Byla 2A-142-230/2013
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovui G. J., jo atstovui adv. D. R., atsakovei notarei R. M., trečiojo asmens Lloyd's Syndicate AFB 2623/623 atstovui adv. T. T., trečiojo asmens A. G. Corporate & Speciality AG atstovei adv. L. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. M. ir trečiojo asmens Lloyd's Sindicate AFB 2623/623 ((Beazley Furlonge Ltd) atstovo T. T. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1573-292/2012 pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarei R. M. bei tretiesiems asmenims Lloyd's Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd), A. G. Corporate & Speciality AG ir G. B. dėl turtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės notarės R. M. 56 256 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-4). Nurodė, kad notarė 2009 m. kovo 10 d. patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo (pirkėjo) ir A. B. ir A. B. (pardavėjų), kuria ieškovui buvo perleistas butas, esantis adresu ( - ), sandorio suma – 51 400 Lt. Pirkimo-pardavimo sutartyje patvirtinta, kad ieškovas iki pasirašant sutartį, Bakūnams sumokėjo 50 900 Lt grynais pinigais, likusią 500 Lt sumą A. B. sumokėjo 2009-06-04 notarės biure. 2009 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas sužinojo, kad pirkimo-pardavimo sutartį biure pasirašė ne A. B., o kitas asmuo. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2010 m. liepos 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu kaltu dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo buvo pripažintas G. B.. Jis taip pat kreipėsi su skundu į policiją, tačiau baudžiamojoje byloje buvo apklaustas specialiuoju liudytoju. Nuosprendžiu buvo konstatuota, kad buto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ne A. B., o kitas nenustatytas asmuo. Tokiu būdu notarė, nustatydama asmens tapatybę, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, neįsitikino sandorį sudarančio asmens tapatybe. A. B., atstovaujantis 2010 m. balandžio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu pripažintą neveiksnia A. B., pareiškė Alytaus rajono apylinkės teismui ieškinį dėl minėtos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. sprendimu buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento, taikė vienašalę restituciją ir grąžino Bakūnams jungtinę sutuoktinių nuosavybės teisę į butą, taip pat priteisė iš ieškovo Bakūnams 2 400 Lt žyminį mokestį, o valstybei - 56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovas mano, kad tokiu būdu jam buvo padaryta 56 256 Lt žala, kurią sudaro 51 400 Lt, sumokėtų Bakūnams už perkamą butą, 2 400 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą civilinėje byloje dėl sandorio nuginčijimo, 2 456 Lt teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad žalą turi atlyginti notarė, netinkamai atlikusi savo profesines pareigas. Notarė, nustatydama buto pardavėjo asmens tapatybę ir jo parašo tikrumą, privalėjo įsitikinti, ar asmens dokumentai priklauso juos pateikusiam asmeniui, ir ne tik atidžiai apžiūrėti asmens dokumente esančius parašus, bet ir juos palyginti su parašais, esančiais kituose dokumentuose. Notarė, nustatydama buto pardavėju prisistačiusio asmens tapatybę ir parašo tikrumą, apsiribojo tik įrašu apie pateiktų asmens dokumentų pavadinimą, nurodydama asmens tapatybės kortelę, tačiau nepalygino jo parašų, esančių kituose dokumentuose, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Notarė nesilaikė jai keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, netinkamai atliko savo profesines pareigas, todėl dėl neteisėtos 2009 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo yra jos kaltė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškovo G. J. ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš notarės R. M. G. J. 51 400 Lt žalai atlyginti, 1 542 Lt žyminį mokestį ir 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei priteisė 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos 51 400 Lt sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad baudžiamoje byloje nustatyta, jog notarei buvo pateiktas G. B. iš A. B. (buto savininko) pavogtas asmens dokumentas - tapatybės kortelė, o pačiu A. B. notarinėje kontoroje prisistatė kitas asmuo. Pripažino, kad notarė neatidžiai vizualiai nustatė A. B. asmenybę, nesulygino fizinio asmens, prisistačiusio A. B., su A. B. asmens dokumente esančia nuotrauka. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nekalbama apie dokumento suklastojimą ar parašų sulyginimą asmens dokumente ir notarinėje kontoroje pildomuose dokumentuose, kadangi tam reikia specialių žinių. Teismas pažymėjo, kad tik tinkamas asmens tapatybės identifikavimas yra reali teisėtų sandorių prielaida, todėl yra notarės kaltė, kaip notaro civilinės atsakomybės sąlyga. Nurodė, kad jos kaltė pasireiškia neatsargumu, kaip atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų nesilaikymas ir nesugebėjimas objektyviai juos užtikrinti. Teismas konstatavo, kad yra ir kitos sąlygos notarės civilinei atsakomybei atsirasti - priežastinis ryšys tarp notarės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių, taip pat nuostoliai, kadangi neidentifikavus asmens, sandoris pripažintas niekiniu ir pritaikius vienašalę restituciją ieškovas neteko už nupirktą butą sumokėtų pinigų. Teismas pripažino, kad ieškovo prarasti pinigai, sumokėti už nupirktą butą (sandorio kaina 51 400 Lt, šis sandoris nėra nuginčytas, taip pat nėra nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis pagal savo esmę buvo paskolos sutartis) yra ieškovo dėl notarės netinkamo pareigų atlikimo (neveikimo) patirti nuostoliai. Teismas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nelaikė nuostoliais, kadangi jos neturi priežastinio ryšio su notarės atliktais neteisėtais veiksmais, o už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis nebuvo nei priverstinės, nei būtinos išlaidos, nes jos priklausė tik nuo ieškovo valios, ir tik jis galėjo įvertinti šių išlaidų reikalingumą. Pasisakydamas dėl notaro, draudiko ir kalto asmens G. B. atsakomybės, teismas pažymėjo, kad nukentėjęs trečiasis asmuo gali kreiptis dėl žalos atlyginimo tik iš notaro, o draudikas atlygina žalą notarui, draudikas išmokėtos draudimo išmokos ribose turėtų atgręžtinio reikalavimo teisę kaltajam asmeniui - G. B.. Teismas taip pat tenkino reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, kadangi skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

8Atsakovė Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

91. Dėl notaro civilinės atsakomybės. Teismas iš esmės nepagrindė ir nenurodė, kokias konkrečiai įstatymų nuostatas notarė pažeidė, o tik nurodė, kad buvo reikalingas didesnis atidumas, nors, koks konkrečiai, nenurodė. Pažymi, kad ji, patvirtindama 2009 m. kovo 10 d. buto pirkimo- pardavimo sutartį, jokių Notariato įstatymo reikalavimų nepažeidė, nes atėjęs asmuo, prisistatęs kaip buto bendrasavininkas A. B., iš esmės buvo vizualiai neatskiriamas nuo asmens, kuris nurodytas kaip A. B. asmens dokumente - asmens tapatybės kortelėje, kurią asmuo pats ir pateikė. Todėl priešingai, nei nurodė teismas, notarė vizualiai nustatė asmens tapatybę, taip pat įvertino amžių bei informaciją patikrino gyventojų registre. Be to, sandorio sudarymo metu pardavėja ir bendrasavininkė A. B. bei jos sūnus G. B. su atėjusiu ir A. B. prisistačiusiu asmeniu elgėsi kaip šeima. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir ieškovas G. J., kuris nurodė, kad jam nekilo abejonių, jog kartu su A. B. ir jos sūnumi G. B. atvykęs ir A. B. prisistatęs asmuo yra tas pats asmuo. Notarė, paruošusi buto pirkimo- pardavimo sutartį, ją perskaitė balsu visoms šalims ir paklausė, ar pardavėjai sutinka parduoti butą - pardavėjai patvirtino. Tada notarė pasiūlė ieškovui sumokėti pinigus, ieškovas padavė pinigus A. B., kuri, o ne asmuo prisistatęs A. B., perskaičiavusi įsidėjo juos rankinę. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-57-470/2011, konstatavo, kad dėl žalos ieškovui kaltas G. B., iš kurio ieškovas ir turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o notarės atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų nebuvo konstatuota. Todėl mano, kad ji pilnai įvykdė visas pareigas, numatytas įstatymuose, ir jos kaltės dėl sandorio sudarymo nebuvo ir nėra, nes imtis dar kažkokių veiksmų paprasčiausiai yra neįmanoma, išskyrus parašų ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai yra perteklinis ir nereikalingas reikalavimas. Notarė neturėjo kitų galimybių bei jokio įstatyminio pagrindo pareikalauti dar kažkokių kitų papildomų dokumentų A. B. parašo palyginimui, nes šiame sandoryje nebuvo jokių dokumentų su A. B. parašu. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir turėjo įvertinti, kad ieškovas iš esmės nepateikė jokių notarės kaltę patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi vien teiginiu, kad esant sandorio panaikinimo pagrindams, notarės kaltė egzistuoja ir tai reiškia, kad ji nebuvo pakankamai atidi. Tačiau, taip teigdamas, teismas net nenurodė, kokia atidi ji turėjo būti ir kokius dar veiksmus turėjo atlikti, kas tik patvirtina ieškovo ieškinio nepagrįstumą bei faktą, kad notarė, sudarydama ir tvirtindama sandorį, įvykdė visus teisės aktų reikalavimus.

102. Dėl draudiko ir draudėjo pareigos atlyginti žalą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nukentėjęs trečiasis asmuo gali kreiptis dėl žalos atlyginimo tik iš notaro, o draudikas atlygina žalą notarui. Toks teiginys prieštarauja imperatyvioms norminių teisės aktų nuostatoms, kurios numato, kad žalą, padarytą notaro, atlygina draudikas, o tik tuo atveju, kai draudimo išmokos neužtenka žalai atlyginti, skirtumą atlygina pats notaras (Notariato įstatymo 6² str. 7 d., LRV 2003-05-08 d. nutarimu Nr. 580 patvirtintų Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 34 p., 46 p.). Nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o notaras - papildomu, taigi įstatyminiu reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir notaro prievolė prieš nukentėjusįjį. Pažymi, kad šiuose prievoliniuose teisiniuose santykiuose neįtvirtina notaro ir draudiko solidarioji prievolė nukentėjusio asmens atžvilgiu. Draudiko ir notaro prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui nelaikytina solidariąja, nes nukentėjusysis pirmiausia privalo reikalauti išmokėti draudimo išmoką iš draudiko, o jos nepakakus, turi teisę reikalauti likusią dalį padengti iš notaro, jeigu jis yra atsakingas už žalą asmuo (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Draudiko ir notaro prievolė nekvalifikuotina daline, nes dalinėje prievolėje abu skolininkai yra pagrindiniai savo prievolės dalies skolininkai. Notaro atsakomybės prieš nukentėjusįjį apimtis priklauso nuo to, ar draudiko įsipareigojimas išmokėti draudimo išmoką padengia visą nukentėjusio trečiojo asmens patirtą žalą. Nukentėjusysis, įgyvendindamas savo teisę į žalos atlyginimą, pirmiausia turi kreiptis į draudiką, o ne į notarą, ir tai neriboja nukentėjusio asmens teisės į žalos atlyginimą, kadangi tuo atveju, kai draudikui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Apie tai, kad notarė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimu, ieškovas G. J. žinojo, nes šie duomenys buvo pateikti jau civilinėje byloje Nr. 2-57-470/2011, be to, draudimo sertifikatas skelbiamas viešai notaro biure. Teismo posėdžio metu notarės atstovas nurodė šias aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti dėl to, kad jis pareikštas ne tam atsakovui, kuris pagal tokį ieškinį privalėtų atsakyti (CPK 45 str. 1 d.). Tretieji asmenys - draudimo kompanijos, kuriose buvo drausta notarės profesinė atsakomybė, neginčijo tos aplinkybės, kad esant draudiminiam įvykiui jie privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ne didesnei kaip draudimo sumai (100 000 Lt vienam draudiminiam įvykiui). Todėl akivaizdu, kad notarės draudimo suma buvo tokio dydžio, kad net ir patenkinus ieškovo ieškinį, draudikas pilnai padengtų ieškovo prašomą sumą. Be to, ieškovas nesikreipė dėl žalos atlyginimo neteismine tvarka nei į notarę, nei į draudikus. Gavusi iš teismo ieškovo ieškinį, nedelsiant apie tai raštu informavo trečiuosius asmenis (draudikus), kartu išsiųsdama jiems ieškinio kopijas, kaip tai numato notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 33 punktas, bei atliko visus kitus veiksmus, kurie notarui privalomi tokiais atvejais. Todėl šioje byloje draudikas, kaip pagrindinis skolininkas, turėjo būti patrauktas bendraatsakovu, o ne trečiuoju asmeniu.

11Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Lloyd's Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd) atstovas advokatas T. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškovui G. J. priteista 51 400 Lt žalai atlyginti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ieškovo G. J. ieškinio atsakovei R. M. dėl žalos atlyginimo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

121. Dėl notarės civilinės atsakomybės nebuvimo. Teismas neapgrįstai konstatavo notarės neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

131.1. Notarė R. M. nustatė asmens, prisistačiusio A. B., tapatybę pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 31 straipsnyje. Notarė įvertino fizinio asmens, kuris prisistatė A. B., vizualinę atitiktį A. B. asmens tapatybės kortelėje esančiai nuotraukai. Notarė yra nurodžiusi, kad dėl A. B. tapatumo jai nekilo jokios abejonės, kadangi sandorį tvirtinti atvykęs asmuo buvo labai panašus į tapatybės kortelėje nurodytą asmenį. Be to, pats ieškovas G. J. aiškiai yra nurodęs, kad ir jam, kaip vėliau buvo nustatyta, A. B. prisistatęs asmuo vizualiai atrodė labai panašus į tikrąjį A. B.. Taigi, jeigu notarui tvirtinant sandorius nekyla pagrįstų abejonių dėl sandorį sudarančių asmenų ir (ar) parašų tikrumo, notaras negali ir neturi pagrindo atsisakyti tvirtinti sandorį. Vadinasi, notarė R. M. neturėjo pagrindo atsisakyti tvirtinti 2009 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties.

141.2. Teismas tik abstrakčiai nurodė, kad asmens asmenybės nustatymas - tai ne vien formalus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kategorijos patikrinimas, bet ir procedūra, kurios tikslas identifikuoti asmenį, atliekant tam tikrą veiksmų visumą ir panaudojant atitinkamas notarams prieinamas priemones, tačiau nenurodė, o, matyt, objektyviai ir negali nurodyti (nes tokių veiksmų paprasčiausiai nėra), kokių dar veiksmų ir priemonių notaras turėtų imtis. Jeigu teismas konstatavo, kad notarė neatliko tam tikrų veiksmų ir nepanaudojo tam tikrų priemonių, tai turėjo konkrečiai nurodyti, būtent dėl kokių neatliktų veiksmų galima konstatuoti notarės kaltę.

151.3. Faktinė aplinkybė, kad 2009 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartyje yra ne A. B. parašas, o nenustatyto asmens parašas, buvo nustatyta tik baudžiamojoje byloje Nr. 1-214-572/2010. Pažymėtina, kad notaras nėra specialistas, turintis specialių kriminalistikos/grafologinių ar kitokių žinių, kurios sandorio sudarymo metu leistų nustatyti asmenų tapatybės ar parašų netikrumą. Beje, tai, kad notaras neturi pareigos naudoti specialias žinias, įgūdžius ir priemones, kad galėtų atpažinti dokumentų klastotes ar parašų netikrumą, patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-193/2010). Tokių reikalavimų notarui nenumato nei Notariato įstatymo 31 straipsnis, nei kiti teisės aktai.

161.4. Notariato įstatymo 31 bei 46 straipsniai numato baigtinį sąrašą aplinkybių (faktų), kurias notaras privalo nustatyti (patikrinti), tvirtindamas su nekilnojamu daiktu susijusius sandorius. Nei Notariato įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato notaro, tvirtinančio nekilnojamojo daikto sandorius, pareigos reikalauti iš sandorį sudarančių asmenų pateikti ankstesnius, su nekilnojamuoju turtu susijusius, anksčiau notariškai patvirtinus dokumentus ir nustatinėti juose esančių parašų (įrašų) tikrumo. Todėl notaras neturi teisėto ir pagrįsto pagrindo reikalauti pateikti minėtus dokumentus prieš tvirtinant sudaromą sandorį, taip pat neturi jokių objektyvių galimybių susipažinti su minėtais ankstesniais dokumentais bei vertinti juose esančių duomenų ir parašų tapatumą.

171.5. 2009 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu A. B. nebuvo pripažinta neveiksnia, dėl jos negalėjimo suprasti savo veiksmus ir juos kontroliuoti nei notarei R. M., nei pačiam ieškovui nekilo jokių abejonių.

181.6. Ieškovas nėra patyręs jokios žalos dėl notarės veiksmų. Tiek Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1210-510/2011, tiek ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-57-470/2011 yra konstatuota, jog įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-214-572/2010 nustatyta, kad A. B. butą prarado dėl trečiojo asmens G. B. įvykdyto nusikaltimo, tai yra dėl G. B. nusikalstamų veiksmų. Be to, šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo G. J. atsirado teisė kreiptis su ieškiniu į teismą civiline tvarka. Notarė R. M. nėra įvykdžiusi jokio nusikaltimo, dėl kurio ieškovas galėtų kreiptis į teismą siekdamas išsiieškoti žalą. Taigi G. J., net jeigu ir yra patyręs žalos, galėtų jos reikalauti tik iš G. B. dėl jo atliktų nusikalstamų veiksmų.

191.7. Ieškovas žalą, jeigu ir yra tokia padaryta, patiria ne dėl to, kad teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia 2009 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis, bet dėl to, kad G. B. yra įvykdęs nusikaltimą ir apgaule įgijęs didelės vertės turtą.

202. Dėl žalos atlyginimo priteisimo iš notarės. Mano, kad nėra nustatyta būtinų notarės civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas, spręsdamas, kad yra notarės R. M. civilinės atsakomybės sąlygos, turėjo vertinti, ar žala ieškovui galimai nebuvo padaryta kelių asmenų veiksmais, t. y. notarės ir nusikaltimą įvykdžiusio asmens G. B.. Teismas netyrė nusikaltimą padariusio asmens G. B. veiksmų įtakos žalos atsiradimui ir jų teisiškai nekvalifikavo bei nesprendė dėl jų teisinės reikšmės sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, taip pat nesvarstė ir dėl G. B. kaltės laipsnio bei jam tenkančios civilinės atsakomybės dalies, apskritai net nepasiūlė ieškovui įtraukti G. B. į bylos nagrinėjimą ne trečiuoju asmeniu, bet atsakovu.

213. Dėl notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo teisinių santykių.

223.1. Teismas akivaizdžiai pripažįsta, kad kaltas dėl žalos padarymo ieškovui yra būtent G. B., todėl visiškai neaišku, kodėl šio asmens veiksmai nebuvo teismo teisiškai kvalifikuoti ir kodėl žalos atlyginimas ieškovui nepriteistas iš G. B..

233.2. Trečiasis asmuo Lloyd's Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd) buvo apdraudęs notarės R. M. profesinę civilinę atsakomybę, bet ne G. B. civilinę atsakomybę, todėl visiškai yra neaišku, kokiu pagrindu draudikas įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę G. B.. Civilinės atsakomybės draudimo atveju, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, tam tikrais atvejais gali įgyti atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją (apdraustąjį), kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Trečiasis asmuo nebuvo ir nėra apdraudęs G. B. civilinės atsakomybės, todėl žalos atlyginimas ieškovui turi būti priteisiamas iš kalto asmens, t. y. G. B., bet ne iš notarės, o trečiasis asmuo neturi pareigos atlyginti žalą notarei ir išmokėtos draudimo išmokos ribose negali įgyti atgręžtinio reikalavimo teisės kaltajam asmeniui G. B..

244. Dėl ieškovo nesąžiningumo. Nagrinėjant ieškovo ieškinį, turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su paties ieškovo nesąžiningumu. Sudarant 2009 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas veikė nesąžiningai ir galimai buvo susitaręs su G. B., kuris pasireiškia dviem aspektais. G. J. faktiškai siekė sudaryti ne buto pirkimo-pardavimo sutartį, o hipoteka užtikrintos paskolos sutartį. Be to, G. J. žinojo, kad pas notarę atvyko pasirašyti ne A. B., o kitas nenustatytas asmuo. Šias aplinkybes patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga.

25Atsiliepimu į trečiojo asmens Lloyd's Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd) atstovo advokato T. T. apeliacinį skundą atsakovė Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė R. M. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Palaiko trečiojo asmens apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl notaro civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo. Sutinka, kad jei ieškovas ir patyrė žalą, tai ne dėl to, kad teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia 2009 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis, bet dėl to, kad G. B. yra įvykdęs nusikaltimą. Su trečiojo asmens apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo teisinių santykių ir dėl žalos priteisimo iš notarės sutinka iš dalies. Sutinka, kad kaltas dėl žalos padarymo yra būtent G. B. ir kad žalos atlyginimas ieškovui turi būti priteisiamas iš kalto asmens, t. y. iš G. B., o ne iš notarės ir kad ieškinys apskritai yra nepagrįstas, kadangi nėra visų būtinų notarės civilinės atsakomybės sąlygų. Tačiau įvertinus Notariato įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad žalą, padarytą notaro, atlygina draudikas, o tik tuo atveju, kai draudimo išmokos neužtenka žalai atlyginti, skirtumą atlygina pats notaras. Nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o notaras – papildomu, todėl įstatyminiu reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir notaro prievolė prieš nukentėjusįjį.

26Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lloyd's Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd) atstovas advokatas T. T. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sutinka ir palaiko atsakovės Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. M. apeliaciniame skunde nurodytus išsamius teisinius argumentus dėl notarės civilinės atsakomybės nebuvimo ir žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstumo bei neteisėtumo. Dėl atsakovės dėstomų teisinių argumentų, susijusių su draudiko ir draudėjo pareigos atlyginti žalą tarpusavio santykio, nepasisako ir palieka spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad draudiko ir draudėjo prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui yra solidari, tai reiškia, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis).

27Atsiliepimu į apeliacius skundus trečiasis asmuo A. G. Corporate & Speciality AG pritaria ir palaiko trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Lloyd's Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd) atstovo advokato T. T. ir atsakovės Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. M. apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

281. Dėl notarės civilinės atsakomybės. Teismas nenurodė, kokių dar papildomų veiksmų, kurie nenumatyti Lietuvos Respublikos Notariato įstatyme ar kituose teisės aktuose, notarė šiuo konkrečiu atveju turėjo imtis, t. y. kaip pasireiškė jos neteisėti veiksmai (neveikimas), todėl nėra pagrindo laikyti, kad notarė šiuo atveju veikė neatsargiai, nerūpestingai ar kad neatliko visko, ko buvo protinga iš jos reikalauti. Teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovas dėl atsakovės veiksmų yra patyręs nuostolių, o be kita ko, pats pripažinęs, kad kaltasis asmuo yra G. B., ir nenustatęs jokios dalinės ar solidariosios šio asmens ir atsakovės civilinės atsakomybės egzistavimo, atsakovės atžvilgiu ieškinį turėjo atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą netinkamam atsakovui, kadangi notarė neturi prievolės atsakyti už žalą, atsiradusią ieškovui dėl trečio (kito) asmens - G. B. - kaltų veiksmų.

292. Dėl draudimo objekto (intereso) ir draudžiamojo įvykio sampratos. Teismas pripažindamas, kad dėl ieškovui atsiradusių nuostolių yra kaltas G. B., tačiau žalos atlyginimą nepagrįstai priteisdamas iš atsakovės, sudaro prielaidas kilti tokioms teisinėms situacijoms, kai draudikas turės sumokėti draudiminę išmoką nukentėjusiam asmeniui dėl trečiųjų asmenų civilinės atsakomybės, kuri nėra notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas.

303. Dėl atsakingo draudiko nustatymo. Siekiant išvengti galimų teisminių ginčų ateityje, teismas išspręsdamas bylą iš esmės ir taikydamas civilinę atsakomybę notarės R. M. atžvilgiu, turėjo pasisakyti dėl to, kuris iš dviejų į nagrinėjamą civilinę bylą įtrauktų draudikų turėtų išmokėti draudiminę išmoką tuo atveju, jeigu yra konstatuojamos visos atsakovės (apdraustosios) civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, ko pasekmėje nustatomas egzistuojantis draudžiamasis įvykis. Darytina išvada, kad likus nepanaikintam Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimui, kuriuo atsakovė yra pripažinta atsakinga už ieškovo patirtą žalą, atsakomybę už draudiminės išmokos sumokėjimą nukentėjusiam asmeniui (šiuo konkrečiu atveju) turėtų prisiimti buvęs notarų profesinės civilinės atsakomybės draudikas, Lloyd's Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd.).

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Notarės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, trečiojo asmens Lloyd's Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd) apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

33Byloje nustatyta, kad Alytaus miesto I-ojo notarų biuro notarė R. M. 2009 m. kovo 10 d. patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį tarp pirkėjo G. J. ir pardavėjų A. B. ir A. B. dėl buto ( - ), su rūsiu pirkimo-pardavimo, sandorio kaina 51 400 Lt. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendimu šį sandorį pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento ir taikė vienašalę restituciją bei grąžino A. B. ir A. B. nuosavybės teises į nurodytą butą.

34Dėl notarės civilinės atsakomybės sąlygų

35Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis konstatuotos notarės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, t. y. notarės neteisėti veiksmai ir kaltė, teigdami, kad notarė tvirtindama pirkimo-pardavimo sandorį, nepažeidė įstatymo reikalavimų ir atliko visa, ko iš jos buvo galima reikalauti.

36Notaro veiklą reglamentuoja LR Notariato įstatymas. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro turtinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Esant deliktinei atsakomybei, kaltė yra notaro civilinės atsakomybės sąlyga. Kaltės turinys šio asmens atsakomybės požiūriu yra ypatingas: jis priklauso nuo notarų veiklos ypatybių ir reikšmės, nes notarui keliami didesni reikalavimai, ir atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos. Tokius notaro kaltės ypatumus konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta byloje B. L., A. J., ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras, Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2002 m. birželio 13 d. nutartis, priimta byloje A. S. v. Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. P., Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-645/2002; 2003 m. sausio 21 d. nutartis, priimta byloje R. N. v. R. V., R. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-127/2003 ir kt.). Dėl to, sprendžiant dėl tam tikrą notarinį veiksmą atlikusio notaro civilinės atsakomybės, būtina nustatyti, kokius kaltus veiksmus notaras atliko, taip pat turi būti įvertinta, ar šis asmuo toje konkrečioje situacijoje padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 21 d. nutartis, priimta byloje J. S., I. Z. v. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė V. J. M., AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-11/2004; 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta byloje J. G. v. Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarė L. T., VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2006).

37Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismo tvarka yra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu notaro patvirtintas sandoris, tai žalos atlyginimo iš notaro byloje yra prielaida svarstyti, kad notaras atliko ne viską, nes objektyviai konstatuotas įstatymo pažeidimas. Pakankamas notaro atsakomybės pagrindas yra pats mažiausias neapsižiūrėjimas, neatidumas ar net klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. N. v. R. V. , R. B. , Daugiabučių namų savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-127/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad notarai, vykdydami savo pareigas, privalo ne formaliai atlikti notarinius veiksmus, bet veikti taip, kad realiai būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga, o tam reikia imtis ne tik paprasčiausių, bet visų galimų priemonių, kurios yra prieinamos notarams. Notarui nesiėmus visų priemonių, maksimaliai atitinkančių notarų profesinės veiklos standartą, jam tenka rizika dėl galimos žalos, taip pat atsakomybė už sandorių teisėtumo neužtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A v. Z. V. , AB „Lietuvos draudimas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-154/2007). Tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz. apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. AB „Lietuvos draudimas, notarė O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-264/2008).

38LR Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę, o Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Šio įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad asmens tapatybės nustatymo būdą notaras nurodo sudaromame dokumente. Todėl būtent notaras, tvirtindamas sandorį, atsako už tinkamą sandorio šalių asmens tapatybės nustatymą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad notarė R. M. suklydo, nustatydama buto pardavėjo A. B. asmens tapatybę, tuo pažeisdama nurodytus reikalavimus, ir tai nulėmė ieškovo patirtą žalą, lygią sumokėtai sumai už įgytą butą, kuris, pripažinus pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir taikius vienašalę restituciją, buvo grąžintas pardavėjams. Tokie notarės veiksmai, atsižvelgiant į jai įstatymo nustatytą pareigą užtikrinti sandorių teisėtumą ir nustatyti sandorio šalių asmens tapatybę (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnis), negali būti laikomi atitinkančiais notarų veiklai nustatytus griežtesnius atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimus. Notarė teigia, kad ji tinkamai atliko savo pareigas, kadangi asmens, prisistačiusio A. B., tapatybę nustatė pagal pateiktą tapatybės kortelę, vizualiai įvertinusi dokumentą pateikusio asmens atitiktį tapatybės kortelės nuotraukoje užfiksuotam asmeniui. Tačiau baudžiamojoje byloje yra nustatytas faktas, kad G. B., pasinaudodamas A. B. duomenimis ir asmens tapatybės kortele, surasdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytą asmenį, kurį pristatė, kaip savo tėvą A. B., suklastojo dokumentus ir pardavė A. B. ir A. B. priklausantį butą, kuris paneigia notarės tvirtinimą, kad ji tinkamai nustatė A. B. asmens tapatybę, kadangi vietoj A. B. sandorį sudarė kitas asmuo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sandorį A. B. vardu sudaręs asmuo ir pats A. B. yra tas pats asmuo, kas patvirtintų tinkamą sandorio šalies (pardavėjo A. B.) asmens tapatybės nustatymą. Taip pat nėra duomenų, kad notarei būtų buvusi pateikta suklastota A. B. asmens tapatybės kortelė, notarė asmens tapatybės nustatymo priemone nurodė tik A. B. asmens tapatybės kortelės duomenis, šio dokumento kopija sandorio tvirtinimo metu nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad ir pati notarė atsiliepime į ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais civilinėje byloje Nr. 2-57-470/2011 yra nurodžiusi, kad jai buvo labai sunku nustatyti pagal nuotrauką asmens tapatybės kortelėje pagyvenusį, niekuo neišsiskiriantį vyriškį, be to, nuotrauka labai maža, nespalvota, o kortelė išduota prieš penkerius metus, dėl ko galėjo pakisti bruožai, be to, A. B. prisistatęs asmuo buvo su paltu ar striuke, kepure, kas keičia vaizdą (civ. bylos Nr. 2-57-470/2011 b. l. 31-34). Tokie notarės paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ir pati notarė nepaneigia suklydimo galimybės, o notaras yra atsakingas už bet kokią klaidą ir neapsižiūrėjimą. Notarės nurodytos aplinkybės, kad sandorio sudarymo metu A. B. prisistatęs asmuo, A. B. ir G. B. elgėsi kaip šeimos nariai, dėl ko jai nekilo jokių abejonių, nepašalina notarės atsakomybės, kadangi tai galėjo būti specialiai surežisuoti, apgaulingi imitaciniai veiksmai, nukreipti būtent į tai, kad notarė prarastų budrumą, atsargumą, ir tai nepateisina notarės elgesio. Notarės skunde nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą Nr. 2-57-470/2011 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sprendimu nekonstatavo notarės veiksmų neteisėtumo, neturi jokios esminės reikšmės, kadangi tai nebuvo nurodytos bylos nagrinėjimo dalykas, joje buvo nustatinėjamos ne notarės deliktinės atsakomybės sąlygos, bet nustatinėjami sandorių negaliojimo pagrindai. Todėl paaiškėjus aplinkybei, kad sandorį sudarė asmuo, kurio asmens tapatybė nebuvo tinkamai nustatyta, negalima daryti išvados, kad notarė atliko visa, ko yra protinga iš jos reikalauti.

39Notarė neteisi teigdama, kad ieškovas neįrodė jos kaltės, kadangi ieškovo pareiga įrodyti, kad buvo padaryti neteisėti veiksmai, žala ir yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o kaltė preziumuojama (CPK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir ją turi paneigti atsakovė.

40Atmestini ir notarės bei trečiojo asmens Lloyd's Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas nėra patyręs jokios žalos dėl notarės veiksmų, o ją patyrė dėl G. B. nusikalstamų veiksmų. Tačiau žala ieškovui atsirado todėl, kad pirkimo-pardavimo sandoris buvo pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento dėl to, kad jį sudarė ne turto savininkas, o kitas asmuo, o tai įvyko todėl, kad notarė netinkamai nustatė vieno iš pardavėjų asmens tapatybę. Ieškovas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka, turėjo pagrindą tikėtis, jog sandoris bus sudarytas tinkamai, ir notarė savo veiksmais užtikrins tokio sandorio teisėtumą, kas jai ir pavesta įstatymu. Todėl žala ieškovui buvo padaryta dėl notarės veiksmų, jai vykdant profesinę veiklą, t. y. įstatymu pavestas pareigas, už ką ji yra atsakinga. Nusikaltimą turėjusią užtikrinti įvykdžiusio G. B. veiksmai iš esmės buvo nukreipti į sandorio teisėtumą notarę, siekiant apgauti būtent ją, todėl notarė turi į atgręžtinio (regresinio) reikalavimo teisę į nusikaltimą padariusį asmenį (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

41Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė esant notarės atsakomybės sąlygas, todėl su tuo susiję apeliacinių skundų argumentai atmestini.

42Dėl notarės, kaip šalies - atsakovės, tinkamumo ir notarės ir draudiko atsakomybės santykio

43Notarės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jos profesinė civilinė atsakomybė yra privalomai apdrausta, ji nėra tinkama šalis (atsakovė), kadangi nukentėjęs asmuo turi tiesioginio reikalavimo teisę į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Todėl nukentėjusysis savo reikalavimą pirmiausia turėtų tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakaktų žalai visiškai atlyginti - tik tuomet draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą turėtų atlyginti notaras. Kadangi net ir patenkinus ieškinį draudimo sumos (100 000 Lt ) pakaktų ieškovo patirtai žalai atlyginti, todėl notarė yra netinkama šalis, ir ieškinys jos atžvilgiu atmestinas.

44Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 62 straipsnio (2003-01-23 įstatymo Nr. IX-1311 redakcija) 1 ir 2 dalyse numatyta, kad notarų profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, viršijanti 1 000 litų, draudžiama privalomuoju draudimu, ir notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė už notarų, jų atstovų ir notarų biurų darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Tai reiškia, kad įstatymu yra įtvirtintas privalomasis notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimas.

45Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 62 straipsnio (2003-01-23 įstatymo Nr. IX-1311 redakcija) 7 dalis numato, kad notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs notaras atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580 patvirtintų „Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių“ (toliau Taisyklės) 34 punkte numatyta, kad teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi apdraustasis ir tretysis asmuo, o 46 punkte nustatyta, kad tretysis asmuo turi tiesioginio reikalavimo teisę į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

46Tokiu būdu, esant notaro profesinės civilinės atsakomybės draudimui, nukentėjusio asmens reikalavimo teisė į atsakingą už žąlą asmenį ir draudiką atsiranda dviem savarankiškais pagrindais, atitinkamai delikto ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu. Nors šių reikalavimų pagrindai yra savarankiški, nurodytas įstatyminis reguliavimas nustato jų tarpusavio santykį. Remiantis nurodytų notaro profesinę civilinę atsakomybę reglamentuojančių normų reikalavimais bei atsižvelgiant į notarų profesinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslą - užtikrinti tiek žalą patyrusio trečiojo asmens nuostolių atlyginimą, tiek notaro turtinių interesų apsaugą, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, darytina išvada, kad įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių tarpusavio santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina notaras, kas beje tiesiogiai įtvirtinta LR Notariato įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje. Nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką kaip vieną iš dviejų skolininkų suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o notaras – papildomu, taigi įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir notaro prievolė prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį. Tokios išvados yra padarytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, jam aiškinant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimą ir apibendrinus teismų praktiką šiuo klausimu. Kadangi notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimas taip pat yra privalomasis ir savo esme, tikslais ir teisiniu reglamentavimu yra panašus į nurodytą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, todėl tokia pati praktika formuotina ir notarų profesinės civilinės atsakomybės atveju. Be to, toks notaro privalomąją profesinę civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimas iš esmės yra jau įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo. Kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra konstatuota, kad esant draudiminiam įvykiui pagal notarų profesinės civilinės atsakomybės sutartį trečiojo asmens patirtą žalą turi atlyginti draudimo kompanija, kurioje draudėjas (notaras) yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, nebent draudikas ir draudėjas būtų susitarę kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. notarė L. P., bylos Nr. 3K-3-25/2006; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S.K. v. AB „Lietuvos draudimas, notarė O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-264/2008). Pažymėtina, jog ir CK 6.245 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui.

47Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog yra pagrįstas notarės apeliacinio skundo argumentas, kad ji galėtų būti atsakinga tik tuomet, jei draudimo atlyginimo nepakaktų žalai visiškai atlyginti.

48Pagal Taisyklių 8 punktą draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti neteisėti notaro veiksmai, dėl kurių atsirado žala, ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas apdraustajam, t. y. notarui, per šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos. Akivaizdu, kad ginčo atvejis yra draudiminis, nes atsirado draudiminės apsaugos galiojimo metu, ir ieškovas dėl atsiradusios žalos kreipėsi per nurodytose Vyriausybės patvirtintose standartinėse Taisyklėse nustatytą vienerių metų terminą. Ieškovui nepareiškus reikalavimo draudikams, negali būti nustatyta, kuris iš draudikų - Lloyd's Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd) ar A. G. Corporate & Speciality AG - ir ar abu draudikai yra atsakingi pagal sudarytas notarės profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (t.1, b. l. 29-33, t. 2, b. l. 42-47), kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir tai nustačius reikštų byloje pareikštų reikalavimų peržengimą (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

49Dėl nurodytų priežasčių pripažintini pagrįstais atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškinys turėtų būti pareikštas draudikui, kadangi draudimo sumos (100 000 Lt vienam draudiminiam įvykiui) pakanka ieškovo patirtai žalai atlyginti. Tai leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju vien notarė, esant sudarytai notarės profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai, nėra tinkama šalis. Pirmosios instancijos teismas nesiūlė ieškovui CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalies pagrindu pakeisti atsakovą ar įtraukti papildomą (us) atsakovą (us), nors notarės atstovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (t. 1, b. l. 92-103), duodamas paaiškinimus, nurodė, kad jo atstovaujamoji yra netinkama šalis. Ieškovas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taip pat aiškiai neišreiškė, kad jis nesutiktų atsakovais įtraukti ir draudikus, kadangi posėdžio metu išsiskyrė jo ir jo atstovo advokato pozicijos, ir ieškovas tik vėliau apsisprendė priimti savo atstovo poziciją bei nesutiko įtraukti atsakovais draudikus.

50Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies pakeitimo procesinius padarinius, to nepadarius sprendžiama, jog buvo padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje UAB „Nordic investicija“ v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-120/2009, 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L v. antstolis S. D., bylos Nr. 3K-3-186/201). CPK 45 straipsnio 1 dalyje kaip viena iš šios normos taikymo sąlygų yra nurodyta tai, kad teismas atitinkamų veiksmų turi teisę imtis tada, kai nagrinėdamas bylą nustato, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kolegija, tik išnagrinėjusi notarės apeliacinio skundo argumentus dėl notaro ir draudiko atsakomybės santykio, nepažeisdama konstitucinio teismo nešališkumo principo, tik baigiamuoju procesiniu dokumentu galėjo pasisakyti dėl šių notarės apeliacinio skundo argumentų, darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teismas neturėjo galimybės išaiškinti ieškovui jo atsisakymo įtraukti atsakovais draudikus teisines pasekmes, t. y. kad tokiu atveju ieškinys notarės atžvilgiu gali būti atmestas, kas galėjo įtakoti kitokį ieškovo apsisprendimą.

51Todėl sprendimas naikintinas dėl netinkamo nurodytų materialinės teisės normų, nustatančių notaro ir draudiko atsakomybę, taikymo (CPK 330 straipsnis), tačiau, siekiant įgyvendinti proceso koncentracijos, ekonomiškumo kooperacijos principus (CPK 7, 8 straipsniai) bei siekiant CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kadangi būtina spręsti šalies pakeitimo arba papildomos šalies - atsakovų įtraukimo CPK 45 straipsnio pagrindu klausimą, ko negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, ieškovui išaiškintinos galimos šalies nepakeitimo (arba papildomo atsakovo neįtraukimo) teisinės pasekmės ir spręstinas šalies pakeitimo ar papildomų šalių įtraukimo klausimas. Kadangi notarės ir draudiko prievolė atlyginti žalą yra tarpusavyje susijusios ir priklausomos viena nuo kitos dėl savo subsidiaraus pobūdžio, taip pat nežinant ieškovo apsisprendimo dėl šalies keitimo, ieškinys notarės atžvilgiu apeliacinės instancijos teisme taip pat negali būti išspręstas iš esmės.

52Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

53Atsakovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, trečiojo asmens Lloyd's Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd) apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės notarės R. M. 56 256 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškovo G.... 7. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 8. Atsakovė Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė R. M. apeliaciniu skundu... 9. 1. Dėl notaro civilinės atsakomybės. Teismas iš esmės nepagrindė ir... 10. 2. Dėl draudiko ir draudėjo pareigos atlyginti žalą. Teismas nepagrįstai... 11. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Lloyd's... 12. 1. Dėl notarės civilinės atsakomybės nebuvimo. Teismas neapgrįstai... 13. 1.1. Notarė R. M. nustatė asmens, prisistačiusio A. B., tapatybę pagal... 14. 1.2. Teismas tik abstrakčiai nurodė, kad asmens asmenybės nustatymas - tai... 15. 1.3. Faktinė aplinkybė, kad 2009 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartyje... 16. 1.4. Notariato įstatymo 31 bei 46 straipsniai numato baigtinį sąrašą... 17. 1.5. 2009 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu A. B. nebuvo... 18. 1.6. Ieškovas nėra patyręs jokios žalos dėl notarės veiksmų. Tiek Kauno... 19. 1.7. Ieškovas žalą, jeigu ir yra tokia padaryta, patiria ne dėl to, kad... 20. 2. Dėl žalos atlyginimo priteisimo iš notarės. Mano, kad nėra nustatyta... 21. 3. Dėl notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo teisinių... 22. 3.1. Teismas akivaizdžiai pripažįsta, kad kaltas dėl žalos padarymo... 23. 3.2. Trečiasis asmuo Lloyd's Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd)... 24. 4. Dėl ieškovo nesąžiningumo. Nagrinėjant ieškovo ieškinį, turi būti... 25. Atsiliepimu į trečiojo asmens Lloyd's Syndicate AFB 2623/623 (Beazley... 26. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiojo asmens,... 27. Atsiliepimu į apeliacius skundus trečiasis asmuo A. G. Corporate &... 28. 1. Dėl notarės civilinės atsakomybės. Teismas nenurodė, kokių dar... 29. 2. Dėl draudimo objekto (intereso) ir draudžiamojo įvykio sampratos. Teismas... 30. 3. Dėl atsakingo draudiko nustatymo. Siekiant išvengti galimų teisminių... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Notarės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, trečiojo asmens Lloyd's... 33. Byloje nustatyta, kad Alytaus miesto I-ojo notarų biuro notarė R. M. 2009 m.... 34. Dėl notarės civilinės atsakomybės sąlygų ... 35. Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis... 36. Notaro veiklą reglamentuoja LR Notariato įstatymas. Šio įstatymo 16... 37. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas... 38. LR Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad notaras, atlikdamas... 39. Notarė neteisi teigdama, kad ieškovas neįrodė jos kaltės, kadangi ieškovo... 40. Atmestini ir notarės bei trečiojo asmens Lloyd's Syndicate AFB 2623/623... 41. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis byloje... 42. Dėl notarės, kaip šalies - atsakovės, tinkamumo ir notarės ir draudiko... 43. Notarės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jos profesinė civilinė... 44. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 62 straipsnio (2003-01-23 įstatymo... 45. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 62 straipsnio (2003-01-23 įstatymo... 46. Tokiu būdu, esant notaro profesinės civilinės atsakomybės draudimui,... 47. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog yra pagrįstas notarės... 48. Pagal Taisyklių 8 punktą draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties... 49. Dėl nurodytų priežasčių pripažintini pagrįstais atsakovės apeliacinio... 50. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas privalo išaiškinti... 51. Todėl sprendimas naikintinas dėl netinkamo nurodytų materialinės teisės... 52. Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331... 53. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, trečiojo asmens Lloyd's...