Byla 2SP-6351-399/2016
Dėl taikos sutarties, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, patvirtinimo, institucija teikianti išvadą Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant pareiškėjai A. D., institucijos teikiančios išvadą byloje Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R.Vaiginienei, pareiškėjui K. D. nedalyvaujant, teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjų A. D. ir K. D. pareiškimą dėl taikos sutarties, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, patvirtinimo, institucija teikianti išvadą Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami patvirtinti pareiškėjų pasirašytą taikos sutartį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka bei pateikė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti.

4Pareiškėjai taikos sutartimi susitarė pakeisti nepilnamečio sūnaus D. D., gimusio 2000 m. spalio 22 d., ir nustatyti ją su motina bei nustatyti, kad K. D. teikia išlaikymą sūnui po 115,84 EUR nuo 2016 m. spalio 15 d.

5Taikos sutartyje nurodė, kad ji atitinka sutarties šalių valią bei prašo ją tvirtinti, deklaravo jog nėra aplinkybių dėl kurių jos nebūtų galima tvirtinti

6Taikos sutartis tvirtinama.

7Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 str. 1 d. taikos sutartį apibrėžia kaip susitarimą, šalių tarpusavio nuolaidomis išsprendžiantį kilusį teisminį ginčą, užkertantį kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžiantį teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579-582 str.) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja vienos iš sutarties šalių interesams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (CK 6.984 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis Nr. 3K-3-486/2013).

8Teismas, atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimi sprendžiami klausimai susiję su nepilnamečiu vaiku, paskyrė nagrinėti jos klausimą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

9Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė taikos sutartį tvirtinti, paaiškino, kad nepilnametis sūnus Domantas iki 2016 m. gegužės mėn. gyveno su ja, po to gyveno su tėvu iki 2016 m. spalio 17 d., nuo tos datos vėl gyvena su ja. Vaikas pats apsisprendė gyventi su ja, kadangi tėvas skyrė jam per mažai dėmesio, nesirūpino jo ugdymo ir sveikatos klausimais tiek kiek reikia, prašo taikos sutartį tvirtinti.

10Pareiškėjas K. D. į teismo posėdį neatvyko ir neatvykimo priežasčių iki teismo posėdžio nepranešė, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant, kadangi dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu.

11Institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą raštu ir teikė galutinę išvadą, kad taikos sutarties sąlygos atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir prašė ją tvirtinti. Paaiškino faktinės aplinkybes, kad nebuvo kilusios grėsmės vaikui, jam gyvenant su tėvu, ir 2016 m. spalio 17 d. surašytas vaiko paėmimo ir laikino apgyvendinimo aktas gal ir perteklinis, tačiau vaikas ir tuo metu ir dabar 2016 m. lapkričio 29 d. išreiškė aiškią nuomonę jog nori grįžti pas motiną ir gyventi toliau su motina.

12Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas nustatė, kad 2013 m. balandžio mėn. 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo (toliau teismo) sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1275-91/2013, toliau byla) buvo nutraukta pareiškėjų santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnamečio Domanto gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina ir nustatyta, kad vaikui išlaikymą teikia tėvas, 2015 m. sausio 12 d. teismo sprendimu (byla Nr. 2-18-374/2015) pakeistas išlaikymo dydis ir jis nustatytas periodinėmis išmokomis po 115,84 EUR. 2016 m. gegužės 11 d. K. D. teismui pateikė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo ( byla Nr. e2-3088-329/2016. Byloje buvo 216 m. liepos 7 d. pateikta taikos sutartis, patvirtinta 2016 m. liepos 15 d. nutartimi, kuria buvo pakeista sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga ir D. D. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu bei nustatyta, kad motina A. D. moka sūnui išlaikymą po 115,84 EUR, civilinė byla buvo nutraukta patvirtinus taikos sutartį, nutartis yra įsiteisėjusi. Institucijos teikiančios išvadą pateikti priedai prie išvados patvirtina, kad tarp tėvų ir vaiko dėl gyvenamosios vietos išliko tam tikri nesutarimai ir ginčas galėjo kilti ateityje, todėl pareiškėjų pateikta taikos sutartis atitinka CK 6.983 str. 1d. reikalavimus. Vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama (CK 3.169 str. 3 d.). Vaikas yra sulaukęs amžiaus kai sugeba suformuluoti savo nuomonę ir ją aiškiai išreiškęs raštu (b .l. 13) ir teismas nenustatė, kad vaiko nuomonė (noras) prieštarauja jo interesams, kadangi motina tinkamai vykdo motinos valdžią ir tai patvirtino institucijos atstovė, nėra duomenų jog tėvas netinkamai vykdytų savo tėvo valdžią, tačiau nėra pagrindo neatsižvelgti į nepilnamečio Domanto nuomonę, jis faktiškai šiuo metu nuo 2016 m. spalio mėn. 17 d. gyvena su motina ir nori su ja gyventi toliau.

13Teismas, įvertinęs taikos sutarties sąlygas, daro išvadą, kad taikos sutarties sąlygos nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, neprieštarauja viešai tvarkai, nepažeidžia pareiškėjų ir nepilnamečio D. D. interesų. Pareiškėjų patys sudarė taikos sutartį ir pateikė teismui ją tvirtinti bei patvirtino jog sąlygos atitinka jų suderintą valią ir taikos sutartis tvirtinama.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579-582 str., teismas

Nutarė

15patvirtinti taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

  1. P. M. rajono apylinkės teismo 2016-07-15 sprendimo (nutarties) civilinėje byloje Nr. e2-3088-329/2016, l p., 2p, bei:
    1. Nepilnamečio sūnaus D. D., a/k ( - ) gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. D., asmens kodas ( - )
    2. Priteisti iš K. D., a/k ( - ) išlaikymą po 115,84 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 84 centus), sūnui D. D., gimusiam 2000 m. spalio 22 d., nuo 2016-10-15, nustatant A. D. uzufrukto teisę į vaiko išlaikymui skiriamas lėšas.
    3. Vaikų išlaikymą indeksuoti Lietuvos Repsublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
  2. Šalys pasirašė sutartį kaip atitinkančią jų valią ir prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo ją patvirtinti.
  3. Šalys patvirtinta, kad ši sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.

16Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjui K. D..

17Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai