Byla 2A-198-212/2018
Dėl draudimo išmokos priteisimo pagal L. V. ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS filialą. Teisėjų kolegija

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

2kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo pagal L. V. ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS filialą. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė L. V. prašė priteisti iš atsakovo If P&C Insurance AS 5‘628 Eur draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2016-01-06 su atsakovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį ir apdraudė automobilį VW TIGUAN, valstybinis Nr. ( - ), pagamintą 2012 m. Automobilis 2016-02-08 buvo suniokotas vandalų: išdaužyti žibintai, sugadintos skardos, suniokotas automobilio vidus. Asmenys, kurie suniokojo automobilį nenustatyti. Atsakovui apie autoįvykį pranešė ir 2016-05-06 atsakovas informavo, kad įvykį pripažino draudžiamuoju, suskaičiavo 3‘132 Eur draudimo išmoką. Su atsakovo paskaičiuota išmoka nesutiko, pareiškė pretenzijas, tačiau atsakovas jų nepatenkino.
  3. Atsakovo teigimu automobilio likutinė vertė 2016-02-22 buvo 7‘460,37 Eur, automobilio rinkos vertė iki autoįvykio buvo 11‘350 Eur, likę nepataisyti ankstesnio autoįvykio sugadinimai sudarė 1‘910,83 Eur, franšizė – 108 Eur. Ginčo dėl automobilio vertės prieš autoįvykį ir franšizės dydžio nėra, tačiau nesutinka su atsakovo nustatyta likutine automobilio verte po sužalojimo. Atsakovui pateikė automobilio VW TIGUAN, valst. Nr. ( - ) įvertinimo ir nuostolių ataskaitą, kurią atliko J. A. įmonė „Vertona“. Pagal šią ir patikslintą ataskaitą automobilio rinkos vertė 11‘025 Eur, remonto kaštai – 16‘835,83 Eur, automobilio likutinė vertė po autoįvykio – 2‘411 Eur, apgadinimo metu padaryta žala – 8‘614 Eur, automobilio remontas ekonominiu požiūriu netikslingas.
  4. Dėl atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagal šią ataskaitą kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą, kuris 2016-12-14 priėmė neprivalomo pobūdžio Sprendimą. Sprendime konstatuota, kad atsakovo skaičiavimai dėl automobilio likutinės vertės neatitinka Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos ir taisyklių reikalavimų. Atsakovė atsisakė vykdyti šį sprendimą.
  5. Nurodo, kad automobilį suremontavo ir šiuo metu automobilis dalyvauja eisme, tačiau remonto išlaidos yra žymiai didesnės, nei prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovo draudimo taisyklių, kurios galiojo ir sutarties sudarymo metu76 punkte nustatyta, kad liekanų vertės nustatoma pagal galiojančią Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją arba remiantis nepriklausomų ekspertų išvadomis. Tačiau naujose draudimo taisyklėse, kurios įsigaliojo po sutarties sudarymo nuostoliai nustatomi kitaip. Mano, kad šios taisyklės negali būti taikomos, nes jos įsigaliojo po sutarties sudarymo ir ieškovė, būdama vartotoja, likutinę vertę nustato jos pasirinktu būdu.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 5‘374 Eur draudiminės išmokos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2017 m. gegužės 03 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo bei 351 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Nustatė, kad šalys 2016 m. sausio 6 d. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią apdrausti turtiniai interesai, susiję su automobilio VW TIGUAN, valstybinis Nr. ( - ) valdymu, naudojimu ir disponavimu. Draudimo liudijime nurodytas draudimo variantas „rinkos verte, remontas draudiko pasirinkimu“; draudimo suma lygi automobilio rinkos vertei draudžiamojo įvykio dieną.
  3. Atsakovė yra atsakinga dėl ieškovei 2016-02-08 padarytos žalos – automobilio suniokojimo. Transporto priemonės vertė iki suniokojimo buvo 11‘025 Eur. Tokią kainą nustatė šalys abipusių nuolaidų būdu. Įvykis yra draudiminis ir atsakovė privalo išmokėti draudiminę išmoką.
  4. Teismas atsižvelgė į Lietuvos banko 2012 m. išnagrinėtų ginčų praktikos apžvalgoje pateiktą išaiškinimą, jog „Siekdami nuginčyti turto vertintojo nustatytą eismo įvykio metu sunaikintos transporto priemonės likutinę vertę, draudikai dažnai remiasi automobilio likučiu įsigijimo pasiūlymu, nurodydami, jog šis pasiūlymas atspindi realią sunaikintos transporto priemonės įsigijimo kainą, o turto vertintojai, draudikų teigimu, nustatydami automobilio likutinę vertę, vadovaujasi tik teoriniais skaičiavimais. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad, atlikdamas turto vertinimą turto vertintojas vadovaujasi turto vertinimo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, juose įtvirtintais turto vertinimo principais ir metodais, remiasi rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimais bei stebėjimų rezultatais, savo žiniomis ir patirtimi. Turto vertintojas, nustatydamas eismo įvykio metu sunaikintos transporto priemonės likutinę vertę, atlieka automobilio nesugadintų dalių verčių sumos skaičiavimą, todėl nėra pagrindo teigti, jog turto vertinimo ataskaitoje nurodytas automobilio likutinės vertės nustatymas yra nepagrįstas ir kad turto vertintojo atliktas automobilio likučių vertinimas neatitinka realios transporto priemonės likutinės vertės. Svarbu pastebėti, kad turto vertinimas apima duomenis apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti ir tikėtiną piniginę vertę rinkoje, todėl yra pagrindas nustatant nuostolio dydį dėl transporto priemonės sunaikinimo vadovautis tam tikrais vertinimais, bet ne transporto priemonės įsigijimui išleistomis lėšomis ar pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta suma, nes šios sumos neatspindi tikrosios automobilio vertės“. Teismas pritarė Lietuvos banko pozicijai dėl šių dviejų likutinės vertės nustatymo metodų patikimumo vertinimui ir remdamasis tuo bei ištyręs ir įvertinęs ieškovės pateiktą vertinimo ataskaitą, vertinimo pažymą ir atsakovo į bylą pateiktą aukciono ataskaitą dėl apgadintos transporto priemones vertės bei susijusius įrodymus, sprendė, kad yra pagrindas, nustatant transporto priemonės likutinę vertę šioje byloje vadovautis ieškovės pateikta turto vertintojo J. A. transporto priemonės vertinimo pažyma.
  5. Teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad neremontuotinos ir negalinčios grįžti į viešąjį eismą transporto priemonės vertė yra lygi metalo laužo kainai, galiojusiai rinkoje, todėl ieškovės likutinės vertės paskaičiavimą, atliktą tinkamą kvalifikaciją turinčio eksperto, laikė paskaičiuotu atitinkant įteisintą metodiką (atitinka SEAKĮ nuostatas) ir ginčo automobilio likutinė vertė yra 2‘411 Eur. Teismas sprendė, jog ieškovei vandalams suniokojus automobilį buvo padaryta žalos už 8‘614 Eur, dalį žalos atsakovė atlygino (3‘132 Eur), todėl iš atsakovės priteisė likusios žalos dydžio draudiminę išmoką – 5‘374 Eur (5‘482 Eur- 180 Eur frančizė).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas If P&C Insurance AS prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
  2. Apelianto nuomone, teismas pažeidė CPK 270 straipsnyje įtvirtintus imperatyvius reikalavimus, keliamus sprendimo turiniui (konkrečiai - sprendimo motyvuojamajai daliai), nes priimdamas sprendimą vadovavosi vien tik ieškovės pateiktais argumentais (įrodymais) ir visiškai nevertino bei netyrė apelianto procesiniuose dokumentuose (ir teismo posėdžių metu) išdėstytų argumentų (pateiktų įrodymų). Be to, teismas ne tik kad nepateikė argumentų, dėl kurių atsakovo pateiktus įrodymus atmetė, tačiau jų sprendime apskritai net nepaminėjo. Teismas nepagrįstai rėmėsi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) 27 straipsnio 6 dalimi, nes šis įstatymas nereglamentuoja automobilio likutinės vertės apskaičiavimo metodikos. Ieškovė nurodė, kad automobilį susiremontavo ir jis dalyvauja eisme, todėl nesuprantama, kodėl teismas akcentavo transporto priemonės nedalyvavimą eisme, prilygdamas jo vertę metalo laužui, ir vadovaujasi SEAKĮ, kuris nagrinėjamoje byloje nėra taikytinas.
  3. Teismas vadovavosi Lietuvos banko 2012 m. išnagrinėtų ginčų praktikos apžvalga. Tačiau Lietuvos banko sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl sprendimo argumentavimas vien tik minėta apžvalga nėra ir negali būti laikomas tinkamu CPK 270 str. prasme.
  4. Priimdamas sprendimą, teismas pažodžiui perrašė 2017-06-26 VAT nutarties, priimtos civ. byloje Nr. e2A-885-560/2017 motyvuojamąją dalį, taip pažeisdamas LAT poziciją dėl precedentinės teismo išaiškinimų reikšmės (t. y. kad teismai privalo teisės normas aiškinti ir taikyti konkrečioje byloje, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes). Be to, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką formuoja LAT, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi VAT nutartimi.
  5. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su transporto priemonės likutinės vertės skaičiavimui. Formaliai buvo įvertinta J. A. turto vertinimo ataskaita, visiškai nepasisakė dėl pateiktos aukciono ataskaitos, kuri laikytina vienu pagrindinių apelianto poziciją dėl likutinės vertės skaičiavimo pagrindžiančių įrodymų, todėl pažeidė CPK 185 straipsnį.
  6. Teismas, tenkindamas ieškinį, išimtinai vadovavosi tik ieškovės pateikta J. A. turto vertinimo ataskaita, visiškai nepaisydamas to, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta savanoriška transporto priemonių draudimo (Kasko) sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kaip transporto priemonės sunaikinimo atveju bus nustatoma liekanų vertė. Būtent draudikui įstatymas numato pareigą nustatyti draudimo išmokos dydį (Lietuvos Respublikos įstatymo 98 str. 2 d.).
  7. Teismas ignoravo apelianto pateiktą Instrukcijos 69 punkto aiškinimą/vertinimą, kuri nedraudžia liekanų vertę nustatyti rinkos tyrimo (aukciono) būdu. Apgadintos transporto priemonės likutinė vertė skaičiuojama vadovaujantis nesugadintų pagrindinių jos dalių, kurias galima panaudoti (realizuoti), suminės vertės nustatymo principu. Ji gali būti apskaičiuojama pagal formulę.
  8. Atsakovas aukciono būdu nustatė, kad transporto priemonės realizuojamų dalių suminė vertė yra 7‘460 Eur. Tuo tarpu ieškovės pateiktoje J. A. turto vertinimo ataskaitoje nurodoma teorinė transporto priemonės likutinė vertė yra tris kartus mažesnė – 2‘482 Eur. Atsakovas, priimdama sprendimą dėl draudimo išmokos, vadovavosi ne teoriniu transporto priemonės likutinės vertės skaičiavimu pagal Instrukcijoje nurodytą formulę, o tuo pačiu Instrukcijoje nurodytu suminės vertės nustatymo principu/metodu, t. y. už kiek ieškovės transporto priemonė gali būti nupirkta rinkoje tokios būklės, kokios ji yra po aptariamo įvykio.
  9. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo pateikto susitarimo dėl dalyvavimo internetiniame aukcione tvarkos, kuriame detaliai nurodytos visos aukciono dalyvių (pirkėjų) teisės ir pareigos. Šis susitarimas nagrinėjamos bylos kontekste svarbus paneigiant teismuose vyraujantį mitą dėl aukcionų nepatikimumo. Pažymėtina, jog EVGAUTO organizuojamuose aukcionuose dalyvaujantys pirkėjai yra registruoti vartotojai (naudotų automobilių dalių pardavėjai, remonto įmonės ir pan.), kurie sudaro su šia įmone sutartis (būtent minėtą susitarimą), ir įsipareigoja nupirkti konkrečią transporto priemonę, jei jų pasiūlyta kaina bus aukščiausia. Aukcionas šiai dienai yra pats objektyviausias likutinės vertės nustatymo būdas, kuris parodo, už kiek sugadinta transporto priemonė gali būti parduota.
  10. Teismas nieko nepasisakė dėl apelianto į bylą pateiktos 2016-04-26 UAB „SMART CLAIMS“ Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 16-0020, kuri, vertinant ją su ieškovės pateikta J. A. turto vertinimo ataskaita, laikytina vienodą įrodomąją galią turinčiu įrodymu. Teismas ignoravo atsakovo argumentus, jog UAB „SMART CLAIMS“ ataskaitoje (konkrečiai - Turto vertės nustatymo pažymoje) kilnojamojo turto vertintojas nurodė tiek vadinamą teorinę transporto priemonės likutinę vertę (3‘560 Eur), tiek ir aukciono būdu nustatytą likutinę vertę (7‘460 Eur). Teismas taip pat neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog visais atvejais žalos atlyginimas turi būti teisingas (ypač įvertinus tai, jog savo automobilį ieškovė susiremontavo ir toliau eksploatuoja, o teorinė likutinė vertė, kuria teismas vadovavosi priimdamas Sprendimą, yra 3 kartus mažesnė, nei nustatyta aukciono būdu).
  11. Mano, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, apskritai netyrė ir nevertino iš esmės visų apelianto pateiktų įrodymų, ko pasėkoje buvo priimtas akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.
  1. Atsiliepimu į atsakovo If P&C Insurance AS apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas išsamiai nurodė argumentus ir motyvus pagal kuriuos priėmė sprendimą, buvo atsižvelgta tiek į ieškovės, tiek į atsakovės pateiktus argumentus. Tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, rėmėsi analogiška praktika, aiškinosi kaip sprendžia analogiškus ginčus Lietuvos bankas. Ieškovė sudarydama sutartį su atsakove, nesitarė, jog automobilio likutinė vertė bus nustatoma aukciono būdu. Šalys aiškiai susitarė, kad liekanų vertė nustatoma pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją arba remiantis nepriklausomų ekspertų išvadomis. Be to, ekspertai nustatydami liekanų vertę taip pat taiko Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją.
  2. Ginčo dėl to, kad remontuoti transporto priemonę šiuo atveju nebuvo ekonomiškai tikslinga, dėl transporto priemonės rinkos vertės iki eismo įvykio byloje nebuvo. Ta aplinkybė, kad ieškovė automobilį susiremontavo nėra svarbi, nes pagal pateiktus skaičiavimus automobilį remontuoti buvo netikslinga ir atsakovas su tuo sutiko, apskaičiuodamas draudimo išmoką kaip likutinės vertės ir automobilio vertės prieš sugadinimą santykį. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (Tvarka) 11 punkte nustatyta, kad likutinė vertė – tai apgadintos transporto priemonės vertė, nustatyta pagal įteisintą skaičiavimo metodiką. Pagal Tvarkos 69 punktą, apgadintos transporto priemonės likutinė vertė skaičiuojama vadovaujantis nesugadintų pagrindinių jos dalių, kurais galima panaudoti (realizuoti), suminės vertės nustatymo principu. Ši Tvarka yra privaloma vykdant transporto priemonių vertinimą ir taikoma Lietuvos Respublikoje ir užsienyje registruotoms transporto priemonėms. Ši Tvarka nenustatė, kad automobilio likutinė vertė bus apskaičiuojama pagal draudimo kompanijos siūloma taikyti metodą – liekanų vertę nustatant aukciono būdu.
  3. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas 2016-12-14 priėmė neprivalomo pobūdžio Sprendimą, kuriame nurodė, jog atsakovo paskaičiuota likutinė vertė neatitinka Taisyklių 76 punkto. Tik po atsakovo ir ieškovės sudarytos draudimo sutarties buvo pakeistos draudimo taisyklės Nr. 001, kurios negali būti taikomos šiam ginčui spręsti, nes jokie teisės aktai atgal negalioja, išskyrus išimtis, kurios šame ginče netaikomos. Atsakovas nebuvo nurodęs prieš sudarant sutartį, jog automobilio liekanų vertė bus nustatoma aukciono būdu. Mano, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
  2. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sugadintos transporto priemonės likutinės vertės nustatymo, draudimo išmokos dydžio padidinimo. Apeliantas, draudimo bendrovė If P&C Insurance AS, veikianti per If P&C Insurance AS filialą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai jo nemotyvavo, vadovavosi tik ieškovės pateiktais įrodymais ir visiškai netyrė atsakovo pateiktų įrodymų ir dėl jų nepasisakė.
  3. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes, o taip pat turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai motyvavo skundžiamą sprendimą ir pažeidė CPK normas. Kolegija, vertindama šį pažeidimą viso skundžiamo sprendimo kontekste, daro išvadą, kad skundžiamas teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas. Vien tai, kad teismas atskirai neišvardijo visus atsakovo įrodymus ir dėl jų nepasisakė, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis).
  4. Byloje nustatyta, kad ieškovė L. V. (Draudėja) ir atsakovas If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialą (Draudikas), 2016 m. sausio 6 d. sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, kurios pagrindu apdraudė turtinius interesus, susijusius su transporto priemone VW TIGUAN, valstybinis Nr. ( - ), pagaminimo metai – 2012, valdymu, naudojimu ir disponavimu pagal nurodytas draudimo apsaugos ir papildomas sąlygas. Draudėja patvirtino, kad pasirašydama draudimo liudijimą gavo draudimo taisyklių kopiją (b. l. 7-8). Automobilis VW TIGUAN 2016-02-08 buvo suniokotas, o asmenys, suniokoję automobilį nenustatyti. Atsakovas, gavęs pranešimą apie autoįvykį, įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2016 m. gegužės 6 d. pranešimu informavo ieškovę, kad, suskaičiavo 3‘132 Eur draudimo išmoką, remdamasis eksperto paskaičiavimais (b. l. 77). Ieškovė su atsakovo paskaičiavimais apie automobiliui padarytą žalos dydį nesutiko, nesutikimą įrodinėjo J. A. įmonės „Vertona“ lengvojo automobilio VW TIGUAN, valst. Nr. ( - ) įvertinimo ir nuostolių nustatymo ataskaita (b. l. 9-71, 72-76, 163-164).
  5. Šalių ginčas yra tik dėl Draudėjos automobilio VW TIGUAN, valst. Nr. ( - ), likutinės vertės. Sutiktina su apelianto argumentu, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) nuostatos automobilio likutinės vertės apskaičiavimo metodikos nereglamentuoja, tačiau pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas automobilio likutinę vertę, šiuo įstatymu nesivadovavo. Nagrinėjamu atveju automobilio likutinė vertė turėjo būti apskaičiuota pagal If P&C Insurance AS filialo Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 001 (toliau – Taisyklės), galiojusias ieškovei 2016 m. sausio 6 d. sudarius Transporto priemonių draudimo sutartį su draudimo bendrove. Taisyklės nustato, kad nuostoliai dėl transporto priemonės sunaikinimo ar praradimo (vagystės) gali būti atlyginami nauja arba rinkos verte. Nuostoliai dėl transporto priemonės sunaikinimo, praradimo (vagystės) atlyginant nauja verte yra lygūs: transporto priemonės sunaikinimo atveju nuostolis, padarytas transporto priemonei, yra lygus transporto priemonės draudimo sumai atėmus liekanų vertę; transporto priemonės praradimo atveju nuostolis, padarytas transporto priemonei, yra lygus transporto priemonės draudimo sumai. Nuostolis dėl transporto priemonės sunaikinimo ar transporto priemonės praradimo (vagystės) atlyginant rinkos verte yra lygus: transporto priemonės sunaikinimo atveju nuostolis, padarytas transporto priemonei, yra lygus transporto priemonės rinkos vertės prieš pat draudžiamąjį įvykį ir liekanų vertės skirtumui; transporto priemonės praradimo atveju nuostolis, padarytas transporto priemonei - tai suma ne didesnė už transporto priemonės rinkos vertę prieš pat draudžiamąjį įvykį. Liekanų vertė nustatoma pagal galiojančią Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją arba remiantis nepriklausomų ekspertų išvadomis. Jei, Draudiko sutikimu, šios liekanos perduodamos jam, liekanų likutinė vertė neišskaičiuojama (Taisyklių 68-69, 76 punktai). Pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją apgadintos transporto priemonės likutinė vertė skaičiuojama vadovaujantis nesugadintų pagrindinių jos dalių, kurias galima panaudoti (realizuoti), suminės vertės nustatymo principu (Instrukcijos 69 punktas).
  6. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos banko 2012 m. išnagrinėtų ginčų praktikos apžvalga, nes Lietuvos banko sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau visiškai nevertino ir nepasisakė dėl 2017-02-21 Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR Finansų ministerijos rašto „Dėl kelių transporto priemonių vertinimo specialiųjų taisyklių taikymo“, kuriame nurodoma, kad „<...žalos nustatymas yra draudiku prerogatyva...> ir kad „<...vertintojas turi rengti turto vertinimo ataskaitą, o ne žalos skaičiavimus ar ekspertizės aktą>.
  7. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos argumentus, pažymi, kad tiek Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento sprendimas, tiek ir apelianto pateiktas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas (b. l. 79-83, 136-138) yra neprivalomo rekomendacinio pobūdžio. Tuo tarpu šalys, sudarydamos Transporto priemonių draudimo sutartį, susitarė, kad If P&C Insurance AS filialo Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 001 yra draudimo sutarties dalis, todėl pirmiausia turi būti vadovaujamasi sutartimi.
  8. Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalis). Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-395/2010, kt.).
  9. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad sutartyje nebuvo susitarta, kad automobilio likutinė vertė bus nustatoma aukciono būdu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad šiuo atveju aukcionas yra objektyviausias likutinės vertės nustatymo būdas. Byloje pateiktos dvi nuostolių vertinimo ataskaitos: J. A. įmonės „Vertona“, kuri atlikta ieškovės iniciatyva ir UAB „Smart Claims“, kuri atlikta draudimo bendrovės užsakymu (b. l. 103-135). Iš pateiktų ataskaitų matyti, kad abu vertintojai, prieš teikdami išvadas, sužalotą automobilį apžiūrėjo. J. A. įmonė „Vertona“ padarė išvadą, kad automobilio VW TIGUAN, valst. Nr. ( - ) rinkos vertė 11‘025 Eur, remonto kaštai – 16‘835,83 Eur, likutinė vertė – 2‘411 Eur. UAB „Smart Claims“ padarė išvadas, kad transporto priemonės VW TIGUAN, valst. Nr. ( - ) rinkos vertė 10‘700 Eur, atkūrimo kaštai – 18‘063,92 Eur, likutinė vertė – 3‘560 Eur. Akivaizdu, kad abu vertintojai, apžiūrėję apgadintą automobilį, padarė iš esmės vienodas išvadas dėl jo likutinės vertės. Ta aplinkybė, kad UAB „Smart Claims“ nurodė draudimo bendrovės pateiktą aukciono vertinimo išrašą, nepatvirtina, kad turto vertintojas sutiko su aukciono, kuriame automobilis nebuvo apžiūrėtas, o pati išvada nedetalizuota, vertinimu. Kolegijos vertinimu, atsakovas, nors ir užsakė UAB „Smart Claims“ įvertinti apgadinto automobilio nuostolius, vertintojo išvadų neginčijo, bet ir nesivadovavo jomis, pasirinkdamas naudingesnį variantą, aukciono nustatyta vertę ir tokiu būdu nepagrįstai sumažino draudimo išmoką ieškovei.
  10. Kaip žinia, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktika, ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-257-701/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-409/2008).
  11. Pagal CK 6.997 straipsnio 1 dalį turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį draudimo suma - draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus. Šalys, sudarydamos draudimo sutartį, susitarė, kad draudimo suma lygi transporto priemonės rinkos vertei draudžiamojo įvykio dieną (b. l. 7). Įstatymas reglamentuoja, kad žala, padaryta asmens turtui, turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pagrįstai teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas jis turi pareigą nustatyti draudimo išmokos dydį. Tačiau šis įstatymas įpareigoja Draudiką ne tik nustatyti draudimo išmokos dydį, bet ir tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Be to, kaip pažymėta ankščiau (nutarties 33 punktas), sudarydamos Transporto priemonių draudimo sutartį, šalys nesitarė, kad automobilio likutinė vertė bus nustatoma aukciono būdu.
  12. Įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepasisakė dėl visų atsakovo argumentų, skaičiuojant automobilio likutinę vertę ir draudimo išmokos dydį, tačiau, ištyręs ir įvertinęs ieškovės ir atsakovo į bylą pateiktas vertinimo ataskaitas, pagrįstai nusprendė draudimo išmoką apskaičiuoti pagal turto vertintojo J. A. įmonės „Vertona“ ataskaitą. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su šią teismo išvada.
  13. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme kurias sudaro 400 Eur advokato pagalbos išlaidų, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 188-189, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti iš If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, JAK 302279548, L. V., a. k. ( - ) 400 Eur (keturis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai