimi atsisakyti parduoti ginčo butą. Teismai neatsižvelgė į tai, kad Įstatyme socialinio būsto nuoma numatyta kaip viena iš socialinės paramos rūšių, o ieškovei parama jau suteikta – ji ginčo patalpose turi teisę gyventi, sudarius su ja neterminuotą nuomos sutartį.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, savo prašymą grįsdama šiais argumentais:

191. Ieškovė sutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais. Be to, ji pažymi, kad CK 1.5 straipsnio 4 dalyje teismas įpareigojamas aiškinant įstatymus ir juos taikant vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o kasaciniame skunde nenurodyta argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismo aiškinimas neatitinka šių principų.

202. Kasatoriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, teiginys, kad savivaldybės pozicija atsisakyti sudaryti su privačiu asmeniu privatizavimo sandorį, remiantis Įstatymo 12 straipsniu, gali būti grindžiama tik tuo, jog įstatyme nustatyta teisė, bet ne pareiga, yra nepakankamai motyvuotas.

213. Teismai, konstatavę, kad ginčo patalpos yra ne butas, bet kambariai iš dalies privatizuotame bute, nepaneigė Nekilnojamojo turto registro įrašo reikšmės, bet išsprendė bylą pagal faktiškai bylos metu buvusią tikrąją padėtį.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo ginčo santykiams

25Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (aktuali redakcija, toliau – Įstatymo) 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą už kainą Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą gali būti parduodamos savivaldybei (valstybei) priklausančios gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys: kambariai (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybę šio buto bendraturčiams [...]. Toks reglamentavimas reiškia, kad, esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms, atitinkama savivaldybės (valstybės) institucija turi teisę parduoti nuomojamus kambarius (ir jų priklausinius), o nuomininkas, laikydamas, kad atitinka visas būtinas įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę kreiptis į šias institucijas dėl jo nuomojamos gyvenamosios patalpos pardavimo.

26Kasaciniame skunde teigiama, kad šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta savivaldybės (valstybės) teisė, bet ne pareiga privatizuoti gyvenamąsias patalpas, jeigu to nori nuomininkas. Aiškindamas šią įstatymo normą, kasacinis teismas 2004 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. A. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-660/2004, konstatavo, kad joje aiškiai nurodyta savivaldybės teisė, bet ne pareiga parduoti gyvenamąsias patalpas. Vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta byloje S. M. v. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, bylos Nr. 3K-3-440/2005; 2006 m. vasario 6 d. nutartis, priimta byloje V. A. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-95/2006; 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta byloje T. M. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-99/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-379/2007; 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. Panevėžio miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-301/2012) ši savivaldybės teisė nekvestionuojama, bet konstatuojama, kad ji neturi būti formaliai įgyvendinama.

27Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtinto Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sprendimus dėl gyvenamųjų patalpų ir (ar) jų privatizavimo priima privatizavimą vykdančios institucijos valdymo organas. Šiame poįstatyminiame teisės akte nurodyta, kad piliečiui, kurio prašymas nepatenkintas, turi būti pateiktas motyvuotas atsakymas. Tai reiškia, kad privatizavimą vykdančios institucijos valdymo organas turi priimti sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju. Savivaldybės institucija vien formaliu atsisakymu sudaryti gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sutartį neturi paneigti asmens (nuomininko) teisės įsigyti nuosavybėn nuomojamą būstą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus atsisakymas privatizuoti ieškovės nuomojamus kambarius (ir jų priklausinius), esančius iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, yra formalus, nepagrįstas įstatymo nuostatomis. Minėta, kad Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog gali būti lengvatinėmis sąlygomis parduodami kambariai (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad ieškovės nuomojamos gyvenamosios patalpos atitinka nurodyto įstatymo nuostatas. Kasatorius laikosi nuomonės, kad teismų išvados nepagrįstos, nes pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis ieškovės siekiamos privatizuoti patalpos yra ne kambariai bute, bet butas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, aiškinant byloje taikomo Įstatymo teisės normose vartojamas sąvokas, būtina atsižvelgti į Įstatymo reglamentavimo sritį ir jo paskirtį, tikslus. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viena iš Įstatymo paskirčių – nustatyti valstybės paramos, teikiamos būstui įsigyti ar išsinuomoti, sąlygas ir tvarką. Tiek sprendžiant dėl valstybės paramos suteikimo, tiek dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų privatizavimo pagal Įstatymo 12 straipsnį, būtina nustatyti, ar egzistuoja faktai, Įstatyme įvirtinti kaip sąlygos gauti paramą arba privatizuoti patalpas. Dėl to reikšminga yra būtent faktinių duomenų, o ne jų įvardijimo dokumentuose atitiktis Įstatyme nustatytoms sąlygoms.

28Byloje nustatyta, kad, VĮ Registrų centro duomenimis, ginčo patalpos – du kambariai yra butas Nr. ( - ), priklausantis kasatoriui. Greta šių kambarių yra vienas kambarys, kuris, pagal VĮ Registrų centro duomenis, yra tuo pačiu numeriu pažymėtas butas, priklausantis trečiajam asmeniui V. K. Šių butais įvardytų patalpų gyventojams virtuvė paskirta naudotis bendrai. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytą buto sąvoką, virtuvė yra buto sudėtinė dalis, kartu su butą sudarančiais kambariais atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai konstatavo, kad ginčo patalpos – savivaldybei priklausantys du kambariai su bendro naudojimo patalpomis neatitinka byloje taikomo Įstatymo normose apibrėžtos buto sąvokos, o šią sąvoką atitinka tik patalpų, esančių bute Nr. ( - ), visuma: trys kambariai, virtuvė ir kitos patalpos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad A. K. priklausantis kambarys yra privatizuotas, šio Įstatymo prasme savivaldybei priklausančius du kambarius teismai pagrįstai laikė ne butu, o kambariais iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve. Teismai vertino VĮ Registrų centro pažymos duomenis ir motyvavo, kodėl rėmėsi ne joje nurodytu ginčo patalpų statusu, bet jų statusą nustatė sistemiškai aiškindami Įstatyme įtvirtintos buto sąvokos turinį šio Įstatymo kontekste, atsižvelgdami į jo tikslus. Remdamasi byloje nustatytomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius be pagrindo teigia, jog teismai VI Registrų centro pažymos duomenis apie ginčo patalpų statusą kaip įrodymą atmetė nepagrįstai ir nemotyvuotai.

29Pažymėtina, kad parduodamos gyvenamosios patalpos ne bet kokiam asmeniui, bet tam, kuris jas nuomoja. Todėl Įstatyme įtvirtinta sąlyga, teikianti pirmenybę šio buto bendraturčiams, būtų aktuali tuo atveju, jeigu ieškovės nuomojami kambariai būtų laisvi. Kol nuomininko užimama gyvenamoji patalpa nėra laisva, savivaldybė jos negali išnuomoti kitiems asmenims ar jos parduoti bendraturčiams. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė siektų nutraukti neterminuotą nuomojamų patalpų nuomos sutartį su savivaldybe ir nuomojamų patalpų atsisakyti, priešingai, ji siekia įstatymo nustatyta tvarka šias patalpas privatizuoti. Dėl to nagrinėjamu atveju bendraturčio pirmenybės teisė nėra aktuali.

30Kasaciniame skunde teigiama, kad savivaldybė yra atsakinga už socialinio būsto nuomos funkcijos tinkamą vykdymą, todėl svarbu išlaikyti šio būsto fondą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuomos sutartis sudaryta dėl savivaldybės butų fondo patalpų nuomos. Be to, kolegija pažymi, kad Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad socialinis būstas neprivatizuojamas, išskyrus atvejus, nustatytus šio įstatymo12 straipsnyje. Šalių ginčas kilo ieškovei siekiant įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas būtent Įstatymo 12 straipsnyje nustatytu pagrindu, todėl nurodytas ribojimas privatizuoti būstą šioje byloje neaktualus.

31Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius CPK 346 straipsnyje išvardytų pagrindų panaikinti ar pakeisti apskųstus procesinius sprendimus, jie paliktini galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 51,73 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Priteisti valstybei iš kasatoriaus Vilniaus miesto savivaldybės, kodas 188710061, 51,73 Lt (penkiasdešimt vieną litą 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė D. A. teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės... 5. Byloje kilo ginčas dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir... 6. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti du atskiri... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 21 d. sprendimu... 9. Teismas nurodė, kad ginčo butus, įvertinant realią naudojimosi šiomis... 10. Teismas sprendė, kad reikalavimas panaikinti Savivaldybės komisijos 2009 m.... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 12. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo priimtu... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės... 15. 1. Analizuojant Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės normą,... 16. 2. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos imperatyviosios sąlygos... 17. 3. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, savo... 19. 1. Ieškovė sutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais. Be to, ji... 20. 2. Kasatoriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, teiginys, kad... 21. 3. Teismai, konstatavę, kad ginčo patalpos yra ne butas, bet kambariai iš... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams... 25. Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams... 26. Kasaciniame skunde teigiama, kad šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta... 27. Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtinto... 28. Byloje nustatyta, kad, VĮ Registrų centro duomenimis, ginčo patalpos – du... 29. Pažymėtina, kad parduodamos gyvenamosios patalpos ne bet kokiam asmeniui, bet... 30. Kasaciniame skunde teigiama, kad savivaldybė yra atsakinga už socialinio... 31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius CPK 346 straipsnyje... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 33. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 51,73 Lt bylinėjimosi... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 36. Priteisti valstybei iš kasatoriaus Vilniaus miesto savivaldybės, kodas... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...