Byla 2S-186-777/2020
Dėl įpareigojimo pareikalauti ir pateikti duomenis

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovei S. S., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „( - )“, dėl įpareigojimo pareikalauti ir pateikti duomenis.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „( - )“ pirmininkę S. S. pareikalauti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „( - )“ išplėstinių (detalizuotų) statybos darbų, atliktų renovuojant gyvenamąjį namą, adresu ( - ), aktą; nustatyti, kad sprendimas turi būti įvykdytas per tris dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo; paskirti bendrijos pirmininkei S. S. baudą – po 10 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną; pareikalauti iš atsakovės 2018 m. kovo 18 d. statybos rangos sutarties patvirtintą kopiją; pareikalauti iš atsakovės patvirtintą 2017 m. visuotinio susirinkimo protokolo išrašą apie jos išrinkimą bendrijos pirmininke.

72.

8Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti visas atsakovės patirtas išlaidas.

93.

102019 m. spalio 16 d. gautas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio, kuriuo pateikė prašymą civilinę bylą Nr. 2-7998-1067/2019 nutraukti. Nurodė, kad bylos nutraukimo pasekmės ieškovei yra žinomos.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

124.

13Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. spalio 17 d. nutartimi priėmė ieškovės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo ir civilinę bylą Nr. 2-7998-1067/2019 nutraukė. Priteisė iš ieškovės 145 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei.

145.

15Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

165.1.

17Nurodė, kad atsakovė į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad atsakovė aktyviai, operatyviai reaguodavo į ieškovės siunčiamus elektroninius laiškus, atsakydavo į prašymus, teikdavo prašomus pateikti dokumentus, konstatavo, jog ieškiniu prašoma išreikalauti rašytinė medžiaga tokia apimtimi, kokia ją įmanoma pateikti, jau buvo išsiųsta ieškovei iki ieškinio pateikimo dienos.

185.2.

19Nurodė, kad atsakovė ieškovei pateikė darbų priėmimo aktus, parengtus pagal rangos sutarties 4 priede nustatytą pavyzdinę formą, ir detalizuojančius aktus, atitinkančius rangos sutarties 4a priede pateiktą pavyzdinę formą, t. y. pateikė ieškovei visus dokumentus, kurie buvo įmanomi pagal rangos sutartį. Pažymėjo, jog ieškovė pageidavo, jog atsakovė būtų įpareigota iš trečiojo asmens UAB „( - )“ pareikalauti išplėstinių (detalizuotų) statybos darbų aktus. Atsakovė savo elektroniniuose laiškuose ieškovės prašė nurodyti, dėl kokių darbų ieškovė pageidauja gauti paaiškinimus ir kokio detalumo tie paaiškinimai turėtų būti. Tačiau ieškovė nekonkretizavo savo prašymo, toliau reikalavo išplėstinių darbų atlikimo dokumentų, dėl to, teismo vertinimu, tokio prašymo atsakovė negalėjo įgyvendinti.

205.3.

21Teismas, įvertinęs šalių procesinį elgesį, tai, kad pagal byloje esančius įrodymus ieškovė reikalavo išplėstinio statybos darbų akto, kurio rengimas Rangos sutartyje nenumatytas, ieškovės nurodytas prašymas atsakovės realiai negalėjo būti įgyvendintas, bei tai, kad ieškovei užteko formalaus atsakovės kreipimosi į UAB „( - )“ tam, kad ieškovė laikytų ginčą pasibaigusiu, po procesinių dokumentų gavimo neinformavo teismo apie pasibaigusį ginčą dar iki parengiamojo teismo posėdžio skyrimo, o atsakovė atsikirtinėdama į ieškinį naudojosi teisine pagalba ir realiai patyrė išlaidas, darė išvadą, kad yra pagrindas priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

22III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

236.

24Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutarties dalį dėl 145 Eur priteisimo atsakovei ir prašymą atmesti.

257.

26Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

277.1.

28Nurodė, kad ieškinio reikalavimo esmė – reikalavimo užsakovo vardu pateikimas trečiajam asmeniui (rangovui). Teigia, jog su rangovo pateiktu atsakymu (ar atsisakymu pateikti duomenis) būtų supažindinti namo gyventojai ir visuotinio susirinkimo metu būtų sprendžiama, kokių veiksmų imtis toliau. Jei visuotinis susirinkimas įpareigotų bendrijos pirmininką imtis teisinių veiksmų ir pareikšti vienokį ar kitokį ieškinį teisme, sutarties šalys – bendrija ir rangovas – būtų ir ginčo šalys. Mano, jog tik tada trečiasis asmuo, būdamas atsakovu, galėtų ginčyti vieną ar kitą sutarties nuostatą ir tik įstatymo leidžiamu būdu – pateikdamas procesinį dokumentą (ieškinį ar priešieškinį).

297.2.

30Nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog atsakovė aktyviai ir operatyviai atsakinėjo į ieškovės elektroninius laiškus ir pateikė visus sutartyje numatytus galimus pateikti dokumentus. Mano, jog šis teiginys neatitinka tikrovės, o atsakovės atsakymus vertino kaip atsirašinėjimą. Teigia, jog prašymas patenkintas tik 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 19-31 parašius reikalavimą rangovui. Nurodo, kad jeigu atsakovė reikalavimą rangovui būtų parašiusi po 2019 m. gegužės 10 d. prašymo arba vėlesnių priminimų, šios civilinės bylos apskritai nebūtų.

317.3.

32Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškinys suformuluotas pagal 2018 m. kovo 18 d. rangos sutartyje nurodytas nuostatas, kad sutarties vykdymas sutarties šalims yra privalomas, kad formaliojo reikalavimo – užsakovo kreipimosi į rangovą, norint gauti detalizuotus darbų atlikimo aktus, – laikymasis taip pat būtinas pagal sutartį, tai, kad atsakovė tokį kreipimąsi pateikti atsisakė (iki 2019 m. rugpjūčio 5 d.) ir dėl to reikėjo kreiptis į teismą, būtent atsakovės veiksmai laikytini netinkamais, o iš ieškovės kaip šalies, kurios ieškinys patenkintas, bylinėjimosi išlaidos pralaimėjusiajai šaliai neturi būti priteisiamos.

338.

34Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

359.

36Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

379.1.

38Nurodė, kad ieškovei atsisakius ieškinio ir teismui nutraukus bylą, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, galima laikyti, jog dėl nutrauktos bylos yra priimtas atsakovei palankus sprendimas. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė LR CPK 94 straipsnio 1 d. nuostatas bei priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

399.2.

40Teigia, jog teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas pateikti išplėstinį (detalizuotą) statybos darbų aktą, kurio rengimas nenumatytas Rangos sutartyje, net negalėjo būti įgyvendintas, o ieškovė atsisakymą nuo ieškinio teismui pateikė jau po parengiamojo teismo posėdžio, t. y. po to, kai atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas bei naudojosi teisine pagalba siekdama atsikirsti į ieškinį, gintis nuo galbūt nepagrįstai pareikšto ieškinio bei rengdamasi bylos nagrinėjimui teisme.

419.3.

42Nurodė, kad ieškovė pateiktame atskirajame skunde dėsto aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, bei nėra skundžiamos nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalies dalykas. Teigia, jog ieškovė skunde nurodo aplinkybes, kurios galbūt net nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui, kadangi skunde ieškovė pateikia informaciją apie trečiojo asmens veiklą, kuri apskritai niekaip nedaro įtakos rangos sutarčiai, pasirašytai tarp DNSB „( - )“ ir UAB „( - )“, įvykdymo, bei nesusijusi su skundžiamos nutarties dalimi. Atsakovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų tai vertinti kritiškai bei apskritai nevertinti šios ieškovės pateiktos emocinio pobūdžio informacijos bei teiginių.

43Teismas

konstatuoja:

44IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

45Atskirasis skundas tenkintinas.

4610.

47Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

4811.

49Ieškovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

5012.

51Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso bruožų, sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Oganova prieš Gruziją, Nr. 25717/03, 27, 28 punktai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 28-469/2017).

5213.

53Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo argumentus yra išdėsčiusi procesiniuose dokumentuose, ieškovė nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos, ir daro išvadą, kad nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl atskirojo skundo argumentų

5414.

55Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.

5615.

57Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

5816.

59Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byla buvo baigta ieškovei pateikus atsisakymą nuo pareikšto ieškinio. Atsisakymo nuo ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovė įvykdė ieškinio reikalavimus, todėl bylos nagrinėjimas nebeteko prasmės. Tai reiškia, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tai yra pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

6017.

61Atskiruoju skundu ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis nurodė, kad ieškinio reikalavimo esmė – reikalavimo užsakovo vardu pateikimas trečiajam asmeniui (rangovui). Teigia, jog šį ieškovės reikalavimą atsakovė įvykdė po ieškinio pateikimo, todėl bylinėjimosi išlaidos jai neturėtų būti priteisiamos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog dar iki ieškinio pateikimo teismui, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. birželio 14 d., tarp ieškovės ir atsakovės vyko susirašinėjimas (t. 1, b. l. 4–10, 90–95). Ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę prašydama atsiųsti skaitmenines dokumentų, susijusių su namo renovacijos darbais, kopijas. Vienas iš prašomų pateikti dokumentų buvo išplėstinių (detalizuotų) statybos darbų, atliktų renovuojant gyvenamąjį namą adresu ( - ), aktas (toliau – ginčo aktas). Atsakovė pateikė ieškovei jos prašomas susipažinti dokumentų kopijas bei 2019 m. gegužės 17 d., 2019 m. gegužės 24 d. 2019 m. gegužės 30 d., 2019 m. birželio 12 d. elektroniniais laiškais nurodė, kad ginčo akto pateikti negali, nes tokio akto nėra. Pažymėjo, jog dokumentų, kuriuos rangovas turi pateikti kartu su sąskaita, formos yra pateiktos sutarties prieduose. Teigia, jog pagal šias formas, nurodytas sutarties 14.1 punkte, buvo pateikti aktai. Taip pat pažymėjo, jog jei ieškovei kuri nors eilutė yra neaiški, ji gali kreiptis ir jai bus paaiškinta. 2019 m. birželio 26 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę pareikalauti iš trečiojo asmens – UAB „( - )“ išplėstinių (detalizuotų) statybos darbų, atliktų renovuojant gyvenamąjį namą, adresu ( - ) aktą. Atsisakydama nuo ieškinio, ieškovė nurodė, kad atsakovė, kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. 19‑31 dėl išplėstinių (detalizuotų) statybos darbų aktų pateikimo. Nors, ieškovės vertinimu, šiuo raštu atsakovė įvykdė ieškinio reikalavimus bei nebeliko ieškinio dalyko, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios faktinės bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė, net 4 kartus elektroniniais laiškais informuodama ieškovę, kad ginčo aktas neegzistuoja ir negali egzistuoti, nes tokio akto nenumato rangos sutartis, iš esmės įvykdė ieškovės reikalavimą dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Šiuo atveju sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tos aplinkybės, jog ieškovė reikalavo išplėstinio statybos darbų akto, kurio rengimas rangos sutartyje nenumatytas ir ieškovės nurodytas prašymas atsakovės realiai negalėjo būti įgyvendintas, bei į tai, kad ieškovei užteko formalaus atsakovės kreipimosi į UAB „( - )“ tam, kad ieškovė laikytų ginčą pasibaigusiu, leidžia daryti išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos iš esmės atsirado dėl ieškovės veiksmų, o ieškovės reikalavimas buvo įvykdytas dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

6218.

63Ieškovė nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog atsakovė aktyviai ir operatyviai atsakinėjo į ieškovės elektroninius laiškus ir pateikė visus sutartyje numatytus galimus pateikti dokumentus. Mano, jog šis teiginys neatitinka tikrovės, o atsakovės atsakymus vertino kaip atsirašinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė operatyviai atsakinėjo į visus ieškovės elektroninius laiškus, įvykdė visus ieškovės reikalavimus pateikti prašomas dokumentų kopijas, išskyrus vieną reikalavimą, t. y. pateikti ginčo aktą, kadangi toks dokumentas realiai neegzistavo ir atsakovė jo pateikti negalėjo. Šios aplinkybės nustatytos šios nutarties 17 punkte. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. UAB „( - )“ atsakymas, kuriuo trečiasis asmuo nurodė, kad minėtas ginčo aktas neegzistuoja. Taip pat akcentuotina tai, kad atsakovė, nurodydama, jog ginčo aktas neegzistuoja, atkreipė dėmesį, jog jai buvo pateikti darbų atlikimo aktai, kur ji gali rasti norimą informaciją, be to, nurodė, kad, esant neaiškiems duomenims, ji gali kreiptis ir jai bus paaiškinta. Visos šios aplinkybės rodo, kad atsakovė aktyviai ir operatyviai atsakinėjo į ieškovės elektroninius laiškus, bendradarbiavo su ieškove, todėl darytina išvada, kad atsakovės atsakymai negali būti vertinami kaip atsirašinėjimas, o šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

6419.

65Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, nagrinėdamas bylą, be kita ko, privalo patikrinti, jog į bylą teikiami procesiniai dokumentai atitiktų jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 115 straipsnis). CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – su rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.

6620.

67Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovė prašydama priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, tai yra sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą (t. 1, b. l. 115–116), tačiau į bylą nepateikė advokato padėjėjo E. Ž. praktikos vadovo (advokato) leidimo atstovauti kliento interesams konkrečioje byloje. Kaip matyti, pateiktose sąskaitose apibūdinant teisinių paslaugų pobūdį nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė už dokumentų analizę, konsultaciją rengiant atsiliepimą į ieškinį ir nors advokato padėjėjas nedalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau atsižvelgiant į šios nutarties 19 punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog advokato padėjėjo konsultacijų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, todėl siekiant priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, į bylą turėjo būti pateiktas advokato (advokato padėjėjo E. Ž. praktikos vadovo) leidimas atstovauti atsakovei šioje byloje. Nesant advokato leidimo, nėra išpildomi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai nustatyti advokatų padėjėjams, todėl nėra pagrindo teigti, jog advokato padėjėjo teisinės pagalbos apmokėjimas gali būti pripažįstamas atlygintinomis išlaidomis pagal CPK 98 straipsnį, todėl atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

6821.

69Įvertinęs visus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

7022.

71Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl iš dalies netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri iš dalies naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

7223.

73Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei į bylą pateikė 2019 m. lapkričio 19 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2019-EZ-0084 ir 2018 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymą Nr. 387, kuriuo atsakovė sumokėjo advokato padėjėjui 180 Eur už konsultaciją rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Iš minėtoje sąskaitoje nurodyto teisinių paslaugų pobūdžio matyti, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė už dokumentų analizę, konsultaciją rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, tačiau į bylą nėra pateiktas advokato padėjėjo E. Ž. praktikos vadovo (advokato) leidimas atstovauti atsakovei šioje byloje. Kaip minėta šios nutarties 19–20 punktuose, advokato padėjėjo konsultacijų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, todėl siekiant priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, į bylą turėjo būti pateiktas advokato (advokato padėjėjo E. Ž. praktikos vadovo) leidimas atstovauti atsakovei šioje byloje. Nesant advokato leidimo, nėra išpildomi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai advokatų padėjėjams, todėl nėra pagrindo teigti, jog advokato padėjėjo teisinės pagalbos apmokėjimas gali būti pripažįstamas atlygintinomis išlaidomis pagal CPK 98 straipsnį, todėl atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme taip pat nepriteistinos.

7424.

75Ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, todėl šis klausimas nespręstinas.

76Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

77panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės V. T. atsakovei S. S. priteista 145 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės S. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. T. atskirąjį... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti... 7. 2.... 8. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti... 9. 3.... 10. 2019 m. spalio 16 d. gautas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio, kuriuo... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. 4.... 13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. spalio 17 d.... 14. 5.... 15. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:... 16. 5.1.... 17. Nurodė, kad atsakovė į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad... 18. 5.2.... 19. Nurodė, kad atsakovė ieškovei pateikė darbų priėmimo aktus, parengtus... 20. 5.3.... 21. Teismas, įvertinęs šalių procesinį elgesį, tai, kad pagal byloje... 22. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 23. 6.... 24. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo... 25. 7.... 26. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:... 27. 7.1.... 28. Nurodė, kad ieškinio reikalavimo esmė – reikalavimo užsakovo vardu... 29. 7.2.... 30. Nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog atsakovė aktyviai ir... 31. 7.3.... 32. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad... 33. 8.... 34. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės... 35. 9.... 36. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:... 37. 9.1.... 38. Nurodė, kad ieškovei atsisakius ieškinio ir teismui nutraukus bylą,... 39. 9.2.... 40. Teigia, jog teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas pateikti išplėstinį... 41. 9.3.... 42. Nurodė, kad ieškovė pateiktame atskirajame skunde dėsto aplinkybes, kurios... 43. Teismas... 44. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 45. Atskirasis skundas tenkintinas.... 46. 10.... 47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 48. 11.... 49. Ieškovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio... 50. 12.... 51. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo... 52. 13.... 53. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį... 54. 14.... 55. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria... 56. 15.... 57. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios... 58. 16.... 59. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byla buvo baigta ieškovei pateikus... 60. 17.... 61. Atskiruoju skundu ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo... 62. 18.... 63. Ieškovė nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog atsakovė... 64. 19.... 65. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, nagrinėdamas... 66. 20.... 67. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovė prašydama priteisti jos... 68. 21.... 69. Įvertinęs visus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 70. 22.... 71. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad... 72. 23.... 73. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašė priteisti jos patirtas... 74. 24.... 75. Ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, todėl šis klausimas... 76. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 77. panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio...