Byla 1A-5-744/2019
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui, nuteistajai V. J. ir jos gynėjui advokatui Vidui Adomaičiui, nuteistosios V. S. gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio ir nuteistosios V. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

3V. J. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 80 MGL (3 012 Eur) dydžio bauda;

4V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

5V. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta:

6pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 765 Eur) dydžio bauda;

7pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3 012 Eur) dydžio bauda;

8vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant V. S. galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL (3 765 Eur) dydžio baudą;

9V. J. ir V. S. išaiškinta, kad joms nuosprendžiu paskirtos baudos turi būti sumokėtos per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į ( - ) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai;

10S. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

11Teisėjų kolegija,

Nustatė

12I.

13Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

141.

15V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su VšĮ ( - ) ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams, gydytoja reumatologe V. S., pagal 2014 m. liepos 25 d. Nr. ( - ) Nacionalinės teismų administracijos siuntimą pasitikrinti sveikatą, siekdama gauti medicininį pažymėjimą F Nr. 046/a. apie tai, jog jos sveikatos būklė leidžia pretenduoti į apylinkės teismo teisėjo pareigas, kuris buvo privalomas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 3, 9.4 ir 11 punktus ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnį, medicinos įstaigoje neatlikusi kraujo, šlapimo, plaučių ir tiesiosios žarnos tyrimo, 2014 m. rugpjūčio 20 d., ( - ) mieste, susisiekusi per S. G. su V. S., kalbėdama telefonu, paprašė V. S. suklastoti tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), jame surašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie V. J. neva atliktų kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio ir plaučių rentgeno tyrimų rezultatus. Po to, V. J. neatlikusi digitalinio tyrimo, vėliau, tą pačią – 2014 m. rugpjūčio 20 d. dieną paskambinusi S. G. telefonu, per ją perdavė V. S. prašymą, jog V. S. papildomai į išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) įrašytų V. J. neatlikto digitalinio tyrimo rezultatus. 2014 m. rugpjūčio 20 d. V. S. pagal susitarimą su V. J., perdavė šią formą Nr. 027/a. su įrašytais ir patvirtintais melagingais duomenimis apie tyrimų rezultatus be V. J. anketinių duomenų S. G., kuri prie ( - ) gatvės ( - ) namo ( - ), perdavė V. J. V. S. pradėtą pildyti formą Nr. 027/a. V. J. iš S. G. paėmusi dalinai užpildytą 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) su V. S. išgalvotais tyrimų rezultatais, laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje įrašė jame savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą, po to, 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuvykusi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centrą, adresu ( - ), panaudojo žinomai suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 dienos išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), jį pateikdama ikiteisminio tyrimo nenustatytam Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro darbuotojui, ko pasėkoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro gydytojų konsultacinei komisijai įvertinus tyrimus bei visų specialistų išvadas, tame tarpe, ir suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 dienos išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), kurį pateikė V. J., gydytojų konsultacinei komisijai nežinant apie dokumento suklastojimą, 2014 m. rugsėjo 2 d. gydytojų komisijos pirmininkė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos konsultacinės poliklinikos vedėja J. N. išdavė V. J. medicininį pažymėjimą Nr. ( - ), forma Nr. 46/a, kuriame nurodė, kad V. J. sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas.

162.

17V. J. taip pat buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji 2014 m. rugpjūčio 20 d. ( - ) mieste, veikdama bendrininkų grupėje kartu su VšĮ ( - ) ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams, gydytoja reumatologe V. S. ir VšĮ ( - ) ligoninės personalo skyriaus vedėja S. G., pagal 2014 m. liepos 25 d. Nr. ( - ) Nacionalinės teismų administracijos siuntimą pasitikrinti sveikatą, siekdama gauti medicininį pažymėjimą F Nr. 046/a. apie tai, jog jos sveikatos būklė leidžia pretenduoti į apylinkės teismo teisėjus, kuris buvo privalomas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 3, 9.4 ir 11 punktus ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnį, tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) ir su VšĮ ( - ) ligoninės personalo skyriaus vedėja S. G. bendrininkaudama tyčia sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – V. S., dirbusią pagal 2004 m. gruodžio 6 d. darbo sutartį Nr. ( - ) VšĮ ( - ) ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams ir pagal 2007 m. spalio 1 d. darbo sutartį Nr. ( - ) gydytoja reumatologe, turinčia licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo reumatologo kvalifikaciją, piktnaudžiauti viršijant įgaliojimus, o būtent: ji medicinos įstaigoje neatlikusi kraujo, šlapimo, plaučių ir tiesiosios žarnos tyrimo, 2014 m. rugpjūčio 20 d. ( - ) mieste susisiekusi telefonu su S. G., paprašė jos, kad pastaroji surastų gydytoją, galintį melagingai patvirtinti jos ne va atliktus tyrimus, ko pasėkoje S. G., žinodama, kad ji neatliko tyrimų ir neturi kraujo, šlapimo, gliukozės, tiesiosios žarnos tyrimo ir plaučių peršvietimo rezultatų, tą pačią dieną VšĮ „( - ) ligoninė“ patalpose, adresu ( - ), perdavė jos prašymą V. S., po ko S. G. telefonu 2014 m. rugpjūčio 20 d. susisiekė su ja ir perdavus telefoną V. S., ji, kalbėdama telefonu paprašė V. S. suklastoti tikrą dokumentą –- išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), jame surašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie jai neva atliktų kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio ir plaučių rentgeno tyrimų rezultatus, o V. S. sutikus, ji bendrais veiksmais su S. G. sukurstė V. S. suklastoti tikrą dokumentą. Be to ji, neatlikusi digitalinio tyrimo, vėliau, tą pačią – 2014 m. rugpjūčio 20 d. dieną paskambino S. G. ir telefonu paprašė S. G. perduoti V. S. jos prašymą, jog ši gydytoja papildomai į išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) įrašytų jai neatlikto digitalinio tyrimo rezultatus, ko pasėkoje S. G., žinodama, kad V. J. neatliko šio tyrimo, paprašė V. S. įrašyti V. J. neatlikto tyrimo rezultatą, o V. S. sutiko. Tokiu būdu ji bendrais veiksmais su S. G. sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – V. S. piktnaudžiauti viršijant įgaliojimus ir suklastoti tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), nes 2014 m. rugpjūčio 20 d. VšĮ ( - ) ligoninės patalpose, adresu ( - ), V. S., žinodama, kad V. J. reikalingi Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarkoje (6 priedas), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatai medicinos dokumentų išraše F Nr. 027/a., dėl pretendavimo į teisėjus, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 7.3 punkte nustatytą tvarką, neturėdama teisės surašyti profilaktinio sveikatos tikrinimo, atlikto vadovaujantis Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarkos (6 priedas), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatus medicinos dokumentų išraše F Nr. 027/a., viršydama įgaliojimus ir turėdama tikslą suklastoti tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) apie neva atliktus V. J. tyrimus, į formą Nr. 027/a. įrašė išgalvotus duomenis apie tyrimų rezultatus: kraujo tyr.-WBC 6,2; HG 128 g/l; ENS 2 mm, šalp. tyr. – norma, gliuk.k.k. – 4,93 mmol/l, chol.k.k. – 4.52 mmol/l, Plaučių ro – be matomos patologijos, norma, digitalinis tyrimas – be matomų patol. pakitimų, kraujavimo pož. nėra (gyd. R. S.), užrašė 2014-08-20 dienos datą ir pasirašė dokumentą, bei patvirtino savo spaudu. 2014 m. rugpjūčio 20 d. VšĮ ( - ) ligoninės patalpose, adresu ( - ) V. S. pagal susitarimą su ja perdavė šią formą Nr. 027/a. su įrašytais ir patvirtintais melagingais duomenimis apie tyrimų rezultatus, be V. J. anketinių duomenų, S. G. tikslu, kad S. G. perduotų šią formą jai ir ji, įrašiusi savo anketinius duomenis, galėtų bendrais veiksmais suklastoti dokumentą ir jį panaudoti. S. G., suvokdama, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. išraše iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) nurodyti išgalvoti duomenys apie tyrimų rezultatus ir kad šioje formoje V. S. įrašyti duomenys, V. J. įrašius savo anketinius duomenis bus panaudoti siekiant melagingai patvirtinti V. J. neatliktų tyrimų rezultatus, S. G. šią formą ( - ) mieste gabeno ir laikė bute adresu ( - ), po to 2014 m. rugpjūčio 20 d. dieną prie ( - ) namo ( - ), perdavė jai V. S. pradėtą pildyti formą Nr. 027/a, tokiu būdu padėdama klastoti tikrą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), po to V. J. paėmusi dalinai užpildytą 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) su V. S. išgalvotais tyrimų rezultatais, laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, įrašė jame savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą, ir tokiu būdu bendrais veiksmais su V. S., padedant S. G. suklastojo tikrą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, apie V. J. neatliktus tyrimų rezultatus: kraujo tyr.-WBC 6,2; HG 128 g/l; ENS 2 mm, šalp. tyr. – norma, gliuk.k.k. – 4,93 mmol/l, chol.k.k. – 4.52 mmol/l, Plaučių ro – be matomos patologijos, norma, digitalinis tyrimas – be matomų patol. pakitimų, kraujavimo pož. nėra (gyd. R. S.), po to ji, laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. dienos žinomai suklastotą dokumentą ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje laikė, 2014 m. rugpjūčio 21 d. gabeno iš ( - ) miesto į Lietuvos Respublikos medicinos centrą, adresu ( - ), kur panaudojo žinomai suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), pateikdama ikiteisminio tyrimo nenustatytam Lietuvos Respublikos medicinos centro darbuotojui Lietuvos Respublikos medicinos centre, adresu ( - ), ko pasėkoje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro adresu ( - ) gydytojų konsultacinei komisijai įvertinus tyrimus, bei visų specialistų išvadas, tame tarpe ir suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) kurį ji pateikė, gydytojų konsultacinei komisijai nežinant apie dokumento suklastojimą, 2014 m. rugsėjo 2 d. gydytojų komisijos pirmininkė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos konsultacinės poliklinikos vedėja J. N., išdavė V. J. 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. ( - ) medicininį pažymėjimą, forma Nr. 46/a, kuriame nurodė, kad V. J. sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas. Tokiu būdu, ji kartu su S. G. sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – VšĮ ( - ) ligoninės direktoriaus pavaduotoją medicinos reikalams, gydytoją reumatologę V. S. piktnaudžiauti viršijant įgaliojimus, kadangi jos ir S. G. kurstoma V. S., suklastodama dokumentą, tyčia pažeidė: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4 punktus kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai; Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo, 10 straipsnio 5 ir 6 punktus, kuriuose nurodyta, kad gydytojas privalo laikytis gydytojo profesinės etikos principų, tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodekso 1.1, 1.2, 1.4 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir poįstatyminių aktų, verstis medicinos praktika turint įstatymų nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją pagal įgytą gydytojo profesinę kvalifikaciją bei sąžiningai ir atidžiai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; 2010 m. liepos 1 d. pareigų instrukcijos Nr.4, patvirtintos VšĮ ( - ) ligoninės vyriausiojo gydytojo Č. G., pareigų 11 punktą, pagal kurį privalo kontroliuoti įrašų medicininiuose dokumentuose atlikimą ir savalaikiškumą; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 7.3 punktą, kuriame nustatyta, kad medicinos dokumentų išrašą (toliau – F Nr. 027/a), nurodytą Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 1999, Nr. 103-2972), išduoda šeimos arba vidaus ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią pacientas yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kurioje prisirašęs, nurodant nustatytas ligas ir sveikatos problemas, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir profilaktinio sveikatos tikrinimo, atlikto vadovaujantis Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (6 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatus, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, VšĮ ( - ) ligoninė ir Nacionalinė teismų administracija, tokiais susijusiais su valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigų atlikimu tyčiniais veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkintas VšĮ ( - ) ligoninės prestižas, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą, suklastotas dokumentas buvo panaudotas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centre, kurio darbuotojai buvo suklaidinti ir jo pagrindu V. J. buvo išduotas medicininis pažymėjimas, jog V. J. sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas – vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ir suteikė jai teisę pretenduoti į laisvas apylinkės teisėjo vietas.

183.

19Pirmosios instancijos teismas V. J. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisino, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinime nurodyti V. J. veiksmai įvardinti kaip kurstymas piktnaudžiauti tarnyba (BK 24 straipsnio 5 dalis, 228 straipsnio 1 dalis), toliau kaltinime V. J. veiksmai įvardinti kaip sukurstymas suklastoti tikrą dokumentą, tačiau šios veikos kaltinime neapibrėžiant įstatymu (BK 24 straipsnio 5 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), V. J. veiksmai negali būti vertinami kaip V. S. kurstymas piktnaudžiaujant tarnyba suklastoti tikrą dokumentą (BK 24 straipsnio 5 dalis, 228 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju buvo pateiktas perteklinis kaltinimas piktnaudžiavimu, naudojant bendrininkavimo institutą, juo praktiškai buvo kriminalizuota veika, kuri nėra kriminalizuota įstatymo. Jeigu prašoma valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kažką padaryti neleistino jo naudai, kaltinimas kurstymu piktnaudžiauti ar piktnaudžiavimo organizavimu yra nepagrįstas, nes įstatymas kriminalizuoja tokio asmens veiksmus tik per kyšininkavimo, prekybos poveikiu ar papirkimo normą (BK 225, 226, 227 straipsniai). Toks kaltinimas kurstymu ar organizavimu prieštarauja įstatymo logikai.

204.

21V. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji, dirbdama pagal 2004 m. gruodžio 6 d. darbo sutartį Nr. ( - ) VšĮ ( - ) ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams ir pagal 2007 m. spalio 1 d. darbo sutartį Nr. ( - ) gydytoja reumatologe, turėdama licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo reumatologo kvalifikaciją, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, ( - ) mieste, veikdama bendrininkų grupėje kartu su V. J., V. J. pagal 2014 m. liepos 25 d. Nr. ( - ) Nacionalinės teismų administracijos siuntimą pasitikrinti sveikatą, siekiant gauti medicininį pažymėjimą F Nr. 046/a. apie tai, jog jos sveikatos būklė leidžia pretenduoti į apylinkės teismo teisėjo pareigas, kuris buvo privalomas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 3, 9.4 ir 11 punktus ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnį, tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) ir piktnaudžiavo viršydama įgaliojimus, o būtent: V. J. medicinos įstaigoje neatlikus kraujo, šlapimo, plaučių ir tiesiosios žarnos tyrimo, 2014 m. rugpjūčio 20 d. ( - ) mieste per S. G. susisiekus telefonu su V. S., V. J. kalbėdama telefonu, paprašė V. S. suklastoti tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), jame surašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie V. J. neva atliktų kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio ir plaučių rentgeno tyrimų rezultatus, o V. S. sutiko suklastoti tikrą dokumentą. V. J. neatlikus digitalinio tyrimo, vėliau, tą pačią – 2014 m. rugpjūčio 20 d. dieną paskambinusi S. G. telefonu, per ją perdavė V. S. prašymą, jog V. S. papildomai į išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) įrašytų V. J. neatlikto digitalinio tyrimo rezultatus, ko pasėkoje V. S. piktnaudžiaudama viršijant įgaliojimus, suklastojo tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), tai yra, 2014 m. rugpjūčio 20 dieną, VšĮ ( - ) ligoninės patalpose, adresu ( - ), V. S. žinodama, kad V. J. reikalingi Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarkoje (6 priedas), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatai medicinos dokumentų išraše F Nr. 027/a. dėl pretendavimo į teisėjo pareigas, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 7.3 punkte nustatytą tvarką, neturėdama teisės surašyti profilaktinio sveikatos tikrinimo, atlikto vadovaujantis Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarkos (6 priedas), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatus medicinos dokumentų išraše F Nr. 027/a., viršydama įgaliojimus ir turėdama tikslą suklastoti tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) apie neva atliktus V. J. tyrimus, į formą Nr. 027/a. įrašė išgalvotus duomenis apie tyrimų rezultatus: kraujo tyr.-WBC 6,2; HG 128 g/l; ENS 2 mm; šlap. tyr. – norma; gliuk.k.k. – 4,93 mmol/l; chol.k.k. – 4.52 mmol/l; Plaučių ro – be matomos patologijos, norma; digitalinis tyrimas – be matomų patol. pakitimų, kraujavimo pož. nėra (gyd. R. S.), užrašė 2014 m. rugpjūčio 20 d. dienos datą ir pasirašė dokumentą bei patvirtino savo spaudu. 2014 m. rugpjūčio 20 d. V. S. pagal susitarimą su V. J., perdavė šią formą Nr. 027/a. su įrašytais ir patvirtintais melagingais duomenimis apie tyrimų rezultatus be V. J. anketinių duomenų S. G., kuri prie ( - ) gatvės ( - ) namo ( - ), perdavė V. J. V. S. pradėtą pildyti formą Nr. 027/a. V. J. iš S. G. paėmusi dalinai užpildytą 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) su V. S. išgalvotais tyrimų rezultatais, laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje įrašė jame savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą. Po to, 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuvykusi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centrą, adresu ( - ), panaudojo žinomai suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 dienos išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), jį pateikdama ikiteisminio tyrimo nenustatytam Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro darbuotojui, ko pasėkoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro gydytojų konsultacinei komisijai įvertinus tyrimus bei visų specialistų išvadas, tame tarpe, ir suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 dienos išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), kurį pateikė V. J., gydytojų konsultacinei komisijai nežinant apie dokumento suklastojimą, 2014 m. rugsėjo 2 d. gydytojų komisijos pirmininkė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos konsultacinės poliklinikos vedėja J. N. išdavė V. J. medicininį pažymėjimą Nr. ( - ), forma Nr. 46/a, kuriame nurodė, kad V. J. sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas. Tokiu būdu, valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – VšĮ ( - ) ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams, gydytoja reumatologė V. S. piktnaudžiavo viršijant įgaliojimus, kadangi suklastodama tikrą dokumentą, tyčia pažeidė: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4 punktus, kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai; Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo, 10 straipsnio 5 ir 6 punktus, kuriuose nurodyta, kad gydytojas privalo laikytis gydytojo profesinės etikos principų, tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodekso 1.1, 1.2, 1.4 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir poįstatyminių aktų, verstis medicinos praktika turint įstatymų nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją pagal įgytą gydytojo profesinę kvalifikaciją bei sąžiningai ir atidžiai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; 2010 m. liepos 1 d. pareigų instrukcijos Nr. 4, patvirtintos VšĮ ( - ) ligoninės vyriausiojo gydytojo Č. G., 11 punktą, pagal kurį privalo kontroliuoti įrašų medicininiuose dokumentuose atlikimą ir savalaikiškumą; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 7.3 punktą, kuriame nustatyta, kad medicinos dokumentų išrašą (toliau – F Nr. 027/a), nurodytą Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 1999, Nr. 103-2972), išduoda šeimos arba vidaus ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią pacientas yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kurioje prisirašęs, nurodant nustatytas ligas ir sveikatos problemas, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir profilaktinio sveikatos tikrinimo, atlikto vadovaujantis Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (6 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatus, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir VšĮ ( - ) ligoninė, tokiais susijusiais su valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigų atlikimu tyčiniais veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkintas VšĮ ( - ) ligoninės prestižas, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą, suklastotas dokumentas buvo panaudotas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centre, kurio darbuotojai buvo suklaidinti ir jo pagrindu V. J. buvo išduotas medicininis pažymėjimas, liudijantis, jog V. J. sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas – vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus ir suteikė jai teisę pretenduoti į laisvas apylinkės teismų teisėjo vietas.

225.

23S. G. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, tai yra tuo, kad ji 2014 m. rugpjūčio 20 d. dirbdama VšĮ ( - ) ligoninės personalo skyriaus vedėja, ( - ) mieste, veikdama bendrininkų grupėje kartu su VšĮ ( - ) ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams, gydytoja reumatologe V. S. ir V. J., V. J. pagal 2014 m. liepos 25 d. Nr. ( - ) Nacionalinės teismų administracijos siuntimą pasitikrinti sveikatą, siekiant gauti medicininį pažymėjimą F Nr. 046/a. apie tai, jog jos sveikatos būklė leidžia pretenduoti į apylinkės teismo teisėjus, kuris buvo privalomas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 3, 9.4 ir 11 punktus ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnį, tyčia padėjo suklastoti tikrą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) ir su V. J. bendrininkaudama tyčia sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – V. S., dirbusią pagal 2004 m. gruodžio 6 d. darbo sutartį Nr. ( - ) VšĮ ( - ) ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams ir pagal 2007 m. spalio 1 d. darbo sutartį Nr. ( - ) gydytoja reumatologe, turinčia licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo reumatologo kvalifikaciją, piktnaudžiauti viršijant įgaliojimus, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: V. J. medicinos įstaigoje neatlikus kraujo, šlapimo, plaučių ir tiesiosios žarnos tyrimo, 2014 m. rugpjūčio 20 d. ( - ) mieste susisiekus telefonu su ja, V. J. paprašė jos, kad ji surastų gydytoją, galintį melagingai patvirtinti jos ne va atliktus tyrimus, ko pasėkoje ji, žinodama, kad V. J. neatliko tyrimų ir neturi kraujo, šlapimo, gliukozės, tiesiosios žarnos tyrimo ir plaučių peršvietimo rezultatų, tą pačią dieną VšĮ „( - ) ligoninė“ patalpose, adresu ( - ), ji perdavė V. J. prašymą V. S., po ko ji telefonu 2014 m. rugpjūčio 20 d. susisiekė su V. J. ir perdavus telefoną V. S., V. J. kalbėdama telefonu paprašė V. S. suklastoti tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), jame surašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie V. J. neva atliktų kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio ir plaučių rengeno tyrimų rezultatus, o V. S. sutikus, bendrais veiksmais su V. J. sukurstė V. S. suklastoti tikrą dokumentą. Be to V. J., neatlikusi digitalinio tyrimo, vėliau, tą pačią – 2014 m. rugpjūčio 20 d. dieną paskambino jai ir telefonu paprašė jos perduoti V. S. prašymą, jog ši gydytoja papildomai į išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) įrašytų V. J. neatlikto digitalinio tyrimo rezultatus, ko pasėkoje ji, žinodama, kad V. J. neatliko šio tyrimo, paprašė V. S. įrašyti V. J. neatlikto tyrimo rezultatą, o V. S. sutiko. Tokiu būdu ji bendrais veiksmais su V. J. sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – V. S. piktnaudžiauti viršijant įgaliojimus ir suklastoti tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), nes 2014 m. rugpjūčio 20 d. dieną, VšĮ ( - ) ligoninės patalpose, adresu ( - ), V. S., žinodama, kad V. J. reikalingi Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarkoje (6 priedas), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatai medicinos dokumentų išraše F Nr. 027/a., dėl pretendavimo į teisėjus, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 7.3 punkte nustatytą tvarką, neturėdama teisės surašyti profilaktinio sveikatos tikrinimo, atlikto vadovaujantis Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarkos (6 priedas), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatus medicinos dokumentų išraše F Nr. 027/a., viršydama įgaliojimus ir turėdama tikslą suklastoti tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) apie neva atliktus V. J. tyrimus, į formą Nr. 027/a. įrašė išgalvotus duomenis apie tyrimų rezultatus: kraujo tyr.-WBC 6,2; HG 128 g/l; ENS 2 mm; šalp. tyr. – norma; gliuk.k.k. – 4,93 mmol/l; chol.k.k. – 4.52 mmol/l; Plaučių ro – be matomos patologijos, norma; digitalinis tyrimas – be matomų patol. pakitimų, kraujavimo pož. nėra (gyd. R. S.), užrašė 2014 m. rugpjūčio 20 d. dienos datą ir pasirašė dokumentą, bei patvirtino savo spaudu. 2014 m. rugpjūčio 20 d. VšĮ ( - ) ligoninės patalpose, adresu ( - ), V. S. pagal susitarimą su ja ir V. J., perdavė šią formą Nr. 027/a. su įrašytais ir patvirtintais melagingais duomenimis apie tyrimų rezultatus, be V. J. anketinių duomenų, jai tikslu, kad ji perduotų šią formą V. J. ir V. J. įrašiusi savo anketinius duomenis, galėtų bendrais veiksmais suklastoti dokumentą ir jį panaudoti. Ji, suvokdama, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. išraše iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) nurodyti išgalvoti duomenys apie tyrimų rezultatus ir kad šioje formoje V. S. įrašyti duomenys, V. J. įrašius savo anketinius duomenis bus panaudoti siekiant melagingai patvirtinti V. J. neatliktų tyrimų rezultatus, šią formą ( - ) mieste gabeno ir laikė bute adresu ( - ) gatvė ( - ), po to 2014 m. rugpjūčio 20 d. dieną prie ( - ) gatvė ( - ) namo ( - ), perdavė V. J., V. S. pradėtą pildyti formą Nr. 027/a., tokiu būdu padėdama klastoti tikrą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), po to V. J. paėmusi dalinai užpildytą 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) su V. S. išgalvotais tyrimų rezultatais, laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, įrašė jame savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą, ir tokiu būdu padėjo V. J. bei V. S. suklastoti tikrą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, apie V. J. neatliktus tyrimų rezultatus: kraujo tyr.-WBC 6,2; HG 128 g/l; ENS 2 mm; šalp. tyr. – norma; gliuk.k.k. – 4,93 mmol/l; chol.k.k. – 4.52 mmol/l; Plaučių ro – be matomos patologijos, norma; digitalinis tyrimas – be matomų patol. pakitimų, kraujavimo pož. nėra (gyd. R. S.), po to V. J., laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. žinomai suklastotą dokumentą ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje laikė, 2014 m. rugpjūčio 21 d. gabeno iš ( - ) miesto į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centrą, adresu ( - ), kur panaudojo žinomai suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), pateikdama ikiteisminio tyrimo nenustatytam Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro darbuotojui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centre, adresu ( - ), ko pasėkoje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro adresu ( - ) gydytojų konsultacinei komisijai įvertinus tyrimus, bei visų specialistų išvadas, tame tarpe ir suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) kurį pateikė V. J., gydytojų konsultacinei komisijai nežinant apie dokumento suklastojimą, 2014 m. rugsėjo 2 d. gydytojų komisijos pirmininkė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos konsultacinės poliklinikos vedėja J. N., išdavė V. J. 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. ( - ) medicininį pažymėjimą, forma Nr. 46/a, kuriame nurodė, kad V. J. sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas. Tokiu būdu, ji kartu su V. J. sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – VšĮ ( - ) ligoninės direktoriaus pavaduotoją medicinos reikalams, gydytoją reumatologę V. S. piktnaudžiauti viršijant įgaliojimus, kadangi jos ir S. G. kurstoma V. S., suklastodama dokumentą, tyčia pažeidė: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4 punktus kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai; Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo, 10 straipsnio 5 ir 6 punktus, kuriuose nurodyta, kad gydytojas privalo laikytis gydytojo profesinės etikos principų, tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodekso 1.1, 1.2, 1.4 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir poįstatyminių aktų, verstis medicinos praktika turint įstatymų nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją pagal įgytą gydytojo profesinę kvalifikaciją bei sąžiningai ir atidžiai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; 2010 m. liepos 1 d. pareigų instrukcijos Nr. 4, patvirtintos VšĮ ( - ) ligoninės vyriausiojo gydytojo Č. G., pareigų 11 punktą, pagal kurį privalo kontroliuoti įrašų medicininiuose dokumentuose atlikimą ir savalaikiškumą; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 7.3 punktą, kuriame nustatyta, kad medicinos dokumentų išrašą (toliau – F Nr. 027/a), nurodytą Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 1999, Nr. 103-2972), išduoda šeimos arba vidaus ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią pacientas yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kurioje prisirašęs, nurodant nustatytas ligas ir sveikatos problemas, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir profilaktinio sveikatos tikrinimo, atlikto vadovaujantis Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (6 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatus, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, VšĮ ( - ) ligoninė ir Nacionalinė teismų administracija, tokiais susijusiais su valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigų atlikimu tyčiniais veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkintas VšĮ ( - ) ligoninės prestižas, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą, suklastotas dokumentas buvo panaudotas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centre, kurio darbuotojai buvo suklaidinti ir jo pagrindu V. J. buvo išduotas medicininis pažymėjimas, jog V. J. sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas – vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus ir suteikė jai teisę pretenduoti į laisvas apylinkės teisėjo vietas.

246.

25Pirmosios instancijos teismas S. G. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisino konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus, nustatė, jog jokių savarankiškų, aktyvių veiksmų S. G. dokumento klastojimo epizode nėra padariusi, nenustatyta, ar tikrai ji suvokė, kad yra klastojamas tikras dokumentas, kad tokia veika yra kriminalizuota. Taip pat teismas nenustatė, kad S. G. kaip nors esmingai įtakojo, paveikė, įkalbėjo (sukurstė) V. S., jog ji piktnaudžiaudama tarnyba, suklastotų tikrą dokumentą. Todėl negalima daryti besąlyginę išvadą, jog S. G. atlikti veiksmai turi būti vertinami kaip įstatymo uždrausta, pavojinga visuomenei veika. Jie gali būti vertinami drausmine tvarka, kaip atitinkamas etikos, pareiginių prievolių pažeidimas, tačiau negali būti vertinami, kaip nusikaltimas. Teismas taip pat konstatavo, kad kaltinime nurodyti S. G. veiksmai įvardinti kaip kurstymas piktnaudžiauti tarnyba (BK 24 straipsnio 5 dalis, 228 straipsnio 1 dalis), toliau kaltinime S. G. veiksmai įvardijami kaip sukurstymas suklastoti tikrą dokumentą, tačiau šios veikos kaltinime neapibrėžiant įstatymu (BK 24 straipsnio 5 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), S. G. veiksmai negali būti vertinami kaip V. S. kurstymas piktnaudžiaujant tarnyba suklastoti tikrą dokumentą (BK 24 straipsnio 5 dalis, 228 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju buvo pateiktas perteklinis kaltinimas piktnaudžiavimu, naudojant bendrininkavimo institutą, juo praktiškai buvo kriminalizuota veika, kuri nėra kriminalizuota įstatymo. Jeigu prašoma valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kažką padaryti neleistino jo naudai, kaltinimas kurstymu piktnaudžiauti ar piktnaudžiavimo organizavimu yra nepagrįstas, nes įstatymas kriminalizuoja tokio asmens veiksmus tik per kyšininkavimo, prekybos poveikiu ar papirkimo normą (BK 225, 226, 227 straipsniai). Toks kaltinimas kurstymu ar organizavimu prieštarauja įstatymo logikai.

26II.

27Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

287.

29Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendį apeliacine tvarka apskundė Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Aurelija Gališanskytė, nuteistoji V. J. bei nuteistosios V. S. gynėjas advokatas Arnoldas Šukaitis.

308.

31Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Aurelija Gališanskytė prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį dėl S. G. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir dėl V. J. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: S. G. pripažinti kalta pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį ir nubausti 80 MGL (3 012 Eur) dydžio bauda; taip pat pripažinti kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir nubausti 60 MGL (2 259 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti S. G. galutinę bausmę – 80 MGL (3 012 Eur) dydžio baudą. V. J. pripažinti kalta pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį ir nubausti ją 100 MGL (3 765 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su V. J. paskirta bausme už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai galutinę bausmę – 100 MGL (3 765 Eur) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį prokurorė prašė palikti nepakeistą. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai išteisindamas V. J. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį ir S. G. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, jų neanalizavo ir padarė neteisingas išvadas dėl S. G. ir V. J. kaltės.

329.

33Apeliaciniu skundu nuteistoji V. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir priimti šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį.

349.1.

35Nuteistoji V. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nuosprendį priėmė nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų, pažeisdamas BPK 301 straipsnio 1 dalį bei įrodymų tyrimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nekaltumo prezumpcijos principą, jos kaltę grindė ir vertino išimtinai tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, pagrįstos prielaidomis.

369.2.

37Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurie būtent įrodymai patvirtina jos kaltę, nes byloje esantys duomenys (jos pačios, S. G., V. S., L. K. parodymai, gydytojo radiologo darbo apskaitos žurnalo kopija ir kt.), kurių teismas nevertino, patvirtina, kad į jai reikalingą pažymą, kurią surašė gydytoja V. S., buvo įrašyti teisingi duomenys – tyrimų, kuriuos ji buvo atlikusi, rezultatai. V. S. teigė, kad duomenis į pažymą ji surašė iš jos (V. J.) pateiktų duomenų. Akivaizdu, kad byloje nagrinėjamo įvykio dieną – 2014 m. rugpjūčio 20 d., ji kai kurių tyrimų atlikusi nebuvo, tačiau visi tyrimai buvo atlikti atitinkamu laiku iki minėtos dienos, ką patvirtina ir byloje surinkti įrodymai, kurių teismas net nevertino (liudytojų M. M., R. S., L. L. ir L. K. parodymai; jos medicininė knygelė ir joje esantis 2014 m. balandžio 28 d. įrašas; gydytojo radiologo darbo apskaitos žurnalas ir jame atliktas 2013 m. balandžio 3 d. įrašas Nr. ( - )). Apeliantė pažymi, kad digitalinį tyrimą jai atliko pati gydytoja V. S. po 16 valandos, kuomet ji nuvežė jai visus turimus ir reikalingus tyrimus, ir jokių įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, byloje nėra. Kad minimą tyrimą gali atlikti bet kuris gydytojas, teisme patvirtino ir liudytojas R. S.. Faktas, kad gydymo įstaigoje nebuvo rasta jos plaučių nuotrauka, nereiškia, kad jie nebuvo šviesti, be to, ji negali būti atsakinga už medicininių dokumentų saugojimą gydymo įstaigoje. Asmens ligos kortelė yra gydymo įstaigos tvarkomas bei saugomas medicinos dokumentas ir už šiame dokumente esančių medicininių įrašų teisingumą, pagrįstumą, esamų paciento asmens duomenų apsaugą bei tinkamą ambulatorinės kortelės arba ligos istorijos archyvavimą yra atsakingas gydymo įstaigos personalas, bet ne ji.

389.3.

39Apeliantė skunde nurodo, kad ji kas du metus tikrinosi sveikatą VšĮ ( - ) rajono savivaldybės poliklinikoje dėl galėjimo dirbti. Jos medicininėje knygelėje yra 2014 m. balandžio 28 d. įrašas „Profilaktinis sveikatos patikrinimas, dirbti gali“. Minėtas įrašas antspaudu ir parašu patvirtintas gydytojos L. K.. Apklausta teisme liudytoja L. K. paaiškino, kokie tyrimai yra atliekami profilaktinio patikrinimo metu, ir kad į juos patenka kraujo bei šlapimo tyrimai. Liudytoja patvirtino, kad V. J. kraujo ir šlapimo tyrimai turėjo būti, nes priešingu atveju, jeigu nebūtų buvę tyrimų, ji nebūtų dariusi įrašo, kad V. J. dirbti gali. Nors jos ambulatorinėje kortelėje nėra kraujo ir šlapimo tyrimų, liudytoja paaiškino, kad pasitaiko atvejų, kai tyrimai pasimeta, dingsta. Pirmos instancijos teismas šios liudytojos parodymų nevertino, nors ji užtikrino, kad 2014 m. balandžio 28 d. kraujo ir šlapimo tyrimai buvo atlikti. Minima liudytoja nėra suinteresuota bylos baigtimi ir jos parodymais netikėti nėra pagrindo.

409.4.

41Apeliantės tvirtinimu, teismo nuosprendyje cituojami jos telefoniniai pokalbiai su kitais asmenimis (ir tai yra vieninteliai teismo vertinti įrodymai, neatsižvelgiant į kitus rašytinius įrodymus) taip pat nepatvirtina, kad ji nebuvo atlikusi medicininių tyrimų, be to, šie duomenys nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka. Teismas apie telefoninių pokalbių turinį nesiaiškino nei su vienu iš pokalbyje dalyvavusių asmenų. Apeliantės teigimu, telefoniniai pokalbiai vyko iki jos nuvykimo į ( - ) ligoninę pas gydytoją V. S., kuomet ji gydytojai pateikė kraujo bei šlapimo tyrimus, pasakė apie šviestus plaučius, gydytoja jai atliko digitalinį tyrimą, todėl šie telefoniniai pokalbiai negali patvirtinti ar paneigti vėliau vykusių įvykių. Be to, telefoninių pokalbių turinį paneigia baudžiamojoje byloje esantys duomenys (rentgeno žurnalo kopija, liudytojos L. L. parodymai, jos (V. J.) medicininė knygelė, liudytojos L. K. parodymai, V. S. parodymai). Todėl, nesant kitų įrodymų, ji negali būti teisiama už telefoninių pokalbių metu išsakytus žodžius.

429.5.

43Nuteistoji V. J. skunde pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra užtikrintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju telefoninių pokalbių klausymosi pagrindas yra Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2014 m. birželio 3 d. nutartis, kuria buvo leista klausytis jos pokalbių. Tačiau apeliantė atkreipia dėmesį, kad minima nutartimi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo sankcionuota dėl galimai kyšio paėmimo rengiant viešuosius pirkimus. Tai reiškia, kad Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis dėl šio operatyvinio veiksmo nėra susijusi su nusikalstama veika, dėl kurios ji nuteista šioje byloje, leidimo leidžiančio atlikti jos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę dėl šioje byloje inkriminuojamos nusikalstamos veikos byloje nėra, todėl telefoniniai pokalbiai negalėjo būti pripažinti tinkamais ir leistinais įrodymais, nes teisinio pagrindo dėl nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnyje, žvalgybos veiksmams nebuvo, o kitų byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog ji padarė jai inkriminuojamą veiką. Nors kasacinio teisino plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-94-895/2015 pasisakyta, kad informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje reglamentuojamas pagal BPK 162 straipsnio nuostatas, tačiau duomenų apie tai, kad pokalbių įrašų perdavimas tam, kad šie būtų prijungti prie baudžiamosios bylos, kurioje ji skundžiamu nuosprendžiu yra nuteista, buvo atliktas būtent pagal šias BPK 162 straipsnio nuostatas, byloje nėra. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nėra nei įstatyme minimo prokuroro nutarimo, nei ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarties, todėl operatyvinių veiksmų priemonių pagalba surinkti duomenys prie šios baudžiamosios bylos buvo prijungti pažeidžiant BPK 162 straipsnio nuostatas, dėl to jie negali būti laikomi teisėtai gautais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Be to, ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas tik 2015 m. balandžio 10 d., kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas surašytas tik 2016 m. vasario 10 d., tai yra praėjus 1,5 metų nuo veikos, kuria ji yra kaltinama, nors aplinkybės dėl galimos nusikalstamos veikos paaiškėjo dar 2014 m. rugpjūčio 20 d.

449.6.

45Apeliantė skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jai paskirta bauda pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ženkliai viršija skiriamų baudų už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas dydį (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1-696/2016, Nr. 2K-444-699/2015, Nr. 2K-139-507/2016, Nr. 2K-420-677/2015, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-41-976/2016). Apeliantės nuomone, jai nuosprendžiu skirtos baudos dydis akivaizdžiai neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų, nei suformuotos teismų praktikos. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl jos veiksmų buvo apsunkintas konkrečios institucijos darbas ar padaryta žala, todėl jos padarytos veikos pobūdis nėra pasiekęs tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat pagal BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagristas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas.

4610.

47Apeliaciniu skundu nuteistosios V. S. gynėjas advokatas Arnoldas Šukaitis prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendį V. S. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisinti, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4810.1.

49Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, jame padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nagrinėdamas šią bylą, teismas nesivadovavo baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą, ir suformuota teismų praktika, vertinant bylos duomenis bei aiškinant baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus vertino nuteistosios V. S. nenaudai, todėl buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

5010.2.

51Apelianto nuomone, byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog V. S. suklastojo tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), nes į jį buvo įrašyti duomenys apie realiai V. J. atliktų tyrimų rezultatus. V. S. šį dokumentą patvirtino savo asmeniniu spaudu ir pasirašė. Dokumente nurodyti tikri V. J. anketiniai duomenys - vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta. Vien ta aplinkybė, kad V. S. neturėjo teisės surašyti minėto dokumento, neduoda pagrindo šio pažeidimo traktuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje.

5210.3.

53Apelianto teigimu, kaltinamoji V. S. teisiamajame posėdyje davė išsamius parodymus apie išrašo iš medicininių dokumentų (forma 027/a) surašymo aplinkybes. Į šį dokumentą ji įrašė tuos duomenis, kuriuos jai pristatė V. J. ir tie duomenys rodė, jog reikalingus tyrimus V. J. buvo atlikusi. Duomenis apie atliktą V. J. plaučių tyrimą ji pasitikrino telefonu. Kadangi digitalinio tyrimo V. J. nebuvo atlikusi, todėl ji, tikėdama, jog jį atliks gydytojas R. S., į išrašą iš medicininių dokumentų (forma 027a) įrašė R. S. pavardę. Neradus gydytojo R. S., ji pati atliko digitalinį tyrimą, kurio rezultatus įrašė į minėtą išrašą iš medicininių dokumentų (forma 027a). Teismas visiškai nevertino šių V. S. parodymų, kuriuos patvirtino ne tik V. J., bet ir kiti bylos duomenys. Kaltinamoji V. J. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną apie 16 val. ji nuvyko pas gydytoją V. S. į ligoninę, kuriai padavė turėtus kraujo ir šlapimo tyrimų rezultatus, pasakė V. S., kad yra atlikusi plaučių rentgeno tyrimą, kuris dar turėtų galioti. V. S. pasakė jai, kad tai pasitikrins. V. S. skambino gydytojui R. S., kurio norėjo paprašyti, kad jis atliktų V. J. digitalinį tyrimą, tačiau gydytojo nerado, todėl V. S. pati jai padarė šį tyrimą. Kadangi V. J. skubėjo, todėl sutarė, kad dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma 027/a) V. S. paduos S. G., iš kurios jį V. J. ir pasiėmė, į jį įrašydama savo tikrus anketinius duomenis - vardą ir pavardę, gimimo metus, gyvenamąją vietą. Teismas nuosprendyje tik pacitavo liudytojos L. K. parodymus, kuriuose ji patvirtino, jog V. J. buvo atlikti kraujo ir šlapimo tyrimai, tačiau šių parodymų taip pat visiškai nevertino. Ši liudytoja į teisiamąjį posėdį buvo iškviesta, jai pačiai nežinant apie aplinkybes, apie kurias ji paliudyti iškviesta. Liudytoja buvo įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, teismui prisiekė. Liudytojos L. K. parodymai patvirtina V. S. parodymus, kurie sutampa su V. J. parodymais apie atliktus kraujo ir šlapimo tyrimus ir tyrimų duomenų pateikimą V. S., šiai surašant išrašą iš medicininių dokumentų (forma 027/a). Nėra jokių duomenų rodančių, kad L. K. davė melagingus arba netikslius parodymus, kuriuos būtų galima vertinti kritiškai ar juos atmesti kaip nepatikimus. Teisiamajame posėdyje buvo apžiūrėta asmens medicinos knygelė, išduota V. J. vardu, kurioje 2014 m. balandžio 28 d. padarytas įrašas apie tai, jog V. J. tikrinosi sveikatą ir dirbti gali. Minėta liudytoja patvirtino, jog šį įrašą ji padarė remdamasi atliktais V. J. kraujo ir šlapimo tyrimais, nesant kurių ji nebūtų padariusi įrašo asmens medicinos kortelėje. Liudytoja L. K. nėra suinteresuota šios bylos baigtimi, todėl jos parodymais teismas neturėjo pagrindo abejoti ar juos vertinti kritiškai. Nevertinti liko ir liudytojos L. L. parodymai, iš kurių matyti, jog pagal radiologo darbo apskaitos žurnalą galima daryti išvadą, jog V. J. buvo darytas plaučių rentgenologinis tyrimas.

5410.4.

55Gynėjo nuomone, reikšminga yra ir tai, kad kaltinime V. S. nenurodoma, jog ji įrašė išvadą, jog V. J. yra sveika. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. J. būtų nustatyta kokia nors liga ar sveikatos problema, kuri neleistų jai eiti teisėjo pareigas. Svarbu ir tai, kad V. J. jau buvo išduotas medicininis pažymėjimas forma Nr. 046/a, patvirtinantis, jog ji pagal sveikatos būklę gali eiti teisėjo pareigas ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jos būklė pablogėjo ir ji pagal savo sveikatą negali eiti teisėjo pareigas. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu būtų buvę neginčijamai įrodyta, kad V. S. į išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) įrašė išgalvotus duomenis apie tyrimų rezultatus, tokia veika neturėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nes byloje nėra duomenų apie ligą ar sveikatos problemą, kuri neleistų V. J. eiti teisėjo pareigas. Esant tokioms aplinkybės, V. S. iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5610.5.

57Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad V. S. veika sukėlė tokius padarinius, dėl kurių tai negalėtų būti vertintina kaip drausmės pažeidimas ir taikytina drausminė atsakomybė, juo labiau, kad teismas nenurodė, kad V. J. nebūtų išduotas medicininis pažymėjimas (forma Nr. 046/a), jei išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) būtų užpildęs šeimos ar vidaus ligų gydytojas, nes išvada, jog V. J. yra sveika, nepaneigta. Jis taip pat nurodo, kad V. S. veiksmai, kai ji, dirbdama VšĮ ( - ) ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams ir gydytoja reumatologe, turėdama licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo reumatologo kvalifikaciją, nebūdama šeimos arba vidaus ligų gydytoja, surašė išrašą iš medicininių dokumentų (forma 027/a), tuo viršydama savo įgaliojimus, formaliai atitinka BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo - piktnaudžiavimo tarnyba - požymius. Tačiau aplinkybė, kad ji norėjo padėti kolegei greičiau gauti pažymą, nerodo didelio piktnaudžiavimo pavojingumo. Svarbu ir tai, kad nėra duomenų, jog V. J. kraujo, šlapimo ir kitų tyrimų rezultatai būtų blogi ar, kad jai būtų nustatyta kokia nors liga ar sveikatos problema, kuri nebūtų jai leidusi pretenduoti eiti teisėjo pareigas. Vien tik formalus nepaisymas teisės aktų reikalavimų dėl galinčio pažymą išrašyti subjekto, neduoda pagrindo tokius veiksmus traktuoti kaip padariusius didelę žalą valstybei ir VšĮ ( - ) ligoninei ir užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę.

5810.6.

59Apelianto nuomone, vertinant V. S. veiksmus, svarbu ir tai, kad ji nėra valstybės tarnautoja, o tik valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, ji dokumente pasirašė ne kaip VšĮ ( - ) ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams, o kaip gydytoja, jos veiksmai nebuvo korupcinio pobūdžio (V. S. ir V. J. siejo darbiniai santykiai; duomenų, kad V. S. veikė savanaudiškais tikslais, byloje nėra), nenustatyta, kad V. J. minėtu laiku būtų sirgusi kokia nors liga ar (ir) turėtų sveikatos problemų, dėl kurių pretendentai į teisėjus negali būti pripažinti atitinkantys reikalavimus jų sveikatai, V. S., viršydama savo įgaliojimus, surašė tik vieną dokumentą. Taigi nesant V. S. veiksmuose visų piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, V. S. ir dėl šio kaltinimo turi būti išteisinta.

6011.

61Atsiliepimų į Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aurelijos Gališanskytės, nuteistosios V. J. ir nuteistosios V. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinius skundus negauta.

6212.

63Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Aurelijos Gališanskytės, nuteistosios V. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio ir nuteistosios V. J. apeliaciniai skundai buvo atmesti. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai V. S. pripažino kalta padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, V. J. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, o pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisino, nepadarius šios nusikalstamos veikos, taip pat pagrįstai išteisino S. G., jai nepadarius veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė motyvus dėl įrodymų vertinimo, nuosprendyje išdėstytos išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kaip teigiama apeliaciniuose skunduose, nėra, nes visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

6413.

65Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi, patenkinus nuteistosios V. J. kasacinį skundą, buvo panaikinta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 6 d. nutarties dalis, kuria atmesti nuteistosios V. J. ir nuteistosios V. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliaciniai skundai, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis teismas nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje V. J. nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės daugiausia teismų nustatytos remiantis slaptais tyrimo veiksmais užfiksuotų jos telefoninių pokalbių turiniu. Nuteistoji V. J. savo apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl duomenų, gautų vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, leistinumo. Nuteistoji atkreipė dėmesį į tai, kad jos telefoninių pokalbių klausymosi pagrindas yra Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis, tačiau minima nutartimi buvo sankcionuoti tyrimo veiksmai dėl galimai kyšio paėmimo rengiant viešuosius pirkimus, o ne dėl veikos, už kurią ji nuteista šioje byloje. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas šių nuteistosios teiginių tinkamai nepatikrino, išsamių juos paneigiančių argumentų nepateikė, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje ir 332 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Tai pripažintina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų galima spręsti apie pakankamai ilgą laiką vykdytus slapto tyrimo veiksmus prieš V. J. (telefoninių pokalbių kontrolė pradėta 2013 m. gruodžio 12 d., veikos aplinkybės užfiksuotos 2014 m. rugpjūčio 20–21 d., o ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2015 m. balandžio 10 d.). Tokiais atvejais teismas privalo patikrinti priežastis, dėl kurių prireikė taip ilgai vykdyti slaptą telefoninių pokalbių kontrolę, ir ar tuo nebuvo siekiama tiesiog užfiksuoti kuo daugiau nusikalstamų epizodų ir pasunkinti asmens teisinę padėtį. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad V. J. inkriminuoti veiksmai buvo atskleisti vykdant slaptą tyrimą dėl visai kitokio pobūdžio, tai yra su jos tarnyba susijusių, galimų nusikalstamų veiksmų, o tokiais atvejais, kaip buvo minėta anksčiau, būtina ištirti ir tokių tyrimo veiksmų gautų duomenų leistinumą įrodinėjant atsitiktinai užfiksuotos nusikalstamos veikos aplinkybes. Taigi, norint tinkamai išspręsti įrodymų leistinumo klausimą nagrinėjamoje byloje, būtina ištirti: slapto tyrimo veiksmų prieš V. J. pradėjimo pagrindą; tokių veiksmų ilgesnę trukmę pateisinančias priežastis; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi sankcionuotų (pratęstų) slapto tyrimo veiksmų faktinį pagrįstumą; aplinkybes, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2015 m. balandžio 10 d.; teisinę galimybę įrodinėti nesunkaus nusikaltimo aplinkybes slaptų tyrimo veiksmų metu gauta informacija, taip pat ir teisės į privatumą suvaržymo atskleidžiant atsitiktinai užfiksuotą nusikalstamą veiką proporcingumo klausimą. V. J. nuteisimo pagrįstumo klausimas yra aktualus ir šioje byloje nuteistos V. S. teisinei padėčiai, todėl iš naujo apeliacine tvarka nagrinėtinas ir jos apeliacinis skundas. Šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 6 d. nutarties dalis, kuria atmestas prokurorės skundas, palikta galioti.

6614.

67Teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistosios V. J. ir nuteistosios V. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nuteistoji V. J. ir jos gynėjas advokatas Vidas Adomaitis prašė V. J. apeliacinį skundą tenkinti ir ją pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti. Nuteistosios V. S. gynėjas advokatas Arnoldas Šukaitis prašė V. S. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

68Nuteistosios V. J. ir nuteistosios V. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliaciniai skundai atmestini.

69III.

70Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7115.

72Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7316.

74Nuteistoji V. J. ir nuteistosios V. S. gynėjas advokatas Arnoldas Šukaitis apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl nuteistosios V. J. kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir V. S. kaltės padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, mano, kad jos nepagrįstai pripažintos kaltomis padarius šias nusikalstamas veikas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7517.

76Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

77Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytų ir taikytų veiksmų teisėtumo, duomenų,

78 gautų kriminalinės žvalgybos ir procesinių prievartos priemonių taikymo metu, pripažinimo įrodymais

7918.

80Vienas iš įrodymų šaltinių nagrinėjamoje byloje yra kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija. Nuteistosios V. J. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas jos atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi jos telefoniniais pokalbiais, kurių klausymosi pagrindas yra Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis, kuria buvo sankcionuoti tyrimo veiksmai dėl galimai kyšio paėmimo rengiant viešuosius pirkimus, o ne dėl veikos, už kurią ji nuteista šioje byloje, todėl telefoniniai pokalbiai negalėjo būti pripažinti tinkamais ir leistinais įrodymais. Apeliantės nuomone, kriminalinės žvalgybos priemonių pagalba surinkti duomenys prie šios baudžiamosios bylos buvo prijungti pažeidžiant BPK 162 straipsnio nuostatas, dėl to jie negali būti laikomi teisėtai gautais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Be to, slapto tyrimo veiksmai prieš ją buvo vykdyti pakankamai ilgą laiką (veikos aplinkybės užfiksuotos 2014 m. rugpjūčio 20 d., o ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2015 m. balandžio 10 d., kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas surašytas tik 2016 m. vasario 10 d.).

8119.

82Apeliacinė instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys). Vadinasi, teismas, spręsdamas, ar ištirtus duomenis pripažinti įrodymais, turi patikrinti, ar jie gauti įstatyme nustatytais būdais ir ar jie gali būti patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais veiksmais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą (anksčiau operatyvinį tyrimą), privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau –ir KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015 ir kt.).

8320.

84Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai nustatyti KŽĮ 8 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas – tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas) – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015 ir kt.). Tais atvejais, kai operatyvinio (taip pat ir kriminalinės žvalgybos) tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis operatyvinio (kriminalinės žvalgybos) tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015, 2K-7-266-942/2015 ir kt.). Tačiau, jei nagrinėjant baudžiamąją bylą kyla pagrįstų abejonių dėl faktinio pagrindo operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmams atlikti, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis priemonių patikrinti, ar buvo faktinis pagrindas, tai yra informacijos ne apie bet kokią, o apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-57-696/2017).

8521.

86Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos išslaptintos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) ( - ) valdyboje buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl I. D. (VšĮ „( - ) ligoninė“ direktoriaus) bei grupės kitų asmenų galimai rengiamų, daromų ar padarytų sunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl galimo piktnaudžiavimo šioje ligoninėje vykdomų viešųjų pirkimų metu) (5 t., b. l. 93-97). Šio tyrimo metu 2013 metų gruodžio mėnesį buvo gauta patikima kriminalinės žvalgybos informacija apie I. D. kitą galimą sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl galimo piktnaudžiavimo ( - ) rajono savivaldybės ( - ) skyriuje). Tyrimo metu taip pat gauta informacija, kad su šiomis I. D. ir kitų asmenų galimai rengiamomis, daromomis ar padarytomis nusikalstamomis veikomis yra susijusi ir V. J., kuri tuo metu dirbo ( - ) rajono savivaldybės administracijos ( - ) skyriaus vedėjos bei VšĮ „( - ) ligoninė“ juristės pareigose (5 t., b. l. 98, 100). Pagal gautą informaciją ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes gautos informacijos nepakako nusikalstamų veikų požymiams nustatyti. Remiantis kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktais duomenimis tame pačiame kriminalinės žvalgybos tyrime V. J. atžvilgiu 2013 m. gruodžio 3 d. taip pat pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas bei sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai (5 t., b. l. 99, 100). Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ Nr. ( - ) pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. R. 2013 m. gruodžio 11 d. teikimą Nr. ( - ), siekiant gauti duomenų apie V. J. galimai vykdomą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slapta V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir šios informacijos turinio fiksavimas jos naudojamu mobiliojo ryšio telefonu laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. kovo 11 d.

8722.

88Kaip matyti iš byloje išslaptinto STT ( - ) valdybos 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. ( - ) papildyti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą (duomenys neišslaptinti) nauju tiriamuoju – V. J., turinio, kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai prieš V. J. buvo sankcionuoti (vėliau ir pratęsti) Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistui (duomenys neišslaptinti) gavus informacijos apie V. J. galimą dalyvavimą rengiamoje vykdyti (vykdomoje) nusikalstamoje veikoje, tai yra apie jos galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi (BK 228 straipsnio 2 dalis), ir nustačius, kad ši informacija yra patikima (5 t., b. l. 98, 99). Taigi, apygardos teismo nutartimis sankcionuoti (vėliau ir pratęsti) prieš tai minėti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai (slapta V. J. telefoninių pokalbių kontrolė) patvirtina buvus teisinį pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, o turimi duomenys apie V. J. galimai daromas BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindą (KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8923.

90Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu 2014 metų kovo mėnesį buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie dar kitas V. J. galimai rengiamas ar daromas sunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje, tai yra apie tai, kad V. J., būdama ( - ) rajono savivaldybės administracijos ( - ) skyriaus vedėja, galimai siekdama turtinės ar kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi organizuodama ( - ) rajono savivaldybės viešųjų pirkimų konkursus bei galimą jos kyšininkavimą baldais (5 t., b. l. 101). Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka pratęsimo“ Nr. ( - ) pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. R. 2014 m. kovo 5 d. teikimą Nr. ( - ), siekiant gauti duomenų apie V. J. galimai vykdomas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, buvo pratęstas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slapta V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir šios informacijos turinio fiksavimas jos naudojamu mobiliojo ryšio telefonu laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 11 d. iki 2014 m. birželio 7 d. Turimi duomenys apie BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas buvo nurodyti kaip faktinis pagrindas, dėl kurio minėta teismo nutartimi buvo pratęsta slapta V. J. telefoninių pokalbių kontrolė. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu 2014 metų balandžio mėnesį buvo gauta nauja informacija apie V. J. galimai daromas nesunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 4 dalyje (seniūno papirkimas), 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (sukurstymas suklastoti dokumentą) (5 t. b. l. 102, 112). Dėl paaiškėjusių šių nusikalstamų veikų požymių, vadovaujantis KŽĮ 8 straipsnio 3 dalimi, 2014 m. balandžio 18 d. prokuroras priėmė sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo iki 2014 m rugsėjo 30 d., o tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą galimai I. D., V. J. ir kitų asmenų rengiamoms, daromoms ar padarytoms sunkioms nusikalstamoms veikoms išaiškinti.

9124.

92Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka pratęsimo“ Nr. ( - ) pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. R. 2014 m. birželio 3 d. teikimą Nr. ( - ), siekiant gauti duomenų apie V. J. galimai vykdomas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, buvo pratęstas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slapta V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir šios informacijos turinio fiksavimas jos naudojamu mobiliojo ryšio telefonu laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d. (2 t., b. l. 88-91). Turimi duomenys apie BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas buvo nurodyti kaip faktinis pagrindas, dėl kurio minėta teismo nutartimi buvo pratęsta slapta V. J. telefoninių pokalbių kontrolė. Iš prieš tai minėtų prokuroro teikimų bei teismo nutarčių turinio matyti, kad, prieš kreipiantis į teismą dėl sankcijų pratęsimo, buvo surinkta pakankamai duomenų, kad V. J. galimai rengia ar vykdo nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, tačiau ne tiek pakankamai, kad jų pagrindu būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą V. J. atžvilgiu. Iš 2014 m. birželio 2 d. pranešimo apie gautą informaciją matyti, kad nustatyti V. J. ir kitų bendrininkų galimai nusikalstamų veiksmų požymius neįmanoma (sudėtinga), nes jie laikosi konspiracijos (5 t., b. l. 128).

9325.

94Tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą (5 t., b. l. 103-105) ir jo metu nustačius sunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl galimo piktnaudžiavimo ligoninėje vykdomų viešųjų pirkimų metu), požymius, dėl kurių ir buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas I. D. bei kitų asmenų atžvilgiu, 2014 m. rugsėjo 4 d. STT ( - ) valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) (5 t., b. l. 106). 2014 m. rugsėjo 29 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) dėl V. J. ir kitų asmenų veikos, dėl kurios 2014 m. balandžio 18 d. prokuroras buvo priėmęs sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo iki 2014 m rugsėjo 30 d. ir tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą (5 t., b. l. 93-97, 106). Po to kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl I. D., V. J. ir kitų asmenų galimai rengiamų, daromų ar padarytų kitų aukščiau paminėtų galimų nusikalstamų veikų, dėl kurių nebuvo nustatyti nusikalstamų veikų požymiai ir nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, buvo tęsiamas vadovaujantis KŽĮ, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintais KŽĮ įgyvendinamųjų teisės aktų bei STT direktoriaus nustatyta tvarka (5 t., b. l. 93-97, 106, 108-109). Tęsiamo kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje (V. J. galimą kyšininkavimą baldais), požymius, 2015 m. kovo 24 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) (5 t., b. l. 110). 2015 m. kovo 30 d. STT ( - ) valdyboje gavus I. C. pareiškimą apie kitą V. J. nusikalstamą veiką, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) (dėl sporto inventoriaus pirkimo). 2015 m. kovo 31 d. nustačius nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, dėl kurių ir buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas V. J. atžvilgiu (dėl galimo piktnaudžiavimo ( - ) rajono savivaldybės ( - ) skyriuje), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ).

9526.

96Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju kyla klausimas, ar tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, tai yra nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas. Tokiais atvejais, pripažįstant šiuos duomenis leistinais įrodymais, svarbu įvertinti tiek atskleistų nusikalstamų veikų kategoriją ir galimybes apskritai vykdyti teismo sankcijų reikalaujančius neviešo tyrimo veiksmus dėl tokios nusikalstamos veikos, tiek ir visos baudžiamosios bylos kontekstą bei proporcingumo principo reikalavimus. Antai tokie duomenys gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą, jeigu daroma išvada, jog tokių duomenų naudojimas reikštų asmens teisės į privatumą suvaržymą, pažeidžiantį proporcingumo reikalavimus. Jeigu šios kitos nusikalstamos veikos patenka į kategoriją veikų, nurodytų KŽĮ nuostatose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tai dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015, 2K-286-746/2015). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai teisėtai atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus ar procesines prievartos priemones konkrečiame baudžiamajame procese dėl vienų asmenų galbūt daromų tam tikros rūšies nusikalstamų veikų atsitiktinai gaunama informacija apie bet kokio kito asmens (tai yra pašalinio asmens konkretaus baudžiamojo proceso atžvilgiu) galimai nusikalstamą ir ne mažiau pavojingą veiką ir nusprendžiama, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (ar procesines prievartos priemones), patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją. Baudžiamajame procese įrodymais laikytini tokie duomenys, kurie gauti apie asmens, dėl kurio buvo atliekama slapta elektroniniais ryšiais (telekomunikacijų tinklais) perduodamos informacijos turinio kontrolė, nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis (pavyzdžiui, asmenis, kurie įgydavo, realizuodavo nusikalstamu būdu gautą turtą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2010, 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015).

9727.

98Nagrinėjamu atveju elektroninių ryšių tinklais V. J. telefonu perduodamos informacijos kontrolės metu buvo gauti tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas V. J. daromas nusikalstamas veikas, kurios nesusijusios su ta informacija, kuri sudarė pagrindą atlikti šį kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmą, o taip pat duomenys apie kito asmens – V. S. daromą nusikalstamą veiką. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad STT ( - ) valdybos pareigūnai, turintys ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisę, 2015 metų kovo – balandžio mėnesiais pakartotinai peržiūrėję bei įvertinę sankcionuotais kriminalinės žvalgybos veiksmais fiksuotą informaciją bei visą kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą, kuri surinkta tiriant anksčiau paminėtas V. J. nusikalstamas veikas bei duomenis, gautus jau pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose (kuriuose figūravo V. J.) atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus (kratas, poėmius, apklausas ir kt.), ir nustatę nusikalstamų veikų požymius, 2015 m. balandžio 9 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje Nr. ( - ) (1 t., b. l. 3, 4). Šio ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas buvo STT ( - ) valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. balandžio 9 d. tarnybinis pranešimas Nr. ( - ), iš kurio turinio matyti, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo nustatyti V. J. galimai padarytų nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai (1 t., b. l. 1, 2). Šiame ikiteisminiame tyrime V. J. 2015 m. rugpjūčio 13 d. buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o V. S. 2015 m. rugpjūčio 13 d. buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

9928.

100Nagrinėjamu atveju faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmą – slapta kontroliuoti V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį ir teisinis pagrindas – Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis dėl šio kriminalinės žvalgybos veiksmo (techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka – slaptos V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės pratęsimas nuo 2014 m. birželio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d.), nėra susiję su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių V. J. ir V. S. nuteistos nagrinėjamoje byloje. Nuteistosios V. J. gynėjas advokatas Vidas Adomaitis baigiamųjų kalbų apygardos teismo posėdyje metu atkreipė dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, už kurių įvykdymą skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistos V. J. ir V. S., nepatenka į kategoriją veikų, nurodytų KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu), todėl, gynėjo nuomone, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkti duomenys šioje byloje naudoti neteisėtai. Pagrįsdamas šį savo argumentą gynėjas rėmėsi ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) nurodytais teismo argumentais, kad veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį negalėjo būti pagrindu operatyviniams veiksmams atlikti ir elektroniniu ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė bei fiksavimas toje byloje vyko pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas. Gynėjas taip pat nurodė, kad minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) (analogiškai kaip ir nagrinėjamos bylos atveju) kriminalinė žvalgyba (operatyvinis tyrimas) buvo pradėtas dėl galimai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, tačiau teismas 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendyje pažymėjo, kad jei atliekant operatyvinį tyrimą dėl vienų veikų paaiškėja kitų nusikalstamų veikų požymiai, tai gauti duomenys gali būti panaudoti tik jei naujai paaiškėjusios veikos yra panašaus pobūdžio ir pavojingumo kaip ir veikos, dėl kurių buvo pradėtas operatyvinis tyrimas ir sankcionuoti operatyviniai veiksmai. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios V. J. gynėjo advokato Vido Adomaičio baigiamųjų kalbų apygardos teismo posėdyje metu išsakytus argumentus ir išnagrinėjusi byloje esančius duomenis, priešingai nei teigia nuteistosios V. J. gynėjas, konstatuoja, kad duomenys, gauti vykdant slaptą V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d., yra gauti teisėtu būdu ir nagrinėjamos bylos kontekste tokie duomenys yra leistini bylos įrodymai.

10129.

102Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad kai atliekant techninių priemonių naudojimą specialia tvarka gaunami duomenys apie nusikalstamas veikas, dėl kurių operatyvinis tyrimas pagal Operatyvinės veiklos įstatymą (šiuo metu – Kriminalinės žvalgybos įstatymą) negalėtų būti atliekamas, formaliai tokie duomenys atitinka įrodymams keliamus leistinumo reikalavimus, nustatytus BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse. Net ir tuo atveju, jeigu taip gauti duomenys įrodymais nepripažintini, jie yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl sprendžiant, ar operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys apie veikas, dėl kurių operatyvinis tyrimas negalimas, gali būti naudojami įrodinėjimo procese, būtina įvertinti, ar veikos, apie kurias buvo gauti duomenys, tiesiogiai susijusios su veikomis, dėl kurių buvo atliekamas operatyvinis tyrimas, ir ar tokiu būdu gauti duomenys neturėjo lemiamos reikšmės nustatant naujų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes bei tas veikas padariusių asmenų kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-689/2018). Taip pat svarbu pažymėti, kad duomenų, gautų atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, kaip įrodymų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, taip pat ir tokius, kuriuose dėl numatytų nusikalstamų veikų negalėjo būti atliekami operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2010, 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015).

10330.

104Nuteistosios V. J. gynėjo advokato Vido Adomaičio minimoje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas prokurorės nutarimu iš kitos baudžiamosios bylos, kurioje vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir OVĮ) 10 straipsniu, buvo leista klausytis asmens telefoninių pokalbių. Klausymosi metu užfiksuoti asmenų pokalbiai, kurių turinys leido įtarti juos padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, nors ši veika nepateko į OVĮ 9 straipsnio 1 punkte (šiuo metu KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte) nurodytų nuskalstamų veikų sąrašą ir nesudarė pagrindo atlikti operatyvinį veiksmą. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad asmenims inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, negalėjo būti pagrindu operatyviniams veiksmams atlikti, dėl to asmenų elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas buvo vykdomas pažeidžiant OVĮ nuostatas.

10531.

106Nagrinėjamos bylos atveju kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš V. J. ir kitus asmenis buvo atliekami turint patikrintą kriminalinės žvalgybos informaciją dėl rengimosi daryti, darymo, padarymo galimai nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, kurios pagal tuo metu galiojusio KŽĮ 8 straipsnio nuostatas pateko į sąrašą veikų, dėl kurių kriminalinė žvalgyba yra galima. Šio kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo gauta informacija ir apie galimai daromas šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (dėl medicinos dokumentų klastojimo apie V. J. VšĮ „( - ) ligoninė“ atliktus medicininius tyrimus), tai yra dėl veikų, kuri nesusijusi su ta informacija, kuri sudarė pagrindą atlikti šį kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmą, ir kuri Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d., 2014 m. kovo 6 d. ir 2014 m. birželio 3 d. nutartyse nebuvo nurodyta. Taigi, priešingai nei nuteistosios V. J. gynėjo advokato Vido Adomaičio minimoje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), buvo atsiradęs pagrindas manyti, kad gali būti daromas ir kitos rūšies ne mažiau pavojingas nusikaltimas (numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje), kuris pateko į kategoriją veikų, nurodytų KŽĮ 8 straipsnyje, sudarančių pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, buvo perkvalifikuotos į nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o skundžiamu nuosprendžiu V. J. pripažinta kalta padarius tik BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkią nusikalstamą veiką, neduoda pagrindo nepripažinti kriminalinės žvalgybos veiksmais gautų duomenų leistinais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-689/2019).

10732.

108Informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje reglamentuojamas pagal BPK 162 straipsnio nuostatas. 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-383 dėl Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijų) 16 punkte nurodoma, kad Kriminalinės žvalgybos informacija, panaudota vienoje baudžiamojoje byloje, gali būti panaudojama kitoje baudžiamojoje byloje aukštesniojo prokuroro nutarimu, priimtu vadovaujantis BPK 162 straipsniu, esant Rekomendacijų III skyriuje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Vadovaujantis BPK 162 straipsnio nuostatomis, vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame Kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Apeliantės V. J. teigimu, duomenų, kad kriminalinės žvalgybos priemonių pagalba surinkti duomenys prie šios baudžiamosios bylos buvo prijungti pagal BPK 162 straipsnio nuostatas, byloje nėra.

10933.

110Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo metu nesusidarė tokia situacija, kokia numatyta BPK 162 straipsnio nuostatose ir Rekomendacijų 16 punkte. Nagrinėjamoje byloje duomenys, kurie buvo gauti atliekant slaptą V. J. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, nebuvo išskirti iš kitos baudžiamosios bylos, priešingai nei nuteistosios V. J. gynėjo advokato Vido Adomaičio minimoje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ). Nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų turinys rodo, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas buvo daromi atliekant vieną vientisą kriminalinės žvalgybos tyrimą (o ne kelis), kriminalinės žvalgybos veiksmai V. J. atžvilgiu buvo atliekami laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d. (byloje nagrinėjamų veikų aplinkybės užfiksuotos 2014 m. rugpjūčio 20 d.), tai yra dar prieš pradedant ikiteisminius tyrimus anksčiau paminėtuose skirtingose baudžiamosiose bylose. Be to, kriminalinės žvalgybos informacija, aktuali šioje byloje (V. J. telefoniniai pokalbiai, vykę 2014 m. rugpjūčio 20 d.), prieš tai nebuvo panaudota jokioje kitoje baudžiamojoje byloje. Todėl šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo taikyti BPK 162 straipsnyje numatytos duomenų apie asmens privatų gyvenimą, gautų vienoje byloje, panaudojimo kitoje byloje tvarkos ir sankcionuoti kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

11134.

112Sutiktina su nuteistosios V. J. apeliacinio skundo argumentu, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai jos atžvilgiu buvo vykdyti pakankamai ilgą laiką. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kriminalinės žvalgybos įstatyme nereglamentuojama, kiek laiko valstybės institucijos subjektai gali atlikti slaptus veiksmus, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, iš esmės nėra nustatyta ir jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimų pratęsimo skaičiaus. Todėl neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Tačiau pažymėtina, kad tokie veiksmai negali tęstis neribotą laiką, tai yra jie turi tęstis tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamas veikas, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimus padariusius asmenis, jog būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Svarbu pažymėti ir tai, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje griežtai nustatyta, jog atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.

11335.

114Kriminalinės žvalgybos subjektai, prokurorai, teikdami prašymus (teikimus) dėl slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės, o teismai, priimdami sprendimus sankcionuoti tokių priemonių skyrimą, pratęsti jų taikymą, turi tokius savo sprendimus vertinti pagrįstumo, proporcingumo siekiamam tikslui kontekste. Taigi, turi būti įvertinta, ar yra išlaikoma įstatymų reikalavimus atitinkanti proporcija tarp naudojamų priemonių siekiant išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 154 straipsnio 4 dalį slaptas asmenų pokalbių klausymas, negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius ir tik tais atvejais, kai tiriama sudėtinga ar didelio masto nusikalstama veika, šios priemonės taikymas gali būti vieną kartą pratęstas trims mėnesiams. Tokie BPK įtvirtinti konkretūs minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo terminai yra viena iš garantijų, kad nebūtų piktnaudžiaujama šia priemone ir taip nepagrįstai suvaržoma žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Tiek anksčiau galiojusiame Operatyvinės veiklos įstatyme, tiek šiuo metu galiojančiame Kriminalinės žvalgybos įstatyme, slapto asmenų pokalbių klausymosi terminai, priešingai nei BPK, faktiškai nėra (nebuvo) ribojami. Antai pagal OVĮ slaptai klausytis asmens pokalbių buvo galima neribotą laiką, šį terminą pratęsiant kas tris mėnesius. Kriminalinės žvalgybos įstatyme, nors ir įtvirtinta, kad slapto asmenų pokalbių klausymosi bendras laikotarpis negali būti ilgesnis negu 12 mėnesių, tačiau kartu numatyti ir atvejai, kai šis laikotarpis gali būti neribotai pratęstas. Tačiau toks teisinis reguliavimas neatleidžia kriminalinės žvalgybos subjektų, prokurorų, teikiančių prašymus (teikimus) dėl šios operatyvinės (kriminalinės žvalgybos) priemonės taikymo, o teisėjų, priimančių sprendimus sankcionuoti tokių priemonių skyrimą (pratęsti jų taikymą), nuo pareigos įvertinti jos taikymo trukmės pagrįstumą ir proporcingumą.

11536.

116Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad elektroninių ryšių tinklais V. J. telefonu perduodamos informacijos kontrolė buvo vykdoma nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d. Kaip jau buvo minėta, 2015 metų kovo – balandžio mėnesiais pakartotinai įvertinus sankcionuotais kriminalinės žvalgybos veiksmais (elektroninių ryšių tinklais V. J. telefonu perduodamos informacijos kontrolės metu) gautą informaciją ir visą kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą, kuri surinkta tiriant V. J. nusikalstamas veikas, bei duomenis, gautus jau pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus (kratas, poėmius, apklausas ir kt.) ir tokiu būdu nustačius nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, požymius (dėl galimai suklastotų medicinos dokumentų apie V. J. VšĮ „( - ) ligoninė“ atliktus medicininius tyrimus), 2015 m. balandžio 9 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) (5 t., b. l. 111).

11737.

118Apygardos teismui pateiktame STT ( - ) valdybos viršininko Ž. K. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais (elektroninių ryšių tinklais V. J. telefonu perduodamos informacijos kontrolės, vykdytos nuo 2013 m. gruodžio 12 iki 2014 m. rugsėjo 6 d.) 2014 m. rugpjūčio 20 d. ir 2014 m. rugpjūčio 21 d. fiksuotos informacijos turinio pagrindu nebuvo galima nustatyti nusikalstamos veikų požymių ir tuoj pat po šios informacijos užfiksavimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, nes paminėtais veiksmais fiksuotų pokalbių turinys tuo metu buvo ne toks informatyvus, kad vien iš jo būtų galima nuspręsti, ar telefoninių pokalbių dalyviai galimai neteisėtai rengiasi suklastoti/pagaminti arba suklastojo/pagamino dokumentą, ir ar tas aktas turi dokumento požymius, koks jo tipas, pagaminimo/suklastojimo būdas, koks jo teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas, ar gali būti pripažintas dokumentu, kuris gali būti juridinių faktų įrodymu arba teisių ir/ar pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu, pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teises arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tuo padarant žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, saugomoms baudžiamojo įstatymo, taip pat nebuvo galima nustatyti piktnaudžiavimo tarnyba būtinojo požymio – didelės žalos. Tik įvertinus paminėtos informacijos visumą priimtas sprendimas pradėti ikiteismini tyrimą, nustačius nusikalstamų veikų požymius (5 t., b. l. 93-97). Taigi šioje byloje ikiteisminis tyrimas dėl V. J. nusikalstamų veiksmų padarymo nebuvo pradėtas per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad ilgesnis neviešo procesinių veiksmų atlikimas leido nustatyti neatsitiktines, bet sistemines korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Todėl konstatuotina, kad užsitęsę kriminalinės žvalgybos ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai, atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir nelaikomi kaip neproporcingi, pertekliniai ir skatinantys daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktais nėra nustatytas terminas, per kurį KŽĮ numatyti subjektai turi įvertinti kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją bei nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

11938.

120Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad buvo nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas taikyti V. J. slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, todėl duomenys, kurie buvo gauti atliekant aukščiau nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. Byloje esantys duomenys taip pat neduoda pagrindo tvirtinti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami, siekiant rinkti informaciją apie nusikalstamas veikas, dėl kurių jų taikyti negalima. Pirmosios instancijos teismas tokiais veiksmais surinktus duomenis pagrįstai pripažino leistinais įrodymais ir, vertindamas V. J. ir V. S. veiksmus, BPK 20 straipsnio ir (ar) kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Atliekant prieš V. J. kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, KŽĮ nustatyta tvarka nebuvo pažeista; šio tyrimo metu gautus duomenis patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.

121Dėl kitų įrodymų vertinimo ir V. J. bei V. S.

122 kaltės padarius joms inkriminuojamas nusikalstamas veikas

12339.

124Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – VšĮ ( - ) ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams, gydytoja reumatologe ir suklastodama tikrą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a), piktnaudžiavo viršijant įgaliojimus, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir VšĮ ( - ) ligoninė.

12540.

126BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2007). Piktnaudžiavimas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant bylas įgaliojimų viršijimas suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, kurie nepriklausė kaltininko kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas; veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais; veiksmai, kurie visiškai uždrausti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2009, 2K-531/2011, 2K-38/2012, 2K-325/2012, 2K-194-2013).

12741.

128Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. J. ir V. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistos už tikro dokumento – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašo iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) suklastojimą, jame surašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie V. J. neva atliktų kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio ir plaučių rentgeno tyrimų rezultatus; V. J. šį suklastotą dokumentą panaudojo pateikdama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro darbuotojui, ko pasekmėje jai buvo išduotas medicininis pažymėjimas Nr. ( - ), forma Nr. 46/a, kuriame nurodyta, kad jos sveikatos būklė leidžia eiti teisėjos pareigas.

12942.

130Teismų praktikoje tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu ar kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Tikro dokumento suklastojimas suprantamas ir kaip dokumento tikrumo bei jo turinio teisingumo pakeitimas, kai tikrovės neatitinka ne visa, bet dalis informacijos (duomenų). Tokios reikšmingos informacijos neteisingumas pažeidžia dokumento teisinės apyvartos funkcionalumą ir patikimumą. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis). Motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

13143.

132Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. J. kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o ir V. S. – kalta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra išsamiai apklausė išteisintąją (tuo metu – kaltinamąją) S. G., nuteistąsias (tuo metu – kaltinamąsias) V. J. ir V. S., liudytojus R. S., M. M., L. K., L. L., išvardijo dokumentus ir jose užfiksuotus duomenis, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, aptarė kriminalinės žvalgybos veiksmų (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės) atlikimo protokolų turinius, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Nuteistųjų V. J. ir V. S. kaltė padarius joms inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

13344.

134Apklausiamos pirmosios instancijos teismo posėdyje V. J. ir V. S. nepripažino savo kaltės padarius joms inkriminuojamas nusikalstamas veikas. V. J. nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. jos šeimos gydytoja atostogavo, todėl ji susisiekė su gydytoja V. S. ir paklausė, ar kitas gydytojas gali išrašyti pažymą (forma Nr. 027/a). V. S. telefonu patikino, kad gali. Ji (V. J.) tyrimus buvo atlikusi ankščiau, jie buvo galiojantys, todėl ji norėjo, kad jie būtų įrašyti į naują gydytojo pažymą. Neegzistuojančių tyrimų į pažymą neprašė įrašyti. Tyrimų kopijas ji nuvežė V. S., kuri jai taip pat atliko ir digitalinį tyrimą. Domėjosi ir dėl plaučių tyrimo, tačiau gydytoja V. S. pasakė, kad jį galima atlikti vėliau. Gydytojo surašytą pažymą jai atvežė S. G.. Šioje pažymoje nebuvo nurodytas jos vardas, pavardė, adresas, gimimo metai, todėl šiuos duomenis ji į pažymą įrašė pati. V. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad ji 2014 metų rugpjūčio mėnesį išrašė V. J. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a). Į pažymą surašė tuos duomenis, kuriuos jai pristatė V. J.. V. J. atliktų profilaktinių patikrinimų rezultatai buvo galiojantys. V. J. digitalinį tyrimą atliko pati, nors pažymoje įrašė, kad digitalinį tyrimą atliko R. S.. Ji nežinojo, kad ji kaip gydytoja reumatologė negali išrašyti pažymos (forma Nr. 027/a). Apeliaciniuose skunduose tiek V. J., tiek V. S. gynėjas taip pat teigia, kad į medicininę pažymą (forma Nr. 027/a) buvo įrašyti teisingi ir atitinkamu laiku atlikti V. J. kraujo, šlapimo tyrimų duomenys ir plaučių rentgeno duomenys, kuriuos ji pateikė V. S., digitalinį tyrimą V. J. atliko pati V. S., kai V. J. jai atvežė turimus tyrimus, kad šie būtų įrašyti į jai reikalingą pažymą. Tačiau byloje esantys duomenys tokių nuteistųjų V. J. ir V. S. pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniuose skunduose nurodomų aplinkybių nepatvirtina.

13545.

136Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta išteisintoji (tuo metu – kaltinamoji) S. G. nurodė, kad V. J. paskambinusi jai telefonu pasakė, kad jai reikalinga gydytojo pažyma. Kadangi ji (S. G.) nežinojo, kaip išrašoma gydytojo pažyma, konsultuotis nuėjo pas V. S.. V. J. pati telefonu kalbėjosi su V. S., ji jų pokalbio negirdėjo. Vėliau V. S. atnešė jai kažkokį medicininį dokumentą, kurį ji nuvežė V. J.. Liudytojas R. S. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra gydytojas chirurgas, šiek tiek pažįsta V. J., nes yra ją konsultavęs dėl jos piršto sužeidimo manikiūro metu, daugiau jokių kontaktų su V. J. neturėjo. Išraše iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) nurodyto digitalinio tyrimo V. J. neatliko. Liudytoja M. M., apklausiama pirmosios instancjos teisme parodė, kad ji yra V. J. šeimos gydytoja. Anksčiau V. J. atlikti kraujo, gliukozės, šlapimo tyrimai buvo geri. Šeimos gydytojai neatlieka teisėjų sveikatos patikrinimų. Liudytoja L. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji dirba rajono poliklinikoje, atlieka privalomą sveikatos patikrinimą. V. J. buvo atlikti kraujo ir šlapimo tyrimai. Gali būti, kad V. J. atliktų tyrimų išrašai kažkur pasimetė. Liudytoja L. L. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pagal radiologo darbo apskaitos žurnalą V. J. buvo atliktas plaučių ir dviejų krypčių čiurnos rentgenas. Atsakymą į paklausimą ji pateikė remdamasi elektroniniais duomenimis. Rentgenas V. J. galėjo būti atliktas ligoninės priėmimo skyriuje, kur duomenys laikomi skaitmeninėje erdvėje. Įvertinusi aptartus išteisintosios S. G. ir liudytojų R. S., M. M., L. K., L. L. parodymus pirmosios instancijos teisme apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei nurodyta apeliaciniuose skunduose, šių asmenų nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad į V. J. reikalingą pažymą (forma Nr. 027/a), kurią surašė gydytoja V. S., buvo įrašyti teisingi duomenys – tyrimų, kuriuos V. J. buvo atlikusi, rezultatai.

13746.

138Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuteistųjų V. J. ir V. S. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai vadovavosi iš medicininių įstaigų išreikalautais duomenimis apie V. J. atliktus medicininius tyrimus bei apžiūras, taip pat jos asmens sveikatos istorijos duomenimis. Iš pateiktų ir byloje esančių medicininių dokumentų kopijų matyti, kad V. J. dviejų metų laikotarpyje iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. lankėsi pas ginekologę, šeimos gydytoją, tačiau įrašų apie minimu laikotarpiu V. J. atliktus kraujo bei šlapimo tyrimus, plaučių rentgenogramą ir digitalinį tyrimą, nėra. Nors apeliaciniame skunde V. J. nurodo, kad ji kas du metus tikrinosi sveikatą VšĮ ( - ) rajono savivaldybės poliklinikoje dėl galėjimo dirbti ir jos medicininėje knygelėje yra 2014 m. balandžio 28 d. įrašas „Profilaktinis sveikatos patikrinimas, dirbti gali“, kuris antspaudu ir parašu patvirtintas gydytojos L. K., tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad V. J. šio tyrimo metu buvo atlikti kaltinime nurodyti tyrimai. Kaip jau buvo minėta, apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja L. K. nurodė, kad profilaktinio patikrinimo metu V. J. kraujo ir šlapimo tyrimai turėjo būti, nes priešingu atveju, ji nebūtų dariusi įrašo, kad V. J. dirbti gali. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nuteistosios V. J. minimas medicininėje knygelėje esantis 2014 m. balandžio 28 d. įrašas „Profilaktinis sveikatos patikrinimas, dirbti gali“ ir liudytojos L. K. parodymai, nesant medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų apie V. J. atliktus tyrimus ir jų rezultatus, nepatvirtina, kad V. J., atliekant privalomą sveikatos patikrinimą, buvo daryti kraujo ir šlapimo tyrimai. Liudytoja L. K. negalėjo nurodyti konkretaus laiko, kada jie buvo daryti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šios liudytojos parodymais, kurių nepatvirtina medicininiuose įrašuose esantys duomenys.

13947.

140Nuteistoji V. J. teigia, kad plaučių rentgenas jai buvo atliktas ir šią aplinkybę patvirtina gydytojo radiologo darbo apskaitos žurnale esantys duomenys, kuriame yra įrašas Nr. ( - ), kad 2013 m. balandžio 3 d. jai buvo peršvieti plaučiai ir kojos čiurna (1 t,. b. l. 175). Kaip matyti iš bylos medžiagos, siekiant patikrinti šią V. J. nurodomą aplinkybę, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teisme, buvo apklausti liudytojai R. R. ir N. V.. Liudytojas R. R. parodė, kad jis yra ortopedas traumatologas. 2013 m. balandžio 3 d. V. J. kreipėsi į skubios pagalbos skyrių dėl čiurnos traumos, kitų nusiskundimų neturėjo, todėl jo siuntimu jai buvo atlikta kairės čiurnos rentgenograma, kurią atliko N. V.. Jis jai plaučių rentgenogramos neskyrė (4 t., b. l. 183). Liudytoja N. V. parodė, kad rentgeną pacientui atlieka tik pagal gydytojo siuntimą arba asmeniui pateikus kvitą, patvirtinantį, jog jis už reikalingą rentgeno nuotrauką sumokėjęs nustatyto dydžio mokestį. Kasos kvitų knyga yra atskira, joje įrašomas kvito numeris. Sprendžiant iš žurnale esančio įrašo V. J. buvo šviečiami plaučiai ir čiurna, tačiau iš žurnalo negalima matyti kokiu pagrindu buvo daromos nuotraukos. Kartais padarytos nuotraukos dingsta sistemoje, tačiau šios problemos dažniausiai išsprendžiamos. Nuotraukos padaromos ir siunčiamos trimis egzemplioriais – pas siuntusį nuotrauką darytis gydytoją, budintį nuotraukas aprašantį gydytoją ir į archyvą, kur nuotraukos saugomos 5 metus (4 t., b. l. 194, 195). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie liudytojų R. R. ir N. V. parodymai paneigia, kad 2013 m. balandžio 3 d. V. J. buvo daroma plaučių rentgenograma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu pareikalavus VšĮ „( - ) ligoninė“ pateikti duomenis apie laikotarpiu nuo 2011 iki 2014 metų ligoninėje ar konsultacijų poliklinikoje V. J. atliktus tyrimus, buvo pateikta tik V. J. kojos čiurnos rentgeno nuotrauka ir nurodyta, kad duomenų apie nuo 2011 iki 2014 metų V. J. atliktą plaučių rentgenologinį tyrimą nėra, taip pat V. J. nurodytu laikotarpiu nebuvo atlikta jokių mikrobiologinių laboratorinių tyrimų (1 t., b. l. 164, 177-179). Nors liudytoja N. V. nurodė, kad kartais rentgenologinio tyrimo metu padarytos nuotraukos dingsta, tačiau vien ta aplinkybė, kad gydytojo radiologo darbo apskaitos žurnale yra ranka padarytas įrašas apie 2013 m. balandžio 3 d. V. J. darytą plaučių rentgenologinį tyrimą, nepatvirtina fakto, kad V. J. iš tikro buvo atlikta plaučių rentgenograma. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V. J. 2013 m. balandžio 3 d. į medicinos įstaigą kreipėsi tik dėl čiurnos raiščių patempimo (1 t., b. l. 27), ją apžiūrėjęs gydytojas R. R. apklausiamas teisme nurodė, kad V. J. jokių kitų nusiskundimų sveikata neturėjo ir jis 2013 m. balandžio 3 d. V. J. nesiuntė darytis plaučių rentgeno. Todėl akivaizdu, kad 2013 m. balandžio 3 d. plaučių rentgenologinis tyrimas V. J. nebuvo reikalingas ir ji jo neatliko. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad medicinos įstaigoje nebuvo rasta jokių duomenų, kad ji sumokėjo nustatyto dydžio mokestį už be gydytojo siuntimo atliktą plaučių rentgenologinį tyrimą, be to, niekur nebuvo rasta ir pati plaučių rentgenograma. Be to, V. J. telefoninio pokalbio metu V. S. pripažino, kad plaučių rentgenograma jai tuo metu tikrai nebuvo daryta (2 t., b. l. 111).

14148.

142Tiek V. J., tiek V. S. gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad digitalinį tyrimą 2014 m. rugpjūčio 20 d. V. J. atliko pati V. S. po 16 valandos, kuomet V. J. atvežė jai visus turimus tyrimų rezultatus. Tokias pat aplinkybes V. J. ir V. S. nurodė ir apklausiamos pirmosios instancijos teisme, tačiau šios jų nurodomos aplinkybės neatitinka byloje surinktų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šiais nuteistųjų parodymais. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu V. J. dirbo ( - ) rajono savivaldybės administracijos ( - ) skyriaus vedėjos pareigose (2 t., b. l. 182). Iš byloje esančių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų V. J. ir A. P. vienas kitam siunčiamų SMS žinučių turinio matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. nuo 16 val. iki 17 val. V. J. dalyvavo posėdyje, vykusiame ( - ) rajono savivaldybėje (2 t., b. l. 94, 95). Iš byloje esančio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto 2014 m. rugpjūčio 20 d. 17.03 val. vykusio V. J. pokalbio telefonu su I. K. matyti, kad V. J. važiuoja pasportuoti (2 t., b. l. 95). Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų duomenų apie V. J. 2014 m. gegužės 20 d. naudotų dviejų mobilaus ryšio telefonų ryšius ir prisijungimus prie mobilaus ryšio operatoriaus stočių laikotarpiu nuo 14 val. iki 18 val. matyti, kad nuo 14.58 val. (kuomet V. J. pirmą kartą susisiekė su S. G.) iki 18 val. V. J. naudojami telefonai nebuvo prisijungę prie operatoriaus stoties (celės Nr. ( - )), esančios ant Konsultacijų poliklinikos pastato, esančio ( - ). Remiantis aptartais duomenimis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. po 16 val. nuteistoji V. J. nebuvo nuvykusi į ligoninę pas gydytoją V. S. ir V. S. neatliko V. J. digitalinio tyrimo. Šie nuteistųjų parodymai atmestini kaip nepatikimi, kadangi juos paneigia kiti byloje surinkti duomenys (pokalbių išklotinės), kuriais teismas vadovaujasi. Kadangi nustatyta, jog 2014 m. rugpjūčio 20 d. nuo 16 val. iki 17 val. V. J. dalyvavo posėdyje, vykusiame ( - ) rajono savivaldybėje, teismas atmeta ir jos apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, kad išvykdama į ligoninę, savo mobiliuosius telefonus paliko darbo vietoje. Kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. V. J. nebuvo atliktas digitalinis tyrimas patvirtina ir ta aplinkybė, kad pirmosios apklausos metu V. J. nurodė, kad digitalinis tyrimas jai buvo atliktas seniai, prieš tris metus (2 t., b. l. 159) (nors šios aplinkybės taip pat nepatvirtina jokie medicininiai dokumentai). Akivaizdu, kad jei digitalinis tyrimas nuteistajai V. J. būtų buvęs atliktas 2014 m. rugpjūčio 20 d., ji apie tai būtų nurodžiusi apklausos metu.

14349.

144Iš byloje esančių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų 2014 m. rugpjūčio 20 d. V. J. pokalbių telefonu su V. S., S. G., A. P., I. K. ir Š. B. akivaizdžiai matyti, kad į išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) buvo įrašyti kraujo, šlapimo, digitalinio, plaučių rentgenologinio tyrimų, kurių V. J. pažymos surašymo momentu (2014 m. rugpjūčio 20 d.) nebuvo atlikusi, rezultatai. Kaip matyti iš pokalbio su V. S., V. J. jai nurodė, kad plaučių ji nėra švietusi du metus, šlapimo ir kraujo tyrimų ji taip pat neturi, tačiau reikia pažymos (forma Nr. 027/a) apie šiuos tyrimus, ką V. S. sutiko padaryti (2 t., b. l. 111 b. l.). Iki pokalbių su V. S., bendraudama su Š. B. ir S. G., V. J. taip pat nurodė, kad reikiamų tyrimų neturi (2 t., b. l. 99, 107). Apie tai, kad išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) ji gaus neatlikusi jokių tyrimų, V. J. nurodė ir pokalbio telefonu su I. K. metu (2 t., b. l. 95), šia aplinkybę SMS žinute ji nurodė ir A. P. (2 t., b. l. 94).

14550.

146Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi paminėti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią, kad V. J. 2014 m. rugpjūčio 20 d. reikiamų kraujo, šlapimo, digitalinio tyrimo ir plaučių rentgenologinio tyrimo atlikusi nebuvo, minimų tyrimų ji V. S. nepateikė, V. S. į pažymą įrašė išgalvotus duomenis, tokiu būdu V. J. ir V. S. veikdamos bendrininkų grupėje suklastojo tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a), kurį V. J. panaudojo, pateikdama jį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centre, ko pasekoje jai buvo išduotas medicininis pažymėjimas Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad jos sveikatos būklė leidžia eiti teisėjos pareigas.

14751.

148Nagrinėjamoje byloje nuteistoji V. S. tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) suklastojo, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VšĮ ( - ) ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams ir gydytoja reumatologe. Ji turėjo licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo reumatologo kvalifikaciją. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 7.3 punktą, medicinos dokumentų išrašą (formą F Nr. 027/a), <...>, išduoda šeimos arba vidaus ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią pacientas yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kurioje prisirašęs <...>. Remiantis šiomis įsakymo nuostatomis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad V. S. išrašo iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) išrašyti neturėjo teisės, todėl ją išrašydama viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė minėto įsakymo nuostatas. Iš byloje esančių Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad V. J. bendraudama su V. S. nurodė, kad medicinos dokumentų išrašą (formą F Nr. 027/a) išrašo šeimos gydytojas, taigi V. S. žinojo, kad ji neturi teisės išrašyti šio medicinos dokumentų išrašo. Be to, V. S., būdama gydytoja ir įrašydama į V. J. perduotą išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) išgalvotus V. J. tyrimų rezultatus, pažeidė gydytojo profesinės etikos principus, teisės aktų numatytą dokumentų rengimo tvarką. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistoji V. S., atlikdama kaltinime jai inkriminuotus veiksmus, piktnaudžiavo ir viršijo savo kaip gydytojos įgaliojimus.

14952.

150V. S., suklastodama išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a), padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir VšĮ Respublikinei ( - ) ligoninei. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. suklastotą išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) išdavė V. J. – asmeniui, kuris pretendavo užimti teisėjo pareigas. V. J. pateikus šį dokumentą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro darbuotojui, buvo suklaidinti šios įstaigos darbuotojai, kurie šio suklastoto dokumento pagrindu V. J. išdavė pažymą, kad jos sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas. Taigi dėl nusikalstamų V. S. veiksmų buvo pakenkta šios valstybinės institucijos įvaizdžiui. Be to, V. S. veiksmais buvo pakenkta ir VšĮ ( - ) ligoninės prestižui, nes būdama direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams, pagal savo funkcijas turėdama kontroliuoti ir tikrinti kolegų pildomus medicinos dokumentus ir įrašų juose teisingumą, viršydama įgaliojimus, pati atliko neteisėtus veiksmus, nors buvo atsakinga už tokių veiksmų prevenciją.

15153.

152Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios V. J. ir V. S. betarpiškai realizavo visus joms inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jų veikimą tiesiogine tyčia, todėl panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį dėl V. J. pripažinimo kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir V. S. pripažinimo kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – V. J. ir V. S. išteisinti, joms nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistoji V. J. ir nuteistosios V. S. gynėjas, nėra jokio pagrindo. Vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantai, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

153Dėl veikos mažareikšmiškumo

15454.

155Nuteistosios V. J. apeliaciniame skunde nurodyta, kad byloje nėra duomenų, jog dėl jos veiksmų buvo apsunkintas konkrečios institucijos darbas ar padaryta žala, todėl jos padarytos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, pobūdis nėra pasiekęs tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat pagal BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagristas baudžiamųjų represinių priemonių taikymas.

15655.

157BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, turi būti atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

15856.

159Pagal teismų praktiką dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais bylose taikant BK 37 straipsnio nuostatas būtina atsižvelgti į: 1) nusikaltimu padarytos žalos dydį (nustatoma, kad dokumento suklastojimas nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – teisingai dokumentų apyvartai, normaliai institucijų veiklai ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti); 2) nusikaltimo dalyką (nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra dokumentas, taigi vertinama konkretaus rašytinio akto svarba, dokumento teisinis ir kitokio pobūdžio reikšmingumas, dokumentu sukurti teisiniai santykiai, apyvartos mastas); 3) kitus nusikaltimo požymių ypatumus (tai yra atsižvelgtina į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką suklastojant konkretų dokumentą ar disponuojant juo, kai nustatoma, kad šie požymiai egzistuoja tik formaliai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016 ir kt.). Teismų praktikoje išrašas iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) pripažįstamas dokumentu BK 300 straipsnio prasme ir šio dokumento suklastojimas nelaikomas mažareikšme veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-507/2016, 2K-201-1073/2018).

16057.

161Teisėjų kolegija, įvertinusi V. J. nusikalstamos veikos pobūdį, suklastoto dokumento – išrašo iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) teisinę reikšmę, šio dokumento suklastojimo ir panaudojimo aplinkybes, konstatuoja, kad V. J. atlikti veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, mažareikšmiais, nepadarę žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams (teisingai dokumentų apyvartai, normaliai institucijų veiklai). Kaip jau minėta, V. J., pretenduodama užimti teisėjos pareigas, tyčia suklastodama išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) ir jį pateikdama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro darbuotojui, suklaidino šios įstaigos darbuotojus, pakenkė normaliai šios įstaigos veiklai ir šios valstybinės institucijos įvaizdžiui, nes V. J. pateikto suklastoto dokumento pagrindu jai nepagrįstai ir neteisėtai buvo išduota pažyma, kad jos sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas. Taigi šio žinomai suklastoto tikro dokumento (išrašo iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a)) panaudojimas sukėlė reikšmingus padarinius ne tik nuteistajai V. J., bet turėjo įtakos ir kitų asmenų teisėms ir interesams. Dėl to nuteistosios veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, nepadariusiais žalos baudžiamojo įstatymo saugomai valdymo tvarkai ir kitiems teisiniams gėriams. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nuteistosios V. J. padarytą veiką vertinti kaip mažareikšmę nėra teisinio pagrindo.

162Dėl drausminės atsakomybės

16358.

164Apeliaciniame skunde nuteistosios V. S. gynėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, jog V. S. veika sukėlė tokius padarinius, dėl kurių jos veiksmai negalėtų būti vertinami kaip drausmės pažeidimas ir taikytina drausminė atsakomybė, nes byloje nėra duomenų, jog nuteistosios V. J. kraujo, šlapimo ir kitų tyrimų rezultatai būtų blogi ar, kad jai būtų nustatyta kokia nors liga ar sveikatos problema, kuri nebūtų jai leidusi pretenduoti eiti teisėjo pareigas, V. S. veiksmai nebuvo korupcinio pobūdžio (nuteistąsias V. S. ir V. J. siejo darbiniai santykiai), viršydama savo įgaliojimus, ji surašė tik vieną dokumentą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ne nuteistosios V. S. gynėjo nurodytos aplinkybės, o BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nuteistosios V. S. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir VšĮ ( - ) ligoninė, nes buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkintas VšĮ ( - ) ligoninės prestižas, suklastotas dokumentas buvo panaudotas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centre, kurio darbuotojai buvo suklaidinti ir jo pagrindu V. J. nepagrįstai buvo išduotas medicininis pažymėjimas, liudijantis, jog nuteistosios V. J. sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas. Taigi, atsižvelgus į nuteistosios V. S. padarytų veiksmų pavojingumą ir pobūdį, padarytą didelę neturtinę žalą, jos veiksmai, suklastojant tikrą dokumentą, negali būti pripažinti drausminiu (tarnybiniu) nusižengimu.

165Dėl V. J. paskirtos bausmės

16659.

167Apeliaciniu skundu nuteistoji V. J. nesutinka su jai pirmosios instancijos teismo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausme ir mano, kad jai skundžiamu nuosprendžiu skirtos baudos dydis akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo principų bei suformuotos teismų praktikos.

16860.

169Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

17061.

171Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018). Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

17262.

173Už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šiuo metu už nesunkų nusikaltimą įstatymas numato galimybę skirti baudą nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.), o vienas MGL šiuo metu yra 50 Eur. Nuteistajai V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu už nesunkų nusikaltimą įstatymas numatė galimybę skirti baudą iki 500 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 5 d.), o vienas MGL tuo metu buvo 37,66 Eur. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino V. J. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubaudė 80 MGL (3 012 Eur) dydžio bauda. Skirdamas bausmę nuteistajai V. J. pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajai paskyrimui, tai yra į tai, kad V. J. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, į nuteistosios asmenybę (neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistosios V. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad ji veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), o jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

17463.

175Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė V. J. švelniausią BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės V. J. už padarytą nusikalstamą veiką skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistosios V. J. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai už įvykdytą nusikalstamą veiką baudą, artimą už nesunkius nusikaltimus skiriamos baudos minimumui. Pirmosios instancijos teismo nuteistajai V. J. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

17664.

177Nuteistoji V. J., apeliaciniame skunde remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1-696/2016, Nr. 2K-444-699/2015, Nr. 2K-139-507/2016, Nr. 2K-420-677/2015, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-41-976/2016, nurodo, jog už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas teismai skiria kur kas mažesnio dydžio baudas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas (teisėjas) kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje skiria tokią bausmę, kuri, jo nuomone, yra teisinga. Vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiškia, jog visiems asmenims, padariusiems tokį pat nusikaltimą, turi būti paskirta ir vienoda bausmė. Įstatymuose nustatyta, jog skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltininko asmenybę, kaltės laipsnį, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes ir tuo remiantis bausmė individualizuojama. Bausmės individualizavimas nepažeidžia asmens lygybės įstatymui principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai V. J. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžiu V. J. už dvi analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų suklastojimą), paskirtos tokios pat 80 MGL (3 012 Eur) dydžio baudos, todėl apeliantės argumentai, kad už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas teismai skiria kur kas mažesnio dydžio baudas atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistoji V. J., vien tik nuteistosios interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

178Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

179nuteistosios V. J. ir nuteistosios V. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinius skundus atmesti.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. V. J. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir... 5. V. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 6. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį – 100... 7. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 80... 8. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2... 9. V. J. ir V. S. išaiškinta, kad joms nuosprendžiu paskirtos baudos turi būti... 10. S. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir... 11. Teisėjų kolegija,... 12. I.... 13. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 14. 1.... 15. V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300... 16. 2.... 17. V. J. taip pat buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio... 18. 3.... 19. Pirmosios instancijos teismas V. J. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228... 20. 4.... 21. V. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteista už... 22. 5.... 23. S. G. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio... 24. 6.... 25. Pirmosios instancijos teismas S. G. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228... 26. II.... 27. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai... 28. 7.... 29. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendį... 30. 8.... 31. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo... 32. 9.... 33. Apeliaciniu skundu nuteistoji V. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto... 34. 9.1.... 35. Nuteistoji V. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 36. 9.2.... 37. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurie būtent... 38. 9.3.... 39. Apeliantė skunde nurodo, kad ji kas du metus tikrinosi sveikatą VšĮ ( - )... 40. 9.4.... 41. Apeliantės tvirtinimu, teismo nuosprendyje cituojami jos telefoniniai... 42. 9.5.... 43. Nuteistoji V. J. skunde pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra... 44. 9.6.... 45. Apeliantė skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jai paskirta bauda pagal BK... 46. 10.... 47. Apeliaciniu skundu nuteistosios V. S. gynėjas advokatas Arnoldas Šukaitis... 48. 10.1.... 49. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir... 50. 10.2.... 51. Apelianto nuomone, byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog V. S.... 52. 10.3.... 53. Apelianto teigimu, kaltinamoji V. S. teisiamajame posėdyje davė išsamius... 54. 10.4.... 55. Gynėjo nuomone, reikšminga yra ir tai, kad kaltinime V. S. nenurodoma, jog ji... 56. 10.5.... 57. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad... 58. 10.6.... 59. Apelianto nuomone, vertinant V. S. veiksmus, svarbu ir tai, kad ji nėra... 60. 11.... 61. Atsiliepimų į Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo... 62. 12.... 63. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi Panevėžio... 64. 13.... 65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi, patenkinus... 66. 14.... 67. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistosios V. J. ir nuteistosios V.... 68. Nuteistosios V. J. ir nuteistosios V. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio... 69. III.... 70. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 71. 15.... 72. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies... 73. 16.... 74. Nuteistoji V. J. ir nuteistosios V. S. gynėjas advokatas Arnoldas Šukaitis... 75. 17.... 76. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka,... 77. Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytų ir taikytų veiksmų... 78. gautų kriminalinės žvalgybos ir procesinių prievartos priemonių taikymo... 79. 18.... 80. Vienas iš įrodymų šaltinių nagrinėjamoje byloje yra kriminalinės... 81. 19.... 82. Apeliacinė instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal... 83. 20.... 84. Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai nustatyti KŽĮ 8 straipsnyje. Pagal... 85. 21.... 86. Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti yra arba... 87. 22.... 88. Kaip matyti iš byloje išslaptinto STT ( - ) valdybos 2013 m. gruodžio 3 d.... 89. 23.... 90. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu 2014 metų kovo mėnesį buvo gauta... 91. 24.... 92. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi „Dėl... 93. 25.... 94. Tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą (5 t., b. l. 103-105) ir jo metu... 95. 26.... 96. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad galimos tokios teisinės... 97. 27.... 98. Nagrinėjamu atveju elektroninių ryšių tinklais V. J. telefonu perduodamos... 99. 28.... 100. Nagrinėjamu atveju faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos... 101. 29.... 102. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra... 103. 30.... 104. Nuteistosios V. J. gynėjo advokato Vido Adomaičio minimoje baudžiamojoje... 105. 31.... 106. Nagrinėjamos bylos atveju kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš V. J. ir... 107. 32.... 108. Informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje... 109. 33.... 110. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 111. 34.... 112. Sutiktina su nuteistosios V. J. apeliacinio skundo argumentu, kad kriminalinės... 113. 35.... 114. Kriminalinės žvalgybos subjektai, prokurorai, teikdami prašymus (teikimus)... 115. 36.... 116. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad elektroninių ryšių tinklais V.... 117. 37.... 118. Apygardos teismui pateiktame STT ( - ) valdybos viršininko Ž. K. rašte... 119. 38.... 120. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nustatytas... 121. Dėl kitų įrodymų vertinimo ir V. J. bei V. S.... 122. kaltės padarius joms inkriminuojamas nusikalstamas veikas ... 123. 39.... 124. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta valstybės... 125. 40.... 126. BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai... 127. 41.... 128. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą,... 129. 42.... 130. Teismų praktikoje tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas,... 131. 43.... 132. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas,... 133. 44.... 134. Apklausiamos pirmosios instancijos teismo posėdyje V. J. ir V. S. nepripažino... 135. 45.... 136. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta išteisintoji (tuo metu –... 137. 46.... 138. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuteistųjų V. J.... 139. 47.... 140. Nuteistoji V. J. teigia, kad plaučių rentgenas jai buvo atliktas ir šią... 141. 48.... 142. Tiek V. J., tiek V. S. gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad... 143. 49.... 144. Iš byloje esančių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose... 145. 50.... 146. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi paminėti duomenys papildo vieni kitus... 147. 51.... 148. Nagrinėjamoje byloje nuteistoji V. S. tikrą dokumentą – išrašą iš... 149. 52.... 150. V. S., suklastodama išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a),... 151. 53.... 152. Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja,... 153. Dėl veikos mažareikšmiškumo... 154. 54.... 155. Nuteistosios V. J. apeliaciniame skunde nurodyta, kad byloje nėra duomenų,... 156. 55.... 157. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo... 158. 56.... 159. Pagal teismų praktiką dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais bylose... 160. 57.... 161. Teisėjų kolegija, įvertinusi V. J. nusikalstamos veikos pobūdį, suklastoto... 162. Dėl drausminės atsakomybės... 163. 58.... 164. Apeliaciniame skunde nuteistosios V. S. gynėjas nurodo, kad nagrinėjamoje... 165. Dėl V. J. paskirtos bausmės... 166. 59.... 167. Apeliaciniu skundu nuteistoji V. J. nesutinka su jai pirmosios instancijos... 168. 60.... 169. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės... 170. 61.... 171. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 172. 62.... 173. Už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba... 174. 63.... 175. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas... 176. 64.... 177. Nuteistoji V. J., apeliaciniame skunde remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo... 178. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 179. nuteistosios V. J. ir nuteistosios V. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio...