Byla 2-8-780/2013
Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovams V. R. ir G. K. su trečiaisiais asmenimis V. K., V. R., R. R., V. L., O. E. D., G. S., G. R., Lazdijų rajono savivaldybės administracija ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentu

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Daivai Gvildienei, atsakovui V. R. ir jo atstovei advokatei Sondrai Venslovienei, atsakovei G. K., trečiajam asmeniui V. K. ir trečiojo asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovei Justinai Greblikaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovams V. R. ir G. K. su trečiaisiais asmenimis V. K., V. R., R. R., V. L., O. E. D., G. S., G. R., Lazdijų rajono savivaldybės administracija ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentu.

2Teisėjas išnagrinėjęs bylą

Nustatė

3Ieškiniu prašoma: 1) įpareigoti atsakovą V. R. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą medinę pirtį, esančią Veisiejų ežero apsauginėje zonoje, ( - ) (žemės sklypo unikalus Nr. ( - )), o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo; 2) įpareigoti atsakovę G. K. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą medinę terasą, sandėliuką ir karkasinę pirtelę dengtą polietilenu, esančius Veisiejų ežero apsauginėje zonoje, ( - ) (žemės sklypo unikalus Nr. ( - )), o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

4Ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovas V. R., neturėdamas statybą leidžiančio dokumento – supaprastinto statinio projekto su rašytiniais valstybės tarnautojų pritarimais, pastatė medinę pirtį, o atsakovė G. K., neturėdama statybą leidžiančio dokumento – supaprastinto statinio projekto su rašytiniais valstybės tarnautojų pritarimais, pastatė medinę terasą, medinį sandėliuką ir karkasinę pirtelę žemės sklype, esančiame ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams ir visiems tretiesiems asmenims. Dėl šių statybos darbų atsakovams buvo surašyti savavališkos statybos aktai ir reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau atsakovai per nustatytą terminą reikalavimų neįvykdė ir statybą leidžiančių dokumentų nepateikė, todėl ieškovas prašo įpareigoti atsakovus vykdyti reikalavimus. Pasikeitus teisiniam statybų reglamentavimui statybą leidžiantis dokumentas šiuo metu yra tik žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, nes ginčo statiniai yra nesudėtingi I grupės statiniai, kuriems supaprastinto projekto rengti šiuo metu nereikia. Abiejų atsakovų byloje pateikti žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai nėra tinkami, kad juos būtų galima pripažinti statybą leidžiančiu dokumentu, nes atsakovo V. R. pateiktas sutikimas yra be datos, o abiejų atsakovų sutikimus pasirašė J. S. R., kuris pasirašymo metu nebuvo žemės sklypo bendraturtis. Dviejų šio žemės sklypo bendraturčių, kuriems J. S. R. padovanojo savo dalį, rašytinio sutikimo atsakovai neturi. Ieškovas sutinka, kad atsakovų žemės sklype statyba nėra visiškai draudžiama, kad statiniai teoriškai gali būti įteisinti jeigu atsakovai gautų visų žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus, įkurtų ūkininko ūkį ir parengtų kaimo plėtros žemėtvarkos projektą arba pakeistų žemės naudojimo paskirtį.

5Atsakovas V. R. su ieškiniu sutinka iš dalies. Jis sutinka, kad savo pirtį pasistatė savavališkai, neturėdamas supaprastinto projekto su reikalingais pritarimais, tačiau prašo leisti ją įteisinti, kadangi visi žemės sklypo bendraturčiai rašytinį sutikima jam jau davė ir jie siekia atsidalinti žemės sklypą į šešis atskirus sklypus, o pagal atsidalijimo projektą jam ir trečiajam asmeniui V. K. tenkančiame žemės sklype V. K. vyras rengiasi įkurti ūkininko ūkį, kuriame ir bus jo pastatyta pirtis. Kad sutikimą davęs bendraturtis J. S. R. nėra žemės sklypo savininkas jis sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, viešame registre savininku buvo nurodytas būtent J. S. R., todėl ir sutikimą gavo iš jo, o ne iš šiuo metu viešame registre nurodytų savininkų. Tačiau leidus įteisinti statybą jis gautų sutikimus ir iš naujų savininkų. Dėl atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla, kurios nagrinėjimas gali užtrukti, todėl prašo leisti gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališką statybą per pusantrų metų.

6Atsakovė G. K. su ieškiniu sutinka iš dalies. Ji sutinka, kad savo medinę terasą, sandėliuką ir karkasinę pirtelę pasistatė savavališkai, neturėdama supaprastinto projekto su reikalingais pritarimais ir sutinka su reikalavimu nugriauti medinę terasą ir karkasinę pirtelę, nes pastarąją jau nugriovė, o terasą ketina nugriauti pavasarį. Tačiau ji prašo leisti įteisinti medinį sandėliuką, kadangi visi žemės sklypo bendraturčiai rašytinį sutikima jai davė, ji taip pat siekia atsidalinti žemės sklypą ir ketina pakeisti jo paskirtį, kad būtų leidžiama statyba. Kad sutikimą davęs bendraturtis J. S. R. nėra žemės sklypo savininkas ji sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, viešame registre savininku buvo nurodytas būtent J. S. R., todėl ir sutikimą gavo iš jo, o ne iš šiuo metu viešame registre nurodytų savininkų. Tačiau ir jų sutikimą atsakovė gali gauti. Be to, jos sklype yra buvusi sodyba ir tą nustatė savivaldybės komisija. Kadangi dėl atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla, kurios nagrinėjimas gali užtrukti, todėl ji taip pat prašo leisti gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališką statybą per pusantrų metų.

7Byloje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), Veisiejų ežero apsauginėje zonoje atsakovas V. R. savavališkai pastatė 3,20 m x 4,20 m dydžio medinę pirtį, o atsakovė G. K. savavališkai pastatė 5,00 m x 5,00 m dydžio medinę terasą, 5,30 m x 2,50 m dydžio sandėliuką ir 2,50 m x 2,20 m dydžio karkasinę pirtelę dengtą polietilenu. Dėl šių statinių atsakovui V. R. 2010-09-27, o atsakovei G. K. 2010-09-24 buvo surašyti savavališkos statybos aktai, o 2010-12-02 abiems atsakovams surašyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Abu atsakovai per Statybos įstatymo 28 str. 3 d. nustatytą terminą negavo statybą leidžiančių dokumentų ir neįvykdė reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl savavališkos statybos padariniai turi būti šalinami teismui priimant vieną iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje numatytų sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kad statyba atsakovams priklausančiame žemės sklype pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus nėra visiškai draudžiama ir neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, abiems atsakovams leistina gauti statybą leidžiančius dokumentus ir įteisinti savavališką statybą per teismo nustatytą terminą.

8Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

9Dėl savavališkos statybos

10Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

112010-09-27 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-100927-00013-(14.12), patvirtina, kad ( - ), apie 8 m atstumu nuo Veisiejo ežero yra pastatyta 3,20 m x 4,20 m dydžio medinė pirtis, priklausanti V. R.. Akte nurodyta, kad statinys laikomas nesudėtingu, o statybos leidimo nėra (T 1, b. l. 15-17).

122010-09-24 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-100924-00012-(14.12), patvirtina, kad ( - ), yra pastatyta 5,00 m x 5,00 m dydžio medinė terasa, 5,30 m x 2,50 m dydžio sandėliukas ir 2,50 m x 2,20 m dydžio karkasinė pirtelė (dengta polietilenu), priklausanti G. K.. Akte nurodyta, kad statiniai laikomi nesudėtingais, o statybos leidimo nėra (T 1, b. l. 48-50).

13Pagal savavališkos statybos aktų surašymo metu galiojusį Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintą 2002-04-16 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 184, visi atsakovų statiniai buvo priskiriami I grupės nesudėtingų statinių kategorijai (reglamento 8 p., 1 priedo 1 lentelės 1 ir 4 eilutės, 2 lentelės 37 eilutė), kuriems statyti buvo reikalingas supaprastintas statinio projektas su raštiškais valstybės tarnautojų pritarimais (reglamento 12.2 p.). Nei vienas iš atsakovų savavališkos statybos nustatymo metu neturėjo šių statybą leidžiančių dokumentų ir pripažino, kad pastatus pasistatė be jokių statybą leidžiančių dokumentų.

14Atsižvelgiant į tai, kad abu atsakovai pripažįsta savavališkos statybos faktą, kuriuo savo reikalavimą grindžia ieškovas (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 187 straipsnis), V. R. ir G. K. statiniai pripažintini savavališka statyba, kurios padarinius reikia šalinti įstatymo nustatyta tvarka, nes atsakovai ir po savavališkos statybos akto surašymo, per Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, negavo statybą leidžiančio dokumento.

15Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo

16Civilinio kodekso (toliau CK) 4.103 str. 3 d. nustato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka, todėl savavališkos statybos padariniai šalinitini pagal Statybos įstatymo 28 straiapnį, kuris ir reglamentuoja šią procedūrą.

17Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo (2010-07-02 Nr. XI-992 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010-10-01) 24 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymo dėl savavališkų statybų nuostatos taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl nepaisant to, kad savavališka statyba buvo nustatyta dar iki šios nuostatos įsigaliojimo, savavališkos statybos padariniai šalintini pagal galiojančią Statybos įstatymo 28 straipsnio redakciją.

18Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė G. K. sutinka su ieškinio reikalavimais įpareigoti ją nugriauti savavališkai pastatytą 5,00 m x 5,00 m dydžio medinę terasą ir 2,50 m x 2,20 m dydžio karkasinę pirtelę (dengtą polietilenu), remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 2 punktu, ši ieškinio dalis tenkintina ir G. K. įpareigotina nugriauti šiuos savavališkai pastatytus statinius per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Nors atsakovė paskutiniame teismo posėdyje nurodė, kad savo pirtelę jau nugriovė, tačiau ieškovui apie tai nepranešė ir kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių šį faktą teismui nepateikė, todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintinas. Pabrėžtina, kad toks sprendimas nepažeis atsakovės interesų, nes ieškovui įstatymų nustatyta tvarka konstatavus faktą, kad statinys iš tiesų nugriautas, ši teismo sprendimo dalis bus laikoma įvykdyta.

19Tačiau Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis numato ne tik ieškovo prašomą taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – savavališkai pastatytų statinių nugriovimą, bet ir atsakovų prašomą taikyti būdą – savavališkų statybos darbų įteisinimą. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktą teismas gali įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

20Šioje byloje nėra ginčo, kad pagal galiojančius statybą reglamentuojančius teisės aktus savavališkų statybų įteisinimui abiems atsakovams šiuo metu reikalingas vienintelis statybą leidžiantis dokumentas - žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai, nes atsakovo V. R. pastatyta medinė pirtis ir atsakovės G. K. pastatytas medinis sandėliukas yra I grupės nesudėtingi statiniai (2010-09-27 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 lentelės 2 ir 5 eilutės), pastatyti ne valstybei, o jiems nuosavybės teise priklausančioje žemėje, ir nesantys kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, todėl jiems nereikalingas supaprastintas projektas (Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p., 23 str. 1 d. 4 p.,5 p., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 p., 6 priedo 3. p.).

21Tokius bendraturčių rašytinius sutikimus abu atsakovai bylos nagrinėjimo metu gavo ir pateikė teismui, tačiau ginčas byloje kilo dėl to ar šie rašytiniai sutikimai gali būti pripažįstami statybą leidžiančiu dokumentu ar ne.

22Nors atsakovo V. R. pateiktas bendraturčių rašytinis sutikimas yra be datos, tačiau vien tik šis formalus dokumento trūkumas savaime nėra pagrindas laikyti jį niekiniu kaip teigia ieškovas. Šiuo atveju akivaizdu, jog sutikimas buvo duotas nagrinėjant bylą teisme ir bendraturčių valia buvo išreikšta savavališkos statybos padarinių šalinimo proceso metu. To pakaktų konstatuoti, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas šalinant savavališkos statybos padarinius, jeigu savo valią būtų išreiškę visi bendraturčiai. Tačiau iš byloje esančių 2011-09-19 ir 2012-12-12 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog savavališkos statybos nustatymo ir ieškinio pareiškimo metu viešame registre kaip vienas iš bendraturčių buvo nurodytas J. S. R. (T 1, b. l. 31-32), o nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad atitinkamos šio žemės sklypo dalies savininku jis nėra jau nuo 2004-12-23, kai savo dalį bendrojoje nuosavybėje padovanojo G. S. ir G. R. (T 2, b. l. 97-98). Vadinasi atsakovai, bylos nagrinėjimo metu siekdami gauti visų žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus, turėjo gauti ir minėtų bendraturčių G. S. ir G. R. sutikimus, nes būtent jie, o ne J. S. R., nuo 2004-12-23 yra šio žemės sklypo savininkai. Pabrėžtina, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1dalis). Todėl tik daikto savininkas turi teisę sudaryti bet kokius sandorius, susijusius su tuo daiktu. Šiuo atveju kitam bendraturčiui duodamas žemės sklypo bendraturčio rašytinis sutikimas dėl statybos darbų bendrame žemės sklype yra vienašalis sutikimą duodančiojo bendraturčio sandoris, nes tokiais veiksmais, sutikimą duodantis bendratutris siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, susijusias su bendru turtu (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad J. S. R. bylos nagrinėjimo metu nebūdamas žemės sklypo, kuriame yra nustatyta savavališka statyba, bendraturčiu, sudarė vienašalį sandorį dėl teisių, susijusių su šiuo žemės sklypu, t. y. davė rašytinį savo sutikimą abiems atsakovams, kad jų savavališkai pastatyti statiniai galėtų stovėti šiame žemės sklype (T 2, b. l. 2, 7). Toks J. S. R. vienašalis sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 4.37 straipsnio 1dalis), todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio, 1 dalis), nes sandoris sudarytas dėl turto, į kurį J. S. R. neturėjo nuosavybės teisių. Remiantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), todėl J. S. R. abiems atsakovams duotas rašytinis sutikimas dėl jų savavališkų statybų įteisinimo nepripažintinas statybą leidžiančiu dokumentu, kurį abiems atsakovams reikia gauti siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vadinasi savavališkos statybos padarinių atsakovai nepašalino iki šiol, nes nėra gavę visų žemės sklypo bendraturčių rašytinio sutikimo dėl savavališkos statybos įteisinimo. Todėl ieškovo reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, nepaisant atsakovų pateiktų kitų bendraturčių rašytinių sutikimų, yra pagrįstas. Tačiau tuo pačiu pripažintina, kad reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius nugriaunant atsakovo V. R. pirtį ir atsakovės G. K. medinį sandėliuką yra neproporcingas jų padarytiems pažeidimams.

23Byloje nėra ginčo, kad abiejų atsakovų statiniai stovi Veisiejų ežero vandens apsaugos zonoje. Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje draudžiamą veiklą paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, nėra absoliutaus draudimo statyti statinius, nes šio straipsnio 4 punktas tokiose zonose draudžia keisti tik esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose, tačiau nereglamentuoja naujų sodybų kūrimo ir statybos. Pirčių statybą paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalis, kuri leidžia pirties statybą esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų. Vadinasi Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnis kategoriškai draudžia statyti tokius pastatus, kokius yra pastatę abu atsakovai, tik vandens telkinio apsaugos juostoje, bet ne vandens telkinio apsaugos zonoje už apsaugos juostos ribų. Šiuo atveju byloje nekyla ginčas, kad atsakovo statiniai nėra pastatyti Veisiejo ežero apsaugos juostoje, tą patvirtino ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (T 2, b. l. 88). Todėl atsakovų statiniai nepažeidžia šio imperatyvaus įstatymo reikalavimo, kuris būtų kliūtis įteisinti šiuos statinius. Pabrėžtina, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija sutinka, kad galimybė įteisinti atsakovų savavališkus statinius yra. Lazdijų rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad pagal savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus atsakovų žemės sklypas patenka į Lazdijų rajono savivaldybės bendrajame plane numatytą rekreacinių vietovių zoną, kurioje, galima rengti specialiuosius ir (ar) detaliuosius planus, kurie numatytų rekreacinių objektų išdėstymo tankumą, rekreacinę infrastruktūrą, ir kad atsižvelgiant į tam tikrus reikalavimus, rekreacinių pastatų ir statinių statyba vandens telkinių apsaugos zonose nėra draudžiama (T 2, b. l. 14-16). Lazdijų rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad žemės sklypuose, besiribojančiuose su vandens telkiniu, naujus rekreacinius pastatus galima statyti pagal detalųjį planą (pakeitus žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio). Be to, ieškovas pripažįsta, kad pagal Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalį žemės ūkio paskirties žemėje gali būti statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai. Įstatyme nėra draudimo kurti ūkininko sodybą vandens telkinio apsaugos zonoje. Nors ieškovas nurodo, kad 1992 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9.1 punktas draudžia statyti pastatus arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos, o atsakovų statiniai yra mažesniu atstumu, tačiau šiuo atveju šis apribojimas netaikytinas, nes byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (T 1, b. l. 59–60) patvirtina, jog ginčo žemės sklypas yra Lazdijų rajono savivaldybės Vesiejų seniūnijos Paveisiejų kaime, Paveisiejų g. 2. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra ginčijami Nekilnojamojo turto registro duomenys, taip pat nenustatyta, kad minėti duomenys yra nuginčyti ar pakeisti. Vadinasi byloje nustatyta, kad atsakovų žemės sklypas ir pastatyti statiniai yra kaime, o ne už jo ribų. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju minėtų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9.1 punktas vandens telkinių apsaugos zonose nurodytas statybas nurodytais atstumais draudžia tik tuo atveju, jeigu statoma už miestų, miestelių ir kaimų ribų, o kai žemės sklypas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra kaime, tai Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9.1 punkte numatyti ribojimai netaikytini (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A525-747/2011).

24Tai reiškia, kad atsakovai turi galimybę įteisinti savavališkai pastatytus statinius tiek keisdami žemės sklypo naudojimo paskirtį, tiek jos nekeisdami, bet kurdami ūkininko ūkį, su kuo sutinka ir ieškovas.

25Nustačius, kad ieškovo prašomas taikyti savavališkų statybų padarinių šalinimo būdas nėra vienintelis galimas būdas pašalinti savavališkų statybų padarinius būtina įvertinti ar jis yra proporcingas atsakovų padarytiems pažeidimams. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001-10-02 nutarimas). 2011-01-31 nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjui reguliuojant santykius, susijusius su statybų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, pasekmių šalinimu, kyla pareiga nustatyti kriterijus arba (ir) atvejus, kuriems esant teismas, sprendžiantis dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, turėtų galimybę parinkti tinkamą poveikio priemonę statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmėms šalinti (Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarimas). Įgyvendinant šį Konstitucinio teismo nutarimą buvo pakeistas Statybos įstatymas, kurio 28 straipsnio 8 dalis kaip tik ir suteikia teismui, sprendžiančiam klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgti į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį.

26Šiuo atveju atsakovas V. R. pateikė įrodymus, kad po savavališkos statybos nustatymo jis ir žemės sklypo bendraturtė V. K. ėmėsi veiksmų įteisinti savavališkas statybas ir savavališkai pastatytą lieptą jau įteisino (T 1, b. l. 26-27), taip pat inicijavo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimą ir jaunojo ūkininko sodybos formavimą (T 1, b. l. 91-92), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas dėl sklypo atidalinimo į šešis atskirus sklypus jau parengtas, suderintas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre užregistruotas (T 1, b. l. 107-138), sutikimus iš didžiosios dalies bendraturčių jau gavo. Tiek atsakovas V. R., tiek trečiasis asmuo V. K., tiek jos sutuoktinis A. K., kuris turi jaunojo ūkininko pažymėjimą (T 1, b. l. 92), patvirtino, kad V. K. ir atsakovui V. R. po žemės sklypo padalinimo atiteksiančiame sklype kurs ūkininko ūkį, kuriame ir bus V. R. pastatyta pirtis. Atsakovė G. K. patvirtino, kad savo medinio sandėliuko įteisinimui ji pasikeis žemės paskirtį pagal Lazdijų rajono savivaldybės bendrojo plano reikalavimus, o esant reikalui nustatyti juridinį faktą, kad buvusi sodybvietė, kurios buvimo faktą nustatė Lazdijų rajono savivaldybės komisija (T 1, b. l. 28), buvo būtent jai po žemės sklypo padalinimo atiteksiančiame sklype, ji kreipsis į teismą. Įrodymų, patvirtinančių kad atsakovų pastatyti statiniai daro žalą aplinkai ar visuomenės interesams, byloje nėra. Patys atsakovų pastatyti statiniai yra nesudėtingi ir nedideli, savo išvaizda žalos kraštovaizdžiui nedaro, o didžioji dalis žemės sklypo, kuriame jie stovi, bendraturčių savo sutikimą šių statinių įteisinimui jau davė. Todėl atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą darytina išvada, kad leidimas per nustatytą terminą įteisinti savavališkai pastatytus statinius susiklosčiusioje situacijoje yra pakankamas konstatuotos savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, kuris atitinka visų procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, o reikalavimas nugriauti ginčo statinius būtų neproporcingas padarytam įstatymų pažeidimui.

27Kaip minėta, pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto redakciją teismas gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šioje normoje yra numatyta viena išimtis kada tokio leidimo teismas negali duoti. Ši norma suformuluota taip, kad teismui suteikiama teisė įpareigoti statytoją gauti visus statybą leidžiančius dokumentus, numatytus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, išskyrus vieną – Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą rašytinį žemės sklypo savininko sutikimą. Vadinasi formaliai taikant šią Statybos įstatymo išimtį, teismas negalėtų taikyti šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyto savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo, nes vienintelis statybą leidžiantis dokumentas, kurį atsakovai turėtų gauti šiuo atveju, kaip tik ir yra visų žemės sklypo savininkų rašytinis sutikimas. Tačiau vien tik formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2011 sausio 31 d nutarimai). Todėl formalus, lingvistinis įstatymo aiškinimas ir jo taikymas nėra teisingas jeigu tai daroma nevertinant įstatymo paskirties, tikslo, kuriam pasiekti jis buvo priimtas, ir konkrečių bylos aplinkybių, kurioms esant šį įstatymą reikia taikyti. Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies paskirtis turi būti suprantama kaip galimybė teismui kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pritaikyti tokį savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, kuris labiausiai atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus. Statybos įstatymas todėl ir buvo pakeistas, kad statybos, kurios nedaro žalos aplinkai, gamtai ir kitiems asmenims, ir kurių kategoriškai nedraudžia įstatymai, nebūtų griaunamos vien dėl formalių reikalavimų pažeidimų. Aiškinant Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto taikymą pabrėžtina, kad žemės sklypo savininko(ų) sutikimas ar nesutikimas dėl statybų jam priklausančiame žemės sklype yra jo teisė, kuria jis gali laisvai naudotis savo nuožiūra. Todėl Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto išimtis, pagal kurią savavališkų statinių statytojui teismas negali leisti gauti būtent tokio statybą leidžiančio dokumento, turi būti taikoma tada, kai žemės sklypo savininkas yra aiškiai išreiškęs savo nesutikimą su savavališkos statybos įteisinimu. Tokiu atveju teismas iš tiesų negalėtų leisti statytojui gauti tokio statybą leidžiančio dokumento, kurį teisę išduoti turintis asmuo jau yra atsisakęs tą padaryti, nes teismas negali pakeisti žemės sklypo savininko valios. Tačiau tuo atveju, kai vienintelis statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis žemės sklypo savininko sutikimas, o sprendžiant savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą žemės sklypo savininkas dar nėra išreiškęs savo valios dėl tokio sutikimo ir nėra atsisakęs duoti tokį sutikimą, teismas turi teisę leisti statytojui išnaudoti galimybę įteisinti savavališką statybą ir per nustatytą terminą gauti tokį sutikimą, jeigu yra visos kitos sąlygos savavališkai statybai įteisinti.

28Šioje byloje nagrinėjamu atveju ne visi žemės sklypo, kuriame yra konstatuota savavališka statyba, savininkai yra išreiškę savo valią dėl sutikimo įteisinti šias statybas, tačiau visos kitos sąlygos savavališkai statybai įteisinti yra. Be to, pabrėžtina, kad žemės sklypo bendraturčių G. S. ir G. R. sutikimų atsakovai iki bylos išnagrinėjimo pabaigos negavo tik todėl, kad jie nežinojo ir negalėjo žinoti, jog šių asmenų sutikimo jiems reikia. Byloje nustatyta, kad savo kaip bendraturčių teisinį statusą G. S. ir G. R. išviešino jau po to, kai atsakovai gavo sutikimą iš visų bendraturčių, kurie sutikimo gavimo metu buvo nurodyti viešame registre. Tai reiškia, kad atsakovai tik dėl pačių bendraturčių G. S. ir G. R. veiksmų negalėjo gauti jų sutikimo iki šiol, nes šie bendraturčiai savo nuosavybės teisių nebuvo įregistravę viešame registre. Tuo tarpu sutikimą ne iš esamų savininkų G. S. ir G. R., o iš buvusiojo savininko J. S. R., atsakovai gavo sąžiningai suklydę, t. y. pasinaudoję viešo registro duomenimis, kurie buvo sutikimo gavimo metu, tačiau neatspindėjo tikrosios padėties. Todėl esant šioms aplinkybėms atsisakymas suteikti atsakovams galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį visų žemės sklypo bendraturčių sutikimą, ir įpareigojimas iš karto nugriauti savavališkai pastatytus statinius, neatitiktų nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, nei proporcingumo principų.

29Pabrėžtina, kad leidimas atsakovams per nustatytą terminą gauti bendraturčių sutikimą, nepažeis savo valios dėl sutikimo dar neišreiškusių bendraturčių G. S. ir G. R. teisių, nes toks teismo sprendimas dar nereiškia, kad savavališkos statybos yra galutinai įteisinamos. Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog per nustatytą terminą statytojui neįvykdžius teismo reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinys nugriaunamas statytojo lėšomis. CPK 273 str. 1 d. taip pat numato, kad tame pačiame sprendime teismas gali suteikti teisę ieškovui atlikti prašomus veiksmus, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas, jei teismo įpareigojimo atsakovas neįvykdys teismo nustatytu terminu. Tai reiškia, kad abu atsakovai, norėdami per teismo nustatytą terminą įteisinti savo statinius, turės susitarti su visais bendraturčiais ir gauti jų sutikimus, kad pašalintų savavališkos statybos padarinius, o tokių sutikimų negavę jie negalės galutinai įteisinti savavališkai pastatytų statinių ir šie bus nugriauti atsakovų lėšomis. Be to, išnagrinėjus kitą civilinę bylą, kurioje bendraturčiai siekia nutraukti jų bendrąją dalinę nuosavybę, ir ginčo sklypą padalijus į kelis atskirus sklypus, bendraturčių G. S. ir G. R. sutikimų atsakovams apskirtai gali nebereikėti, jeigu jie neliks to paties žemės sklypo, kuriame stovi savavališkai pastatyti statiniai, bendraturčiais.

30Sprendžiant kokį terminą savavališkų statybų įteisinimui nustatyti atsakovams pažymėtina, kad teismo nustatytas terminas turėtų būti realus, atspindintis atsakovams būtinų atlikti procedūrų apimtį šioje konkrečioje situacijoje. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, savavališkai statybai įteisinti galinčių prireikti procedūrų kiekį, jų apimtį, taip pat tai, kad šių procedūrų atlikimas priklauso ne tik nuo atsakovų pastangų, bet ir nuo ginčo išsprendimo dėl žemės sklypo padalijimo kitoje civilinėje byloje, teisėjas sprendžia, kad vienerių metų terminas bus pakankamas statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Be to, atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, taip pat į atsakovų pastangas įteisinti savavališkas statybas ir sąžiningą jų suklydimą, dėl kurio jie negavo statybą leidžiančio dokumento iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, teismas pripažįsta, kad atsakovai neturi būti įpareigojami mokėti Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Pabrėžtina, kad šis įstatymo reikalavimas savavališko statybos įteisinimui įsigaliojo tik nuo 2013-01-01, tuo tarpu savavališka statyba buvo užfiksuota ir jos padarinių šalinimas prasidėjo dar 2010 m. rugsėjo mėnesį. Byla pagal ieškovo ieškinius iki 2013-01-01 teisme nebuvo išnagrinėta ne dėl atsakovų kaltės, nes jos nagrinėjimas teisme buvo sustabdytas dėl objektyvių priežasčių, t. y. mirus trečiajam asmeniui. Vadinasi išnagrinėjus bylą iki 2013-01-01 atsakovams nebūtų reikėję mokėti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą. Todėl įpareigojimas mokėti tokią įmoką vien tik dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, dėl kurio nėra atsakovų kaltės, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

31Ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, nes patenkinamas reikalavimas nugriauti ne visus savavališkai pastatytus statinius, tačiau kitų statinių savavališkos statybos padariniai pašalinami kitu būdu – leidžiant atsakovams per teismo nustatytą terminą įteisinti savavališką statybą. Nepaisant to kad ieškinys tenkinamas iš dalies, teismas pripažįsta, kad bylinėjimosi išlaidos neturi būti skirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), kadangi ieškinio esmę sudaro savavališkos statybos padarinių pašalinimas, o teismo pasirinktas kitoks tokių padarinių pašalinimo būdas dėl dalies statinių nereiškia, kad kokia nors ieškinio dalis buvo nepagrįsta. Ieškinio pagrindu priimant tokį sprendimą savavališkos statybos padariniai yra pašalinami. Tai reiškia, kad ieškinio tikslai yra pasiekti, o dėl visų su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų yra kalti atsakovai, kurie per jiems įstatymų suteiktą terminą nepašalino savavališkos statybos padarinių neteisminiu keliu (CPK 96 str.)

32Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, iš kiekvieno atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro po 139 Lt dydžio žyminis mokestis už ieškinį kiekvienam atsakovui, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, ir po 107 Lt bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 83 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Iš viso iš kiekvieno atsakovo priteistina po 246 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str. ir 273 str., teisėjas

Nutarė

34Ieškinį patenkinti iš dalies.

35Įpareigoti atsakovę G. K., a. k. ( - ) per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti 5,00 m x 5,00 m dydžio medinę terasą ir 2,50 m x 2,20 m dydžio karkasinę pirtelę, dengtą polietilenu, kurie pastatyti žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ). Per teismo nustatytą šešių mėnesių terminą atsakovei neįvykdžius įpareigojimo savo lėšomis nugriauti nurodytą medinę terasą ir karkasinę pirtelę, dengtą polietilenu, suteikti teisę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovės G. K. patirtas išlaidas.

36Įpareigoti atsakovę G. K., a. k. ( - ) per vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, gauti statybą leidžiantį dokumentą – žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), savininkų rašytinį sutikimą nesudėtingo I grupės statinio - 5,30 m x 2,50 m dydžio medinio sandėliuko, statybai. Jeigu per nustatytą terminą atsakovė G. K. šio reikalavimo neįvykdys, per tris mėnesius nuo šio termino pabaigos ji privalo savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą 5,30 m x 2,50 m dydžio medinį sandėliuką. Per teismo nustatytą trijų mėnesių terminą atsakovei neįvykdžius įpareigojimo savo lėšomis nugriauti statinius, suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovės G. K. patirtas išlaidas.

37Įpareigoti atsakovą V. R., a. k. ( - ) per vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, gauti statybą leidžiantį dokumentą – žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), savininkų rašytinį sutikimą nesudėtingo I grupės statinio - 3,20 m x 4,20 m dydžio medinės pirties, statybai. Jeigu per nustatytą terminą atsakovas V. R. šio reikalavimo neįvykdys, per tris mėnesius nuo šio termino pabaigos jis privalo savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą 3,20 m x 4,20 m dydžio medinę pirtį. Per teismo nustatytą trijų mėnesių terminą atsakovui neįvykdžius įpareigojimo savo lėšomis nugriauti statinį, suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo V. R. patirtas išlaidas.

38Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

39Priteisti iš atsakovės G. K. 246 Lt (du šimtus keturiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

40Priteisti iš atsakovo V. R. 246 Lt (du šimtus keturiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

41Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant... 2. Teisėjas išnagrinėjęs bylą... 3. Ieškiniu prašoma: 1) įpareigoti atsakovą V. R. per šešis mėnesius nuo... 4. Ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovas V. R., neturėdamas statybą... 5. Atsakovas V. R. su ieškiniu sutinka iš dalies. Jis sutinka, kad savo pirtį... 6. Atsakovė G. K. su ieškiniu sutinka iš dalies. Ji sutinka, kad savo medinę... 7. Byloje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. ( -... 8. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.... 9. Dėl savavališkos statybos... 10. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba - statinio... 11. 2010-09-27 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-100927-00013-(14.12),... 12. 2010-09-24 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-100924-00012-(14.12),... 13. Pagal savavališkos statybos aktų surašymo metu galiojusį Statybos techninį... 14. Atsižvelgiant į tai, kad abu atsakovai pripažįsta savavališkos statybos... 15. Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo ... 16. Civilinio kodekso (toliau CK) 4.103 str. 3 d. nustato, kad teismas statybos,... 17. Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo (2010-07-02 Nr. XI-992... 18. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė G. K. sutinka su ieškinio reikalavimais... 19. Tačiau Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis numato ne tik ieškovo... 20. Šioje byloje nėra ginčo, kad pagal galiojančius statybą... 21. Tokius bendraturčių rašytinius sutikimus abu atsakovai bylos nagrinėjimo... 22. Nors atsakovo V. R. pateiktas bendraturčių rašytinis sutikimas yra be datos,... 23. Byloje nėra ginčo, kad abiejų atsakovų statiniai stovi Veisiejų ežero... 24. Tai reiškia, kad atsakovai turi galimybę įteisinti savavališkai pastatytus... 25. Nustačius, kad ieškovo prašomas taikyti savavališkų statybų padarinių... 26. Šiuo atveju atsakovas V. R. pateikė įrodymus, kad po savavališkos statybos... 27. Kaip minėta, pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto... 28. Šioje byloje nagrinėjamu atveju ne visi žemės sklypo, kuriame yra... 29. Pabrėžtina, kad leidimas atsakovams per nustatytą terminą gauti... 30. Sprendžiant kokį terminą savavališkų statybų įteisinimui nustatyti... 31. Ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, nes patenkinamas reikalavimas... 32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str. ir 273... 34. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 35. Įpareigoti atsakovę G. K., a. k. ( - ) per šešis mėnesius nuo sprendimo... 36. Įpareigoti atsakovę G. K., a. k. ( - ) per vienerių metų terminą,... 37. Įpareigoti atsakovą V. R., a. k. ( - ) per vienerių metų terminą,... 38. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 39. Priteisti iš atsakovės G. K. 246 Lt (du šimtus keturiasdešimt šešis... 40. Priteisti iš atsakovo V. R. 246 Lt (du šimtus keturiasdešimt šešis litus)... 41. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno...