Byla 2A-550-544/2015
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Margaritos Dzelzienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-111-902/2015 pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovui Ž. T. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovė A. C. prašė priteisti iš atsakovo Ž. T. 7 459,01 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, kurio pagrindu tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Minėto susitarimo pagrindu ieškovė 2009-2010 metais už atsakovą įvykdė prievoles atsakovo kreditoriams UAB ,,Omnitel“, antstolei V. Ž., atsakovo sutuoktinei V. T., AS VIASAT ir sumokėjo 7459,01 Lt. CK 6.50 str. 1 d. numato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, tačiau CK 6.50 str. 3 d. pagrindu trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tokiu būdu ieškovė, įvykdžiusi aukščiau nurodytas prievoles atsakovo kreditoriams, įgijo teisę reikalauti atsakovo šias sumas grąžinti. 2014-07-21 atsakovui ieškovė pateikė pretenziją atsiskaityti iki 2014-07-28, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo ir įsiskolinimo nepadengė.

4Panevėžio miesto miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2 160,28 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-08-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2009 m. tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, kurio pagrindu ieškovė 2009-2010 metais už atsakovą įvykdė prievoles atsakovo kreditoriams: UAB ,,Omnitel“ sumokėjo 3 756,52 Lt, antstolei V. Ž. - 200 Lt, buvusiai atsakovo sutuoktinei V. T. - 3 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą, AS VIASAT - 2,49 Lt. Nurodė, jog šiuo atveju ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir už atsakovą 2009-2010 metais sumokėjo jo prievoles kreditoriams. 2014-07-21 atsakovui pateikė pretenziją atsiskaityti iki 2014-07-28, tačiau jis į pretenziją nereagavo ir įsiskolinimo nepadengė. Nors atsakovas teigia, kad su ieškove jis atsiskaitė, nes 2/3 skolos arba 5 000 Lt grąžino 2011 m. balandžio mėnesį pardavęs savo automobilį, o kitą sumą ieškovei perdavė grynais pinigais, teismo nuomone, šios atsakovo nurodytos aplinkybės neįrodytos. Pažymėjo, jog iš į bylą pateiktos 2011-04-28 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas automobilį VW Sharan SE TDI pardavė motinai tik už 1 000 Lt, be to, sandoris buvo sudarytas kur kas vėliau nei 2011-04-02 įnešti pinigai į ieškovės banko sąskaitą. Byloje nepateikta įrodymų nei apie tai, kad atsakovas būtų daręs kokio nors dydžio piniginių sumų įnešimus į ieškovės sąskaitą likusiai 1000 Lt skolai grąžinti, nei apie tai, kad minėti 1 000 Lt buvo grąžinti ieškovei kitais būdais. Atsakovas 2011 m. individualioje įmonėje vertėsi autoserviso veikla, didelių pajamų negaudavo, o priešingai, tiek pagal ieškovės, tiek atsakovo motinos teisme duotus paaiškinimus, jis patirdavo didelių išlaidų, pirko įrangą, mašinas, privalėjo turėti lėšų pragyvenimui, skirti lėšų bendram šalių mažamečiam vaikui išlaikyti. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad atsakovo 2011-04-02 į ieškovės banko sąskaitą įnešti 1 250 eurai buvo jo asmeniniai pinigai, nes jis neturėjo iš ko tokios didelės sumos sutaupyti. Teismo nuomone, nepaneigta ieškovės teisme nurodyta aplinkybė, jog tai buvo sutaupyti jos asmeniniai, o ne atsakovo pinigai, kuriuos ji atsakovo paprašė įnešti į jos banko sąskaitą, kai joje nebebuvo pinigų. Todėl minėtos sumos pervedimą ieškovei teismas nelaikė jos skolos dalies grąžinimu. Taip pat teismas kritiškai vertino ir atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus dėl dalies skolos grąžinimo grynaisiais pinigais, kadangi pats atsakovas nenurodė, kada 1/3 dalis skolos ieškovei buvo grąžinta, kokiomis sumomis bei nebuvo pateikti kiti įrodymai šiai aplinkybei patvirtinti.

5Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-30 sprendimą pakeisti – sumažinti iš atsakovo priteistą sumą iki 910,28 Eur. Nurodo, kad teismas nesilaikė įrodinėjimo paskirstymo taisyklės, faktiškai atleido ieškovę nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis ji rėmėsi kaip savo reikalavimų pagrindu. Atsiliepime į ieškinį jis paaiškino, jog jau yra įvykdęs savo prievolę ieškovei grąžinti sumas, kurias ji prieš tai sumokėjo jo kreditoriams. Šiai aplinkybei įrodyti pateikė tinkamai patvirtintą 2011-04-02 nurodymo AB „Swedbank“ pervesti įmokėtus grynuosius pinigus nuorašą ir savo atsikirtimą į ieškinį šioje dalyje įrodė. Tuo tarpu ieškovė jokių įrodymų, išskyrus jos paaiškinimus, dėl atsakovo išlaikymo, naudojimosi jos banko kortele, grynųjų pinigų perdavimo ir prašymo įmokėti juos į sąskaitą ir t. t. teismui nepateikė. Apelianto manymu, byloje nėra jokio reikalo aiškintis aplinkybes, iš kur jis gavo lėšų atsiskaityti su kreditore. Teigia, jog ieškovė negali nežinoti, kad jis grynaisiais pinigais jai yra grąžinęs ir likusią 910,28 Eur sumą, tačiau, negalėdamas šių aplinkybių pagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, sprendimo dalies dėl likusios sumos nebeskundžia.

6Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas yra neteisus teigdamas, jog teismas atleido ieškovę nuo dalies aplinkybių įrodinėjimo. Šiuo atveju įrodinėjimo pareigos taisyklė buvo paskirstyta tinkamai: ieškovei teko įrodyti, jog ji turi galiojančią reikalavimo teisę, o atsakovui – jog jo pareiga grąžinti ieškovei ieškinyje nurodytas sumas neegzistuoja. Atsakovas teigė dalį skolos grąžinęs pavedimu, tačiau iš pavedimo paskirties matyti, kad tai tebuvo sąskaitos papildymas, o ne skolos grąžinimas. Dėl šios priežasties atsakovas, teigdamas, jog tai buvo skolos grąžinimas, šią aplinkybę privalėjo įrodyti.

7Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-30 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

8Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl tarp šalių sudaryto žodinio susitarimo vykdymo.

9Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad padarytas CPK 176 ar 185 str. pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

10Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė civilio proceso kodekse įtvirtintas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.).

11Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas vertino tiek ieškovės, tiek apelianto paaiškinimus, pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo bei įrodomosios reikšmės, todėl apeliantas be pagrindo tvirtina priešingai. Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįvykdė susitarimo su ieškove ir jai iki šiol negrąžino jos už atsakovą kreditoriams sumokėtų sumų – 2 160,28 Eur. Ši pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertintų įrodymų pagrindu, sudaro pagrindą pripažinti, jog apeliantas neįrodė, kad tinkamai būtų įvykdęs susitarimą su ieškove ir grąžinės jai ieškinio sumą ar jos dalį. Tokia teismo išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

12Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o iš esmės nurodo, jog negalėjo tikėtis, kad teismas nepatikės pateiktais įrodymais (paaiškinimais), kadangi įrodymų buvo pateikta pakankamai. Apeliantas siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos su jo pareigų įvykdymu pagal šalių sudarytą žodinį susitarimą susijusios aplinkybės. Šiuo atveju ieškovei teko pareiga įrodyti, jog ji turi galiojančią reikalavimo teisę, o atsakovui – jog jo pareigą grąžinti ieškovei ieškinyje nurodytas sumas neegzistuoja. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė savo reikalavimus apie atliktus už atsakovą mokėjimus jo kreditoriams pagrindė rašytiniais įrodymais, kurių turinio atsakovas neginčijo. Atsakovas teigė, jog dalį skolos ieškovei yra grąžinęs 2011-04-02 pagal mokėjimo nurodymą pervesdamas į jos sąskaitą 1250 Eur, tačiau ieškovė šio fakto nepripažino, o minėtame dokumente pinigų mokėjimo paskirtis nurodyta „sąsk.papildymas“ (b. l. 33). Taigi, atsakovas turėjo įrodyti, kad tai nėra sąskaitos papildymas, o yra dalinis skolos grąžinimas (CPK 178 str.). Atsakovas apeliuoja į tai, kad neįtikėtina, jog ieškovė galėjo nuo savo sąskaitos kiekvieną mėnesį nuimti po 400 Lt, iškeisti juos į eurus ir taupyti grynaisiais pinigais, o paskui persigalvoti ir prašyti atsakovo jos santaupas įmokėti atgal į sąskaitą. Teismo nuomone, tai, kad asmuo taupo grynuosius pinigus ne litais, o eurais, savaime nėra neįtikėtinas dalykas. Šiuos apelianto teiginius paneigia ieškovės paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kur ji nurodė, jog tuo metu augino mažametį vaiką, kad jos sąskaitoje santaupų sumažėjo dėl to, kad atsakovui reikėjo daugiau pinigų teisinėms išlaidoms apmokėti, todėl ji ir paprašė, kad atsakovas į jos banko sąskaitą įneštų patikėtus jam saugoti sutaupytus pinigus. Šių ieškovės paaiškinimų apeliantas nepaneigė. Liudytojos O. S. (atsakovo motinos) parodymai apie tai, kad atsakovas turėjo pinigų grąžinti skolą ieškovei, nes jam teko pinigai už parduotą automobilį, buvo nenuoseklūs, prieštaravo kitiems įrodymams bei jos pačios atsiliepimo turiniui kitoje byloje, kur ji nurodė, kad pardavusi BMV markės automobilį už tuos pinigus pirko VW markės automobilį (b. l. 76). Be to, jau vien tai, kad, pirmosios instancijos teisme paneigus apelianto nurodymą kad pinigai, kuriuos jis įmokėjo į ieškovės sąskaitą, buvo gauti už parduotą transporto priemonę (transporto priemonė parduota vėliau, už mažesnę kainą), jis toliau tuo nebesiremia, o vadovaujasi tik minėtu pavedimu, kelia pagrįstas abejones, ar apeliantas, nurodydamas aplinkybes savo argumentams pagrįsti, yra sąžiningas. Toks apelianto dėstomų aplinkybių nenuoseklumas, tuo labiau neparemtas objektyviais ir patikimais įrodymais, nesudaro pagrindo jų vertinti kaip įrodytų.

13Apelianto teigimu, teismas aiškinosi aplinkybes, kurios neturi reikšmės teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija pažymi, jog šias aplinkybes (dėl automobilio pardavimo už kainą, didesnę, negu įnešta į ieškovės sąskaitą pinigų suma, atsakovo santaupas, pajamas) pats atsakovas ir nurodė, todėl teismas turėjo pareigą jas aiškintis, ištirti ir vertinti. Apeliantas nurodo, kad nėra abejonių, jog jis iš savo individualios veiklos autoservise galėjo susitaupyti lėšų ir taip atsiskaityti su ieškove. Tačiau ieškovei aiškinant priešingai ir nesant ginčo dėl to, kad ieškovė už atsakovą pakankamai ilgą laiką atsiskaitinėjo su įvairiais kreditoriais, tame tarpe – net ir mokėjimo išlaikymą vaikams, minėti apelianto argumentai yra mažai tikėtini, tuo labiau kad jis nepateikė duomenų apie tuo metu gautas pajamas iš komercinės veiklos, taip pat tikėtinai nepagrindė, kodėl mokėjimo nurodyme nenurodė, kad grąžina skolą ieškovei.

14Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei teismo nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje pateiktų įrodymų visuma, kurią pagal CPK nustatytus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotus principus ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, pagrįstai teismui leido daryti labiau tikėtiną išvadą, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybių, jog atsakovas tinkamai įvykdė prievolę ir grąžino skolą ar jos dalį ieškovei (CPK 185 str.).

15Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

16Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti atsakovo Ž. T. apeliacinį skundą.

17Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovei iš atsakovo priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už tinkamą atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 str. 1, 3 d.). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui ieškovė A. C. sumokėjo 150 Eur (b. l. 95-96). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentas, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo Ž. T. (CPK 98 str. 2 d.).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

19Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti iš atsakovo Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovė A. C. prašė priteisti iš atsakovo Ž. T. 7 459,01 Lt skolą, 5... 4. Panevėžio miesto miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu... 5. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo... 6. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo... 7. Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-30... 8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 9. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto teismo procesinio... 11. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas vertino tiek... 12. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų... 13. Apelianto teigimu, teismas aiškinosi aplinkybes, kurios neturi reikšmės... 14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus... 15. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti argumentai teisiškai... 16. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 17. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovei iš atsakovo... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326... 19. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą palikti... 20. Priteisti iš atsakovo Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A....