Byla 2A-1008-730/2016
Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, jungtinės veiklos įnašų grąžinimo, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo L. M

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo F. J. A. (F.-J. A.) ieškinį atsakovei G. M. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, jungtinės veiklos įnašų grąžinimo, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo L. M.,

Nustatė

2ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad jis ir atsakovė G. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise gyvendami kartu, jungtinės veiklos pagrindu įgijo automobilį „V. T. 1,6 TDI“, kėbulo Nr. ( - ), valstybinis numeris ( - ) kurio vertė 19170 Eur. Pripažinti, kad jam nuosavybės teise priklauso 3/5, o atsakovei 2/5 dalys šio automobilio, priteisti šį automobilį jam nuosavybės teise, o iš jo atsakovei priteisti jos įnašo dalies, t. y. 8000 Eur, kompensaciją. Priteisti iš atsakovės bendro ūkio vedimui perduotas lėšas ir daiktus: 2940 Eur likusio nepanaudoto įnašo banke DNB, 2896,20 Eur jai perduotų namų valdos įgijimui, jo nupirktus daiktus Lietuvoje – komodą 86,88 Eur vertės, dulkių siurblį 144,52 Eur vertės, dviračio laikiklio tvirtinimą ir dviračio laikiklį ant bagažinės 304,10 Eur vertės, o šių daiktų nesant, priteisti jų vertę pinigais, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad su atsakove susipažino prieš 4 metus ir pradėjo bendrauti. Laikui bėgant santykiai peraugo į artimą draugystę, norą gyventi kartu. Pradėjus kartu planuoti bendrą gyvenimą nusprendė, kad gyvens Lietuvoje, atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ). 2013 m. jis pradėjo kraustyti iš Vokietijos į Lietuvą savo asmeninius ir buities paskirties daiktus, pirko bendram gyvenimui reikalingus daiktus Lietuvoje. 2013 m. rugpjūčio mėnesį su atsakove nusprendė įsigyti panaudotą automobilį Vokietijoje ir jį parsigabenti į Lietuvą. 2013 m. rugpjūčio 19 d. Hanoverio įmonėje „Volkswagen Automobile Hannover GmBH“ už 19170 Eur jo vardu buvo sudaryta panaudoto automobilio „V. T. 1,6 TDI“, kėbulo Nr. ( - ), pirkimo–pardavimo sutartis. Šiam automobiliui įsigyti atsakovė perdavė jam 8000 Eur, o jis iš savo lėšų pridėjo 10970 Eur bei perdavė į šią įmonę savo automobilį „V. G.“, kuris buvo įvertintas 200 Eur. Tokiu būdu jo įnašo vertė perkant šį automobilį sudaro 11170 Eur. Parvykus į Lietuvą ir nusprendus automobilį įregistruoti Lietuvoje, visus automobilio registravimo reikalus tvarkė atsakovė, kuri jam paaiškino, kad geriau automobilį įregistruoti jos vardu, kaip Lietuvos Respublikos pilietei, nes bus mažesnį draudimo mokesčiai. VĮ „Regitra“ reikiamus dokumentus pildė atsakovė, jis registruojant automobilį registratūroje nedalyvavo, kadangi atsakovė nurodė, jog jo dalyvavimas nėra būtinas. Dieną prieš tai atsakovė vyko į draudimo bendrovę ir prašė jo parašo ant popieriaus lapo, kuriame, kaip ji teigė, yra nurodyta, kad automobilis priklauso jai. Koks šio rašto tekstas, jis nematė ir ji nerodė, be to, jis lietuviškai kalbėti, skaityti ir rašyti nemoka, visiškai ja pasitikėjo ir darė, kaip atsakovė liepė. Automobiliu abu naudojosi iki to laiko, kol gyveno kartu, t. y. iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio, o jam išėjus gyventi atskirai atsakovė naudotis automobiliu neleidžia. Taip pat su atsakove susitarė, kad Lietuvoje banke atsidarys sąskaitą, kurioje laikys bendras pinigines lėšas ir jomis disponuos tvarkant namų ūkį, įgyjant reikalingus daiktus. Nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio jis perduodamas atsakovei pinigus į rankas ir bankiniais pavedimais į šią sąskaitą įnešė 7000 Eur. Iš šios sumos jie vidutiniškai po 300 Eur išleisdavo maistui ir būsto išlaikymui, tai sudaro 2100 Eur. Atostogavo ( - ), taip išleido apie 4060 Eur. Jam išėjus gyventi atskirai, atsakovės sąskaitoje banke liko 2940 Eur, skirtų bendro ūkio vedimui. Taip pat nurodė, kad su atsakove planavo kartu ( - ) įsigyti gyvenamąjį namą ir dėl įsigijimo buvo sutarę su pardavėja, todėl rankpinigiams sumokėti jis perdavė 2896,20 Eur. Namo jie neįsigijo, tačiau ši suma jam grąžinta nebuvo. Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas derino atsakovė, kuri jam nenurodė ir pinigų negrąžinimo priežasčių. Kadangi abu su atsakove pagal susitarimą disponavo piniginėmis lėšomis ir jas naudojo bendro turto įgijimui, asmeninių poreikių tenkinimui, pramogoms, nekilnojamojo turto įgijimui, tai patvirtina jų ketinimų ir siekių rimtumą, dėl to susiformavo jungtinės veiklos sutarties santykiai.

3Plungės rajono apylinkės teismas 2016-03-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad automobilis „V. T. 1,6 TDI“, kėbulo Nr. ( - ), valstybinis numeris ( - ) nuosavybės teise 3/5 dalimis priklausė F. J. A. ir 2/5 dalimis G. M.. Atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės F. J. A. ir G. M. priklausantį automobilį „V. T. 1,6 TDI“, kėbulo Nr. ( - ), valstybinis numeris ( - ) minėtą turtą nuosavybės teise priteisiant F. J. A., o ieškovą įpareigojant sumokėti atsakovei G. M. už 2/5 dalį jos turėto turto 8000 Eur piniginę kompensaciją, priteisė iš G. M. ieškovui F. J. A. bendro ūkio vedimui nepanaudotų 2940 Eur sumą, priteisė iš G. M. ieškovui F. J. A. 2896,20 Eur, kaip įgytų be teisėto pagrindo, paliko G. M. 86,88 Eur vertės komodą, 144,52 Eur vertės dulkių siurblį, 304,10 Eur vertės dviračio laikiklio tvirtinimą ir dviračio laikiklį ant bagažinės, o iš G. M. ieškovui F. J. A. priteisė pusės šių daiktų vertės kompensaciją – 267,75 Eur, priteisė iš G. M. ieškovui F. J. A. 4924,50 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovui F. J. A. 2014-10-30 AB DNB banke kasos pajamų orderiu Nr. U201400104537742 mokėto žyminio mokesčio permokėtus 101 Eur. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo šalių F. J. A. ir G. M. bendrą gyvenimą kartu patvirtina per daugelį metų buvę įvykiai – kelionės kartu, jų metu gyvenimas viename kambaryje, gyvenimas bendruose namuose, būnant vienoje erdvėje pakankamai ilgą laiką, bendrų daiktų pirkimas, santaupų kaupimas. Toks bendras gyvenimas patvirtintas ieškovo ir atsakovės paaiškinimais, liudytojų parodymais apie bendrą gyvenimą, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (banko sąskaitų išrašais, apsipirkimo čekiais, preliminaria sutartimi ir kt.), todėl nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buvo F. J. A. ir G. M. susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla. 2013 m. rugpjūčio 19 d. F. J. A. vardu buvo sudaryta panaudoto automobilio „V. T. 1,6 TDI“ užsakymo sutartis. Ieškovas pateikė įrodymus, kad didžiąją dalį piniginių lėšų automobilio pirkimui skyrė jis, tai patvirtina banko išrašas apie pinigų išgryninimą 11000 Eur perkamo automobilio užsakymo dieną, t.y. 2013-08-19. Ieškovas sutinka, kad automobilio pirkimui likusią 8000 Eur sumą davė atsakovė. Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo automobilį „V. T.“. Rašytiniais įrodymais yra pagrįsta 6000 Eur suma, buvusi perduota G. M. bendro gyvenimo vedimo išlaidoms padengti ir, kadangi atsakovė neįrodė, kad būtų išleidusi visą šią sumą per ginče įvardijamą laikotarpį, o pinigus paėmė išsiskyrimo su ieškovu dieną, pusę sumos įpareigotina grąžinti atsakovui. Šalims gyvenant kartu, 2014-07-02, atsakovė sudarė namo, esančio ( - ), preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Nors sutartyje turto įgijėju ir 10000 Lt avanso už perkamą turtą sumokėtoja įvardijama atsakovė G. M., nustatyta, kad ieškovas F. J. A. 2014-07-31 atsakovei pervedė į sąskaitą 10000 Lt, kurie buvo skirti avanso padengimui. Pagrindinė namo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad atsakovė nenuvyko pas notarę. Nesudariusi pirkimo–pardavimo sutarties ir neįrodžiusi, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl kito asmens kaltės, atsakovė turi grąžinti ieškovui jo sumokėtus pinigus. Ieškovui iš atsakovės priteista pusė kilnojamųjų daiktų (komodos, dulkių siurblio, dviračio laikiklio tvirtinimo ir dviračio laikiklio ant bagažinės) vertės, tai sudaro 267,75 Eur, kadangi teismas pripažino, jog šie daiktai laikyti įgytais kaip bendroji dalinė nuosavybė.

4Apeliaciniame skunde atsakovė prašo 2016-03-15 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl šalių bendro gyvenimo. Nors ieškovė neigia aplinkybes, kad pažintis su ieškovu sieja daugiau nei 20 metų, šalys susitikinėdavo, keliaudavo kartu, tačiau bendrų interesų tarp šalių ir susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę nebuvo. Atsakovė tik paprašė ieškovo padėti jai įsigyti automobilį, vėliau atsakovė jautė pareigą padėti atsakovui įsigyti namą.
  2. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes nustatydamas, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys siekė vienodo tikslo naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise transporto priemonę, kadangi šalys kartu negyveno, atsakovė buvo finansiškai pajėgi įsigyti automobilį, kadangi turėjo santaupų pardavusi nekilnojamąjį turtą, automobilį, gaudama pajamų iš kelių šaltinių, ieškovas tik padėjo įsigyti automobilį.
  3. Teismas nepasisakė dėl tarp šalių sudarytos 2013-08-19 automobilio pirkimo–pardavimo sutarties. Net jei būtų padaryta prielaida, kad iki šio sandorio sudarymo automobilis buvo įgytas bendrojoje dalinėje nuosavybėje, po šio sandorio sudarymo automobilis tapo atsakovės nuosavybe.
  4. Spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimo dėl pervestų atsakovei 6000 Eur, teismas nevertino atsakovės paaiškinimų, vadovavosi tik ieškovo paaiškinimais. Ieškovas neneigė, jog gyvendamas ( - ) pats nustatė, kad jo pragyvenimui reikalinga 1000 Eur suma per mėnesį, todėl šią sumą kiekvieną mėnesį pervesdavo į atsakovės sąskaitą. Teismas nevertino to, kad iš atsakovės sąskaitos nuolatos buvo imami pinigai išlaidoms dengti, o ieškovas savo lėšomis žymiai sumažindavo išlaidų dydį.
  5. Dėl 1000 Lt avanso sudarant preliminarią namo pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo, teismas netinkamai konstatavo, kad pagrindinė namo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Namą pirkti pageidavo ieškovas, tačiau paprašė atsakovės tarpininkauti sudarant preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė avansą už namą sumokėjo iš savo pinigų, ieškovui nusprendus namo nepirkti, ieškovas atsakovei grąžino jos sumokėtus 10000 Lt.
  6. Dėl ieškovo prašomos priteisti kompensacijos už įgytus daiktus. Visi daiktai įgyti asmeniškai atsakovės, atsakovė jais naudojasi, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovui kompensaciją.
  7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidų dydį.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o atsakovės veiksmai vertintini kaip siekis pasipelnyti iš ieškovo.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10Dėl šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

11Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl šalių bendro gyvenimo, nes bendrų interesų tarp šalių ir susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę tarp šalių niekada nebuvo. Su tokiais apeliantės argumentais nesutiktina dėl toliau nurodomų motyvų.

12Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir kt.). Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Įstatymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui).

13Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu, tačiau, sprendžiant klausimą dėl tokio turto sukūrimo, būtina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo kartu nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas darbo atlyginimas gali būti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro ūkio savo darbu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

14Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys neginčijo, jog susipažino prieš daug metų, artimiau bendrauti pradėjo 2012 metais. Abi šalys patvirtino, kad iki gyvenimo kartu susitikinėdavo įvairiuose Lietuvos miestuose, taip pat ( - ), gyvendami kartu keliaudavo (( - )). Abi šalys patvirtino, kad kartu atsakovės bute pradėjo gyventi nuo 2014 metų, iš atsakovės buto ieškovas išsikėlė 2014-07-29. Atsakovė patvirtino, jog su ieškovu siejo šilti santykiai, leido jam gyventi savo bute, miegodavo viename kambaryje, teko svečiuotis ieškovo šeimos narių namuose. Ieškovas paaiškino, kad atostogų Vokietijoje metu atsakovę pristatė savo vaikams, seseriai, draugams kaip savo gyvenimo draugę. Tvirtino, jog į Plungę gyventi atvyko kaip atsakovės gyvenimo draugas, todėl kartu apsigyveno, taip pat kartu planavo pirkti namą, ieškovas į atsakovės sąskaitą pervesdavo kiekvieną mėnesį po 1000 Eur išlaidoms padengti. Atsakovė neginčijo aplinkybių, jog atsakovas gyveno kartu su ja, kad į jos sąskaitą kiekvieną mėnesį pervesdavo po 1000 Eur. Atsakovė teigė, kad namą pirkti kartu su ieškovu neketino, bet ta aplinkybė, jog su ieškovu apžiūrėjo ne vieną namą, 2014-07-02 atsakovė pasirašė preliminarią namo pirkimo–pardavimo sutartį savo vardu, sumokėjo avansą iš savo asmeninių lėšų, paneigia atsakovės nurodomas aplinkybes, kad namą pirkti turėjo interesą tik ieškovas. Automobilio pirkimas 2013 metų rugpjūčio mėnesį taip pat vyko dalyvaujant abiem šalims, kadangi ieškovas pasitiko atsakovę ( - ), sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, po to grįžo su atsakove į Lietuvą į jos butą. Liudytojai J. P., S. R. apklausti 2016-01-25 teismo posėdžio metu parodė, kad šalys ne tik kartu gyveno, bet ir artimai bendravo, kadangi visur kartu vaikščiodavo susikibę už parankių, visur kartu eidavo ir važiuodavo. Liudytoja V. G. parodė, kad ieškovas pats yra sakęs liudytojai, jog su atsakove siejo bendrą ateitį. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas ir atsakovė buvo sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę bendro gyvenimo tikslu.

15Dėl automobilio „V. T. 1,6 TDI“ įsigijimo.

16

17Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

18Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys siekė vienodo tikslo naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise transporto priemonę. Šalys kartu negyveno, atsakovė buvo finansiškai pajėgi įsigyti automobilį, kadangi turėjo santaupų pardavusi nekilnojamąjį turtą, automobilį, gaudama pajamų iš kelių šaltinių, ieškovas tik padėjo įsigyti automobilį, tačiau transporto priemonę įsigijo kaip asmeninę nuosavybę.

19Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. F. J. A. vardu buvo sudaryta panaudoto automobilio „V. T. 1,6 TDI“, kėbulo Nr. ( - ), užsakymo sutartis sutariant 19170 Eur kainą (tomas 1, bylos lapai 17–18), o 2013-08-20 Hanoverio įmonėje „Volkswagen Automobile Hannover GmBH“ išrašyta sąskaita faktūra už 19170 Eur ieškovo vardu dėl panaudoto automobilio „V. T. 1,6 TDI“, kėbulo NR. ( - ), pirkimo–pardavimo (tomas 1, bylos lapai 9–10). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už pirktą automobilį jis sumokėjo 18970 Eur, ir dar, kad į perkamo automobilio kainą buvo įskaičiuoti 200 Eur už pardavėjui perduotą jo asmeninį automobilį „V. G.“ (tomas 1, bylos lapai 15–16). Atsakovė pateikė įrodymus, jog 2013 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudaryta dar viena automobilio „V. T. 1,6 TDI“, kėbulo Nr. ( - ) pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo automobilio pardavėjas, o atsakovė – automobilio pirkėja (1 tomas, bylos lapai 52–53). Minėtoje sutartyje buvo nurodyta, kad pirkimo kaina bus sumokėta perduodant automobilį ir patvirtinus jo gavimą šia sutartimi.

20Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas ginčijo 2013-08-19 automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovės, savo parašo tikrumą bei prašė skirti rašysenos ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė 2015-07-27 ekspertizės aktą, kuriame pateikta išvada, jog parašas minėtoje sutartyje yra ieškovo (tomas 1, bylos lapai 122–124). Ieškovas duodamas paaiškinimus teismui teigė, kad minėtoje automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje padaryta daug rašybos klaidų (nurodant ieškovo adresą, vardą, tekste yra raidžių, kurios nenaudojamos vokiečių kalboje), nurodyta, kad sutartis sudaryta Hamburge, nors į Hamburgą šalys nebuvo nuvykusios.

21Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise transporto priemonę, pripažino, kad automobilis „V. T. 1,6 TDI“, kėbulo Nr. ( - ), valstybinis numeris ( - ) nuosavybės teise 3/5 dalimis priklausė F. J. A. ir 2/5 dalimis G. M., bei atidalijo bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą, automobilį priteisiant ieškovui, atsakovei – 8000 Eur kompensaciją.

22Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo automobilis įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi, kaip nustatyta iš byloje pateiktų įrodymų, šalys kartu pradėjo gyventi tik nuo 2014 m., o automobilis įgytas 2013-08-19. Nors ginčo tarp šalių nėra, jog nuo 2012 m. bendravo artimai, susitikinėjo, keliavo, abu dalyvavo automobilio pirkime, tačiau įrodymų, jog tuo laikotarpiu šalys bendrai tvarkė ūkį ir kartu gyveno, nėra.

23Tačiau įvertinusi šalių paaiškinimus apie automobilio įsigijimo aplinkybes, įrodymus, pateiktus byloje, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog automobiliui įsigyti buvo panaudotos abiejų šalių piniginės lėšos. Ieškovo nurodomas aplinkybes, jog automobilio įgijimui panaudojo 11000 Eur asmeninių lėšų, patvirtina pateiktas ieškovo banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad automobilio pirkimo dieną (2013-08-19) paimti 11000 Eur (tomas 1, bylos lapai 11–12). Byloje esantis „Volkswagen“ centro atstovo elektroninio laiško ieškovui išrašas patvirtina, jog papildomai į automobilio kainą buvo įskaičiuota ieškovo asmeninio automobilio „V. G. 3“ vertė (200 Eur), šios aplinkybės atsakovė neginčija. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovė automobilio įsigijimui davė 8000 Eur.

24Atsakovė apklausiama teismo posėdžių metu paaiškino, kad automobiliui pirkti per 11 metų buvo sutaupiusi 20000 Eur, visą šią sumą buvo numačiusi išleisti automobilio pirkimui. Teigė automobilio pirkimui pinigus perdavusi ieškovui, kartu su ieškovu perskaičiavo ir ieškovas sumokėjo tuos pinigus „Volkswagen“ centro kasoje. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės paaiškinimus objektyvumo prasme, daro išvadą, kad jos paaiškinimai apie sutaupytą 20000 Eur sumą nėra pagrįsti jokiais byloje pateiktais įrodymais, todėl darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog 2013-08-19 buvo sukaupusi minėtą sumą (CPK 178 straipsnis). Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.

25Atsakovė 2015-12-01 teismo posėdyje duodama paaiškinimus teismui nurodė, jog per 11 metų dirbo bibliotekoje, senelių namuose, ligoninėje, visada turėdavo du darbus. Tačiau teigė, kad jos darbo užmokestį sudarė apie 1000 Lt. Įrodymų, kokias pinigų sumas atsakovė gaudavo iš brolio, dirbančio ( - ), už mamos priežiūrą, nepateikė. Nors pateikta buto, esančio ( - ) pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau ši sutartis sudaryta 2004 metais, tai yra likus 9 metams iki ginčo automobilio pirkimo, be to, atsakovė už buto pardavimą gavo tik 27000 Lt (7819,74 Eur). Automobilis „O. A.“ už 1800 Eur parduotas 2013-09-15, tai yra po ginčo automobilio įsigijimo. Kitokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti atsakovės paaiškinimus, apie galimybę sutaupyti 20000 Eur sumą byloje nėra. Esant šių aplinkybių visumai, labiau tikėtina, kad atsakovė į Vokietiją automobilio pirkti vyko, turėdama 8000 Eur.

26Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad tarp šalių sudarytos 2013-08-19 automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ginčo automobilis, net jei būtų padaryta prielaida, kad iki šio sandorio sudarymo automobilis buvo įgytas kaip bendroji dalinė nuosavybė, po šio sandorio sudarymo automobilis tapo atsakovės nuosavybe. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu.

27Kaip jau buvo minėta anksčiau, 2013-08-19 sutartį dėl ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sudarė ieškovas ir tą pačią dieną šalių buvo sudaryta kita 2013-08-19 sutartis dėl ginčo automobilio pirkimo–pardavimo, jos pagrindu ieškovas pardavė automobilį atsakovei. Šios sutarties ieškovas įstatymų nustatyta tvarka neginčija, ieškovo parašo tikrumas pagrįstas ekspertizės išvada, todėl ši aplinkybė patvirtina, jog automobilis nuosavybės teise priklauso atsakovei, tačiau nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados, jog automobilio įsigijimui ieškovas panaudojo 11170 Eur, o atsakovė 8000 Eur asmeninių lėšų. Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad automobilį „V. T. 1,6 TDI“, šalys įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi 2013-08-19 pirkimo–pardavimo sutartis pagrindžia, jog atsakovė automobilį įgijo asmeninės nuosavybės teise, tačiau yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovui 11170 Eur ieškovo panaudotų lėšų už automobilio pirkimą (CK 6.242 straipsnis).

28Dėl 2940,00 Eur nepanaudoto įnašo DNB banke.

29Apeliaciniame skunde apeliantė teigė, kad spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo dėl pervestų atsakovei 2940 Eur teismas nevertino atsakovės paaiškinimų, vadovavosi tik ieškovo paaiškinimais. Ieškovas neneigė, jog gyvendamas Plungėje pats nustatė, jog jo pragyvenimui reikalinga 1000 Eur suma per mėnesį, todėl šią sumą kiekvieną mėnesį pervesdavo į atsakovės sąskaitą. Teismas nevertino to, kad iš atsakovės sąskaitos nuolatos buvo imami pinigai išlaidoms dengti, o ieškovas savo lėšomis žymiai sumažindavo išlaidų dydį.

30Iš byloje pateiktos atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas bendro gyvenimo su atsakove metu 2014-01-22, 2014-03-04, 2014-04-03, 2014-05-05, 2014-06-03, 2014-07-03 iš savo sąskaitos pervesdavo po 1000 Eur. Atsakovė šią pinigų sumą iš sąskaitos paėmė 2014-07-29, tai yra tą dieną, kai ieškovas išsikėlė iš atsakovės namų.

31Ieškovas 2015-12-01 teismo posėdyje paaiškino, kad nusprendė pervesti kiekvieną mėnesį po 1000 Eur į atsakovės sąskaitą namų ūkiui išlaikyti, kartu keliauti, pirmąją įmoką ieškovas teigė davęs atsakovei grynaisiais pinigais į rankas. Atsakovė tvirtino, kad ieškovas į rankas pinigų jokių nemokėjo, tačiau pripažįsta, kad atsakovei į sąskaitą ieškovas pervedė 6000 Eur. Šios lėšos buvo skirtos ieškovo išlaikymui viso jo gyvenimo pas atsakovę metu, kelionėms į ( - ), kadangi ieškovas norėjo gyventi prabangiai, maitintis restoranuose, lankytis koncertuose. Teigė, kad atsakovė naudojosi tiek savo pinigais, tiek ieškovo į sąskaitą pervestais pinigais. Iš byloje esančių įrodymų bei atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės gyvenimo kartu laikotarpiu atsakovės gaunamas pajamas sudarė apie 1000 Lt, tačiau atsakovė turėjo santaupų. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta 2004-09-14 Buto išsimokėtinai pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą už 27000 Lt (7819,74 Eur), 2013-09-15 automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė pardavė automobilį „O. A.“ už 1800 Eur, be to, ta aplinkybė, jog atsakovė sudarydama 2014-07-02 preliminarią namo pirkimo– pardavimo sutartį iš savo lėšų sumokėjo 10000 Lt avansą, patvirtina, kad atsakovė turėjo santaupų, kurias turėjo galimybę naudoti šalių poreikiams tenkinti.

32Kadangi atsakovė neįrodė, jog kiekvieną mėnesį pragyvenimui su ieškovui išleisdavo po 800–900 Eur, atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė turėjo galimybę prisidėti prie šalių bendro ūkio išlaikymo, įvertinus tai, jog kelionę į ( - ) apmokėjo ieškovas papildomai iš savų lėšų, o atsakovė prisidėjo tik prie transporto išlaidų iki oro uosto, atsižvelgus į tai, kad iš byloje pateiktos atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog per šalių gyvenimo kartu laikotarpį atsakovė ieškovo įneštų pinigų nenaudojo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas išvadai padaryti, jog nepanaudotas lėšų likutis sudaro ieškovo nurodytas 2940 Eur, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės.

33Dėl kompensacijos už bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytus daiktus (komoda, dulkių siurblys, dviračio laikiklio tvirtinimas, dviračio laikiklis).

34Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškinyje ieškovo suformuluotas reikalavimas išreikalauti jo turtą, esantį pas atsakovę, iš dalies buvo įgyvendintas atsakovei dalį daiktų sugrąžinus, todėl patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti 86,88 Eur vertės komodą, 144,52 Eur vertės dulkių siurblį, 304,10 Eur vertės dviračio laikiklio tvirtinimą ir dviračio laikiklį ant bagažinės arba jų vertę pinigais.

35Apeliaciniame skunde atsakovė teigė, kad visus minėtus daiktus įgijo atsakovė asmeniškai, atsakovė jais naudojasi, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovui kompensaciją. Nesutiktina su apeliantės argumentu dėl toliau nurodomų motyvų.

36Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, pagrindžiančius dviračio laikiklio tvirtinimo ir dviračio stovo, komodos įsigijimo dokumentus, iš kurių matyti, kad dviračio laikiklio tvirtinimo ir dviračio laikiklio sąskaitą pasirašė atsakovė, čekis už įsigytą komodą išrašytas taip pat atsakovės vardu. Minėti įrodymai patvirtina, kad daiktai įgyti šalių bendro gyvenimo laikotarpiu. Iš atsakovės paaiškinimų 2015-12-30 teismo posėdyje nustatyta, kad dviračio laikiklio tvirtinimas ir dviračio laikiklis buvo reikalingas tiek ieškovui parsigabenti dviračiui iš ( - ), tiek atsakovei nusivežti dviračiui į ( - ). Atsakovė tvirtina, kad kiti daiktai įgyti iki 2014 metų pradžios, tačiau komodos pirkimo čekis išrašytas 2014-03-12.

37Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad daiktų įgijimo laikotarpiu šalys gyveno kartu, atsakovė duodama paaiškinimus teismui patvirtino, jog dviračio laikiklį įsigijo abiejų šalių poreikiams patenkinti, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie daiktai laikyti įgytais bendroje dalinėje nuosavybėje, todėl pagrįstai iš atsakovės priteista kompensacija.

38Dėl 10000 Lt avanso preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

39Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad dėl 10000 Lt avanso sudarant preliminarią namo pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo teismas netinkamai konstatavo, kad pagrindinė namo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Namą pirkti pageidavo ieškovas, tačiau paprašė atsakovės tarpininkauti sudarant preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė avansą už namą sumokėjo iš savo pinigų, ieškovui nusprendus namo nepirkti, ieškovas atsakovei grąžino jos sumokėtus 10000 Lt.

40Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-07-02 buvo sudaryta preliminari namo su sklypu, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovės ir L. M.. Sutarties šalys įsipareigojo iki 2014 metų spalio mėnesio sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Tarp šalių ginčo nėra, jog 10000 Lt avansą sumokėjo atsakovė iš savo piniginių lėšų. Ieškovas minėtą pinigų sumą atsakovei grąžino 2014-07-31.

41Dėl šio turto įsigijimo šalys nurodė skirtingas aplinkybes. Ieškovo teigimu, abu kartu su atsakove siekė įsigyti minėtą namą bendram gyvenimui, preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas derino atsakovė. Ieškovė nurodė priešingas aplinkybes, jog namą įsigyti norėjo tik ieškovas, o atsakovė tik tarpininkavo, kadangi ieškovas nemokėjo lietuvių kalbos, vėliau ieškovas nusprendė namo nebepirkti.

42Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomas aplinkybes, jog namą įsigyti siekė tik ieškovas, paneigia byloje esantys įrodymai, tai yra pačios atsakovės nurodytos aplinkybės, jog kartu su ieškovu apžiūrėjo ne vieną namą, derino visus namo pirkimo–pardavimo reikalus, sumokėjo avansą trečiajam asmeniui iš savo lėšų. Be to, namo pardavėja trečiasis asmuo L. M. paaiškino, kad namo atvyko pirkti ieškovas su atsakove, atsakovė pati pasakė trečiajam asmeniui, jog kartu su ieškovu perka namą, prašė greičiau atlaisvinti patalpas, kas su ieškovu galėtų pradėti tvarkytis, vėliau atsakovė pati atvyko pasiimti namo raktų. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas įsigyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

43CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta įstatyme nurodyta sąlyga dėl nuostolių atlyginimo, kurių dydis lygus sumokėto avanso dydžiui (Sutarties 2 punktas). Kadangi pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties atsakovė nesudarė, 10000 Lt nebuvo grąžinti. Ieškovas teigia nežinantis, jog atsisakius pirkti namą, nebus grąžintas sumokėtas avansas, tačiau trečiasis asmuo paaiškino, jog derintis dėl pirkimo sąlygų atsakovė nuolatos kalbėjo su ieškovu vokiškai bei pati atsakovė teismo posėdžio metu tvirtino, jog ieškovui buvo žinomos sutarties sąlygos. Įvertinus aplinkybes, jog abi šalys turėjo bendrą interesą įsigyti namą bendrosios dalinės nuosavybės teise, nesudarius pagrindinės sutarties būtų pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl dalies, tai yra 5000 Lt iš atsakovės priteisimo. Tačiau įvertinus aplinkybes, jog pats ieškovas 2015-12-01 teismo posėdžio metu patvirtino, jog nebepirkti namo buvo tik jo sprendimas, nes, jo nuomone, namas buvo senas, reikėjo jį renovuoti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas yra kaltas dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė namo pirkimo–pardavimo sutartis, nes įrodymų, jog atsakovė taip pat būtų pakeitusi nuomonę dėl namo pirkimo ir atsisakiusi sudaryti pagrindinę namo pirkimo – pardavimo sutartį, nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei šalių, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, todėl ši sprendimo dalis keistina, ieškovo reikalavimas dėl 10000 Lt kaip įgytų be teisėto pagrindo atmestinas.

44Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

45Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – atmesti ieškinio reikalavimą dėl 2896,20 Eur iš atsakovės priteisimo kaip įgytų be teisėto pagrindo, atmesti ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo, kad automobilis „V. T. 1,6 TDI“, kėbulo Nr. ( - ), įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

47Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidų dydį. Kadangi pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

48Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 627,00 Eur žyminį mokestį (patikslinus ieškinį žyminis mokestis sudaro 526,00 Eur), 500,00 Eur ekspertizės išlaidas (teismas apmokėjo 322,17 Eur), 1079,24 Eur atstovavimo išlaidas, 12,54 Eur išlaidas už dokumentų kopijas iš VĮ Regitra, 40,15 Eur išlaidas už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, 414,56 Eur dokumentų vertimo išlaidas, 1994,00 Eur vertimo bei apgyvendinimo paslaugas V. Bujanauskaitei, 842,00 Eur vertimo ir apgyvendinimo paslaugas J. Ježauskaitei.

49Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1315,00 Eur atstovavimo išlaidos, 27,69 Eur vertimo išlaidos, 31,00 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

50Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas sudaro: 200,00 Eur atstovavimo išlaidos.

51Kadangi ieškovui pateikus patikslintą ieškinį, žyminį mokestį sudaro 526,00 Eur, todėl ieškovui grąžintina permokėta 101,00 Eur žyminio mokesčio suma. Ekspertizei apmokėti ieškovas sumokėjo 500,00 Eur, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad už ekspertizę apmokėta 322,17 Eur, todėl yra pagrindas grąžinti ieškovui 177,83 Eur lėšų likutį. Ieškovas taip pat pagrindė 1079,24 Eur atstovavimo išlaidų dydį.

52CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkančio šiuo metu galiojančio 9 punkto 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX 1480 redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-104/2009).

53Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 40,15 Eur išlaidos už VĮ Regitra dokumentus, 414,56 Eur dokumentų vertimo išlaidos laikytinos pagrįstomis ir būtinomis, tačiau 40,15 Eur išlaidos už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepriteistinos, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-29 nutartimi atsakovės atskirasis skundas dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pakeitimo patenkintas. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad vertėjų dalyvavimo teismo posėdžiuose paslaugos bei apgyvendinimas sudaro 2836,00 Eur. Vadovaujantis CPK 89 straipsnio 1 dalimi, liudytojams, ekspertams ir vertėjams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną. Liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai (CPK 89 straipsnio 4 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 89 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 344 „Dėl išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punktą, už vertėjų atitraukimą nuo darbo ar įprasto užsiėmimo proporcingai laikui (įskaitant kelionei reikalingą laiką), nedirbtam dėl jų atvykimo į teismą, mokama kompensacija, ne mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį. Jeigu vertėjas nedirba už jų atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo mokamos faktiškai jo turėtos išlaidos pagal pateiktus jas pagrindžiančius dokumentus. Pagal pateiktus dokumentus, vertėjos dirba pagal verslo liudijimus, todėl jų suteiktų paslaugų, kelionės bei nakvynės išlaidos vertinamos pagal faktiškai pateiktus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra Vokietijos pilietis nesuprantantis lietuvių kalbos, išlaidos už vertimo paslaugas bei vertėjų kelionės, nakvynės išlaidos laikytinos pagrįstomis, būtinomis ir įrodytomis, kadangi pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Apeliantė nesutikdama su šių išlaidų dyžiu, nepateikė įrodymų, jog šios išlaidos nepagrįstai didelės ir perteklinės. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo bylinėjimosi išlaidų dydį sudaro – 5190,51 Eur.

54Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas 82 procentais, iš atsakovės ieškovui priteistina 4256,22 Eur.

55Atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovei priteistina 247,26 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

56Trečiajam asmeniui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 36,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo (CPK 47 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

57Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

59Atsakovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus – 100,00 Eur žyminis mokestis, 1000,00 Eur atstovavimo išlaidos. Plungės rajono apylinkės teismo 2016-04-20 nutartimi atsakovė atleistas nuo 289,00 Eur žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą mokėjimo.

60Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 300,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

61Kadangi atsakovės apeliacinis skundas patenkintas 17 procentų, iš ieškovo atsakovei priteistina 170,00 Eur atstovimo išlaidų ir 66,00 Eur žyminio mokesčio. Iš atsakovės ieškovui priteistina 249,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmesto apeliacinio skundo daliai.

62Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

63pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

64Pripažinti, kad automobilis V. T. 1,6 TDI, kėbulo Nr. ( - ), valstybinis numeris ( - ) nuosavybės teise priklauso atsakovei G. M..

65Priteisti iš atsakovės G. M. 11170,00 Eur skolą ieškovui F.-J. A. už automobilio V. T. 1,6 TDI, kėbulo Nr. ( - ), įsigijimą.

66Priteisti iš G. M. ieškovo F.-J. A. naudai bendro ūkio vedimui nepanaudotų 2940,00 Eur sumą.

67Palikti G. M. komodą 86,88 Eur vertės, dulkių siurblį 144,52 Eur vertės, dviračio laikiklio tvirtinimą ir dviračio laikiklį ant bagažinės 304,10 Eur vertės, o iš G. M. ieškovo F.-J. A. naudai priteisti pusę šių daiktų vertės kompensacija – 267,75 Eur.

68Kitą ieškinio dalį atmesti.

69Priteisti iš atsakovės G. M. 4256,22 Eur ieškovui F.-J. A. bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

70Priteisti iš ieškovo F.-J. A. 247,26 Eur atsakovei G. M. bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

71Priteisti iš ieškovo F.-J. A. 36,00 Eur trečiajam asmeniui L. M. bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

72Gražinti ieškovui F.-J. A. 2014-10-30 AB DNB banke kasos pajamų orderiu Nr.U201400104537742, mokėto žyminio mokesčio permokėtus 101,00 Eur.

73Grąžinti ieškovui F.-J. A. iš Plungės rajono apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 177,83 Eur nepanaudotų lėšų ekspertizės apmokėjimui, juos pervedant į ieškovo asmeninę sąskaitą.

74Priteisti iš ieškovo F.-J. A. 170,00 Eur atstovimo išlaidų ir 66,00 Eur žyminio mokesčio atsakovei G. M., patirtų apeliacinės instancijos teisme.

75Priteisti iš atsakovės G. M. 249,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad jis ir atsakovė G. M.... 3. Plungės rajono apylinkės teismas 2016-03-15 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo 2016-03-15 pirmosios instancijos teismo... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 7. ... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 10. Dėl šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant... 11. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 12. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad... 13. Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės... 14. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys neginčijo, jog susipažino... 15. Dėl automobilio „V. T. 1,6 TDI“ įsigijimo.... 16. ... 17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog aiškinimas, kad visas... 18. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 19. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. F. J.... 20. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas ginčijo 2013-08-19... 21. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kartu gyvenusios ir... 22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 23. Tačiau įvertinusi šalių paaiškinimus apie automobilio įsigijimo... 24. Atsakovė apklausiama teismo posėdžių metu paaiškino, kad automobiliui... 25. Atsakovė 2015-12-01 teismo posėdyje duodama paaiškinimus teismui nurodė,... 26. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad tarp šalių sudarytos 2013-08-19... 27. Kaip jau buvo minėta anksčiau, 2013-08-19 sutartį dėl ginčo automobilio... 28. Dėl 2940,00 Eur nepanaudoto įnašo DNB banke. ... 29. Apeliaciniame skunde apeliantė teigė, kad spręsdamas dėl ieškovo... 30. Iš byloje pateiktos atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas... 31. Ieškovas 2015-12-01 teismo posėdyje paaiškino, kad nusprendė pervesti... 32. Kadangi atsakovė neįrodė, jog kiekvieną mėnesį pragyvenimui su ieškovui... 33. Dėl kompensacijos už bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytus daiktus... 34. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškinyje ieškovo suformuluotas... 35. Apeliaciniame skunde atsakovė teigė, kad visus minėtus daiktus įgijo... 36. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, pagrindžiančius dviračio laikiklio... 37. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad daiktų įgijimo... 38. Dėl 10000 Lt avanso preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.... 39. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad dėl 10000 Lt avanso sudarant... 40. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-07-02 buvo sudaryta... 41. Dėl šio turto įsigijimo šalys nurodė skirtingas aplinkybes. Ieškovo... 42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomas aplinkybes, jog... 43. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį... 44. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 45. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 47. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 48. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas patyrė tokias... 49. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1315,00 Eur atstovavimo išlaidos,... 50. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas sudaro: 200,00 Eur atstovavimo... 51. Kadangi ieškovui pateikus patikslintą ieškinį, žyminį mokestį sudaro... 52. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių... 53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 40,15 Eur išlaidos už VĮ Regitra... 54. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas 82 procentais, iš... 55. Atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovei priteistina... 56. Trečiajam asmeniui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 59. Atsakovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus –... 60. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 300,00 Eur už atsiliepimo į... 61. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas patenkintas 17 procentų, iš ieškovo... 62. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 63. pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą ir... 64. Pripažinti, kad automobilis V. T. 1,6 TDI, kėbulo Nr. ( - ), valstybinis... 65. Priteisti iš atsakovės G. M. 11170,00 Eur skolą ieškovui F.-J. A. už... 66. Priteisti iš G. M. ieškovo F.-J. A. naudai bendro ūkio vedimui nepanaudotų... 67. Palikti G. M. komodą 86,88 Eur vertės, dulkių siurblį 144,52 Eur vertės,... 68. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 69. Priteisti iš atsakovės G. M. 4256,22 Eur ieškovui F.-J. A. bylinėjimosi... 70. Priteisti iš ieškovo F.-J. A. 247,26 Eur atsakovei G. M. bylinėjimosi... 71. Priteisti iš ieškovo F.-J. A. 36,00 Eur trečiajam asmeniui L. M.... 72. Gražinti ieškovui F.-J. A. 2014-10-30 AB DNB banke kasos pajamų orderiu... 73. Grąžinti ieškovui F.-J. A. iš Plungės rajono apylinkės teismo... 74. Priteisti iš ieškovo F.-J. A. 170,00 Eur atstovimo išlaidų ir 66,00 Eur... 75. Priteisti iš atsakovės G. M. 249,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui,...