Byla 2K-420-677/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

2sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

3dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,

4teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. N. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžio dalies, kurio A. N. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK): pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl T. R. pažymos) 30 MGL (3900 Lt, t. y. 1129 Eur) dydžio bauda, 22 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl A. M. pažymos) – 25 MGL (3250 Lt, t. y. 941 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (dėl M. R. pažymos) – 30 MGL (3900 Lt, t. y. 1129 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (dėl R. Č. pažymos) – 30 MGL (3900 Lt, t. y. 1129 Eur) dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė A. N. paskirta 50 MGL (6500 Lt, t. y. 1882 Eur) dydžio bauda.

6Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. nuosprendis, kuriuo iš dalies patenkinus nuteistosios A. N. apeliacinį skundą, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant jo dalis, kuriomis A. N. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl T. R. pažymos), 300 straipsnio 1 dalį (dėl M. R. pažymos), 22 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl A. M. pažymos) ir subendrintos jai paskirtos bausmės, ir ji dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl T. R. pažymos), 300 straipsnio 1 dalį (dėl M. R. pažymos) išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, o dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl A. M. pažymos) išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, taip pat jai patikslintas kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl R. Č. pažymos) dėl pažymos datos. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. N. palikta galioti nepakeista.

7Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. J., E. I. (E. I.), P. M. ir S. S., o I. S. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir jai baudžiamoji byla nutraukta, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

9A. N. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, sukurstyta P. M. ir kartu su juo veikiančių E. I. bei tyrimo metu nenustatyto asmens, suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo:

10A. N., būdama ( - ) centro bendruomenės slaugytoja, 2009 m. balandžio 30 d.–birželio 4 d. laikotarpiu (tikslesnis laikas nenustatytas), ( - ) esančiose ( - ) centro patalpose, iš P. M., veikiančio kartu su E. I. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, priėmusi per E. I. ir tyrimo metu nenustatytą asmenį jai perduodamus R. Č. asmens duomenis ir su P. M. susitarusi, kad ji suklastos tikrą dokumentą – R. Č. sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, joje įrašant tikrovės neatitinkančius žinomai melagingus duomenis, patvirtinančius juridinį faktą, kad ( - ) centre neva buvo atliktas R. Č. sveikatos būklės patikrinimas ir jis pagal sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę be apribojimų, ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą perduos P. M. arba kartu su juo veikiantiems kitiems asmenims, t. y. sukurstyta P. M. ir kartu su juo veikiančių E. I. bei tyrimo metu nenustatyto asmens, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo 2009 m. birželio 8 d. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. ( - ), į šią pažymą įrašant tikrovės neatitinkančius žinomai melagingus duomenis, patvirtinančius juridinį faktą, kad ( - ) centre neva buvo atliktas R. Č. sveikatos būklės patikrinimas ir jis pagal sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę be apribojimų, nors R. Č. ( - ) centre nesilankė, jo sveikatos būklės patikrinimas šioje įstaigoje nebuvo atliktas ir nebuvo nustatyta, ar jis pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę, ir 2009 m. birželio 4 d.–birželio 10 d. laikotarpiu (tikslesnis laikas nenustatytas), ( - ) esančiose ( - ) centro patalpose, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo, jį perduodama P. M., kuris 2009 m. birželio 4 d.–birželio 12 d. laikotarpiu ( - ) (tikslesnis laikas ir vieta nenustatyti) šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą per E. I. perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą 2009 m. biržselio 17 d. iš ( - ) nugabeno į savo gyvenamąją vietą, ( - ), ir ten laikė, tačiau Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Šiaulių valdyboje pradėjus ikiteisminį tyrimą ir

112009 m. birželio 17 d. laikinai sulaikius P. M. bei E. I., šio suklastoto dokumento nepanaudojo.

12Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad kaltinime pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

13(dėl R. Č. pažymos) A. N. padaryta techninė klaida – neteisingai nurodyta R. Č. vardu išduotos pažymos Nr. ( - ) data – 2009 m. birželio 4 d., kai turėtų būti 2009 m. birželio 8 d., patikslino A. N. suformuluotą kaltinimą, nurodydamas, kad ji suklastojo tikrą dokumentą – 2009 m. birželio 8 d. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. ( - ), ir šį dokumentą realizavo.

14Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. N. buvo nuteista ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl T. R. pažymos), 22 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl A. M. pažymos), 300 straipsnio 1 dalį (dėl M. R. pažymos), tačiau apeliacinės instancijos teismas ją dėl šių kaltinimų išteisino. Iš nuteistosios A. N. kasacinio skundo turinio matyti, kad šios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalys kasacine tvarka neskundžiamos.

15Kasaciniu skundu nuteistoji A. N. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl jos nuteisimo (dėl R. Č. pažymos) ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

16Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, todėl šio teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jų nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį dėl R. Č. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos suklastojimo ir realizavimo grindė teisme neištirtais įrodymais bei prielaidomis ir taip nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų, keliamų įrodymų vertinimui ir apkaltinamojo nuosprendžio turiniui, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, draudžiančios priimti apkaltinamąjį nuosprendį esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių ir jį grįsti prielaidomis, nesant įrodymų, bei in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principo. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iškreipė jos parodymus, juos užrašė tik vienu sakiniu, nors kaltinamojo parodymai turi būti išdėstyti glaustai ir konkrečiai apie visas bylos išsprendimui reikalingas aplinkybes ir dėl visų padarytų nusikalstamų veikų. Be to, šis teismas jos nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuoseklius parodymus neklastojus pažymos atmetė be jokių motyvų, deklaratyviai nurodydamas, kad tokie parodymai yra jos gynybos taktika ir siekis išvengti atsakomybės, nors juos, kasatorės tvirtinimu, patvirtino liudytojų V. S., V. B. K., N. R., A. B., R. E. B., R. J. parodymai ir rašytiniai bylos duomenys. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus, nes nuosprendyje nevertino jos nuoseklių ir jai palankių liudytojų parodymų.

17Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 20, 242 straipsnių nuostatų, reikalaujančių tiesiogiai apžiūrėti ir ištirti rašytinius įrodymus, patikrinti kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, pakankamumą, tarpusavio ryšį, vertinti jų visumą, pažeidimus, nes teisminio nagrinėjimo metu netyrė nei Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos Nr. ( - ), nei R. Č. gydytojų apžiūros lapo, šių dokumentų originalų net nebuvo byloje, nors jais buvo remtasi nuosprendyje, patvirtinant jos kaltę. Apeliacinės instancijos teismui pareikalavus atsiųsti daiktinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas juos atsiuntė iš kitos baudžiamosios bylos. Apeliacinės instancijos teismas, kasatorės manymu, šiuos jos argumentus nepagrįstai atmetė, nuosprendyje nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas minėtos pažymos originalą balsu perskaitė, todėl pažeidimų nepadarė. Kasatorė, nurodydama, kad tokios apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka tikrovės, pažymi ir tai, kad jei pirmosios instancijos teismas būtų tyręs šį įrodymą, tai būtų pastebėjęs, kad ji išrašyta ne 2009 m. birželio 4 d., o 2009 m. birželio 8 d. Pasak kasatorės, teismas netyrė pokalbių ir vaizdo įrašų, vadovavosi ikiteisminio tyrimo pareigūno D. G. tarnybiniu pranešimu, kuris, jos nuomone, negali būti laikomas įrodymų šaltiniu. Kasatorės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino įrodymų, o apsiribojo tik jų nukopijavimu iš kaltinamojo akto ir perkėlimu į nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai to nepripažino pažeidimu, nurodydamas, kad tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje nurodyta, jog pagal Profilaktinių sveikatos tikrinimų organizavimo instrukciją bendruomenės slaugytojos pacientą užregistruoja specialiuose žurnaluose ir užpildo ( - ) centro paruoštą gydytojų apžiūros lapą; asmenims būtina pateikti pasą ar asmens tapatybės kortelę, nors, kasatorės teigimu, minėtoje instrukcijoje reikalavimo, kad bendruomenės slaugytojos privalo patikrinti asmenų tapatybės korteles ar pasus, nėra. Toks reikalavimas nenumatytas ir jos pareigybės aprašyme.

18Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma yra antrinis dokumentas, t. y. išrašoma ir pasirašoma tik po to, kai vairuotojo sveikatą patikrina gydytojai ir tai savo parašais pažymi pirminiame dokumente – gydytojų apžiūros lape, kurio forma patvirtinta direktoriaus įsakymu ir naudojama ( - ) centre, atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus. Pažyma, už kurios suklastojimą ji nuteista, buvo išrašyta vadovaujantis R. Č. gydytojų apžiūros lapu, kuriame yra jo sveikatą tikrinusių gydytojų parašai. Šis dokumentas yra byloje, jis nėra suklastotas, todėl, kasatorės tvirtinimu, ji negalėjo suklastoti ir R. Č. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos, į kurią tik perrašė tikrus duomenis iš gydytojų apžiūros lapo. Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įtikinamų argumentų dėl šių aplinkybių nenurodė, taip pat neįrodė, kaip pasireiškė jos kaltė dėl R. Č. medicininės pažymos suklastojimo ir realizavimo, o apeliacinės instancijos teismas dėl jos kaltės tik padarė išvadą, kad ji suprato suklastojusi tikrą dokumentą ir jį realizavo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, tačiau nenurodė, kokie įrodymai tai pagrindžia.

19Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė BK 95 straipsnio nuostatas ir pažeidė BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Ji nuteista už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, šios veikos metu nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2010 m. birželio 29 d. galiojusi

20BK 95 straipsnio redakcija už tokį nusikaltimą nustatė penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, šiuo metu galiojančioje BK 95 straipsnio redakcijoje už nesunkų nusikaltimą numatytas ilgesnis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl, atsižvelgiant į BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, ši BK 95 straipsnio redakcija netaikytina. Pasak kasatorės, jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pabaiga – 2009 m. birželio 10 d., todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2014 m. birželio 10 d.

21Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 234 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 1 punkto, 254 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias bylos išskyrimo į kelias ir bylos nagrinėjimo atidėjimo sąlygas, nes nepagrįstai, nesant sąlygų ir nesilaikant nustatytos tvarkos, išskyrė R. Č. bylą į atskirą, nors jai pareikšti kaltinimai yra tiesiogiai susiję su R. Č. pareikštu kaltinimu. Pagal bylos duomenis, R. Č. pageidavo procesinius dokumentus gauti jo nurodytu elektroniniu paštu, tačiau 10 bylos tome nėra jokių duomenų, kad šaukimas R. Č. į 2013 m. birželio 25 d. teisiamąjį posėdį buvo išsiųstas, todėl, kasatorės nuomone, jis į posėdį neatvyko, nes negavo šaukimo. Prokuroras teismui pateikė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos tarnybinį pranešimą dėl kaltinamojo buvimo vietos ir paieškos, nors byloje nėra duomenų, kad teismas būtų pavedęs prokurorui ar minėtai tarnybai atlikti kokius nors veiksmus, be to, šiai tarnybai įstatymai nesuteikia teisės vykdyti asmenų paieškos ar atvesdinimo į teismo posėdžius. Policijai, pagal BPK 142 straipsnio 2 dalį turinčiai teisę vykdyti atvesdinimą, nebuvo pavesta atvesdinti R. Č. ar nustatyti jo buvimo vietą ar neatvykimo priežastis. Kaltinamajam R. Č. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, prokuroras jam leido išvykti gyventi į ( - ), bylą nagrinėjantis teismas taip pat tam neprieštaravo.

22Kasatorė taip pat teigia, kad iki R. Č. bylos išskyrimo į atskirą, byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, išskyrus R. Č. bylą, jis apklaustas nebuvo, nors teismas vadovavosi jo parodymais, todėl nebuvo išsamiai ištirtos reikšmingos bylos aplinkybės. Teismas, išskirdamas bylą dėl proceso operatyvumo ir greitumo, taip pat pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkte, BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatytą teisę į gynybą, rungimosi principą, nesilaikė Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl būtinumo užtikrinti šią teisę kaltinamajam, nes R. Č. teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas, jai pirmosios instancijos teisme nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus R. Č. (BPK 272 straipsnio 1 dalis, 275 straipsnio 1 dalis). Pasak kasatorės, nors įstatymas nedraudžia išskirti bylą ir atidėti jos nagrinėjimą dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų, tačiau jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas turi būti atidedamas. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo laikytis tiek greitumo ir išsamumo principų, tiek priimti tokį sprendimą, kuris padėtų teisingai išnagrinėti bylą ir užtikrinti kaltinamųjų teises.

23Kasatorės skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą ir jį pakeisdamas, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimą, nes apeliacinės instancijos teismas turi įgaliojimus kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis tik tuo atveju, kai to prašoma BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyto proceso dalyvio apeliaciniame skunde. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje tokių prašymų ji nepateikė, o prokuroras apskritai nebuvo pateikęs apeliacinio skundo, taigi, pasak kasatorės, jis neturėjo teisės pateikti prašymą pakeisti kaltinimą, o apeliacinės instancijos teismas – tokį prašymą priimti ir jį patenkinti.

24Nuteistosios A. N. kasacinis skundas atmestinas.

25Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

26BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka apskųsti nuosprendžiai ir nutartys patikrinami teisės taikymo aspektu. BPK 367 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

27Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis žemesnės instancijos teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi kasatorės teiginiai dėl neteisingos jos veikos kvalifikavimo, padarytų BPK reikalavimų pažeidimų grindžiami ne teisiniais argumentais, o iš esmės savo kaltės neigimu, kitokių nei teismų sprendimais nustatytų faktinių aplinkybių dėstymu, t. y. jais ginčijamas priimtų teismų sprendimų pagrįstumas ir deklaratyviai reiškiamas nesutikimas su teismų atliktu kasatorei nepalankiu įrodymų vertinimu, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko ir paliktini nenagrinėjami.

28Dėl BK 95 straipsnio taikymo

29Kasatorė teigia, kad nuosprendžio priėmimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo suėjęs, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl teismas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo baudžiamąją bylą nutraukti.

30Senaties taikymo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, iš kurių turinio išplaukia, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu per baudžiamojo įstatymo nustatytą terminą, asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo (BK 95 straipsnio 2 dalis).

31BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sankcijoje, be kitų alternatyvių bausmių, numatytas laisvės atėmimas iki trejų metų, ši veika, atsižvelgiant į BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra nesunkus nusikaltimas. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2004 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kas asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamais nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorei inkriminuojamos nusikalstamos veikos pabaiga – 2009 m. birželio 10 d. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu, t. y. 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžio priėmimo senaties terminas nebuvo suėjęs.

32Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorės teiginiai, susiję su BK 95 straipsnio nuostatų taikymų, yra nepagrįsti.

33Dėl baudžiamojo proceso normų pažeidimų

34Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl šio teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus.

35Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas vadovaujasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Be to, vadovaujantis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą.

36Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl atmetami kaltinimui prieštaraujantys įrodymai.

37Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu, kasatorė teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Byla nagrinėjant apeliacine tvarka pagal nuteistosios A. N. ir jos gynėjo prašymą teismo buvo atliktas įrodymų tyrimas.

38Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. N. patvirtino, jog 2009 m. birželio 8 d. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. ( - ), išduotą R. Č., užpildė, uždėjo savo slaugytojos antspaudą ir joje pati pasirašė. Šios instancijos teismas iš naujo ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus (medicininę pažymą Nr. ( - ), išduotą R. Č., bei R. Č. gydytojų apžiūros lapą). Kasatorė kasaciniame skunde šias aplinkybes patvirtino.

39BPK 242 straipsnyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus <...> apžiūrėti daiktinius įrodymus <...>. Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 20, 242 straipsnių nuostatų pažeidimus, nes minėtos medicininės pažymos Nr. ( - ), išduotos R. Č., bei R. Č. gydytojų apžiūros lapo teisminio nagrinėjimo metu netyrė, nes šių dokumentų originalų byloje nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas A. N. apeliacinį skundą, šiuos jos argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas minėtos pažymos originalą balsu perskaitė, todėl pažeidimų nepadarė. Pasak kasatorės, teismas netyrė ir pokalbių įrašų. Šis kasatorės teiginys nepagrįstas. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad į kolegijos pirmininkės klausimą proceso dalyviams dėl būtinumo išklausyti garso įrašus A. N. gynėjas A. K. pareiškė, kad garso įrašų išklausyti nereikia, nes ten nėra jo ginamosios įrašytų pokalbių.

40Nepagrįstas ir kitas kasatorės kasacinio skundo argumentas, kad buvo pažeistas rungimosi principas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkte, BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatytą teisę į gynybą, nes pirmosios instancijos teisme jai nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus R. Č., kadangi jis teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas.

41Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarties matyti, kad baudžiamoji byla dėl R. Č. galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, buvo išskirta į atskirą baudžiamąją bylą nustačius, kad R. Č. yra ( - ) ir užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje nebuvo galimybės. Pažymėtina, jog R. Č. ikiteisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjo bei davė nuoseklius parodymus, kad jis kursų vairuotojo pažymėjimui gauti nelankė, sveikatos nesitikrino. Šie R. Č. parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme ir įvertinti šios instancijos teismo nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, R. Č. iškvietė į apeliacinės instancijos teismo posėdį ir apklausė. Kasatorė bei jos gynėjas šiame teismo posėdyje turėjo galimybę užduoti R. Č. klausimus apie reikšmingas bylos aplinkybes ir šią teisę realizavo.

42Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą nebuvo pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatyta asmens teisė į gynybą.

43Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą ir jį pakeisdamas, pažeidė BPK 256, 320 straipsnio reikalavimus.

44Kaltinamajame akte A. N. nurodyta, kad ji suklastojo 2009 m. birželio 4 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. ( - ), nors matyti, kad minėta pažyma surašyta 2009 m. birželio 8 d. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokuroras pateikė prašymą teismui, kuriame nurodyta, kad A. N. suformuluotas kaltinimas patikslinamas nurodant, kad ji suklastojo tikrą dokumentą – 2009 m. birželio 8 d. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. ( - ), ir šį dokumentą realizavo. Iš teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad kolegijos pirmininkė, vadovaudamasi BPK 256 straipsniu, įspėjo A. N. ir E. I., kad kaltinimai jiems pagal pateiktus patikslintus kaltinimus gali pasikeisti, ir suteikė A. N. bei jos gynėjui laiko pasiruošti gynybai.

45Esant šioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad žemesnės instancijos teismai padarė baudžiamojo proceso BPK 20 straipsnio 5 dalies, 256 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimus

46Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

47Nuteistosios A. N. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,... 3. dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,... 4. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies... 6. Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. J., E. I. (E.... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą,... 9. A. N. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, sukurstyta P. M.... 10. A. N., būdama ( - ) centro bendruomenės slaugytoja, 2009 m. balandžio 30... 11. 2009 m. birželio 17 d. laikinai sulaikius P. M. bei E. I., šio suklastoto... 12. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad kaltinime pagal BK 300... 13. (dėl R. Č. pažymos) A. N. padaryta techninė klaida – neteisingai nurodyta... 14. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. N. buvo nuteista ir pagal BK 300... 15. Kasaciniu skundu nuteistoji A. N. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės... 16. Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas... 17. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 20,... 18. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad Vairuotojo sveikatos patikrinimo... 19. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį... 20. BK 95 straipsnio redakcija už tokį nusikaltimą nustatė penkerių metų... 21. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 234... 22. Kasatorė taip pat teigia, kad iki R. Č. bylos išskyrimo į atskirą, byla... 23. Kasatorės skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas... 24. Nuteistosios A. N. kasacinis skundas atmestinas.... 25. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 26. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka... 27. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina,... 28. Dėl BK 95 straipsnio taikymo... 29. Kasatorė teigia, kad nuosprendžio priėmimo apeliacinės instancijos teisme... 30. Senaties taikymo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 ir... 31. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sankcijoje, be kitų... 32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorės teiginiai, susiję su BK 95... 33. Dėl baudžiamojo proceso normų pažeidimų... 34. Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas... 35. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį grindžia tik tais... 36. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305... 37. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir... 38. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje A.... 39. BPK 242 straipsnyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas... 40. Nepagrįstas ir kitas kasatorės kasacinio skundo argumentas, kad buvo... 41. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarties matyti, kad... 42. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant... 43. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas prokuroro... 44. Kaltinamajame akte A. N. nurodyta, kad ji suklastojo 2009 m. birželio 4 d.... 45. Esant šioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo... 46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 47. Nuteistosios A. N. kasacinį skundą atmesti....