Byla 3K-3-317/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Minestas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Minestas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rialsta“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 66 804,32 Lt skolos už atliktus darbus ir šešis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu sudarė rangos sutartį, kuria ieškovas atsakovui įsipareigojo įrengti sporto klubą. Ieškovo teigimu, atsakovas priėmė statybos darbus pagal keturis atliktų darbų aktus, vėliau pradėjo reikšti rangovui pretenzijas dėl darbų kokybės ir atsisakė priimti bei sumokėti už statybos darbus pagal kitus keturis atliktų darbų aktus.

5Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 72 257 Lt žalos atlyginimo ir šešis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo teigimu, ieškovas nevykdė įsipareigojimų pagal rangos sutartį, praleido darbų atlikimo terminą, daugelį darbų atliko nekokybiškai, šiems darbams ištaisyti būtinos didelės išlaidos, todėl ieškovas privalo atlyginti patirtą 72 257 Lt žalą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo atsakovui 60 000 Lt žalos atlyginimo ir šešis procentus metinių palūkanų nuo 2007 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys 2007 m. vasario 9 d. sudarė rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui nustatytu terminu įrengti sporto klubą, o atsakovas – sumokėti už atliktus darbus. Kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės, atsakovas atsisakė sumokėti už dalį atliktų darbų. Rangos sutartimi buvo nustatytas penkerių metų garantijos terminas statinio defektams (sutarties 7.1 papunktis) ir rangovo pareiga pašalinti defektus, išryškėjusius per garantinį terminą (sutarties 5.1.5 papunktis). Atsakovo užsakymu atliktos statybos defektų priežasčių ekspertizės išvadoje nurodytos pagrindinės defektų priežastys – vidaus apdailos darbai atlikti nesilaikant šiems darbams rekomenduojamų kokybės reikalavimų: nelygiai pritvirtinti sauso gipso lakštai; tarpai tarp tapetų sandūrų, raštų nesutapimas, pūslės, raukšlės; grindų aukščių skirtumai. Teismas konstatavo, kad atsakovas įrodė defektų atsiradimo garantiniu laikotarpiu faktą ir jų pašalinimo darbų vertę. Ieškovas neginčijo defektų atsiradimo fakto, todėl atsako už statinio defektus. Teismas pažymėjo, kad darbų techninę priežiūrą vykdė ieškovo darbuotojas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ieškinį, nes byloje pateikti įrodymai – atlikta ekspertizė, atsakovo pateikta lokalinė ieškovo atliktų darbų defektams pašalinti sąmata, eksperto paaiškinimai ir jo sudaryta defektų šalinimo sąmata – patvirtina, kad visi darbai, už kuriuos ieškovas prašo sumokėti, atlikti nekokybiškai ir trūkumams ištaisyti šie darbai turi būti atlikti iš naujo. Teismas sprendė, kad rangovo, kaip statybos verslu užsiimančio subjekto, atsakomybė gali būti sumažinta (CK 6.259 straipsnio 1 dalis), nes atsakovas nesinaudojo CK 6.689 straipsnio 1 dalyje ir šalių sudarytoje sutartyje įtvirtinta užsakovo teise kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamus statybos darbus, todėl laikytina, kad atsakovas iš dalies neužkirto kelio statybos defektams atsirasti.

8Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. kovo 26 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atkreipusi dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2007 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-396/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Pineka“ v. UAB „Liuks“, bylos Nr. 3K-3-128/2009, išdėstytus išaiškinimus, kolegija darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jis darbus, už kuriuos prašo priteisti apeliaciniame skunde nurodytą sumą – 49 746,71 Lt, atliko tinkamai arba per garantinį laiką pašalino ekspertizės akte nurodytus darbų trūkumus. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas reikalauja sumokėti už darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose Nr. 5, 6, 7, 8, tačiau šių aktų atsakovas, t. y. užsakovas, nepasirašė ir ieškovas neįrodė, kad atsakovas juos vengė pasirašyti ar nepasirašė nepagrįstai; atsakovas nuo šių aktų pateikimo pasirašyti dienos kėlė pretenzijas dėl darbų kokybės, tačiau ieškovas, būdamas atsakingas už atliktų darbų kokybę, iki šiol nesprendė darbų trūkumų pašalinimo klausimo. Tai, kad darbų aktuose nurodyti atlikti darbai yra nekokybiški, įrodo ieškovo prašymu skirta teismo ekspertizė, kurios išvados patvirtina, kad praktiškai visi darbai, nurodyti 5-8 aktuose, yra atlikti nekokybiškai. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertizės išvadose nurodyta, jog ieškovas nesilaikė statybos technologijos reikalavimų ir darbus atliko nekruopščiai, be to, išvadose pažymėta, kad galėjimas naudoti patalpas pagal paskirtį nereiškia, jog visi statybos darbai atlikti kokybiškai. Pažymėjusi, kad ieškovas nuo atliktų darbų aktų sudarymo datos – 2007 m. liepos mėnesio – nesprendė savo darbo trūkumų ištaisymo, kolegija darė išvadą, jog ieškovas neturi teisės reikalauti atlyginimo už nekokybiškai atliktą darbą, kol neištaisys trūkumų. Atsakovui padarytos žalos dydį įrodo ekspertizės akto išvada, pagal kurią reikia atlikti apdailos darbus iš naujo ir jų kaina be medžiagų yra 39 213,04 Lt. Atsakovo pateikta pažyma, kolegijos vertinimu, įrodo, kad medžiagų kaina atsakovui yra 24 552,10 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 60 000 Lt žalos atlyginimo, neviršijo realios žalos visiško atlyginimo principo. Be to, aplinkybę, kad atsakovas nepraturtėjo ieškovo sąskaita, įrodo atsakovo lokalinė sąmata, patvirtinanti, jog jo planuota visų nekokybiškų darbų ištaisymo sąmata yra 91 020,72 Lt.

9III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Apeliacinės instancijos teismui gavus ekspertizės aktą, kasatorius (apeliantas) dėl CPK 323 straipsnyje įtvirtinto imperatyvaus draudimo, neturėjo galimybės papildyti ar pakeisti apeliacinio skundo, tačiau ekspertizė įpareigojo teismą visapusiškai įvertinti ir ištirti naują ir reikšmingą įrodymą – teismo ekspertizės aktą ir dėl jo pasisakyti išsamiau negu tai padaryta skundžiamoje nutartyje. Atsižvelgdamas į ekspertizės akto išvadas, apeliacinės instancijos teismas galėjo objektyviai įvertinti ir apskaičiuoti, už kuriuos atliktus darbus atsakovas privalo sumokėti kasatoriui, o už kuriuos darbus – ne, taip pat kokia priešieškinio dalis tenkintina. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ketina perdaryti dalį statybos darbų (pavyzdžiui, sudarė rangos sutartį, nupirko naujus tapetus, grindų plyteles ar kitas medžiagas ir pan.). Iš atliktų darbų aktų matyti, kad dėl dalies atliktų darbų, kurių atsakovas nepriėmė, jis nebuvo pareiškęs kasatoriui jokių pretenzijų.

122. Atmetus ieškinį ir patenkinus priešieškinį, atsakovas nepagrįstai praturtėjo, nes jis naudojasi iš kasatoriaus gautu statybos darbų rezultatu (atsakovas pripažino ir ekspertas nustatė, kad sporto klubas naudojamas pagal paskirtį), nors už dalį darbų nesumokėta, be to, kasatorius dar turės sumokėti atsakovui 60 000 Lt nuostoliams padengti, nors atsakovas neįrodė, jog tokių nuostolių patyrė CK 6.249 straipsnio prasme. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad atsakovas yra tik sporto klubo patalpų nuomininkas, todėl ir šia prasme negalėjo patirti nuostolių (atsakovas neįrodinėjo, kad patalpų savininkas reikalavo iš jo atlyginti nuostolius dėl turto pabloginimo ir (arba) kad nuomotojas nepripažino turto pagerinimo). Teismas be pagrindo netaikė CK 6.694 straipsnio 6 dalies. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, kasatorius teigia, kad skundžiamoje nutartyje nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų aplinkybės nėra tapačios šiai bylai.

133. Teismas neatsižvelgė į CK 6.695 straipsnį. Nei atsakovas, nei ekspertas, nei teismas nenurodė, kokius konkrečiai privalomus statybos techninius reglamentus pažeidė kasatorius. Priešingai, ekspertas nurodė, kad privalomi normatyviniai statybos techniniai dokumentai nereglamentuoja leistino arba neleistino sienų ir grindų nuokrypio nuo vertikalės. Teismas išsamiau nepasisakė ir dėl kitų apeliacinio skundo motyvų, taip pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Kasatoriaus manymu, skundžiama nutartis yra akivaizdžiai neteisinga ir būtina tinkamai ištirti visus įrodymus bei ekspertizės aktą.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2009 m. birželio 23 d. nutartimi nepriėmė atsakovo pateikto atsiliepimo į kasacinį skundą kaip paduoto praleidus terminą ir neatitinkančio CPK keliamų reikalavimų.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl statybos rangos sutarties ir jos šalių prievolių bei atsakomybės

18CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties.

19CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; ir kt.). Tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad, rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009). Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, tiek specialiosiose, reglamentuojančiose statybos rangos teisinius santykius (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Pagal abiejų CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“, bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; ir kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; ir kt.). Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Darbų priėmimo-perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007).

21Šioje byloje statybos rangos sutarties šalių ginčas yra kilęs dėl rangovo atliktų darbų kokybės ir šiuo aspektu užsakovo piniginės prievolės rangovui atsiskaityti už atliktus darbus egzistavimo bei jos dydžio ir sutartinės civilinės atsakomybės rangovui taikymo už netinkamai įvykdytą statybos rangos sutarties dalį darbų kokybės aspektu. Bylos duomenys bei ją nagrinėjusių teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės suponuoja galimybę teigti, kad byloje nėra ginčo dėl to, ar rangovas atliko šalių rangos sutartyje, šalių pasirašytose sąmatose sulygtus darbus. Šalių ginčas kilęs dėl darbų, nurodytų rangovo (kasatoriaus) surašytuose atliktų darbų aktuose Nr. 5, 6, 7 ir 8, kokybės (T 1, b. l. 13-16). Šiais aktais turėjo būti tarp šalių įformintas atliktų darbų perdavimas ir priėmimas. Užsakovas (atsakovas) nurodytų atliktų darbų aktų nepasirašė (atsisakė pasirašyti), faktiškai naudojasi rangovo atliktais darbais. Atsisakydamas priimti aptariamuose aktuose nurodytus darbus atsakovas apeliavo į jų neatitiktį kokybės reikalavimams ir darbo kultūrai, sutiko priimti ir apmokėti darbus 30 000 Lt sumai, išskyrus santechninius, tapetavimo ir iš dalies sienų glaistymo bei grindų išlyginimo darbus (T. 1, b. l. 18). Rangovas (kasatorius) nurodytuose atliktų darbų aktuose nėra padaręs įrašo apie užsakovo atsisakymo pasirašyti aktus faktą. Bylos nagrinėjimo metu kasatorius sutiko ištaisyti atitinkamus darbus 17 058 Lt sumai (T. 1, b. l. 86, 88). Teismo ekspertizės akte duodama išvada, kad, be kita ko, tam tikri darbai yra atlikti su trūkumais, o tam tikrų darbų defektų nenustatyta. Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys teikia pagrindą išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas šių aspektų išsamiai nenagrinėjo ir nevertino. Taip pat nenustatytos faktinės aplinkybės apie tai, iš kieno medžiagų – rangovo ar užsakovo – buvo atliekami sulygti darbai, kaip šalys vykdė bendradarbiavimo pareigą, ar atsakovas reikalavo per protingą terminą pašalinti trūkumus ir pan. Neatkreiptas dėmesys į tai, kad sienų glaistymo ir grindų išlyginimo darbai ginčo atliktų darbų aktuose nenurodyti.

22Šios bylos kontekste konstatuotina, kad, esant statybos rangos teisiniams santykiams, darbų kokybė, rangovo atsakomybė už darbų kokybę ir netinkamos kokybės darbą yra reglamentuojami tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, tiek specialiosiose, reglamentuojančiose statybos rangos teisinius santykius (CK 6.663, 6.665, 6.695 straipsniai). Pagal CK 6.663 straipsnio 1 dalį rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nurodytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kasatoriaus (rangovo) atliktų darbų kokybės ir atsakomybės šiuo aspektu, pažeidė CK 6.695 straipsnį.

23Pagal statybos rangos sutartį užsakovui tenka pareigos, be kita ko, priimti darbų rezultatą, sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pastarosios užsakovo prievolės apimtis rangovui gali mažėti, kai, esant CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, atitinkamai sumažinama darbų kaina. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar ginčo statybos rangos darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį, ar jo naudojimo pagal tokią paskirtį galimybės (sąlygos) yra pablogėjusios, taip pat nesvarstė, ar atsakovo reikalavimas (jo dalis) savo esme nėra reikalavimas dėl darbų kainos sumažinimo. Taip pat netirta ir nevertinta, ar atsakovui atsirado iš statybos rangos sutarties kylanti piniginė prievolė, o jeigu atsirado, – tai kada atsirado ir kaip atsakovas ją vykdė, ar ši prievolė yra pasibaigusi.

24Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautomis pajamomis. Tenkindamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, kaip konkrečiai pasireiškė skolininko padaryta žala ir nustatyti jos dydį. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos realumo ir dydžio, netyrė ir nevertino nekokybiškų darbų atlikimo priežasčių, ginčijamų darbų santykio su atsakovo ankščiau priimtais darbais ir kito užsakovo pagal kitą statybos rangos sutartį priimtais darbais, nuomos santykių aspekto bei nuomos sutarties sąlygų, darbo rezultato naudojimo pagal paskirtį. Neįvertinta, ar atsakovo reikalavimo tenkinimas, atmetant ieškovo reikalavimą, nereiškia, jog darbai yra atliekami atsakovo naudai, tačiau išimtinai ieškovo sąskaita. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės bylos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo išvados apie atsakovui padarytos žalos dydį, jo nepraturtėjimą ieškovo sąskaita negali būti pripažintos tinkamomis.

25Apibendrinus išdėstytus motyvus konstatuotinas netinkamas materialinės teisės normų taikymas ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

26Kasatorius, kasaciniame skunde teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.694 straipsnio 6 dalies, nesuformulavo kasacijos pagrindo, todėl toks teiginys nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies taikymo

28Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, motyvų faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; ir kt.). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. B. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008).

29Šios bylos pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės yra susijusios su rangovo prievolės pagal rangos sutartį įvykdymo tinkamumu, užsakovo piniginės prievolės rangovui egzistavimu bei jos dydžiu, užsakovo nuostolių realumu bei rangovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visi darbai, už kuriuos ieškovas prašo sumokėti, atlikti nekokybiškai, trūkumams ištaisyti darbai turi būti atlikti iš naujo. Sutartinės civilinės atsakomybės taikymui reikšmingi aspektai pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai neaptarti. Apeliacinį skundą kasatorius, be kita ko, grindė tuo, kad atsakovas yra nuomininkas, todėl negali reikšti pretenzijų dėl konkrečių darbų, kuriuos priėmė nuomotojas, taip pat tuo, kad nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog visi darbai atlikti nekokybiškai. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl šių apeliacinio skundo argumentų. Pasisakydamas dėl ginčijamos rangovo prievolės įvykdymo tinkamumo apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad praktiškai visi darbai, už kuriuos rangovas (kasatorius) reikalauja sumokėti, yra atlikti nekokybiškai. Apeliacinės instancijos teismo pavartota sąvoka „praktiškai visi darbai“ suponuoja galimybę teigti, kad šis teismas nenustatė, jog rangovas visus darbus, dėl kurių yra kilęs ginčas, atliko nekokybiškai. Bylos duomenys tokios galimybės neeliminuoja. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai vykdydamas savo funkcijas, negalėjo apsiriboti tokia abstrakčia formuluote, o, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tarp jų teismo ekspertizės akto išvadas, kuriose, be kita ko, konstatuota, kad tam tikrų darbų defektai nenustatyti, turėjo procesiniame sprendime išdėstyti konkrečias išvadas apie tai, kokios konkrečiai faktinės bylos aplinkybės aptariamu aspektu yra nustatytos. Darytina išvada, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Tai teikia teisinį pagrindą konstatuoti CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo ir 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto kasacijos pagrindo egzistavimą.

30Nustatyti teisės normų pažeidimai yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Ginčo išsprendimui būtina tirti ir vertinti įrodymus, nustatinėti faktines bylos aplinkybes. Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina tam pačiam apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

31Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, tai kasacinis nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

33Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.