Byla e2-1436-566/2016
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – UDB „Baltikums“, UAB „Inter Cars Lietuva“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,

2sekretoriaujant Linai Matukaitei, Audrutė Zemlickaitei,

3dalyvaujant ieškovo UAB „Autoparts“ atstovui advokato padėjėjui Andriui Dobrovolskiui,

4atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ atstovei A. D.,

5trečiojo asmens UAB „Inter Cars Lietuva“ atstovui advokatui Mindaugui Badarui,

6trečiojo asmens UDB „Baltikums“ atstovui V. M.,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Autoparts“ ieškinį atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – UDB „Baltikums“, UAB „Inter Cars Lietuva“,

Nustatė

8Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, jog 2008-11-06 su atsakovu sudarė sutartį Nr. 165697 (toliau – Apsaugos sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo stebėti saugomo objekto, t. y. administracinės patalpos, esančios ( - ) (toliau – objektas) signalizacijos sistemos signalus atsakovo centriniame stebėjimo pulte ir Apsaugos sutartyje numatytomis sąlygomis reaguoti į iš objekto gautus signalizacijos sistemos suveikimo signalus. Pažymėjo, kad naktį iš 2015-01-02 į 2015-01-03 atsakovo saugomame objekte įvyko vagystė, dėl kurios Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-00487-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį. Paaiškino, jog vagystės metu į objektą buvo patekta per išdaužtą langą. Vagystės metu buvo sugadintas objekte buvęs ieškovui priklausantis turtas už 2 309,67 Eur bei pavogtos ieškovo partneriui – trečiajam asmeniui UAB „Inter Cars Lietuva“ – priklausančios 8795,00 Eur ir 72756,25 Lt dydžio sumos, iš viso – 29866,67 Eur. Nurodė, kad ieškovas veikė ir iki šiol veikia kaip UAB „Inter Cars Lietuva“ distributorius pagal 2014-05-30 Distribucijos sutartį Nr. 2014/3, todėl visos piniginės lėšos, gaunamos už parduotas autodetales, yra UAB „Inter Cars Lietuva“ nuosavybė. Dėl minėtos priežasties UAB „Inter Cars Lietuva“ pateikė prašymą ieškovui atlyginti vagystės metu patirtus 29866,67 EUR dydžio nuostolius, ieškovas šiuos nuostolius atlygino ir įgijo regresinio reikalavimo teisę į minėtų nuostolių atlyginimą iš atsakovo, kadangi atsakovas į objektą atvyko praėjus 14 minučių po įsilaužimo ir praėjus mažiausiai 32 minutėms po lango objekte išdaužimo, kas įrodo, jog nebuvo vykdoma objekto fizinė apsauga. Paaiškino, kad atsakovui nuo pat vagystės padarymo buvo žinoma apie vagystės metu UAB „Inter Cars Lietuva“ patirtus nuostolius, tačiau atsakovas tinkamai nereagavo į ieškovo atstovo žodines pretenzijas atlyginti nuostolius. 2015-04-30 atsakovui buvo siųsta pretenzija, kuria ieškovas prašė atlyginti 29866,66 Eur dydžio nuostolius, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo. Pažymėjo, jog žala atsirado dėl atsakovo neprofesionalumo, atsakovo neveikimas, t. y. laiku neatvykimas į objektą, sudarė visas sąlygas, kad vagystei ir žalos atsiradimui nebūtų užkirstas kelias. Paaiškino, kad Apsaugos sutarties 7.1. punkto bei Apsaugos sutarties priedo „Stebimo objekto duomenys“ 10 punkto nuostatos nesąžiningos, todėl negaliojančios, kadangi riboja atsakovo atsakomybę 40000 Lt sumos ribose visais atvejais, tame tarpe ir tais atvejais, kada žala padaroma atsakovo veiksmais tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Ieškovas nurodo, jog dėl vagystės prarasto turto vertė 2,5 karto viršija 40000 Lt (11584,80 Eur) sumą, todėl minėtas Apsaugos sutarties punktas pažeidžia ieškovo interesus. Pažymėjo, kad Apsaugos sutarties 7.4.18 papunktyje nurodyta, jog atsakovas neatsako už ieškovo patirtą žalą, jeigu ieškovas pretenziją atlyginti nuostolius atsakovui pateikia vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykio dienos, tačiau esamu atveju ieškovas, iki jis atlygino žalą UAB „Inter Cars Lietuva“, neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, todėl ieškovas nėra laikytinas pažeidusiu minėtą Apsaugos sutarties sąlygą, įpareigojančią pateikti pretenziją ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų ir šis terminas ieškovui turėtų būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kada ieškovas atlygino žalą UAB „Inter Cars Lietuva“ bei įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 29866,66 Eur dydžio žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo pripažinti negaliojančiomis 2008-11-06 Apsaugos sutarties Nr. 165697 7.1 punkto, 7.4.18 papunkčio bei šios sutarties priedo „Stebimo objekto duomenys“ 10 punkto nuostatas (e. b. l. 2-7, t. 1).

9Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2015-01-02 23:32:31 val. atsakovo centriniame stebėjimo pulte buvo gautas objekto signalizacijos sistemos aliarmo signalas. Pažymėjo, jog signalizacija atsistatė 23.33.31 val., o asmenys, įvykdę įsilaužimą į objektą, iš jo pasišalino 23.33.31 val. Paaiškino, jog 23.46 val. atsakovo reagavimo ekipažas atvyko prie objekto, apžiūrėjo objekto perimetrą (tvorą), nustatė, kad objekto perimetras nėra pažeistas. Atsakovo centriniame stebėjimo punktas skambino Apsaugos sutartyje nurodytam ieškovo objekto atsakingam asmeniui J. G. (skambučių laikas 23:47:17 val.; 23:48:14 val. ir 23:49:01 val.). Nepavykus susisiekti su ieškovo objekto atsakingu asmeniu, 23:51:01 val. atsakovo reagavimo ekipažas paliko objektą. 2015-01-03 ieškovo atsakingas asmuo direktorius J. G. paskambino atsakovo centriniam stebėjimo pultui ir informavo apie objekte įvykdytą vagystę, kurios metu iš objekte esančio seifo buvo pavogti grynieji pinigai. Pažymėjo, kad 2015-04-30 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, kuria prašė atlyginti vagystės metu patirtą 29 866,66 EUR žalą ir nurodė, kad grynieji pinigai priklausė ieškovo distributoriui UAB „Inter Cars Lietuva“, kurio patirtą žalą jam atlygino ieškovas. Paaiškino, kad atsakovas neignoravo ieškovo pateiktos pretenzijos ir žodžiu prašė ieškovo pateikti patirtos žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, t. y. faktą, kad vagystės dieną ieškovo seife galėjo būti ieškovo prašoma priteisti suma, tačiau, ieškovas tokių įrodymų nepateikė ir į atsakovą papildomai nesikreipė. Pažymėjo, jog aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad seifas nebuvo išlaužtas ar kitaip pažeistas, seifo raktas buvo saugomas stalčiuje, todėl darytina išvada, kad seifas buvo atrakintas jo raktu, o apie seifo buvimo vietą žinojo ieškovo darbuotojai, taigi, ieškovas nevykdė Apsaugos sutarties nuostatų ir sudarė prielaidas žalai atsirasti. Apsaugos Sutarties 3.2.10 punkte šalys nustatė, kad klientas (ieškovas), gavus atsakovo pranešimą apie signalizacijos suveikimą, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 0,5 val., privalo užtikrinti, kad atvyktų bent vienas iš ieškovo atsakingų asmenų į objektą, su savimi turėdamas asmens dokumentą, o kliento (ieškovo) atsakingam asmeniui nustatytu laiku neatvykus ar atsisakius atvykti į objektą ar nepavykus jam prisiskambinti, atsakovas nutraukia objekto fizinę saugą ir atšaukia reagavimo grupę. Pagal Apsaugos sutarties 7.4.1. punktą atsakovas neatlygina kliento (ieškovo) patirtos žalos tuo atveju, jei gavęs pranešimą apie signalizacijos sistemos suveikimo signalą, klientas ar jo atsakingas asmuo atsisakė atvykti į objektą, arba nepavyko su juo susisiekti sutartyje nustatyta tvarka, arba jis neatvyko į objektą sutartyje nustatytu laiku. Nurodė, kad ieškovo atsakingas asmuo nesilaikė minėtame Apsaugos sutarties punkte nurodytos pareigos, į atsakovo pakartotinius skambučius neatsiliepė, be priežasties į objektą neatvyko, todėl objektas nebuvo išsamiai patikrintas ir tai sudarė prielaidas ieškovo patirtai žalai atsirasti ar padidėti. Paaiškino, kad tretieji asmenys į objekto teritoriją pateko per šalia esančio pastato teritoriją ir joje esančius nerakinamus vartus. Patekimo vartai į objekto vidinį kiemelį iš šalia esančios teritorijos nebuvo rakinami ir tai buvo žinoma ieškovui, nors Apsaugos sutarties 3.2.13. punktas numato, kad ieškovas (klientas) įsipareigoja iš anksto informuoti bei užtikrinti atsakovą, kad nebūtų kliūčių, kurios sukurtų dirbtinas kliūtis atsakovo darbuotojams patekti prie stebimo objekto. Pažymėjo, jog atsakovas objekto signalizacijos sistemos aliarmo signalą gavo 2015-01-02 23:32:31 val., taigi, asmenys, įvykdę įsilaužimą į objektą, iš jo pasišalino 23.33.31 val., todėl net jei atsakovo reagavimo ekipažas būtų atvykęs sutartyje nustatytu laiku, asmenys, įvykdę vagystę, jau būtų pasišalinę, todėl tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo galimai patirtos žalos nėra priežastinio ryšio. Atsakovas pažymėjo, kad sudarant Apsaugos sutartį Šalys susitarė dėl ieškovui priklausančio ar ieškovui teisėtu ir pagrįstu pagrindu perduoto turto apsaugos, todėl faktas, kad šis turtas buvo ieškovo dispozicijoje, turi būti patvirtintas patikimais ir pagrįstais buhalterinės apskaitos dokumentais, kurių ieškovas nepateikė. Be to, tikrasis grynųjų pinigų savininkas yra UAB „Inter Cars Lietuva“, o tarp trečiojo asmens ir atsakovo nėra ir nebuvo sutartinių santykių, todėl atsakovas prašo ieškovo ieškinį atmesti (e. b. l. 55-61, t. 1).

10Trečiasis asmuo ADB „Baltikums“ atsiliepime nurodė, kad dėl pavogtos grynųjų pinigų sumos yra vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00487-15, kurį iniciavo trečiasis asmuo UAB „Inter cars Lietuva“, o ieškovas nėra pateikęs atsakovui grynųjų pinigų turėjimo savo nuosavybėje faktą patvirtinančių duomenų. Taip pat paaiškino, kad UAB „Inter Cars Lietuva“ ir atsakovo nesieja teisiniai santykiai. Pažymėjo, jog ieškovas nesilaikė Apsaugos sutartyje nurodytų nuostatų ir pats sudarė prielaidas žalai atsirasti, kadangi objekto vartai buvo nerakinti, ieškovo atstovas į objektą suveikus signalizacijos aliarmui neatvyko. Be to, seifas buvo ne išplėštas, bet atrakintas raktu, o apie seifo buvimo vietą žinojo ieškovo darbuotojai, tai patvirtina ieškovo aplaidumą. Trečiasis asmuo prašo ieškovo ieškinį atmesti (e. b. l. 76-81, t. 1).

11Trečiasis asmuo UAB „Inter Cars Lietuva“ atsiliepime nurodė, kad palaiko ieškovo ieškinį. Pažymėjo, jog pagal 2014-05-30 Distribucijos sutartį Nr. 2014/3 ieškovas atlieka UAB „Inter Cars Lietuva“ priklausančių prekių (autodetalių) didmeninę ir mažmeninę prekybą. Pabrėžė, kad ieškovas pagal distribucijos sutartį atlieka tik UAB „Inter Cars Lietuva“ prekių pardavėjo funkciją, tuo tarpu nuosavybės teisių nei į UAB „Inter Cars Lietuva“ priklausančias prekes, nei į už jas gautas pinigines lėšas ieškovas neįgyja ir valdo jas patikėjimo teise. Dėl šios priežasties ieškovas visas už parduotas prekes gautas pinigines lėšas privalo įnešti į UAB „Inter Cars Lietuva“ banko sąskaitą, o UAB „Inter Cars Lietuva“ pagal sutartį turi pareigą ieškovui mokėti komisinį atlygį priklausomai nuo parduotų prekių apimčių. Nurodė, jog pagal sutartį ieškovas privalo savo lėšomis išsinuomoti ir išlaikyti komercinei veiklai reikiamas patalpas, įrengti jose signalizaciją bei sudaryti sutartį su saugos tarnyba dėl patalpų apsaugos, todėl akivaizdu, kad ieškovas šias pareigas įvykdė tinkamai ir apsaugai pasirinko atsakovą. Nurodė, kad nuo 2014-12-15 UAB „Inter Cars Lietuva“ pradėjo savo distribucinių veiklos vietų aprūpinimą eurais. Dėl šios priežasties į ieškovo veiklos patalpas grynųjų pinigų (8 795 Eur) siunta buvo pristatyta 2014-12-23, siekiant užtikrinti ieškovo sklandžią veiklą įvedant eurą, be to, 2014-12-31 iš kasos aparato buvo išimta 28189,66 Lt ir įnešti į trečiojo asmens UAB „Inter Cars Lietuva“ seifą. Pažymėjo, kad 2014-12-30 ieškovo ofise grynaisiais pinigais atsiskaitė keturi asmenys – UAB „Gelsauga“, UAB „Aeromobilis“, UAB „Transpcar“ ir A. K.. Šie asmenys iš viso grynaisiais sumokėjo 1673,63 Lt, kurie buvo perkelti į seifą. 2014-12-31 ieškovo ofise grynaisiais pinigais atsiskaitė du asmenys – UAB „MDS investicijos“ ir UAB „MR servisas“, kurie grynaisiais sumokėjo 2 800 Lt, šie pinigai taip pat buvo perkelti į seifą. Nurodė, jog minėtiems klientams buvo taikomos mokėjimo atidėjimo sąlygos, todėl kai tokie klientai moka ne pavedimu, bet grynaisiais pinigais, pagal UAB „Inter Cars Lietuva“ apskaitą grynieji pinigai yra įnešami ne per kasos aparatą, bet tiesiogiai į įmonės kasą pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitą. 2014-12-30 ieškovo vairuotojas ekspeditorius iš klientų surinko 2690,83 Lt grynaisiais pinigais bei juos pristatė kasininkei, kuri pinigus įnešė į seifą. 2014-12-31 ieškovo vairuotojas ekspeditorius iš klientų surinko 302,13 Lt grynaisiais pinigais bei juos pristatė kasininkei, kuri pinigus taip pat įnešė į seifą. Paaiškino, jog ieškovas pagal 2015-04-21 susitarimą dėl nuostolių atlyginimo trečiajam asmeniui atlygino nuostolius ir įgijo regreso teisę į nuostolių atlyginimą iš atsakovo. Taip pat pažymėjo, kad atsakovui kaip saugos tarnybai yra keliami padidinti rūpestingumo, atidumo ir kiti reikalavimai, kadangi atsakovas yra savo srities profesionalas, todėl būtent atsakovo nesugebėjimas užtikrinti savalaikio atvykimo į saugomą objektą bei tinkamos objekto apžiūros neatlikimas turėjo tiesioginės įtakos tam, kad UAB „Inter Cars Lietuva“, o vėliau, ir ieškovas, patyrė žalą, kadangi nebuvo užkirstas kelias vagims įvykdyti savo nusikalstamą veiką (e. b. l. 190-193, t. 1).

12Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad atsakovo atstovai atvyko apytiksliai 14 min. po įsilaužimo, nors turėjo tą padaryti per 5 min. Nurodė, kad signalizacija suveikė ne vieną, o du kartus, antrasis suveikimas buvo 23.41 val., tačiau atsakovas šio momento neakcentuoja. Paaiškino, jog vagystė užtruko tam tikrą laiko tarpą. Iš video medžiagos matyti, kad automobilis iš saugos tarnybos, sustojo prie lauko vartų pusės, trumpai pastovėjo ir išvažiavo, tuo tarpu pagal Apsaugos sutartį, atsakovo atstovai turėjo apžiūrėti perimetrą, kuris Apsaugos sutarties 7.4.14 punkte apibrėžiamas kaip langai, durys, sienos, stogas, grindys ir t.t. Nurodė, jog visą įrangą objekte sumontavo atsakovas, tad jis turėjo žinoti, koks yra objekto planas ir išsidėstymas. Nurodė, kad atvykus apžiūrėti objektą turi būti surašomas apžiūros aktas, o jis surašytas buvo tik praėjus trims dienoms po įvykio. Pažymėjo, jog pretenzija atsakovui buvo pareikšta 30 dieną po susitarimo su trečiuoju asmeniu UAB „Inter Cars Lietuva“, taigi terminas nėra praleistas. Nurodė, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Inter Cars Lietuva“ buvo susiklostę sutartiniai distribucijos santykiai, todėl ieškovas disponavo ne jam priklausančiomis lėšomis (e. b. l. 169-171, t. 2).

13Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo, įvykdęs vagystę, puikiai žinojo, kur yra raktas, greitai atrakino seifą bei pasisavinęs pinigus pasišalino. Pažymėjo, kad nepavykus prisiskambinti ieškovo atstovams, nepavyko tinkamai apžiūrėti objekto, todėl ir objekto perimetras buvo apžiūrėtas tiek, kiek buvo galima apžiūrėti per tvorą, atsakovas bandė apžiūrėti objektą apvažiuodamas aplink, tačiau kiti vartai buvo uždaryti, privažiavimo prie vidinio kiemo nėra. Apsaugos sutartis sena, objektas saugomas nuo 2008 metų, prie sutarties buvo prijungiami nauji objektai. Atsakovo nuomone, net jei atsakovo atstovai būtų atvykę į objektą laiku, jie nebūtų pamatę įsilaužimo požymių, nes įsilaužimas įvyko pastato dalyje, kuri atsakovui nėra žinoma. Dėl Apsaugos sutarties 7.1 punkto pažymėjo, kad Apsaugos Sutartyje šalys nustatė 40000 Lt ribą ir ieškovas dėl minėtos nuostatos niekada neprieštaravo, todėl ši nuostata yra galiojanti, kadangi sutartims taikomas sutarčių laisvės principas. Atsakovas ir neginčija, kad prie gretimo objekto jis nebuvo išlipęs, nes privažiavo bandydamas patikrinti, ar nėra kitų galimų įėjimų, o kadangi nebuvo jokių priežasčių surašyti objekto apžiūros akto, nes jis surašomas tik esant įsilaužimo požymiams ir esant kliento atstovui, apžiūros aktas buvo surašytas 2015-01-03, kartu su ieškovo atstovu. Pažymėjo, kad įsilaužėlio judėjimas truko maždaug 5 min., reagavimo pareiga buvo pradėta vykdyti nuo pirmo signalizacijos suveikimo, antrasis signalizacijos suveikimas truko 3 sek., tad tikėtina, kad signalizacija suveikė tik dėl žaliuzių judėjimo. Paaiškino, kad trečiasis asmuo nėra susijęs su atsakovu, tad ieškovas leisdamas trečiajam asmeniu saugoti jo nuomojamose patalpose pinigus, prisiėmė visą atsakomybę ir galimą riziką (e. b. l. 169-171, t. 2).

14Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens UAB „Inter Cars Lietuva“ atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog visos prekės, kuriomis prekiavo ieškovas, bei gautos iš prekybos piniginės lėšos priklauso trečiajam asmeniui UAB „Inter Cars Lietuva“, nuosavybės teisės į lėšas ieškovas neįgyja, kadangi šalys veikia pagal distribucijos sutartį, sutartis yra galiojanti. Visas lėšas, gautas grynaisiais, jis įneša į UAB „Inter Cars Lietuva“ sąskaitą, kadangi distribucijos teisinio santykio esmė yra ta, kad jis neįgyja nei lėšų, nei prekių, bet turi pareigą saugoti lėšas ir prekes. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo savo distributorių aprūpino pinigais, nes tuo metu turėjo keistis valiuta. Įvykus vagystei, trečiasis asmuo pareiškė pretenziją ieškovui ir jam buvo atlyginti nuostoliai pagal susitarimą. Pažymėjo, jog atsakovas nerūpestingai ir netinkamai įgyvendino savo pareigas, iki įvykio neatliko jokių veiksmų, nesusipažino su saugomu objektu, todėl netinkama atsakovo reakcija į iškvietimą ir nerūpestingumas lėmė patirtus nuostolius. Nuostoliai buvo padengti įskaitymo būdu, abi šalys (trečiasis asmuo ir ieškovas) turėjo priešpriešinius reikalavimus, tad jie ir buvo padengti (e. b. l. 169-171, t. 2).

15Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens UDB „Balticums“ atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė ieškovo ieškinį atmesti. Papildomai pažymėjo, kad pranešimas apie vagystę buvo, tačiau pagal draudimo taisykles ieškovas turėjo pranešti per tris dienas, bet buvo pranešta vėliau. Paaiškino, kad žalai nustatyti atsakovas, ieškovas ir UDB „Balticums“ turi apžiūrėti patalpas, tačiau komisija nėra sudaryta ir trečiasis asmuo negali pradėti vykdyti savo procedūrų, todėl negali atsakyti, ar šis įvykis apskritai yra draudiminis (e. b. l. 169-171, t. 2).

16Ieškinys atmestinas.

17Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2008-11-06 su atsakovu sudarė sutartį Nr. 165697 (toliau – Apsaugos sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo stebėti saugomo objekto, t. y. administracinės patalpos, esančios ( - ) (toliau – objektas), signalizacijos sistemos signalus atsakovo centriniame stebėjimo pulte ir Apsaugos sutartyje numatytomis sąlygomis reaguoti į iš objekto gautus signalizacijos sistemos suveikimo signalus (e. b. l. 12-25, t. 1). Apsaugos sutarties priedo „Stebimo objekto duomenys“ 3.1 punkte šalys sutarė, kad minėta sutartis yra neterminuota (e. b. l. 24, t. 1). Pagal Apsaugos sutarties 7.1. punktą atsakovo turtinės atsakomybės dydis kiekvienam stebimam objektui nustatomas sutarties priede „Stebimo objekto duomenys“ individualiai atsižvelgiant į stebimo objekto pobūdį. Tačiau, bet kokiu atveju atsakovas įsipareigoja atlyginti ieškovo patirtą žalą ne didesnio dydžio kaip numatyta atsakovo civilinės atsakomybės draudimo sutartyje. Apsaugos sutarties priedo „Stebimo objekto duomenys“ 10 punktas atsakovo civilinę atsakomybę žalos turtui atveju stebint objektą numato 40000 Lt suma. Apsaugos sutarties 7.4.18 punktas įpareigoja ieškovą pateikti pretenziją dėl nuostolių atlyginimo atsakovui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykio dienos.

18Remiantis Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimu Nr. 001778, atsakovas savo civilinę atsakomybę nuo 2014-05-18 iki 2015-05-17 buvo apdraudęs ADB „Balticums“ (e. b. l. 2-14, t. 2). Draudimo suma vienam draudžiamajam įvykiui buvo lygi 1 000 000 Lt. Bendrųjų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 024 3.1 p. nustatyta, kad draudiminis įvykis – tai draudimo sutarties galiojimo metu ir galiojimo teritorijoje žalos tretiesiems asmenims padarymas dėl apdraustos draudėjo veiklos ir pretenzijos draudėjui pateikimas. Draudiminio įvykio priežasties įrodymas yra įsiteisėjęs ir galutinis teismo sprendimas. ADB „Balticums“ įvykį (apie vagystę iš patalpų) pagal atsakovo pranešimą užfiksavo, tačiau, žalos atlyginimo bylos ADB „Balticums“ nepradėjo, vertinimo, ar minėtas įvykis yra draudiminis, ADB „Balticums“ neatliko.

19Nustatyta, kad naktį iš 2015-01-02 į 2015-01-03 atsakovo saugomame objekte, esančiame ( - ), įvyko vagystė, dėl kurios Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2015-01-03 pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-00487-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, tačiau 2015-10-16 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, kad įtariamasis įvykdė nusikalstamą veiką (e. b. l. 29-30, t. 2; e. b. l. 42-50, t. 1). Iš byloje pateikto 2015-01-03 Įvykio vietos plano – schemos ir 2015-01-03 Stebimo objekto apžiūros, suveikus signalizacijai akto matyti, kad vagystės iš patalpų, esančių ( - ), metu buvo išdaužtas patalpų šoninis langas (Nr. 2) bei sudaužytas centrinės kasos stiklas (e. b. l. 20-23, t. 2). Atsakovas, atlikęs vidinį patikrinimą, 2015-01-06 Tarnybinio tyrimo išvadoje nustatė, kad 2015-01-02 23 val. 32 min. centriniame stebėjimo pulte buvo gautas signalas iš objekto ( - ), gi saugos ekipažas prie objekto atvyko 23 val. 46 min., tačiau, į objekto teritoriją įvažiuoti negalėjo, kadangi vartai į teritoriją buvo uždaryti, be to, 23 val. 47 min., 23 val. 48 min. ir 23 val. 49 min. atsakovo centrinis stebėjimo pultas bandė susisiekti su Apsaugos sutarties priedo „Objekto apžiūros aktas“ 4.1. punkte nurodytu atsakingu ieškovo asmeniu (direktoriumi J. G.)- (e. b. l. 20, t. 1), kuris telefonu neatsiliepė, todėl pulto operatorė informavo ekipažą, kad šis gali palikti objektą (e. b. l. 17-18, t. 2). Tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog į saugomą objektą buvo įsibrauta ne per tvorą (juosiančią objekto teritoriją), kuri buvo užrakinta, o per šalia esančią pastatų teritoriją (vieta, per kurią įsibrauta į objektą nuo ( - ) gatvės yra nematoma), taip pat pripažinta, kad atsakovas neįvykdė Apsaugos sutarties priedo „Stebimo objekto duomenys“ 11.2 punkto, kuriame numatyta, jog atsakovas turi atvykti į objektą per penkias minutes nedarbo valandų metu, tačiau, saugos ekipažas atvyko į objektą per 13 min. 42 sek. (e. b. l. 24, t. 1). Remiantis byloje esančia centrinio stebėjimo pulto 2015-01-02 – 2015-01-03 ataskaita nustatyta, kad signalizacijos aliarmas 2015-01-02 suveikė ne tik 23 val. 32 min. (6-ta eilutė), bet ir 23 val. 41 min. (15-ta eilutė)-(e. b. l. 63, t. 1). Pažymėtina, jog ši aplinkybė Tarnybinio tyrimo išvadoje nenurodyta. Savo paaiškinimuose atsakovo atstovė nurodė, jog pastarąjį aliarmą galėjo sukelti judančios žaliuzės dėl išdaužto vagystės metu lango. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kaip įtariamasis įsilaužia į patalpą ir su įrankiu nedelsiant nusuka (sudaužo) vaizdo kamerą nukreiptą į seifo pusę, taip pat matyti, kad saugos automobilis atvyksta prie objekto tvoros, tačiau, iš įrašo nėra galimybės nustatyti, ar saugos darbuotojai išlipo iš automobilio (e. bylos priedas, b. l. 2, 18).

202015-09-08 Vilniaus apygardos prokuratūros rašte Nr. 2.S-(2084)-51067 nurodyta, kad iš patalpose (parduotuvės) ( - ), buvusio seifo buvo pavogta 72756,29 Lt (21071,68 Eur) ir 8795,00 Eur, viso - 29866,66 Eur (e. bylos priedas, b. l. 20). Byloje šias sumas patvirtina UAB „Inter Cars Lietuva“ pinigų priėmimo ataskaitos, UAB „Inter Cars Lietuva“ pinigų priėmimo kvitai, UAB „Inter Cars Lietuva“ pinigų išėmimo kvitai, UAB „Eurocash1“ 2014-12-23 grynųjų pinigų (8795,00 Eur) pristatymo UAB „Inter Cars Lietuva“ lydraštis Nr. E006370 bei UAB „Inter Cars Lietuva“ 2014-12-30 ir 2014-12-31 dienų (Z) finansinės (kasos aparato) ataskaitos (e. b. l. 105-118, t. 1).

21Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Inter Cars Lietuva“ 2014-05-30 sudarė Distribucijos sutartį Nr. 2014/3 (e. b. l. 32-39, t. 1), kurios 1.1 punkte sutarė, kad distributorius (ieškovas) įsipareigoja užsiimti tiekėjo (trečiojo asmens) tiekiamų transporto priemonių ir jų atsarginių dalių, priedų, alyvų ir tepalų bei serviso įrangos didmenine ir mažmenine prekyba trečiojo asmens vardu bei parduoti prekes galutiniam vartotojui, o teikėjas (trečiasis asmuo) įsipareigoja teikti prekes distributoriui (ieškovui) už savo lėšas (Sutarties 3.1.2 punktas). Už vykdomą veiklą distributorius (ieškovas) gauna komisinį atlyginimą, kuris skaičiuojamas kas mėnesį nuo apmokėto realizuotos prekybos antkainio už parduotas prekes (Sutarties 7.1 punktas). Be to, distributorius (ieškovas) įsipareigojo užtikrinti tinkamą prekių saugojimą ir sandėliavimą, t. y. apdrausti prekes nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veiklos (prekių vagystės, sunaikinimo ir pan.), įvesti signalizaciją, pasirašyti sutartį su licencijuota saugos tarnyba dėl distributoriaus sandėlio ir prekių platinimo punkto nuolatinės stebėsenos (Sutarties 2.1.5 punktas). Taip pat distributorius (ieškovas) įsipareigojo ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos įnešti į tiekėjo (trečiojo asmens) sąskaitą kiekvienos dienos gautas įplaukas už parduotas prekes (Sutarties 2.1.14 punktas, 5.6 punktas). Distributorius (ieškovas) pilnai atsako už jam patikėtą valdyti turtą (filialą, filialo įrengimus, transporto priemones, pardavimui skirtas prekes ir kt.)-(Sutarties 2.2 punktas). Pagal Distribucijos sutarties 5.1 punktą kol distributorius (ieškovas) neparduos tiekėjo (trečiojo asmens) prekių, jos yra laikomos tiekėjo nuosavybe.

22Įvykus vagystei, trečiasis asmuo UAB „Inter Cars Lietuva“, vadovaudamasi Distribucijos sutartimi, 2015-01-19 pateikė ieškovui prašymą atlyginti vagystės metu patirtus 29866,67 EUR dydžio nuostolius (e. b. l. 42, t. 1). Ieškovas ir trečiasis asmuo 2015-04-21 susitarime nurodė, jog vagystės metu buvo pavogta trečiajam asmeniui priklausanti 29866,67 Eur suma, šie nuostoliai buvo patirti dėl atsakovo kaltės netinkamai saugant patalpas, ir ieškovas sutinka juos atlyginti trečiajam asmeniui bei tokiu būdu įgyti regreso teisę į atsakovą dėl šių nuostolių atlyginimo. 2015-04-21 susitarimu ieškovas atlygino trečiajam asmeniui 29866,67 Eur nuostolių sumą įskaitymo būdu, t. y. UAB „Inter Cars Lietuva“ piniginis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo įskaitytas į ieškovo piniginį reikalavimą pagal 2015-03-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AP05359 (39619,25 Eur suma), 2015-02-27 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AP05338 (30782,81 Eur suma), 2015-01-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AP05327/1 (32355,58 Eur suma)-(e. b. l. 43, 44-46, t. 1).

23Atlikus įskaitymą, ieškovas 2015-04-30 Pretenzija dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi į atsakovą, prašydamas per protingą terminą, tačiau ne vėliau kaip per 14 dienų atlyginti ieškovui 29866,66 Eur dydžio patirtus nuostolius (e. b. l. 40-41, t. 1). Atsakovas nuostolių neatlygino.

24Byloje yra pateiktos objekto, kaimyninės teritorijos ir kelio, esančio nuo ( - ) iki ( - ), ir nuotraukos (e. b. l. 85-112, t. 2). 2016-02-25 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 171-16-11 buvo užfiksuotas privažiavimas prie objekto patalpų, išorinis patalpų vaizdas ir bendras biuro vaizdas, iš kurio matyti, kad objekto kiemas ( - ), aptvertas tvora, kurioje yra vartai (e. b. l. 131-139, t. 2). Teismui pateiktame 2016-01-19 vaizdo įraše iš gretimos įmonės teritorijos užfiksuotas patalpų ( - ), kiemas su aptverta teritorija bei prieigomis (e. bylos priedas, b. l. 72).

25Taip pat byloje yra pateikta 2013-06-05 Inkasavimo paslaugų sutartis Nr. 2013/06/05, sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Inter Cars Lietuva“ (e. b. l. 149-154, t. 2). Pažymėtina, jog ši sutarties nėra trišalė, jos nepasirašė UAB „Eurocash1“. Iš sutarties turinio matyti, kad trečiasis asmuo įsipareigojo ieškovui teikti inkasavimo paslaugas, o ieškovas įsipareigoja jas priimti ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis (e. b. l. 155, t. 2).

26Liudytoja S. G. teismo posėdžio metu parodė, jog patalpose ( - ), dirbo dviejų įmonių darbuotojai UAB „Inter Cars Lietuva“ ir UAB „Autoparts“. Patvirtino, jog ji dirbo UAB „Inter Cars Lietuva“ kasininkė ir UAB „Autoparts“ apskaitininkė. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-12-30 iki 2014-12-31 ji priėmė pinigus (kurios vėliau padėjo į seifą) kaip UAB „Inter Cars Lietuva“ kasininkė, pinigai buvo atvežti iš klientų (pirkėjų), kurie su UAB „Inter Cars Lietuva“ atsiskaitė grynaisiais. Kadangi buvo metų pabaiga per kelias dienas susirinko nemaža pinigų suma. Seife taip pat buvo pinigai, kurios klientai, atvykę į patalpas, mokėjo už prekes UAB „Inter Cars Lietuva“ per kasą. Kasa, įrengta UAB „Autoparts“ patalpose, taip pat priklausė UAB „Inter Cars Lietuva“. Kiekvienos dienos pabaigoje iš UAB „Inter Cars Lietuva“ kasos buvo atspausdinama „Z“ ataskaita (po to kasos operacijas daryti draudžiama) apie kasoje esančius likučius, užpildoma kasos knyga bei minėtos ataskaitos kartu su pinigais buvo taip pat padėti į seifą. Liudytoja paaiškino, jog į seifą ji taip pat padėjo pinigus (eurus), kurios iš banko trečiajam asmeniui atvežė UAB „Eurocash1“, nes reikėjo pasiruošti (turėti grynųjų pinigų grąžai) euro įvedimui. Liudytoja patvirtino, jog pavogti pinigai buvo laikomi seife, kuris priklausė UAB „Inter Cars Lietuva“. Nurodė, kad dažniausiai ji pinigus priimdavo už prekes kaip UAB „Inter Cars Lietuva“ kasininkė. Pažymėjo, jog su UAB „Autoparts“ pirkėjai grynaisiais pinigais atsiskaitydavo labai retai, šiai įmonei pirkėjai mokėdavo pavedimais. Patvirtino, jog UAB „Inter Cars Lietuva“ ir UAB „Autoparts“ pinigai niekada nebuvo laikomi kartu. Paaiškino, jog UAB „Eurocash1“, vykdantis UAB „Inter Cars Lietuva“ pinigų inkasavimą, išveždavo pinigus rytais antradienį ir penktadienį. Paskutinis inkasavimas iki vagystės buvo atliktas 2014-12-30 ryte, todėl pinigai susikaupę už kelias dienas ir buvo saugomi seife. Paaiškino, kad apie trečiojo asmens UAB „Inter Cars Lietuva“ seife saugomus pinigus žinojo ir prieigą prie jų turėjo ji pati ir kitą kasininkė, apie pinigus taip pat žinojo ir UAB „Autoparts“ direktorius (liudytojos vyras). Paaiškino, kad seifas buvo rakinamas raktu, seifo spyna kodų neturėjo. Paaiškino, jog raktai nuo seifo buvo saugomi toje pačioje patalpoje esančio stalo nerakinamame stalčiuje. Nurodė, kad vartai, pro kuriuos galima patekti į ieškovo teritoriją (kiemą), buvo užstumiami, tačiau, niekada nerakinami, vagystės metu jie taip pat nebuvo užrakinti. Pažymėjo, kad paprastai suveikus signalizacijai atsakovo atstovai (saugos tarnyba) skambindavo iš mobilaus telefono ir informuodavo, kad suveikė signalizacija, o ieškovo direktorius (liudytojos vyras) važiuodavo apžiūrėti situacijos į įvykio vietą (patalpas). Patvirtino, jog į jos vyro mobilų telefoną buvo vieną kartą skambinta iš miesto nežinomo telefono (vėliau paaiškėjo, kad tai buvo centrinio pulto dispečerės skambutis dėl aliarmo ginčo patalpose). Liudytoja nurodė, jog minėto skambučio jos vyras negirdėjo (buvo švenčių metas), o nežinodamas skambučio adresato - neperskambino (e. b. l. 169-171, t. 2).

27Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-240/2013). Bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus byloje (CPK 179 str.).

28CK 6.796 str. 1 d. nustatyta, kad distribucijos sutartimi viena šalis – distributorius – įsipareigoja tam tikrą laiką ar neterminuotai savo vardu ir lėšomis pirkti iš kitos šalies – gamintojo (tiekėjo) – prekes (paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distributoriams bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) perpardavimu susijusius darbus, o gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti prekes (paslaugas) distributoriui bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) paskirstymu susijusius darbus. Vertinant ieškovo ir trečiojo asmens pasirašytą Distribucijos sutarties turinį matyti, jog ieškovas už atlygį (komisinį mokestį) įsipareigojo trečiojo asmens vardu vykdyti trečiajam asmeniui priklausančių prekių pardavimą trečiojo asmens sąskaita (Distribucijos sutarties 1.1 punktas, 2.1.1 punktas, 2.1.14 punktas, 3.1.2 punktas, 5.1 punktas, 7.1 punktas.). Pažymėtina, jog pagal šią sutartį ieškovas iš trečiojo asmens neįgydavo nuosavybės teisių nei į prekes, nei į pinigus už šias prekes. Vertinant Distribucijos sutarties turinį, darytina išvada, jog nurodyta sutartis neatitinka CK 6.796 str. 1d. reikalavimų, todėl teisiniai santykiai siejantys ieškovą ir trečiąjį asmenį nelaikytini distribucijos santykiais. Teismas sprendžia, jog nurodyta sutartis taip pat nėra komiso sutartis, nes ieškovas pagal sutartį įsipareigojo sudaryti sandorius trečiojo asmens vardu, o ne savo vardu kaip to reikalauja CK 6.780 str. Kvalifikuojant ieškovo ir trečiojo asmens teisinius santykius, teismas sprendžia, jog jie yra artimiausi komerciniam atstovavimui, reglamentuotam CK 2.152 str. Pagal CK 2.154 str. 3d. tik sudarius sutartį raštu, galioja sąlygos, nustatančios agento (ieškovo) arba atstovaujamojo (trečiojo asmens) civilinės atsakomybės apribojimus arba visišką jos netaikymą. Pagal Distribucijos sutarties 2.2 ieškovas pilnai atsako už jam patikėtą valdyti turtą (filialą, filialo įrengimus, transporto priemones, pardavimui skirtas prekes ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, jog pavogta iš seifo 29866,67 Eur suma priklausė trečiajam asmeniui UAB „Inter Cars Lietuva“. Tačiau, teismui nepateikta jokių duomenų, jog minėtos piniginės lėšos kokiu nors teisiniu pagrindu, tame tarpe ir pagal Distribucijos sutartį, buvo patikėtos ieškovui (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog teismas atmeta kaip įrodymą ir nesivadovauja 2013-06-05 Inkasavimo paslaugų sutartimi Nr. 2013/06/05. Konstatuotina, jog šis įrodymas prieštarauja imperatyviai teisės normai, nes pagal LR asmens ir turto apsaugos įstatymo reikalavimus inkasavimo paslaugas turi teisę teikti ūkio subjektas, turintis atitinkamas licencijas (leidimus). Šiuo atveju trečiasis asmuo minėtos licencijos (leidimo) neturėjo, todėl tokių paslaugų teikti negalėjo.

29Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.). Kaip minėta, 2015-04-21 susitarimu ieškovas pavogtą 29866,67 Eur sumą atlygino trečiajam asmeniui įskaitymo būdu, t. y. UAB „Inter Cars Lietuva“ piniginis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo įskaitytas į ieškovui pagal Distribucijos sutartį mokėtinų pinigų sumas (komisinį atlyginimą) pagal 2015-03-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AP05359 (39619,25 Eur suma), 2015-02-27 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AP05338 (30782,81 Eur suma), 2015-01-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AP05327/1 (32355,58 Eur suma).

30Siekiant nustatyti, ar vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas, būtina analizuoti šių reikalavimų atsiradimo pagrindą, t.y. tuos prievolinius santykius, iš kurių ginčo šalis kildina savo reikalavimo teisę. Taip pat pažymėtina, kad pareiga įrodyti realiai egzistuojančią reikalavimo teisę, kurios pagrindu buvo atliktas įskaitymas, taip pat CK 6.130 str. 1 d. nustatytas įskaitymo būtinąsias sąlygas tenka įskaitymą atlikusiai šaliai. Jei reikalavimas yra piniginis, tai reikalavimų įskaitymui atlikti ar sprendžiant dėl atlikto įskaitymo pagrįstumo turi būti įrodytas kitos pusės piniginis konkretaus dydžio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562-695/2015). Nagrinėjamu atveju įskaitymą atliko trečiasis asmuo UAB „Inter Cars Lietuva“, o ieškovas ir trečiasis asmuo kildina savo priešpriešinius reikalavimus iš Distribucijos sutarties.

31Pagal CK 6.131 str. 1 d. nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau apie tokio veiksmo atlikimą būtina tinkamai pranešti kitai prievolės šaliai. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimų įskaitymas buvo atliktas bendru sutarimu, todėl laikytina kad ieškovas apie įskaitymą informuotas tinkamai.

32Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 str. įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010).

33Pagal Distribucijos sutartį ieškovas įsipareigojo prekiauti trečiojo asmens prekėmis bei ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos įnešti į trečiojo asmens sąskaitą kiekvienos dienos gautas įplaukas už parduotas prekes (Distribucijos sutarties 2.1.14. p.). Pagal Distribucijos sutarties 5.6 p. ieškovas įsipareigojo kiekvieną darbo dieną įnešti į trečiojo asmens banko sąskaitą gautas įplaukas už vakar dieną parduotas prekes. Tokiu būdu pinigus už trečiojo asmens parduotas prekes ieškovas privalėjo kiekvieną dieną pristatyti į trečiojo asmens banko sąskaitą. Vertinant trečiojo asmens pateiktus į bylą pinigų priėmimo kvitų ataskaitas, pinigų priėmimo kvitus, pinigų išėmimo kvitus bei grynųjų pinigų pristatymo lydraštį ir liudytojos S. G. parodymus, faktas, jog seife buvo saugoma 29866,67 Eur sumą ir ji priklausė trečiajam asmeniui, laikomas įrodytu. Iš bylos medžiagos matyti, jog šios piniginės lėšos buvo gautos iš trečiojo asmens (o ne ieškovo) veiklos (trečiojo asmens pardavimų ir paėmimo iš banko), apskaitytos trečiojo asmens buhalterinėje apskaitoje ir saugomi trečiojo asmens seife. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog 29866,67 Eur suma, pavogta iš seifo, buvo trečiojo asmens savarankiškos ūkinės veiklos rezultatas, nesusijęs su ieškovo veikla (pardavimais) pagal Distribucijos sutartį. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, ieškovo teisinį sąsajumą su šiais pinigais. Konstatavus aplinkybę, jog iš seifo pavogta 29866,67 Eur suma yra nesusijusi su Distribucijos sutartimi, nėra pagrindo pripažinti ieškovo pareiga atlyginti žalą trečiajam asmeniui, t.y. nėra trečiojo asmens galiojančio reikalavimo ieškovui bei nėra galimybės konstatuoti abipusių teisių ir pareigų buvimą tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Be to, esant kasacinės instancijos reikalavimui pagrįsti priešinį įskaitymui reikalavimą, teismas konstatuoja, jog ieškovo reikalavimas trečiajam asmeniui dėl komisinio atlygio (įskaitymo metu) yra grindžiamas vien ieškovo išrašytomis 2015-03-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AP05359 (39619,25 Eur suma), 2015-02-27 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AP05338 (30782,81 Eur suma), 2015-01-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AP05327/1. Nesant jokių objektyvių duomenų apie ieškovo atliktų trečiojo asmens prekių pardavimų pagal Distribucijos sutartį apimtys ir vertes, nėra pagrindo pripažinti, jog įskaitymo metu ieškovo reikalavimas trečiajam asmeniui buvo pagrįstas ir galiojantis (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog įskaitymo metu nebuvo trečiojo asmens galiojančio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nebuvo ieškovo ir trečiojo asmens priešpriešinių reikalavimų bei ieškovas ir trečiasis asmuo neturėjo vienas kitam abipusių teisių ir pareigų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovo ir trečiojo asmens 29866,67 Eur nuostolių įskaitymas nėra laikytinas tinkamu ir teisingu, kadangi neegzistuoja visos CK 6.130 str. 1 d. nustatytos sąlygos įskaitymo atlikimui.

34CK 1.80 str. 1 d. nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Remiantis CK 1.78 str. 1 d., šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva)-(CK 1.1.78 str. 5 d.). Pažymėtina, jog niekinis sandoris laikomas negaliojančiu, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, 2015-04-21 susitarimu atlyginęs trečiajam asmeniui 29866,67 Eur nuostolių sumą įskaitymo būdu, pažeidė imperatyvią įstatymo normą (CK 6.130 str.), nustatančią prievolės pabaigą įskaitymu, vadovaujantis CK 1.78 str. 5 d. ir 1.80 str. 1 d., 2015-04-21 tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytas susitarimas dėl įskaitymo pripažintinas niekiniu nuo jo sudarymo momento (ab initio).

35Konstatuotina, jog ieškovą ir atsakovą sieją 2008-11-06 Apsaugos sutartis, kuri yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2009). Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje 2008-11-06 Apsaugos sutartyje šalys susitarė, kad saugos tarnyba (atsakovas) atlygina ieškovui tiesioginius nuostolius, jeigu jie atsirado dėl atsakovo kaltės, neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp žalos ir sutartinių įsipareigojimo neįvykdymo (Apsaugos sutarties 7.1 punktas). Taigi, šalys pasinaudojo CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybe nustatyti kitokias civilinės atsakomybės sąlygas ir susitarė, kad atsakovo civilinė atsakomybė atsiranda tik esant atsakovo kaltei. Tokiu būdu, nustatant atsakovo civilinę atsakomybę būtina nustatyti, ne tris, o keturias atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012). Teismui pripažinus ieškovo ir trečiojo asmens 2015-04-21 susitarimą dėl įskaitymo negaliojančiu, nėra pagrindo konstatuoti ieškovo patirtą žalą. Nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos (šiuo atveju – žalos), atsakovo civilinė atsakomybė negalima. Nenustačius žalos, teismas nepasisako dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo patirta 29866,67 Eur žala neįrodyta, atsakovui nekyla civilinė atsakomybė, todėl ieškinio reikalavimas dėl 29866,67 Eur priteisimo atmestinas.

36Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis 2008-11-06 Apsaugos sutarties Nr. 165697 7.1 punkto, 7.4.18 papunkčio bei šios sutarties priedo „Stebimo objekto duomenys“ 10 punkto nuostatas, kadangi jos yra nesąžiningos ir pažeidžia Apsaugos sutarties šalių interesų pusiausvyrą.

37Sandoriu suprantami sąmoningi laisva valia atliekami asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012). Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų ir tik tuo atveju, jei šalys tokio susitarimo nesudarė, jų teisės ir pareigos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą (CK 6.156 straipsnio 5 dalis). Taigi dispozityvioji teisės norma palieka laisvę šalims nustatyti tokias sąlygas, kokios joms yra priimtiniausios, o teisės normoje nustatytos elgesio taisyklės taikomos tuo atveju, jei šalys tokia galimybe nepasinaudojo. Susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo reglamentuojami CK 6.252 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012).

38CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Nagrinėjamu atveju Apsaugos sutarties 7.1 punkte yra įtraukta išlyga dėl kaltės, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, be to, numatyta, jog atsakovas atlygina ieškovo patirtą žalą ne didesnę kaip numatyta atsakovo civilinės atsakomybės draudimo sutartyje, o Apsaugos sutarties priedo „Stebimo objekto duomenys“ 10 punkte numatyta, jog atsakovas atlygina ne didesnę nei 40 000,00 Lt turtinę žalą. Pagal Apsaugos sutarties 7.4.18 punktą atsakovas neatsako už ieškovo patirtą žalą, jeigu ieškovas pretenziją atlyginti nuostolius atsakovui pateikė vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykio dienos. Darytina išvada, jog šiuo atveju Apsaugos sutarties šalys abipusiu susitarimu apribojo atsakovo civilinę atsakomybę tam tikra suma bei numatė papildomas sąlygas (kaltę ir tam tikrą terminą pretenzijai pateikti) atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti ir taikyti. Konstatuotina, jog ieškovas nėra vartotojas, todėl jis nėra laikomas silpnąja Apsaugos sutarties šalimi. Priešingai, abi šalys yra juridiniai asmenys, vykdantys komercinę veiklą, todėl privalo elgtis apdairiai ir numatyti galimas savo veiksmų pasekmes. Pažymėtina, jog ieškovo ginčijamos Apsaugos sutarties nuostatos buvo numatytos Apsaugos sutartyje, kurią ieškovas ir atsakovas sudarė dar 2008 metais (išskyrus Apsaugos sutarties priedo „Stebimo objekto duomenys“ 10 punktą, kuris įsigaliojo 2012-01-13), tačiau, ieškovas neinicijavo Apsaugos sutarties sąlygų, kurias laikytų pažeidžiančiomis ieškovo teisinį interesą, pakeitimo. Konstatuotina, jog šalys laisva valia raštu susitarė dėl kitokių sąlygų Apsaugos sutartyje, kurios nėra visiškai palankios ieškovui, tačiau, ginčijamomis nuostatomis nėra pakeistos imperatyviosios teisės normos, nustatančios civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį, todėl laikyti, kad minėtos Apsaugos sutarties nuostatos yra nesąžiningos nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti Apsaugos sutarties 7.1 punktą, 7.4.18 punktą ir šios sutarties priedo „Stebimo objekto duomenys“ 10 punkto nuostatas negaliojančiomis.

39Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinys atmestas, tačiau atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.

40Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (6,88 Eur), yra didesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl iš ieškovo priteistinos 6,88 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

41Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

Nutarė

42Ieškinį atmesti.

43Pripažinti 2015-04-21 susitarimą, sudarytą tarp ieškovo UAB „Autoparts“, į. k. 301707615, ir trečiojo asmens UAB „Inter Cars Lietuva“, į. K. 300594634, dėl 29866,67 Eur (dvidešimt devynių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 67 ct.) įskaitymo niekiniu nuo jo sudarymo momento.

44Priteisti iš ieškovo UAB „Autoparts“, į. k. 301707615, valstybės naudai 6,88 Eur (šešis eurus 88 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

45Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,... 2. sekretoriaujant Linai Matukaitei, Audrutė Zemlickaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo UAB „Autoparts“ atstovui advokato padėjėjui Andriui... 4. atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ atstovei A. D.,... 5. trečiojo asmens UAB „Inter Cars Lietuva“ atstovui advokatui Mindaugui... 6. trečiojo asmens UDB „Baltikums“ atstovui V. M.,... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 8. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, jog 2008-11-06 su... 9. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2015-01-02 23:32:31... 10. Trečiasis asmuo ADB „Baltikums“ atsiliepime nurodė, kad dėl pavogtos... 11. Trečiasis asmuo UAB „Inter Cars Lietuva“ atsiliepime nurodė, kad palaiko... 12. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus... 13. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį... 14. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens UAB „Inter Cars Lietuva“ atstovas... 15. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens UDB „Balticums“ atstovas palaikė... 16. Ieškinys atmestinas.... 17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2008-11-06... 18. Remiantis Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimu Nr. 001778,... 19. Nustatyta, kad naktį iš 2015-01-02 į 2015-01-03 atsakovo saugomame objekte,... 20. 2015-09-08 Vilniaus apygardos prokuratūros rašte Nr. 2.S-(2084)-51067... 21. Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Inter Cars Lietuva“ 2014-05-30 sudarė... 22. Įvykus vagystei, trečiasis asmuo UAB „Inter Cars Lietuva“, vadovaudamasi... 23. Atlikus įskaitymą, ieškovas 2015-04-30 Pretenzija dėl nuostolių atlyginimo... 24. Byloje yra pateiktos objekto, kaimyninės teritorijos ir kelio, esančio nuo (... 25. Taip pat byloje yra pateikta 2013-06-05 Inkasavimo paslaugų sutartis Nr.... 26. Liudytoja S. G. teismo posėdžio metu parodė, jog patalpose ( - ), dirbo... 27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178... 28. CK 6.796 str. 1 d. nustatyta, kad distribucijos sutartimi viena šalis –... 29. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas įstatyme... 30. Siekiant nustatyti, ar vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra pagrįstas ir... 31. Pagal CK 6.131 str. 1 d. nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes... 32. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės... 33. Pagal Distribucijos sutartį ieškovas įsipareigojo prekiauti trečiojo asmens... 34. CK 1.80 str. 1 d. nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms... 35. Konstatuotina, jog ieškovą ir atsakovą sieją 2008-11-06 Apsaugos sutartis,... 36. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis 2008-11-06 Apsaugos sutarties... 37. Sandoriu suprantami sąmoningi laisva valia atliekami asmenų (tiek fizinių,... 38. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės... 39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 40. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (6,88 Eur), yra... 41. Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas... 42. Ieškinį atmesti.... 43. Pripažinti 2015-04-21 susitarimą, sudarytą tarp ieškovo UAB... 44. Priteisti iš ieškovo UAB „Autoparts“, į. k. 301707615, valstybės naudai... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...