Byla 1A-51-449/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Gaudutienės, Svajūno Knizlerio ir Lino Šiukštos (pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai, gynėjui Ramūnui Girevičiui, nuteistajam S. R.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo

3S. R. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. 50 MGL dydžio (1 833 EUR) bauda.

4S. R. pagal BK 183 str. 1 d., 2 d., 184 str. 1 d., 2 d. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių. Dėl nuosprendžio dalies, kuria S. R. išteisintas, apeliaciniai skundai nepaduoti.

5DNSB „R“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7S. R. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir tą žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

8S. R. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d., būdamas DNSB „R“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), pirmininku, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – 2004 m. liepos 1 d. Automobilio nuomos suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugos sutartį dėl automobilio „AUDI 100“, valst. Nr. (yyy), registracijos liudijimo Nr. ( - ), išduoto 1998 m. birželio 10 d., nuomos, įrašydamas šiame tikrame dokumente aiškiai melagingus duomenis: vietoj išnuomoto automobilio „AUDI 100“ ir jo valstybinio numerio (yyy) įrašė automobilį „AUDI A6“ ir jo valstybinį numerį (xxx), palikdamas įrašytą automobilio „AUDI 100“ registracijos liudijimo numerį Nr. ( - ) ir jo išdavimo datą – 1998 m. birželio 10 d. Taip S. R. į 2004 m. liepos 1 d. Automobilio nuomos suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugos sutartį įrašė aiškiai melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis nuomoja DNSB „R“ nuosavybės teise jam priklausantį ne automobilį „AUDI 100“, kurio valst. Nr. (yyy), o automobilį „AUDI A6“, kurio valst. Nr. (xxx), kurį nuosavybės teise įsigijo 2011 m. gegužės 3 d., ir tokį aiškiai suklastotą dokumentą panaudojo nuomojant, remontuojant ir saugojant automobilį. Tokiu būdu S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

9Nuteistasis S. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. ir jam paskirta 50 MGL dydžio (1 833 Eur) bauda.

10Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir jame padarytos išvados nepagrįstos objektyviais ir neginčijamais bylos įrodymais, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstos išsamia bylos aplinkybių analize, visapusišku įrodymų ištyrimu ir teisingu įvertinimu. Nuteistojo nuomone, teismas iš esmės pažeidė BPK 20 str. 5 d., 305 str. reikalavimus, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto reikalavimus, kuriame įsakmiai nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nuteistojo S. R. nuomone, daugelio įrodymų neįvertinimas arba įvertinimas ne visumos ištirtų bylos įrodymų, o atsietai vienas nuo kito, suponuoja išvadą apie nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytas klaidas ir reikalavimo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kurie pagrindžia teismo išvadas, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, pažeidimą (BPK 305 str. 1 d. 2 p.).

11Bylos nagrinėjimo metu S. R. pripažino, kad pardavus turėtą automobilį „AUDI 100“, neišnykus DNSB „R“ automobilio poreikiui, esant neterminuotai automobilio „AUDI 100“ nuomos sutarčiai, vietoje senojo automobilio „AUDI 100“ DNSB „R“ reikmėms faktiškai pradėjo naudoti kitą nuosavybės teise turimą naujesnį automobilį „AUDI A6“. Siekiant tokią faktinę situaciją įforminti, jis, visiškai neturėdamas tikslo ir ketinimo klastoti dokumentų, net nekeisdamas nuomos sutarties sąlygų, pirmame sutarties puslapyje su akivaizdžiais taisymo požymiais, kas tik patvirtina tyčios suklastoti dokumentą nebuvimą, vietoje automobilio „AUDI 100“ ir jo valstybinio numerio (yyy) įrašė automobilį „AUDI A6“ ir jo valstybinį numerį (xxx) bei tokį dokumentą panaudojo nuomojant, remontuojant ir saugant DNSB „R“ poreikiams naudojamą automobilį.

12Apeliaciniame skunde nurodoma, kad remiantis jo, S. R., parodymais ir kitais byloje ištirtais įrodymais, teismui konstatavus, jog jo nurodyta veika formaliai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., požymius, baudžiamajai atsakomybei taikyti buvo reikšminga tai, ar tokia nuteistojo nurodyta formali veika, kai tikrame dokumente (nuomos sutartyje) buvo pakeistas nuomojamo automobilio modelis (iš „Audi 100“ į „Audi A6“) ir automobilio valstybinis numeris (iš Nr. (yyy) į Nr. (xxx)) padarė esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, sukėlė žalingus padarinius DNSB „R“, kas suponuotų griežčiausios atsakomybės rūšies – baudžiamosios, taikymą ir kriminalinės bausmės skyrimo būtinumą.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2013 m. kovo 26 d. nutartyje Nr. 2K-7-85/2013 nurodė, kad itin svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas ir tai, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse yra suprantama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. lapkričio 13 d. ir 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėjo, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2004-12-29, 2005- 09-29, 2006-01-16 nutarimai).

14Pasisakydamas dėl BK 300 str. 1 d. taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje Nr. 2K-235/2014 nurodė, kad BK 300 str. saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas bei taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010).

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartyje Nr. 2K-271-648/2015 nurodė, kad padariniai nėra būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., sudėties požymis, tačiau sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už šio nusikaltimo, kuris aprašytas formaliąja sudėtimi, padarymą, taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojinga padaryta veika. Teisminėje praktikoje, nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas, nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų apsprendžiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teisminėje praktikoje taip pat nurodyta, kad tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Taigi tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų būtinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių. Taip pat teisminėje praktikoje nurodyta ir tai, kad jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-180-693/2015). Taigi, net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 str.). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai.

16Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jo, S. R., veiksmai buvo pavojingi, nes jis pakeitė nuomos sutarties turinį – dalyką (senesnis, 1985 m. gamybos, automobilis pakeistas į naujesnį – 2004 m. gamybos), tokio taisymo pagrindu tęsėsi civiliniai santykiai, kylantys iš nuomos sutarties, jis už bendrijos lėšas remontavo ir saugojo naujesnį ir brangesnį automobilį. Nuteistasis S. R. nurodo, kad nesutinka su tokiais teismo argumentais, kadangi naujesnio automobilio naudojimas bendrijos reikmėms visiškai nesąlygojo kokios nors žalos bendrijai padarymo, atitinkamai duomenų nuomos sutartyje pakeitimas nepadarė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, nes: 1) nuomos sutartyje pakeitus tik automobilio modelį ir valstybinį numerį, sutartimi sulygtas automobilio nuomos mokestis nepasikeitė. DNSB „R“, tiek už automobilio „AUDI 100“, tiek už naujesnio automobilio „AUDI A6“ nuomą mokėjo vienodą kainą – 260 Lt. Tai patvirtina byloje pateikti buhalteriniai dokumentai, banko sąskaitų išrašai, specialisto išvada Nr. 5-3/35; 2) nuomos sutartyje pakeitus tik automobilio modelį ir valstybinį numerį, automobilio saugojimo mokestis nepasikeitė, nes 2009 m. gruodžio 29 d. sutartimi Nr. 2009/SUT.04-189, sudaryta tarp AB „K V“ ir DNSB „R“, buvo sulygtas automobilio parkavimo mokestis saugomoje aikštelėje vienai parkavimo vietai. Šis mokestis, nepriklausomai nuo to, kad pasikeitė automobilis, liko 96,80 Lt. Šią aplinkybę patvirtina byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, specialisto išvada Nr. 5-3/35; 3) nuo 2012 m. naudotas automobilis „AUDI A6“ yra naujesnis, geresnės techninės būklės, todėl jo remontui pagal pareikštą kaltinimą DNSB „R“ 2012 metais sumokėjo 525 Lt, tuo tarpu už senesnį ir prastesnės techninės būklės automobilį „AUDI 100“ DNSB „R“ 2010 metais sumokėjo – 799,91 Lt, o 2011 metais – 3029,20 Lt. Darytina išvada, kad automobilio „AUDI A6“ remontas bendrijai kainavo mažiau nei automobilio „AUDI 100“; 4) jokių kitų duomenų apie DNSB „R“ padidėjusias kokias nors išlaidas automobilio „AUDI A6“ eksploatacijai byloje pateikta nebuvo.

17Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nuomos sutartis įpareigojo nuomotoją – jį, S. R., nuomininkui – DNSB „R“ išnuomoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Jam, S. R., nuosavybės teisę į automobilį „AUDI 100“ perleidus kitam asmeniui bei nuosavybės teise turint kitą automobilį – „AUDI A6“, bendrijos reikalams naudojamo automobilio pakeitimas neturėjo esminės reikšmės bendrijos interesams, kadangi, kaip minėta, bendrija didesnių išlaidų dėl šio automobilio nuomos nepatyrė, o priešingai – net sutaupė automobilio remonto išlaidoms.

18Pažymėtina ir tai, kad joks žalos faktas skundžiamu teismo nuosprendžiu nebuvo konstatuotas, be to, teismas iš kaltinimo pašalino kaltinimo dalį apie tai, kad jam, S. R., pažeidžiant Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo bei DNSB „R“ įstatų nuostatas, nesant bendrijos narių susirinkimo ar visuotinio susirinkimo sprendimų dėl DNSB „R“ lėšų disponavimo, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. jam buvo mokamos DNSB „R“ piniginės lėšos už automobilių „AUDI 100“ ir „AUDI A6“ nuomą. Teismas nurodė, kad iš DNSB „R“ piniginių lėšų apmokamos automobilių „AUDI 100“ ir „AUDI A6“ remonto paslaugos, automobilio „AUDI 100“ statymo paslaugos AB „K V“ bei automobilio „AUDI 100“ statymo paslaugos raudonojoje zonoje, visi kiti klausimai, susiję su išnuomotų automobilių (iš jų ir automobilio „AUDI A6“) remonto, statymo, turi buti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Taigi, nesant jokių įrodymų, kad jo veiksmais bendrijai buvo padaryta kokia nors žala, visos abejonės, sprendžiant, ar buvo padaryta pavojinga nusikalstama veika, turėjo būti vertinamos jo, t. y. S. R., naudai.

19Pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad automobilis didelei bendrijai (550 butų, keli namai) buvo reikalingas, jai aptarnauti reikėjo transporto priemonės. Tai, kad automobilio nuomos klausimas buvo svarstomas įgaliotinių susirinkime, patvirtino bendrijos įgaliotiniai G. B., J. P., J. A., E. L.. Teismas nurodė, kad kilęs ginčas dėl automobilio tarp atskirų bendrijos narių (iniciatyvinės grupes) ir bendrijos pirmininko turėjo būti sprendžiamas visų pirma pareiškiant ieškinį civilinėje byloje dėl sandorio negaliojimo (CK 1 knygos IV skyrius, DNSB „R“ įstatų 32 p.), tokiu būdu įgyvendinant DNSBĮ 21 str. 4 d. 7 p. numatytą bendrijos butų savininkų teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus CK 2.82 str. nustatyta tvarka.

20Nuteistojo nuomone, atsižvelgiant tiek į paties pirmosios instancijos teismo išvadas, tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2013 pateiktą išaiškinimą, turėjo būti atribota baudžiamoji ir civilinė atsakomybė konstatuojant, kad jis, S. R., jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Nuomos sutarties dalyko pakeitimo, kai tuo nebuvo padaryta žala, teisėtumas yra civilinės, o ne baudžiamosios teisės dalykas, todėl dėl jo atsakomybės klausimas turi būti sprendžiama civilinio proceso tvarka, nes, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas, juolab, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima.

21S. R. nurodo, kad jis nėra teisininkas, todėl dėl nepakankamo išmanymo, keisdamas bendrijos nuomojamą automobilį, nesilaikė automobilio nuomos sutarties pakeitimo įforminimo tvarkos, o atvirai, nesistengdamas nuslėpti daromų pakeitimų, tiesiog pačioje sutartyje įrašė pakeistą automobilio modelį ir valstybinį numerį, visus kitus sutarties duomenis, net automobilio VIN numerį, palikdamas nepakeistus. Nuteistojo nuomone, tokie atviri jo veiksmai rodo, jog jis neturėjo tyčios bendrijai padaryti kokios nors žalos ar pažeisti kokias nors įstatymo saugomas vertybes. Šiuo atveju civilinės sutarties pakeitimo procedūrų nesilaikymas negali būti pagrindas traukti jį, S. R., baudžiamojon atsakomybėn.

22Apeliaciniame skunde nuteistasis S. R. nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima pagrįstai teigti, jog jo veiksmais nebuvo itin šiurkščiai (iš esmės) pažeisti įstatymo saugomi gėriai bei vertybės, veika pavojinga nebuvo, panaudojant nuomos sutartį jokie žalingi padariniai neatsirado, todėl jo, S. R., veiksmai nelaikytini nusikalstama veika, užtraukiančia griežčiausią – baudžiamąją – atsakomybę. Bendrijai manant, jog žala jai buvo padaryta, tokios žalos faktas ir dydis turėtų būti nustatinėjamas bei sandorio galiojimo klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, o atsakomybė už tokią žalą galėtų būti įgyvendinama jos be pagrindo nesiejant su kriminalinės bausmės taikymu. Šiuo atveju už formalų teisės pažeidimą, nepadariusį jokios žalos, jam taikyta baudžiamoji atsakomybė (užtraukianti ir teistumą) bei skirta kriminalinė bausmė aiškiai neatitinka protingumo bei proporcingumo principų, taip pat ir baudžiamosios teisės paskirties ir tikslų. Jo, S. R., padaryta veika pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių, t. y. ultima ratio, taikymas.

23Iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, įrodymų ir faktinių aplinkybių viseto vertinimo nuteistasis S. R. daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės (BPK 1 str., 20 str. 5 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 2 p.), kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 329 str. 1 d. 4 p.), nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 d. 3 p.), pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas ir nepagrįstai jį pripažino kaltu bei nuteisė pagal BK 300 str. 1 d. (BPK 329 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje, kurioje jis, S. R., buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., turi būti panaikintas bei jis pagal BK 300 str. 1 d. išteisintas, arba, vadovaujantis BK 37 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamosios bylos dalis nutraukta.

24Nuteistasis nurodo ir tai, kad teismas, paskirdamas jam bausmę, jos nemotyvavo. Skiriant baudą visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad jo, S. R., padaryta veika nėra pavojinga, reali žala padaryta nebuvo, be to, jis tokios žalos padaryti ir nesiekė, anksčiau neteistas, neigiamai charakterizuojančių jį duomenų byloje nėra, taip pat nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl, nuteistojo nuomone, jam paskirta bauda yra aiškiai per didelė ir neproporcinga, taip pat neatitinka teisminės praktikos skiriant baudas už nurodytą nusikaltimą. Teisminėje praktikoje skiriamos baudos už nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., yra nuo 3 iki 30 MGL (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, Nr. 2K-310/2014, Nr. 2K-420-677/2015, Nr. 2K-277-697/2015, Nr. 2K- 295-697/2015, Nr. 2K-361/2012).

25Nuteistasis S. R. apeliaciniame skunde nurodo alternatyvius prašymus. S. R. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., panaikinti ir dėl šio kaltinimo, vadovaujantis BK 37 str., jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės bei šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, arba jį pagal BK 300 str. 1 d. išteisinti, alternatyvus prašymas – apeliacinės instancijos teismui netenkinus minėtų prašymų, S. R. prašo pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę (baudą) sumažinti iki 5 MGL dydžio.

26Teismo posėdyje nuteistasis S. R. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašo atmesti.

27Apeliacinis skundas atmetamas.

28Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir skundžiama nuosprendžio dalimi pagrįstai pripažino S. R. kaltu. Kvalifikavęs nuteistojo nusikalstamą veiką pagal BK 300 str. 1 d., teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

29Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo apie tai, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas objektyviai ir išsamiai išnagrinėtais įrodymais, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, taip pat apie tai, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, nuosprendis surašytas nesilaikant apkaltinamojo nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų. Visi šie apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.

30Kad skundžiamame nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis S. R. tikrai suklastojo tikrą dokumentą ir šį suklastotą dokumentą panaudojo, patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai: išnagrinėta prie bylos pridėta suklastota automobilio nuomos sutartis ir paties nuteistojo S. R. parodymai, specialisto išvada ir kiti bylos duomenys.

31Iš prie bylos pridėtos Automobilio nuomos suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarties matosi, kad ji sudaryta 2004 m. liepos 1 d., sutarties šalys yra S. R., toliau vadinamas Nuomotoju ir DNSB „R“, toliau vadinamos Nuomininku. Sutartis pasirašyta S. R. ir DNSB „R“ vyr. finansininko P. U.. Pirmame sutarties lape sutarties 1 p. nurodoma, kad Nuomotojas pagal šios sutarties sąlygas įsipareigoja suteikti už užmokestį Nuomininkui laikinai naudotis ir valdyti Nuomotojui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi A6“, kurio valst. Nr. (xxx), Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. ( - ), teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o Nuomininkas įsipareigoja mokėti Nuomotojui nuomos mokestį.

32Šiame sutarties punkte įrašuose apie automobilio Audi modelį ir valstybinį numerį aiškiai matomi taisymo požymiai. Ištaisyta įrašų dalis A6 ir (xxx), netgi be specialių žinių galima teigti, kad tie įrašai padaryti ant anksčiau buvusių įrašų, kurių turinys nežinomas.

33Kad ši Sutarties dalis suklastota, patvirtina ne tik matomi taisymų požymiai, bet ir kiti rašytiniai įrodymai. 2014 m. balandžio 18 d. specialisto išvadoje „Dėl DNSB R“ ūkinės finansinės veiklos“ irgi nurodoma apie tai, kad jau nurodytos 2004 m. liepos 1 d. Automobilio nuomos sutarties pirmas lapas yra kopijuotas (kopija nepatvirtinta), antras ir trečias lapai – originalūs. Specialisto išvadoje nurodoma apie tai, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. DNSB „R“ (pirmininkas S. R.) 46 PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė paslaugų (automobilių Audi 100., valst. Nr. (yyy), savininkas S. R., ir Audi A4, valst. Nr. (zzz) savininkas S. R.) parkavimo įmonės teritorijoje pirkimus iš AB „K V“ (iš viso 4452,80 Lt) . 2011 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra pagrindė paslaugų (automobilio Audi 100, valst. Nr. (yyy), parkavimo raudonojoje zonoje) pirkimą 2011 metų spalio mėn. iš VšĮ „K K T“ už 200 Lt. Be to, DNSB „R“ (pirmininkas S. R.) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. 46 atvejais sąskaitos „S“ AB išrašais pagrindė apmokėjimus už automobilio nuomą (atskaičius mokesčius) pirmininkui S. R., iš viso 7808 Lt. Be to, tuo pačiu tiriamuoju laikotarpiu 7 atvejais apskaitos dokumentais pagrindė mokėjimus UAB „RM“ ir „A“ už automobilio (markė apskaitos dokumentuose nenurodyta) remontą ir detales, iš viso 4993,15 Lt. Specialisto išvadoje nurodoma, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu negalima įvertinti, už kokio automobilio nuomą S. R. buvo sumokėta 7808 Lt ir už kokio automobilio remontą sumokėta 4993,15 Lt, nes mokėjimų dokumentuose automobilio markė nenurodyta. Dėl kitų sumokėtų pinigų sumų išvadoje nurodoma, kad tai buvo tikrovės neatitinkančios operacijos, nes paslaugos teiktos už automobilį Audi 100, valst. Nr. (yyy), tuo tarpu 2004 m. liepos 1 d. nuomos sutartyje nurodytas kitas automobilis Audi A6, valst. Nr. (xxx). Ta pačia specialisto išvada, jos priedais ir kitais bylos dokumentais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 25 d. S. R. buvo transporto priemonės Audi 100, valst. Nr. (yyy), savininkas. Laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 3 d. S. R. yra transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (xxx), savininkas. Šią transporto priemonę S. R. įsigijo 2011 m. gegužės 3 d. ir užregistravo 2011 m. gegužės 13 d. kaip anksčiau užsienyje eksploatuotą transporto priemonę.

34Apklaustas kaltinamuoju pirmosios instancijos teisme S. R. parodė, kad DNSB „R“ pirmininku buvo išrinktas 1996 m. visuotiniame susirinkime. Bendrijos valdyba nebuvo išrinkta, bet visuotinis susirinkimas išrinko įgaliotinių susirinkimą ir revizinę komisiją. Todėl visus bendrijos klausimus spręsdavo arba įgaliotinių susirinkimas, arba jis, atlikdavęs ne tik bendrijos pirmininko, bet ir valdybos funkcijas. Bendrijai priklausė 5 gyvenamieji namai, 550 butų, todėl ūkinių reikalų sprendimui buvo reikalingas automobilis. Viską atlikdavo jis, naudodamas savo nuosavą automobilį Audi 100. 2004 m. bendrijos įgaliotinių susirinkime buvo priimtas sprendimas bendrijai iš jo tą automobilį Audi 100 nuomoti. To susirinkimo protokolas neišliko ir jo jis negali pateikti, tačiau tada tarp jo ir bendrijos ir buvo pasirašyta jo nuosavo automobilio Audi 100 nuomos sutartis, ją pasirašė jis ir įgaliotinių susirinkimui pavedus, vyr. buhalteris P. U.. Pagal šią sutartį jis nuomojo tą savo automobilį bendrijai, už tai jam buvo mokamas 260 Lt per mėnesį nuomos mokestis, be to, bendrija apmokėdavo šio automobilio remonto ir parkavimo paslaugas. Tai tęsėsi iki 2012 m. 2011 m. jis nusipirko kitą, naujesnį automobilį Audi A6. Kažkiek laiko turėjo abu šiuos automobilius, o 2012 m. rugpjūčio mėn. (maždaug) jis Audi 100 pardavė ir bendrijos reikmėms ėmė naudoti automobilį Audi A6. Tada paėmė tą pačią 2004 m. pasirašytą Automobilio nuomos sutartį ir pirmame lape užmarkiravo buvusį įrašą Audi 100 ir užrašė Audi A6. Taip pat pakeitė ir įrašytus automobilių valstybinius numerius. Kitų sutarties lapų netaisė ir jie liko tokie patys. Jis mano, kad automobilio markės pakeitimas šiuo atveju buvo antraeilis dalykas, nes naujas automobilis taip pat buvo naudojamas bendrijos reikmėms kaip ir iki tol. Tai tęsėsi nuo 2012 m. rugsėjo iki kol jis buvo bendrijos pirmininku. Už naujo automobilio nuomą, parkavimą, remonto paslaugas toliau buvo apmokama tokia pačia tvarka. Kaltinamasis teisme dar parodė, kad kitą automobilį įrašyti į sutartį buvo ne įgaliotinių susirinkimo teisė ir taip nusprendė jis, kaip bendrijos pirmininkas, vienasmeniškai, nes vykdė ir bendrijos valdybos funkcijas, be to, tas naujas automobilis priklausė jam asmeniškai.

35Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. R. iš esmės dar kartą pakartojo savo parodymus. Jis parodė, jog pripažįsta, kad į dokumentą pats įrašė kitus duomenis. 2004 m. pasirašytoje Automobilio nuomos sutartyje buvo įrašytas tuomet jo turėtas automobilis Audi 100, jį jis pardavė 2011 ar 2012 metais, tikslios datos neprisimena. 2011 m. gegužės 13 d. nusipirko kitą automobilį Audi A6. Tik po to, kai pardavė Audi 100, į 2004 m. Automobilio nuomos sutartį, ištaisydamas originalų įrašą apie automobilį Audi 100, įrašė duomenis apie automobilį Audi A6, ištaisė ne tik automobilio modelio pavadinimą, bet ir valstybinius numerius. Nuteistasis parodė, kad po to Audi A6 toliau naudojo bendrijos reikmėms taip pat kaip prieš tai turėtą Audi 100. Jo nuomone, bendrijai tai buvo netgi naudingiau, nes senesnio automobilio remontas kainuodavo brangiau. Papildomos apklausos metu S. R. pateikė teismui apžiūrai nurodyto automobilio Audi A6 registracijos liudijimą. Iš jo matosi, kad šis automobilis 2011 m. gegužės 13 d. registruotas S. R. vardu, pagamintas 2004 m., jo valst. Nr. (xxx).

36Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pripažindamas jį kaltu pagal BK 300 str. 1 d. teismas neteisingai įvertino įrodymus, neatsižvelgė į jį teisinančius įrodymus, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Visus šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta, nes jie nepagrįsti ir patys šie apelianto argumentai neatitinka tikrovės ir bylos aplinkybių, kurias nustatė teismas, ir kurias iš esmės pripažįsta ir teisme apie jas parodė pats nuteistasis S. R..

37Skundžiamame nuosprendyje teismas pripažino S. R. kaltu dėl to, kad jis nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis suklastojo tikrą dokumentą – 2004 m. liepos 1 d. Automobilio nuomos suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį dėl automobilio Audi 100, valst. Nr. (yyy), registracijos liudijimo Nr. ( - ), išduoto 1998 m. birželio 10 d., nuomos, įrašydamas šiame tikrame dokumente aiškiai melagingus duomenis: vietoj išnuomoto automobilio Audi 100 ir jo valstybinio numerio (yyy) įrašė automobilį Audi A6 ir jo valstybinį numerį (xxx), palikdamas įrašyto automobilio Audi 100 registracijos numerį ir jo išdavimo datą – 1998 m. birželio 10 d. Taip S. R. į nurodytą sutartį įrašė aiškiai melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis nuomoja DNSB „R“ jam nuosavybės teise priklausantį ne automobilį Audi 100, valst. Nr. (yyy), o automobilį Audi A6, valst. Nr. (xxx), kurį nuosavybės teise įsigijo 2011 m. gegužės 3 d., ir šį aiškiai suklastotą dokumentą panaudojo nuomojant, remontuojant ir saugant automobilį.

38Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-263/2010 išaiškinta, kad BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama.

39Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-662/2000).

40Dokumento suklastojimu pripažįstamas kaip netikro dokumento pagaminimas, taip ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008). Netikro dokumento panaudojimas – tai netiesėtas netikro ar suklastoto dokumento paleidimas į teisinę apyvartą siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims. BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu atlikus baudžiamojo įstatymo dispozicijoje išvardintus veiksmus, šiuo konkrečiu atveju – nuo dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo momento. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Pagal BK 15 str. 2 d. 1 p. nusikaltimas, kurio sudėtis formalioji, yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvok pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

41Šioje byloje nusikaltimo, už kurį S. R. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., dalykas yra 2004 m. liepos 1 d. Automobilio nuomos sutartis, nustatanti tos sutarties šalių teises ir pareigas, dėl šios sutarties atsiranda, keičiasi ir pasibaigia teisiniai santykiai, todėl akivaizdu, kad ši sutartis yra dokumentas. Įrodyta, kad S. R. į tikrą dokumentą, t. y. savo paties ir bendrijos „R“ atstovo P. U. pasirašytą 2004 m. liepos 1 d. sutartį, užmarkiravęs joje įrašus apie automobilį Audi 100 ir jo valstybinį numerį, pats savo ranka įrašė kito automobilio Audi A6 duomenis ir šio automobilio valstybinį numerį. Po to, suklastojęs įrašus sutarties pirmajame lape, visą sutartį su nepakeistais kitais jos lapais, toliau naudojo pateisindamas bendrijos „R“ mokėjimus už nuteistojo įsigyto kito automobilio (Audi A6) nuomą, jo saugojimą ir remontą. Dėl to nėra abejonių, kad S. R. ir suklastojo tikrą dokumentą, ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo. Taip pat neabejotinai nustatyta, kad atlikdamas šiuos veiksmus S. R., net ir neturėdamas specialių teisinių žinių, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

42Dėl to, kas jau buvo išdėstyta, daroma išvada, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai, išdėstyti skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje, patvirtina visus S. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

43Dar kartą pažymėtina, kad visų šių aplinkybių pats nuteistasis S. R. iš esmės neginčija nei savo parodymuose, nei paduotame apeliaciniame skunde. Apeliantas su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka dėl kitų priežasčių, o visus jo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes. Pirma, iš šio skundo ir S. R. parodymų galima spręsti, kad apeliantas naujų duomenų įrašymo į dar 2004 m. sudarytą sutartį apskirtai nelaiko dokumento suklastojimu. Jis nurodo, kad kito automobilio duomenis į sutartį įrašė kaip bendrijos pirmininkas, kartu vykdydamas ir bendrijos valdybos, kuri nebuvo paskirta, funkcijas. Kita apeliacinio skundo argumentų dalis yra apie tai, kad teismas tariamai neįvertino jo padarytos veikos pavojingumo ir nesivadovavo galiojančia teismine praktika, pagal kurią baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 str. 1 d. taikoma tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo atveju teismas netinkamai išsprendė taip pat baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą.

44Visi šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir jie atmetami.

45Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nuomos sutartis įpareigojo nuomotoją S. R. nuomininkui DNSB „R“ išnuomoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. O S. R. Audi 100 pardavus, įsigijus naujesnį automobilį Audi A6 ir jį toliau naudojant bendrijos reikmėms, toks automobilio pakeitimas bendrijos interesams neturėjo esminės reikšmės. Teisiamajame posėdyje S. R. parodė, kad sutartį tik pataisė ir tai padarė kaip bendrijos pirmininkas, nes valdybos nebuvo ir klausimus jis spręsdavo faktiškai vienasmeniškai. Tokie argumentai ir nepagrįsti, ir neatitinka nustatytų bylos aplinkybių. Visų pirma pažymėtina, kad 2004 m. liepos 1 d. sutartis buvo sudaryta ne dėl bet kokio S. R. priklausiančio automobilio nuomos, o šioje sutartyje buvo nurodytas konkretus automobilis Audi 100, valst. Nr. (yyy). Kaip pats parodė, užmarkiravęs šiuos įrašus, S. R. pats į sutartį įrašė kitą automobilį Audi A6 ir jo valstybinį numerį Nr. (xxx). Toks tik 2011 m. įsigyto automobilio duomenų įrašymas į dar 2004 m. sutartį yra akivaizdus tikro dokumento suklastojimas ir tai darydamas S. R. tai suprato. Be to, šiuo atveju klausimas dėl S. R., kaip bendrijos pirmininko, įgaliojimų dokumento suklastojimo metu apskritai neturi reikšmės. Šiuo atveju S. R. nepriėmė jokio naujo sprendimo nei dėl ankstesnės automobilio nuomos sutarties pakeitimo, nei dėl naujos sutarties (kito automobilio nuomos bendrijai) sudarymo. Jis tiesiog suklastojo prieš keletą metų sudarytą nuomos sutartį, ją panaudojo ir, kaip nustatyta byloje, pateikė ją DNSB „R“ nariams, dėl kurių pareiškimo ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Civilinė atsakomybė, apie kurią dėstoma apeliaciniame skunde, ir sandorio panaikinimas civilinio proceso tvarka galėjo būti įmanomas tuo atveju, jeigu būtų kilęs ginčas dėl to, ar S. R., būdamas bendrijos pirmininku, viršijo savo įgaliojimus ir ar priėmė sprendimą laikydamasis bendrijos nuostatų. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu teismas sprendė ne civilinį ginčą, o nustatė nusikalstamos veikos požymius ir pripažino S. R. kaltu dėl tikro dokumento suklastojimo bei šio dokumento panaudojimo.

46Apeliaciniame skunde labai plačiai dėstoma apie galiojančią teisminę praktiką dėl baudžiamosios ir kitų atsakomybės rūšių atribojimo. Su tuo teisėjų kolegija sutinka išskyrus tai, kad skunde paminėtos daugelis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių nutarčių yra priimtos ne civilinėse, o baudžiamosiose bylose.

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010 nurodoma, kad BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama.

48Kitoje šio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012 irgi nurodoma, kad nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį 1 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011 ir kt.). Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015 nurodyta, kad teismų praktikoje nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, apsprendžiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teismai yra pasisakę, jog tais atvejai, kai veika (pavyzdžiui dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Taigi tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų būtinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių.

49Išnagrinėjusi S. R. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pripažindamas nuteistąjį kaltu pagal BK 300 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas kaip tik ir vadovavosi jau išdėstyta galiojančia teismine praktika ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat išdėstyti išsamūs sprendimo pripažinti S. R. kaltu ir jo nusikalstamos veikos kvalifikavo motyvai. Nuosprendyje teismas nurodė, kad Automobilio nuomos sutarties 14 punkte numatyta, jog šalys įsipareigoja imtis visų priemonių laiku ir sąžiningai įvykdyti visas šios sutarties sąlygas. Jei šios sutarties vykdymo procese iškiltų nesutarimai, tai šalys juos spręs derybų keliu. Tai reiškia, jog S. R. nuo bendrijos narių nuslėpė faktą, jog jis bendrijos tikslams naudoja ne seną, o kitą automobilį, todėl elgėsi nesąžiningai. Akivaizdu, jog atlikus dokumento taisymus, buvo pakeistas nuomos sutarties dalykas: vietoj vieno automobilio atsirado kitas, naujesnis automobilis. Tokio taisymo pagrindu tęsėsi civiliniai santykiai, kylantys iš nuomos sutarties tarp kaltinamojo S. R. ir DNSB „R“, pavyzdžiui, kaip jau buvo paminėta, S. R. už bendrijos lėšas remontavo ir saugojo kitą naujesnį ir brangesnį automobilį. Kadangi dokumento (nuomos sutarties) turinys buvo pakeistas, atsiranda pagrindas tokią sutartį (visą ar jos dalį) pripažinti negaliojančia (CK 1.95, 1.96 straipsniai). Tokie veiksmai buvo pavojingi. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013).

50Nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis ir motyvais apeliantas skunde ypač daug dėmesio skiria tam, kad savo veiksmais S. R. bendrijos „R“ interesams tariamai nepadarė jokios, o ypač turtinės žalos. Dėstomi argumentai apie tai, kad naujesnio automobilio remonto paslaugos kainavo netgi mažiau. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors ir pripažinęs jį kaltu, pats teismas pašalino kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. dalį, kurioje buvo nurodoma, kad iš DNSB „R“ piniginių lėšų S. R. buvo apmokamos automobilių Audi 100 ir Audi A6 parkavimo ir remonto išlaidos.

51Šie apelianto teiginiai irgi teisingi, tačiau teismo išvadų dėl kaltės pagal BK 300 str. 1 d. irgi nepaneigia. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas ne tik pašalino dalį kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d., tačiau ir išteisino S. R. dėl visų kitų jam pareikštų kaltinimų, taip pat ir dėl sunkesnių nusikaltimų padarymo. Byloje nustatyta, kad joje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal DNSB „R“ grupės narių pareiškimą prokuratūrai dėl bendrijos pirmininko S. R. veiksmų įtariant jį ne tik dokumentų klastojimu, bet ir bendrijos turto pasisavinimu bei sukčiavimu. S. R. buvo pareikšti įtarimai ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinant ne tik pagal BK 300 str. 1 d., bet ir pagal BK 183 str. 1 d., 183 str. 2 d., 184 str. 1 d., 184 str. 2 d. S. R. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas DNSB „R“ pirmininku, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. pasisavino ir iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. DNSB „R“ pinigines lėšas. Pažymėtina, kad dalis šių kaltinimų buvo susiję kaip tik dėl jau nurodytų nuomotų automobilių Audi 100 ir Audi A6 nuomos, parkavimo ir remonto išlaidų apmokėjimais. Visi S. R. pareikšti kaltinimai išsamiai išdėstyti kaltinamajame akte ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

52Išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje, tuo pačiu skundžiamu nuosprendžiu teismas pagal BK 183 str. 1 d., 183 str. 2 d., 184 str. 1 d., 184 str. 2 d. S. R. išteisino, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Išteisinęs S. R. nurodytu pagrindu, teismas taip pat nusprendė palikti nenagrinėtą DNSB „R“ pareikštą civilinį ieškinį. Dėl šios nuosprendžio dalies, t. y. dėl S. R. išteisinimo ir civilinio ieškinio klausimo išsprendimo apeliaciniai skundai nepaduoti. S. R. išteisinimą dėl kaltinimų pagal BK 183 ir 184 straipsnių teismas motyvavo tuo, kad ginčas tarp bendrijos ir jos narių, taip pat tarp pačių bendrijos narių ir kitų juridinių ar fizinių asmenų sprendžia teismas pirmiausia civilinio proceso tvarka. Teismas vadovavosi galiojančia teismine praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-505/2011 ir kt.) apie tai, kad svetimo turto pasisavinimo ir iššvaistymo (BK 183, 184 straipsniai) normų taikymas turi būti grindžiamas akivaizdžiu veikos žalingumo savininko interesams, o esant abejonėms prioritetas suteikiamas ne baudžiamosioms, bet civilinėms pažeistų teisių atkūrimo priemonėms. Taip pat apie tai, kad įmonės vadovo veiksmai sudarant įvairius sandorius net tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį.

53Įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas kaip tik ir padarė išvadą, kad S. R. dėl mokėjimų, kilusių dėl jo pirmininkavimo bendrijai, negali atsakyti baudžiamąja tvarka, o ginčai, kilę tarp DNSB „R“ ir jos buvusio pirmininko, turi būti sprendžiami civilinėje byloje. Buvo atsižvelgta dar ir į tai, kad viena iš DNSB „R“ narių V. V. pati nurodė teismui, jog dėl S. R. kaip buvusio pirmininko veiklos numatoma kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

54Iš esmės dėl tų pačių aplinkybių ir tų pačių motyvų teismas S. R. pašalino ir dalį kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. Nuosprendyje nurodoma, kad dėl šios kaltinimo dalies S. R. buvo dar kaltinamas tuo, kad 2004-07-01 suklastotos sutarties pagrindu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798, priimto 1995-02-21, 20 straipsnio nuostatą (2000-06-20 įstatymo Nr. VIII-1741 redakcija, galiojusi iki 2012-06-30), kad „Aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas“, 23 straipsnio 2 d. nuostatą (2000-06-20 įstatymo Nr. VIII-1741 redakcija, galiojusi iki 2012-06-30), jog „Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) <..> 6) pagal bendrijos susirinkimo sprendimus naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos sąskaitas bankuose“, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2012-04-12 pakeitimo įstatymo Nr. XI-1967- Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1 d. nuostatą (2012-04-12 įstatymo Nr.XI-1967 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012-07-01), kad „Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas“, 14 straipsnio 4 d. nuostatą (2012-04-12 įstatymo Nr. XI-1967 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012-07-01), kad „Bendrijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi <...> visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais“, bei DNSB „R“ įstatų, įregistruotų 1996-06-13 16 p., kuriame numatyta, jog „Disponavimo bendrijos lėšomis tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas“, nesant bendrijos narių susirinkimo ar visuotinio susirinkimo sprendimų dėl DNSB „R“ lėšų disponavimo, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-11-01 S. R. buvo mokamos DNSB „R“ piniginės lėšos už automobilių AUDI 100, valstyb. Nr. (yyy), ir AUDI A6, valstyb. Nr. (xxx), nuomą, iš DNSB „R“ piniginių lėšų apmokamos automobilių AUDI 100, valstyb. Nr. (yyy), ir AUDI A6, valstyb. Nr. (xxx), remonto paslaugos UAB „R“, UAB „AU“, automobilio AUDI 100 statymo paslaugos AB „K V“ bei automobilio AUDI 100 statymo paslaugos raudonojoje zonoje VšĮ „K K T“. Kaip jau buvo paminėta anksčiau, visi kiti klausimai, susiję su išnuomotų automobilių (iš jų ir automobilio AUDI A6) remonto, statymo turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, todėl ši kaltinimo dalis, susijusi su dokumento klastojimu, yra šalinama.

55Tai, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas jau nurodytais motyvais S. R. pagal BK 183 ir 184 straipsnius išteisino, taip pat pašalino dalį kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d., paneigia apeliacinio skundo argumentus apie tariamai nevisapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą, taip pat abejonių įvertinimą tariamai ne kaltinamojo naudai. Be to, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl S. R. išteisinimo kaip tik parodo, kad teismas sprendė klausimą dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo, vadovavosi galiojančia teismine praktika ir ja vadovaujantis jau priėmė S. R. palankų sprendimą dėl kaltinimų pagal BK 183 ir 184 straipsnius.

56Tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad visai kitaip vertinami S. R. veiksmai suklastojant Automobilio nuomos sutartį ir tą suklastotą dokumentą panaudojant. Teismas padarė išvadą, kad pagal šį kaltinimą įrodyti S. R. veiksmai yra nusikalstami ir tokia išvada, kolegijos nuomone, yra pagrįsta. Atsakant ir į kitus apeliacinio skundo argumentus, kolegija pažymi dar ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas S. R. veiksmais DNSB „R“ padarytos turtinės žalos fakto nors ir nenustatė, tačiau to ir nepaneigė. Šioje byloje DNSB „R“ yra pareiškusi S. R. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir šį civilinį ieškinį teismas paliko nenagrinėtą. Tai reiškia, kad ginčas dėl žalos dar galės būti nagrinėjamas civilinėje byloje civilinio proceso tvarka. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo, kad S. R. suklastojus 2004 m. liepos 1 d. Automobilio nuomos sutartį, už bendrijos lėšas buvo saugomas ir remontuojamas naujesnis ir brangesnis automobilis. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad, atvirkščiai, naujesnis automobilis gedo rečiau, todėl jo remontas kainavo netgi mažiau. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės, t. y. konkrečios pinigų sumos, kurias bendrija sumokėjo už pirmojo ir antrojo S. R. išnuomoto automobilio nuomą, remontą ir kitas išlaidas, sprendžiant S. R. kaltės pagal BK 300 str. 1 d. klausimą apskritai neturi jokios esminės reikšmės.

57Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., sudėtis yra formalioji ir jokie konkretūs padariniai, taip pat ir turinė žala nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis. Apie dėl to jau įtvirtintą ir galiojančią teisminę praktiką šioje nutartyje jau buvo pasisakyta. Jau nurodytuose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse išaiškinta apie tai, kad sprendžiant atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. klausimą privaloma ne įrodyti padarytos turtinės žalos faktą, o atriboti pavojingas veikas nuo formalių pažeidimų. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Kaip jau buvo nurodyta, jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tai tik toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Skundžiamame nuosprendyje teismas kaip tik ir padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad dokumento suklastojimas, kurį padarė S. R., nebuvo formalus ir kaip tik sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius. Teismas pagrįstai nurodė, kad dokumento suklastojimu buvo pakeistas nuomos sutarties dalykas ir buvo pratęsti nuomos sutartimi nustatyti teisiniai santykiai. Būtent dėl to DNSB „R“ toliau mokėjo automobilio nuomos mokestį, apmokėjo saugojimo ir remonto išlaidas dėl to automobilio, kurį S. R. įrašė į suklastotą dokumentą. Kad nustatytas dokumento suklastojimas sukėlė konkrečius teisinius padarinius ir kad galimai buvo pažeistos DNSB „R“ ir jos narių teisės, rodo ir šioje byloje S. R. pareikštas civilinis ieškinys.

58Įvertinusi visumą jau aptartų bylos aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino S. R. veikos pavojingumą, pagrįstai nustatė, kad jo pakanka baudžiamajai atsakomybei, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai kvalifikavo S. R. nusikalstamą veiką pagal BK 300 str. 1 d.

59Dėl jau aptartų aplinkybių nėra pagrindo ne tik naikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir S. R. išteisinti, tačiau nėra pagrindo ir tenkinti apelianto alternatyvų prašymą atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 37 str. ir bylą šioje dalyje nutraukti. Pagal BK 37 str. padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal galiojančią teisminę praktiką pagal BK 37 str. kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai, veikos pavojingumas nėra didelis.

60Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-180-693/2015 išaiškinta, kad baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Kartu pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą. Sprendžiant klausimą dėl asmens baudžiamosios atsakomybės labai svarbu nustatyti padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį esminę reikšmę turi nusikaltimo dalyko ypatumai bei padarytos žalos dydis. Svarbu išsiaiškinti, kiek reikšmingas teisinei apyvartai buvo dokumentas, kurio suklastojimu asmuo buvo kaltinamas.

61Visos aplinkybės, apie kurias nurodoma paminėtoje kasacinėje nutartyje, šioje byloje jau buvo aptartos ir įvertintos. Nors dėl S. R. veiksmų padaryta turtinė žala jokiu teismo sprendimu iki šiol nenustatyta, tačiau skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje jau buvo konstatuota, kad dėl S. R. suklastoto dokumento kilo konkretūs teisiniai padariniai ir dėl to kilo pavojus kitų asmenų (DNSB „R“ narių) teisėms. S. R. ne tik suklastojo tikrą dokumentą, tačiau ir šį dokumentą neteisėtai panaudojo, jo nusikalstama veika truko ilgai, panaudojant suklastotą dokumentą buvo atliekami mokėjimai DNSB „R“ pinigais. Visos šios aplinkybės neleidžia S. R. nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme ir taikyti BK 37 str. nėra pagrindo.

62Apeliacinio skundo argumentus dėl šioje byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų kolegija irgi atmeta. Dėl dalies šių argumentų jau buvo pasisakyta. Teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, vertinant įrodymus nepažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl tariamai pažeistų nuteistojo S. R. teisių yra deklaratyvūs ir pačiame skunde nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Surašant nuosprendį teismas BPK 305 str. reikalavimų irgi nepažeidė, pripažinęs S. R. kaltu pagal BK 300 str. 1 d. teismas išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, taip pat išdėstė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Galima sutikti, kad pagal galiojančią teisminę praktiką skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje tikslingiau buvo aprašyti pirmiausia pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybes ir kitus su tuo susijusius duomenis, o tik po to dėstyti kaltinimus, dėl kurių S. R. buvo išteisintas. Šiuo atveju teismas pasirinko atvirkštinę nuosprendžio surašymo tvarką, tačiau tai nuteistojo teisių nepažeidė, apie tai netgi nepaminėta apeliaciniame skunde. Jokių kitų BPK pažeidimų, juo labiau esminių (BPK 369 str. 3 d.), kolegija irgi nenustatė.

63Dar vieną apeliaciniame skunde dėstomą alternatyvų prašymą dėl paskirtos bausmės sušvelninimo kolegija taip pat atmeta. Paskirdamas S. R. bausmę pagal BK 300 str. 1 d. teismas BK 41 str., 54 str. 2 d. ir kitų BK normų reikalavimų nepažeidė. Skiriant bausmė buvo atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Taip pat ir į tai, kad nenustatyta jokių S. R. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

64BK 300 str. 1 d. sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas paskyrė S. R. pačios švelniausios rūšies sankcijoje numatytą bausmę. Už nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., vadovaujantis BK 11 str. 3 d. ir BK 47 str. 3 d. 2 p. (nusikaltimo padarymo metu galiojusią šio įstatymo redakciją), bauda galėjo būti skiriama iki 500 MGL dydžio. Apeliaciniame skunde nuteistasis konkrečių argumentų, dėl kurių jam paskirtą bausmę prašo sušvelninti, nenurodo, o pateikia tik keletą pavyzdžių, kai kitose byloje pagal BK 300 str. 1 d. paskirtos baudos buvo mažesnės. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti, nes bausmė visada yra skiriama atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu tesimas pagal BK 300 str. 1 d. S. R. paskyrė švelniausios rūšies sankcijoje numatytą bausmę, o nuteistajam paskirtos baudos dydis artimas BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytai žemutinei ribai. Teisėjų kolegijos nuomone, laikyti šią bausmę aiškiai per griežta ir ją dar labiau švelninti pagrindo nėra. Paskirta S. R. bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, atitinkanti padaryto nusikaltimo aplinkybes ir kaltininko asmenybę.

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

66Nuteistojo S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. S. R. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. 50 MGL dydžio (1 833 EUR) bauda.... 4. S. R. pagal BK 183 str. 1 d., 2 d., 184 str. 1 d., 2 d. išteisintas, nes... 5. DNSB „R“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. S. R. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir tą žinomai... 8. S. R. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d., būdamas... 9. Nuteistasis S. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios... 10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir... 11. Bylos nagrinėjimo metu S. R. pripažino, kad pardavus turėtą automobilį... 12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad remiantis jo, S. R., parodymais ir kitais... 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2013 m. kovo 26 d. nutartyje Nr. 2K-7-85/2013... 14. Pasisakydamas dėl BK 300 str. 1 d. taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartyje Nr.... 16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jo, S. R., veiksmai buvo pavojingi,... 17. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nuomos sutartis įpareigojo... 18. Pažymėtina ir tai, kad joks žalos faktas skundžiamu teismo nuosprendžiu... 19. Pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad automobilis didelei... 20. Nuteistojo nuomone, atsižvelgiant tiek į paties pirmosios instancijos teismo... 21. S. R. nurodo, kad jis nėra teisininkas, todėl dėl nepakankamo išmanymo,... 22. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. R. nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kas... 23. Iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, įrodymų ir faktinių... 24. Nuteistasis nurodo ir tai, kad teismas, paskirdamas jam bausmę, jos... 25. Nuteistasis S. R. apeliaciniame skunde nurodo alternatyvius prašymus. S. R.... 26. Teismo posėdyje nuteistasis S. R. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą... 27. Apeliacinis skundas atmetamas.... 28. Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas... 29. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo apie tai, kad skundžiamas nuosprendis... 30. Kad skundžiamame nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis S. R. tikrai... 31. Iš prie bylos pridėtos Automobilio nuomos suteikiant vairavimo ir techninės... 32. Šiame sutarties punkte įrašuose apie automobilio Audi modelį ir valstybinį... 33. Kad ši Sutarties dalis suklastota, patvirtina ne tik matomi taisymų... 34. Apklaustas kaltinamuoju pirmosios instancijos teisme S. R. parodė, kad DNSB... 35. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S.... 36. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pripažindamas jį kaltu pagal BK... 37. Skundžiamame nuosprendyje teismas pripažino S. R. kaltu dėl to, kad jis... 38. Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo... 39. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti... 40. Dokumento suklastojimu pripažįstamas kaip netikro dokumento pagaminimas, taip... 41. Šioje byloje nusikaltimo, už kurį S. R. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d.,... 42. Dėl to, kas jau buvo išdėstyta, daroma išvada, kad teisiamajame posėdyje... 43. Dar kartą pažymėtina, kad visų šių aplinkybių pats nuteistasis S. R. iš... 44. Visi šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir jie atmetami.... 45. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nuomos sutartis įpareigojo... 46. Apeliaciniame skunde labai plačiai dėstoma apie galiojančią teisminę... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.... 48. Kitoje šio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012 irgi... 49. Išnagrinėjusi S. R. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų... 50. Nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis ir motyvais apeliantas skunde ypač... 51. Šie apelianto teiginiai irgi teisingi, tačiau teismo išvadų dėl kaltės... 52. Išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje, tuo pačiu skundžiamu... 53. Įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas kaip tik ir padarė... 54. Iš esmės dėl tų pačių aplinkybių ir tų pačių motyvų teismas S. R.... 55. Tai, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas jau nurodytais motyvais S. R. pagal... 56. Tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad visai kitaip vertinami... 57. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1... 58. Įvertinusi visumą jau aptartų bylos aplinkybių teisėjų kolegija daro... 59. Dėl jau aptartų aplinkybių nėra pagrindo ne tik naikinti apkaltinamąjį... 60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-180-693/2015... 61. Visos aplinkybės, apie kurias nurodoma paminėtoje kasacinėje nutartyje,... 62. Apeliacinio skundo argumentus dėl šioje byloje padarytų esminių... 63. Dar vieną apeliaciniame skunde dėstomą alternatyvų prašymą dėl paskirtos... 64. BK 300 str. 1 d. sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 66. Nuteistojo S. R. apeliacinį skundą atmesti....