Byla e2A-498-513/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant posėdžių sekretorei R. J., dalyvaujant ieškovei J. I., ieškovų V. I. ir J. I. atstovei advokatei S. Š., atsakovui R. Š., jo atstovui advokatui K. G., trečiajam asmeniui D. K.,

2apeliacine tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovų V. I. ir J. I. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos miesto rūmų (Palangos miesto apylinkės teismas) 2016 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. I. ir J. I. prevencinį ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, R. Š., tretiesiems asmenims R. P., O. V., N. P., M. L., S. L., J. L., J. L., D. K. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ir atsakovo R. Š. priešieškinį atsakovams pagal priešieškinį V. I., J. I., O. V., N. P., M. L., S. L., J. L., J. L., tretiesiems asmenims R. P., D. K. dėl leidimo atlikti veiksmus be bendraturčių sutikimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovai J. I. ir V. I. teismo prevenciniu ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014-12-10 patvirtintą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį (toliau – ir projektinių pasiūlymų rengimo užduotis); 2) pripažinti neteisėta ir nutraukti atsakovo R. Š. atliekamą statybos projektavimo procedūrą pagal patvirtintą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį.

72.

8Ieškovai ieškinį grindė tuo, kad jie, kaip žemės sklypo, kuriame atsakovas planuoja statybą, bendraturčiai, nebuvo informuoti apie jo ketinimus ir atliekamus veiksmus. Argumentavo, jog bus viršytas projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nustatytas maksimalus žemės sklypo užstatymo tankumas, o tai užkirs kelią kitiems bendraturčiams, įskaitant ieškovus, įgyvendinti statybos teisę ateityje.

93.

10Atsakovas R. Š. priešieškiniu teismo prašė leisti jam be bendraturčių sutikimo atlikti trijų butų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, adresu ( - ), laikantis patvirtintos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties pagal 2014 m. UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą trijų butų gyvenamojo namo statybos projektą (toliau – ir projektas), statybą projektuojant ir vykdant sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu D (561 kv. m), kuri Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimu priskirta jam naudotis, ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šio statinio projektavimui ir statybai.

114.

12Atsakovas priešieškinį grindė tuo, kad ieškovai, kaip žemės sklypo bendraturčiai, nepagrįstai, t. y. nepateikdami jokių nesutikimo argumentų, atsisako duoti sutikimą atlikti planuojamus statybos darbus.

135.

14Atsakovas argumentavo, kad pagal projektinių pasiūlymų užduoties rengimo ir viešinimo procedūras reglamentuojančias normas šioje projektavimo stadijoje nėra keliamas reikalavimas suderinti projektinio pasiūlymo rengimo užduotį su žemės sklypo, kuriame numatoma atlikti statybą, bendraturčiais ar kitaip juos informuoti. Pažymėjo, jog apie atliekamus projektavimo darbus buvo skelbta viešai Palangos miesto savivaldybės administracijos interneto puslapyje. Taip pat pažymėjo, kad bendraturčiai nepateikė jokių įrodymų, kad jie patys realiai ketina atlikti statybos darbus žemės sklype ir kad jam atlikus statybos darbus bendraturčiai nebeturės galimybės atlikti numatomus statybos darbus. Nurodė, jog esamas faktinis žemės sklypo užstatymas ir numatomas užstatymo tankis – 0,12 proc. yra visiškai pakankamas jo numatomiems atlikti statybos darbams, todėl nesiekė suderinti su kompetentingomis institucijomis didesnio užstatymo tankio, tačiau tai nereiškia, jog jis negali būti didesnis.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

166.

17Plungės apylinkės teismo Palangos miesto rūmų (Palangos miesto apylinkės teismas) 2016 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas: R. Š. leista be bendraturčių sutikimo atlikti trijų butų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbus žemės sklype ( - ), laikantis Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014-12-10 patvirtintos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties pagal 2014 m. UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą trijų butų gyvenamojo namo statybos projektą, statybą projektuojant ir vykdant žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu D (561 kv. m), kuri Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-150-588/2010 priskirta naudotis atsakovui R. Š., ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šio statinio projektavimui ir statybai.

187.

19Teismas nustatė, kad bylos šalys ir tretieji asmenys yra 0,2899 ha sklypo bendraturčiai, kuriems yra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2014-12-10 patvirtino projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kuria nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrai (pastatų aukštis, žemės sklypo užstatymo tankis, galimas užstatymo tipas ir kita), taip pat ir galimas žemės sklypo užstatymo tankumas – 0,12. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, kuris turėjo reglamentuoti ginčo sklype taikomą teisinį režimą, taip pat ir užstatymo tankumą. Pagal šį detalųjį planą sklypui buvo nustatytas užstatymo tankumas 0,12, tačiau Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001-12-27 sprendimu Nr. 189 šio detaliojo plano dalies galiojimas, taip pat ir dėl ginčo sklypo, buvo sustabdytas, kol bus pašalinti detaliojo plano netikslumai. Patvirtintoje projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje žemės sklypo užstatymo tankumas 0,12 nustatytas pagal greta esančių žemės sklypų parametrus.

208.

21Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų, nurodė, kad projektinių pasiūlymų rengimas ir viešinimo procedūros reglamentuojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. Dl-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir Reglamentas) VIII skyriuje „Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus“ (60–62, 65–67 punktai) ir Reglamento 13 priede „Projektiniai pasiūlymai“ (13 punktas). Teismas konstatavo, jog pagal Reglamento nuostatas projektinių pasiūlymų rengimo užduoties rengimo ir derinimo procedūros metu nėra keliamas reikalavimas suderinti projektinio pasiūlymo rengimo užduotį su žemės sklypo, kuriame numatoma atlikti statybą, bendraturčiais ar kitaip juos informuoti, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimą, taip pat atsakovo R. Š. veiksmus šioje projekto rengimo stadijoje pripažinti neteisėtais ir juos nutraukti. Užstatymo tankio pasikeitimas žemės sklype atlikus statybos darbus yra natūralus ir teisės aktų leidžiamas tokių veiksmų atlikimo padarinys, tačiau tai savaime nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

229.

23Pasisakydamas dėl priešieškinio teismas pažymėjo, kad padidėjęs sklypo užstatymo tankumas nepažeis ieškovų ir kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nes ieškovai sklype taip pat planuoja statyti naują statinį ir, siekdami padidinti leistiną sklypo užstatymo tankumą nuo 12 iki 20 proc., yra pradėję detaliojo plano koregavimo procedūrą. Teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, jog atsakovo projektavimo ir statybos darbai, laikantis patvirtintos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, pagal projektą, projektuojant statinius ir vykdant statybą sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu D, priskirtoje naudotis atsakovui, ir kiti veiksmai, reikalingi šio statinio projektavimui ir statybai, kaip nors pažeidžia sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus, todėl jų atsisakymas duoti sutikimą atsakovui pripažintinas nepagrįstu ir pažeidžiančiu teisėtus atsakovo interesus. Atsakovui leista be bendraturčių sutikimo atlikti trijų butų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbus bei kitus veiksmus, reikalingus šio statinio projektavimui ir statybai.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2510.

26Ieškovai J. I. ir V. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

2711.

28Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 punktą detalusis planas nerengiamas, jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, t. y. vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma. Teigia, jog Palangos miesto savivaldybės administracija atsakovui statinio projektinius pasiūlymus galėjo leisti rengti tik tokiu atveju, jei sklypui ( - ), galiotų teritorijų naudojimo reglamentas, tačiau teismas šios aplinkybes nesiaiškino, o Palangos miesto centrinės dalies 2000 metų detaliųjų planų galiojimas dėl kai kurių sklypų, tarp jų ir dėl ginčo sklypo, yra sustabdytas.

2912.

30Pažymi, jog UAB „Baltijos regiono projektai“ projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nurodyta, kad teritorijoje galima tik vieno gyvenamojo namo statyba, o įvertinus tai, kad sklype jau yra vienas daugiabutis gyvenamasis namas, daugiau pastatų šiame sklype negalima statyti.

3113.

32Apeliantai nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-07-18 įsakymu pritarė jų pasiūlymui dėl detaliojo plano pakeitimo, sudarė 2016-09-26 teritorijų planavimo inicijavimo sutartį, o 2016-10-24 įsakymu patvirtinta Palangos miesto centrinės dalies detaliųjų planų sprendinių korekcija ginčo sklype pagal darbų programą. Argumentuoja, jog negalima situacija, jog tame pačiame sklype statinių projektavimas ir statyba vienu metu būtų inicijuojama dviem skirtingais būdais – parengus projektinius pasiūlymus ir gavus specialiuosius architektūrinius reikalavimus, rengiant detaliųjų planų korektūrą ir nustatant sklypo naudojimo reglamentą. Ieškovų manymu, akivaizdu, kad Palangos miesto savivaldybė neteisėtai leido rengti statinio projektinius pasiūlymus atsakovui, nesant parengto ir galiojančio teritorijų planavimo dokumento, kuriame būtų nustatytas sklypo naudojimo reglamentas.

3314.

34Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsakovui leido be bendraturčių sutikimo atlikti statybos ir projektavimo darbus pagal UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą trijų butų gyvenamojo namo projektą, tačiau projektas nėra parengtas, nes Palangos miesto savivaldybės administracija dar nepatvirtino namo projektinių pasiūlymų. Argumentuoja, jog teismas, leisdamas atsakovui ne tik projektuoti, bet ir statyti gyvenamąjį namą, užkirto kelią ginčyti projektinius pasiūlymus po to, kai jie bus patvirtinti. Ieškovų (apeliantų) teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybes, kad pateikti statinio projektiniai pasiūlymai, tikėtina, ir negalėtų būti patvirtinti, vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 13 priedo reikalavimais, ir netaikė byloje STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kuris reglamentuoja daugiabučių gyvenamųjų namų projektavimo ir statybos reikalavimus, įvertinus tai, kad 3 butų gyvenamasis namas yra daugiabutis. Ieškovai nurodo, jog tik jiems parengus Palangos miesto centrinės dalies detaliųjų planų sprendinių korektūrą ginčo sklypui bus galima spręsti, kokio ploto ir kiek statinių bus galima statyti šalims priklausančiose sklypo dalyse.

3515.

36Ieškovė J. I. ir ieškovų V. I. ir J. I. atstovė advokatė S. Š. prašo apeliacinį skundą tenkinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atstovė pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojo kultūros ministro 2016-04-11 įsakymu Nr. IV-309 patvirtintas Palangos centrinės dalies specialusis planas, į kurio nuostatas teismas neatsižvelgė.

3716.

38Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad Palangos miesto bendrajame plane yra numatyta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti statybos darbus ginčo sklype, o patys apeliantai nenurodė bendrojo plano normos, kuri draustų statybas. Nurodo, kad ginčo teritorijoje nėra galiojančio detaliojo plano, todėl vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 60 punktu atsakovas turėjo teisę rengti projektinius pasiūlymus. Nesutinka su apeliantų teiginiu, kad bendrajame plane numatyta, jog ginčo sklype galima statyti tik vieną gyvenamąjį namą. Pažymi, jog architektūriniams reikalavimams gauti nereikia bendraturčių sutikimo, nes Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos viešai 2012-05-21, teikdama konsultaciją Nr. (8.10)-2D-7479, nurodė, kad savivaldybės darbuotojai, priimdami prašymus išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus, neprivalo tikrinti, ar netrūksta sklypo ar statinio bendraturčių sutikimų, sklypo nuomos sutarčių papildymo ir kt. dokumentų, nes teisės aktai to nenumato. Tai yra atliekama statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu.

3917.

40Atsakovas R. Š. atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Teigia, jog byloje buvo nagrinėjamas iš esmės vienintelis klausimas – ar jo projektuojamos ir ketinamos vykdyti statybos pažeidžia ieškovų ir kitų bendraturčių teises, ir patys ieškovai nurodė tik vieną šių statybų sprendinį – užstatymo tankumą, nes pastačius jo projektuojamą statinį ieškovai statyti nebegalės. Pažymi, jog jis priešieškinį grindė tuo, kad ieškovų nurodomas atsisakymo duoti sutikimą motyvas yra nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde apeliantai kelia byloje naują klausimą, t. y. ar nagrinėjamu atveju Palangos miesto savivaldybės administracija galėjo teisėtai suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, nes, pasak ieškovų, projektinių pasiūlymų rengimo užduotis nagrinėjamu atveju galėjo būti rengiama tik tuo atveju, jeigu teritorijai būtų buvęs parengtas aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentas.

4118.

42Atsakovas nesutinka su ieškovų teiginiais, jog teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovai pradėjo detaliojo planavimo procedūrą ginčo žemės sklypui. Pačios procedūros pradėjimas yra ieškovų teisė, tačiau kol šis teritorijų planavimo dokumentas nėra parengtas ir patvirtintas, nėra pagrindo stabdyti iki tol pradėtas projektavimo ir statybų procedūras. Detaliuoju planu ieškovai siekia individualizuoti ginčo žemės sklypui taikomus teritorijos tvarkymo reikalavimus, tačiau šioje byloje ginčas kilo dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo. Dėl šio dokumento pagrindu teisės aktų nustatyta tvarka atsakovo planuojamos vykdyti statybos buvo nustatyti būtent teritorijos tvarkymo reikalavimai, tai atliko kompetentinga institucija – Palangos miesto savivaldybės administracija, laikydamasi tvarkos, kuri taikoma, kol teritorijai nėra parengtas detalusis planas ar kitas teritorijų planavimo dokumentas. Todėl jeigu ieškovai tęs detaliojo plano rengimo užduotį, jie turės atsižvelgti į šiuo metu jau esamus suderintus tam tikros teritorijos tvarkymo reikalavimus, nustatytus ieškovų ginčyta atsakovo projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinių kliūčių nei atsakovui užbaigti projektinio pasiūlymo rengimo užduoties pagrindu pradėtą statybos projektavimą ir statybą, nei ieškovams užbaigti inicijuotą detaliojo plano rengimo procedūrą.

4319.

44Atsakovo R. Š. atstovas advokatas atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų pagrindu prašo ieškovų (apeliantų) apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atstovas pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas yra ribojamas ieškinyje ir pirmosios instancijos teisme nurodytų ir nustatytų aplinkybių ir argumentų. Pažymėjo, jog tik du iš penkių bendraturčių, dėl kurių priimtas ginčijamas sprendimas, pateikė apeliacinį skundą, todėl negalima grąžinti bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

4520.

46Trečiasis asmuo D. K. palieka ginčą spręsti teismo nuožiūra.

47Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

49Apeliacinis skundas tenkintinas.

5021.

51Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5222.

53Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai leido atsakovui R. Š. be bendraturčių V. I., J. I., O. V., N. P. bei UAB „Revinė“ sutikimo atlikti trijų butų gyvenamojo namo žemės sklype, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), projektavimo ir statybos darbus laikantis Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014-12-10 patvirtintos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties pagal 2014 m. UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą trijų butų gyvenamojo namo statybos projektą, statybą projektuojant ir vykdant žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu D (561 kv. m), kuri pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-150-588/2010 priskirta naudotis atsakovui R. Š., ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šio statinio projektavimui ir statybai, taip pat ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų V. I. ir J. I. ieškinį dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014-12-10 patvirtintos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties panaikinimo ir dėl pripažinimo neteisėta ir nutraukimo atsakovo R. Š. atliekamos statybos projektavimo procedūros pagal šią projektinių pasiūlymų rengimo užduotį.

5423.

55Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-336-163/2017, išnagrinėjus ieškovų (apeliantų) apeliacinį skundą, panaikinta Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas atsakovo priešieškinis ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – atsakovo R. Š. priešieškinis atmestas. Kita Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalis palikta nepakeista.

5624.

57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka.

5825.

59Byloje nustatyta, jog ieškovai (apeliantai), atsakovas ir tretieji asmenys yra 0,2899 ha ploto žemės sklypo, adresu ( - ), bendraturčiai. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nustatyta Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-150-588/2010, juo atsakovui priskirta naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu D (561 kv. m). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog tarp bendraturčių ginčas kilo iš esmės dėl to, jog atsakovas R. Š. siekia įgyvendinti statytojo teisę jam priskirtoje sklypo dalyje ir statyti trijų butų gyvenamąjį namą. Ieškovai, argumentuodami tuo, jog nebuvo informuoti apie atsakovo ketinimus, ir tuo, jog atsakovui įgyvendinus projektą, bus pasiekta leidžiamo sklypo užstatymo tankio – 12 proc. – riba, todėl jie patys nebegalės įgyvendinti teisės statyti, prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014-12-10 patvirtintą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir pripažinti neteisėta ir nutraukti atsakovo R. Š. atliekamą statybos projektavimo procedūrą pagal patvirtintą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Atsakovas priešieškiniu prašė leisti jam be bendraturčių sutikimo atlikti trijų butų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbus.

6026.

61Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant interesų išsiskyrimui, svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Be to, bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai neturi pažeisti kitų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017).

6227.

63Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, jog atsakovai Palangos miesto savivaldybės administracija ir R. Š. neatliko neteisėtų veiksmų, o ieškovai neįrodė savo teisių pažeidimo. Vienas iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų buvo tai, kad projektinių pasiūlymų užduoties rengimo ir derinimo procedūros metu nėra keliamas reikalavimas suderinti projektinio pasiūlymo rengimo užduotį su žemės sklypo, kuriame numatoma atlikti statybą, bendraturčiais ar kitaip juos informuoti. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėta 2018 m. sausio 11 d. nutartimi, perduodamas iš naujo nagrinėti bylą apeliacine tvarka, tokią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigė ir konstatavo, jog tam, kad kiti bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog pagal įstatymą reikalingas bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti, ir nurodė, jog tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimų planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų pateikimas.

6428.

65Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, jog užstatymo tankio pasikeitimas žemės sklype atlikus statybos darbus yra natūralus ir teisės aktų leidžiamas tokių veiksmų atlikimo padarinys, ir nurodė, jog toks užstatymo tankio pakitimas savaime nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paneigė pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovai neįrodė savo teisių pažeidimo, ir konstatavo, jog leistino žemės sklypo užstatymo tankio reikšmė lemia tai, kad teisė statyti konkrečiame žemės sklype statinius – vienas svarbiausių kriterijų, lemiančių jo ekonominę vertę. Atitinkamai galimybė apibrėžtoje ar neapibrėžtoje ateityje įgyvendinti tokią teisę, leidžiančią naudotis žemės sklypo vertingiausiomis savybėmis, turi ekonominę vertę, o žemės sklypo bendraturčio siekis šią jam priklausančią teisę išsaugoti pripažintinas teisėtu jo interesu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovai (apeliantai) savo teisių pažeidimą sieja būtent ir su užstatymo tankio sklype pasikeitimu atsakovui įgyvendinus projektą, o pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog užstatymo tankio pasikeitimas atlikus statybos darbus yra leidžiamas teisės aktų, nepagrindė šių teiginių konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Be to, šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismas nevertino teritorijos, kurioje yra žemės sklypas, teisinio statuso ir jai taikomų ribojimų, neanalizavo, ar teritorijoje galioja teritorijų planavimo dokumentai ir kokie jais nustatyti teritorijos naudojimo reglamentai, tarp jų – ir užstatymo tankumas, dėl kurio kilo ginčas.

6629.

67Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimo metu nuo 2014-07-23 iki 2015-01-01) 20 straipsnio 1 dalimi žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Šiuo atveju savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas (20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog teritorijoje nebuvo galiojančio detaliojo plano, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, jog galiojo Palangos miesto bendrasis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-317 (su vėlesniais pakeitimais), ir nesiaiškino, kokie teritorijos naudojimo reglamento parametrai nustatyti bendruoju planu. Taip pat nesiaiškinta, koks konkrečiai teritorijos užstatymo tipas buvo galimas ginčo sklype pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-317 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintą Palangos miesto bendrąjį planą ir koks užstatymo tipas numatytas projekte. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis klausimas nagrinėjamu atveju taip pat yra svarbus sprendimo ir atsakovų veiksmų teisėtumo požiūriu.

6830.

69Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi yra ir aplinkybė, jog ginčo sklypas patenka į saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre ( - ), buvęs kodas ( - )) teritoriją, kuri pagal Palangos miesto tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano nuostatas patenka į griežčiausio paminklosauginio režimo zoną, vadovaujantis aiškinamojo rašto Tvarkymo sąlygų 6.2 punktu, U2 teritorijoje neturi didėti užstatymo tankumas ir smulkėti sklypai (t. 1, b. l. 52, t. 3, b. l. 30, 68, 69, 71). Nors šis specialusis teritorijų planavimo dokumentas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažintas rekomendacinio pobūdžio aktu, tačiau pažymėtina, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016-04-11 įsakymu Nr. ĮV-309 patvirtintas Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Nors šis planas nebuvo įsigaliojęs ginčijamos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties priėmimo metu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ypač atsižvelgiant į tai, jog byla susijusi ne tik su bendraturčių tarpusavio santykiais, bet ir su statybos teisiniais santykiais, o tai reiškia, jog byloje vyrauja viešasis interesas, ir vertinant ginčo teritorijos teisinį statusą, minėto plano nuostatos ginčo sklypui turėjo būti įvertintos aiškinantis klausimą ne tik dėl teritorijos tvarkymo reglamentų, bet ir dėl statybos galimybės sklype apskritai. Tuo tarpu šis klausimas pirmosios instancijos teisme iš viso nebuvo analizuotas.

7031.

71Pažymėtina, jog ginčo teisinių santykių metu galiojo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2011-11-07 įsakymas Nr. Į-362 „Dėl valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas kultūros vertybių registre ( - ), buvęs kodas ( - )), Palangos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo“, kuriuo numatytas planavimo tikslas – užtikrinti Palangos miesto istorinės dalies ir jos teritorijos išsaugojimą; planavimo uždavinys – nustatyti (patikslinti) Palangos miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribas ir jų plotus (2.1 punktas); specialųjį planą sudarančio Palangos miesto istorinės dalies tvarkymo plano planavimo tikslas – užtikrinti Palangos miesto istorinės dalies ir jos teritorijos išsaugojimą bei Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje bei apsaugos zonoje taikomų reikalavimų įteisinimą; planavimo uždavinys – nustatyti (patikslinti) paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje bei apsaugos zonoje (2.2 punktas). Tai dar kartą patvirtina, jog teritorijos, į kurią patenka ginčo sklypas, tvarkymui yra ir ginčo teisinių santykių metu buvo taikomi apribojimai, kurių turinio ir apimties pirmosios instancijos teismas nesiaiškino.

7232.

73Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog byloje turėjo būti įvertinti visi bendraturčių teisėms reikšmingi ginčo aspektai. Ypač atkreiptinas dėmesys į pagrindinius ieškovų argumentus dėl jų teisėtų interesų pažeidimo pasikeitus vienam svarbiausių teritorijos naudojimo reglamento parametrų – leistinam žemės sklypo užstatymo tankiui tuo atveju, jei atsakovas atliks planuojamus statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, atliko sklypo užstatymo tankio skaičiavimus. Teismas konstatavo, jog nors žemės sklype oficialiai yra įregistruota daugiau statinių, tačiau faktiškai dalies jų nėra (sudegę), todėl realus užstatytas sklypo plotas yra mažesnis ir atsakovui įgyvendinus savo planuojamą statybą užstatyta sklypo teritorija sudarys apie 11,7 proc. Iš bylos duomenų matyti, jog ir projektinė dokumentacija parengta ne oficialių Registrų centro duomenų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai neatitinka oficialių Nekilnojamojo turto registro duomenų. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, jog visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015-10-14 rašto Nr. (4.4.2)KLS-1106 matyti, jog ginčo žemės sklypo užstatytas plotas – 0,0318 ha buvo apskaičiuotas pagal faktiškai užstatytą plotą iš 1994-12-02 žemės sklypo plano (t. 3, b. l. 88). Byloje ginčas tarp šalių ir kilo dėl skirtingais duomenimis paremtų užstatymo ploto skaičiavimų (t. 3, b. l. 85–86), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys pirmiausiai galėtų inicijuoti Nekilnojamojo turto registro duomenų patikslinimą, jeigu faktinė situacija skiriasi, ir galbūt tokiu būdu išspręstų kilusį ginčą. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs aritmetinius užstatymo tankio skaičiavimus, nėra kompetentingas atlikti tokius veiksmus, ypač vertinant aplinkybę, jog nuo 2014-01-01 įsigaliojusiu Teritorijų planavimo įstatymu pakeista (praplėsta) užstatymo tankio sąvoka – tai pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu. Byloje nedalyvavo kompetentinga institucija, nebuvo prašyta jos išvados šiuo klausimu, nors, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, būtent valstybinę statybų priežiūrą atliekančios institucijos išvada galėtų būti pagrindas atsakant į pagrindinį byloje kilusį klausimą – užstatymo tankio pokytį atsakovui realizavus projektą.

7433.

75Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, taip pat nurodė, jog neanalizuotas ir statybos projekto turinys, jo atitiktis projektiniams pasiūlymams, o apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nevertinta ir jo atitiktis minėtiems teritorijų planavimo dokumentams, nors šios aplinkybės itin reikšmingos nagrinėjamoje byloje.

7634.

77Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje pasisakoma dėl leidimo atlikti statybos darbus pagal statybos projektą, neatitinka teismo sprendimui keliamo aiškumo reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, rezoliucinės dalies formuluotė „leisti atsakovui R. Š. be bendraturčių V. I., J. I., O. V., N. P. bei UAB „Revinė“ sutikimo atlikti trijų butų gyvenamojo namo žemės sklype, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), projektavimo ir statybos darbus, laikantis Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. 2014-12-10 patvirtintos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, pagal 2014 m. UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą trijų butų gyvenamojo namo statybos projektą, statybą projektuojant ir vykdant žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu D (561 m2), kuri pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-150-588/2010 priskirta naudotis atsakovui R. Š., bei atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šio statinio projektavimui ir statybai“ suponuoja išvadą, jog atsakovas gali visiškai įgyvendinti projektą be bendraturčių sutikimo, o tai paneigia anksčiau nurodytus bendraturčių interesų derinimo ir draudimo paneigti kitų bendraturčių interesą principus. Neišsiaiškinus aplinkybių dėl ginčo sklypui taikomo užstatymo tankio ir jo pasikeitimo atsakovui įgyvendinus teisę statyti, nėra aišku, ar tokiais veiksmais nebus paneigta kitų bendraturčių atitinkama teisė.

7835.

79Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą.

8036.

81Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

8237.

83Paskyrus bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka iki paskirto teismo posėdžio pradžios ieškovai ir atsakovai pateikė rašytinius paaiškinimus ir pasvarstymus dėl kai kurių kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių, tačiau nė viena iš šalių nepateikė papildomų įrodymų, susijusių su kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių nustatymu. Iš apeliacijos dalyku esančio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas netyrė bei neanalizavo aplinkybių, kurioms nustatyti ir analizuoti bylą nagrinėti iš naujo grąžino kasacinis teismas.

8438.

85Pažymėtina, jog pagal 2016 metais patvirtintą Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą iš esmės, kaip numatyta ir bendrajame plane, ginčo teritorija patenka į sodybinio užstatymo zoną T-2, kurioje numatyta vieno pagrindinio gyvenamojo namo statyba ir pagalbinių statinių statyba. Ginčo sklype yra gyvenamasis namas, todėl antro gyvenamojo namo statybos galimybė ribota. Tai patvirtina ir Kultūros paveldo departamento 2017-02-22 raštas Nr. ( - ) (t. 4, b. l. 158). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog teisinė ginčo santykių kvalifikacija šalims neprivaloma, tai – teismo prerogatyva ir tai nelaikoma apeliacinio skundo ribų peržengimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog ilgo šios bylos proceso metu pasikeitė ir teisinis reglamentavimas, šalims jų pageidavimu turėtų būti sudaryta galimybė tikslinti ieškinio / priešieškinio reikalavimus, teisinį pagrindą ir argumentus, teikti naujus įrodymus siekiant realios teisių gynybos. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tokia galimybė labai ribota, o ją sudarius ir išnagrinėjus bylą iš esmės, kiltų grėsmė paneigti šalių teisę į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir šiuo požiūriu tikslinga bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8639.

87Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo turės būti įvertintos ne tik visos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, bet ir (šalims prašant) išreikalauti bei ištirti nauji įrodymai, galbūt sudaryta galimybė keisti ieškinio ir priešieškinio pagrindą, argumentus, reikalavimus, įtraukti nauji proceso dalyviai – nagrinėjamais klausimais kompetentingos institucijos. Dėl nurodytų neištirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

8840.

89Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo naujais šioje nutartyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018 nurodytais aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

90Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

Nutarė

91panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2016 m. spalio 17 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovų V. I. ir J.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovai J. I. ir V. I. teismo prevenciniu ieškiniu prašė: 1) pripažinti... 7. 2.... 8. Ieškovai ieškinį grindė tuo, kad jie, kaip žemės sklypo, kuriame... 9. 3.... 10. Atsakovas R. Š. priešieškiniu teismo prašė leisti jam be bendraturčių... 11. 4.... 12. Atsakovas priešieškinį grindė tuo, kad ieškovai, kaip žemės sklypo... 13. 5.... 14. Atsakovas argumentavo, kad pagal projektinių pasiūlymų užduoties rengimo ir... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Plungės apylinkės teismo Palangos miesto rūmų (Palangos miesto apylinkės... 18. 7.... 19. Teismas nustatė, kad bylos šalys ir tretieji asmenys yra 0,2899 ha sklypo... 20. 8.... 21. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų,... 22. 9.... 23. Pasisakydamas dėl priešieškinio teismas pažymėjo, kad padidėjęs sklypo... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. 10.... 26. Ieškovai J. I. ir V. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios... 27. 11.... 28. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo... 29. 12.... 30. Pažymi, jog UAB „Baltijos regiono projektai“ projektinių pasiūlymų... 31. 13.... 32. Apeliantai nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos... 33. 14.... 34. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsakovui leido be bendraturčių... 35. 15.... 36. Ieškovė J. I. ir ieškovų V. I. ir J. I. atstovė advokatė S. Š. prašo... 37. 16.... 38. Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apeliacinio... 39. 17.... 40. Atsakovas R. Š. atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti ir palikti... 41. 18.... 42. Atsakovas nesutinka su ieškovų teiginiais, jog teismas turėjo atsižvelgti... 43. 19.... 44. Atsakovo R. Š. atstovas advokatas atsiliepime į apeliacinį skundą... 45. 20.... 46. Trečiasis asmuo D. K. palieka ginčą spręsti teismo nuožiūra.... 47. Teisėjų kolegija... 48. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 49. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 50. 21.... 51. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 52. 22.... 53. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 54. 23.... 55. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.... 56. 24.... 57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 58. 25.... 59. Byloje nustatyta, jog ieškovai (apeliantai), atsakovas ir tretieji asmenys yra... 60. 26.... 61. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad tuo atveju, kai... 62. 27.... 63. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, jog atsakovai... 64. 28.... 65. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, jog užstatymo... 66. 29.... 67. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi... 68. 30.... 69. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju... 70. 31.... 71. Pažymėtina, jog ginčo teisinių santykių metu galiojo Kultūros paveldo... 72. 32.... 73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog byloje turėjo būti... 74. 33.... 75. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo,... 76. 34.... 77. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, jog pirmosios... 78. 35.... 79. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo... 80. 36.... 81. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs... 82. 37.... 83. Paskyrus bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka iki paskirto teismo... 84. 38.... 85. Pažymėtina, jog pagal 2016 metais patvirtintą Palangos miesto istorinės... 86. 39.... 87. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant... 88. 40.... 89. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad... 90. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 91. panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto...