Byla 2A-193/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant: ieškovui I. M., ieškovų atstovams M. L., advokatei Svetlanai Radionovai, atsakovų notarų A. D. ir R. S. atstovui advokatui Gediminui Bulotui, atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei I. G., atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovui V. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. M. ir E. R. bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (UAB „Nord/LB draudimas“ procesinių teisių perėmėjo) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-169-431/2009 pagal ieškovų I. M. ir E. R. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ (UAB „Nord/LB draudimas“ procesinių teisių perėmėjui), valstybės įmonei Registrų centrui, R. Ž., G. Z., Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notarui A. D., Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarei R. S. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti: ieškovui I. M. - solidariai iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir VĮ Registrų centro 100 000 Lt, solidariai iš atsakovų VĮ Registrų centro, R. Ž., G. Z., Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaro A. D., Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės R. S. 12 000 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; ieškovui E. R. - solidariai iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir VĮ Registrų centro 100 000 Lt, solidariai iš atsakovų VĮ Registrų centro, R. Ž., G. Z., Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaro A. D., Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės R. S. 12 000 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovai prašė pripažinti teisę atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, išmokėjusiam ieškovams draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas, į išmokėtų sumų išieškojimą iš atsakovų R. Ž. ir G. Z..

4Ieškovai nurodė, kad 2005 m. balandžio 8 d. notaras A. D. patvirtino tarp ieškovų ir asmens, pasivadinusio T. K., sudarytą paskolos sutartį, kuria kiekvienas iš ieškovų paskolino T. K. po 112 000 Lt. Sutarties įvykdymui užtikrinti T. K. įkeitė jam priklausantį butą, esantį ( - ). Suėjus paskolos grąžinimo terminui paskola nebuvo grąžinta, o pradėjus priverstinį skolos išieškojimą paaiškėjo, kad įkeisto buto savininkė yra E. R., kuri niekam buto neįkeitė, jo neperleido ir niekam neišdavė įgaliojimo disponuoti jai priklausančiu turtu. Asmuo, pasivadinęs T. K., įsigijo minėtą butą pagal 2005 m. kovo 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurią patvirtino notarė R. S.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kad G. Z. ir R. Ž., pasivadinę kitų asmenų vardais, apgaule užvaldė svetimą turtą naudodami suklastotus dokumentus. 2005 m. kovo 17 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, 2005 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį bei įkeitimo sandorį tvirtinę notarai R. S. ir A. D. buvo nepakankamai atidūs ir neteisingai nustatė sandorius sudariusių asmenų tapatybes pagal pateiktus dokumentus, notarė R. S. nepatikrino įgaliojimo teisėtumo. Neteisėti notarų veiksmai sudarė sąlygas ieškovų patirtai žalai atsirasti. Notarai savo civilinę atsakomybę buvo apdraudę UAB „NORD/LB draudimas, kurios teisių perėmėjas yra UAB DK „PZU Lietuva“. Visais draudiminių įvykių atvejais, nepriklausomai nuo notaro kaltės buvimo bei laipsnio, draudimo sutartimi prisiėmęs žalos atsiradimo riziką draudikas įsipareigoja mokėti draudimo išmoką, todėl iš jo priteistina žalos atlyginimo suma. Pagal notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimus draudimo suma vienam notarui kiekvienam draudiminiam įvykiui sudaro 100 000 Lt, todėl tokio dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš draudimo kompanijos, o šią sumą viršijanti žalos atlyginimo suma priteistina iš pačių notarų. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad suklastojus įgaliojimą, VĮ Registrų centrui buvo pateiktas prašymas per vieną darbo dieną parengti pažymą buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. VĮ Registrų centras taip pat išdavė pažymas sudaryti sandorius. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pažymą nekilnojamojo turto perleidimo ar įkeitimo sandoriui sudaryti išduoda tik pačiam turto savininkui arba įstatymo nustatyta tvarka jo įgaliotam asmeniui, todėl registro tvarkytojas turi patikrinti besikreipiančio asmens dokumentus ir įsitikinti, ar asmuo turi teisę gauti tokią pažymą. Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs šias pareigas, registro tvarkytojas atsako už atsiradusią žalą. VĮ Registrų centro darbuotojai, netinkamai nustatydami besikreipiančio asmens tapatybę, nepatikrindami pateikto jiems įgaliojimo teisėtumo, prisidėjo prie žalos atsiradimo ieškovams, todėl turi žalą atlyginti.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino iš dalies - priteisė I. M. iš UAB DK „PZU Lietuva“ 100 000 Lt žalos atlyginimui, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 446,82 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio, 1 786 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti; priteisė I. M. R. Ž. ir G. Z. solidariai 12 000 Lt žalos atlyginimui, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš R. Ž. - 253,59 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš G. Z. - 253,59 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė E. R. iš UAB DK „PZU Lietuva“ 100 000 Lt žalos atlyginimui, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 446,82 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio, 2 232,50 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti; priteisė E. R. R. Ž. ir G. Z. solidariai 12 000 Lt žalos atlyginimui, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš R. Ž. - 325,79 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš G. Z. - 325,79 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas taip pat pripažino atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, išmokėjusiai draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas I. M. ir E. R., teisę į išmokėtų sumų išieškojimą iš R. Ž. ir G. Z..

6Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad G. Z., 2005 m. kovo 17 d. pateikęs notarei R. S. suklastotą pasą, pagal kurį pasivadinęs G. V. G., bei pateikęs 2004 m. rugsėjo 14 d. suklastotą E. R. įgaliojimą G. V. G. parduoti E. R. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), patvirtintą Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaro D. A., pardavė minėtą butą notarės R. S. 2005 m. kovo 17 d. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi T. K.. Pagal suklastotą pasą T. K. buvo pasivadinęs R. Ž., kuris 2005 m. kovo 17 d. notarės R. S. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą butą, esantį ( - ), įkeitė ieškovams už jam suteiktą paskolą. Paskolos sutartį ir hipotekos lakštą patvirtino notaras A. D.. R. Ž. ir G. Z. teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais, I. M. ir E. R. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-398-262/2008 buvo nuspręsta Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės R. S. 2005 m. kovo 17 d. patvirtintą buto pirkimo–pardavimo sutartį (reg. 30RS-934) pripažinti niekine, Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaro A. D. 2005 m. balandžio 8 d. patvirtintą paskolos sutartį (reg. Nr. AD-1582) dalyje, kuria nustatyta, kad sutarties įvykdymui užtikrinti bus sudarytas hipotekos lakštas ir kuriuo paskolos gavėjas T. K. įkeis nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį ( - ), pripažinti negaliojančia, Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaro A. D. patvirtintą 2005 m. balandžio 8 d. Hipotekos lakštą Nr.01120050006221 (reg. Nr. AD-1583) pripažinti niekiniu.

7Teismo manymu, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad notarės R. S. veiksmai, tikrinant asmens tapatybę pagal pateiktus tapatybę patvirtinančius dokumentus, sutartį pasirašiusiųjų asmenų parašus pagal lyginamus parašus pateiktuose dokumentuose, buvo neapdairūs ar neatidūs. Baudžiamojoje byloje pateiktų specialistų išvadų pagrindu darytina išvada, kad suklastotus dokumentus pasirašė R. Ž. ir G. Z., todėl jų parašai pasirašomose sutartyse nesiskyrė nuo parašų suklastotame pase. Pačių R. Ž. ir G. Z. nuotraukos pasuose leido notarei nustatyti asmens tapatybę pagal jai pateiktą pasą. Notarui A. D. tvirtinant 2005 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį bei 2005 m. balandžio 8 d. hipotekos lakštą buvo pateikti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005 m. kovo 18 d. pažyma Nr. 44-640566 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, 2005 m. kovo 17 d. notarės R. S. patvirtinta buto pirkimo-pardavimo sutartis, buto draudimo polisas ir Gyventojų registro tarnybos 2005 m. kovo 25 d. pažyma apie T. K. šeimyninę padėtį. Dokumentai atitiko jiems keliamus reikalavimus. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dokumentuose buvo vizualiai pastebimų klastojimo ar kitokių požymių, kurie leistų suabejoti jų tikrumu, taip pat kad notaro veiksmai tikrinant asmens tapatybę pagal pateiktus tapatybę patvirtinančius dokumentus, pasirašiusiųjų asmenų parašus pagal lyginamus parašus pateiktuose dokumentuose, buvo neapdairūs ar neatidūs, tuo labiau, jog notarui pateikti buto įsigijimo dokumentai jau buvo pasirašyti to paties asmens, kuris pasirašė paskolos ir įkeitimo sandorius. Notaras neturi specialių žinių ar priemonių tam, kad nustatyti paso ar kito dokumento suklastojimą, jam tokia pareiga nenumatoma ir galiojančiais norminiais aktais. Teismo vertinimu, notarai įvykdė visus norminiais aktais jiems keliamus reikalavimus, laikėsi bei nepažeidė notarui taikytinų griežtesnių atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimų. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo nustatyti kaltus notarų veiksmus, todėl reikalavimas notarams atmestinas.

8Pagal byloje esančius notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimus bei Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas 2003 m. gegužės 8 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 580, draudiminiu įvykiu yra laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti neteisėti notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado žala, ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas apdraustajam, jeigu reikalavimas (kaip rašytinė pretenzija) pareikštas dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos. Pagal Vyriausybės patvirtintas notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisykles draudiminį įvykį apsprendžia neteisėti notaro veiksmai, dėl kurių atsirado žala. Paties draudiminio įvykio buvimas nepriklauso nuo notaro kaltės buvimo ar nebuvimo, nebent būtų nustatyta notaro tyčia. Pagal suformuotą teismų praktiką, draudimo sutartimi draudikas, draudžiantis notaro profesinę civilinę atsakomybę, prisiima didesnę riziką, savo pareigos mokėti draudimo išmoką nesiedamas su notaro kalte. Notaro neatsargumas ar kaltės nebuvimas patys savaime neatleidžia draudiko nuo prievolės išmokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui, abiem nurodytais atvejais draudiminė apsauga galioja, nebent žala yra padaroma tyčiniais notaro veiksmais, kuomet tai pripažįstama nedraudiminiu įvykiu. Nepaisant to, ar notaras galėjo ir/ar turėjo žinoti apie atliekamų notarinių veiksmų neteisėtą pobūdį, numatyti žalos atsiradimą, žalą patyrusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisę draudikui apsprendžia objektyviai įvykęs draudiminis įvykis – faktas, jog esantys priežastiniame ryšyje notaro neteisėti veiksmai padėjo atsirasti žalai arba prisidėjo prie žalos atsiradimo. Teismas sprendė, kad neteisėtų sandorių patvirtinimas nulėmė draudiminio įvykio atsiradimo faktą, kuris byloje iš esmės ir nebuvo ginčijamas pagal draudimo sutarties sąlygas, todėl ieškovams iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteisė žalos atlyginimą draudimo išmokos ribose.

9Teismas pažymėjo, kad prašymą išduoti pažymą apie daiktinių teisių įregistravimą į butą, esantį ( - ), pateikė pagal įgaliojimą veikiantis G. V. G., kuris ir atsiėmė paruoštą pažymą. T. K. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į nusipirktą butą, esantį ( - ), bei dėl pažymos įkeitimo sandoriui sudaryti išdavimo (jis ir atsiėmė pažymėjimą bei pažymą). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. Ž. veikė pagal suklastotą pasą, o G. Z. veikė pagal suklastotą pasą ir įgaliojimą. Teismo manymu, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad registro tvarkytojo darbuotojai nebūtų nustatę G. V. G. ir T. K. tapatybės pagal jiems pateiktus tapatybę patvirtinančius dokumentus, ar būtų išdavę pažymas ar pažymėjimus su duomenimis, kurie nebuvo saugomi registre, ar būtų juos išdavę asmeniui, kuris neturėjo teisės tų dokumentų gauti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatsako už pateikiamų dokumentų teisėtumą, jam nėra numatyta pareiga atlikti dokumentų ekspertinį tyrimą, nustatyti pateikiamų dokumentų klastojimo faktus. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnį, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatsako už asmenų pažeistas teises, kai asmenys pateikė registro tvarkytojui neteisingus duomenis. Nesant nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų, pažeidusių reglamentuotas registro tvarkytojo funkcijas, teises bei pareigas, ir nesant jo kaltės, be kurių nėra galima civilinė atsakomybė, reikalavimas atsakovui VĮ Registrų centras atmestas.

10Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovai R. Ž. ir G. Z. nuteisti dėl nusikalstamų veikų padarymo. Šių atsakovų kalti veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovams padaryta žala, todėl ieškovų ieškinys atsakovams R. Ž. ir G. Z. patenkintas. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui pripažinta teisė išieškoti išmokėtą žalos atlyginimo sumą iš tyčiniais veiksmais tiesiogiai žalą padariusių atsakovų R. Ž. ir G. Z..

11Ieškovai I. M. ir E. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 12 000 Lt kiekvienam ieškovui priteisimo iš notarės R. S. ir notaro A. D., bei šį reikalavimą patenkinti – priteisti ieškovų naudai solidariai iš atsakovų VĮ Registrų centro, R. Ž., G. Z., notaro A. D., notarės R. S. po 12 000 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovų skundas grindžiamas šiais argumentais :

121.

13Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reguliuojančias notarų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir pagrindus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, neteisingai vertino civilinėje byloje nustatytas aplinkybes. Pakankamas notaro atsakomybės pagrindas yra paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimas, neatidumas ar klaida.

142.

15Nepagrįstas teismo teiginys, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad notarų veiksmai buvo neapdairūs ir neatidūs. Notarai neįrodė, kad jie buvo pakankamai atidūs ir atsargūs tvirtindami sandorius. Notarų kaltė pasireiškė tuo, jog jie netinkamai vykdė savo pareigas nustatydami sutarties šalių tapatybę, nebuvo tiek atidūs, kiek to reikalauja notaro profesijos standartai ir neužtikrino tvirtinamų sandorių teisėtumo. Teismas, atmesdamas reikalavimus notarams, nesivadovavo civilinės atsakomybės taikymo kriterijais.

163.

17Sutartį patvirtinusi notarė R. S. buvo neatidi ir nerūpestinga, nes neteisingai nustatė buto pirkėjo asmens tapatybę, nepatikrino įgaliojimo teisėtumo. Butas buvo parduodamas pagal įgaliojimą, o ne tiesiogiai jo savininko, tačiau notarė nesiėmė pakankamų priemonių tinkamai atlikti savo pareigas ir neįrodė, kad atliko viską, ką galėjo atlikti tam, jog žala neatsirastų. Dėl notarės R. S. neteisėtų veiksmų paskolos sutartis faktiškai buvo sudaryta neužtikrinus sutarties įvykdymo, nes įkeistas butas T. K. nepriklausė, todėl neteisėti notarės veiksmai sudarė sąlygas atsirasti žalai.

184.

19Notaro A. D. kaltė pasireiškė tuo, kad jis, tvirtindamas sandorius, reikiamai nepatikrino paskolos gavėjo ir buto savininko asmenybę patvirtinančių dokumentų, netinkamai nustatė paskolos gavėjo ir buto savininko asmens tapatybę, nepatikrino sandorio sudarymui pateiktos Gyventojų registro tarnybos pažymos apie T. K. šeimyninę padėtį tikrumo, nesiėmė pakankamų priemonių tvirtinamų sandorių teisėtumui užtikrinti.

205.

21Notarai nesilaikė maksimalaus lygio rūpestingumo ir atidumo, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti jų pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymą ir kaltę, o tai sudaro pagrindą notarų atsakomybei.

226.

23Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą atlyginti žalą iš VĮ Registrų centro. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas išdavė pažymas sudaryti sandorius asmenims, kurie nebuvo nekilnojamojo turto savininkai. VĮ Registrų centro darbuotojai netinkamai nustatydami besikreipiančio asmens tapatybę, nepatikrindami pateikto jiems įgaliojimo teisėtumo, prisidėjo prie žalos atsiradimo ieškovams. Tokie veiksmai sudarė vieną iš sąlygų ieškovų žalai atsirasti.

24Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl ieškinio patenkinimo iš UAB DK „PZU Lietuva“ ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ atmesti kaip nepagrįstą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

251.

26Teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas (Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580 patvirtintų „Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių“, CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str., Notariato įstatymo 6-2 str. nuostatas), o tai yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti arba pakeisti.

272.

28Ieškovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo neatitinka visų draudžiamojo įvykio sąlygų pagal su notarais sudarytas draudimo sutartis bei Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, nes neatitinka draudimo objekto bei Taisyklių 8 punkte numatyto draudžiamojo įvykio apibrėžimo (nenustatyta ir neįrodyta notarų civilinė atsakomybė bei visos civilinės atsakomybės sąlygos). Teismas nepagrįstai sprendė, kad net ir nenustačius notarų civilinės atsakomybės, žalos atlyginimas priteistinas iš notarų profesinės civilinės atsakomybės draudiko. Tik esant nustatytai draudėjo/apdraustojo civilinei atsakomybei ir tenkinant draudžiamojo įvykio sąlygas, draudikui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Byloje nenustačius notarų civilinės atsakomybės, taip pat neįrodžius draudžiamojo įvykio, žala negali būti priteisiama iš draudiko.

293.

30Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimas nėra besąlyginė garantija, suteikiama trečiajam nukentėjusiajam asmeniui, kuomet yra panaikinami notaro tvirtinami sandoriai, nors ir nenustatoma notaro kaltė bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų jo veiksmų ir atsiradusios žalos. Draudikas prisiėmė tik tokią riziką, kuri numatyta Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse bei draudimo sutartyse. Notarų civilinė atsakomybė buvo apdrausta remiantis valstybės įgaliotos institucijos nustatytomis draudimo sąlygomis, įtvirtintomis Taisyklėse, kurių kūrime apeliantas nedalyvavo.

314.

32Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiško pobūdžio bylose dėl draudimo išmokos mokėjimo tik esant nustatytai draudėjo civilinei atsakomybei bei nustatytam ir įrodytam draudžiamajam įvykiui.

335.

34Teismas nevertino civilinėje byloje esančių įrodymų, apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų dėl notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių bei Taisyklėse įtvirtinto draudžiamojo įvykio aiškinimo. Teismas rėmėsi tik pačiu civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymo faktu, tačiau neįvertino draudimo sutarties, Taisyklių turinio. Teismas nenurodė argumentų bei motyvų dėl apelianto pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos.

356.

36Teismas, priteisdamas nurodytas sumas, pažeidė maksimalias galimas draudimo išmokų dydžių sumas pagal su notarais sudarytų draudimo sutarčių sąlygas.

37Atsakovas Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaras A. D. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime pažymima, kad byloje nėra nustatytas notarui pateikto T. K. paso klastojimo pobūdis ir apimtis. Ieškovų apeliaciniame skunde nenurodoma, kokių konkrečių veiksmų nepadarė notaras A. D., tvirtindamas sandorius, kokių papildomų priemonių jis turėjo imtis sandorių teisėtumui užtikrinti. Notaras savo pareigas atliko griežtai laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Notaras palaiko UAB DK „PZU Lietuva“ poziciją, jog draudiminis įvykis yra pagrindas išmokėti draudimo išmoką, kad draudiminis įvykis galimas tik esant notaro kaltei, o tokių aplinkybių byloje nėra.

38Ieškovų atstovas atsiliepimu į atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad teismas teisingai aiškino ir pritaikė teisės normas, susijusias su šio ginčo sprendimu. Aplinkybės, susijusios su draudiminiu įvykiu, buvo nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais kitoje baudžiamojoje ir civilinėje bylose. Atsakovo nurodyti tariami procesinių normų reikalavimų pažeidimai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

39Atsakovė Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R. S. atsiliepimu į atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą prašo sprendimo dalį dėl ieškinio patenkinimo iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ panaikinti ir ieškinį šiam atsakovui atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimu sutinkama su apelianto UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo argumentais ir prašymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad nėra pagrindo nustatyti kaltus notarų veiksmus.

40Atsakovė Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R. S. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad notarai įvykdė visus norminiais aktais jiems keliamus reikalavimus, laikėsi bei nepažeidė notarui taikytinų griežtesnių atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų. Bylos aplinkybių pagrindu negalima nustatyti kaltų notarų veiksmų. Ieškovai nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškė notarų kaltė, kokie buvo pažeisti profesijos standartai. Notarė atliko jai privalomus asmens tapatumo nustatymo veiksmus ir buvo tiek atidi ir rūpestinga, kiek to reikalauja notaro profesinę veiklą reglamentuojantys teisiniai kriterijai, protingumo bei sąžiningumo standartai. Buto pardavėjo įgaliojimo teisėtumas buvo ištirtas pagal savo turinį ir formą. Ieškovai apeliaciniame skunde iškeltus reikalavimus grindžia ir nauja faktine aplinkybe, kad notarė nepatikrino sandoriui sudaryti pateiktos Gyventojų registro tarnybos pažymos apie E. R. šeimyninę padėtį tikrumo.

41Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o ieškovų skundą atmesti. Atsiliepime rašoma, kad reikalavimas priteisti solidariai žalą iš VĮ Registrų centro yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismo nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo darbuotojai nebūtų tinkamai nustatę asmenų tapatybes pagal jiems pateiktus tapatybę patvirtinančius dokumentus, ar išdavę pažymas ar pažymėjimus su duomenimis, kurie nebuvo saugomi registre, ar išdavę dokumentus asmeniui, kuris neturėjo teisės jų gauti. Nesant nustatytų atsakovo VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų ir kaltės, reikalavimas VĮ Registrų centrui buvo atmestas pagrįstai ir teisėtai.

42Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo ieškovų skundą dėl notarų civilinės atsakomybės sąlygų ir taikymo pagrindų bei draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ pareigos mokėti draudimo išmoką atmesti.

43Atsiliepime pažymima, kad notarai, tvirtindami sandorius, laikėsi įstatyme numatytų notarinių veiksmų atlikimo taisyklių, nepažeidė notarams taikytinų griežtesnių atidumo, rūpestingumo reikalavimų. Nenustatyta ir neįrodyta, kad notarai buvo nepakankamai atidūs ir/ar neprofesionalūs, atlikdami nustatytas funkcijas. Nenustatyta, kad ieškovų reikalaujama atlyginti žala atsirado dėl notarų neteisėtų veiksmų, neįrodytos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Ieškovai veiksmai, kuriais nepažįstamam asmeniui skolinama didelė pinigų suma, rodo jų pačių didelį neatsargumą. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad draudikui atsirado pareiga mokėti draudimo išmoką. Ieškovų pareikštas reikalavimas neatitinka visų draudžiamojo įvykio sąlygų, todėl nėra draudžiamojo įvykio. Nenustatyta ir neįrodyta notarų civilinė atsakomybė bei visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovui nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos.

44Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas atmestinas.

45Dėl notaro teisinės atsakomybės atsiradimo sąlygų ir ypatumų

46Tam tikrų profesijų asmenų veiklos specifika apsprendžia jų civilinės atsakomybės ypatumus. Notaro profesija, jo darbas yra veikla, susijusi su didesne rizika padaryti žalą tiek savo, tiek ir trečiųjų asmenų turtui. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitikimą įstatymams, kadangi notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Dėl notarų veiklos reikšmingumo ir ypatingumo notarams taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, o tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2004, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008 ir kt.). Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį už žalą, padarytą kaltais veiksmais, notarai atsako Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Notaro atsakomybė yra deliktinė, todėl sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, reikia vadovautis CK Šeštosios knygos XXII skyriaus pirmojo skirsnio normomis, pagal kurias atsakomybės atsiradimo pagrindai yra žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė. Notaras, prieš tvirtindamas sandorius, privalo imtis visų įmanomų priemonių tam, kad būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, būti maksimaliai atidus. Jeigu notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo ir dėl to padaroma žala tretiesiems asmenims, tokios žalos atsiradimas yra pripažintinas neteisėtu (CK 6.263 str. 1 d.). Kaltė yra viena iš notaro civilinės atsakomybės sąlygų. Jos turinys priklauso nuo notarų veiklos ypatybių ir reikšmės. Tai lemia didesnius atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimus, bet negalima išvada, kad tai atsakomybė visai be kaltės. Kasacinio teismo praktikoje suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, suponuojančios teisines išvadas, jog notaro civilinę atsakomybę lemia bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma - nepakankamas atidumas, klaida ir pan., todėl nustatant notaro civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, būtina vertinti ne tik tyčios ar neatsargumo, bet ir kitokias nusižengimo formas, kurias nulemia būtent profesinės veiklos specifika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/1999). Pakankamas notaro atsakomybės pagrindas yra paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimas, neatidumas ar net klaida. Ar taikytina notarui civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neatidumo, neatsargumo ar neapsižiūrėjimo tvirtinant sandorį, sprendžiama pagal tai, ar šis asmuo, vykdydamas savo funkcijas, padarė viską, ko yra pagrįsta ir protinga iš jo reikalauti. Jeigu teismo tvarka yra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu notaro patvirtintas sandoris, tai žalos atlyginimo byloje yra prielaida svarstymui, kad notaras atliko ne viską, nes objektyviai įstatymo pažeidimas konstatuotas. Jeigu konkrečiu atveju notaras ėmėsi teisės aktais numatytų priemonių, atliko kitus veiksmus, kurie, nors ir nenumatyti teisės aktais, bet buvo reikalingi ir jų pagrįsta reikalauti iš notaro, tai civilinė atsakomybė, kuri taikoma kaltės pagrindu, nebūtų galima dėl kaltės paneigimo. Jeigu notaras įrodo, jog atliko viską, kad žala neatsirastų dėl aplinkybių, susijusių su jo veiksmais, tai reiškia, kad notaras kaltę paneigė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003).

47Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nustatyti kaltus notarų A. D. ir R. S. veiksmus patvirtinant neteisėtus ir vėliau visiškai ar iš dalies negaliojančiais pripažintus sandorius: buto pirkimo-pardavimo sutartį, dalį paskolos sutarties ir buto įkeitimo lakštą. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad notarai tinkamai atliko veiksmus, kuriuos jie privalo atlikti pagal Notariato įstatymo 31 straipsnio reikalavimus, t. y. nustatė sandorius sudarančių fizinių asmenų tapatybę pagal pateiktus tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat patikrino jų parašų tikrumą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad notarų veiksmai tikrinant sandorius sudarančių asmenų tapatybę pagal pateiktus tapatybę patvirtinančius dokumentus, sandorius pasirašiusių asmenų parašus pagal palyginamuosius parašus kituose sandorių tvirtinimo metu pateiktuose dokumentuose, būtų buvę neapdairūs ar neatidūs. Nors notarams buvo pateikti suklastoti asmens tapatybės dokumentai, įgaliojimas parduoti butą ir pažymėjimai iš gyventojų registre tvarkomų duomenų bazės apie sandorius sudarančių asmenų šeiminę padėtį, tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad juose nebuvo matyti akivaizdžių klastojimo ar kitokių padirbimo (netikrumo) požymių, kurie leistų abejoti dokumentų tikrumu. Dokumentų suklastojimo faktai buvo nustatyti tik juos ištyrus ekspertiniu būdu, panaudojant specialias žinias ir specialias dokumentų identifikavimo priemones. Notaras neturi specialių žinių, įgūdžių ir priemonių, kad galėtų atpažinti kruopščiai ir kokybiškai atliktas dokumentų klastotes. Tokių reikalavimų notarui nenumato nei Notariato įstatymo 31 straipsnis, nei kiti teisės aktai. Byloje padaryta teisinga išvada, kad tikrindami dokumentus pagal jų formą ir turinį (būtinus rekvizitus, teksto išdėstymo vietą ir pan.) notarai neturėjo objektyvių galimybių nustatyti klastojimo požymių, kurie leistų suabejoti dokumentų tikrumu ir autentiškumu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad neteisėtų sandorių tvirtinimo momentu tikrindami sandorius sudarančių asmenų tapatybės duomenis, jų parašų tikrumą, notarai buvo pakankamai dėmesingi, atidūs ir rūpestingi, todėl nėra pagrindo pripažinti juos netinkamai atlikus šiuos veiksmus pagal padidintus notarų veiklos reikalavimus. Byloje yra paneigta notarų kaltė dėl netinkamo pareigų atlikimo tikrinant neteisėtus sandorius sudarančių asmenų tapatybę ir jų parašų tikrumą. Nustatęs šią aplinkybę teismas darė išvadą, kad nei notarė R. S., nei notaras A. D. kaltų veiksmų, kurie būtų jų atsakomybės atsiradimo pagrindas už ieškovams padarytą žalą, nepadarė. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka tik dėl notaro A. D. veiksmų įvertinimo, nes turi pagrindą konstatuoti, jog dėl neteisėtos 2005 m. kovo 17 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo yra ir šią sutartį tvirtinusios notarės R. S. kaltė, nes notarė nebuvo pakankamai atidi, atsargi ir rūpestinga tikrinant buto pardavėją E. R. atstovaujančio G. V. G. įgalinimų atitikimą tikrovei.

48Notariato įstatymo 31 straipsnyje nurodyta, kad jeigu sandorį sudaro atstovas, turi būti patikrinami jo įgaliojimai. Nagrinėjamu atveju vertingą nekilnojamąjį daiktą – butą pardavinėjo ne pati buto savininkė E. R., bet pagal šios įgaliojimą veikiantis kitas asmuo. Įgaliotinis nebuvo buto savininkės šeimos narys ar giminaitis, įgaliojimas buvo išduotas tik vienam teisiniam veiksmui atlikti – butui parduoti. Tokiu atveju reikalinga ir pagrįsta reikalauti iš notaro itin dėmesingai, atidžiai ir atsargiai patikrinti įgaliojimo tikrumą, kad neliktų jokių menkiausių abejonių, jog atstovas iš tikrųjų veikia atstovaujamojo pavedimu ir jo interesais, jog jo atliekami teisiškai reikšmingi veiksmai atitinka tikrąją atstovaujamojo asmens valią. Teisėjų kolegijos vertinimu, notarė R. S. turėjo galimybę imtis papildomų priemonių kruopščiai patikrinti jai pateikto įgaliojimo autentiškumą, tačiau tokių priemonių nesiėmė, nesilaikydama net savo pačios nuolat praktikuotų įgaliojimo tikrumo patikrinimo būdų. Prieš tvirtinant buto pirkimo-pardavimo sutartį buto pardavėjos atstovu prisistatęs asmuo G. V. G. (tikrasis asmuo G. Z.) pateikė Vilniaus miesto 9 –ojo notarų biuro notaro D. A. 2004 m. rugsėjo 14 d. patvirtintą įgaliojimą (t. 1, b. l. 103). Nustatyta, kad šis įgaliojimas yra netikras, jame suklastotas D. A. parašas ir uždėtas padirbtas herbinis notaro antspaudas. Jau minėta, kad akivaizdžių įgaliojimo suklastojimų požymių nebuvo galima vizualiai įžvelgti, notarei R. S. nekilo įtarimų ir dėl įgaliojimo formos, būtinųjų rekvizitų ar turinio. Tačiau būdama maksimaliai atidi, atsargi ir dėmesinga notarė turėjo galimybę patikrinti ir įsitikinti, ar įgaliojimas patvirtintas kompetentingo asmens. Pridėtame baudžiamosios bylos dokumentų aplanke yra 2005 m. rugsėjo 28 d. D. A. liudytojo apklausos protokolas, kur išdėstyti liudytojo paaiškinimai apie tai, jog jis notaru buvo paskirtas 2004-10-20, o notaro pareigas pradėjo eiti nuo 2004-11-09, kad jis negalėjo išduoti (patvirtinti) 2004-09-14 įgaliojimo, nes tuo metu notaru nebuvo ir savo herbinio antspaudo neturėjo. Tame pat baudžiamosios bylos dokumentų aplanke yra teisingumo ministro 2004 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. 9P-15 paskirti D. A. notaru Vilniaus miesto savivaldybėje ir teisingumo ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 1R-258 leisti notarui D. A. nuo 2004 m. lapkričio 9 d. atlikti notaro pareigas Vilniaus miesto 9-jame notarų biure. Baudžiamosios bylos dokumentų aplanke yra 2005 m. rugsėjo 21 d. notarės R. S. liudytojos apklausos protokolas. Jame įrašytas notarės paaiškinimas, kad atvykęs pas ją G. V. G. pateikė 2004-09-14 E. R. duotą jam įgaliojimą parduoti jos butą. Notarė aiškino: „Aš visada skambinu kolegoms ir tikslinuosi, ar tikrai buvo išduotas įgaliojimas. Ir šį kartą skambinau D. A., tačiau niekas nebekėlė ragelio. Pats įgaliojimas man jokių įtarimų nesukėlė“. Taigi, notarė ketino pasitikslinti, ar įgaliojimas patvirtintas kompetentingo asmens, tačiau šio ketinimo po to atsisakė, kai neprisiskambino D. A.. Atkreiptinas dėmesys, kad atvykti pas notarę tvirtinti sandorį suinteresuoti asmenys pageidavo 17 val., kada baigiasi oficialus notarų biurų darbo laikas. Toks laikas galėjo būti pasirinktas neatsitiktinai, kad sumažėtų objektyvios galimybės operatyviai ryšio priemonėmis patikrinti ar pasitikslinti aplinkybes, reikšmingas sandoriui patvirtinti. Būtent taip ir įvyko šiuo atveju, kuomet notarė R. S., kaip visada siekdama pasitikslinti dėl pateikto įgaliojimo, skambino įgaliojime nurodytam notarui D. A., tačiau į skambutį niekas nebeatsiliepė. Kaip matyti iš notarės R. S. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą išdėstytų aplinkybių, notarė žinojo, kad Vilniaus 9-jame notarų biure D. A. dirbo asesoriumi (notaro padėjėju), todėl pateiktame įgaliojime pamačiusi, jog šis dokumentas patvirtintas notaro D. A., šiam skambinusi norėdama jį pasveikinti su nauju darbo statusu. Toks notarės teigimas nagrinėjamoje byloje vertintinas kritiškai kaip neįtikinanti gynybinė versija, visiškai nesutampanti su paminėtais jos teiginiais baudžiamosios bylos dokumentuose. Abejonių kelia aiškinimas, ar iš tikrųjų notarei tuojau pat, aptariamo neteisėto sandorio tvirtinimo metu, nors jau po oficialios darbo dienos pabaigos, buvo neatidėliotinas poreikis sveikinti D. A. su darbu notaro pareigose, o ne kaip ir kitais atvejais tikslintis aplinkybes dėl paties įgaliojimo. Priešingai, žinodama, kad įgaliojimą patvirtinęs asmuo dirbo asesoriumi (notaro padėjėju, neturinčiu savarankiškos teisės tvirtinti dokumentų) notarė, veikdama maksimaliai atidžiai, atsargiai ir dėmesingai, turėjo itin kruopščiai ir skrupulingai patikrinti aplinkybes dėl įgaliojimo išdavimo ir jo patvirtinimo tikrumo ir jo pagrindu tvirtinti sandorį tik nelikus jokių menkiausių abejonių dėl šio dokumento autentiškumo. Šiuo atveju vertintina, kad notarei, laiko atžvilgiu (pasibaigus darbo dienos laikui) nebeturėjusiai galimybių pasitikslinti dėl įgaliojimo tikrumo, reikėjo atidėti buto pirkimo-pardavimo sandorio tvirtinimą. Neįsitikinusi įgaliojimo tikrumu ir jo pagrindu tvirtindama neteisėtą sandorį, notarė neatliko to, kad buvo reikalinga ir pagrįsta reikalauti iš jos, jog būtų išvengta neteisėto sandorio patvirtinimo, todėl yra kalta bei atsakinga dėl tokio sandorio patvirtinimo sukeltų žalingų pasekmių (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 1 ir 3 d., Notariato įstatymo 16 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, buto pardavėjos atstovo G. V. G. vaidmenį atlikęs G. Z. ir buto pirkėju T. K. prisistatęs R. Ž. įvykdė nusikalstamas veikas (sukčiavimą, dokumentų klastojimą, jų panaudojimą), dėl kurių buvo padaryta žala šios civilinės bylos ieškovams. Notarė R. S. patvirtino pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą nusikalstamu būdu ir kurio pagrindu nusikalstamai veikę asmenys pasisavino butą, vėlesniais sandoriais neteisėtai (apgaulingai) panaudodami šį nekilnojamąjį daiktą kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo (įkeitimo) objektą dėl ieškovų suteiktos paskolos. Tokiu būdu neteisėtas notarinis veiksmas, dėl kurio notarė pripažįstama kalta aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu, sudarė sąlygas asmenims toliau vykdyti teisei priešingas veikas ir taip prisidėjo prie žalos ieškovams atsiradimo. Civilinės atsakomybės požiūriu nusikalstamas veikas įvykdę G. Z. ir R. Ž., iš vienos pusės, o dėl nepakankamo apdairumo, atidumo ir atsargumo neteisėtą sandorį patvirtinusi notarė R. S., kuri yra apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, laikytini bendraatsakoviais – solidariaisiais bendraskoliais (CK 6.6 str., 6.279 str. 1 ir 4 d. ). Kadangi ieškovai pareiškė ieškinį (pretenziją) notarės draudikui, todėl pagal draudimo sutarties sąlygas žalos atlyginimo pareiga dėl notarės neteisėtų veiksmų pereina draudikui UAB DK „PZU Lietuva“. Draudikas turi atlyginti žalos atlyginimą, kurios dydis ribojamas draudimo sutartyje numatytos draudimo išmokos maksimalia suma. Faktinės žalos dalis, viršijanti maksimalią draudimo išmokos sumą vienam draudiminiam įvykiui (šiuo atveju tokia suma pagal notarės R. S. profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro 100 000 Lt – t. 1, b. l. 157), turi būti atlyginta už žalos atsiradimą atsakingų solidariųjų bendraskolių – atsakovų G. Z., R. Ž. ir notarės R. S. (Notariato įstatymo 62 str.). Tokiais žalos atlyginimo kriterijais vadovaujamasi ir jau pakankamai suformuotoje šios kategorijos bylų teisminėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2000, 2001 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2001, 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2004, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2006, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008, kt.).

49Dėl draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką pagal notarų privalomojo profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį atsiradimo sąlygų

50Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ieškovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo neapima visų draudžiamojo įvykio sąlygų pagal su notarais sudarytas civilinės atsakomybės draudimo sutartis, nes neatitinka draudimo objekto bei Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 8 punkte numatyto draudžiamojo įvykio apibrėžimo. Toks apelianto teiginys grindžiamas tuo, kad byloje nebuvo nustatyta ir nebuvo įrodyta notarų civilinė atsakomybė bei visos būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, iš kurių viena yra įpareigoto asmens kaltė. Pasak apelianto, pats notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo faktas nėra besąlyginė garantija, suteikiama trečiajam nukentėjusiajam asmeniui, kuomet yra panaikinami notaro tvirtinami sandoriai, nors ir nenustatoma notaro kaltė bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų jo veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovo apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog net ir nenustačius notarų civilinės atsakomybės, žalos atlyginimas gali būti priteisiamas iš notarų profesinės civilinės atsakomybės draudiko, nes tik esant nustatytai draudėjo/apdraustojo civilinei atsakomybei ir įrodžius draudžiamojo įvykio buvimo sąlygas draudikui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo sutikti.

51Notariato įstatymo 62 straipsnyje reguliuojami notarų profesinės civilinės atsakomybės klausimai, nustatant, kad notarų profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą vykdant notaro profesinę veiklą, viršijanti 1000 litų, draudžiama privalomuoju draudimu. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė už notarų, jų atstovų ir notarų biurų darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Už tokiais neteisėtais notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų veiksmais padarytą žalą atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos, o tais atvejais, kai draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs notaras atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi konstatuota notarės R. S. kaltė dėl ieškovams padarytos žalos, kurią sukėlė dėl notarės patvirtinto neteisėto sandorio atsiradę vėlesni žalingi teisiniai padariniai. Notarės neatsargumas, kaip kaltė, pasireiškė nepakankamu atidumu, dėmesingumu ir rūpestingumu tikrinant neteisėto sandorio sudarymui būtinus dokumentus (įgaliojimą). Konstatavus notarės kaltę dėl ieškovams atsiradusios žalos, draudiminis įvykis, kuris yra draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutartyje numatytas sąlygas pagrindas, yra akivaizdus. Esant teisėjų kolegijos išvadai dėl notarės R. S. civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindų dėl ieškovams atsiradusios žalos, atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo argumentai dėl draudimo išmokos išmokėjimo prievolės už notarės R. S. veiksmų patvirtinus niekiniu pripažintą sandorį padarinius nebuvimo (neatsiradimo) netenka reikšmės, todėl atskirai neanalizuojami.

52Kaip jau nurodyta, byloje nėra nustatyta notaro A. D. kaltė dėl neteisėtais veiksmais ieškovams padarytos žalos, todėl šiuo atveju aktualus yra atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo argumentų dėl draudiminio įvykio ir draudiko prievolės atsakyti pagal notarų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas atsiradimo ar neatsiradimo fakto įvertinimas.

53Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintas Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisykles draudiminį įvykį apsprendžia pats neteisėtų notaro veiksmų, dėl kurių atsirado žala, faktas, kuriam notaro kaltės buvimas ar nebuvimas reikšmės neturi. Teismas nusprendė, kad notaro neatsargumas ar visiškas kaltės nebuvimas patys savaime neatleidžia draudiko nuo prievolės išmokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui, nes abiem nurodytais atvejais draudiminė apsauga galioja, nebent žala yra padaroma tyčiniais notaro veiksmais, kuomet tai pripažįstama nedraudiminiu įvykiu. Teismo įsitikinimu, žalą patyrusio trečiojo asmens reikalavimo teisę notaro draudikui apsprendžia objektyviai įvykęs draudiminis įvykis – faktas, jog esantys priežastiniame ryšyje notaro neteisėti veiksmai padėjo atsirasti žalai arba prisidėjo prie žalos atsiradimo. Teismo sprendime pažymėta, kad byloje nagrinėjamu atveju pats neteisėtų sandorių patvirtinimo faktas nulėmė ir draudiminio įvykio atsiradimo faktą. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka, nes jos visiškai atitinka šios kategorijos bylose suformuotą teismų praktiką.

54Pažymėtina, kad pagal visuotinai priimtinus civilinės atsakomybės draudimo principus, esant civilinės atsakomybės draudimui, trečiojo asmens patirtą žalą turėtų atlyginti draudimo kompanija, kurioje draudėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Privalomas profesinės civilinės atsakomybės draudimas yra draudėjo atsakomybės už žalą, padarytą atliekant profesinę veiklą, draudimas, todėl žalos atlyginimo trečiajam asmeniui prievolė gali atsirasti net ir nepriklausomai nuo draudėjo ar kitų asmenų, už kuriuos draudėjas atsako, kaltės, išskyrus atvejus, konkrečiai įvardijamus draudimo sutartyje nedraudiminiais. Taigi, esant civilinės atsakomybės draudimui, žalos atlyginimas įmanomas ir tais atvejais, kai deliktinės civilinės atsakomybės taikymas nebūtų galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/1999, 2000 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2000, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2006, ir kt.). Tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai net ir tuomet, kai notaras suklydimo įtakoje ar dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz., apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo. Prievolė atlyginti žalą išnyksta tik tuomet, jei neteisėti notariniai veiksmai, dėl kurių kilo žala, atliekami force majeure bei kitomis atleidimo nuo civilinės atsakomybės bei jos netaikymo sąlygomis, numatytomis CK 6.253 straipsnyje. Dėl to įstatyme ir yra numatytas privalomas notaro civilinės atsakomybės draudimas, suteikiantis galimybes asmeniui, kuris nukentėjo taip pat ir dėl to, kad neteisėtas sandoris buvo patvirtintas notaro, turėti papildomas garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2004). Notariato įstatymo 62 straipsnyje nustatytas privalomasis notaro civilinės atsakomybės draudimas suteikia galimybę asmeniui, kuris nukentėjo dėl notaro patvirtinto neteisėtai sudaryto sandorio, išsiieškoti patirtą žalą iš notaro civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko. Pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580 patvirtintų Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 8 punktą draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti neteisėti notaro veiksmai, dėl kurių atsirado žala, ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas notarui (apdraustajam asmeniui). Laikytina, kad šiuo atveju draudiminį įvykį apsprendžia neteisėti notaro veiksmai, dėl kurių atsirado žala, ir tokio draudiminio įvykio atsiradimo nelemia notaro kaltės buvimas ar nebuvimas, nebent būtų nustatyta notaro tyčia (CK 1014 str. 1 d.). Draudimo sutartimi draudikas, draudžiantis notaro civilinę atsakomybę, prisiima didesnę riziką, nesiejant draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką su notaro kalte. Notaro kaltės nebuvimas pats savaime neatleidžia draudiko nuo prievolės išmokėti draudiminę išmoką įvykus draudiminiam įvykiui, nes, kaip jau minėta, draudiminė apsauga šiuo atveju galioja, nebent žala yra padaroma tyčiniais notaro veiksmais, kuomet tai pripažįstama nedraudiminiu įvykiu. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota teisinė pozicija, jog visais draudiminių įvykių atvejais, nepriklausomai nuo notaro kaltės buvimo bei laipsnio, atsakingas draudimo sutartimi prisiėmęs žalos atsiradimo riziką draudikas įsipareigoja mokėti draudimo išmoką. Egzistuojantys notaro profesinės veiklos griežti reikalavimai bei žalos atsiradimo tretiesiems asmenims rizika sudaro platesnę notarų civilinės atsakomybės draudimo apimtį, pasireiškiančią tuo, kad draudžiamas objektyviai tikėtinas žalos tretiesiems asmenims atsiradimas. Nepaisant to, ar notaras galėjo ir/ar turėjo žinoti apie atliekamų notarinių veiksmų neteisėtą pobūdį, numatyti atsirasiančią žalą, patyrusio žalą trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisę draudikui į draudimo išmoką apsprendžia objektyviai įvykęs draudiminis įvykis – faktas, jog esantys priežastiniame ryšyje notaro neteisėti veiksmai padėjo atsirasti žalai arba prisidėjo prie žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2004). Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis R. Ž., melagingai prisistatęs T. K., notarui A. D. pateikė suklastotus dokumentus: pasą, išduotą T. K. vardu, Gyventojų registro tarnybos pažymėjimą apie T. K. šeiminę padėtį, taip pat pateikė su neteisėtu buto įsigijimu T. K. nuosavybėn susijusius dokumentus. Suklastotų dokumentų, taip pat neteisėtai sudarytos ir patvirtintos buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu T. K. melagingai prisistatęs asmuo sudarė paskolos sutartį su šios bylos ieškovais (tokiu būdu užvaldydamas 224 000 Lt sumą) bei įkeitė faktiškai kitam žmogui priklausantį butą, kaip paskolos grąžinimo užtikrinimo objektą. Paskolos sutartį ir hipotekos lakštą, kuriuo buvo įkeistas butas, patvirtino notaras A. D.. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje notaro A. D. patvirtinta paskolos sutartis dalyje, kurioje nustatyta, kad sutarties įvykdymui užtikrinti bus sudaromas hipotekos lakštas dėl buto įkeitimo, pripažinta negaliojančia, taip pat pripažintas niekiniu ir negaliojančiu notaro patvirtintas hipotekos lakštas dėl to buto įkeitimo. Taigi, notaras A. D. patvirtino neteisėtus sandorius, tačiau, kaip nustatyta šioje byloje, notaras A. D. nėra kaltas dėl neteisėtų sandorių patvirtinimo, todėl jam netaikytina deliktinė atsakomybė už ieškovams padarytą žalą, atsiradusią kaip neteisėtų sandorių padarinys. Tačiau pats neteisėtų sandorių patvirtinimo faktas, nepriklausomai nuo to, kad dėl jų patvirtinimo nėra notaro kaltės, nulėmė draudiminio įvykio faktą pagal su šiuo notaru sudarytą profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (t. 1, b. l. 158). Tokiu atveju atsiranda notaro atsakomybę apdraudusio draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką pagal žalą patyrusių asmenų - ieškovų nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą draudikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2004, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008). Remdamasi išdėstytais argumentais ir teismų praktikos suformuotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis teisėjų kolegija pripažįsta teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą priteisti ieškovams žalos atlyginimą draudimo išmokos ribose tiek pagal notarės R. S., tiek pagal notaro A. D. privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sąlygas. Atsakovo UAB DK „PZU „Lietuva‘ apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda tik esant nustatytiems notarų civilinės deliktinės atsakomybės taikymo pagrindams, kaip draudžiamojo įvykio atsiradimo sąlygoms, atmestini.

55Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovams iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva‘ priteista po 100 000 Lt draudimo išmokos žalai atlyginti. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad priteisdamas nurodyto dydžio sumas, teismas pažeidė maksimalias galimas draudimo išmokų dydžių sumas pagal su notarais sudarytų draudimo sutarčių sąlygas. Su tokiu apelianto teiginiu nėra pagrindo sutikti. Žalos ieškovams atsiradimą lėmė arba sąlygas šiai žalai atsirasti sudarė abiejų notarų patvirtinti neteisėti sandoriai. Abiejų notarų civilinės atsakomybės draudimo liudijimuose buvo patvirtinta įstatyme numatyto minimalaus dydžio draudimo suma kiekvienam draudiminiam įvykiui – 100 000 Lt (Notariato įstatymo 62 str.). Kiekvienas ieškovų patyrė po 112 000 Lt žalą. Ieškovams, nukentėjusiems dėl notaro A. D. patvirtintų neteisėtų sandorių (paskolos sutarties dalies ir įkeitimo sandorio) proporcingai tenka po 50 000 Lt draudimo išmokos žalos atlyginimui, skaičiuojamos nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo sumos kiekvienam draudiminiam įvykiui. Ieškovams, nukentėjusiems dėl notarės R. S. patvirtinto neteisėto sandorio (buto pirkimo-pardavimo sutarties) proporcingai tenka po 50 000 Lt draudimo išmokos žalos atlyginimui, skaičiuojamos nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo sumos kiekvienam draudiminiam įvykiui (Draudimo įstatymo 93 str. 2 d., Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 39 p.). Tokiu būdu, priteisdamas ieškovams po 100 000 Lt sumos bendrą žalos atlyginimą teismas neviršijo draudimo liudijimuose nustatyto maksimalaus draudimo išmokos dydžio. Kitos ieškovams iš draudiko priteistos sumos yra procesinio pobūdžio (bylinėjimosi išlaidos, taip pat procesinės palūkanos), kurios neturi būti įskaitomos į draudimo išmoką, skirtą žalos atlyginimui, todėl pagrįstai priteistos iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“.

56Pagal Civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis (Notariato įstatymo 62 str., Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 39 p.). Taigi, esant sudarytai draudimo sutarčiai, kuria draudėjas apdraudė savo civilinę atsakomybę, draudiminio įvykio atveju draudėjo atsakomybė prieš nukentėjusį trečiąjį asmenį yra ribota ir jis atsako tik tiek, kiek faktinė jo padaryta žala viršija draudimo atlyginimą, t. y. draudimo sutartimi nustatytas draudiko atsakomybės ribas. Kadangi ieškovų patirta žala – 224 000 Lt yra didesnė už bendrą maksimalią draudimo išmokų sumą, kuri priteistina iš draudiko pagal abiejų notarų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sąlygas, todėl iš notarės R. S., kuriai taikoma civilinė teisinė atsakomybė už ieškovams atsiradusią žalą, solidariai, kaip ir iš kitų dviejų bendraatsakovių G. Z. ir R. Ž., priteisiama po 12 000 Lt žalos atlyginimo kiekvienam ieškovui. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeistinas, faktinės žalos atlyginimo dalį, viršijančią maksimalią draudimo išmokų sumą, priteisiant solidariai iš atsakovų G. Z. ir R. Ž. bei notarės R. S.. Draudikui pripažintina teisė išieškoti išmokėtą žalos atlyginimo sumą iš tyčiniais veiksmais tiesiogiai žalą padariusių atsakovų G. Z. ir R. Ž. (CK 6.1015 str. 1 d.). Bendraskolė R. S., atsiradus faktiniam pagrindui, turės teisinę galimybę realizuoti teises, numatytas CK 6.9 straipsnyje.

57Dėl ieškovų reikalavimo VĮ Registrų centrui

58Ieškovų teigimu, VĮ Registrų centro darbuotojai prisidėjo prie žalos ieškovams padarymo, nes išduodami sandoriams sudaryti reikalingus dokumentus apie daiktus ir daiktines teises į juos, netinkamai nustatė pasikreipusių asmenų tapatybes, nepatikrino įgaliojimo teisėtumo. Apeliaciniame skunde reikalavimą keisti teismo spendimą ir tenkinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš VĮ Registrų centro priteisimo ieškovai grindžia argumentais ir aplinkybėmis, iš esmės identiškomis nurodytoms ieškinio pareiškime. Ieškovų apeliaciniame skunde naujų aplinkybių ar papildomų duomenų, kurių pagrindu būtų grindžiamas reikalavimas atsakovui VĮ Registrų centrui, nepateikta, todėl teisėjų kolegija apsiriboja patikrinimu, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškinyje išdėstytas reikalavimą šiam atsakovui pagrindžiančias aplinkybes ir ar padarė teisingas išvadas atmesdamas tokį reikalavimą.

59Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Byloje nustatyta, kad asmenys, kurie kreipėsi į VĮ Registrų centro darbuotojus dėl pažymų (pažymėjimų) apie daiktus ar daiktines teises į daiktus, buvusius byloje aptariamų neteisėtų sandorių objektu arba susijusius su neteisėtų sandorių dalyku, pateikė reikiamus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Tie patys asmenys užsakinėjo ir tie patys asmenys atsiėmė turto registro tvarkytojo parengtus dokumentus. Turto registro tvarkytojo darbuotojai nustatė pasikreipusių asmenų tapatybę pagal pateiktus tapatybę patvirtinančius dokumentus, kurių suklastojimo (netikrumo) požymių vizualiai nebuvo galima pastebėti (tas pats pasakytina apie pateiktą įgaliojimą G. V. G.). Asmenims buvo išduodami jų užsakyti dokumentai, kuriuose esanti informacija atitiko saugomą registro duomenų bazėje. Registro duomenų dokumentai buvo išduoti turintiems teisę ją gauti asmenims pagal pateiktus asmens dokumentus. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatsako už pateikiamų dokumentų teisėtumą, jam nėra numatyta pareiga atlikti dokumentų ekspertinį tyrimą, nustatyti pateikiamų dokumentų klastojimo faktus. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnį nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatsako už asmenų pažeistas teises, kai asmenys pateikė registro tvarkytojui neteisingus duomenis. Faktinės bylos aplinkybės įgalino teismą daryti pagrįstą išvadą, kad nėra nustatyta atsakovo VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų, pažeidusių teisės aktuose reglamentuotas registro tvarkytojo funkcijas, teises bei pareigas, nėra šio atsakovo darbuotojų kaltės dėl ieškovams atsiradusios žalos, todėl ieškinio reikalavimų šiam atsakovui atmetimas yra teisingas teismo procesinis sprendimas (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 str. 1 d. nuostatos).

60Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame bylos procese

61

62Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas atmetamas, todėl jo turėtos išlaidos mokant žyminį mokestį už skundą ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

63Ieškovai sumokėjo kiekvienas po 360 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Proporcingai patenkintai jų skundo daliai, t. y. skundą patenkinus tik dėl reikalavimo notarei R. S., jiems priteistina iš notarės R. S. po 1/3 dalį (po 120 Lt) patirtų žyminio mokesčio už skundą išlaidų. Kiekvienas ieškovų turėjo po 500 Lt išlaidų atstovo teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, o atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas atmestas, teisinga priteisti ieškovams ¾ dalis (po 375 Lt) jų turėtų atstovo teisinės pagalbos išlaidų tokiomis proporcijomis: iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 2/4 dalis (po 250 Lt), o iš notarės R. S. 1/4 dalį (po 125 Lt) išlaidų. Sudėjus priteisiamas sumas, bendra iš notarės R. S. ieškovams priteistina išlaidų atlyginimo suma sudaro po 245 Lt (120+125) kiekvienam ieškovui.

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

65Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimo dalis, kuriomis solidariosios prievolės pagrindu ieškovų I. M. ir E. R. naudai priteista dalis žalos atlyginimo (po 12 000 Lt), su tuo susijusios palūkanos bei išlaidos, ir šias sprendimo dalis išdėstyti taip:

66„Priteisti I. M. R. Ž., G. Z. ir notarės R. S. solidariai 12 000 Lt žalos atlyginimui, iš R. Ž. 253,59 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš G. Z. 253,59 Lt bylinėjimosi išlaidų, penkis procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2006 05 09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

67Priteisti E. R. R. Ž., G. Z. ir notarės R. S. solidariai 12 000 Lt žalos atlyginimui, iš R. Ž. 325,79 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš G. Z. 325,79 Lt bylinėjimosi išlaidų, penkis procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2006 05 09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

68Likusią teismo sprendimą dalį palikti nepakeistą.

69Priteisti I. M. iš UAB DK „PZU Lietuva“ 250 Lt, iš notarės R. S. 245 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

70Priteisti E. R. iš UAB DK „PZU Lietuva“ 250 Lt, iš notarės R. S. 245 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

71Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ į valstybės biudžetą 13,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti: ieškovui 4. Ieškovai nurodė, kad 2005 m. balandžio 8 d. notaras A. D.... 5. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovų... 6. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo nustatytos... 7. Teismo manymu, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų... 8. Pagal byloje esančius notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo... 9. Teismas pažymėjo, kad prašymą išduoti pažymą apie daiktinių teisių... 10. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovai R. Ž. ir... 11. Ieškovai I. M. ir E. R. apeliaciniu... 12. 1.... 13. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reguliuojančias notarų... 14. 2.... 15. Nepagrįstas teismo teiginys, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų,... 16. 3.... 17. Sutartį patvirtinusi notarė R. S. buvo neatidi ir... 18. 4.... 19. Notaro A. D. kaltė pasireiškė tuo, kad jis, tvirtindamas... 20. 5.... 21. Notarai nesilaikė maksimalaus lygio rūpestingumo ir atidumo, todėl yra... 22. 6.... 23. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą atlyginti žalą iš VĮ Registrų... 24. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo... 25. 1.... 26. Teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas... 27. 2.... 28. Ieškovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo neatitinka visų draudžiamojo... 29. 3.... 30. Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimas nėra besąlyginė... 31. 4.... 32. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiško... 33. 5.... 34. Teismas nevertino civilinėje byloje esančių įrodymų, apelianto... 35. 6.... 36. Teismas, priteisdamas nurodytas sumas, pažeidė maksimalias galimas draudimo... 37. Atsakovas Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaras A. D.... 38. Ieškovų atstovas atsiliepimu į atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį... 39. Atsakovė Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R. S.... 40. Atsakovė Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R. S.... 41. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą... 42. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą... 43. Atsiliepime pažymima, kad notarai, tvirtindami sandorius, laikėsi įstatyme... 44. Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo UAB DK „PZU... 45. Dėl notaro teisinės atsakomybės... 46. Tam tikrų profesijų asmenų veiklos specifika apsprendžia jų civilinės... 47. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra... 48. Notariato įstatymo 31 straipsnyje nurodyta, kad jeigu sandorį sudaro... 49. Dėl draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką pagal notarų privalomojo... 50. Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde akcentuojama, kad... 51. Notariato įstatymo 62 straipsnyje reguliuojami notarų profesinės... 52. Kaip jau nurodyta, byloje nėra nustatyta notaro A. D.... 53. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad pagal Vyriausybės... 54. Pažymėtina, kad pagal visuotinai priimtinus civilinės atsakomybės draudimo... 55. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovams iš atsakovo UAB DK „PZU... 56. Pagal Civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai draudimo... 57. Dėl ieškovų reikalavimo VĮ Registrų... 58. Ieškovų teigimu, VĮ Registrų centro darbuotojai prisidėjo prie žalos... 59. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 61. ... 62. Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas atmetamas, todėl jo... 63. Ieškovai sumokėjo kiekvienas po 360 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 65. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimo dalis,... 66. „Priteisti I. M. R. Ž., 67. Priteisti E. R. R. Ž., 68. Likusią teismo sprendimą dalį palikti nepakeistą.... 69. Priteisti I. M. iš UAB DK „PZU Lietuva“ 250 Lt, iš... 70. Priteisti E. R. iš UAB DK „PZU Lietuva“ 250 Lt, iš... 71. Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ į valstybės biudžetą 13,50 Lt...