Byla 2K-88-303/2020

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės (pranešėja), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, nuteistajam V. Z., jo gynėjui advokatui Piotrui Orlovui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: V. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 22 iki 23 d. (1 para), prilyginant jį 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė V. Z. nustatyta 98 MGL (4900 Eur) dydžio bauda.

3Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu V. Z. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5I. Bylos esmė

61.

7Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Z. išteisintas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad valstybės tarnautojui davė kyšį, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo veikimo vykdant įgaliojimus, šiomis aplinkybėmis: 2017 m. gruodžio 22 d. apie 14.48 val. Tauragės m., Pramonės g., ( - ) vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame automobilyje „VW Transporter“ (valst. Nr. ( - )), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,60 prom. girtumas), tyčia, siekdamas išvengti pristatymo į ( - ) vyriausiojo policijos komisariato patalpas išblaivinti bei administracinio nusižengimo protokolui surašyti, ( - ) vyriausiojo policijos komisariato ( - ) vyriausiajam patruliui M. V. davė savo piniginę, kurioje buvo 248,16 Eur.

8II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

92.

10Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, todėl padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertino bylos duomenis – liudytojų policijos pareigūnų M. V., L. R. parodymus, paties nuteistojo V. Z. parodymus viso bylos proceso metu, tarnybiniame pranešime, daiktų apžiūros protokole užfiksuotą informaciją – pripažindamas juos pakankamais V. Z. kaltumui padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką pagrįsti.

11III. Kasacinio skundo argumentai

123.

13Kasaciniu skundu nuteistasis V. Z. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nuosprendį ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

143.1.

15Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą ir, nustatydamas neteisingą skirtinos baudos dydį, išreikštą eurais, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 47 straipsnio 2 dalį bei netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“.

163.2.

17Esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas padarytas dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, nesilaikė iš in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo kylančių reikalavimų, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos šios kategorijos bylose, buvo šališkas, nes, palaikydamas prokuroro poziciją, pirmenybę teikė kaltinantiems įrodymams ir nutylėjo svarbias aplinkybes, teisinančias kasatorių.

183.3.

19Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl kasatoriaus kaltės padarė tendencingai bei vienpusiškai įvertinęs nuteistojo ir policijos pareigūnų pokalbį, pareigūnų paaiškinimus bei 2018 m. sausio 16 d. daiktų (vaizdo ir garso įrašo) apžiūros protokolą, kuriame pateiktos tik kelios aiškiai girdimos ištraukos ir daug interpretacinių žodžių iš kompaktinio disko, kuris teismui buvo pateiktas jau sugadintas, todėl nebuvo galimybes susipažinti su jo turiniu. Teismas iš esmės apsiribojo tik vienintele aplinkybe, kad nuteistasis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, padavė šalia esančiam policijos pareigūnui savo piniginę, o kitų bylos aplinkybių bei įrodymų, kurie buvo sistemiškai, detaliai analizuojami ir vertinami pirmosios instancijos teismo, apeliacinės instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

203.4.

21Visų pirma, pranešimas dėl tariamo kasatoriaus smurto prieš buvusią sutuoktinę nepasitvirtino, administracinio nusižengimo protokolas dėl to taip pat nebuvo surašytas, todėl kasatoriui jokios sankcijos negalėjo būti taikomos, tačiau, nepaisant to, jis iš savo gyvenamosios vietos buvo vežamas į policijos komisariatą. Šioje situacijoje kasatorius, nuolat prašydamas paleisti jį ir leisti grįžti į namus, reikalavo tik teisėtų veiksmų atlikimo ir iš esmės neturėjo jokio aiškaus prašymo, dėl kurio turėtų būti siūlomas kyšis. Manytina, kad jeigu būtų siekęs papirkti policijos pareigūnus, tai jis būtų mėginęs daryti dar prieš išvežant į komisariatą, o ne faktiškai pasiekus Tauragės miestą.

223.5.

23Kaip nustatyta byloje, policijos pareigūnai, veždami sulaikytą neblaivų kasatorių į policijos komisariatą, net du kartus buvo sustoję ir bendravo su juo. Tokie policijos pareigūnų veiksmai buvo itin panašūs į nusikalstamos veikos provokavimą. Reikšminga ir tai, kad įvykio metu kasatorius buvo neblaivus (nustatytas 1,60 prom. girtumas), o tai turėjo lemiamą įtaką situacijos vertinimui bei jo elgesiui. Be to, kaip matyti iš policijos pareigūnų duotų paaiškinimų, kasatorius neadekvačiai reagavo į susidariusią situaciją, manė, kad komisariato patalpose turės praleisti net kelias paras. Duodamas savo piniginę policijos pareigūnams, jis net nežinojo konkrečios joje esančios pinigų sumos. Abejones dėl ketinimų duoti kyšį realumo sustiprina ir tai, kad nė karto nebuvo įvardyta konkreti pinigų suma, kuri galėjo būti siūloma kaip kyšis. Be to, policijos pareigūnas pats pasiėmė iš neblaivaus kasatoriaus rankų piniginę ir ją nusinešė į tarnybinio automobilio vidų, todėl šiuo atveju kasatoriaus veiksmai neatitinka tiesioginio ar netiesioginio kyšio perdavimo, nes piniginė buvo paimta policijos pareigūno iniciatyva. Jeigu policijos pareigūnas, pamatęs piniginę, būtų tinkamai įspėjęs kasatorių dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės, tikėtina, būtų buvęs užkirstas kelias galimos nusikalstamos veikos atlikimui.

243.6.

25Byloje nėra aiškiai užfiksuotas kasatoriaus ir pareigūno M. V. pokalbis, kurio metu būtų išreikštas tiesioginis siūlymas duoti kyšį. Priešingai, kasatoriaus žodžiai „nu, tai vėl sakysit – kyšis koksai, negalima“ patvirtina tiesioginės tyčios papirkti nebuvimą bei galimą provokaciją. 2019 m. sausio 16 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotas kasatoriaus prašymas policijos pareigūnams – „vyrai, palikit pinigus“ – taip pat patvirtina tiesioginės tyčios nebuvimą ir kasatoriaus susiklosčiusios situacijos nesuvokimą. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, t. y. nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti. Papirkimą būtina skirti nuo neblaivaus asmens nerimtai ar vien emociškai pasakytų žodžių, bendro pobūdžio samprotavimų ir pan. Kasatoriaus nuomone, bylos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti objektyviuosius ir subjektyviuosius kyšio davimo kaip nusikalstamos veikos požymius. Apeliacinės instancijos teismas į pirmiau aptartas aplinkybes neatsižvelgė, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, kuris pasisakė visais bylos aspektais, svarbiais įvykio kontekstui nustatyti.

263.7.

27Taip pat apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 47 straipsnio 2 dalį ir netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“. Tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, teismas nuteistajam galutinę bausmę paskyrė 98 MGL (4900 Eur) dydžio baudą, taigi 1 MGL dydį prilygino 50 Eur sumai. Toks MGL dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30d. nutarimu Nr. 707 ir galioja nuo 2018 m. sausio 1 d. Tačiau inkriminuotos veikos padarymo metu (2017 m. gruodžio 22 d.) galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 897, nustatantis, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 37,66 Eur, todėl paskirtos baudos dydis negalėjo viršyti 3690,68 Eur sumos. Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi bazinis bausmių dydis (MGL) arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019).

28IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

294.

30Nuteistojo V. Z. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

31Dėl kasacinio skundo argumentų, kurie nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas

325.

33Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas tikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pats iš naujo byloje surinktų įrodymų nevertina ir bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-88-942/2015, 2K-182-942/2017, 2K-107-628/2020 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimo rezultatas yra šių teismų išvada dėl įrodymų pakankamumo, kuri reikalinga teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybėms pripažinti įrodytomis arba ne. Toks įrodymų vertinimo rezultatas yra susijęs su nuosprendžio pagrįstumu ir yra fakto, o ne teisės klausimas. Įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Klausimai, ar įrodymai įvertinti teisingai ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-41-648/2019 ir kt.). Dėl to kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreiškiamas nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo V. Z. kasacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo tvarkos pažeidimų nagrinėtini tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

346.

35Teisė apskųsti nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka nustatyta BPK 367 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas V. Z. baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo prokuroras prašė pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti, pripažinti V. Z. kaltu ir jį nuteisti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nesutiko su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, šio teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo keliami klausimai dėl policijos pareigūnų provokavimo V. Z. padaryti nusikalstamą veiką ir su tuo susijusios aplinkybės apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėjamos. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus teiginiai dėl provokacijos padaryti nusikaltimą, nurodytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, negali būti ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Be kita ko, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos kontekstą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 6 dalį galimas nustačius šias sąlygas: pirma, kyšio iš asmens buvo reikalaujama ar provokuojama jį duoti; antra, asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, apie tai savanoriškai praneša teisėsaugos institucijai per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti taikomas. Pažymėtina, kad su šiomis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygomis susijusios faktinės aplinkybės nebuvo nustatinėjamos viso bylos proceso metu, t. y. tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, todėl šiuo atveju kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo ir galimybės patikrinti baudžiamojo įstatymo tinkamumo pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su esminiais BPK pažeidimais, ir baudžiamojo įstatymo (BK 227 straipsnio 2 dalies) taikymo

367.

37Kasaciniame skunde nuteistasis V. Z., prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes pirmenybę teikė kaltinantiems įrodymams, nutylėjo svarbias aplinkybes, teisinančias kasatorių, įrodymus (pareigūnų ir nuteistojo pokalbį bei kitus) vertino tendencingai bei pažeidė in dubio pro reo principą, kuris įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje.

388.

39Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, priėmė skirtingus sprendimus – pirmosios instancijos teismas, konstatavęs realaus ketinimo papirkti valstybės tarnautoją nebuvimą, V. Z. išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o apeliacinės instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą ir nustatęs, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. Z. kaltumą, pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo veikimo vykdant įgaliojimus.

409.

41Nagrinėjamu atveju tokia teisinė situacija, atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus ir skirtingas teismų išvadas dėl V. Z. inkriminuotos veikos padarymo, suponuoja kasacinės instancijos teismo užduotį teisės taikymo aspektu patikrinti, ar skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka įstatymo reikalavimus išsamiai ir nešališkai ištirti bei įvertinti visas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes, ar nuosprendis atitinka jam keliamus BPK nustatytus reikalavimus.

4210.

43Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnyje, jų privalu laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tik teismas (pirmosios ir apeliacinės instancijos), ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018).

4411.

45BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio nuosprendžio priėmimą, pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, nustatytų BPK 305, 307 straipsniuose, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

4612.

47Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymu aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos sudėties V. Z. veiksmuose buvimo, apeliacinės instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus. Šio teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, neturi, priešingai, atskiri įrodymai vertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą, o nuosprendžio turinys atitinka jo turiniui BPK keliamus reikalavimus.

4813.

49Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą pagal prokuroro apeliacinį skundą, dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas, darydamas išvadas dėl įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių, vertino visus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bylos duomenis (įrodymus), t. y. paties nuteistojo V. Z., liudytojų policijos pareigūnų M. V., L. R., tyrėjos L. S. parodymus, rašytinę bylos medžiagą – 2018 m. sausio 16 d. daiktų (kompaktinio disko su vaizdo ir garso įrašu) apžiūros protokolą, tarnybiniame pranešime užfiksuotą informaciją ir kt., nurodė įrodymus, kurie buvo pagrindas išteisintąjį V. Z. pripažinti kaltu ir jį nuteisti, išdėstė argumentus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. Z. išteisinimo yra nepagrįstos, o V. Z. versijos dėl įvykio (tai, kad piniginę su joje esančiais pinigais perdavė pareigūnams norėdamas, kad jie suskaičiuotų pinigus ir patikrintų, ar jų pakanka baudai (kuri jam nebuvo paskirta) sumokėti) nepatvirtina kiti bylos duomenys ir ji yra neįtikinama. Apeliacinės instancijos teismo išvados argumentuotos, logiškos, paremtos įrodymų palyginimu, prieštaravimų pašalinimu, įrodymų visumos vertinimu, atsižvelgiant į įrodymų sąsajumą, leistinumą, pakankamumą ir patikimumą. Kasaciniame skunde pasisakoma dėl vienų ar kitų bylos duomenų įrodomosios reikšmės, tam tikrų faktinių aplinkybių (pvz., nuteistojo neblaivumo, piniginės, o ne konkrečios pinigų sumos perdavimo pareigūnui ir pan.) svarbos ir tuo pagrindu daromos atitinkamos išvados, kasatoriaus nuomone, paneigiančios jo kaltumą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau minėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą ar aplinkybę atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Pažymėtina ir tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, kasacinio skundo argumentai dėl tendencingo įrodymų vertinimo, in dubio pro reo principo pažeidimo, svarbių aplinkybių nutylėjimo neatitinka tikrovės, todėl yra nepagrįsti. Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vadovaudamasis įstatymu, ir toks įrodymų vertinimas bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 331 straipsnio 1, 2 dalyse išdėstytus reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2010, 2K-365-697/2016, 2K-365-719/2018).

5014.

51Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 227 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą tokiais atvejais reikia ne tik įvertinti tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-176/2014, 2K-260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016, 2K-78-976/2017 ir kt.).

5215.

53Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad tiesioginės tyčios požymis V. Z. veikoje tinkamai nustatytas. Bylos duomenimis, V. Z. piniginę su joje esančiais pinigais davė policijos pareigūnui M. V. siekdamas išvengti jo pristatymo į policijos komisariatą ir administracinio protokolo surašymo, nurodydamas pareigūnui pasiimti pinigų tiek, kiek reikia, ir jį paleisti. Taigi pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes V. Z. davė kyšį valstybės tarnautojui siekdamas neteisėto jo veikimo vykdant įgaliojimus, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį bei norėjo taip veikti. Tai, kad, perdavęs piniginę su pinigais, V. Z. nenurodė konkrečios pinigų sumos kaip kyšio dalyko, arba tai, kad perdavęs piniginę reikalavo „palikti jį ramybėj“, nurodė, kad tai „paskutiniai pinigai“, jo kaltės nepaneigia, nes nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji ir veika laikoma baigta nuo neteisėtų veiksmų, šiuo atveju – kyšio davimo, atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai atskleidė V. Z. kaltės turinį, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisingai konstatavo tiesioginę tyčią padaryti nusikalstamą veiką ir šiuo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

54Dėl BK 47 straipsnio 2 dalies taikymo

5516.

56Kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo – BK 47 straipsnio 2 dalies taikymas ginčijamas tuo aspektu, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirdamas V. Z. bausmę – baudą, neteisingai nustatė MGL dydį. Šie kasacinio skundo argumentai pagrįsti.

5717.

58Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams teisės pažeidimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

5918.

60Nuoseklioje kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019).

6119.

62V. Z. jam inkriminuotą BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė 2017 m. gruodžio 22 d. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį V. Z. paskyrė minimalią 100 MGL dydžio baudos bausmę (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Veikos padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 897 1 MGL buvo lygus 37,66 Eur. Vadinasi, šis MGL dydis turėjo būti taikomas ir apskaičiuojant V. Z. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį skirtiną baudą. Tuo tarpu iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apeliacinės instancijos teismas V. Z. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirtą 100 MGL dydžio baudą laikė atitinkančia 5000 Eur, taigi, apskaičiuodamas baudos dydį, teismas nepagrįstai vadovavosi 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, kuriuo buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Kaip jau minėta, pagal aptartą teisinį reglamentavimą MGL dydis nustatomas toks, koks buvo veikos padarymo metu, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, taikydamas MGL dydį, galiojusį ne nusikalstamos veikos padarymo metu, o nustatytą vėlesniu Vyriausybės nutarimu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6320.

64Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esant BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindui, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 382 straipsnio 6 punktas).

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

66Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nuosprendį pakeisti.

67Nustatyti, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu V. Z. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirta 100 MGL dydžio bauda yra 3766 Eur.

68Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki gruodžio 23 d. (1 parą), prilygintą 2 MGL dydžio baudai, nustatyti, kad galutinė V. Z. paskirta 98 MGL dydžio bauda yra 3690,68 Eur.

69Kitą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu V. Z. pagal... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių... 5. I. Bylos esmė... 6. 1.... 7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Z. išteisintas, o apeliacinės... 8. II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 9. 2.... 10. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas... 11. III. Kasacinio skundo argumentai... 12. 3.... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis V. Z. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 14. 3.1.... 15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminį... 16. 3.2.... 17. Esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas padarytas dėl to, kad... 18. 3.3.... 19. Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl kasatoriaus kaltės padarė... 20. 3.4.... 21. Visų pirma, pranešimas dėl tariamo kasatoriaus smurto prieš buvusią... 22. 3.5.... 23. Kaip nustatyta byloje, policijos pareigūnai, veždami sulaikytą neblaivų... 24. 3.6.... 25. Byloje nėra aiškiai užfiksuotas kasatoriaus ir pareigūno M. V. pokalbis,... 26. 3.7.... 27. Taip pat apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 47 straipsnio... 28. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 29. 4.... 30. Nuteistojo V. Z. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 31. Dėl kasacinio skundo argumentų, kurie nėra kasacinės instancijos teismo... 32. 5.... 33. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus... 34. 6.... 35. Teisė apskųsti nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka nustatyta BPK 367... 36. 7.... 37. Kasaciniame skunde nuteistasis V. Z., prašydamas panaikinti apeliacinės... 38. 8.... 39. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią... 40. 9.... 41. Nagrinėjamu atveju tokia teisinė situacija, atsižvelgiant į kasacinio... 42. 10.... 43. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnyje, jų... 44. 11.... 45. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo... 46. 12.... 47. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės... 48. 13.... 49. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios... 50. 14.... 51. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai... 52. 15.... 53. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad... 54. Dėl BK 47 straipsnio 2 dalies taikymo... 55. 16.... 56. Kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo – BK 47 straipsnio 2... 57. 17.... 58. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir... 59. 18.... 60. Nuoseklioje kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad MGL... 61. 19.... 62. V. Z. jam inkriminuotą BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą... 63. 20.... 64. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esant BPK 369 straipsnio 1 dalies 1... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 66. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 67. Nustatyti, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 68. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaičius laikinojo... 69. Kitą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...